66cc4fbb-9ed2-4550-a3eb-37abe7c7db4a · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-203-381/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01924-2017-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.18.3 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 18 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro, ArtÅ«ro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto ViÅ¡inskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Energijos taupymo technologijos“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Energijos taupymo technologijos“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Irdaiva“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Energijos taupymo technologijos“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Irdaiva“ 57 614,83 Eur skolÄ , 1 121,05 Eur netesybų, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė nurodė, kad Å¡alys 2016–2017 metais sudarė kelias rangos (subrangos) sutartis, kuriomis vadovaudamasi ieÅ¡kovė už atliktus darbus atsakovei iÅ¡rašė PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, tačiau atsakovė kai kurių iÅ¡ jų neapmokėjo, todėl iÅ¡ viso atsakovė liko skolinga ieÅ¡kovei 57 614,83 Eur. Kadangi atsakovė laiku neatsiskaitė su ieÅ¡kove, ji privalo sumokėti ir apskaičiuotas netesybas – 1 121,05 Eur.

2. Vilniaus apygardos teismas, negavęs atsakovės atsiliepimo į ieÅ¡kinį, 2017 m. spalio 6 d. priėmė sprendimÄ už akių ieÅ¡kinį tenkinti. 3. 2017 m. spalio 9 d. Vilniaus apygardos teisme gautas atsakovės UAB „Irdaiva“ atsiliepimas į ieÅ¡kinį, kuriame praÅ¡oma ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad tarp Å¡alių buvo sudarytos ne tik rangos (subrangos) sutartys, bet ir 2016 m. sausio 25 d. gaminių pirkimo–pardavimo ir nuomos sutartis, pagal kuriÄ UAB „Irdaiva“ pardavė ar iÅ¡nuomojo ieÅ¡kovei prekes, įrankius, mechanizmus.

Tarp Å¡alių buvo susiklosčiusi praktika, kad tarpusavio reikalavimai bÅ«davo įskaitomi. Be to, atsakovė iÅ¡ ieÅ¡kovės negavo ieÅ¡kinyje nurodytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų Nr. 0000157 (8 265,01 Eur), Nr. 0000186 (8 125 Eur), Nr. 0000190 (26 684,60 Eur), su Å¡iomis PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis susijusių atliktų darbų aktų bei pažymų apie atliktų darbų vertę, todėl nėra įtraukusi jų į apskaitÄ . Taigi, gali bÅ«ti, kad Å¡ios PVM sÄ skaitos faktÅ«ros yra fiktyvios, t. y. iÅ¡raÅ¡ytos tik siekiant sukurti skolÄ . 2017 m. birželio 23 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas patvirtina, kad ne atsakovė yra skolinga ieÅ¡kovei, o prieÅ¡ingai, ieÅ¡kovė skolinga atsakovei 22 576,58 Eur. 4. 2017 m. spalio 25 d.

Vilniaus apygardos teisme gautas atsakovės UAB „Irdaiva“ pareiÅ¡kimas dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, kuriame atsakovė prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 6 d. sprendimÄ už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimÄ .

5. IeÅ¡kovė BUAB „Energijos taupymo technologijos“ prašė atsakovės pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo atmesti.

6. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 6 d. sprendimÄ už akių ir atnaujino civilinės bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 2 d. sprendimu ieÅ¡kovės BUAB „Energijos taupymo technologijos“ ieÅ¡kinį atmetė ir iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisė atsakovei UAB „Irdaiva“ 2 591 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

8. Teismas nustatė, kad tarp Å¡alių UAB „Irdaiva“ (rangovės) ir UAB „Energijos taupymo technologijos“ (subrangovės) buvo sudarytos 2016 m. birželio 27 d. rangos sutartis Nr. ETT 16/06/27, 2016 m. rugpjūčio 19 d. rangos sutartis Nr. ETT 16/08/19, 2016 m. lapkričio 14 d. rangos sutartis Nr. ETT 16/11/14 ir 2017 m. vasario 7 d. subrangos sutartis Nr. ETT 17/03/07. Visų Å¡ių rangos sutarčių 7.1 papunkčiuose Å¡alys susitarė, kad darbų rezultatas perduodamas ir priimamas pasiraÅ¡ant atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktÄ . Darbai laikomi užbaigti, kai pasiraÅ¡omas darbų priėmimo–perdavimo aktas. Å alys 2016 m. sausio 25 d. taip pat sudarė gaminių pirkimo–pardavimo ir nuomos sutartį Nr. 2016/01/25, kuria susitarė, be kita ko, dėl prieÅ¡prieÅ¡inių tarpusavio reikalavimų įskaitymo (5.7 papunktis). Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje ieÅ¡kovei iÅ¡kelta bankroto byla.

9. Teismo vertinimu, kadangi tarp Å¡alių buvo susiklostę rangos teisiniai santykiai, darbų atlikimo bei jų rezultato perdavimo ir priėmimo faktai turėjo bÅ«ti užfiksuoti perdavimo–priėmimo aktuose, kaip tai buvo nustatyta ir visose Å¡alių sudarytose bei byloje esančiose rangos sutartyse, pagal kurias už atliktus remonto darbus atsakovė turėjo atsiskaityti per 30 kalendorinių dienų nuo atliktų darbų akto ir darbų perdavimo–priėmimo akto pasiraÅ¡ymo bei PVM sÄ skaitos faktÅ«ros gavimo dienos.

IÅ¡analizavęs Å¡alių pateiktus argumentus, teismas konstatavo, kad tarp Å¡alių ginčas kilo dėl 5 PVM sÄ skaitų faktÅ«rų (2017 m. vasario 28 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. 0000171 (33 357,85 Eur), 2017 m. kovo 20 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. 0000187 (6 795,25 Eur), 2017 m. balandžio 14 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. 0000157 (8 265,01 Eur), 2017 m. balandžio 14 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. 0000186 (8 125 Eur) ir 2017 m. balandžio 24 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. 0000190 (26 684,60 Eur)) (ne)apmokėjimo.

10. Teismas pažymėjo, kad atsakovė neįtraukė į apskaitÄ ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡ytų 2017 m. balandžio 14 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. 0000157, 2017 m. balandžio 14 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. 0000186 ir 2017 m. balandžio 24 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. 0000190. Atsakovės atstovų parašų, kurie patvirtintų, kad PVM sÄ skaitos faktÅ«ros buvo gautos, PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nėra. Nors ieÅ¡kovė nurodė, jog minimos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros pagal tarp Å¡alių susiklosčiusiÄ praktikÄ atsakovei buvo pateiktos elektroninėmis ryÅ¡io priemonėmis, todėl atsakovė negalėjo jų negauti, tačiau byloje apklaustas liudytojas R.

D. (buvęs ieÅ¡kovės vadovas) nurodė, kad PVM sÄ skaitos faktÅ«ros buvo vežamos į objektus atsakingiems asmenims ir ten paliekamos ant stalo, apie PVM sÄ skaitų faktÅ«rų siuntimÄ elektroniniu paÅ¡tu liudytojas nenurodė. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovės nurodyta aplinkybė apie PVM sÄ skaitų faktÅ«rų siuntimÄ elektroniniu paÅ¡tu nėra pagrįsta įrodymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

11. Teismas sprendė, kad vien iÅ¡raÅ¡ytos, bet kitos Å¡alies nepriimtos ir nepasiraÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros nesudaro pakankamo pagrindo ieÅ¡kovei teigti, jog jose nurodyti rangos darbai buvo faktiÅ¡kai atlikti ir tinkamai perduoti užsakovei, bei reikalauti atlyginimo už juos, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.694 straipsnio 4 dalį darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasiraÅ¡o dvi Å¡alys; jeigu viena iÅ¡ Å¡alių atsisako pasiraÅ¡yti aktÄ , jame daroma žyma apie atsisakymÄ ir aktÄ pasiraÅ¡o kita Å¡alis.

Atsakovės teigimu, ji nėra priėmusi Å¡iose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytų darbų, nes byloje esantys atliktų darbų aktai už 2017 m. kovo–balandžio mėnesius atsakovės atstovų nėra pasiraÅ¡yti. Teismas iÅ¡ esmės sutiko su atsakovės pozicija, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog egzistavo realus pagrindas Å¡ias PVM sÄ skaitas faktÅ«ras iÅ¡raÅ¡yti, nes nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad atitinkami jose nurodyti darbai apskritai buvo atlikti.

12. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė Å¡iuo atveju remiasi tik savo pačios vienaÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡raÅ¡ytomis (ir kitos Å¡alies nepripažintomis) PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis, tačiau byloje nėra duomenų, jog aukščiau nurodyti aktai buvo pateikti atsakovės atstovams pasiraÅ¡yti, kurie nepagrįstai atsisakė juos pasiraÅ¡yti. Å i aplinkybė nėra nurodyta ieÅ¡kovės vienaÅ¡aliÅ¡kai pasiraÅ¡ytuose aktuose, tokių aplinkybių nenurodė ir byloje apklaustas liudytojas R. D. (buvęs ieÅ¡kovės vadovas).

Atsižvelgęs į tai, kad nėra tinkamai pasiraÅ¡ytų atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų, teismas atmetė kaip neįrodytus ieÅ¡kovės teiginius, jog darbai buvo atlikti (nes priduoti pagrindiniam užsakovui) ir jog tuos darbus atliko bÅ«tent ieÅ¡kovė (CPK 178 straipsnis). Aplinkybės, kad minimos ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros yra grindžiamos pačios ieÅ¡kovės sudarytais konkrečių darbų su konkrečiais įkainiais atlikimo aktais ar kad jos pačios ieÅ¡kovės buvo įtrauktos į 2017 m. gegužės 18 d. pridėtinės vertės mokesčio deklaracijÄ už 2017 m. balandžio mėnesį, teismo vertinimu, nepaneigia fakto, jog nėra Å¡alių tinkamai pasiraÅ¡ytų darbų perdavimo–priėmimo aktų, kurie bÅ«tų tinkamu ir pagrįstu pagrindu iÅ¡raÅ¡yti 2017 m. balandžio 14 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 0000157, 2017 m. balandžio 14 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 0000186 ir 2017 m. balandžio 24 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 0000190 bei reikalauti jų apmokėjimo.

13. Dėl nurodytų motyvų teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog atsakovė turi (turėjo) pareigÄ sumokėti ieÅ¡kovei sumas, nurodytas ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡ytose 2017 m. balandžio 14 d. PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje Nr. 0000157, 2017 m. balandžio 14 d. PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje Nr. 0000186 ir 2017 m. balandžio 24 d. PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje Nr. 0000190, t. y. ieÅ¡kovė nepagrįstai reikalauja Å¡ias sumas priteisti iÅ¡ atsakovės kaip skolÄ .

14. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, kuri, teismo vertinimu, yra pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad ieÅ¡kovė ne tik nepagrįstai bei neteisėtai įtraukė į Å¡alių tarpusavio įsipareigojimų skaičiavimus nurodytas savo pačios iÅ¡raÅ¡ytas 3 PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, bet ir nepagrįstai nevertino dalies atsakovės iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, nors jos yra pasiraÅ¡ytos ir (ar) įtrauktos į apskaitÄ abiejų Å¡alių, nors iki Å¡ių PVM sÄ skaitų faktÅ«rų iÅ¡raÅ¡ymo (po atsakovės 2017 m. kovo 21 d. padaryto 20 000 Eur dydžio mokėjimo pavedimo) Å¡alių užfiksuoti duomenys sutampa.

Atsakovės teigimu, nepagrįstai buvo neįtrauktos Å¡ios PVM sÄ skaitos faktÅ«ros: 2017 m. kovo 23 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 1700137 (4 867,93 Eur); 2017 m. kovo 31 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 1700155 (5 361,70 Eur); 2017 m. balandžio 7 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 1700233 (2 834,27 Eur); 2017 m. balandžio 11 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 1700208 (3 435,30 Eur); 2017 m. gegužės 4 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 1700230 (6 017,60 Eur) ir 2017 m. birželio 23 d. debetinė PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. DEB1 (14 600 Eur).

Teismas ieÅ¡kovės teiginį, kad ji negavo ir nieko nežinojo apie Å¡ias atsakovės 2017 m. kovo–birželio mėnesiais iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, atmetė kaip nepagrįstÄ , nes nustatė, jog Å¡ios PVM sÄ skaitos faktÅ«ros yra pasiraÅ¡ytinai įteiktos ieÅ¡kovės atstovui, be to, jų egzistavimo faktÄ patvirtina atsakovės iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų registras. Taigi visos minėtos atsakovės iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros į ieÅ¡kovės apskaitÄ nebuvo įtrauktos, nors buvo gautos.

15. Nurodytų faktinių aplinkybių ieÅ¡kovė nepaneigė, tačiau paaiÅ¡kino, kad minėtų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų egzistavimo faktÄ ignoravo, nes tuo metu ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai buvo nemokumo bÅ«senoje ir turėjo bÅ«ti laikomasi CK 6.9301 straipsnio nuostatų. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartyje, kuria ieÅ¡kovei buvo iÅ¡kelta bankroto byla, nėra konkrečiai konstatuota, kada įmonė tapo nemokia, tiesiog padaryta iÅ¡vada, kad Å¡iuo metu (nutarties priėmimo dienÄ ) įmonė yra nemoki.

Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad esant Å¡alių iÅ¡ankstiniam susitarimui dėl prieÅ¡prieÅ¡inių tarpusavio reikalavimų įskaitymo, atsakovė pagrįstai tikėjosi, jog toks įskaitymas vyksta. Duomenų, kad atsakovei buvo žinoma apie ieÅ¡kovei keliamÄ bankroto bylÄ , nepateikta. Teismo vertinimu, nurodytos atsakovės iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros turėjo (turi) bÅ«ti vertinamos skaičiuojant Å¡alių tarpusavio reikalavimus (įsiskolinimÄ ), kadangi jos neginčijamai buvo žinomos ir pripažintos tiek atsakovės, tiek ieÅ¡kovės. IÅ¡ Å¡alių pateiktų skaičiavimų bei apskaitos dokumentų matyti, kad atsakovės iÅ¡raÅ¡ytose (pagal rangos sutartis ir 2016 m. sausio 25 d. sutartį) PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytomis sumomis buvo mažinamos ieÅ¡kovei mokėtinos sumos pagal jos iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras.

16. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ ir vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 178, 185 straipsniai), teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė nepagrįstai įtraukė į savo skaičiavimus PVM sÄ skaitas faktÅ«ras Nr. 0000157, Nr. 0000186 ir Nr. 0000190, o atsakovė leistinais ir objektyviais įrodymais pagrindė, jog į skaičiavimus turėjo (turi) bÅ«ti įtrauktos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. 1700137, Nr. 1700155, Nr. 1700233, Nr. 1700208, Nr. 1700230 ir Nr. DEB1, todėl atsakovės atlikti skaičiavimai laikytini teisingais ir jais vadovaujantis pripažintina, kad atsakovė ieÅ¡kovei Å¡iuo metu nėra skolinga, todėl ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas.

17. Dėl aplinkybių, susijusių su galima ieÅ¡kovės skola ir jos dydžiu atsakovei, teismas plačiau nepasisakė, nusprendęs, kad tai nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, nes Å¡is klausimas spręstinas ieÅ¡kovės bankroto byloje pagal atitinkamas įstatymo nuostatas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 18. IeÅ¡kovė BUAB „Energijos taupymo technologijos“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 18.1. Teismas neįsigilino į faktines bylos aplinkybes (nevisapusiÅ¡kai jas iÅ¡tyrė ir netinkamai jas nustatė), pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo pareigos nustatymo taisykles, t. y. neatsižvelgdamas į ieÅ¡kovės statusÄ (bankrutavusi įmonė, kurios bankroto administratorius gali disponuoti tik tokiais bylai iÅ¡spręsti aktualiais dokumentais, kokius perdavė buvę bendrovės vadovai po bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo), netinkamai paskirstė įrodinėtinų aplinkybių įrodinėjimo naÅ¡tÄ bylos Å¡alims, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normas dėl tarpusavio atsiskaitymų eiliÅ¡kumo vienai iÅ¡ atsiskaitymų Å¡alių esant nemokumo bÅ«senoje. 18.2.

Teismas nepagrįstai suabejojo tuo, kad ieÅ¡kovės nurodytos 2017 m. balandžio 14 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 0000157, 2017 m. balandžio 14 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 0000186 bei 2017 m. balandžio 24 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 0000190 buvo realios. IeÅ¡kovė prie ieÅ¡kinio pridėjo 2017 m. rugpjūčio 31 d. pažymÄ dėl UAB „Irdaiva“ įsiskolinimo UAB „Energijos taupymo technologijos“, kurioje chronologiÅ¡kai pateikė ginčo Å¡alių viena kitai iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas faktÅ«ras ir jų sumas (pradedant nuo abiejų Å¡alių pasiraÅ¡yto tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto 2016 m. gruodžio 31 d.).

Atsakovė Å¡ioje byloje neginčijo ieÅ¡kovės 2017 m. sausio 31 d., 2017 m. vasario 20 d., 2017 m. vasario 28 d. ir 2017 m. kovo 20 d. iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, nors tik 2017 m. vasario 28 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 0000171 atsakovės atstovo yra pasiraÅ¡yta. Tai, kad ieÅ¡kovė disponuoja tik viena atsakovės atstovo pasiraÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra, pagrindžia ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes, jog ieÅ¡kovė iÅ¡raÅ¡ytas ir pačios pasiraÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kartu su jas pagrindžiančiais atliktų darbų aktais ir pažymomis apie atliktų darbų vertę, atsakovei siųsdavo elektroniniu paÅ¡tu.

Tačiau Å¡ios aplinkybės nesutrukdė atsakovei tinkamai su ieÅ¡kove atsiskaityti pagal visas jos iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, iÅ¡skyrus ginčijamas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras. 18.3. Teismo padaryta iÅ¡vada, jog aplinkybė, kad atsakovė nepriėmė, neįtraukė į savo apskaitÄ ir nepasirašė ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų Nr. 0000157, Nr. 0000186 bei Nr. 0000190, taip pat nepasirašė ir jas pagrindžiančių dokumentų (pažymų apie atliktų darbų vertę, atliktų darbų aktų), liudija, jog ieÅ¡kovė Å¡iose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytų darbų realiai neatliko, yra nepagrįsta, pavirÅ¡utiniÅ¡ka ir labai formali, priimta neatsižvelgiant į tarp Å¡alių susiklosčiusiÄ PVM sÄ skaitų faktÅ«rų įteikimo ir apmokėjimo praktikÄ .

Aplinkybė, kad atsakovė nepriėmė, neįtraukė į savo apskaitÄ ir nepasirašė nurodytų ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, liudija tik tai, jog atsakovė piktybiÅ¡kai siekė iÅ¡vengti atsiskaityti su į nemokumo bÅ«klę patekusia ieÅ¡kove. 18.4. Teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovė negalėjo nežinoti apie ieÅ¡kovės atliktus darbus ir pateiktÄ reikalavimÄ už juos atsiskaityti.

Atsakovė ginčija, kad ji negavo iÅ¡ ieÅ¡kovės PVM sÄ skaitų faktÅ«rų Nr. 0000157 ir Nr. 0000186, tačiau, kaip matyti iÅ¡ PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. 0000157, ji buvo iÅ¡raÅ¡yta pagal 2016 m. rugpjūčio 19 d. rangos sutartį, kurios 1.1 papunkčiu ieÅ¡kovė įsipareigojo atlikti RumÅ¡iÅ¡kių vyskupo Antano Baranausko vidurinės mokyklos pastato, esančio (duomenys neskelbtini), RumÅ¡iÅ¡kių mst., rekonstravimo, pristatant prietaisÄ , darbus. IÅ¡ prie PVM sÄ skaitos faktÅ«ros pridėto atliktų darbų akto Nr. 1 matyti, kad PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje iÅ¡ atsakovės reikalauta apmokėti suma (8 265,01 Eur) yra už ieÅ¡kovės Å¡iame objekte atliktus buitinės nuotekynės F1 (2 183,28 Eur) ir lietaus nuotekynės (6 081,73 Eur) įrengimo darbus. 18.5.

IeÅ¡kovė teismui papildomai pateikė ir ieÅ¡kovės bankroto administratoriaus iÅ¡ buvusių bendrovės vadovų gautus jų atsakovei raÅ¡ytus elektroninius laiÅ¡kus. Pavyzdžiui, 2017 m. kovo 9 d. ieÅ¡kovė siuntė atsakovei (adresu (duomenys neskelbtini)) elektroninį laiÅ¡kÄ pavadinimu „Dėl RumÅ¡iÅ¡kių aktavimo už 2017 02 mėn.“, kuriame prašė atsiųsti pasiraÅ¡ytÄ / skenuotÄ RumÅ¡iÅ¡kių aktavimÄ (atliktų darbų aktÄ ir PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ) už 2017 02 mėn., nurodydama, kad darbai yra atlikti senokai, t. y. 2016 m. rugpjūčio mėnesį.

Prie Å¡io laiÅ¡ko buvo prisegti du priedai – atliktų darbų aktas Nr. 1 už 2017 m. vasario mėn., kuriame nurodyti RumÅ¡iÅ¡kių vyskupo Antano Baranausko vidurinės mokyklos pastate ieÅ¡kovės atlikti buitinės nuotekynės F1 ir lietaus nuotekynės įrengimo darbai, ir ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡yta 2017 m. vasario 20 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 0000157. IeÅ¡kovė atsakovę apie jos pareigÄ sumokėti ieÅ¡kovei 8 265,01 Eur už atliktus darbus papildomai informavo 2017 m. kovo 27 d. elektroniniu laiÅ¡ku (kartu iÅ¡siųsdama tuos pačius priedus), iÅ¡siųstu adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Å ie įrodymai neabejotinai pagrindžia, kad buvęs UAB „Energijos taupymo technologijos“ vadovas nuosekliai siuntinėjo Å¡iÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ atsakovei, reikalaudamas sumokėti už ieÅ¡kovės atliktus darbus. Aplinkybes, kad PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje Nr. 0000157 nurodytus darbus ieÅ¡kovė realiai atliko ir kad atliko iÅ¡ karto po 2016 m. rugpjūčio 19 d. rangos sutarties pasiraÅ¡ymo, t. y. dar 2016 m. rugpjūčio mėnesį, teisme paaiÅ¡kino ir liudytojas R. D. (buvęs ieÅ¡kovės vadovas), paaiÅ¡kindamas, kad minėtos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros atsakovė nepasirašė ir jos neapmokėjo nenurodydama jokių objektyvių priežasčių. 18.6.

IeÅ¡kovė neturi duomenų, kad jos RumÅ¡iÅ¡kių vyskupo Antano Baranausko vidurinės mokyklos pastate atlikti buitinės nuotekynės F1 ir lietaus nuotekynės įrengimo darbai bÅ«tų atlikti su trÅ«kumais. IeÅ¡kovės bankroto administratorius neturi jokių dokumentų, kad atsakovė dėl Å¡ių darbų bÅ«tų pateikusi ieÅ¡kovei defektinį aktÄ arba kitÄ analogiÅ¡kÄ reikÅ¡mę turintį aktÄ ar pretenzijÄ . Atsakovė teismui nepateikė jokių duomenų, kad elektroninio paÅ¡to adresai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nepriklauso atsakovei, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡ytoje PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje Nr. 0000157 nurodytus darbus RumÅ¡iÅ¡kių vyskupo Antano Baranausko vidurinės mokyklos pastate bÅ«tų atlikusi ne ieÅ¡kovė, o kuris nors kitas atsakovės samdytas subrangovas.

Dėl to nesuprantama teismo padaryta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės reikalavimas sumokėti už jos atliktus darbus pagal iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 0000157 yra nepagrįstas. 18.7. IeÅ¡kovė analogiÅ¡kus įrodymus teismui pateikė ir dėl reikalavimo pagal iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 0000186 (8 125 Eur) pagrįstumo, t. y. kad apie Å¡iÄ prievolę (pateikiant atliktų darbų aktÄ ir PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ) atsakovė buvo informuota dar 2017 m. kovo 27 d. elektroniniu laiÅ¡ku (adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)).

Taigi ieÅ¡kovė teismui pateikė pakankamai objektyvių ir nenuginčytų įrodymų, kad atsakovės ginčijamos ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros atsakovei buvo realiai įteiktos elektroniniu paÅ¡tu, kad atsakovė apie ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras žinojo, kad PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytų ieÅ¡kovės atliktų darbų fakto ar jų kokybės neginčijo, dėl to ieÅ¡kovei jokių pretenzijų, prieÅ¡taravimų ar bet kokių kitų nesutikimÄ pagrindžiančių dokumentų nereiÅ¡kė.

Be to, liudytojas R. D. (buvęs ieÅ¡kovės vadovas) paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė savo PVM sÄ skaitas faktÅ«ras atsakovei įteikinėjo tiek jas siųsdama (elektroniniu paÅ¡tu), tiek nuveždama ir palikdama ant stalo objektuose dirbusiems atsakovės atsakingiems asmenims, o atsakovė atliktų darbų aktų nepasiraÅ¡inėjo ir PVM sÄ skaitų faktÅ«rų nepriiminėjo, nepateikdama tam jokių rimtų priežasčių, nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio atsakovė nepasirašė 4 PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, nors darbai buvo atlikti rugpjūčio mėnesį, dėl to susidarė skola. 18.8.

IeÅ¡kovė yra bankrutavusi bendrovė, todėl jos bankroto administratorius, teikdamas ieÅ¡kinį dėl skolos iÅ¡ atsakovės priteisimo, gynė visus bankrutavusios bendrovės kreditorius, kurių didžioji dalis – ieÅ¡kovės samdyti subrangovai atlikti darbus atsakovės objektuose, kuriuose kreditoriai savo darbus atliko, tačiau ieÅ¡kovė su jais negalėjo atsiskaityti, be kita ko, dėl to, kad atsakovė neatsiskaitė su ieÅ¡kove. Kadangi Å¡io ginčo tinkamas iÅ¡sprendimas yra aktualus ir vieÅ¡ojo intereso užtikrinimo aspektu, teismas turėjo bylai iÅ¡spręsti aktualių faktinių aplinkybių įrodinėjimo naÅ¡tÄ tarp Å¡alių paskirstyti atsižvelgdamas ir į vieÅ¡ojo intereso aspektÄ , t. y. pareikalauti, kad atsakovė taip pat pateiktų įrodymus, jog ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose ir jas pagrindžiančiuose atliktų darbų aktuose nurodytus ieÅ¡kovės atliktus darbus atliko ne ieÅ¡kovė, o kuris nors kitas atsakovės samdytas subrangovas.

Å iuo atveju ieÅ¡kiniui atmesti teismui pakako iÅ¡ esmės tik atsakovės motyvų, kad ginčijamų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų ji niekada nepriėmė, negavo ir nepasirašė, tačiau atsakovė teismui nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kodėl Å¡ių PVM sÄ skaitų faktÅ«rų ir jas pagrindžiančių atliktų darbų aktų nepriėmė ir nepasirašė. 18.9. Teismo posėdyje atsakovės atstovas patvirtino, kad kai kurie objektai, už kuriuose atliktus darbus ieÅ¡kovė reikalavo iÅ¡ atsakovės apmokėjimo, yra visiÅ¡kai baigti ir priduoti užsakovui, su atsakove atsiskaityta, tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog už ieÅ¡kovės pateiktose ginčijamose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose ir atliktų darbų aktuose nurodytus darbus atsakovė bÅ«tų su ieÅ¡kove atsiskaičiusi ar jog nurodytus darbus bÅ«tų atlikusi ne ieÅ¡kovė, o kitas subrangovas ir atsakovė už tai bÅ«tų atsiskaičiusi su kitu subrangovu, o teismas tokių įrodymų pateikti ir nereikalavo. 18.10.

Teismo sprendime nurodytų atsakovės iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, kurias pasirašė ne tik atsakovės atstovas, bet ir buvęs ieÅ¡kovės vadovas, ieÅ¡kovės bankroto administratorius, teikdamas ieÅ¡kinį, neturėjo, nes jos jam po bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo nebuvo perduotos. Pati atsakovė Å¡ias PVM sÄ skaitas faktÅ«ras pateikė teismui ne su atsiliepimu į ieÅ¡kinį, o jau bylÄ nagrinėjant teismo posėdžiuose. 18.11. Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ reglamentuoja CK 6.9301 straipsnis, dėl kurio aiÅ¡kinimo ir taikymo kasacinis teismas yra ne vienÄ kartÄ pasisakęs, kad CK 6.9301 straipsnio nuostata yra imperatyvi teisės norma, o imperatyviai teisės normai prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017).

CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus, o pagal sutarčių teisės institutÄ sutarčių Å¡alys visada privalo elgtis sÄ Å¾iningai, todėl teismas gali pripažinti sandorį sudariusiÄ Å¡alį nesÄ Å¾ininga ne tik CK 6.67 straipsnyje nustatytais, bet ir kitais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007).

Nurodytoje kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad sÄ Å¾iningu gali bÅ«ti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kitų kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai, o verslininko statusas sustiprina reikalavimÄ sandorio Å¡aliai domėtis kita sandorio Å¡alimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų. Pagal Lietuvos Respublikos turto areÅ¡to aktų registro įstatymo 5 straipsnio 1 dalį turto areÅ¡to aktų registro duomenys yra vieÅ¡i, todėl kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę ir galimybę pasidomėti, ar nesuvaržytos sandorio Å¡alies teisės, ar kita sandorio Å¡alis neturi įsiskolinimų, dėl kurių jai taikomi disponavimo turtu apribojimai. 18.12.

Atsakovė teismo sprendime nurodytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ieÅ¡kovei iÅ¡rašė nuo 2017 m. kovo 23 d. iki 2017 m. birželio 23 d., tačiau iÅ¡ vieÅ¡ai prieinamo Turto areÅ¡to aktų registro duomenų matyti, kad 2017 m. kovo 2 d. (2017 m. kovo 23 d. pakeistas), 2017 m. balandžio 4 d., 2017 m. balandžio 25 d. ir 2017 m. birželio 9 d. Turto areÅ¡to aktų registre buvo užregistruoti ieÅ¡kovės turto areÅ¡tai įvairių kreditorių naudai. Å ie duomenys pagrindžia, kad teismų sprendimų pagrindu pritaikius ieÅ¡kovės turtui areÅ¡tÄ ir nustačius konkrečias sumas, kurias ieÅ¡kovė gali iÅ¡leisti savo veiklai vykdyti, ieÅ¡kovės ir atsakovės reikalavimų įskaitymas pažeistų ne tik CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintÄ imperatyviÄ atsiskaitymų eiliÅ¡kumo tvarkÄ , bet ir teismo sprendimus, kurių pagrindu Turto areÅ¡to aktų registre buvo atlikti įraÅ¡ai apie ieÅ¡kovės turto areÅ¡tÄ .

Kadangi Turto areÅ¡to aktų registro duomenys yra vieÅ¡i, nepagrįstos skundžiamame teismo sprendime padarytos iÅ¡vados, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartyje iÅ¡kelti ieÅ¡kovei bankroto bylÄ nesant nurodytos datos, nuo kada ieÅ¡kovė laikytina nemokia, ir esant Å¡alių iÅ¡ankstiniam susitarimui dėl prieÅ¡prieÅ¡inių tarpusavio reikalavimų įskaitymo, atsakovės PVM sÄ skaitos faktÅ«ros turėjo ir turi bÅ«ti vertinamos skaičiuojant Å¡alių tarpusavio reikalavimus (įsiskolinimÄ ), kadangi jos neginčijamai buvo žinomos ir pripažintos tiek atsakovės, tiek ieÅ¡kovės. 18.13.

Nors teismas vadovavosi atsakovės į bylÄ pateiktos tariamai Å¡alių 2016 m. sausio 25 d. sudarytos gaminių pirkimo–pardavimo ir nuomos sutarties Nr. 2016/01/25 kopija, tačiau ieÅ¡kovės bankroto administratorius tarp jam buvusių bendrovės vadovų perduotų dokumentų tokios sutarties nerado, taip pat nerado ir jokių kitų tarp ginčo Å¡alių vykusio susiraÅ¡inėjimo dokumentų, kuriame bÅ«tų nurodyta minėta sutartis ar ieÅ¡kovė bÅ«tų pripažinusi jos egzistavimÄ . Liudytojas R.

D. (buvęs ieÅ¡kovės vadovas) neigė tokios sutarties egzistavimÄ , taip pat paneigė, kad jis Å¡iÄ sutartį pasirašė. Atsakovės papraÅ¡ius pateikti Å¡ios sutarties originalÄ , jis nebuvo pateiktas, nes atsakovė Å¡ios sutarties originalo neturi. Taigi teismas nepagrįstai rėmėsi 2016 m. sausio 25 d. gaminių pirkimo–pardavimo ir nuomos sutartimi Nr. 2016/01/25, nes jos originalo atsakovė nepateikė, o jÄ tariamai pasirašęs buvęs ieÅ¡kovės vadovas paneigė, kad tokiÄ sutartį apskritai sudarė ir pasirašė.

Atsižvelgdama į CK nuostatas, reglamentuojančias vienarÅ«Å¡ių tarpusavio reikalavimų įskaitymo tvarkÄ , ieÅ¡kovė neprieÅ¡taravo, kad atsakovė, apmokėdama ieÅ¡kovei už jos atliktus darbus, mokėtinas sumas atitinkamai sumažintų ieÅ¡kovės skolomis atsakovei, tačiau jokio iÅ¡ankstinio susitarimo dėl tarpusavio vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymo nebuvo, o ieÅ¡kovei tapus nemokia ir atsakovei vengiant sumokėti ieÅ¡kovei už jos atliktus darbus, ieÅ¡kovė niekada neiÅ¡reiÅ¡kė jokio sutikimo, kad atsakovė savo iÅ¡raÅ¡ytomis PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis dengtų įsiskolinimÄ ieÅ¡kovei, nes toks įsiskolinimo padengimas prieÅ¡taravo imperatyvioms atsiskaitymų eiliÅ¡kumÄ ir turto areÅ¡to aktų registravimo pasekmes reglamentuojančioms teisės aktų nuostatoms. 18.14.

Kreditoriaus finansinio reikalavimo egzistavimo / neegzistavimo ir jo dydžio nustatymo klausimo sprendimas yra pavestas bankrutavusios bendrovės bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui, todėl esant vieÅ¡iems duomenims apie ieÅ¡kovės nemokumÄ (turto areÅ¡tai, bankroto bylos iÅ¡kėlimas), atsakovės ieÅ¡kovei iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų ir jose nurodytų sumų pagrįstumas neturėjo bÅ«ti Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas.

19. Atsakovė UAB „Irdaiva“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 19.1. Teismo iÅ¡vados padarytos objektyviai bei visapusiÅ¡kai iÅ¡analizavus visÄ bylos medžiagÄ . Skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas bei tinkamai ir iÅ¡samiai motyvuotas. 19.2. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu konkrečiais (objektyviais) įrodymais pagrindė, jog su apeliantės reikalavimais ir pateiktais neva susidariusios skolos skaičiavimais tikrai negalima sutikti, kadangi apeliantė į savo skolos skaičiavimus:

1) nepagrįstai įtraukė ir tas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kurių atsakovė niekada nepriėmė, neįtraukė į apskaitÄ , nepasirašė bei nepripažino;

2) nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai neįtraukė dalies PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, kurios buvo iÅ¡raÅ¡ytos atsakovės už apeliantei suteiktas prekes (paslaugas) pagal 2016 m. sausio 25 d. gaminių pirkimo–pardavimo ir nuomos sutartį, kurioje Å¡alys iÅ¡ anksto susitarė dėl bendradarbiavimo sÄ lygų ir atsiskaitymo tvarkos, įskaitant ir dėl prieÅ¡prieÅ¡inių tarpusavio reikalavimų įskaitymo (atsiskaitymo barteriu). 19.3. Apeliantė neįrodo, kad PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. 0000157, Nr. 0000186 bei Nr. 0000190 buvo iÅ¡raÅ¡ytos pagrįstai, t. y. neįrodo Å¡ių PVM sÄ skaitų faktÅ«rų iÅ¡raÅ¡ymo bei apmokėjimo pagrindo.

Byloje nėra pateikta jokių objektyvių bei patikimų įrodymų, kad jose numatyti rangos darbai apskritai buvo atlikti. Darbų atlikimo, jų rezultato perdavimo ir priėmimo faktai, sudarantys pagrindÄ atsakovės mokėjimo prievolei atsirasti, turėjo bÅ«ti fiksuojami ne apeliantės vienaÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose ir (ar) kituose dokumentuose, bet abiejų Å¡alių pasiraÅ¡ytuose perdavimo–priėmimo aktuose. Tai nustatyta tiek CK 6.655 straipsnio 1 dalyje ir 6.694 straipsnio 4 dalyje, tiek tarp Å¡alių sudarytose rangos sutartyse, tiek ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009, 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011, 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011, 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672-313/2015, 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).

Apeliantė Å¡iuo atveju remiasi tik savo pačios vienaÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡raÅ¡ytomis ir kitos Å¡alies (atsakovės) niekada nepripažintomis PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis, tačiau nepateikia nei CK ir sudarytose rangos sutartyse numatytų perdavimo–priėmimo aktų, kuriuos bÅ«tų pasiraÅ¡iusios abi Å¡alys, nei kitų darbų atlikimo faktÄ patikimai patvirtinančių dokumentų. 19.4. Nors apeliantė nurodo, kad PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 0000157 bei atliktų darbų aktas Nr. 1 buvo siunčiami atsakovei (jos darbuotojams) elektroniniu paÅ¡tu, tačiau vien minimų dokumentų (iÅ¡)siuntimo faktas tikrai nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė pripažino Å¡iuos dokumentus ir (ar) sutiko su juose apeliantės nurodytomis aplinkybėmis.

Tolesni atsakovės veiksmai – PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. 0000157 nepasiraÅ¡ymas ir neįtraukimas į apskaitÄ bei atliktų darbų akto Nr. 1 nepasiraÅ¡ymas – patvirtina, jog Å¡ie apeliantės vienaÅ¡aliÅ¡kai parengti dokumentai ir juose deklaruojamos aplinkybės atsakovės niekada nebuvo pripažintos. Liudytojas R. D. (buvęs apeliantės vadovas) nepateikė jokios objektyvios informacijos, kuri galėtų patvirtinti apeliacinio skundo teiginius apie PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje Nr. 0000157 nurodytų darbų atlikimo faktÄ .

Be to, Å¡io liudytojo parodymai nelaikytini objektyviais bei neÅ¡aliÅ¡kais, todėl jais neturėjo (negalėjo) bÅ«ti vadovaujamasi. Byloje nėra nė vieno patikimo įrodymo, kuris patvirtintų Å¡io liudytojo parodymų teisingumÄ . Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad atsakovė nėra pateikusi apeliantei defektinio ar kito analogiÅ¡kÄ reikÅ¡mę turinčio akto arba pretenzijos, tikrai nesudaro (negali sudaryti) pakankamo pagrindo teigti, jog konkretÅ«s remonto darbai iÅ¡ tiesų buvo atlikti ir (ar) jog atsakovė juos priėmė.

Tai yra tik apeliantės nesÄ Å¾iningas bandymas nepagrįstai perkelti jai tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ atsakovei. IÅ¡ esmės tokius pat, t. y. konkrečių darbų atlikimo fakto iÅ¡ tiesų nepatvirtinančius, argumentus apeliantė pateikia ir dėl PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. 0000186 bei joje nurodytų darbų. 19.5. Apeliacinio skundo argumentai, jog apeliantė teismui pateikė pakankamai objektyvių ir nenuginčytų įrodymų, kad atsakovės ginčijamos apeliantės iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros atsakovei buvo realiai įteiktos elektroniniu paÅ¡tu, kad atsakovė apie jai apeliantės iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras žinojo, kad apeliantės atliktų darbų fakto ar kokybės neginčijo (dėl to apeliantei neįteikė jokių pretenzijų), aiÅ¡kiai nėra pakankami ir tikrai nepatvirtina nei paties darbų atlikimo fakto, nei to, jog atsakovė nepagrįstai nepripažino bei nepasirašė atitinkamų dokumentų.

Tuo atveju, jeigu apeliantė manė, kad atsakovė nepagrįstai nepasiraÅ¡o ir nepripažįsta siunčiamų ar kitaip teikiamų dokumentų, galėjo ir turėjo vienaÅ¡aliÅ¡kai pasiraÅ¡yti perdavimo–priėmimo aktÄ , kaip tai nustatyta CK ir iÅ¡aiÅ¡kinta Lietuvos Respublikos teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558-421/2015, 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016). Tačiau Å¡iuo atveju apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės atsisakymÄ pasiraÅ¡yti atitinkamus aktus bei priimti darbus buvus nepagrįstÄ , ar bent jau apeliantės vienaÅ¡aliÅ¡kai pasiraÅ¡ytÄ perdavimo–priėmimo aktÄ , kuriame bÅ«tų nurodytas atsakovės atsisakymo jį pasiraÅ¡yti faktas. 19.6.

Apeliantės argumentai dėl netinkamai paskirstytos įrodinėjimo naÅ¡tos yra nesÄ Å¾iningi ir visiÅ¡kai nepagrįsti, nes Å¡iuo atveju įrodinėjimo naÅ¡ta buvo paskirstyta tinkamai, t. y. pagal bendrÄ sias įrodinėjimo ir įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykles, įtvirtintas CPK 12 ir 178 straipsniuose. BÅ«tent apeliantė turėjo įrodyti rangos darbų atlikimo bei jų rezultato perdavimo atsakovei faktÄ , t. y. pagrindÄ reikalauti PVM sÄ skaitų faktÅ«rų Nr. 0000157, Nr. 0000186 ir Nr. 0000190 apmokėjimo, tačiau Å¡ios jai tenkančios pareigos apeliantė neįvykdė.

Vien tik vienaÅ¡aliÅ¡kai parengtų (kitos Å¡alies nepasiraÅ¡ytų ir (ar) kitu bÅ«du nepatvirtintų) PVM sÄ skaitų faktÅ«rų bei atliktų darbų aktų siuntimo (teikimo) atsakovei aplinkybės nepatvirtina nei darbų atlikimo, nei jų rezultato perdavimo ir priėmimo faktų. 19.7. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, kad teismas Å¡iuo atveju turėjo kitaip paskirstyti (perskirstyti) įrodinėjimo naÅ¡tÄ dėl to, jog apeliantė yra bankrutavusi įmonė. Atsakovė nėra ir negali bÅ«ti atsakinga už tai, jog apeliantė galimai netinkamai vedė savo buhalterinę apskaitÄ bei už tai, jog apeliantės bankroto administratoriui nebuvo perduoti visi apeliantės veiklos dokumentai.

Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad apeliantės, kaip bankrutavusios bendrovės, teisinis statusas ir netgi vieÅ¡ojo intereso egzistavimo faktas nesudaro pagrindo Å¡ioje byloje perskirstyti įrodinėjimo naÅ¡tÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018). Taigi apeliantė neįrodė įrodinėjimo ar įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklių pažeidimo. 19.8. Apeliaciniame skunde yra nepaneigtas faktas, kad teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, jog apeliantė turėjo įvertinti 6 atsakovės iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras.

Aplinkybė, jog apeliantės bankroto administratoriui nebuvo perduoti visi apeliantės veiklos dokumentai, įskaitant atsakovės iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, nesudaro jokio pagrindo abejoti PVM sÄ skaitų faktÅ«rų Nr. 1700137, Nr. 1700155, Nr. 1700233, Nr. 1700208, Nr. 1700230 ir Nr. DEB1 egzistavimu, kuris buvo iÅ¡samiai pagrįstas (įrodytas) atsakovės pateiktais įrodymais. Dauguma Å¡ių PVM sÄ skaitų faktÅ«rų netgi buvo užfiksuotos ir pačios apeliantės pateiktuose dokumentuose. 19.9.

Nėra pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde pateikta pozicija, kad atsakovės dalinis atsiskaitymas su apeliante iÅ¡raÅ¡ant PVM sÄ skaitas faktÅ«ras neva neegzistavusios sutarties pagrindu buvo negalimas (neteisėtas) pagal CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, kurių teismas pagrįstai netaikė. Nors CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinta atsiskaitymų eiliÅ¡kumo tvarka ir laikytina imperatyvia, Lietuvos Respublikos teismai yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinę, kad Å¡i nuostata taikytina, t. y. ja remiantis konkretÅ«s atsiskaitymai gali bÅ«ti pripažįstami neteisėtais, tik esant tiksliai nustatytoms jos taikymo sÄ lygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017, 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-403/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-287-178/2018). 19.10.

Apeliantė nagrinėjamu atveju nepagrindė (ir net nebandė pagrįsti) nė vienos iÅ¡ CK 6.9301 straipsnio taikymo sÄ lygų, nes:

1) nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų apie skolininkės (apeliantės) turėtas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais būtent ginčijamų atsiskaitymų momentu;

2) teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad vėlesnis bankroto bylos iškėlimo faktas šiuo atveju nėra pakankamas;

3) nebuvo pateikta ir jokių objektyvių (konkrečių) duomenų apie skolininkės (apeliantės) turėtus kreditorius, jų reikalavimų dydį ir eiliÅ¡kumÄ bÅ«tent ginčijamų atsiskaitymų momentu. Atsakovei nebuvo (ir neturėjo bei negalėjo bÅ«ti) žinomos aukščiau nurodytos iÅ¡imtinai su apeliante susijusios aplinkybės. Lietuvos Respublikos teismų praktikoje pabrėžiama, jog CK 6.9301 straipsnyje nustatytÄ pareigÄ turi tik pats skolininkas, o ne tretieji asmenys (jo skolininkai), vykdydami prievolę savo kreditoriui (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-155-516/2018). 19.11.

PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. 1700137, Nr. 1700155, Nr. 1700233, Nr. 1700208, Nr. 1700230, Nr. DEB1 buvo iÅ¡raÅ¡ytos dar 2016 m. sausio 25 d. sudarytos sutarties nuostatų pagrindu. Darbai, už kuriuos atsakovė atsiskaitė tokiu bÅ«du, taip pat buvo atlikti žymiai anksčiau nei 2017 m. kovo–birželio mėnesiais. Taigi nors ginčo PVM sÄ skaitos faktÅ«ros buvo iÅ¡raÅ¡ytos tik 2017 m. kovo–birželio mėnesiais, tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas apeliantės ginčijamiems įskaitymams atlikti atsirado daug anksčiau. 19.12.

Nauji įrodymai – iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ Turto areÅ¡to aktų registro – buvo pridėti tik prie apeliacinio skundo, t. y. Å¡ie įrodymai nebuvo pateikti ir vertinami bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Pagal kasacinio teismo praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-916/2017, 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-611/2018) papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas. Nė vienos iÅ¡ CPK 314 straipsnyje nurodytų aplinkybių (iÅ¡imčių), dėl kurių nauji įrodymai turėtų bÅ«ti priimti, apeliantė net neįrodinėja, todėl kartu su apeliaciniu skundu papildomai pateikti Turto areÅ¡to aktų registro iÅ¡raÅ¡ai apeliacinės instancijos teismo neturėtų bÅ«ti vertinami.

Taigi nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliaciniame skunde nebuvo (nėra) įrodytas (ir net neegzistuoja) pagrindas taikyti CK 6.9301 straipsnį. 19.13. Apeliantės argumentus, kad 2016 m. sausio 25 d. sutartis iÅ¡ tiesų nebuvo sudaryta, paneigia konkrečios byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Sutarties egzistavimo (ir joje įtvirtinto iÅ¡ankstinio susitarimo dėl prieÅ¡prieÅ¡inių Å¡alių tarpusavio reikalavimų įskaitymo) faktÄ patvirtina Å¡alių elgesys po jos sudarymo, nes Å¡alys nuosekliai darydavo įskaitymus, t. y. atsiskaitydavo barteriu.

Nors atsakovė ir neturėjo galimybių pateikti Å¡ios sutarties originalÄ , kadangi sutartis buvo sudaryta el. priemonėmis, teismui buvo pateikta abejonių jos patikimumu nekelianti sutarties kopija. Teismui taip pat buvo pateikta informacija, kuri leido spręsti, kad analogiÅ¡kų (identiÅ¡kų) sutarčių (su atitinkamomis nuostatomis dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo (barterio)) sudarymas apeliantei buvo įprasta praktika. Taigi teismas pagrįstai bei teisėtai rėmėsi Å¡alių sudaryta sutartimi ir joje įtvirtinta nuostata dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo. 19.14.

Skundžiamame teismo sprendime padarytų iÅ¡vadų teisėtumÄ bei pagrįstumÄ patvirtina ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintos aplinkybės kitoje civilinėje byloje. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2560545/2018 pagal tos pačios ieÅ¡kovės BUAB „Energijos taupymo technologijos“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Statybų kodas“, kurioje dauguma aplinkybių buvo analogiÅ¡kos nagrinėjamos bylos aplinkybėms (ieÅ¡kinius teikė BUAB „Energijos taupymo technologijos“ bankroto administratorius;

Å¡alis siejo sutartiniai rangos teisiniai santykiai; ginčas buvo kilęs dėl Å¡alių tarpusavio finansinių reikalavimų (įsiskolinimo); atsakovai nuo BUAB „Energijos taupymo technologijos“ reikalavimų gynėsi remdamiesi tais pačiais ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iais argumentais). Vilniaus miesto apylinkės teismas nurodytoje byloje 2018 m. balandžio 20 d. priėmė sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį atmetė, ir kadangi Å¡is teismo sprendimas apeliacine tvarka apskųstas nebuvo, Å¡iuo metu jis jau yra įsiteisėjęs. 19.15.

Civilinėje byloje Nr. e2-2560545/2018 priimtame teismo sprendime buvo konstatuota, kad:

1) BUAB „Energijos taupymo technologijos“ perdavė ne visus dokumentus bankroto administratoriui, be to, netinkamai vedė buhalterinę apskaitÄ , į buhalterinę apskaitÄ Ä¯traukė ne visus buhalterinius dokumentus;

2) teisminio nagrinėjimo metu Å¡alių atstovų paaiÅ¡kinimais bei liudytojo (buvusio UAB „Energijos taupymo technologijos“ vadovo) parodymais buvo nustatyta, kad tarp Å¡alių buvo nusistovėjusi atsiskaitymo tvarka, pagal kuriÄ atsakovė už ieÅ¡kovės suteiktas paslaugas mokėjo ne tik pavedimais į ieÅ¡kovės banko sÄ skaitÄ , bet ir įskaitydama savo reikalavimus už ieÅ¡kovei suteiktas paslaugas;

3) pagal ieÅ¡kovės ir atsakovės sudarytos 2014 m. rugpjūčio 5 d. gaminių pirkimo–pardavimo ir nuomos sutarties Nr. A2014/08/05 5.7 papunktį buvo sulygta, kad iÅ¡ankstiniu pirkėjos ir pardavėjos susitarimu visos pardavėjai mokėtinos sumos pagal iÅ¡raÅ¡omas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už gaminius arba jų nuomÄ automatiÅ¡kai yra įskaitomos į pirkėjai mokėtinas sumas pagal kitas pirkimo–pardavimo, rangos, nuomos ir kt. sutartis, sudarytas tarp pirkėjos ir pardavėjos, ir jų pagrindu iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras;

4) byloje yra pakankamai duomenų, kurie leidžia abejoti ieÅ¡kovės teikiamų dokumentų ir ieÅ¡kovės buhalterinės apskaitos teisingumu. Å ie nustatyti faktai patvirtina, be kita ko, jog apeliantė netinkamai (netvarkingai) vedė savo buhalterinę apskaitÄ ir į jÄ Ä¯traukdavo ne visus reikiamus dokumentus, įskaitant PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, be to, apeliantei buvo įprasta su užsakovais sudaryti gaminių pirkimo–pardavimo ir nuomos sutartis, kuriose Å¡alys iÅ¡ anksto susitardavo dėl tarpusavio reikalavimų pagal iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras įskaitymo – atsiskaitymo barteriu.

Todėl nagrinėjamoje byloje apeliantė, neigdama analogiÅ¡kos sutarties egzistavimo faktÄ , elgiasi aiÅ¡kiai nesÄ Å¾iningai. Taigi civilinėje byloje Nr. e2-2560545/2018 priimto teismo sprendimo, kurio BUAB „Energijos taupymo technologijos“ neskundė ir su kuriuo sutiko, turinys bei jame padarytos iÅ¡vados savarankiÅ¡kai patvirtina, jog apeliantės kartu su ieÅ¡kiniu pateikti neva susidariusios skolos skaičiavimai yra neteisingi, todėl visi jos reikalavimai buvo atmesti pagrįstai ir teisėtai. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo ribų 20. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

21. Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuria atmesti BUAB „Energijos taupymo technologijos“ ieÅ¡kinio reikalavimai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas byloje nėra. Dėl naujo įrodymo (ne)priėmimo 22. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

23. IeÅ¡kovė BUAB „Energijos taupymo technologijos“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus – Turto areÅ¡to aktų registro duomenis. Visų pirma, Å¡ie dokumentai galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme. Antra, naujai teikiami dokumentai nei patvirtina, nei paneigia įrodinėjimo dalykÄ pirmosios instancijos teisme sudariusių reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, nes ieÅ¡kovė pirmosios instancijos teisme savo ieÅ¡kinio reikalavimų negrindė aplinkybe, jog atsakovė neturėjo teisės atlikti prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymo dėl ieÅ¡kovės turtui taikyto areÅ¡to, taip pat nereiÅ¡kė reikalavimo dėl tokių įskaitymų pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais.

CPK 314 straipsnio prasme šalys apeliacinės instancijos teisme turi teisę pateikti tik tokius naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme ir kurie susiję su įrodinėjimo dalyku pirmosios instancijos teisme. Tuo tarpu ieškovė aplinkybes, kurias ji siekia pagrįsti naujai teikiamais įrodymais, nurodė tik apeliaciniame skunde. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos ir nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme.

Todėl apeliacinės instancijos teismui teikiami nauji ieÅ¡kovės įrodymai, kuriais siekiama pagrįsti naujas apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, – Turto areÅ¡to aktų registro duomenys – nepriimtini. Dėl PVM sÄ skaitų faktÅ«rų ir darbų priėmimo–perdavimo aktų reikÅ¡mės įrodinėjant sutarties įvykdymÄ 24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nesant ieÅ¡kovės ir atsakovės atstovų pasiraÅ¡ytų atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų, nėra įrodymų, jog darbai pagal rangos sutartis buvo atlikti, todėl atsakovei nekyla pareiga atsiskaityti pagal ieÅ¡kovės vienaÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡raÅ¡ytas ir kitos Å¡alies nepripažintas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras Nr. 0000157, Nr. 0000186 ir Nr. 0000190.

Teisėjų kolegija nepritaria tokiam pirmosios instancijos teismo vertinimui.

25. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 30 dalį, PVM sÄ skaita faktÅ«ra yra dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas ir kuris atitinka visus Å¡iame įstatyme tokiam dokumentui nustatytus privalomus reikalavimus. Taigi, pagal bendrÄ jÄ taisyklę PVM sÄ skaitos faktÅ«ros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimÄ , paslaugų suteikimÄ ar darbų atlikimÄ . PVM sÄ skaitos faktÅ«ros privalomi rekvizitai nustatyti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 straipsnyje 1 dalyje, kurioje nėra imperatyviai nurodyta, kad PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje turi bÅ«ti prekes, paslaugas, darbus ar sÄ skaitÄ priėmusio asmens paraÅ¡as.

Atsižvelgiant į tai bei į pirmiau nurodytus PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, kaip specialiÄ paskirtį turinčio buhalterinės apskaitos dokumento, tikslus, darytina iÅ¡vada, kad sÄ skaitos faktÅ«ros nepasiraÅ¡ymas savaime nepaneigia Å¡alių tarpusavio prievolės, kilusios iÅ¡ sutartinių teisinių santykių. Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sÄ skaitų faktÅ«rų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali bÅ«ti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o iÅ¡vados apie tokių reikalavimų pagrįstumÄ daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2004; 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012).

26. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, tarp UAB „Irdaiva“ ir UAB „Energijos taupymo technologijos“ buvo sudarytos keturios sutartys dėl statybos darbų atlikimo: 2016 m. birželio 27 d. rangos sutartis Nr. ETT 16/06/27, 2016 m. rugpjūčio 19 d. rangos sutartis Nr. ETT 16/08/19, 2016 m. lapkričio 14 d. rangos sutartis Nr. ETT 16/11/14 ir 2017 m. vasario 7 d. subrangos sutartis Nr. ETT 17/03/07. Pagal CK 6.681 straipsnio, įtvirtinančio statybos rangos sutarties sampratÄ , 1 dalį, statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytÄ terminÄ pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui bÅ«tinas statybos darbams atlikti sÄ lygas, priimti darbų rezultatÄ ir sumokėti sutartyje nustatytÄ kainÄ .

Konkrečios statybos rangos sutarties Å¡alių teisės bei įsipareigojimai, kiek jie imperatyviai nenustatyti įstatymų, reglamentuojami statybos rangos sutartyje. Rangovas privalo atlikti iÅ¡ savo ar užsakovo medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sÄ lygas, laiku ir tinkamai. Pareiga atlikti darbus tinkamai reiÅ¡kia, kad darbai turi atitikti sutarties sÄ lygas, statybos rangos sutarties atveju – normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus.

27. Pagal CK 6.694 straipsnio 4 dalį rangovo darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasiraÅ¡o dvi Å¡alys. Jeigu viena iÅ¡ Å¡alių atsisako pasiraÅ¡yti aktÄ , jame daroma žyma apie atsisakymÄ ir aktÄ pasiraÅ¡o kita Å¡alis. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad atliktų darbų priėmimo aktas yra dokumentas, fiksuojantis tam tikrÄ sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapÄ . Å is abiejų sutarties Å¡alių pasiraÅ¡omas aktas yra dviÅ¡alis sandoris, sukuriantis Å¡alims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikÅ¡mę vykdant statybos rangos sutartį: jame turi bÅ«ti fiksuojami nustatyti darbų trÅ«kumai, nuo darbų perdavimo akto pasiraÅ¡ymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus.

Tokiame akte yra faktinio pobÅ«džio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartyje nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sÄ lygas. Tačiau kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad pagrindas rangovui reikalauti, jog užsakovas vykdytų jo prieÅ¡prieÅ¡inę pareigÄ â€“ sumokėtų už darbus, yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktÄ patvirtinantis dokumentas.

Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiÅ¡kai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abiÅ¡aliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasiraÅ¡ymu. Nesant darbų perdavimo–priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kiti klausimai, tačiau vien Å¡io akto nepateikimas nepaneigia rangovo teisės į atlyginimÄ už atliktus darbus, jei darbų perdavimÄ galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011; 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558-421/2015).

Taigi vien Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad atsakovė nepasirašė atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktų, negali bÅ«ti pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad rangovė neįvykdė savo sutartinės pareigos – neatliko sutartyje nustatytų darbų ir todėl užsakovei neatsirado pareigos sumokėti už darbus.

28. Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reguliavimÄ bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas Å¡iuo atveju be teisinio pagrindo darbų perdavimo–priėmimo aktams suteikė per didelę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę. Atkreiptinas dėmesys, jog pati atsakovė pripažįsta ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 0000186, nors tiek ji, tiek atliktų darbų aktas, kuriame nurodyti darbai, už kuriuos iÅ¡raÅ¡yta minėta PVM sÄ skaitÄ faktÅ«ra, taip pat nėra pasiraÅ¡yti UAB „Irdaiva“ atstovo (1 t., b. l. 48, 182).

IeÅ¡kovė teismui buvo pateikusi ir dagiau PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, nepasiraÅ¡ytų UAB „Irdaiva“ atstovo (1 t., b. l. 17–19, 28), taip pat tik ieÅ¡kovės pasiraÅ¡ytÄ darbų atlikimo aktÄ (1 t., b. l. 29–30), kurių UAB „Irdaiva“ neginčijo ir pripažino savo pareigÄ apmokėti už tokiose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytas sumas, tačiau teismas Å¡ios tarp ginčo Å¡alių susiklosčiusios PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, darbų atlikimo aktų (ne)pasiraÅ¡ymo praktikos neanalizavo.

Be to, pirmosios instancijos teismas netyrė, kokius darbus pagal rangos ir subrangos sutartis turėjo atlikti ieÅ¡kovė, kokios buvo darbų sÄ matos, kokius darbus ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai atliko, kokius darbus UAB „Irdaiva“ apmokėjo, ar yra priduoti ir naudojami rangos bei subrangos sutartyse nurodyti objektai, kuriuose ieÅ¡kovė turėjo atlikti sutartus darbus. Neįvertinus Å¡ių aplinkybių, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovei nekyla pareiga atsiskaityti pagal ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras.

Dėl įskaitymo galimumo 29. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad BUAB „Energijos taupymo technologijos“ nepagrįstai neįvertino Å¡eÅ¡ių atsakovės 2017 m. kovo – birželio mėn. iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų Nr. 1700137, Nr. 1700155, Nr. 1700233, Nr. 1700208, Nr. 1700230 ir Nr. DEB1. TokiÄ iÅ¡vadÄ pirmosios instancijos teismas padarė, atsižvelgdamas į 2016 m. sausio 25 d. gaminių pirkimo–pardavimo ir nuomos sutarties Nr. 2016/01/25, kurios egzistavimÄ ginčija ieÅ¡kovė, nuostatÄ , jog Å¡alys iÅ¡ankstiniu susitarimu susitarė, be kita ko, ir dėl prieÅ¡prieÅ¡inių tarpusavio reikalavimų automatiÅ¡ko įskaitymo.

30. Ä®skaitymas yra vienas iÅ¡ įstatyme nustatytų prievolės pasibaigimo pagrindų. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įskaitymas – vienaÅ¡alis sandoris, jam pakanka vienos prievolės Å¡alies pareiÅ¡kimo, kuriuo apie įskaitymÄ praneÅ¡ama kitai Å¡aliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Ä®skaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia nepriklausomai nuo kitos prievolės Å¡alies valios ir požiÅ«rio į tokį kontrahento veiksmÄ , jei kitai prievolės Å¡aliai kontrahentas praneÅ¡a apie šį teisinį veiksmÄ ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sÄ lygos: pirma, prievolės Å¡alys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų; antra, Å¡alių reikalavimai turi bÅ«ti prieÅ¡prieÅ¡iniai; trečia, Å¡ie Å¡alių reikalavimai turi bÅ«ti vienarÅ«Å¡iai; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi bÅ«ti vykdomi;

šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014, 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016).

31. Nagrinėjamoje byloje atsakovė, nesutikdama su ieÅ¡kiniu, teigė, kad ji su ieÅ¡kove yra atsiskaičiusi, nes atliko įskaitymÄ pagal 2017 m. vasario 28 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 1700099 (įskaitymÄ pagal Å¡iÄ sÄ skaitÄ pripažįsta ir ieÅ¡kovė), 2017 m. kovo 23 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 1700137, 2017 m. kovo 31 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 1700155, 2017 m. balandžio 31 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 1700233 ir 2017 m. balandžio 11 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 1700208. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, atsakovui ginantis nuo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio paaiÅ¡kinimu apie atliktÄ Ä¯skaitymÄ , įskaitymo, kaip vienaÅ¡alio sandorio, institutas suponuoja procesinę situacijÄ , kad Å¡aliai, atlikusiai įskaitymÄ , nereikia dėl jos atlikto prievolės pasibaigimÄ sukėlusio veiksmo reikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinio, reikalaujant teismo tokį įskaitymÄ patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007, 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009, 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2010).

Taigi tuo atveju, kai atsakovas teisme pareiÅ¡kia, kad prievolė pagal ieÅ¡kinį yra pasibaigusi dėl įskaitymo, įvykusio iki bylos iÅ¡kėlimo, teismas turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumÄ , t. y., ar įskaitymas įvyko ir ar jis yra teisėtas.

32. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įstatyme nenustatyta privaloma įskaitymo sandorio forma ir šį sandorį sudarančių asmenų (Å¡alių) valia gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta žodžiu, raÅ¡tu, veiksmu ar kitokia valios iÅ¡reiÅ¡kimo forma (CK 1.64 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant ginÄÄ dėl įskaitymo svarbu nustatyti, ar Å¡alys dėl įskaitymo susitarė, o jeigu įskaitymas atliktas vienos Å¡alies valia, ar apie Å¡iÄ valiÄ buvo informuota kita Å¡alis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2010, 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2013).

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovės pozicija byloje dėl įskaitymų atlikimo teisėtumo yra nenuosekli. Nors ieÅ¡kovė teigia, kad 2016 m. sausio 25 d. gaminių pirkimo–pardavimo ir nuomos sutarties Nr. 2016/01/25 nesudarė, dėl įskaitymų su atsakove nesusitarė, tačiau pati pateikė teismui 2017 m. rugpjūčio 31 d. pažymÄ â€žDėl UAB „Irdaiva“ įsiskolinimo UAB „Energijos taupymo technologijos“ (1 t., b. l. 10), kurioje užfiksuoti ieÅ¡kovės atlikti įskaitymai pagal UAB „Irdaiva“ iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras.

Pažymėtina, kad teismui nebuvo pateiktas minėtos 2016 m. sausio 25 d. gaminių pirkimo–pardavimo ir nuomos sutarties Nr. 2016/01/25 originalas, tačiau CK nenustato privalomos raÅ¡ytinės formos tokio pobÅ«džio sutartims (CK 1.73 straipsnis), todėl, esant duomenims, kad ieÅ¡kovė įskaitydavo atsakovės iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras be jokio atskiro praneÅ¡imo, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad iÅ¡ankstinis Å¡alių susitarimas dėl prieÅ¡prieÅ¡inių tarpusavio reikalavimų įskaitymo egzistavo.

Ä®skaitymo tvarkÄ reglamentuojančios CK normos nenustato privalomų reikalavimų nei pareiÅ¡kimo apie įskaitymÄ turiniui, nei formai (bÅ«dui) (CK 6.131 straipsnis), o sutarties laisvės principas nedraudžia Å¡alims nustatyti tarpusavio teises ir pareigas savo nuožiÅ«ra, jeigu nėra pažeidžiamos imperatyvios įstatymo normos (CK 6.156 straipsnio 1 ir 4 dalys), taigi Å¡alys turi teisę iÅ¡ anksto susitarti dėl automatinio vienos kitai iÅ¡raÅ¡omose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytų sumų įskaitymo.

34. Dėl ieÅ¡kovės teiginių, kad įskaitymas pagal atsakovės nurodytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras negalėjo bÅ«ti vykdomas remiantis CK 6.9301 straipsnio nuostatomis, nes ieÅ¡kovė buvo faktiÅ¡kai nemoki, teismas pažymi, kad CK 6.9301 straipsnyje nustatytos atsiskaitymų eiliÅ¡kumo tvarkos laikymasis Å¡iuo atveju yra pačios ieÅ¡kovės, o ne atsakovės, kuri nagrinėjamu atveju atliko įskaitymÄ , prievolė. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio dėl atsakovės atliktų įskaitymų teisėtumo nuginčijimo nepateikė.

Vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, kaip vienašalio sandorio, teisėtumas ar neteisėtumas nėra akivaizdus ir dėl to toks sandoris turi būti nuginčytas įstatymų nustatyta ginčo teisenos tvarka. Teismas ex officio gali pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu tik tais atvejais, kai niekinio sandorio faktas yra akivaizdus ir nereikia rinkti papildomų įrodymų. Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių.

Kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso Å¡alių ginÄÄ dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio negaliojimÄ , bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant Å¡alies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikÅ¡tam ieÅ¡kinio ar prieÅ¡ieÅ¡kinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-428/2015; 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-248/2017).

Be to, nemokumas nustatomas, įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymÄ ir jos balanse nurodytÄ turto ir įsipareigojimų santykį. Tikslių duomenų, nuo kada ieÅ¡kovė yra nemoki, nėra, todėl tokios informacijos negalėjo žinoti ir įskaitymÄ atlikusi atsakovė. Nagrinėjamu atveju egzistavo visos sÄ lygos įskaitymams atlikti, ieÅ¡kovė su atsakove buvo susitarusios dėl automatinio įskaitymų atlikimo, ieÅ¡kovė neginčija atsakovės iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose užfiksuotų prekių pateikimo, ieÅ¡kovė apskaitė atsakovės iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras savo buhalterinėje apskaitoje, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai konstatavo, kad, skaičiuojant atsakovės skolÄ ieÅ¡kovei, reikia vertinti atsakovės atliktÄ Ä¯skaitymÄ .

Tačiau pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, jog ieÅ¡kovė turėjo atsižvelgti į visas Å¡eÅ¡ias UAB „Irdaiva“ atsiliepime nurodytas ieÅ¡kovei iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes.

35. Visų pirma, iÅ¡ atsakovės paaiÅ¡kinimų pirmosios instancijos teismui matyti (2 t., b. l. 22–25), kad įskaitymai buvo atlikti tik pagal 4 iÅ¡ 6 pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, t. y. pagal 2017 m. kovo 23 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 1700137, 2017 m. kovo 31 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 1700155, 2017 m. balandžio 31 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 1700233 ir 2017 m. balandžio 11 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 1700208. Tuo tarpu PVM sÄ skaitas faktÅ«ras Nr. 1700230 ir Nr. DEB1 UAB „Irdaiva“ nurodė tik norėdama pagrįsti argumentus, jog ieÅ¡kovė yra skolinga atsakovei, tačiau įskaitymai pagal jas nėra atlikti ir ieÅ¡kovės skolos pagal Å¡ias sÄ skaitas faktÅ«ras faktas nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, Å¡iuo metu nurodyti įskaitymai negali bÅ«ti atlikti dėl ieÅ¡kovei iÅ¡keltos bankroto bylos (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas).

Antra, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog 2017 m. gegužės 4 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 1700230 (2 t., b. l.

17) ieÅ¡kovei iÅ¡raÅ¡yta skiriant baudÄ pagal sutartį Nr. ETT 16/11/14, o 2017 m. birželio 22 d. debetinė PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. DEB1 (1 t., b. l. 135) iÅ¡raÅ¡yta už ieÅ¡kovės nepateiktus du geoterminio Å¡ildymo katilus. Tuo tarpu pagal 2016 m. sausio 25 d. gaminių pirkimo–pardavimo ir nuomos sutartį Nr. 2016/01/25 Å¡alys susitarė, jog įskaitymai vyksta pagal atsakovės iÅ¡raÅ¡omas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už prekes, įrankius, mechanizmus arba jų nuomÄ . Taigi, pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs Å¡ių aplinkybių, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog UAB „Irdaiva“ iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. 1700230 ir Nr. DEB1 taip pat įtrauktinos, apskaičiuojant galutinį Å¡alių tarpusavio įsiskolinimÄ .

Dėl procesinės bylos baigties 36. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali iÅ¡taisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretÅ«s tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalies 2 punktÄ apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoda bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme.

Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių mastÄ ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų masto ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visu mastu naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme, kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2008; 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2008; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).

37. Anksčiau Å¡ioje nutartyje nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias darbų pagal statybos rangos sutartis atlikimo fakto nustatymÄ , dėl to neiÅ¡tyrė esminių bylos aplinkybių, t. y. neiÅ¡aiÅ¡kino visų įrodinėjimo dalykÄ byloje sudarančių aplinkybių – tarp ginčo Å¡alių susiklosčiusios PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, darbų atlikimo aktų (ne)pasiraÅ¡ymo praktikos, ieÅ¡kovės įsipareigojimų pagal rangos ir subrangos sutartis tinkamo įvykdymo faktų, faktiÅ¡kai ieÅ¡kovės atliktų darbų ir jų apimties, tokių darbų kainos, aplinkybių, ar objektai pagal Å¡ioje nutartyje minimas keturias rangos ir subrangos darbų sutartis perduoti užsakovams ir ar užsakovai už juos apmokėjo atsakovei, ar Å¡iuose objektuose darbų, kuriuos turėjo atlikti ieÅ¡kovė, atsakovės užsakymu neatliko kiti subrangovai ir kt., t. y. esminių aplinkybių, kuriomis remiantis sprendžiama dėl atsakovės pareigos apmokėti už ieÅ¡kovės pateiktas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, iÅ¡raÅ¡ytas už tam tikrus ieÅ¡kovės atliktus statybos darbus.

Nors pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada apie įskaitymo galimumÄ pagal dalį UAB „Irdaiva“ iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų yra iÅ¡ esmės teisinga, tačiau nenustačius, ar atsakovė yra skolinga ieÅ¡kovei, negalima padaryti teisingos ir pagrįstos iÅ¡vados dėl atsakovės galimos skolos ieÅ¡kovei dydžio ir ieÅ¡kinio (ne)tenkinimo ar tenkinimo iÅ¡ dalies.

38. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bÅ«tent pirmosios instancijos teismas privalo iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiÅ¡kusio ieÅ¡kinį asmens teisės pažeistos, jei pažeistos, – kokiu teisiniu bÅ«du bei kokia apimtimi jas apginti. Vien tik Lietuvos apeliaciniam teismui nustačius visas esmines bylos aplinkybes ir teisiÅ¡kai įvertinus reikÅ¡mingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, bÅ«tų pažeista proceso Å¡alies teisė į apeliacijÄ , o tai lemtų teisės bent kartÄ apskųsti nepalankų teismo sprendimÄ instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimÄ .

39. Apibendrindama Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacine tvarka patikrintas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, nes neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai Marius Bajoras ArtÅ«ras Driukas Vigintas ViÅ¡inskis