2019-02-20 Nr. AB-4621-3-61-3-01939-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3521-415/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01939-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 21.3.12; 22.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. V. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja R. V. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) 2018 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. 1P-16 (4.2) 1 punktą, kuriuo pareiškėja atleista iš pareigų 2018 m. gegužės 8 d. (toliau – ir Įsakymas); 2) įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją į eitas Inspekcijos direktoriaus pavaduotojos pareigas; 3) priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo atleidimo iš darbo dienos, t. y. 2018 m. gegužės 8 d., iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) įskaityti į pareiškėjos valstybės tarnybos stažą dėl neteisėto atleidimo iš pareigų buvusį priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 8 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 5) priteisti iš atsakovo 10 000 Eur neturtinę žalą; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja nurodė, kad iki atleidimo iš tarnybos ėjo Inspekcijos direktoriaus pavaduotojos pareigas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigų ir Vyriausybės atstovų apskrityse tarnybų, ministrų valdymo sritims nepriskirtų valstybės institucijų ir įstaigų vertinimo komisijos narių ir 18–20 kategorijų valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija (toliau – ir Vertinimo komisija) 2018 m. vasario 26 d. posėdyje įvertino pareiškėjos tarnybinę veiklą „nepatenkinamai“ ir pasiūlė ją perkelti į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Pareiškėja nesutiko su jos perkėlimu į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas ir nuo 2018 m. gegužės 8 d. buvo atleista iš pareigų.

3. Pareiškėja teigė, kad jos atžvilgiu surašyta 2018 m. sausio 19 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra nepagrįsta ir neteisėta. Dėl pirmos užduoties vertinimo paaiškino, kad ši užduotis buvo įvykdyta, nes jai buvo suformuota užduotis pateikti pasiūlymą dėl visuomenės informavimo anglų kalba efektyvumo, kas ir buvo atlikta. Atsakovas, darydamas išvadą apie šios užduoties neįvykdymą, nepagrįstai pirmenybę teikė užduoties formai, o ne jos turiniui. Pareiškėja kaip įrodymus apie šios užduoties įvykdymą pateikė rašytinius paaiškinimus, kartu prie jų pridėdama interneto svetainės anglų kalba ekrano vaizdo kopiją, kuri patvirtina apie pakeitimus atlikus analizę (paskutiniai pakeitimai padaryti 2017 m. lapkričio 8 d.). Atsakovas, darydamas išvadą apie antros užduoties neįvykdymą, neįvertino numatytų rizikų, kurioms esant ši užduotis gali būti neįvykdyta. Šį uždavinį įvykdyti sutrukdė tai, kad jai pavaldžiame Skundų nagrinėjimo ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriuje vietoje 5 darbuotojų daugiau nei puse metų dirba 3 valstybės tarnautojai. Dėl šios priežasties yra didelis darbuotojų darbo krūvis, taip pat aktualus jų laikinas nebuvimas darbe dėl ligos. Šių paaiškinimų dėl šios užduoties neįvykdymo atsakovas nevertino. Be to, tokio pobūdžio uždaviniui parengti numatytas vieno mėnesio laikotarpis yra objektyviai nerealus. Trečia užduotis ir jos atlikimo rodiklis nėra suformuluotas taip, kaip nurodo išvadoje atsakovas, t. y. pateikti numatytų dokumentų projektus. Užduotyje nėra numatyta parengti / pateikti minėtus teisės aktus (saugumo pažeidimų tyrimo metodikos ir procedūros aprašymą bei rekomendacijas duomenų valdytojams), o numatyta tik organizuoti šių priemonių atlikimą. Pareiškėja pateikė išsamų paaiškinimą apie savo veiklą šiuo klausimu, t. y. duomenų saugumo pažeidimų valdymo ir kibernetinio saugumo srityje, kuris apėmė net 8 punktus, taigi nėra pagrindo teigti, kad užduotis neįvykdyta. Taip pat atsakovas neteisus, teigdamas, kad aplinkybės apie pareiškėjai skirtas tarnybines nuobaudas yra neginčijami faktai, jog pareiškėja savo pareigas atliko netinkamai. Visos pareiškėjai paskirtos tarnybinės nuobaudos yra apskųstos apeliacinės instancijos teismui ir teisminis procesas dėl jų nepasibaigęs.

4. Pareiškėja pažymėjo, kad Inspekcijos laikinoji direktorė, vertindama jos veiklą, buvo šališka ir neobjektyvi, jos surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra nepagrįsta faktinėmis jos veiklą charakterizuojančiomis aplinkybėmis. Per 12 darbo Inspekcijos direktoriaus pavaduotojos pareigose metų pareiškėja buvo vertinta 13 kartų: 5 kartus „labai gerai“, 7 kartus „gerai“ ir 1 kartą – „nepatenkinamai“. Visus 44 karjeros metus (paskutinieji 23 iš jų – viešajame sektoriuje), pareiškėja nėra gavusi nė vienos nuobaudos, o tik skatinimus bei buvo apdovanota atminimo ženklu už asmeninį indėlį. Vertinimo komisija aklai pritarė Inspekcijos direktorės išvadai, neįsigilino į pareiškėjos argumentus ir jų iš esmės nevertino ir tokiu būdu neužtikrino objektyvaus, nešališko, visapusiško pareiškėjos tarnybinės veiklos, gebėjimų, būtinų pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijos vykdyti, įvertinimo.

5. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad nuo 2018 m. kovo 16 d. tapo laisvos Skundų nagrinėjimo ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėjo pareigos, nes šias pareigas ėjusi darbuotoja kaitumo būdu buvo perkelta į kitą instituciją, tačiau pareiškėjai buvo pasiūlytos užimti žemesnės Skundų nagrinėjimo ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigos (pareigybės lygis – A, pareigybės kategorija – 13), bet ir šio skyriaus vedėjo pareigų (pareigybės lygis – A, pareigybės kategorija – 15), kurias pareiškėja ir pageidavo užimti, atsakovas nepasiūlė. Tokiu būdu buvo pažeista pareiškėjos teisė bei garantija išlikti valstybės tarnyboje, nesilaikyta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 22 straipsnio 18 dalies 2 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 17 punkto reikalavimų.

6. Pareiškėja tvirtino, kad dėl nepagrįsto atleidimo iš tarnybos patyrė neturtinę žalą, t. y. neigiamus dvasinius išgyvenimus (neteisybės jausmą), pažeminimą, sveikatos sutrikimus, nes paūmėjo 10 metų sėkmingai kontroliuojama neurologinė liga.

7. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjai buvo pasiūlytos vienintelės 2018 m. kovo 5 d. buvusios laisvos žemesnės valstybės tarnautojo pareigos, kurių kvalifikacinius reikalavimus atitiko pareiškėja, t. y. Skundų nagrinėjimo ir tarptautinio bendradarbiavimo vyriausiojo specialisto pareigos (pareigybės lygis – A, pareigybės kategorija – 13). Apie tai pareiškėja žinojo, todėl jos 2018 m. gegužės 7 d. tarnybiniame pranešime Nr. 4R-149 (4.11.E) išreikštas pageidavimas yra nereikšmingas. O teigdama, kad pareiškėjai galėjo būti pasiūlytos kitos pareigos, pareiškėja klaidina teismą. Taip pat nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad ji gali užimti pareigas, kuriose yra laikinai paskirti kiti Inspekcijos darbuotojai. VTĮ 22 straipsnio 18 dalies 2 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 17 punkto normos nesukuria prievolės valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui siūlyti visas laisvas karjeros valstybės tarnautojų pareigas nepriklausomai nuo to, ar jos buvo laisvos pirminio pasiūlymo metu ar tapo laisvos po pirminio pasiūlymo pateikimo. Taigi pareiškėjai atsisakius jas užimti, nėra pagrindo pripažinti, jog buvo pažeista jos garantija likti valstybės tarnyboje, todėl pareiškėjos atleidimas iš valstybės tarnybos yra teisėtas.

9. Atsakovas dėl pareiškėjos veiklos vertinimo išvados paaiškino, kad pareiškėja jokių pasiūlymų dėl visuomenės informavimo veiklos anglų kalba efektyvumo didinimo nepateikė. Pareiškėjai taip pat buvo pateikta užduotis išanalizuoti informacijos teikimo užsienio duomenų apsaugos priežiūros institucijoms veiklą ir iki 2017 m. gruodžio 15 d. pateikti pasiūlymą direktoriui dėl šios veiklos optimizavimo. Šios užduoties pareiškėja taip pat neįvykdė ir tai pati pripažįsta. Pareiškėja nėra pateikusi duomenų, kurie įrodytų, kad ji vietoje pavaldžių skyrių darbuotojų būtų tiesiogiai atlikusi jiems pavestas funkcijas, dėl kurių ji nebūtų galėjusi įvykdyti aptariamos užduoties. Dėl trečios užduoties, kuria pareiškėjai buvo pavesta įgyvendinti priemones, skirtas bendradarbiavimui su CERT‘ais gerinti, organizuoti saugumo pažeidimų tyrimo metodikos ir procedūrų aprašymą bei rekomendacijas duomenų valdytojams atsakovas nurodė, kad turėjo būti parengtas saugumo pažeidimų tyrimo metodikos ir procedūrų aprašymas ir rekomendacijos duomenų valdytojams, tačiau šiuo atveju tai nebuvo padaryta. Pagrindinė Vertinimo komisijos užduotis – įvertinti valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jo kvalifikaciją ir jam nustatytų užduočių vykdymo rezultatus, buvo atlikta tinkamai.

10. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti neturtinės žalos prašymą ir jos dydį.

11. Liudytoja A. G. teismo posėdyje nurodė, kad įtempti pareiškėjos ir D. Š. santykiai sudarė keblumų dirbant Inspekcijoje. Įtampa padidėjo, kai buvo sprendžiamas klausimas, kas liks įstaigoje pavaduotoja, o kas taps patarėja. Inspekcijoje nebuvo vertėjų, todėl ruošti informaciją anglų kalba buvo sudėtinga. Dėl svetainės struktūros keitimo buvo duoti pareiškėjos nurodymai, tačiau bendrų susirinkimų nebuvo. Liudytoja D. Š. nurodė, kad buvo nusiskundimų dėl pareiškėjos darbo. Pareiškėja dažnai nevizuodavo laiku dokumentų, dėl to kildavo problemų, nepaisant to, su pareiškėja stengėsi palaikyti objektyvius darbinius santykius. Liudytoja N. K.-M. nurodė, kad Inspekcijos svetainės struktūros pakeitimas vyko. Santykiai su pareiškėja tapo įtempti po to, kai pareiškėjos atžvilgiu teko pradėti tarnybinius patikrinimus, o įstaigoje nesupratimai tarp darbuotojų prasidėjo tada, kai išėjo įstaigos vadovas. Nusiskundimų dėl Inspekcijos darbo negirdėjo.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimu pareiškėjos R. V. skundą patenkino iš dalies: panaikino Inspekcijos 2018 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. 1P-16 (4.2) 1 punktą, kuriuo pareiškėja atleista iš Inspekcijos direktoriaus pavaduotojos pareigų; pripažino pareiškėjos atleidimą iš Inspekcijos direktoriaus pavaduotojos pareigų neteisėtu ir laikė, kad pareiškėja iš valstybės tarnautojo pareigų Inspekcijoje atleista teismo sprendimu nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisė pareiškėjai iš Inspekcijos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo jos atleidimo (2018 m. gegužės 8 d.) dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos po 120,63 Eur už kiekvieną darbo dieną, esant penkių darbo dienų savaitei, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, bei 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Kitą skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

13. Teismas nustatė, kad Inspekcijos direktoriaus pavaduotoja, atliekanti direktoriaus funkcijas, D. Š. įstaigos vadovo ir karjeros valstybės tarnautojo, einančio valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos administracijos ar struktūrinio padalinio vadovo pareigas, kvalifikacijos vertinimo anketoje (toliau – ir Kvalifikacijos vertinimo anketa) įvertino pareiškėjos kvalifikaciją bendru balu – 1 (vienetu). Inspekcijos direktoriaus pavaduotoja, atliekanti direktoriaus funkcijas, D. Š. surašė 2018 m. sausio 19 d. pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. 5R-15 (4.8.) (toliau – ir Veiklos vertinimo išvada), kurioje pareiškėjos tarnybinė veikla įvertinta „nepatenkinamai“ ir pateiktas pasiūlymas pareiškėją perkelti į žemesnes – Skundų nagrinėjimo ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas (pareigybės lygis – A, pareigybės kategorija – 13).

Vertinimo komisija po posėdžio, kurio metu buvo vertinama pareiškėjos tarnybinė veikla, 2018 m. vasario 26 d. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvadoje Nr. 78-1-3 (toliau – ir Komisijos išvada) įvertino pareiškėjos tarnybinę veiklą „nepatenkinamai“ ir pateikė siūlymą perkelti pareiškėją į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Inspekcijos direktorius R. A., vadovaudamasis VTĮ 22 straipsnio 18 dalies 2 punktu, Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 „Dėl Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 54 punktu, atsižvelgdamas į Komisijos išvadą ir į tai, kad pareiškėja nuo 2018 m. vasario 27 d. turėjo nedarbingumą, 2018 m. kovo 5 d. priėmė įsakymą Nr. 1P-16 (4.2.) „Dėl valstybės tarnautojos R.

V. perkėlimo į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas“ (toliau – ir Įsakymas dėl perkėlimo), kuriuo pareiškėja perkeliama iš direktoriaus pavaduotojo pareigų (pareigybės lygis – A, pareigybės kategorija – 18) į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, t. y. į Skundų nagrinėjimo ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas (pareigybės lygis – A, pareigybės kategorija – 13), paliekant turėtą pirmą kvalifikacinę klasę, kai pareiškėja raštu informuos apie savo sutikimą būti perkelta arba kai sueis 14 kalendorinių dienų terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo pareiškėjos grįžimo iš laikinojo nedarbingumo.

Pareiškėja Inspekcijos direktoriui 2018 m. gegužės 7 d. pateikė tarnybinį pranešimą Nr. 4R-149 (4.11.E), kuriuo nesutiko būti perkelta į Skundų nagrinėjimo ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas (karjeros valstybės tarnautojas, pareigybės lygis – A, pareigybės kategorija – 13). Tarnybiniame pranešime pareiškėja nurodė, kad sutiktų būti perkelta į laisvas Skundų nagrinėjimo ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėjo pareigas (pareigybės lygis – A, pareigybės kategorija – 15), paliekant turėtą pirmą kvalifikacinę klasę.

Inspekcijos direktorius, vadovaudamasis VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Taisyklių 54 punktu, Įsakymu dėl perkėlimo, atsižvelgdamas į pareiškėjos 2018 m. gegužės 7 d. tarnybiniame pranešime, kuriame ji išreiškė nesutikimą užimti žemesnes pareigas, 2018 m. gegužės 8 d. priėmė Įsakymą, kuriuo atleido pareiškėją iš Inspekcijos direktoriaus pavaduotojos pareigų.

14. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl to, ar pagrįstai ir teisėtai pareiškėjos tarnybinė veikla už 2017 m. įvertinta „nepatenkinamai“ ir pareiškėjai nesutikus eiti žemesnių karjeros valstybės tarnautojo pareigų toje pačioje įstaigoje, atleista iš Inspekcijos direktoriaus pavaduotojos pareigų. Šiam ginčui išspręsti aktualus teisinis reglamentavimas, nurodytas VTĮ 22 straipsnio 26, 29 dalyse, 44 straipsnio 1 dalies 17 punkte, Vertinimo taisyklių 10, 18–20 punktuose, 1 priede. Pažymėjo, kad teismui nėra suteikta teisė vertinti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatų, kaip ir jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją.

15. Teismas nustatė, kad Veiklos vertinimo išvadoje 2017 metams pareiškėjai buvo suformuluoti šie uždaviniai (užduotys) ir jų vertinimo rodikliai:

1) išanalizuoti internete svetainėje skelbiamą informaciją anglų kalba, kartu su Skundų nagrinėjimo ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja N. K.-M. ir Informacijos ir technologijų skyriaus valstybės tarnautojais bei iki 2017 m. III ketvirčio pabaigos pateikti direktoriui pasiūlymą dėl visuomenės informavimo veiklos anglų kalba efektyvumo didinimo (toliau – 1 užduotis). Šios užduoties įgyvendinimo rodiklis: užduotyje nurodytu laiku pateiktas pasiūlymas dėl visuomenės informavimo anglų kalba efektyvumo;

2) išanalizuoti informacijos teikimo užsienio duomenų apsaugos priežiūros institucijoms veiklą ir iki 2017 m. gruodžio 15 d pateikti pasiūlymą direktoriui dėl šios veiklos optimizavimo (toliau – 2 užduotis). Šios užduoties įgyvendinimo rodiklis: užduotyje nurodytu laiku pateiktas pasiūlymas direktoriui dėl informacijos teikimo užsienio duomenų apsaugos priežiūros institucijoms veiklos gerinimo;

3) per 2017 m. III ir IV ketvirtį kartu su Informacijos ir technologijų skyriaus valstybės tarnautojais įgyvendinti priemones, skirtas bendradarbiavimui su CERT‘ais gerinti, organizuoti saugumo pažeidimų tyrimo metodikos ir procedūros aprašymą bei rekomendacijas duomenų valdytojams (toliau – 3 užduotis). Šios užduoties įgyvendinimo rodiklis: užduotyje nurodytu laiku įgyvendintos priemonės, skirtos bendradarbiavimui su CERT‘ais gerinti, organizuotas saugumo pažeidimų tyrimo metodikos ir procedūros aprašymas bei rekomendacijos duomenų valdytojams.

Veiklos vertinimo 2018 m. sausio 19 d. išvadoje tiesioginis vadovas pareiškėjos pasiektus rezultatus vykdant jai nustatytas užduotis įvertino 1 balu (valstybės tarnautojas neįvykdė užduočių pagal sutartus vertinimo rodiklius); gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas taip pat įvertino 1 balu. Veiklos vertinimo išvadoje nurodyta, kad vykdydama 1 užduotį, pareiškėja jokio pasiūlymo nepateikė, o peržiūrėjus informaciją Inspekcijos dokumentų valdymo sistemoje (DVS), taip pat nenustatyta, kad minėtas pasiūlymas būtų užregistruotas.

Taip pat nurodyta, kad tam tikrų pakeitimų padarymas laikytinas įprasta Inspekcijos veikla ir negali būti prilygintas pasiūlymui dėl visuomenės informavimo veiklos anglų kalba efektyvumo didinimo, todėl ši užduotis laikoma neįvykdyta. Teismas su tokia išvada sutiko.

16. Teismas nurodė, kad pareiškėja pateikė paaiškinimus, kad su Informacijos ir technologijų skyriaus valstybės tarnautojais buvo išanalizuota informacijos skelbimo anglų kalba internete svetainėje ir paskutiniai pakeitimai padaryti 2017 m. lapkričio 8 d. Minėtus paaiškinimus atsakovas atmetė, padarydamas išvadą, jog tam tikrų pakeitimų padarymas laikytinas įprasta Inspekcijos veikla ir negali būti prilygintas pasiūlymui dėl visuomenės informavimo veiklos anglų kalba efektyvumo didinimo. Vis tik teismas vertino, kad 1 užduoties įvykdymas reiškia, jog išanalizavus internete skelbiamą informaciją anglų kalba ir nustačius, kaip galima didinti visuomenės informavimo efektyvumą, turi būti pateikti pasiūlymai, nors užduotyje nėra suformuluota, kokia forma jie turi būti pateikti (rašytine, žodine, užregistruoti ar pan.), tačiau pareiškėja tokiu atveju privalėjo pasidomėti apie tinkamą šios užduoties įvykdymą.

Pareiškėjos paaiškinimai ir teismui pateikti įrodymai (darbalaukio vaizdo kopijos) patvirtina, kad tokie pakeitimai atlikus analizę buvo padaryti 2017 m. lapkričio mėnesį, tačiau 1 užduotis turėjo būti įvykdyta iki 2017 m. III ketvirčio pabaigos, taigi bet kokiu atveju netgi jeigu laikyti, kad svetainės struktūros pakeitimai būtų laikomi pareiškėjos teiktu pasiūlymu, jie pateikti pavėluotai. Pareiškėja teisingai supranta, kad pasiūlymai yra (gali būti) įgyvendinami tik tuo atveju, kai daromi pakeitimai interneto svetainėje ir, kaip pati teigia, tokie pakeitimai interneto svetainėje buvo atlikti pavėluotai, o konkretus pasiūlymas pateiktas nebuvo.

Teismo posėdžio metu liudytoja A. G. patvirtino, kad dėl minėtos užduoties vykdymo bendrų susirinkimų nebuvo. Iš tarnybinės veiklos vertinimo posėdžio garso įrašo teismas nustatė, kad pareiškėjos pasiūlymas dėl 1 užduoties buvo pateiktas 2017 m. pradžioje žodžiu, dėl ko buvo nuspręsta pakeisti interneto svetainės struktūrą, tuo pačiu pareiškėja pati pripažino, kad rašytinio pasiūlymo nepakeitė. Tačiau vien tai, kad interneto svetainės struktūra pakeista ir pamažu kaskart pildomas jos turinys, t. y. pristatoma tarptautinė veikla, kaip teigia pareiškėja, nėra pakankama laikyti, kad užduotis įvykdyta, nes kaip užduoties įgyvendinimo rodiklis – pateiktas pasiūlymas.

Teismas, įvertinęs pareiškėjos paaiškinimus skunde ir vertinimo posėdžio metu, liudytojų teismo posėdyje duotus parodymus konstatavo, kad pareiškėjai nustatyta 1 užduotis, nepaisant to, kad buvo padaryti pakeitimai interneto svetainėje, buvo neįvykdyta.

17. Teismas iš Veiklos vertinimo išvados nustatė, kad vykdant 2 užduotį, pasiūlymas tiesioginiam vadovui taip pat pateiktas nebuvo. Peržiūrėjęs informaciją Inspekcijos DVS, teismas nenustatė, kad minėtas pasiūlymas būtų užregistruotas. Veiklos vertinimo išvadoje numatyta, kad pareiškėjai nustatytų užduočių neįvykdymo rizikos yra šios: galimas jos laikinas nebuvimas darbe dėl ligos ir pavaldžių skyrių valstybės tarnautojų nebuvimas, jei dėl to tiesiogiai reikėtų atlikti jiems pavestas užduotis ir darbus. Pareiškėja mano, kad šiuo atveju turėjo būti įvertinti rizikos faktoriai, kurie sutrukdė šios užduoties įgyvendinimui, t. y. jai pavaldaus Skundų nagrinėjimo ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriuje vietoje 5 darbuotojų (daugiau nei puse metų) dirbo tik 3 valstybės tarnautojai, todėl šių darbuotojų darbo krūvis, jų laikinas nebuvimas darbe dėl ligos sutrukdė atlikti užduotį ir pateikti pasiūlymą (pasiūlymus). Iš tarnybinės veiklos vertinimo išvados teismas nustatė, kad pareiškėjos paaiškinimai dėl šios užduoties neįvykdymo nebuvo įvertinti. Neįvertinus minėtų rizikos faktorių, kurie galėjo sutrukdyti įvykdyti nustatytą užduotį, atsakovas nepagrįstai konstatavo, kad 2 užduotis laikoma neįvykdyta. Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu iškyla tokia rizika, kad užduotis gali būti neįvykdyta dėl nuo pareiškėjos valios nepriklausančių veiksnių, ji neabejotinai turi būti įvertinta, nes tokios priežastys, kaip liga ar darbuotojų trūkumas, yra vertinamos kaip objektyvios priežastys. Pati pareiškėja pripažįsta, kad 2 užduotis nebuvo įvykdyta ir to neginčija.

18. Teismas dėl Veiklos vertinimo išvadoje nurodytos 3 užduoties pažymėjo, kad iš esmės tokia užduotis yra suformuluota ydingai, nes ji nėra konkreti ir aiški, todėl dėl jos įvykdymo tiek pačiai pareiškėjai, tiek ir atsakovui iškilo klausimų. Kaip šios užduoties įgyvendinimo rodiklis numatyta, kad turi būti įgyvendintos priemonės, skirtos bendradarbiavimui su CERT‘ais gerinti, bei organizuotas saugumo pažeidimų tyrimo metodikos ir procedūros aprašymas bei rekomendacijos duomenų valdytojams. Šioje užduotyje vartojama sąvoka „organizuoti“ kelia abejonę, ar, kaip teigia pareiškėja, numatyta tik organizuoti šių priemonių atlikimą, ar, kaip nurodo atsakovas, būtina pateikti numatytų dokumentų projektus. Vis tik nagrinėjamu atveju užduotis turėtų būti suformuota tiksliai ir aiškiai, neturėtų būti apsiribojama nekonkrečiomis sąvokomis ar teiginiais, nes, priešingu atveju, vertinamasis atsiduria pernelyg neapibrėžtoje padėtyje, suvaržoma jo teisė tinkamai įvykdyti užduotį, o tuo pačiu vėliau pareikšti savo valią dėl tarnybinės veiklos vertinimo. Nors pareiškėja paaiškino, kad per kibernetinio saugumo pratybas buvo aptariamos duomenų saugumo pažeidimų valdymo problemos, kad ji aktyviai dalyvavo pratybose ir pasiekė gerų rezultatų, teikė įvairius pasiūlymus kibernetinio saugumo srityje, tačiau teismas sprendė, kad 3 užduoties įgyvendinimo rezultatas turėjo būti nukreiptas būtent į saugumo pažeidimų tyrimo metodikos ir procedūrų aprašymo parengimą bei rekomendacijų duomenų valdytojams šioje srityje pateikimą. Pareiškėja nenurodė, kokios konkrečiai priemonės, skirtos bendradarbiavimui su CERT‘ais gerinti, buvo įgyvendintos; vien pareiškėjos aktyvus dalyvavimas kibernetinio saugumo pratybose negali būti traktuojamas kaip priemonių įgyvendinimas ar minėtų dokumentų parengimas. Teismas sutiko, kad pareiškėjai nustatyta 3 užduotis buvo neįvykdyta.

19. Teismas dėl skundo argumento, jog Inspekcijos laikinoji direktorė, vertindama pareiškėjos veiklą, buvo šališka ir neobjektyvi, pažymėjo, kad iš skundo turinio matyti, kad pareiškėja patyrė persekiojimą tarnyboje, kad jos atžvilgiu buvo pradėtas ne vienas tarnybinis patikrinimas. Teismo posėdžio metu liudytojos A. G. ir N. K.-M. patvirtino, kad Inspekcijoje po įstaigos vadovo atleidimo prasidėjo nesutarimai tarp pareiškėjos ir laikinai einančios Inspekcijos direktoriaus pareigas D. Š., dėl ko buvo sudėtinga vykdyti užduotis ir pačiai pareiškėjai, ir kitiems darbuotojams. Liudytoja N. K.-M. taip pat parodė, kad dėl pareiškėjos veiklos prasidėjo vienas po kito tarnybiniai patikrinimai. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ (toliau – ir Liteko) duomenimis pareiškėjai 2017 m. buvo paskirtos net 5 tarnybinės nuobaudos, iš kurių – 4 apskųstos apeliacine tvarka (administracinės bylos Nr. eI-5315-208/2017, Nr. eI-550-208/2018, Nr. I-740-426/2018, Nr. eI-1389-208/2018), o vienoje administracinėje byloje Nr. eI-1602-426/2018 yra įsiteisėjęs teismo sprendimas. Teismas vertino, kad tokia įtempta situacija, kurią patvirtino ir liudytojos teismo posėdžio metu, gali būti vertintina kaip spaudimas pareiškėjai, tačiau tik apeliacinės instancijos teismui priėmus galutinius ir neskundžiamus sprendimus, bus galima daryti galutinę išvadą, ar tarnybiniai patikrinimai atlikti teisėtai, o tarnybinės nuobaudos buvo paskirtos pagrįstai. Tokioje situacijoje teismas pripažino atsakovo išvadą dėl pareiškėjos galiojančių nuobaudų nepagrįsta, nes tik apeliacinės instancijos teismui priėmus galutinį ir neskundžiamą sprendimą ir palikus nuobaudas galioti bus galima konstatuoti, kad pareiškėja turi galiojančias nuobaudas.

20. Teismas, išklausęs pateiktą Vertinimo komisijos posėdžio garso įrašą, nesutiko su pareiškėja, kad jos tarnybinės veiklos vertinimas už 2017 m. buvo atliktas formaliai, aklai pritariant Inspekcijos direktorės išvadai, neįsigilinant į pareiškėjos argumentus ir jų nevertinant. Vertinimo komisija gilinosi į pareiškėjos užduočių įgyvendinimą, uždavė pareiškėjai klausimus, bandė išsiaiškinti, kas pareiškėjai sutrukdė įvykdyti užduotis, kodėl ji tiesioginio vadovo buvo įvertinta nepatenkinamai ir kodėl pareiškėjos atžvilgiu buvo pradėtas ne vienas tarnybinis patikrinimas ir paskirta ne viena tarnybinė nuobauda. Vertinimo komisija vertino pareiškėjos gebėjimus atlikti jai priskirtas funkcijas, išsamiai aptarė jos darbo trūkumus, jos turimas žinias ir jų sugebėjimą įgyvendinti praktikoje. Teismas pareiškėjos teismo posėdžio metu išsakytą teiginį, jog Vertinimo komisija turėjo išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją ir netgi išreiškė poziciją, kad negali vertinti kitaip nei pareiškėją įvertino tiesioginis vadovas, atmetė kaip nepagrįstą, nes Vertinimo komisijos posėdžio garso įrašas tokių pareiškėjos teiginių nepagrindžia. Teismas konstatavo, kad Vertinimo komisija, vykdydama pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimą už 2017 m., tinkamai atliko savo pareigą patikrinti vertinimo posėdžio metu pareiškėjos tinkamumą einamoms pareigoms bei jos kvalifikaciją. Vertinimo komisija išsamiai analizavo ir aptarinėjo, ar tiesioginis vadovas pagrįstai įvertino pareiškėjos rezultatus pagal jam nustatytas užduotis, ir priėjo prie išvados, kad pareiškėja neįvykdė jai suformuotų užduočių 2017 m. Teismas atmetė pareiškėjos argumentą, kad vertinimo posėdžio metu nebuvo užtikrintas objektyvus, nešališkas, visapusiškas pareiškėjos tarnybinės veiklos, gebėjimų, būtinų pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijos vykdyti, įvertinimas.

21. Teismas sprendė, kad išanalizuotų pareiškėjos veiklos rezultatų pakanka pripažinti, jog jos tiesioginio vadovo išvada, kad pareiškėja neįvykdė užduočių pagal sutartus vertinimo rodiklius, yra pagrįsta ir įrodyta remiantis byloje surinktais įrodymais, todėl pareiškėjos 2017 m. tarnybinė veikla pagrįstai įvertinta „nepatenkinamai“.

22. Teismas nustatė, kad pareiškėjai buvo pasiūlyta eiti žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, t. y. Skundų nagrinėjimo ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas (pareigybės lygis – A, pareigybės kategorija – 13), tačiau ji išreiškė nesutikimą eiti minėtas pareigas. Pareiškėjos teigimu, Inspekcijoje buvo laisvos ir kitos pareigybės, kurios galėjo būti jai pasiūlytos, t. y. Skundų nagrinėjimo ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėjo pareigos (pareigybės lygis – A, pareigybės kategorija – 15), kurias pareiškėja ir pageidavo užimti, nurodydama savo 2018 m. gegužės 7 d. prašyme.

Atsakovo teigimu, į šias pareigas nuo 2018 m. kovo 15 d. jau buvo perkelta kita darbuotoja (Inspekcijos direktoriaus 2018 m. kovo 15 d. įsakymas Nr. 1P-23 (4.2)), taigi siūlyti šias pareigas pareiškėjai nebuvo galimybės. Inspekcijos direktoriaus 2018 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 1P-23 (4.2) duomenimis šios pareigos buvo pasiūlytos Inspekcijos Prevencijos skyriaus vedėjai D. V. ir jos 2018 m. kovo 15 d. sutikimu minėta valstybės tarnautoja buvo perkelta į laisvas Skundų nagrinėjimo ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėjo pareigos (pareigybės lygis – A, pareigybės kategorija – 15) iki bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas arba ne ilgiau kaip iki 2019 m. kovo 15 d.

Pareiškėjai nedarbingumas dėl ligos buvo suteiktas nuo 2018 m. vasario 27 d. iki 2018 m. balandžio 23 d. Taigi pareiškėjai grįžus iš nedarbingumo iki jos atleidimo (2018 m. gegužės 7 d.) minėtos pareigos turėjo būti pasiūlytos. Juo labiau, kad į šias pareigas, kaip teigia atsakovas, esant tarnybiniam būtinumui, perkėlė Inspekcijos Prevencijos skyriaus vedėją D. V., o į D. V. pareigas – 2018 m. kovo 19 d. buvo perkelta Prevencijos skyriaus patarėja D. A.. Taigi, Skundų nagrinėjimo ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėjo pareigos (pareigybės lygis – A, pareigybės kategorija – 15) buvo laisvos iki pareiškėjos atleidimo iš tarnybos.

Atsakovo skubotumą šioje situacijoje taip pat pagrindžia ir priimtas Inspekcijos direktoriaus 2018 m. kovo 5 d. įsakymas Nr. 1P-16(4.2) „Dėl valstybės tarnautojos R. V. perkėlimo į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas“. Šiuo įsakymu pareiškėja, jai turint nedarbingumą nuo 2018 m. vasario 27 d., buvo perkelta į Skundų nagrinėjimo ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas (pareigybės lygis – A, pareigybės kategorija – 13) (minėto įsakymo 2 punktas). Teismas pripažino pagrįstu pareiškėjos argumentą dėl to, kad jai turėjo būti pasiūlytos eiti Skundų nagrinėjimo ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėjo (pareigybės lygis – A, pareigybės kategorija – 15) pareigos.

Tokia valstybės tarnautojo teisė yra suponuojama atitinkama darbdavio (šiuo atveju – atsakovo) pareiga užtikrinti šios teisės realizavimą.

23. Teismas darė išvadą, kad buvo padaryti esminiai procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą, pažeidimai, o Inspekcija priėmė nepagrįstą ir neteisėtą Įsakymą, todėl yra pakankamas pagrindas jį panaikinti.

24. Teismas dėl skundo prašymo grąžinti pareiškėją į eitas pareigas, įvertinęs teismo posėdžio metu šalių pateiktus paaiškinimus, liudytojų parodymus ir atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjai gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, taip pat į tai, kad dėl pareiškėjos veiklos buvo pradėtas ne vienas tarnybinis patikrinimas ir paskirtos tarnybinės nuobaudos, kurios apskųstos teismui ir teisminiai procesai nepasibaigę, bei pripažinęs skundžiamą Įsakymą, kuriuo pareiškėja atleista iš valstybės tarnautojos pareigų, neteisėtu, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, darė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju turi būti taikoma Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 218 straipsnio 4 dalis, kurioje įtvirtintas alternatyvus pažeistų darbuotojo teisių gynybos būdas, jei grąžinimas į pirmesnį darbą negalimas dėl objektyvių priežasčių.

25. Teismas, įvertinęs pateiktus pareiškėjos medicininius dokumentus, darė išvadą, kad dėl nepagrįsto atleidimo iš tarnybos pareiškėja patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus ir sveikatos sutrikimus, todėl pareiškėjai taip pat priteistina patirta neturtinė žala, kurią vertino 3 000 Eur.

26. Teismas pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 41 straipsnio 1 dalimi, paliko nenagrinėta.

III. 27. Atsakovas Inspekcija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

28. Atsakovas nesutikima su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia šiais argumentais:

28.1. teismas nepagrįstai galutiniu pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo procedūros sprendimu laikė Inspekcijos direktoriaus 2018 m. gegužės 8 d. priimtą įsakymą Nr. 1P-45 (4.2.). Vadovaujantis VTĮ 22 straipsnio 18 dalies 2 punktu, 44 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Taisyklių 54 punktu, valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūra užbaigiama pateikiant pasiūlymą toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje užimti žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, kas ir buvo padaryta galutiniu pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo procedūros sprendimu – Inspekcijos direktoriaus 2018 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 1P-16 (4.2.). Skundo dalis dėl šio įsakymo teisėtumo, įvertinant Kvalifikacijos vertinimo anketą ir Veiklos vertinimo išvadą, neturėjo būti nagrinėjama, nes pareiškėja nuo 2018 m. balandžio 23 d., t. y. nuo supažindinimo su Įsakymu dėl perkėlimo dienos, žinodama apie pasiūlytas pareigas, praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinio teisės akto apskundimo terminą;

28.2. teismo išvada, kad Įsakymas dėl perkėlimo priimtas skubotai, yra nepagrįsta, nes šis įsakymas priimtas nepažeidžiant Taisyklių 54 punkte nustatyto 5 darbo dienų termino;

28.3. VTĮ 22 straipsnio 18 dalies 2 punkto, 44 straipsnio 1 dalies 17 punkto nuostatos bei jų išaiškinimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nesukuria prievolės valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui siūlyti visas laisvas karjeros valstybės tarnautojų pareigas nepriklausomai nuo to, ar jos buvo laisvos pirminio pasiūlymo metu ar tapo laisvos po pirminio pasiūlymo pateikimo. Šios nuostatos valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui sukuria pareigą pasiūlyti žemesnes pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. Šių nuostatų įgyvendinimas nesietinas su nepatenkinamai įvertinto valstybės tarnautojo pageidavimais užimti konkrečias pareigas ar su visų esamų laisvų pareigų siūlymu. Taip pat į pareigas priimantis asmuo, siūlydamas žemesnes pareigas, kartu yra saistomas ir bendrųjų valstybės tarnybos principų, kad atitinkamas pareigas užimtų tik reikiamą kvalifikaciją turintys valstybės tarnautojai. Iš skundžiamo teismo sprendimo nėra aišku, kokiomis teisės aktuose nustatytomis procedūromis remiantis buvo priimta išvada, kad pareiškėjai turėjo būti siūlomos po Inspekcijos įsakymo dėl perkėlimo priėmimo atsilaisvinusios pareigos ar pareiškėjos nurodomos pareigos. Be to, Inspekcija, siekdama tinkamai taikyti valstybės tarnybos santykius reglamentuojančius teisės aktus, vykdė konsultacijas su Valstybės tarnybos departamentu prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos;

28.4. teismo išvada, kad Skundų nagrinėjimo ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėjo pareigos (pareigybės lygis – A, pareigybės kategorija – 15) buvo laisvos, yra nepagrįsta. Įsakymo dėl perkėlimo priėmimo metu šios pareigos nebuvo laisvos, jas tuo metu užėmė N. K.-M. 2018 m. kovo 16 d. N. K.-M. išėjus iš šių pareigų į jas tą pačią dieną, esant ypač dideliam skyriaus darbo krūviui, nedelsiant terminuotai buvo perkelta Prevencijos skyriaus vedėja D. V. Šios pareigos taip pat buvo užimtos ir pareiškėjai 2018 m. balandžio 23 d. grįžus iš laikino nedarbingumo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja Vertinimo komisijos buvo įvertinta nepatenkinamai, kyla pagrįstų abejonių, ar pareiškėja galėjo užimti vadovaujančias pareigas;

28.5. nagrinėjamu atveju nėra sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, todėl neturtinė žala pareiškėjai neturėtų būti priteisiama. Be to, pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo metu su pareiškėja buvo elgiamasi palankiai, sutikimui ar nesutikimui su siūlomomis pareigomis buvo nustatytas pakankamai ilgas keturiolikos kalendorinių dienų terminas po laikinojo nedarbingumo pabaigos, sprendimai pareiškėjos atžvilgiu priimti pagal teisės aktų reikalavimus.

29. Pareiškėja atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti.

30. Pareiškėja pažymi, jog teismui konstatavus, kad 2 ir 3 užduotys buvo neįvykdytos dėl objektyvių priežasčių, o 1 užduotis neįvykdyta su tam tikromis išlygomis, teismo išvada apie tai, kad R. V. veikla buvo įvertinta objektyviai ir nešališkai, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Be to, teismas sprendime konstatavo, jog prasidėjusių nesutarimų tarp pareiškėjos ir laikinai einančios Inspekcijos direktoriaus pareigas D. Š. pareiškėjai buvo sudėtinga vykdyti užduotis.

31. Pareiškėja, kitoje dalyje pritardama teismo motyvams, nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia šiai argumentais:

31.1 atsakovas, aiškindamas VTĮ 22 straipsnio 18 dalies 2 punkto nuostatą, vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bylose, kurių faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių.

31.2 atsakovas neteisingai aiškina valstybės tarnybos principus. Ta aplinkybė, jog vertinimo komisija įvertina valstybės tarnautojo veiklą konkrečiose pareigose nepatenkinamai, nesuteikia administracijai teisės spręsti ir daryti išvadas, kad toks valstybės tarnautojas dėl savo gebėjimų stokos negali užimti kitų tuo metu esančių laisvų pareigų toje įstaigoje ar apskritai negali užimti vadovaujančių pareigų. Tokia vertinimo diskrecija VTĮ nėra nustatyta, todėl administracijai nesuteikta teisė pasirinkti ir nuspręsti, kokios pareigos gali būti siūlomos ir kokios pareigos negali būti siūlomos nepatenkinamai įvertintam valstybės tarnautojui, nes tai sudarytų prielaidas susidoroti su šiuo darbuotoju ir iškreiptų darbuotojams nustatytų garantijų bei VTĮ įtvirtintų viešumo, skaidrumo ir objektyvumo principų esmę. Dėl šios priežasties administracija privalo siūlyti tokiam valstybės tarnautojui visas laisvas žemesnes pareigybes, nebent tokio asmens turima kvalifikacija (išsilavinimas) būtų formali kliūtis jas užimti. Tai yra VTĮ nustatyta valstybės tarnautojo garantija, kuri negali būti aiškinama siaurinamai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Dėl Nutarties 28.1 punkte nurodytų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamų bylų dėl valstybės tarnautojų atleidimo iš pareigų ar jų perkėlimo į žemesnes pareigas pagal vertinimo komisijos siūlymą praktikoje yra suformuota taisyklė, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka skundžiami tik valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimai (administraciniai aktai), sukeliantys valstybės tarnautojui teisines pasekmes, todėl ginčo dalykas yra valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio vadovo sprendimo atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų, pagrįstumo ir teisėtumo teisminė patikra, kartu tiriant vertinimo komisijos išvadą, kuria pasiūlyta atleisti karjeros valstybės tarnautoją. Vertinimo komisijos išvada, kuria pasiūlius atleisti karjeros valstybės tarnautoją iš pareigų priimamas individualus administracinis aktas dėl valstybės tarnautojo atleidimo, laikytina tokio sprendimo motyvuojamąja dalimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-146-10, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1727-08). Inspekcijos direktoriaus 2018 m. kovo 5 d. įsakymas Nr. 1P-16 (4.2.), kuriuo pareiškėjai pateiktas pasiūlymas užimti žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, yra tarpinis procedūrinis administracinis aktas, kuris šios bylos kontekste vertintinas kaip sudėtinė procedūros dalis. Todėl Nutarties 28.1 punkte nurodyti apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

33. Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 18 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad vertinimo komisija, įvertinusi įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą nepatenkinamai, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui siūlo perkelti įstaigos vadovą (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar nustatytai kadencijai) ar karjeros valstybės tarnautoją į toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąrašas pagrindų, kai valstybės tarnautojas yra atleidžiamas iš pareigų, be kita ko, kai karjeros valstybės tarnautojas, įvertintinus jo tarnybinę veiklą nepatenkinamai, nesutinka būti perkeltas į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas (Valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 1 d. 17 p.).

34. Nutarties 33 punkte nurodytas teisinis reguliavimas nesuponuoja, kad įvertinus valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą nepatenkinamai, jam turi būti siūlomos visos įstaigoje esančios laisvos, dar daugiau, kiek įmanoma aukštesnės lyginant su eitomis pareigos. Teisėjų kolegija, aiškindama šias įstatymo nuostatas, konstatuoja, kad įstatymas nustato kompetentingam pareigūnui bendro pobūdžio sąžiningai ir atsakingai vykdytiną pareigą siūlyti laisvas žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, tokiose kaip ši situacijose, nebūtinai kiek įmanoma aukštesnes lyginant su eitomis. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad sąžiningo ir atsakingo šios pareigos vykdymo prezumpcija negali būti paneigta įstatyme nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis (ABTĮ 56 str. 2 d.), pvz., įrodžius lygiateisiškumo ir / ar nediskriminavimo principų pažeidimą, susidorojimo faktą ir pan.

35. Šios bylos kontekste nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad darbdavys netinkamai vykdė įstatymo nustatytą pareigą siūlyti pareiškėjai žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, todėl pirmosios instancijos teismas priėjo nepagrįstos išvados, kad pareiškėjai turėjo būti pasiūlytos eiti Skundų nagrinėjimo ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėjo (pareigybės lygis – A, pareigybės kategorija – 15) pareigos.

36. Atsakovas suteikė galimybę pareiškėjai tęsti tarnybą siūlydamas jai kitas pareigas ir, pareiškėjai atsisakius jas užimti, nėra pagrindo pripažinti, jog buvo pažeista pareiškėjos garantija likti valstybės tarnyboje.

37. Pirmosios instancijos teismas dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių (Nutarties 16, 18 punktai) sprendė, kad išanalizuotų pareiškėjos veiklos rezultatų pakanka pripažinti, jog jos tiesioginio vadovo išvada, kad pareiškėja neįvykdė užduočių pagal sutartus vertinimo rodiklius, yra pagrįsta ir įrodyta remiantis byloje surinktais įrodymais, todėl pareiškėjos 2017 m. tarnybinė veikla pagrįstai įvertinta „nepatenkinamai“.

38. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, o taip pat atsižvelgdama į procesinį teisinį principą non reformatio in peius (lot. – draudimas bloginti skundą padavusio asmens padėtį), draudžiantį apeliacinės instancijos teismui priimti sprendimą, bloginantį apelianto padėtį, palyginti su ta, kuri nustatyta skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, jei kiti suinteresuoti asmenys nepateikė apeliacinių skundų, neturi teisinio pagrindo kitaip vertinti Nutarties 37 punkte nurodytas pirmosios instancijos teismo išvadas dėl pareiškėjos veiksmų / neveikimo, kaip pagrindo nepatenkinamam jos veiklos vertinimui.

39. Dėl Nutarties 33–36 punktuose nurodytų argumentų konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas dėl neteisingo materialinės teisės normų aiškinimo priėmė neteisėtą sprendimą pripažindamas neteisėtu pareiškėjos atleidimą.

40. Kadangi nenustatyta atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra teisinių pagrindų atsakovo deliktinei atsakomybei kilti.

41. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas patenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas patenkintas iš dalies, panaikinamas ir nauju sprendimu pareiškėjos skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 2 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimą panaikinti.

Priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos R. V. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė