66c83eaf-83b7-4302-a3c9-e52a2a0a78cc · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-13552-1014/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08546-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.8; 2.6.39.2.5.5; 2.6.39.2.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 11 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja RÅ«ta Kazlauskienė, sekretoriaujant L. L., dalyvaujant ieÅ¡kovo D. R. atstovui advokatui Dimitrijui Fomkin, atsakovės ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“ atstovui vyr. teisininkui Kęstučiui Gedvilui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo D. R. ieÅ¡kinį atsakovei ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų – U. E., R. Y.. Teismas n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovas D. R. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“, kurį patikslinęs praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 644,81 Eur žalos, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad ieÅ¡kovas yra transporto priemonės ,, (duomenys neskelbtini)“, valts. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. 2021 m. sausio 12 d. trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų U.

E. vairuojamas ir trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalacimų R. Y. priklausanti transporto priemonė ,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sankryžoje atsitrenkė į ieÅ¡kovo transporto priemonės kairės pusės Å¡onÄ . Eismo įvykio metu ieÅ¡kovo transporto priemonei buvo apgadintos kairės pusės vairuotojo durelės, kairės pusė galinės durelės, kairiųjų durų rėmas. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų U.

E. pripažino savo kaltę, todėl buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija. Trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų R. Y. priklausanti transporto priemonė privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu buvo apdrausta atsakovės. Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įstatymo nustatyta tvarka atsakovė apie eismo įvykį buvo informuota, todėl pradėjo administruoti žalos bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Žalos administravimo metu su atsakove vyko derybos dėl ieÅ¡kovui atlygintinos žalos dydžio.

Siekdamas įrodyti žalos dydį, ieÅ¡kovas atliko savo apgadintos transporto priemonės vertinimÄ . UAB ,,Verlita“ kvalifikuotas vertintojas pateikė vertinimo ataskaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovo transporto priemonės atkuriamoji vertė po Å¡io eismo įvykio, įvertinant ieÅ¡kovo transporto priemonės nusidėvėjimÄ bei skaičiuojant iÅ¡laidų (kaÅ¡tų) metodu yra 4 160 Eur su PVM. Å i ataskaita buvo pateikta atsakovei, kuri su tokiu žalos dydžiu nesutiko. 2021 m. vasario 23 d. atsiuntė ieÅ¡kovui praneÅ¡imÄ , jog ieÅ¡kovo pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodyti remonto įkainiai ir (ar) dalių kainos neatitinka realių rinkos kainų, todėl atsakovė dėl realios remonto kainos nustatymo kreipėsi į tris remonto įmones (t. y., UAB ,,Temis“, UAB ,,Autorigeka“ bei UAB ,,Auto bodyshop“), kurios pagal pateiktas sugadinimų nuotraukas nustatė faktinius remonto kaÅ¡tus (atitinkamai) – 1 727,28 Eur, 1 817,59 Eur ir 2 790 Eur (be PVM), už kuriuos bÅ«tų sutvarkyta ieÅ¡kovo transporto priemonė, atsakovė iÅ¡mokėjo ieÅ¡kovui 2 790,09 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , o ieÅ¡kovo pateikta nepriklausomų vertintojų ataskaita nesivadovavo.

2. Atsakovės ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“, atstovaujamos vyr. teisininko Kęstučio Gedvilo, atsiliepimu į ieÅ¡kinį praÅ¡oma ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ bei priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodoma, jog atsakovė laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 6 d. iki 2021 m. lapkričio 15 d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) draudžia transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinę atsakomybę. Apdrausta transporto priemonė 2021 m. sausio 12 d. susidÅ«rė su kita transporto priemone „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Dėl eismo įvykio vadovaujantis eismo įvykio deklaracija atsakomybė kilo apdraustos transporto priemonės valdytojui. Transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkas – ieÅ¡kovas kitÄ dienÄ po eismo įvykio 2021 m. sausio 13 d. kreipėsi į atsakovę dėl eismo įvykio metu padarytų nuostolių transporto priemonei atlyginimo.

Atsakovė pradėjo įvykio tyrimÄ , telefonu dėl įvykio aplinkybių patikslinimo kreipėsi į abu eismo įvykio dalyvius. Buvo nustatyta, kad apgadinimai iÅ¡ esmės nėra didelės apimties, tačiau atsižvelgiant į apgadinimų pobÅ«dį reikalingas kairės pusės priekinių ir galinių durelių keitimas, slenksčio remontas bei visų keičiamų detalių dažymas. Atsakovas iÅ¡ UAB „Kėbulas plius“ per sÄ matų derinimo sistemÄ gavo preliminariÄ remonto darbų sÄ matÄ , pagal kuriÄ remonto kaina be PVM 3 938,52 Eur.

Atsakovė pateiktÄ sÄ matÄ suderinti atsisakė ir nurodė sÄ matos trÅ«kumus, kurių iÅ¡taisymas bÅ«tinas tam, kad atsakovė sÄ matÄ galėtų patvirtinti (buvo praÅ¡oma pateikti aiÅ¡kias kairės pusės slenksčio sugadinimų nuotraukas, nurodoma, jog sÄ matos (duomenys neskelbtini) pozicijoje tikslingas tik dalinis durų rėmo keitimas), UAB „Kėbulas plius“ nurodytų trÅ«kumų nepaÅ¡alino, sÄ mata suderinta nebuvo. IeÅ¡kovas nurodė, kad transporto priemonės artimiausiu metu neremontuos bei paprašė draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėti pagal jo pasirinkto serviso (UAB „Kėbulas plius“) parengtÄ remonto darbų sÄ matÄ .

Kadangi nurodyto serviso remonto darbų sÄ mata atsakovės nebuvo suderinta bei buvo ženkliai didesnė, nei pačios atsakovės vidinė sÄ mata nuostolio įvertinimui, atsakovė kreipėsi į kitus remontÄ atliekančius servisus tikslu iÅ¡siaiÅ¡kinti transporto priemonės remonto kainÄ . IÅ¡ servisų buvo gauti pasiÅ«lymai (remonto sÄ matos), t. y. UAB „Autorigeka“ 1 817,59 Eur be PVM, UAB „Temis“ 1 727,28 Eur be PVM bei UAB „Auto bodyshop“ 2 790,09 Eur be PVM. Tuo pačiu metu iÅ¡ ieÅ¡kovo buvo gauta ir turto vertinimo ataskaita, kuri ieÅ¡kovo praÅ¡ymu parengta 2021 m. sausio 15 d.

UAB „Verlita“. Turto vertinimo ataskaitoje nurodoma, kad atkuriamasis remontas be PVM 3 437,90 Eur. Atsakovė nurodė, jog turto vertinimo ataskaita sudaryta kainomis ženkliai virÅ¡ijančiomis rinkos kainas. Pavyzdžiui, atsakovės apklaustų servisų valandinis darbo įkainis svyruoja nuo 23 iki 26 Eur, o turto vertinimo ataskaitoje valandinis įkainis 30 Eur už valandÄ , kuris realiomis rinkos sÄ lygomis nepagrindžiamas. Dėl nurodytų priežasčių draudimo iÅ¡moka ieÅ¡kovui iÅ¡mokėta pagal atsakovės apklaustų servisų didžiausiÄ remonto darbų kainÄ pasiÅ«liusio serviso UAB „Auto bodyshop“ realiÄ remonto darbų sÄ matÄ .

3. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas advokatas palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus, prašė ieÅ¡kinį tenkinti , sumažinęs ieÅ¡kinio reikalavimÄ nuo 6 proc. iki 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo priteisimo. PaaiÅ¡kino, kad Å¡ioje byloje yra kilęs ginčas tik dėl žalos, todėl praÅ¡oma priteisti skirtumÄ susidariusi tarp ieÅ¡kovo pateikto į bylÄ vertinimo ir atsakovės iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos.

IeÅ¡kovas pats savo jėgomis susiremontavo transporto priemonę po eismo įvykio, ginčijo atsakovės apskaičiuotų keičiamų kėbulo dalių, t. y. durelių, kainÄ (turto vertintojo remonto sÄ matoje durų kaina 938,55 Eur, o pagal atsakovo pasirinkto serviso sÄ matÄ 420 Eur). Baigiamojoje kalboje ieÅ¡kovo atstovas pasisakė, kad atsakovo neginčijama, jog visose sÄ matose ginčo durelių kainos įvestos (koreguotos) rankiniu bÅ«du, tuo tarpu ieÅ¡kovo turto vertintojas naudojasi sertifikuota sistema apskaičiuodamas kainÄ .

4. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas vyr. teisininkas nesutiko su ieÅ¡kovės pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu bei palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ . PaaiÅ¡kino, jog atsakovė žalÄ vertina remiantis realiais remonto subjektų pasiÅ«lymais, kuriuose nurodama sugadintos transporto priemonės reali rinkos remonto kaina. Atsakovė abejoja ieÅ¡kovo pateikta vertinimo ataskaita, jos objektyvumu, nes atsakovė pati kreipėsi į kelis remonto subjektus dėl ieÅ¡kovo transporto priemonės remonto Å¡iuo konkrečiu atveju kainos.

IÅ¡ keturių pasiÅ«lymų buvo nustatyta reali remonto kaina nuo 1 700 Eur iki 2 790 Eur be PVM. IeÅ¡kovo turto vertintojo nurodoma, kad iÅ¡ viso remonto kaina 3 676,15 Eur be PVM, po iÅ¡skaitymo už dalių bÅ«klės pagerinimÄ â€“ 3 437,92 Eur be PVM. Atsakovės vertinimu Å¡i ataskaita parengta iÅ¡imtinai ieÅ¡kovo interesais, remonto kainos valandiniai įkainiai nėra pagrįsti rinkos kainomis. IeÅ¡kovas suinteresuotas gauti draudimo iÅ¡mokÄ , o ne realiai suremontuoti transporto priemonę pas trečiuosius asmenis.

Pažymėta, jog ieÅ¡kovas, kurio pagrindinis darbas yra gaisrininkas, gavęs iÅ¡mokÄ , sugebėjo pats susiremontuoti transporto priemonę po eismo įvykio (t. y., pasikeisti transporto priemonės kairės pusės priekines ir galines dureles bei jas persidažyti). Abejonė, kad remonto subjektai, teikę atsakovei pasiÅ«lymus, negalėtų suremontuoti ieÅ¡kovo transporto priemonės už pasiÅ«lytÄ kainÄ , nėra objektyvi. Nuotraukose yra užfiksuoti visi apgadinimai, dėl kurių nėra ginčo. Å iuo atveju ieÅ¡kovo transporto priemonės remontas susideda iÅ¡ kėbulo dalių (durelių) pakeitimo ir perdažymo, todėl nesvarbu, koks subjektas atliks remonto darbus, kadangi kėbulo dalių pakeitimo bei perdažymo technologija ta pati visoms transporto priemonėms.

Be to, ieÅ¡kovo transporto priemonė yra pargabenta aukciono bÅ«du iÅ¡ (duomenys neskelbtini) po didelio eismo įvykio, Å¡i transporto priemonė buvo pirkta ne nauja, tad bÅ«tinybės remontuoti jÄ oficialioje „(duomenys neskelbtini)“ atstovybėje nebuvo bÅ«tinybės. IeÅ¡kovo transporto priemonė yra populiari, remonto subjektams gerai žinoma, taigi iÅ¡ nuotraukų jiems nebuvo sunku parengti remonto kainų pasiÅ«lymus. Baigiamojoje kalboje atsakovo atstovas akcentavo, jog atsakovė, iÅ¡mokėdama ieÅ¡kovui draudimo iÅ¡mokÄ , rėmėsi individualiu pasiÅ«lymu, kuriama nurodoma ginčo durelių kaina, atitinkanti pasyvios saugos reikalavimus, ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kokiÄ sumÄ sumokėjo už realiai pakeistas dureles (atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas transporto priemonę susiremontavo pats, savo rankomis).

IeÅ¡kinys tenkintinas. Byloje nustatytos ginčui reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės 5. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad 2020 m. sausio 12 d. 19:40 val. įvyko eismo įvykis be sužalojimų ir liudininkų (parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), sankryžoje), t. y. į ieÅ¡kovo D. R. vairuojamos transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairįjį Å¡onÄ Ä¯važiavo trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų U.

E. vairuojama transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kaltę dėl eismo įvykio pripažino „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja U. E., kÄ patvirtina į bylÄ pateikta eismo įvykio dalyvių užpildyta eismo įvykio deklaracija (ieÅ¡kinio 1 priedas). Transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdrausta pas atsakovę (2020-11-06 Ä®prastinės transporto priemonių valdytojų atsakomybės privalomojo draudimo sutartis).

VÄ® „Regitra“ registracijos liudijime transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoju ir savininku nurodomas ieÅ¡kovas. Ä® bylÄ pateikti įrodymai patvirtina ieÅ¡kinyje nurodytÄ aplinkybę, kad atsakovė ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“ (atsakingas už žalos atlyginimÄ draudikas) 2021 m. vasario 23 d. žalos administravimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimÄ atlyginti ieÅ¡kovui 2790,09 Eur sumÄ . 2021 m. vasario 24 d. 8:52 val. mokėjimas patvirtina, kad iÅ¡ atsakovės banko sÄ skaitos į ieÅ¡kovo banko sÄ skaitÄ buvo pervesta 2 790,09 Eur (mokėjimo paskirtis – draudimo iÅ¡moka, sÄ mata, transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), žalos byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

6. IÅ¡ žalos administravimo bylos nustatyta, kad ieÅ¡kovas elektroniniu paÅ¡tu buvo pateikęs atsakovei 2021 m sausio 15 d. iÅ¡vadÄ apie transporto priemonės vidutinę rinkos vertę bei Automobilio vertinimo ataskaitÄ dėl 4160 Eur transporto priemonės atkÅ«rimo (remonto) kaÅ¡tų, UAB ,,Kėbulas plus“ sÄ matÄ (remonto kaina 3938,52 Eur be PVM).

7. Atsakovė iÅ¡ el. paÅ¡to adreso (duomenys neskelbtini) 2021 m. vasario 23 d. 9:45 val. iÅ¡siuntė ieÅ¡kovui į el. paÅ¡to adresÄ (duomenys neskelbtini) el. laiÅ¡kÄ , kuriame nurodoma, jog draudikas neturi pareigos nepriklausomų vertintojų atskaitomis vadovautis besÄ lygiÅ¡kai ir vertino, kad pateiktoje ataskaitoje nurodyti įkainiai ir / ar dalių kainos neatitinka realių rinkos kainų, todėl dėl realios kainos nustatymo kreipėsi į tris remonto įmones (UAB „Temis“, UAB „Autorigeka“ bei UAB „Auto bodyshop“), kurios pagal ieÅ¡kovo transporto priemonės sugadinimų nuotraukas sudarė remonto darbų sÄ matas, už kurias bÅ«tų sutvarkyta ieÅ¡kovui priklausanti transporto priemonė (atitinkamai 1 727,28 Eur be PVM, 1 817,59 be PVM ir 2 790,09 Eur be PVM).

Atsakovė, gavusi minėtų remonto subjektų sudarytas remonto darbų sÄ matas, ir ieÅ¡kovui atsisakius remontuoti transport priemonę, priėmė sprendimÄ ieÅ¡kovo pateikta nepriklausomo vertintojo ataskaita nesivadovauti ir iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui 2 790,09 Eur be PVM dydžio draudimo iÅ¡mokÄ pagal draudiko parinktų įmonių pateiktÄ didžiausiÄ pasiÅ«lymÄ . Byloje kilo ginčas dėl draudimo iÅ¡mokos dydžio.

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnyje nurodyta, kad draudimo sutartimi viena Å¡alis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytÄ draudimo įmokÄ (premijÄ ) sumokėti kitai Å¡aliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytÄ draudimo iÅ¡mokÄ , apskaičiuotÄ Ä¯statyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.

9. Pagal Draudimo įstatymo (toliau – DĮ) 2 straipsnio 85 dalį turto draudimas apibrėžtas kaip asmens turtinių interesų draudimas, kai draudimo išmokos dydis priklauso nuo tam asmeniui padarytų ar jo patirtų nuostolių, asmens turėtų kitų išlaidų dydžio, tačiau neviršija draudimo sumos. DĮ 105 straipsnis nustato, kad draudimo išmokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kitų išlaidų (draudimo intereso) dydžiui, jei šalių susitarimu nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių (kitų išlaidų).

DÄ® 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta draudiko pareiga dedant reikiamas pastangas tirti aplinkybes, bÅ«tinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo iÅ¡mokos dydžiui nustatyti, o draudimo iÅ¡moka privalo bÅ«ti iÅ¡mokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikÅ¡minga nustatant draudžiamojo įvykio faktÄ , aplinkybes, pasekmes ir draudimo iÅ¡mokos dydį. DÄ® 98 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad kai įvykis yra draudžiamasis, o draudėjas ir draudikas nesutaria dėl draudimo iÅ¡mokos dydžio, draudėjo pageidavimu draudikas privalo iÅ¡mokėti sumÄ , lygiÄ Å¡alių neginčijamai draudimo iÅ¡mokai, jei tikslus žalos dydžio nustatymas užsitęsia ilgiau kaip 3 mėnesius.

BÅ«tent draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo iÅ¡mokÄ (minėto įstatymo 98 straipsnio 7 dalis).

10. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas reguliuojamas TPVCAPDÄ® ir Å¡io įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais (Taisyklėmis ir kt.). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl Å¡iuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalÄ trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimÄ Ä¯statyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant Å¡iuo draudimu apdraustÄ transporto priemonę (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016 25 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). TPVCAPD sutartis – civilinės atsakomybės draudimo rÅ«Å¡is, įtvirtinta įstatyme (Civilinio kodekso 6.254 straipsnio 1 dalis, TPVCAPDÄ® 1 straipsnis). Å i sutartis skirta užtikrinti, kad asmuo, apdraudęs savo turtinį interesÄ , įvykus draudžiamajam įvykiui, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies iÅ¡vengtų neigiamų turtinių padarinių. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, nors draudiko prievolė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ dėl žalos, padarytos už žalÄ atsakingo asmens, atsiranda draudimo sutarties pagrindu, tačiau jos apimtis yra tokia, kokia už žalÄ yra atsakingas žalÄ padaręs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-684/2016, 44 punktas).

Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kai reikalavimÄ atlyginti žalÄ nukentėjęs asmuo reiÅ¡kia transporto priemonių savininko civilinės atsakomybės draudikui, jis turi laikytis atitinkamus draudimo teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų reikalavimų (TPVCAPDÄ®, Taisyklių, kt.), kuriuose nustatyta reikalavimo atlyginti žalÄ pateikimo, jo vertinimo ir draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012).

Pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 2 dalį draudimo išmoka – draudiko ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro mokama nukentėjusiam trečiajam asmeniui pinigų suma arba kita sutarta išmokos mokėjimo forma, skirta žalai asmeniui, turtui ir (ar) neturtinei žalai atlyginti, o pagal minėto straipsnio 5 dalį eismo įvykio žala – per eismo įvykį padaryta žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui, nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) neturtinė žala arba žala, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio padarinys.

TPVCAPDĮ 2 straipsnio 23 dalis nustato, kad žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui – nukentėjusio trečiojo asmens turtui padaryta žala, o žalos turtui dydis nustatomas įstatymų nustatyta tvarka.

11. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1059 pakeistų Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) eismo įvykio dienai galiojusiÄ 6 punkto redakcijÄ eismo įvykio metu padarytos žalos dydis ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims mokėtinos draudimo iÅ¡mokos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, įstatymu, kitų teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio nustatymÄ , ir atsižvelgiant į eismo įvykio dalyvių kaltės laipsnį dėl eismo įvykio, atsakingo draudiko – draudimo įmonės, apdraudusios atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens civilinę atsakomybę (toliau – atsakingas draudikas), ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau – Biuras) įgaliotų asmenų (paskirtų ekspertų) ataskaitas ar iÅ¡vadas dėl žalos, nukentėjusio trečiojo asmens, apdraustojo pateiktus dokumentus dėl žalos, eismo įvykio aplinkybių ir eismo įvykio dalyvių atsakomybės, kitų Å¡iose Taisyklėse nurodytų asmenų pateiktus dokumentus, leidžiančius nustatyti eismo įvykio aplinkybes ir padarytos žalos dydį.

12. Taisyklių 13 punkte nustatyta, kad nukentėjusio trečiojo asmens turtui (transporto priemonei ar kitam kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui) padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, vadovaudamasis atsakingo draudiko ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar iÅ¡vadomis, įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktais Å¡io turto remonto iÅ¡laidų skaičiavimais ir (ar) atsižvelgdamas į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintÄ turtÄ , pateiktus Å¡io turto remonto iÅ¡laidų skaičiavimus ar remonto iÅ¡laidų pagrindimo dokumentus, taip pat į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020).

13. Taisyklių 14 punkte nurodyta, kad Žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio. Turtas laikomas sunaikintu, kai jį remontuoti ekonomiÅ¡kai netikslinga. TurtÄ remontuoti ekonomiÅ¡kai netikslinga, jeigu bÅ«tinos remonto iÅ¡laidos yra lygios 75 procentams turto rinkos vertės iki eismo įvykio arba didesnės. Taisyklių 15 punkte nurodyta, kad Žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiÅ¡kai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto iÅ¡laidas, bÅ«tinas atkurti sugadintÄ turtÄ ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio.

Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos bÅ«tinos turto remonto iÅ¡laidos (be PVM) atkurti sugadintÄ turtÄ ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. BÅ«tinas remonto iÅ¡laidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir papildomos iÅ¡laidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos iÅ¡laidos). BÅ«tinos remonto iÅ¡laidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais.

Jeigu nustatyta, kad sugadintos detalės ir (ar) dalys gali bÅ«ti remontuojamos, bet neprivalo bÅ«ti keičiamos, remontas turi bÅ«ti atliekamas kaip tik Å¡iuo numatytu bÅ«du. Sugadintos detalės ir (ar) dalys gali bÅ«ti remontuojamos, jeigu po remonto jos atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo pasirenka kitÄ remonto bÅ«dÄ â€“ detales ir (ar) dalis, kurios gali bÅ«ti suremontuotos, pakeičia naujomis, atsakingas draudikas ar Biuras neatlygina visų tokio remonto iÅ¡laidų, o žala apskaičiuojama pagal bÅ«tinas remonto iÅ¡laidas.

14. Tiek Draudimo įstatyme, tiek TPVCAPDÄ® nustatytas teisinis reguliavimas, tiek teisės doktrina suponuoja, kad turto draudimo tikslas yra realiai visiÅ¡kai kompensuoti asmens patirtus nuostolius. Draudimo apsaugos apimtį lemia draudimo objektas, draudžiamųjų įvykių, nedraudžiamųjų įvykių sÄ raÅ¡as bei kitos draudimo sutarties sÄ lygos, nustatančios draudimo sutarties Å¡alių įsipareigojimų turinį, kuris leidžia spręsti apie draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnį. Draudimo teisiniuose santykiuose taikoma žalos dydžio nustatymo taisyklė, pagal kuriÄ turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų iÅ¡vadomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktÄ ir dydį.

Ginčo atveju nuostolio dydį turi pareigÄ nustatyti draudikas, vadovaudamasis draudimo sutarties sÄ lygomis ir surinktais dokumentais, pagrindžiančiais nuostolį ir jo dydį. Pirmiau nurodytos teisės aktų nuostatos (įskaitant ir bendrosios draudimo teisinius santykius reglamentuojančios nuostatos) kaip tik patvirtina draudiko pareigÄ vertinti visus jam pateiktus dokumentus ir įvertinti visas aplinkybes, įskaitant ir nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus, siekiant, kad žalos dydis bÅ«tų nustatytas taip, kad nukentėjusiam asmeniui žala bÅ«tų kompensuota visiÅ¡kai, tiek, kiek tai leidžia privalomÄ jį civilinės atsakomybės draudimÄ reglamentuojančios taisyklės. VisiÅ¡kas nuostolių kompensavimo principas reikalauja, kad asmeniui padaryta žala, kiek tai objektyviai įmanoma, bÅ«tų nustatyta ne standartizuotu, bet individualiu bÅ«du (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018 37 punktÄ ).

15. Esminis Å¡ioje civilinėje byloje ginčo klausimas dėl mokėtinos draudimo iÅ¡mokos dydžio, įvykus eismo įvykiui, kurio metu buvo apgadinta ieÅ¡kovui priklausanti transporto priemonė. Atitinkamai, teismas pažymi, jog sprendžiant tokio pobÅ«džio ginčo klausimÄ , taikoma bendroji įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė, o žalos dydis įrodinėjamas Civilinio proceso kodekso leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Ä®vertinus aukščiau įvardytų teisės norminių aktų nuostatas, jau pažymėta, kad ginčo atveju nuostolio dydį turi pareigÄ nustatyti draudikas, vadovaudamasis draudimo sutarties sÄ lygomis ir surinktais dokumentais, pagrindžiančiais nuostolį ir jo dydį; ieÅ¡kovui pateikus draudikui įrodymus, kuriais jis grindžia didesnį nei draudikas apskaičiavo, žalos dydį, draudikui pereina pareiga įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo pareigos mokėti skirtumÄ tarp jo nustatytos žalos dydžio ir praÅ¡omos atlyginti žalos dydžio sumos.

Pareiga bÅ«tent draudikui nustatyti nuostolių dydį, įvykus eismo įvykiui, kyla teisės aktų pagrindu, o tuo tarpu, esant situacijai, kuomet nukentėjęs asmuo teikia įrodymus ginčo byloje dėl galimai esant didesnės draudimo iÅ¡mokos negu jÄ apskaičiavo ir iÅ¡mokėjo draudikas, akivaizdu, jog civiliniame procese egzistuojantis rungimosi principas sÄ lygoja ir atsakovės kaip draudiko pareigos įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jÄ nuo pareigos mokėti skirtumÄ tarp jos nustatytos žalos dydžio ir praÅ¡omos atlyginti žalos dydžio sumos, atsiradimÄ .

Atkreiptinas dėmesys, jog toks įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymas, sprendžiant ginčo klausimÄ , atitinka ir kasacinės instancijos teismo suformuotÄ praktikÄ , kurioje kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, jog ieÅ¡kovai turėjo įrodyti savo patirtos žalos dydį, o atsakovė, nesutikdama su ieÅ¡kovų įrodinėjamu žalos dydžiu, turėjo paneigti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus (teikti įrodymus, pagrindžiančius pagrindÄ mažinti ieÅ¡kovų įrodinėjamÄ Å¾alos dydį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2019).

16. Teismui Å¡alys pateikė penkias remonto įmonių parengtas ginčo automobilio remonto sÄ matas (UAB „Temis“ (sÄ matos suma 1727,28 Eur be PVM), UAB „Autorigeka“ (sÄ matos suma 1817,59 Eur be PVM), UAB „Auto bodyshop“ (sÄ matos suma 2790,09 Eur be PVM), UAB ,,Martonas“ (sÄ matos suma 2704,04 Eur be PVM), UAB „Kėbulas plius“ (sÄ matos suma 3 938,52 Eur be PVM) bei buvo pateikta ginčo automobilio turto vertinimo ataskaita.

17. Nuostolio suma parengtose ataskaitose apskaičiuota (duomenys neskelbtini) kompiuterine programa, skirta automobilio remonto sÄ matoms sudaryti. Å alys byloje neginčijo, kad (duomenys neskelbtini) sistemos bazė, įvedus darbų kategorijÄ , nurodo bÅ«tinas medžiagų, darbo valandų sÄ naudas bei jų įkainius, o bÅ«tini remonto darbai yra parenkami pagal programoje suvestus transporto priemonių gamintojų techninius reikalavimus. Vartotojo rankiniu bÅ«du įvesti duomenys sÄ matoje žymimi žvaigždute (*). Tai patvirtina, kad sÄ matos parengtos vadovaujantis viena iÅ¡ įteisintų ir leistinų programų apskaičiuojant transporto priemonės remonto iÅ¡laidas (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 120 ir 2000 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 101 patvirtintos Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos nuostatos).

18. Teisminio nagrinėjimo metu analizuojant Å¡alių pateiktus įrodymus dėl automobilio atstatymo kaÅ¡tų dydžio, matyti, kad Å¡alių įrodymai esminiai skiriasi: IeÅ¡kovas pateikė UAB „Kėbulas plius“ sÄ matÄ , kurios suma 3 938,52 Eur be PVM, iÅ¡ jų remonto darbų kaina 459 Eur, dažymo kaina 500,80 Eur (dažymo darbų kaina 204,00 Eur (29,96 Eur / val., trukmė 6,8 val.), dažymo medžiagos 296,80 Eur ), dalių kaina 2 978,72 Eur (iÅ¡ jų durys 938,55 Eur X 2 vnt., durų tarpinė 52,41 X 2 vnt., apsaugos plėvelės komplektas 28,23 Eur, durų rėmas 773, 09 Eur, statramstis 137, 07 Eur).

Atsakovė pateikė UAB „Temis“ sÄ matÄ , kurios suma 1727,28 Eur be PVM, iÅ¡ jų remonto darbų kaina 468,00 Eur, dažymo kaina 463,68 Eur (dažymo darbų kaina 26 Eur / val, trukmė 6,6 val.), dalių kaina 795,60 Eur, iÅ¡ jų durų kaina 250,00 Eur* X 2 vnt.), UAB „Autorigeka“ sÄ matÄ , kurios suma 1817,59 Eur be PVM, iÅ¡ jų remonto darbų kaina 451,50 Eur, dažymo kaina 576,61 Eur (dažymo darbų kaina 23 Eur / val, trukmė 9,2 val., medžiagos 365,01Eur), dalių kaina 789,48 Eur, iÅ¡ jų durys 224,00 Eur *, durų A tarpinė 280,00 Eur *durų rėmas 224,00 Eur *), UAB ,,Martonas“ sÄ matÄ , kurios suma 2704,04 Eur be PVM, iÅ¡ jų remonto darbų kaina 456 Eur, dažymo kaina 434,25 Eur (dažymo darbų kaina 158,40 Eur ( 24 Eur / val., dažymo trukmė 6,6 val. ), medžiagos 275 Eur), dalių kaina 1813,79 Eur, iÅ¡ jų 600*Eur x 2 vnt durys, durų tarpinė 28,23 Eur, durų rėmas 550,00* Eur), bei galop UAB „Auto bodyshop“ sÄ matÄ , kurios suma 2790,09 Eur be PVM, iÅ¡ jų remonto darbų kaina 687,50 Eur, dažymo kaina 542,57 Eur (dažymo darbų kaina 197, 50 Eur ( 25 Eur / val., trukmė 7,9 val.), medžagos 345,07), dalių kaina 1650,15 Eur, iÅ¡ jų durys 420,00 Eur * x 2 vnt, durų tarpinė 52,41 Eur X 2 vnt, apsaugos plėvelės komplektas 28,23 Eur, laiptel.juost 48,31 ir 34,56 Eur, slenkstis 741,62 Eur) ir pastarÄ ja iÅ¡ esmės rėmėsi, įrodinėdamas iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos dydžio pagrįstumÄ .

19. Teismas, vertindamas į bylÄ pateiktus atsakovės raÅ¡ytinius įrodymus, atkreipia dėmesį į tai, kad automobilio sugadintos dalys (durys) sudaro esminę remonto kaÅ¡tų dalį. Vertinant keturias atsakovės pateiktas remonto įmonių UAB „Temis“ , UAB „Autorigeka“ , UAB „Auto bodyshop“, UAB ,,Martonas“ parengtas remonto sÄ matas ir lyginant jas su ieÅ¡kovo pateikta UAB „Kėbulas plius“ remonto sÄ mata ir turto vertintojo parengta ataskaita matyti, kad atsakovės pateiktuose sÄ matose yra rankiniu bÅ«du kainos pakoreguotos (įvesti duomenys sÄ matoje žymimi žvaigždute (*)), pavyzdžiui, detalės „durys“ (kodas (duomenys neskelbtini)) gamintojo kaina nurodyta 938,55 Eur, o pakoregavus kainas, nurodoma atitinkamai 420 Eur (UAB „Auto bodyshop“); 250 Eur (UAB „Temis“ sÄ matÄ ), 224,00 Eur (UAB „Autorigeka“sÄ mata), 600,00 Eur UAB ,,Martonas“ sÄ mata, t. y. kaina nurodoma kelis kartus mažesnė nei gamintojo nurodyta.

Tai atsakovo pateiktose sÄ matose pastebėta ir kitų detalių atžvilgiu (pavyzdžiui, pavyzdžiui, detalės ,,rėmas“ atveju gamintojo kaina nurodyta 773,09 Eur UAB „Kėbulas plius“ sÄ matoje, rankiniu bÅ«du kainos pakoreguotos ir UAB ,,Martonas“ nurodyta 500,00 Eur , o UAB „Autorigeka“ sÄ matoje – 224 Eur). Taip pat pastebėtina, kad rankiniu bÅ«du koregavus sÄ matos detalių kainas, skirtingų sÄ matas sudariusių subjektų kainos skiriasi reikÅ¡mingai (pavyzdžiui, nuo 224 Eur iki 600 Eur už durų vienetÄ , kai gamintojo kaina nurodyta 938,55 Eur, nuo 224 Eur iki 500 Eur už rėmo vienetÄ ).

20. Tiek TPVCAPDÄ®, tiek Taisyklės suponuoja, kad dėl eismo įvykio padaryta žala dėl transporto priemonės sugadinimo apima iÅ¡laidas, bÅ«tinas sugadintam turtui ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. VisiÅ¡ko žalos kompensavimo principas lemia, kad nukentėjusiajam nuostolių kaip piniginės žalos iÅ¡raiÅ¡kos turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado. Tai reiÅ¡kia, kad nukentėjusiajam neturi bÅ«ti priteisiama nei mažiau, nes tokiu atveju nebus tinkamai apgintos asmens teisės, nei daugiau, nes nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėtų skolininko sÄ skaita.

Kartu visiško žalos atlyginimo principas reiškia, kad padarytos žalos dydis nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje. Todėl ir sugadintos transporto priemonės keistinų dalių ir detalių nuvertėjimo dėl eksploatavimo taikymas, jo dydis nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje, o ne taikomas standartizuotu būdu ar automatiškai. Pažymėtina, kad tam tikrų transporto priemonių dalių ar detalių nusidėvėjimui gali turėti įtakos ne tik transporto priemonės senumas, bet ir rida.

Be to, nustatant žalos dydį konkrečioje byloje, pavyzdžiui, gali paaiÅ¡kėti, kad keičiamos tam tikros dalys ar detalės sugadintoje transporto priemonėje prieÅ¡ pat eismo įvykį buvo pakeistos naujomis arba aplinkybė, kad rinkoje nėra tokių pat ar panaÅ¡ių dėvėtų dalių ar detalių, kad po remonto transporto priemonė atitiktų techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus, arba jų įsigijimas bÅ«tų pernelyg apsunkintas, kas objektyviai lemtų bÅ«tinumÄ siekiant suremontuoti transporto priemonę naudoti naujas dalis ar detales.

Todėl naujų dalių ar detalių naudojimas siekiant suremontuoti transporto priemonę atitiks visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principÄ , nes nukentėjęs asmuo bus grÄ Å¾intas į tÄ pačiÄ padėtį, kurioje buvo iki įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2019).

21. Teismo vertinimu, be paaiÅ¡kinimų, jog sÄ matÄ sudarę Å«kio subjektai prisiima atsakomybę atlikti remonto darbus už jų pačių nurodytÄ sumÄ , o konkrečiu atveju dalys (t. y. durys, rėmas, dėl kurių ir kilo esminis ginčas) gali bÅ«ti keičiamos ne naujomis, o dėvėtomis, atsakovė nepateikė kvalifikuotų argumentų dėl rankinio sÄ matos pakoregavimo: byloje nėra įrodymų, jog iÅ¡ tiesų rinkoje buvo Å«kio subjektų nurodytų detalių, parduodamų už jų parengtose sÄ matose nurodytÄ kainÄ , o teismo jau akcentuoti reikÅ¡mingi kainos skirtumai (pavyzdžiui, nuo 224 Eur iki 600 Eur už durų vienetÄ , kai gamintojo kaina nurodyta 938,55 Eur), Å¡ie nurodomų pasiÅ«lymuose kainų svyravimai leidžia teismui suabejoti, kad remonto subjektai, teikę atsakovei pasiÅ«lymus, iÅ¡ tiesų suremontuotų ieÅ¡kovo transporto priemonę už pasiÅ«lytÄ kainÄ .

Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, jog sugadintos detalės ir (ar) dalys (t. y. durys, dėl kurių ir kilo esminis ginčas), pakeistos dėvėtomis, atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus. Teismo vertinimu, remontuojant automobilį, įskaitant ir durų keitimÄ , saugumÄ lemia automobilio gamintojo remonto technologijos ir jų laikymasis, taip pat remontÄ bÅ«tina atlikti griežtai tik pagal gamintojo remonto instrukcijas. Byloje nėra duomenų, jog pagal automobilio gamintojo (duomenys neskelbtini) sistemoje nurodytas remonto technologijas bei instrukcijas rekomenduojama transporto priemonės pažeistas detales keisti dėvėtomis dalimis.

Teismo vertinimu, jeigu sÄ matos parengtos vadovaujantis viena iÅ¡ įteisintų ir leistinų programų apskaičiuojant transporto priemonės remonto iÅ¡laidas, ir Å¡ioje sÄ matose rankiniu bÅ«du atliekami tam tikri koregavimai, akivaizdu, jog tokiu atveju koregavimai turi bÅ«ti pagrindžiami konkrečiais objektyviais duomenimis, sÄ lygojančiais galimybę mažinti kompiuterine programa apskaičiuotas sumas. Teismas sprendžia, jog atsakovės, suinteresuotos bylos baigtimi, kuri nėra ginčo automobilio oficialus atstovas Lietuvoje, patvirtinimas, jog detalės (dėl kurių ir kilo esminis ginčas) gali bÅ«ti remontuojami naudojant dėvėtas ir po remonto jos atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus, Å¡iuo atveju nėra laikoma pakankamu įrodymu, patvirtinančiu, jog po remonto transporto priemonė atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus.

Dėl atsakovo argumento, jog ieÅ¡kovo transporto priemonė yra pargabenta aukciono bÅ«du iÅ¡ (duomenys neskelbtini) po eismo įvykio, pastebėtina ir tai, jog automobilio techninė apžiÅ«ra atlikta 2019 m. lapkričio 13 d., taigi tikėtina, kad keičiamos dalys (detalės) sugadintoje transporto priemonėje prieÅ¡ pat 2020 m. sausio 12 d. eismo įvykį buvo pakeistos naujomis. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, spręstina jog ginčo atveju atsakovė nepateikė kvalifikuotų argumentų dėl rankinio sÄ matos pakoregavimo.

Dėl atsakovo argumento, jog ieÅ¡kovas iÅ¡ tiesų buvo suinteresuotas ne remontuoti transporto priemonę siÅ«lytose remonto dirbtuvėse, o gauti kuo didesnę draudimo iÅ¡mokÄ , teismas pažymi, jog nepriklausomai nuo draudimo iÅ¡mokos dydžio, daikto savininkas pats sprendžia dėl jam priklausančio daikto likimo, be kita ko, ir dėl to, ar savo automobilį apskritai remontuoti, ar ne, o jei remontuoti, tai kokiu mastu (atstatant į buvusiÄ , ar prastesnę bÅ«klę), Å¡ioje gi byloje yra sprendžiama dėl draudimo iÅ¡mokos dydžio.

22. IÅ¡kilus ginčui dėl draudimo iÅ¡mokos dydžio (žalos dydžio) tarp asmens, reikalaujančio iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , ir draudiko, apdraudusio transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu, draudimo iÅ¡mokos dydis (žalos dydis) kiekvienu konkrečiu atveju bus įrodinėjamas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis ir leistinais įrodymais. Teismas ginÄÄ dėl draudimo iÅ¡mokos dydžio (žalos dydžio) sprendžia ir jos dydį nustato ne hipotetiniu bÅ«du suteikdamas pirmenybę vienam ar kitam žalos dydžio nustatymo bÅ«dui, bet pagal įrodymų vertinimo civiliniame procese taisykles vertindamas kiekvienoje konkrečioje byloje esančius įrodymus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018 38 punktÄ ).

23. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas inicijavo sugadinto automobilio remonto iÅ¡laidų paskaičiavimÄ ir pateikė UAB „Kėbulas plius“ remonto sÄ matÄ , kurioje keičiamų detalių kainos nėra koreguojamos rankiniu bÅ«du, o žalos dydžiu laiko 3 437,92 Eur be PVM, t. y. po 238,25 Eur iÅ¡skaitymo už dalių bÅ«klės pagerinimÄ (iÅ¡ viso remonto kaina be PVM 3 676,15 Eur, iÅ¡ jų remonto darbų kaina 459 Eur, dažymo kaina 500,80 Eur (dažymo darbų kaina 204,00 Eur (29,96 Eur / val., trukmė 6,8 val.), dažymo medžiagos 296,80 Eur ), dalių kaina 2 978,72 Eur (iÅ¡ jų durys 938,55 Eur X 2 vnt., durų tarpinė 52,41 X 2 vnt., apsaugos plėvelės komplektas 28,23 Eur, durų rėmas 773, 09 Eur, statramstis 137, 07 Eur) ir turto vertintojo parengta ataskaita.

Atsakovė teigia, kad turto vertinimo ataskaita sudaryta kainomis ženkliai virÅ¡ijančiomis rinkos kainas, pavyzdžiui, atsakovės apklaustų servisų valandinis darbo įkainis svyruoja nuo 23 iki 26 Eur, o turto vertinimo ataskaitoje valandinis įkainis apie 30 Eur už valandÄ , kuris realiomis rinkos sÄ lygomis nepagrindžiamas. Atsakovės nurodytus argumentus, kad nepateikti įrodymai dėl vertintojo nurodytų dalių kainų ar kainų dydžio, darbų apimčių, paneigia teismo nustatytos aplinkybės, kad Å¡ios kainos nustatomos automatiÅ¡kai (duomenys neskelbtini) kompiuterinėje programoje, kuriÄ naudojo ir pačios atsakovės nurodytos remonto įmonės. Teismas be kita ko pažymi, kad iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų (sÄ matų) akivaizdu, jog dažymo darbų kaina priklauso tiek nuo valandinio įkainio, tiek nuo planuojamo atlikti dažymo darbus laiko, tiek nuo planuojamų naudoti medžiagų, o UAB „Auto bodyshop“ sÄ matoje, kuria iÅ¡ esmės ir rėmėsi atsakovė, įrodinėdama iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos dydžio pagrįstumÄ iÅ¡ tiesų dažymo kaina nurodyta dargi didesnė 542,57 Eur (dažymo darbų kaina 197, 50 Eur ( 25 Eur / val., trukmė 7,9 val.), medžagos 345,07Eur, negu ginčijamoje UAB „Kėbulas plius“ sÄ matoje, kur dažymo kaina atitinkamai nurodoma 500,80 Eur (dažymo darbų kaina 204,00 Eur (29,96 Eur / val., trukmė 6,8 val.), medžiagos 296,80 Eur ).

24. IÅ¡ UAB „Verlita“ 2021 m. sausio 15 d. atliko transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitos (duomenys neskelbtini), kurios pageidavo ieÅ¡kovas nuostolių vertės nustatymui draudimo nuostolių nustatymo tikslui, matyti, kad jÄ atlikęs turto vertintojas M. Ž. (kvalifikacinis pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duota 2007 m. vasario 28 d. Transporto priemonių vertinimo pažyma (duomenys neskelbtini)) nustatė, jog ieÅ¡kovo transporto priemonės pagamintos 2016 m. sausio 1 d. rinkos vertė, skaičiuojant lyginamuoju metodu 20 700 Eur (bazinė rinkos vertė 21 900 Eur).

Atkuriamoji vertė, įvertinus nusidėvėjimÄ bei skaičiuojant iÅ¡laidų (kaÅ¡tų) metodu 4 160 Eur (su PVM). Vertintojas apžiÅ«rėjęs ieÅ¡kovo transporto priemonę apžiÅ«ros – defektų akte, taip pat apgadinimų ir numatomo remonto protokole nurodė keičiamas dalis (priekinės kairės pusės durys, galinės kairės pusės durys, kairiojo durų rėmo dalinis keitimas) ir remontuojamas dalis bei papildomus darbus. IÅ¡ remonto sÄ matos matyti, jog remonto darbų kaina 459 Eur (stendo permontavimas, transporto priemonės ant tempimo stendo užkėlimas, nukėlimas, kėbulo matavimas, akumuliatorių atjungimas, prijungimas, durų nuėmimas, durų korpuso keitimas, detalių permontavimas, durų įstatymas, atstatymai), dažymo kaina 500,80 Eur (priekinių ir galinių kairės pusės durų, kairės pusės slenksčio, dažymo darbų kaina 29,96 Eur/ val., trukmė 6,8 val., 296,80 Eur medžiagos metalo dažymui), dalių kaina 2 978,72 Eur (priekinės kairės pusės durys ir tarpinė, plėvelės komplektas, galinės kairės pusės durys bei tarpinė, kairės pusės durų rėmas, smulkios dalys).

IÅ¡ viso remonto kaina be PVM 3 676,15 Eur, po iÅ¡skaitymo už dalių bÅ«klės pagerinimÄ â€“ 3 437,92 Eur be PVM.

25. Pagal kasacinio teismo jurisprudencijoje pateiktus įstatyme įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių iÅ¡aiÅ¡kinimus, bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas. Byloje esančius įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, vadovaudamasis įstatymais. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju.

Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad įrodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ . Vertinant Å¡alių, trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi bÅ«ti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiÅ¡kinimai gali bÅ«ti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s, detalÅ«s, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių.

Ä®rodymų patikimumÄ patvirtina faktinių duomenų, gautų iÅ¡ keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, yra logiÅ¡kai pagrįstos bylos duomenimis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2013 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-219/2015).

26. Teismas pažymi, kad vertinimo ataskaita Å¡ioje civilinėje byloje vertinama visų įrodymų kontekste kaip įrodymas, kuris, jį vertinant su kitais įrodymais, patvirtina ginčo atveju patirtų nuostolių sumÄ , kadangi bÅ«tent Å¡iame dokumente nurodytas skaičiavimas nekelia abejonių dėl savo tikslumo, – įvertinus tai, jog ginčo situacijoje iÅ¡ aukščiau nurodytų aplinkybių nėra pagrindo remtis sÄ matomis, kuriose atlikti rankiniu bÅ«du koregavimai, naudojant (duomenys neskelbtini) sistemÄ , bei kurie nebuvo pagrįsti kvalifikuotais argumentais.

Atsakovė, nesutikdama su ieÅ¡kovo pateikta turto vertinimo ataskaita, be abstrakčių svarstymų, jog ieÅ¡kovas buvo suinteresuotas tokios atskaitos pateikimu, nepateikė įrodymų, kad ataskaita yra neteisinga ar kad dėl jos PriežiÅ«ros įstaiga priėmė atitinkamÄ sprendimÄ dėl jos atitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nurodytiems reikalavimams, nesinaudojo savo procesine teise praÅ¡yti teismo skirti teismo ekspertizę byloje. Teismas konstatuoja, kad atsakovė teisminio nagrinėjimo metu nepaneigė ieÅ¡kovės pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų.

27. IeÅ¡kovui (nukentėjusiai Å¡aliai) pateikus draudikui įrodymus, kuriais ji grindžia didesnį nei draudikas apskaičiavo, žalos dydį, draudikui perėjo pareiga įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo pareigos mokėti skirtumÄ tarp jo nustatytos žalos dydžio ir praÅ¡omos atlyginti žalos dydžio sumos, Å¡ių įrodymų pateikimas perkėlė įrodinėjimo naÅ¡tÄ atsakovei kaip atsakingam draudikui. (LR CPK 12, 178 straipsniai). Ä®vertinus aukščiau nustatytas aplinkybes ir iÅ¡dėstytus teismo motyvus, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas leistinais įrodymais pagrindė savo reikalavimÄ , o atsakovė neįrodė aplinkybių, atleidžiančių jÄ nuo pareigos mokėti skirtumÄ tarp jos nustatytos žalos dydžio ir praÅ¡omos atlyginti žalos dydžio sumos. Dėl nurodyto ieÅ¡kovės reikalavimas dėl 644,81 Eur draudimo iÅ¡mokos priteisimo tenkinamas (LR CK 6.245 – 6.249 straipsniai).

28. Reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas tenkinamas CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu, palūkanas priteisiant nuo ieškinio priėmimo (bylos iškėlimo) teisme, t. y. 2021 m. kovo 31 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Dėl bylinėjimosi išlaidų 29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). CPK 79 straipsnyje, reglamentuojančiame bylinėjimosi išlaidas, nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (1 dalis).

Prie iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: sumos, iÅ¡mokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei iÅ¡laidos, susijusios su vietos apžiÅ«ra; atsakovo paieÅ¡kos iÅ¡laidos; iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; iÅ¡laidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu; atlyginimo už kuratoriaus darbÄ iÅ¡laidos; iÅ¡laidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; iÅ¡laidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu; bÅ«tinos ir pagrįstos iÅ¡laidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu; bei kitos bÅ«tinos ir pagrįstos iÅ¡laidos (CPK 88 straipsnio 1 dalis).

Atsakovo atstovas advokatas pateikė praÅ¡ymÄ priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis, 100 Eur iÅ¡laidos, susijusios su turto vertintojo ataskaitos parengimu, 500 Eur iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti, kurios įvertinus jų apimtį, teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , darbo laiko sÄ naudas bylos nagrinėjimo metu, nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių, yra protingo dydžio, ir pagrįstos (CPK 88, 98 straipsniai).

30. Remiantis CPK 92 straipsniu, iÅ¡ atsakovės valstybės naudai priteistina 8,96 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį tenkinti. Priteisti ieÅ¡kovui D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovės ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 644,81 Eur ( Å¡eÅ¡is Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt keturis eurus ir 81 euro centus), 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ (644,81 Eur) sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. 2021 m. kovo 31 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ir 615 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovės valstybės naudai 8,96 Eur (aÅ¡tuonis eurus 96 euro centus) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja RÅ«ta Kazlauskienė