2023-10-11 Nr. AB-18080-3-61-3-07364-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-541-525/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07364-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. U. ir M. U. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl įsakymo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjai D. U. ir M. U. su skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro (toliau – ir Ministras) 2023 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. 1V-195 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę“ (toliau – ir Įsakymas) dalį, priimtą pareiškėjų atžvilgiu.

Pareiškėjai skunde prašė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, nurodydami, jog terminą praleido dėl svarbių priežasčių: Įsakymas pareiškėjui M. U. buvo pateiktas tik lietuvių kalba, o jis Įsakymą gavo el. paštu 2023 m. balandžio 11 d.; Įsakymo apačioje išdėstyta jo apskundimo tvarka Ministrui per 6 mėnesius; pareiškėjai dėl lietuvių kalbos spragų suprato, kad skundą gali paduoti per 6 mėnesius net jei jį teikia teismui; pareiškėjai į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą kreipėsi 2023 m. birželio 1 d.; antrinė teisinė pagalba suteikta 2023 m. birželio 7 d.; advokatas skundą surašė ir teismui padavė nepraleidęs 30 dienų termino nuo jo paskyrimo dienos – 2023 m. birželio 26 d.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. liepos 13 d. nutartimi netenkino pareiškėjų prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, skundą atsisakė priimti.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas), atsakydamas į teismo raštą, informavo, kad Įsakymas M. U. buvo išsiųstas 2023 m. balandžio 11 d. per Lietuvos migracijos informacinę sistemą MIGRIS, jo MIGRIS aktyvioje paskyroje nurodytu el. pašto adresu; atsižvelgiant į tai, kad D. U. siųsti Migracijos departamento laiškai buvo neatsiimti pašte per siuntos saugojimo terminą, jam Įsakymas buvo išsiųstas 2023 m. balandžio 12 d. per Lietuvos Respublikos ambasadą Rusijos Federacijoje.

Teismas, įvertinęs pareiškėjų nurodytas aplinkybes, kurios, jų manymu, sudaro pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, nurodė nenustatęs svarbių ir nuo pareiškėjų valios nepriklausiusių priežasčių, sukliudžiusių jiems laiku kreiptis į teismą. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, jog pareiškėjai neneigia, kad M. U. Įsakymą gavo el. paštu 2023 m. balandžio 11 d., dėl lietuvių kalbos žinių trūkumo ne taip supratęs Įsakyme nurodytą apskundimo tvarką, tačiau, teismo vertinimu, šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip svarbios termino skundui paduoti praleidimo priežastys ir yra subjektyvios. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymo ir atnaujinti terminą skundui paduoti, dėl to atsisakė priimti pareiškėjų skundą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu.

Teismas atkreipė dėmesį, jog Įsakymo 6 mėnesių apskundimo terminas nėra pasibaigęs, todėl pareiškėjai turi teisę dėl jo panaikinimo kreiptis į Ministrą.

III. Pareiškėjas D. U. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartį ir išspręsti pareiškėjo D. U. skundo priėmimo klausimą iš esmės.

Pareiškėjas D. U. nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl to, ar Įsakymas pareiškėjui buvo įteiktas ar išsiųstas 2023 m. balandžio 7 d. Pareiškėjas nežino, ar jam buvo siųstas Įsakymas adresu Rusijos Federacijoje per Lietuvos Respublikos ambasadą, kadangi šio įsakymo jis nėra gavęs – pareiškėjas Rusijos Federacijoje negyvena, nuo 2022 m. gegužės 25 d. dirba (duomenys neskelbtini), kurioje taip pat yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Pareiškėjui Įsakymas nebuvo įteiktas, o apie jį sužinojo atsitiktinai. Šiuo atveju pareiškėjas negalėjo žinoti, kad gali būti priimtas Įsakymas ir nemanė, kad tai įmanoma, kadangi Lietuvos Respublikos pilietybę jis gavo gimdamas ir jokių veiksmų, dėl kurių jam galėtų būti panaikinta Lietuvos Respublikos pilietybė, neatliko.

Pareiškėjas D. U. akcentuoja, jog neatnaujinus termino skundui dėl Įsakymo panaikinimo paduoti paliekamas galioti nepagrįstas ir neteisėtas administracinis sprendimas, nepagrįstai ribojantis pareiškėjo teisę į dvigubą pilietybę ir teisminę gynybą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje nagrinėjamas pareiškėjo D. U. atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundą dėl ginčijamo Įsakymo panaikinimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti skundą, konstatuodamas, jog Įsakymas pareiškėjams buvo išsiųstas ir kreipdamiesi į teismą dėl jo panaikinimo, pareiškėjai praleido terminą skundui paduoti, o šio termino praleidimo priežasty yra subjektyvios ir nepripažintinos svarbiomis.

Pareiškėjas D. U., nesutikdamas su teismo nutartimi, atskirajame skunde nurodo, jog šiuo atveju Įsakymas pareiškėjams nebuvo įteiktas ir apie jo priėmimą pareiškėjai sužinojo atsitiktinai, todėl kreipdamiesi į teismą termino skundui paduoti nepraleido.

Jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Taigi ABTĮ yra įtvirtintos dvi faktinės aplinkybės, nuo kurių skaičiuojama termino paduoti skundą pradžia, tai – ginčijamo akto paskelbimo arba įteikimo suinteresuotai šaliai diena (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-363/2010).

Byloje nustatyta, jog Migracijos departamentas 2023 m. balandžio 11 d. raštu Nr. 10K-4130 pranešė Lietuvos Respublikos ambasadai Rusijos Federacijoje, kad pareiškėjai neteko Lietuvos Respublikos pilietybės ir prašė – pažymėtina – šiems asmenims įteikti Įsakymo nuorašus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog ginčijamame Įsakyme nurodyta, kad Įsakymo apskundimo terminas skaičiuojamas nuo Įsakymo paskelbimo Teisės aktų registre arba – pažymėtina – nuo šio Įsakymo nuorašo įteikimo dienos.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti pradžios svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo (žr., pvz., 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010; 2023 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-100-415/2023).

Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, jog kaip inter alia (be kita ko) įtvirtinta Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 36 straipsnyje, Ministro įsakymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įstatymų nustatyta tvarka skelbiami Teisės aktų registre. Ši pareiga taip pat detalizuota Dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybe, teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 761, (toliau – ir Aprašas) 28 punkte.

Aprašo 28 punkte taip pat inter alia įtvirtinta, jog įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas ar darbuotojas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo Ministro sprendimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės paskelbimo Teisės aktų registre dienos išsiunčia asmeniui pranešimą apie priimtą sprendimą per MIGRIS. Prie pranešimo pridedama Ministro sprendimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nuoroda Teisės aktų registre arba Migracijos departamento sprendimas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės.

Lietuvos Respublikos pilietybė išreiškia asmens teisinę narystę Lietuvos valstybėje, atspindi to asmens teisinę priklausomybę pilietinei Tautai – valstybinei bendruomenei. Piliečių ir valstybės ryšys yra abipusis: pilietybė asmeniui suteikia ir garantuoja pilietines (politines) teises, nustato tam tikras jo pareigas valstybei; iš pilietybės santykių valstybei kyla tam tikros pareigos savo piliečiams. Pilietybė, kaip piliečio ypatingas teisinis ryšys su Lietuvos valstybe, leidžia jam garantuoti visas teises ir laisves, kurias turi tik Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat prireikus turėti valstybės globą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimą).

Įvertinusi nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei atsižvelgdama į tarp šalių susiklosčiusio ginčo pobūdį, t. y. priimto ginčijamo akto sukeliamas tiesiogines pasekmes pareiškėjo D. U. kaip Lietuvos Respublikos piliečio teisiniam statusui, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėjui D. U. ginčijamas Įsakymas turėjo būti įteiktas.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad D. U. siųsti Migracijos departamento laiškai buvo neatsiimti pašte per siuntos saugojimo terminą, jam minėtas Įsakymas buvo išsiųstas 2023 m. balandžio 12 d. per Lietuvos Respublikos ambasadą Rusijos Federacijoje.

Teisėjų kolegija pripažįsta šią pirmosios instancijos teismo išvadą nepagrįsta, nes byloje nebuvo nustatyta tiksli Įsakymo įteikimo pareiškėjui D. U. diena, dėl to nėra pagrindo spręsti apie kreipimosi į teismą termino eigos pradžią bei atitinkamai jo pabaigą, neturint duomenų, nuo kada šis terminas skaičiuotinas.

Be to, į bylą pateikta Migracijos departamento medžiaga, susijusi su siuntos pareiškėjui D. U. neatsiėmimu adresu (duomenys neskelbtini), ar Įsakymo siuntimu į Lietuvos Respublikos ambasadą Rusijos Federacijoje nepatvirtina, jog ginčijamas Įsakymas pareiškėjui buvo įteiktas, nes, kaip patvirtina pateikti oficialūs (duomenys neskelbtini) migracijos institucijos dokumentai, pareiškėjas aptariamų įvykių metu buvo registruotas ir gyveno (duomenys neskelbtini), o ne Lietuvos Respublikoje ar Rusijos Federacijoje.

Dėl to įvertinus šią aplinkybę byloje susiklosčiusio ginčo, kylančio iš konstitucinio pilietybės instituto teisinių santykių, kontekste ir atsižvelgus į tai, jog byloje ginčijamas aktas dėl pilietybės netekimo laikytinas teisės aktu, turinčiu esminę reikšmę pareiškėjo teisiniam statusui Lietuvos Respublikos atžvilgiu, darytina išvada, kad kompetentingos institucijos (pagal Aprašo 28 punktą – Migracijos departamentas) turėjo skirti tinkamą dėmesį suinteresuoto asmens (pareiškėjo D. U.) informavimui, t. y. kad Ministro įsakymas dėl pilietybės netekimo būtų asmeniui įteiktas. Pagal bylos duomenis, šiuo atveju to padaryta nebuvo.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nenustatęs Įsakymo įteikimo pareiškėjui D. U. dienos, nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas dėl Įsakymo dalies panaikinimo kreipėsi į teismą praleidęs terminą skundui paduoti, todėl nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė priimti pareiškėjo D. U. skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo D. U. atskirasis skundas yra tenkinamas iš dalies (apeliacinės instancijos teismui nesprendžiant skundo priėmimo klausimo), o skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis panaikinama ir pareiškėjo D. U. skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjo D. U. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 13 d. nutarties dalį, kuria buvo nepatenkintas pareiškėjo D. U. prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti jo skundą, panaikinti ir perduoti pareiškėjo D. U. skundo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Rasa Ragulskytė-Markovienė