66c56c8d-1734-4d1a-b16e-47abc8fa2efb · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-630-464/2010

Procesinio sprendimo kategorija: 75.6.; 75.7, 75.8.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. liepos 10 d.

Vilnius

           Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės, kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Marijono Greičiaus,       sekretoriaujant A. Navickui,

dalyvaujant ieškovės atstovui adv. A. Sizovui,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės L. P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės

teismo 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui

G. P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

 Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,

n u s t a t ė:

ieÅ¡kovė L. P. 2009-06-30 kreipėsi į Vilniaus m. 1-Ä jį apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinusi (b.l 3-6, 37) prašė: panaikinti 2007-11-21 Vilniaus m. CMS apskaitytÄ jos ir atsakovo G. P. santuokos apskaitos akto įraÅ¡Ä Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti iÅ¡ atsakovo 41 000 Lt nuostolių; po santuokos nutraukimo jai palikti iki santuokos turėtÄ pavardę – E; pripažinti atsakovui jam priklausančius kreditorinius įsipareigojimus jo asmeninėmis skolomis. Nurodė, kad santuokiniai ryÅ¡iai nutrÅ«ko dėl iÅ¡ryÅ¡kėjusio skirtingo požiÅ«rio į gyvenimÄ , nuo 2008 metų sutuoktiniai gyvena atskirai, netvarko bendro Å«kio, negyvena santuokinio gyvenimo, santuokoje vaikų nesusilaukė, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. PaaiÅ¡kino, kad atsakovas asmeniniams reikalams iÅ¡ jos pasiskolino

43 940 Lt, grÄ Å¾ino 2490 Lt, liko skolingas 41 000 Lt.

Atsakovas G. P. atsiliepimu į ieÅ¡kinį (b.l. 47-48) su ieÅ¡kiniu dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei prievolės pagal 2008-09-30 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Europrovidus“ pripažinimo jo asmenine prievole sutiko, kitoje dalyje prašė ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ . Nurodė, jog nesutinka su ieÅ¡kovės reikalavimu priteisti 41 000 Lt nuostolių atlyginimÄ . Tvirtina, jog teismui pateiktame paskolos raÅ¡telyje nuodyti duomenys neatitinka tikrovės: nurodyta suma vos ne dvigubai didesnė už 2008-02-21 ieÅ¡kovės jam pervesta pinigų suma – 24 000 Lt. Be to, santuokos nutraukimo byloje draudžiama kelti kitus reikalavimus (CPK 383 str.), kurie nėra nustatyti CPK 385 str. 1 d., t.y. ieÅ¡kovė gali keti reikalavimus, susijusius tik su iÅ¡laikymu ir turto padalijimu.

Vilniaus m.

1-asis apylinkės teismas 2009-11-12 sprendimu (b.l. 102-103) ieÅ¡kovės L. P. ieÅ¡kinį patenkino: L. P. ir G. P. santuokÄ , sudarytÄ 2007-11-17 Vilniaus m. CMS, nutraukė

dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko pavardę – E.; priteisė

ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 41 000 Lt skolos ir nustatė Å¡ios skolos mokėjimo tvarkÄ , įpareigodamas atsakovÄ skolÄ sumokėti per penkis metus, sumokant per metus ne mažiau kaip 8

200 Lt, jeigu Å¡alys nesusitars kitaip, o skolos mokėjimo terminÄ nurodė skaičiuoti nuo Å¡io sprendimo įsiteisėjimo dienos; pripažino atsakovui jam priklausančius

kreditorinius įsipareigojimus pagal 2008-09-30 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2007-04-19 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei pagal

vartojimo sutartį Nr. 0700316/16, asmeniniais; nustatė, kad pagal „Swedbank“, AB ir G. P. 2006-02-14 pasiraÅ¡ytÄ kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) prievolė grÄ Å¾inti kreditÄ atitenka atsakovui, kuri laikytina jo asmenine skola; priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 681,50 Lt žyminio mokesčio bei 600 Lt už advokato teisinę pagalbÄ bei iÅ¡ ieÅ¡kovės ir atsakovo po 20,10 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylÄ pateiktus įrodymus bei Å¡alių paaiÅ¡kinimus, konstatavo, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, jÄ nutraukti kliūčių nėra (CK 3.61 str.). Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas teismo posėdžio metu pripažino skolÄ ieÅ¡kovei, kuriÄ patvirtina į bylÄ pateiktas skolos pripažinimo raÅ¡telis (b.l.30), teismas patenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 41 000 Lt. Tačiau įvertinęs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, atsakovo posėdžio metu duotus paaiÅ¡kinimus, teismas pripažino, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki, ir vadovaudamasis teisingumo bei  protingumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.), iÅ¡dėstė skolos sumokėjimÄ penkeriems metams. Kadangi santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas Å¡alims teismas paskirstė lygiomis dalimis. Â

IeÅ¡kovė L. P. apeliaciniu skundu (b.l. 105-106) praÅ¡o Vilniaus m. 1-oj apylinkės teismo 2009-11-12 sprendimÄ pakeisti: priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 41 000 Lt skolÄ sumokėti ne dalimis, o visÄ iÅ¡ karto; priteisti iÅ¡ atsakovo visÄ sumokėtÄ Å¾yminį mokestį bei visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad teismas, nepareikalavęs iÅ¡ atsakovo jo mokumo įrodymų, nepalankiu ieÅ¡kovei bÅ«du iÅ¡dalino priteistÄ skolos mokėjimÄ penkeriems metams, pirmÄ Ä¯mokÄ mokant po metų nuo sprendimo įsigaliojimo dienos, kas ypatingai blogina ieÅ¡kovės padėtį. Tokia skolos iÅ¡dėstymo tvarka užkerta keliÄ ieÅ¡kovei kuo ekonomiÅ¡kiau

ir greičiau įgyvendint teismo sprendimÄ , kadangi  vykdomÄ jį dokumentÄ ji galėtų gauti tik po

metų. Mano, kad teismas nepagrįstai žyminį mokestį padalino lygiomis dalimis tarp Å¡alių, nes žyminį mokestį ji mokėjo nuo ieÅ¡kinio sumos (skolos dydžio), atsakovas su ieÅ¡kiniu sutiko, taip pat nepagrįstai iki 600 Lt buvo sumažintos bylinėjimosi iÅ¡laidos.        Â

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

CPK 320 str. įpareigoja apeliacinės instancijos teismÄ patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ tiek teisine, tiek faktine prasme. Å ios instancijos teisme nagrinėjimas yra saistomas apeliaciniame skunde įvardijamų nesutikimo su priimtu teismo sprendimu motyvų bei teisinių argumentų, jeigu nenustatomi absoliutÅ«s skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja vieÅ¡asis interesas.

Procesinius teisės normų pažeidimus, sudarančius prielaidas sprendimui panaikinti,  įstatymų leidėjas skirsto į tuos, kurie lėmė neteisingÄ bylos iÅ¡sprendimÄ (CPK 329 str.

1 d.), ir tuos, kuriems esant neturi reikÅ¡mės faktas, ar dėl jų galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla, nes kyla abejonių dėl paties pirmosios instancijos teismo proceso teisėtumo (CPK 329 str. 2 d. ir 3 d.). Pirmuoju atveju neigiamus pažeidimų teisinius padarinius dažnai gali iÅ¡taisyti ir apeliacinės instancijos teismas, nes Å¡ie pažeidimai patys savaime nesÄ lygoja tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimo. Antruoju atveju padarytieji pažeidimai sudaro besÄ lyginį pagrindÄ panaikinti sprendimÄ , grÄ Å¾inant bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Tokiais pažeidimais pripažįstami esminių proceso nuostatų, nustatančių teismo veiklos ribas (teismo sudėtį, kompetencijÄ , pareigas, pagrindinius bylų nagrinėjimo civiliniame procese principus, užtikrinančius procesines asmenų teises ir t.t.), pažeidimai. Tai reiÅ¡kia, kad tokiais pažeidimais yra sukeliami neigiami teisiniai padariniai – tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimas, dėl ko kyla bÅ«tinybė šį procesÄ pakartoti.

Vienas tokių įstatyminių pagrindų, kuriems esant sprendimas absoliučiai negalioja, kuomet pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti bylos nagrinėjime asmenų teisių arba pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė, pareikÅ¡dama reikalavimÄ pripažinti atsakovui jam priklausančius kreditorinius įsipareigojimus asmeninėmis atsakovo prievolėmis, jokių savo ir/ar atsakovo, ar judviejų bendrų kreditorių, prieÅ¡ingai nei reikalauja CPK

382 str. 5 p. nuostatos, ieÅ¡kinyje neįvardijo, nenurodė praneÅ¡usi apie bylos nagrinėjimÄ jai žinomiems savo ar sutuoktinio kreditoriams ir tokiÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų į bylÄ nepateikė. Apie tai, kad sutuoktiniai turi (asmeninių ar judviejų bendrų) kreditorių, buvo akivaizdu vos pradėjus bylÄ nagrinėti teisme. Pati ieÅ¡kovė su ieÅ¡kiniu pateikė bent trijų paskolos sutarčių kopijas (b.l.16 -29), teismo posėdyje įvardijo turinti ir asmeninių paskolų, o atsakovas pripažino skolingas bankams ir fiziniams asmenims apie 200 000 Lt (b.l.100).

Teismas tokių duomenų bei pačių šalių pripažinimo apie egzistuojančias skolas tinkamai neįvertino ir neįpareigojo apeliantės (ieškovės) ištaisyti šios bylos nagrinėjimo eigoje jau akivaizdžiai paaiškėjusių ieškinio turinio trūkumų (CPK

115 str., 138 str., 296 str. 1 d. 11 p.), kurie, esant ieÅ¡kovės reikalavimui padalinti skolas tokiu bÅ«du, kad jos atitektų tik atsakovui, kliudė ir pačios bylos procesui - iÅ¡ anksto suponavo prielaidas pasisakyti dėl byloje dalyvauti neįtrauktų asmenų teisių ar pareigų ( CPK 37 str., 46 str., 47 str.). Å io procesinio trÅ«kumo teismas neiÅ¡taisė ir savo iniciatyva (CPK 47 str. 1 d.). Teismo užklausimų bankams apie atsakovo G. P. vardu esančias sÄ skaitas bei jų likučius (b.l. 70-72), tenkinant apeliantės ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytÄ praÅ¡ymÄ , prilyginti CPK 382 str. 5 d p. nurodytam praneÅ¡imui jokio teisinio pagrindo nėra. Pastebėtina ir tai, kad net ir Å¡iuo atveju buvo žinoma vieno iÅ¡ kreditorių – „Swedbank“, AB neigiama pozicija dėl, jo įsitikinimu, solidarių skolų padalijimo vienam iÅ¡ sutuoktinių (b.l. 77). Nepaisant kreditorių neinformavimo apie vykstantį procesÄ , pirmosios instancijos teismas sprendimu skolų (prievolių) padalijimo klausimÄ sutuoktiniams iÅ¡sprendė, pripažinęs keturis

atsakovo prisiimtus kreditorinius įsipareigojimus vieno sutuoktinio - atsakovo G. P. - asmeninėmis prievolėmis. Pastebėtina ir tai, kad

teismas tokios savo pozicijos ir iÅ¡vados tik apie vieno iÅ¡ sutuoktinių pareigÄ grÄ Å¾inti skolas nepagrindė jokiais teisiniais argumentais ar byloje esančių ir teismo posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų analize, nors kai kurios prievolės akivaizdžiai kildinamos iÅ¡ sutarčių, sudarytų santuokos metu (b.l. 16), o kreditoriaus sutikimas dėl prievolės modifikavimo tokiu bÅ«du nepateiktas. Å iuo aspektu kolegija akcentuoja, kad teismo sprendimas neturi res judicata galios neįtrauktiems dalyvauti bylose asmenims (kreidtoriams), taigi toks teisinis rezultatas iÅ¡ esmės paneigia ir vienÄ iÅ¡ pamatinių – teismo sprendimo privalomumo

- principÄ (CPK 18 str.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad teismas turi garantuoti ir pačių sutuoktinių, ir jų kreditorių interesus, kurie ir vieni, ir kiti viešojo intereso atžvilgiu yra prioritetiškai saugotini, be to, pats santuokos nutraukimo faktas įstatymuose nenustatytas kaip pagrindas pasibaigti bent vieno iš sutuoktinių – solidariųjų skolininkų pagal sutartį – pareigai atsakyti

kreditoriams pagal solidariÄ jÄ prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-13  nutartis c.b. Nr 3K-3-482/2008; 2009-05-18 nutartis

c.b. Nr. 3K-7-229/2009).

Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pasisakęs ir dėl to, kad įstatyme įtvirtintos tam tikros procesinės kreditorių

teisės, leidžiančios jiems įgyvendinti savo interesų apsaugÄ (Lietuvos Aukščiausiojo 2007-06-04 nutartis c.b.

Nr. 3K-7-192/2007; 2010-04-26  nutartis c.b.  Nr. 3K-7-173/2010; 2010-05-20 nutartis c.b. Nr.3K-P-186/2010). Kreditorių teisių apsaugai skirtas CK 3.126 str., kurio

2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį dėl turto padalijimo, privalo pareiÅ¡kime dėl ieÅ¡kinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iÅ¡ jų kreditorius ir apie bylos iÅ¡kėlimÄ jiems praneÅ¡ti, nusiųsdamas jiems pareiÅ¡kimo dėl ieÅ¡kinio kopijÄ . Lygiai tokias pačias garantijas kreditoriams įtvirtina ir aptariama proceso teisės norma - CPK 382 str. 5 p., įpareigojanti informuoti tiek asmeninius kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių, tiek ir bendrus jų kreditorius apie inicijuotÄ santuokos nutraukimo bylÄ . Å i procesinė pareiga neiÅ¡nyksta ir tais atvejais, kuomet sutuoktiniai neturi dalintino turto, į kurį galėtų pretenduoti kreditoriai, juo labiau bylose, kuriose pareikÅ¡tas sutuoktinių reikalavimas padalinti bendras dalines ar solidariais prievoles. Apeliantė tokį reikalavimÄ reiÅ¡kė. Tokiu atveju pasirengimo bylÄ nagrinėti metu bÅ«tina buvo spręsti klausimÄ , ar prievoles, kurias siekiama modifikuoti, atsirado santuokos metu. Jeigu toks teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas faktas nustatomas, kreditoriai pagal Å¡ias prievoles trauktini dalyvaujančiais byloje asmenimis, nes tokio reikalavimo iÅ¡sprendimas turi įtakos kreditorių teisėms ir pareigoms. Tokių kreditorių procesinė padėtis gali bÅ«ti skirtinga priklausomai nuo nagrinėjamų ginčų ir pareikÅ¡tų reikalavimų pobÅ«džio. Jeigu dėl prievolės pobÅ«džio ir jos padalijimo tarp sutuoktinių ir kreditoriaus yra kilęs ginčas ir jis sprendžiamas teisme, reikalavimas padalyti prievolę turi bÅ«ti nagrinėjamas tik pagal ginčo teisenos taisykles pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį kreditoriui kaip atsakovui. Tačiau tais atvejais, kai tarp sutuoktinių ir kreditoriaus nėra ginčo dėl prievolės pobÅ«džio bei padalijimo ir į bylÄ pateikiamas kreditoriaus sutikimas dėl pareikÅ¡to reikalavimo padalinti prievolę, kreditoriai traukiami į bylÄ trečiaisiais asmenimis, nepareiÅ¡kiančiais savarankiÅ¡kų reikalavimų (CPK 47 str.).

Esant tokiam materialinėmis bei procesinėmis normomis įtvirtintam teisiniam reglamentavimui ir kasacinio teismo formuojamai praktikai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas betarpiÅ¡kumo principÄ (CPK 14 str.3 d.),

nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių bei pareigų. Tai yra besÄ lyginis pagrindas panaikinti teismo

sprendimÄ (CPK 329 str. 2 d. 2 p.) ir perduoti bylÄ tam pačiam teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Kolegija nepasisako dėl apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų apeliantės argumentų, nes, panaikinus sprendimÄ dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, Å¡ie skundo argumentai teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui nereikÅ¡mingi.

Tačiau pažymėtina, kad Å¡alys sudarė ne civilinę, kaip įvardinta teismo sprendime, o bažnytinę santuokÄ , kuri tik buvo įtraukta į apskaitÄ civilinės metrikacijos skyriuje (b.l. 8). Nors pirmosios instancijos teismas buvo atkreipęs dėmesį į Å¡iÄ aplinkybę, nutartimi įpareigojo ieÅ¡kovę tikslinti reikalavimÄ (b.l. 33, 37), tačiau sprendime reikÅ¡mės tam nesuteikė. Nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo, bÅ«tina vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2007-02-07 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007 pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais dėl tokia tvarka sudarytos santuokos pasibaigimo.Â

           Apeliantė žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ nemokėjo, todėl jo

grÄ Å¾inimo pagal CPK 87 str. 1 d. 7 p. nuostatÄ klausimas nekyla.

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 4 p., kolegija

n u t a r ė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Kolegijos pirmininkė                                                                   Dalia Kačinskienė

   Teisėjai                                                                                      Romualda Janovičienė  Â

                                                                                                  Marijonas

Greičius                                                                      Â