A-444-370-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A444-370/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01178-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija 20

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N u t a R T i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Onrama“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Onrama“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždarosios akcinės bendrovės „Onrama“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Onrama“) kreipėsi skundu (b. l. 1–13) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2012 m. kovo 26 d. nutarimą taikyti ekonomines sankcijas už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – Alkoholio kontrolės įstatymas) pažeidimus Nr. ATK2-51/12.

2012 m. kovo 26 d. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – ir atsakovas, Departamentas) priėmė nutarimą „Taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“ Nr. ATK2-51/12 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo pareiškėjui paskyrė 500 Lt baudą. Ekonominė sankcija pareiškėjui buvo paskirta vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punktu, kadangi 2012 m. vasario 14 d. pareiškėjui priklausančioje kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), barmenė-padavėja J. V. apie 22.50 val. pardavė alkoholinius gėrimus (3 butelius alaus „Kalnapilis Export“, 1,5 1itro talpos, 5,4 proc. alk. tūrio) E. V. ir minėtus alaus butelius pirkėja išsinešė iš kavinės, įsidėjusi į plastikinį maišelį (b. l. 14–18).

Skunde pareiškėjas nurodė, kad įstatymas nenumato jokių konkrečių sąlygų ir veiksmų, kurių turėtų imtis asmenys, besiverčiantys alkoholinių gėrimų prekyba, kad būtų užtikrintas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkte numatytos išimties laikymasis. Minėtame punkte įtvirtinta, kad nuo 22.00 val. iki 8.00 val. alkoholiniai gėrimai parduodami atidarytose pakuotėse, pirkėjai informuojami apie alkoholinių gėrimų vartojimą tik vietoje ir jiems sudaromos sąlygos tai daryti. Pareiškėjas teigė, jog alkoholinių gėrimų pardavėjai negali būti atsakingi už pirkėjų veiksmus ir jų elgesį po alkoholinių gėrimų įsigijimo momento, kadangi nuo alkoholinių gėrimų pardavimo momento gėrimai tampa pirkėjų nuosavybe ir pardavėjai praranda teises į juos. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad alkoholiniai gėrimai buvo parduoti atidarytoje pakuotėje, todėl pareiškėjas manė, jog laikėsi įstatyme nustatytų reikalavimų.

Pareiškėjas taip pat nurodė, jog užtikrino alkoholinių gėrimų pardavimą nuo 22.00 val. iki 8.00 val. tik vartojimui vietoje, t. y. 2011 m. gruodžio 31 d. priėmė įsakymą Nr. 2011/12 „Dėl prekybos alkoholiu nakties metu“, kuriuo visus darbuotojus pasirašytinai supažindino su Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 12 p. ir įpareigojo nuo 2012 m. sausio 1 d. nuo 22.00 val. iki 8.00 val. prekiauti tik pilstomais ar atidarytoje pakuotėje esančiais alkoholiniais gėrimais ir tik vartoti vietoje bei informuoti apie tai klientus. Be to, pareiškėjas jai priklausančių barų patalpose gerai pirkėjams matomose vietose iškabino informacinius pranešimus, kuriais pirkėjai yra papildomai informuojami apie pareigą nuo 22.00 val. iki 8.00 val. iš pareiškėjo įsigytą alkoholį vartoti tik vietoje.

Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovo priimtame Nutarime nėra pašalinti tarp įrodymų egzistuojantys prieštaravimai bei nenagrinėjama pažeidimo subjektyvioji pusė (kaltė), o policijos pareigūnų pranešimai, kuriais rėmėsi atsakovas, yra prieštaringi (skirtingai nurodomas momentas, kada policijos pareigūnai buvo pareiškėjo bare). Be to, policijos pareigūnai iš kavinės išėjo anksčiau nei pirkėja, todėl policijos pareigūnai (specialistė K. M. ir tyrėjas D. V.) negalėjo nustatyti aplinkybės, ar pardavėja įspėjo pirkėją apie alkoholinių gėrimų vartojimą tik vietoje.

Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepime į skundą (b. l. 39–44) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas pateikė subjektyvų byloje esančių aplinkybių ir faktų vertinimą, o tai vertintina kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti kilusios atsakomybės. Byloje nėra ginčo, kad pirkėja E. V. išsinešė alkoholinius gėrimus iš pareiškėjui priklausančios kavinės, (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 12 p. pažeidimo sudėtis yra formali, o reikalavimas imperatyvus, užtenka, kad būtų nustatytas juridinis faktas, jog pareiškėjas pardavė alkoholinius gėrimus, kurie buvo neatidarytoje pakuotėje ir (ar) nevartoti vietoje. Todėl pareiškėjas, iškeldamas savo individualius komercinius interesus prieš įstatymą, viešąjį interesą ir sąžiningos konkurencijos principus, pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 12 p. reikalavimus. Be to, pareiškėjo atstovė barmenė-padavėja pardavė E. V. plastikinį maišelį įsigytiems alkoholiniams gėrimams susidėti, matė, kaip pirkėja juos susidėjo į maišelį, išėjo, ir neužkirto kelio teisės pažeidimo padarymui. Byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai, nustatydami pažeidimo faktą, būtų kaip nors suinteresuoti ir dėl to nepagrįstai kaltintų pareiškėją pažeidimo įvykdymu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, jog nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2012 m. kovo 26 d. priimto nutarimo taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus, kurio teisėtumą ir pagrįstumą pareiškėjas ginčijo, nes, jos įsitikinimu, priimant nutarimą, atsakovas netinkamai aiškino Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas ir nepagrįstai taikė jame įtvirtintas ekonomines sankcijas.

Teismas nustatė, jog ginčo teisiniams santykiams yra taikytinas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 12 p. nurodė, jog draudžiama prekiauti nuo 22.00 iki 8.00 valandos alkoholiniais gėrimais viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Pažymėjo, kad šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje.

Teisminio nagrinėjimo metu buvo apklausti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Saulėtekio policijos nuovados policijos pareigūnai K. M., O. G., B. G., D. V. ir L. I. tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek nagrinėjant bylą teisme (b. l. 48, 49, 50, 51, 52) nurodė, kad 2012-02-14 nuo 14.00 val. iki 24.00 val. dirbo pagal priemonių planą „Dėl nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų, daromų viešosiose vietose, prevencijos“. Apie 22.50 val. tyrėjas D. V. kartu su specialiste K. M. užėjo į (duomenys neskelbtini), esantį barą ir atsistojo už pastarosios . Mergina paprašė pardavėjos parduoti 3 vnt. Kalnapilio „Export“, 1,5 litro talpos alaus. Pardavėja merginai alkoholinius gėrimus pardavė, prieš tai įspėdama, kad gėrimų talpų kamšteliai bus prasukti. Pirkėja paprašė maišelio alkoholiniams gėrimams susidėti, pardavėja maišelį pirkėjai pardavė ir kartu paėmė pinigus už prekes, tačiau, atnešusi pirkėjai grąžą, kasos kvito nepadavė. Pirkėja alkoholio vietoje negėrė. Pardavėja pirkėjos neperspėjo, kad negalima neštis gėrimų į lauką ir jį vartoti tik vietoje. Pirkėja, vieną butelį įsidėjusi į rankinę, kitus du – į plastikinį maišelį, matant pardavėjai, išėjo pro duris į lauką. Kiti policijos pareigūnai: O. G. kartu su specialistėmis B. G. ir L. I., būdami uniformuoti, laukė prie baro prieigų. Išėjusi iš baro mergina buvo sustabdyta policijos pareigūnų, parodė, ką neša plastikiniame maišelyje ir patvirtino, kad gėrimus pirko (duomenys neskelbtini), esančiame bare, dirbančiame visą parą. Paprašius parodyti pirkimo kvitą nurodė, kad pardavėja jo nedavė. Teismo posėdžio metu alkoholinio gėrimo pirkėja E. V. patvirtino policijos pareigūnų nurodomas aplinkybes.

Teismas, įvertinęs aptartus rašytinius įrodymus ir liudytojų duotus parodymus teismo posėdžio metu, padarė išvadą, jog alkoholis 2012 m. vasario 14 d. buvo parduotas E. V. atsuktais kamšteliais ir alaus butelius pirkėja išsinešė iš kavinės patalpų. Pardavėja prasuko, t.y. pradėjo atsukinėti kamštelius, tačiau jų nenuėmė ir matė, kad pirkėja užsuko kamštelius, susidėjo alaus butelius į pardavėjos parduotą maišelį ir išsinešė. Pardavėja negalėjo paaiškinti kodėl reikėjo perspėti pirkėją apie tai, kad prasuks kamštelius, jeigu pardavė alų gerti vietoje – bare, negalėjo motyvuotai paaiškinti, kodėl pardavė maišelį pirkėjai alui susidėti. Pardavėja teigė perspėjusi pirkėją apie tai, kad neparduoda alaus išsinešimui, tačiau liudytojai –tai paneigė. Visos nurodytos aplinkybės leido daryti išvadą, jog pardavėja suprato, kad alus parduodamas išsinešimui ir tai darė. Todėl sankcija taikyta pagrįstai.

Teisminio nagrinėjimo metu buvo išsiaiškinta, jog abu policijos pareigūnai bare stovėjo už pirkėjos nugaros ir girdėjo visą pastarosios pokalbį su pardavėja. Pats įėjimo į barą faktas, kurį akcentavo pareiškėjas, reikšmės nagrinėjamu atveju neturėjo. Pardavėjos teiginius, kad išaiškino pirkėjai draudimą išsinešti gėrimus iš baro, teismas vertino kaip gynybinę poziciją, prieštaraujančią faktinėms aplinkybėms ir juos atmetė.

Atsakydamas į pareiškėjo argumentą, kad alkoholinių gėrimų pardavėjai negali būti atsakingi už pirkėjų veiksmus ir jų elgesį po alkoholinių gėrimų įsigijimo momento, o kartu iš alkoholinių gėrimų pardavėjų negali būti reikalaujama elgtis neteisėtai ir prievarta užtikrinti alkoholinių gėrimų vartojimą vietoje, teismas pažymėjo, jog Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. 618) 32 punktas nustato, kad licencijų turėtojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo ir kitų įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, šių taisyklių, kitų teisės aktų, reglamentuojančių prekybos alkoholio produktais tvarką. UAB „Onrama“ kaip licencijos verstis alkoholio verslu turėtoja nustatytos pareigos nevykdė, t. y. nesiėmė visų galimų veiksmų tam, kad užtikrintų įstatyme numatytos imperatyvios pareigos – prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiamu laiku tik vartojimui vietoje. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas ėmėsi tik tokių priemonių, kad būtų laikomasi Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkte numatyto reikalavimo, tačiau ši pareiškėjo pasirinkta priemonė buvo nepakankama ir neužtikrino, kad alkoholiniai gėrimai po 22.00 val. būti vartojami vietoje, jų neišsinešant iš viešojo maitinimo įstaigos.

UAB „Onrama“ už minėto pažeidimo padarymą buvo skirta minimalaus dydžio – 500 Lt bauda, kadangi buvo atsižvelgta į pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y. bendrovė pažeidimo nustatymui ir tyrimui netrukdė, todėl atsakovas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir paskyrė pagrįstą baudą.

Teismas konstatavo, kad atsakovas tinkamai įvertino ir taikė norminius teisės aktus, todėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2012 m. kovo 26 d. nutarimas taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus Nr. ATK2-51/12 yra teisėtas ir pagrįstas.

III. Pareiškėjas UAB „Onrama“ pateikė apeliacinį skundą (b. l. 140–157), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – UAB „Onrama“ skundą patenkinti.

UAB „Onrama“ įsitikinimu, priimdamas Nutarimą atsakovas netinkamai aiškino Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas ir nepagrįstai pareiškėjo atžvilgiu taikė Alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtintas ekonomines sankcijas. Be kita ko, Nutarime nebuvo tinkamai įvertintos faktinės aplinkybės ir išsklaidytos byloje egzistuojančios abejonės. Todėl UAB „Onrama“ 2012 m. balandžio 26 d. pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teigia, jog Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 12 p. įtvirtinto draudimo išimtis realizuojama, kai nuo 22 iki 8 valandos (i) alkoholiniai gėrimai parduodami atidarytose pakuotėse, (ii) pirkėjai bet kokia forma informuojami apie alkoholinių gėrimų vartojimą tik vietoje ir (iii) jiems atitinkamai sudaromos sąlygos alkoholinius gėrimus vartoti vietoje. Akcentuoja, kad Nutarime nurodyti alkoholiniai gėrimai buvo parduoti laikantis minėto įstatymo nuostatų, kadangi alkoholiniai gėrimai buvo parduoti atidarytoje pakuotėje, buvo parduoti vartoti vietoje: (i) pirkėja buvo informuota apie alkoholinių gėrimų vartojimą tik vietoje tiek barmenės žodiniais nurodymais, tiek akivaizdžiai matomais informaciniais pranešimais, kurie net keliose vietose iškabinti Kavinėje ir yra prie prekystalio; (ii) alkoholinių gėrimų vartojimą vietoje užtikrino ir Kavinėje įrengti stalai. Laisvų stalų skaičius buvo pakankamas, kad Pirkėja galėtų alkoholinius gėrimus vartoti vietoje. Todėl Nutarimas nėra tinkamai pagrįstas ir motyvuotas, nes jame tik aprašomi visi surinkti įrodymai, tačiau jie motyvuotai nėra susiejami su Nutarime daromomis išvadomis ir Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo konstatavimu; nėra visapusiškai įvertinamas įrodymų tarpusavio ryšys ir nepašalinami tarp įrodymų egzistuojantys prieštaravimai bei neišsklaidomos byloje egzistuojančios abejonės.

2. Nurodo, jog policijos pareigūnų pranešimai, kuriais Nutarime remiasi atsakovas, yra prieštaringi ir kelia pagrįstas abejones dėl juose nurodytų aplinkybių tikrumo.

3. Teigia, kad Nutarime nėra įrodyta UAB „Onrama“ kaltė (nėra nagrinėjama Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo subjektyvioji pusė). Nutarimu nepagrįstai ir neteisėtai taikoma atsakomybė juridiniam asmeniui — UAB „Onrama“. Juridiniam asmeniui galima inkriminuoti teisės aktų pažeidimą tik tada, jei jo atstovas veikė pagal savo kompetenciją ir laikydamasis juridinio asmens nurodymų. Tačiau atsakovas Nutarime visiškai nenagrinėjo ir nevertino tiek barmenės kaltės, tiek tai, ar barmene, veikdama UAB „Onrama“ vardu, veikė intra vires. Todėl akcentavo, kad yra akivaizdu, jog skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Pažymėtina, kad juridiniam asmeniui galima inkriminuoti teisės aktų pažeidimą tik tada, jei jo atstovas, padaręs teisės aktų pažeidimą, veikė intra vires — pagal savo kompetenciją ir laikydamasis juridinio asmens nurodymų. Priešingu atveju, būtų sudaromos galimybės neteisėtai bausti juridinius asmenis net už piktavališkus ir prieš juridinį asmenį nukreiptus darbuotojų veiksmus. Procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu UAB „Onrama“ pažymėjo, kad Nutarimu taikoma atsakomybė prilyginama administracinei atsakomybei, todėl konstatuojant Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą, turi būti nustatoma, ar Alkoholio kontrolės įstatymas pažeistas esant traukiamo atsakomybėn asmens kaltei (LR ATPK 9 str.). Net ir nustačius pažeidimą, bet nenustačius kaltės, asmuo negali būti traukiamas atsakomybėn — nėra tam būtinų sąlygų viseto.

4. Nutarime teigiama, jog UAB „Onrama“ neužtikrino, kad alkoholiniai gėrimai po 22.00 val. būti vartojami vietoje, jų neišsinešant iš viešojo maitinimo įstaigos. Pažymėtina, kad toks Nutarimo argumentas yra neracionalus ir visiškai nepagrįstas, kadangi nėra įvertinama, ar be UAB „Onrama" atliktų veiksmų egzistuoja kokios nors kitos realios ir teisėtos galimybės užtikrinti alkoholinių gėrimų vartojimą tik vietoje. Pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo teisinės aplinkos, kurioje veikia UAB „Onrama" ir nevertino UAB „Onrama" realių galimybių kaip nors kitaip užtikrinti alkoholinių gėrimų vartojimą vietoje. Akcentavo, jog alkoholinių gėrimų vartojimo vieta realiai priklauso tik nuo pirkėjų valios — tik nuo pirkėjų priklauso ar alkoholiniai gėrimai nebus išsinešti. Pardavėjai gali tik informuoti pirkėjus, nurodyti jiems, kad alkoholinius gėrimus reikia gerti vietoje, tačiau priversti prievarta tai padaryti pardavėjai neturi nei teisių, nei galimybių. Pardavėjai negali būti atsakingi už pirkėjų veiksmus ir jų elgesį po alkoholinių gėrimų įsigijimo momento. Nuo alkoholinių gėrimų pardavimo momento gėrimai tampa pirkėjų nuosavybe ir pardavėjai praranda bet kokias teises į juos. Kadangi Nutarime LR AKĮ 18 str. 3 d. 12 p. pažeidimas susiejamas tik su alkoholinių gėrimų išsinešimo faktu, akivaizdu, jog Nutarimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. Pardavėjai neturėjo ir neturi įgaliojimų sulaikyti pirkėjus bare ir naudoti prievartą jų atžvilgiu.

5. Nurodo, jog nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad UAB „Onrama“ savo darbuotojus gali kontroliuoti tik teisinėmis bet ne fizinėmis elgesio kontrolės priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju, visos galimos tokios darbuotoju elgesio kontrolės teisinės priemonės buvo panaudotos UAB „Onrama" nustatant aiškias taisykles ir įpareigojant darbuotojus jų laikytis. Argumentas taip pat yra reikšmingas, sprendžiant barmenės veiksmų įtaką atsakomybės taikymui UAB „Onrama“ atžvilgiu, tačiau lygiai taip pat kaip ankstesni argumentai nėra įvertintas Nutarime. Taigi, Nutarime pateikiamas aiškinimas yra akivaizdžiai neteisėtas, kadangi sudaro galimybes bausti juridinius asmenis už trečiųjų asmenų, kurių jie nekontroliuoja ir negali kontroliuoti, veiksmus.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 176–184), kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimą.

Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teigia, kad pareiškėjas neužtikrino alkoholinių gėrimų vartojimo vietoje, ir įstatymu buvo imperatyviai įpareigotas tokiais alkoholiniais gėrimais neprekiauti, tačiau iškeldama savo individualius komercinius interesus prieš įstatymą ir viešąjį interesą, sąžiningos konkurencijos principus, pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 12 p. reikalavimus.

2. Pažymi, kad būtent licencijos gavėjui kyla pareiga laikytis licencijoje nustatytų reikalavimų ir apribojimų. Licencijos gavėjas ir jo atstovai privalo imtis visų priemonių, kad būtų laikomąsi licencijoje numatytų reikalavimų, kurių laikymąsis negali būti perkeliamas pirkėjui ar vartotojui. Pareiškėjas turi diskrecinę teisę ir veiklos laisvę bei Alkoholio kontrolės įstatyme numatytas pareigas užtikrinti šio įstatymo reikalavimus.

3. Nurodo, kad apeliaciniame skunde klaidingai nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino pareiškėjo nustatytų aiškių ir griežtų taisyklių savo darbuotojams, taip pat, kad be pareiškėjo atliktų veiksmų nėra jokių kitų teisėtų galimybių kaip užtikrinti alkoholinių gėrimų vartojimo vietoje. Tokie pareiškėjo motyvai yra nepagrįsti. Kadangi neužteko priemonių, kad būtų užtikrintas pareigos įvykdymas (alkoholiniai gėrimai buvo išsinešti iš prekybos vietos draudžiamu metu).

4. Teigia, kad Alkoholinių gėrimų pilstymas, jų pateikimas stiklinėse, taurėse, bokaluose, stikliukuose ir pan. yra neatsiejama įprasto viešojo maitinimo veikla. Tuo tarpu, pareiškėjo pateikta pozicija neva be jos atliktų veiksmų nėra jokių kitų teisėtų galimybių kaip užtikrinti alkoholinių gėrimų vartojimo vietoje bei atsakovui bylos nagrinėjimo metu Departamente teiginys, kad alkoholinių gėrimų pilstymas į stiklines, neužtikrintų įstatyme numatyto reikalavimo laikymosi, patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas tik fiktyviai deklaruoja vykdanti viešojo maitinimo funkciją, kai de facto verčiasi prekybine veikla ir nesiekia atlikti net tiesiogiai Alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtintos alternatyvos (teisėtų galimybių), neatsakingai ir aplaidžiai žiūri į Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų laikymąsi.

5. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A62-2928/2011 nurodė, kad Alkoholio kontrolės įstatymas, kaip specialus aktas, reglamentuojantis klausimus, susijusius su ekonominių sankcijų dėl Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų pažeidimo taikymu, numato savarankišką atsakomybę subjektams, kurie verčiasi alkoholinių gėrimų pardavimu, tarp jų ir juridiniams asmenims, pagal atitinkamą licenciją savo ūkinėje veikloje besiverčiantiems prekyba šiais gėrimais. Ekonominės sankcijos minėtiems subjektams taikomos nepriklausomai nuo to, ar atitinkami asmenys buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už administracinius teisės pažeidimus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse.

6. Teigia, kad dėl numatytos už šio draudimo nuostatų pažeidimą atsakomybės tinkamo subjekto, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė kolegija 2005 m. kovo 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A15-39/2005 yra pažymėjusi, kad juridiniai asmenys savo veiklą vykdo per savo atstovus bei darbuotojus, kurių atitinkamos teisės aktus pažeidžiantys veiksmai sąlygoja juridinio asmens atsakomybę. Į šio įstatymo pažeidimo priežastis, esant pagrindo, gali būti atsižvelgiama skiriant ekonominę sankciją. Paminėtina, kad šio teisės pažeidimo kvalifikavimui juridinės reikšmės neturi pareiškėjo skunde dėstomas vienos iš subjektyviosios pažeidimo pusės dalis - kaltės - pasireiškimas. Taip pat akcentuoja, kad pareiškėjo atstovė veikė savo įgaliojimų ribose ir tai kas numatyta jos darbo sutartyje ir kituose jos darbo santykius apibrėžiančiuose pareiškėjo priimtuose teisės aktuose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje ginčas kyla dėl 2012 m. kovo 26 d. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nutarimo Nr. ATK2-51/12, kuriuo pareiškėjui paskirta 500 Lt (penkių šimtų litų) dydžio piniginė bauda nustačius Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto pažeidimą.

Išnagrinėjęs bylą pirmosios instancijos teismas 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2012 m. kovo 22 d. nutarimą paliko galioti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė. Teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Vykdydama šią įstatymo nuostatą, teisėjų kolegija patikrino visą bylą ir sprendžia dėl ginčo esmės, o ne tik nagrinėja apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.

Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2012-01-01 iki 2012-09-01) 18 straipsnio 3 dalies 12 punkte buvo nustatyta, kad draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Teisėjų kolegija, įvertinusi normos turinį, daro išvadą, kad joje imperatyviai nurodoma, jog alkoholiniai gėrimai nuo 22 iki 8 valandos gali būti parduodami tik atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje, t. y. turi būti tenkinamos abi sąlygos. Todėl atsakomybei atsirasti pakanka to, kad alkoholiniai gėrimai nebuvo suvartoti vietoje, nors ir buvo parduoti atidarytoje pakuotėje.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui priklausančioje kavinėje pirkėjai E. V. pardavė 1,5 1itro talpos, 5,4 proc. alk. tūrio 3 alaus „Kalnapilis Export“ butelius, kuriuos minėta pirkėja išsinešė. Aplinkybė, kad pirkėja tris atidarytus butelius alaus išsinešė iš kavinės, patvirtina, jog pareiškėjas nesilaikė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkte nustatyto imperatyvo alkoholinius gėrimus nuo 22 val. iki 8 val. parduoti tik vartoti vietoje. Įstatymų leidėjas nenustatė priemonių, kurių reikėtų imtis ūkio subjektui, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 12 p. nustatytas reikalavimas nuo 22 val. iki 8 val. parduoti alkoholinius gėrimus tik vartoti vietoje būtų įvykdytas. Tokias priemones gali pasirinkti patys ūkio subjektai, tačiau jos turi būti efektyvios, kad užtikrintų Alkoholio kontrolės įstatyme nustatytų imperatyvų laikymąsi. Teismas nurodo, jog kavinės darbuotoja turėjo numatyti, jog viena alkoholio pirkėja vietoje nevartos trijų (po 1,5 l talpos) alaus butelių ir kad alkoholis tokioje taroje yra perkamas siekiant jį išsinešti. Todėl nagrinėjamu atveju iš surinktų ir ištirtų įrodymų matyti, kad pareiškėjas nesiėmė efektyvių priemonių, kad alus nebūtų išsineštas. Pareiškėjo pasirinktos priemonės, kurias panaudojo jos darbuotoja (butelius atidarė, tačiau alaus į stiklines neįpylė, padavė maišelį alaus buteliams susidėti), neužtikrino įstatyme nustatytos imperatyvios pareigos vykdymo.

Apibendrinęs išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjas pagrįstai nubaustas už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto nuostatų pažeidimą. Pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 3 dalį už tokį pažeidimą įmonės gali būti baudžiamos nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių litų bauda. Pareiškėjui buvo skirta minimali įstatyme nustatyta 500 Lt bauda. Aplinkybių, dėl kurių paskirta bauda turėtų būti mažinama, teismas nenustatė.

Išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2012 m. kovo 26 d. nutarime Nr. ATK2-51/12 teisės aktai, reglamentuojantys ginčo teisinius santykius, buvo aiškinti bei taikyti tinkamai, surinkti įrodymai įvertinti teisingai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Onrama“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Dainius Raižys

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė