2024-03-27 Nr. AB-5035-3-63-3-02213-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-402-463/2024

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02213-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.9; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „SGS Klaipėda LTD“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. kovo 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „SGS Klaipėda LTD“ skundą atsakovui Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Birių krovinių terminalas“, I. M., A. M., A. S.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „SGS Klaipėda LTD“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, VDI) 2021 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. SD-129-20582 „Dėl įvykio darbe, kurio metu UAB „SGS Klaipėda LTD“ darbuotojas A. M. (A. M.) patyrė mirtiną traumą, papildomo tyrimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą atlikti pakartotinį papildomą tyrimą dėl nelaimingo įvykio darbe.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio (duomenys neskelbtini) d. darbo metu UAB „SGS Klaipėda LTD“ darbuotojas A. M., dirbdamas UAB „Birių krovinių terminalas“ 3-ajame sandėlyje, adresu (duomenys neskelbtini), žuvo partrenktas UAB „Birių krovinių terminalas“ krautuvo. VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius E. G. (toliau – ir Inspektorius) vertino įvykio aplinkybes ir 2020 m. lapkričio 24 d. surašė N-l formos Nelaimingo atsitikimo darbe aktą (toliau – ir Aktas), kurio 11 punkte nurodė, kad nelaimingo atsitikimo darbe priežastis yra: „Netinkamas darbų organizavimas. UAB „SGS Klaipėda LTD“ atsakingi darbuotojai neinformavo UAB „Birių krovinių terminalas“ atsakingų darbuotojų ir krovėjų, kad į sandėlį dirbant sunkiasvorei krovos technikai su kroviku apribotu matymo lauku, bus imami trąšų mėginiai ir šiam darbui atlikti būtų sudarytos saugios darbo sąlygos. Tuo pažeistas Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 str. reikalavimas“. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokia išvada, 2020 m. gruodžio 22 d. pateikė skundą Nr. 52/23-1. VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus specialistai 2021 m. sausio 13 d. pateikė išvadas EVD-3, kuriose buvo konstatuojama, jog yra pagrindas skirti papildomą tyrimą.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiajam darbo inspektoriui A. D. (toliau – ir Tyrėjas) atlikus papildomą tyrimą, Akte nustatytos įvykio aplinkybės buvo papildytos naujomis, o Akto 11 punkte išdėstytos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys buvo patikslintos nurodant, kad nelaimingą atsitikimą nulėmė netinkamas darbų organizavimas ir saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas. Pareiškėjas nesutiko su Tyrėjo papildomai atlikto tyrimo išvadomis ir 2021 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. 39/27-1 kreipėsi į Vyriausiąjį darbo inspektorių. VDI prijungė 2021 m. rugsėjo 27 d. skundą Nr. 39/27-1 prie įvykio darbe papildomo tyrimo medžiagos ir pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 27 d. rašte pateiktus motyvus bei keliamus klausimus išnagrinėjo parengdama 2021 m. spalio 15 d. išvadas Nr. EVD-78 (toliau – ir Išvados), kurių pagrindu buvo priimtas skundžiamas Sprendimas. Sprendimu pripažinta, kad įvykio darbe, kurio metu UAB „SGS Klaipėda LTD“ darbuotojas A. M. patyrė mirtiną traumą, papildomas tyrimas atliktas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 „Dėl nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai) reikalavimais ir nutarė baigti administracinę procedūrą. Pareiškėjo nuomone, Sprendime, Akte, Išvadose buvo netinkamai konstatuotos įvykio aplinkybės, nepakankamai išsamiai vertinti tyrimo metu pateikti dokumentai, dėl to Tyrėjas klaidingai nustatė tikrąją nelaimingo įvykio priežastį. Išvadose nurodoma, kad UAB „SGS Klaipėda LTD“ ir UAB „Birių krovinių terminalas“, atlikdami darbus tose pačiose darbo vietose, neorganizavo darbų taip, jog būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, nebendradarbiavo ir nekoordinavo savo darbuotojų veiksmų dirbant trąšų sandėliuose ir neinformavo vienas kito apie darbų atlikimo laiką. Išvadose VDI pripažįsta, kad pagrindinė mirtino nelaimingo atsitikimo priežastis yra UAB „Birių krovinių terminalas“ darbuotojo – krautuvo vairuotojo A. S. – veiksmai vykdant krovos darbus sandėlyje.

4. Pareiškėjas nurodė, kad dėl 2020 m. rugpjūčio (duomenys neskelbtini) d. įvykusio nelaimingo atsitikimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu kreiptasi į teismo ekspertus mirties priežasčiai nustatyti. 2021 m. birželio 21 d. surašytas Ekspertizės aktas Nr. 11-973(21)/11-1446(21) (toliau – ir Ekspertizės aktas).

5. Pareiškėjas teigė, kad A. M. iš UAB „Birių krovinių terminalas“ atsiimdamas leidimą ir parašu patvirtindamas apie leidimo išdavimą patekti į UAB „Birių krovinių terminalas“ teritoriją, buvo supažindintas su UAB „Birių krovinių terminalas“ teritorijoje taikomomis specifinėmis profilaktikos ir apsaugos priemonėmis nuo esamos ar galimos rizikos. Darbai buvo vykdomi UAB „Birių krovinių terminalas“ teritorijoje, todėl čia galiojo šios įmonės parengta Instrukcija Nr. 36 „Transporto priemonių ir pėsčiųjų saugaus eismo bendrovės teritorijoje taisyklės“, su kuria A. M. buvo supažindintas. VDI buvo pateikti pareiškėjo parengtų, su darbų sauga susijusių vidinių teisės aktų, taikomų talmano funkcijas atliekantiems darbuotojams. Su šiais dokumentais buvo supažindintas mirtinus sužalojimus patyręs A. M..

6. Pareiškėjas nesutiko su VDI vertinimu, kad prieš darbo trąšų sandėlyje pradžią talmanams išduodamas UAB „Birių krovinių terminalas“ parengtas darbų planas neįrodo šalių bendradarbiavimo tarpusavyje, derinant atskiriems darbdaviams toje pačioje darbo zonoje dirbančių darbuotojų veiksmus. Pagal nusistovėjusią tvarką nelaimingo atsitikimo dieną iš UAB „Birių krovinių terminalas“ pamainos viršininko S. S. A. M. taip pat buvo gavęs popierinės formos darbų planą. Eismo įvykį sukėlęs krautuvo vairuotojas A. S. buvo susipažinęs su 2021 m. rugpjūčio (duomenys neskelbtini) d. darbų 3-iame sandėlyje planu bei buvo informuotas ir žinojo, kad jame dirba ir mėginius ima pareiškėjo darbuotojas A. M., tačiau nesiėmė visų būtinų priemonių saugiam krautuvo judėjimui sandėlyje užtikrinti. Pareiškėjas ėmėsi visų priemonių, bendradarbiavo ir koordinavo veiksmus su UAB „Birių krovinių terminalas“ pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – ir DSSĮ) 30 straipsnį ir Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų, darbdavių susitarimu pasiųstų laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, instruktavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2012 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-240 (toliau – ir Aprašas), 14 punktą.

7. Pareiškėjas teigė, kad nuolat vykdė profesinės rizikos vertinimą. 2008 m. spalio 31 d. buvo sudaryta Darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugų teikimo sutartis Nr. DS-KL-08/011 su UAB „Tuvlita“ (toliau – ir Vertintojas), pagal kurią Vertintojas pagal poreikį teikė ir profesinės rizikos vertinimą. A. M. buvo nuolat instruktuojamas apie tai, kokių apsauginių priemonių privalo imtis vykdydamas darbus konkrečiame objekte. Profesinės rizikos vertinimo ataskaitos neturėjo jokio tiesioginio priežastinio ryšio susijusio su tuo, kad įvyko nelaimingas atsitikimas. VDI tyrimo metu padaryta išvada, jog nelaimingo atsitikimo priežastimi laikytina tai, kad pareiškėjas nebuvo įvertinęs profesinės rizikos savo talmanų darbo vietose, yra nepagrįsta ir neatitinka faktinių aplinkybių. Pareiškėjo vertinimu, krautuvo vairuotojas A. S., 2020 m. rugpjūčio (duomenys neskelbtini) d. vykdydamas darbus nesilaikė instrukcijos reikalavimo, kad būtina važiuoti atbuline eiga, jei įranga užstoja krautuvo vairuotojui kelią, arba važiuoti pirmyn tik tada, kai komanduoja signalizuotojas. VDI teiginiai ir pateiktos išvados nelogiškos ir prieštarauja Ekspertizės išvadoms: 1) pasisakydama dėl krautuvo greičio, VDI remiasi ne ekspertų išvadomis, o paties krautuvo operatoriaus A. S. paaiškinimais, konstatuodama, kad krautuvo greitis įvykio metu nebuvo didesnis už leistiną, t. y. jis buvo ne didesnis nei 3 km/h; 2) vertinant faktines įvykio aplinkybes, susijusias su mirtinai sužaloto darbuotojo judėjimo trajektorija, VDI neatsižvelgia į Ekspertizės akte nustatytus faktus ir daro niekuo nepagrįstas prielaidas.

8. Pareiškėjas nurodė, kad VDI tyrimo metu nesilaikė Nuostatų 22 ir 23 punktuose įtvirtintų tyrimo atlikimo ir / ar sprendimų priėmimo terminų. Tyrimo metu pareiškėjui kilo pagrįstų abejonių dėl VDI darbuotojų nešališkumo, nes vertinimai buvo tendencingi, atsakomybę bandant perkelti pareiškėjui. Pareiškėjas laikėsi DSSĮ bei kitų norminių teisės aktų reikalavimų, kaip nukentėjusio darbuotojo darbdavys, padarė viską, kad talmano funkcijas trąšų sandėlyje vykdžiusiam darbuotojui A. M. būtų suteikta visa reikalinga informacija ir užtikrintos saugios darbo sąlygos. Akte atsakovas klaidingai nustatė ir nurodė pagrindines aplinkybes, turėjusias esminę ir lemiamą reikšmę nelaimingo įvykio atsitikimui: pagal Nuostatų 31 punktą neteisingai vertino įvykio darbe faktines aplinkybės bei tikrąsias nelaimingo įvykio priežastis, todėl netinkamai vertino įvykio atsiradimo priežastinį ryšį su darbu, o Akte nurodytas galimai padarytas darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų formalus pažeidimas negalėjo būti ir nebuvo nelaimingo įvykio priežastimi. Aktas neatitinka Nuostatų 29 punkte nustatytų įvykio darbe tyrimo tikslų bei 30 punkto reikalavimų, todėl sprendimas dėl atlikto tyrimo atitikties Nuostatams naikintinas ir turi būti grąžintas atsakovui papildomo tyrimo atlikimui.

9. Atsakovas VDI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10. Atsakovas paaiškino, kad kelių įmonių darbuotojams tuo pačiu metu dirbant tose pačiose darbo vietose su galimybe, kad jiems gali kilti pavojus, darbdaviams tenka ypatingas dėmesys ir atsakingumas, o situaciją reglamentuoja DSSĮ 30 straipsnis bei specialus teisės aktas – Aprašas. Tyrėjas, įvardindamas nelaimingo atsitikimo darbe priežastį „Netinkamas darbų organizavimas“, nurodo, kad abu darbdaviai, t. y. UAB „SGS Klaipėda LTD“ ir UAB „Birių krovinių terminalas“, atlikdami darbus tose pačiose darbo vietose, neorganizavo darbų taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, nebendradarbiavo ir nekoordinavo savo darbuotojų veiksmų dirbant trąšų sandėliuose ir neinformavo vienas kito apie darbų atlikimo laiką. Profesinės rizikos vertinimas UAB „Birių krovinių terminalas“ esančiose A. M. darbo vietose nebuvo baigtas atlikti ir A. M. su juo nebuvo supažindintas. A. M. negavo reikiamos informacijos iš savo darbdavio, kaip saugiai atlikti darbines funkcijas sandėliuose, įskaitant nurodymus, kaip saugiai patekti į sandėlį ir imti trąšų mėginius, kai šalia dirba krautuvai ir būtina eiti krautuvų važiavimo keliu. UAB „Birių krovinių terminalas“ darbuotojų įsitikinimu, sandėlyje trąšų sukrovimo zonoje, dirbant / važiuojant krautuvams, darbuotojų būti negali.

11. Atsakovas pažymėjo, kad darbuotojų, kurie atlieka talmanų pareigas, darbdavys yra UAB „SGS Klaipėda LTD“. Vadovaujantis DSSĮ 11 straipsnio 1 dalimi, darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Todėl darbdavys, vertindamas talmanų profesinę riziką, privalėjo įvertinti ar jo darbuotojams yra saugu vaikščioti vietomis, kur juda sunkusis transportas ir kur pėsčiųjų ir transporto keliai, kaip teigia pareiškėjas, nepažymėti ir tinkamai nepaženklinti. VDI, vykdydama nelaimingų atsitikimų darbe prevencinę funkciją, ištiria įvykius darbe, nustato įvykio darbe aplinkybes ir įvardina nelaimingo atsitikimo darbe priežastis, o darbdavys, vadovaujantis Nuostatų 87 punktu, organizuoja prevencijos priemonių nelaimingo atsitikimo darbe (taip pat galinčių įvykti tokių ar panašių nelaimingų atsitikimų darbe) priežastims pašalinti parengimą ir įgyvendinimą.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Birių krovinių terminalas“ atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

13. UAB „Birių krovinių terminalas“ pritarė VDI išvadoms, jog A. M. iš savo tiesioginio darbdavio UAB „SGS Klaipėda LTD“ negavo reikiamos informacijos kaip saugiai atlikti darbines funkcijas sandėliuose, įskaitant nurodymus, kaip saugiai patekti į sandėlį ir imti trąšų mėginius, kai šalia dirba krautuvai ir būtina eiti krautuvų važiavimo keliu. Sandėlyje trąšų sukrovimo zonoje, dirbant / važiuojant krautuvams, darbuotojų apskritai negali būti, o ypač – kitos bendrovės darbuotojų. Prie įėjimų į sandėlį yra naudojami draudžiamieji ženklai, o po nelaimingo atsitikimo, mėginių paėmimo procedūra, kurios metu žuvo UAB „SGS Klaipėda LTD“ darbuotojas, nebėra vykdoma, pareiškėjo darbuotojai sandėliuose nebesilanko. Pareiga tinkamai instruktuoti A. M. apie saugų darbų atlikimą, vykdant talmano pareigas, teko darbdaviui, t. y. UAB „SGS Klaipėda LTD“, tačiau tai nebuvo tinkamai atlikta. Įvertinus UAB „SGS Klaipėda LTD“ talmano profesinę riziką, turėjo būti priimti sprendimai kaip saugiai patekti į trąšų mėginių paėmimo vietas (trąšų sukrovimo zonoje) sandėliuose. Abejotina ar talmano darbo funkcijos apskritai turėjo būti atliekamos tokiu būdu. UAB „Birių krovinių terminalas“ jokios įtakos šios funkcijos atlikimui neturėjo ir negalėjo turėti. Net jei būtų tokia situacija, kad yra rizika darbuotojams, darbdavys privalėjo kreiptis į UAB „Birių krovinių terminalas“, jog ši rizika būtų pašalinta arba sumažinta iki priimtinos. Tai būtų padaryta, jei būtų tinkamai atliktas talmanų profesinės rizikos vertinimas. Tokių kreipimųsi UAB „Birių krovinių terminalas“ nėra gavusi.

14. Tretieji suinteresuoti asmenys I. M. ir A. M. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

15. I. M. ir A. M. nurodė, kad VDI 2021 m. rugpjūčio 12 d. surašytas papildomo tyrimo aktas, kuriuo patikslintas Aktas, bei skundžiamas Sprendimas atitinka jiems keliamus reikalavimus tiek formos, tiek turinio prasme. Atsakovas tinkamai įvertino surinktą medžiagą ir pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas padarė Sprendime nustatytus pažeidimus. UAB „SGS Klaipėda LTD“ ir UAB „Birių krovinių terminalas“ veiksmai darbo vietoje nebuvo tinkamai koordinuojami, bendrovės nebuvo raštu patvirtinusios tvarkos, kaip talmanui skirstomos užduotys.

UAB „SGS Klaipėda LTD“ ir UAB „Birių krovinių terminalas“, atlikdami darbus tose pačiose darbo vietose neorganizavo darbų taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, nebendradarbiavo ir nekoordinavo savo darbuotojų veiksmų dirbant trąšų sandėliuose ir neinformavo vienas kito apie darbų atlikimo laiką. Ne A. M. įėjo į sandėlį, esant krautuvui, o krautuvas, vairuojamas A. S., įvažiavo į sandėlį jame esant A. M. ir jį partrenkė. Pagal DSSĮ 17 straipsnio 1 dalį, įmonės teritorijoje transporto priemonių eismas organizuojamas pagal atitinkamos transporto rūšies eismo taisykles, o už visų rūšių transporto priemonių saugaus eismo organizavimą įmonės teritorijoje atsako darbdaviui atstovaujantis asmuo arba jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo.

A. M. pavojingoje zonoje atsidūrė ne savo noru ir valia, o vykdydamas savo darbines pareigas, nesant jo saugumą galinčių užtikrinti instrukcijų. Esant blogam matomumui, krautuvo operatorius gali važiuoti tik tada, jei komanduoja signalizuotojas, kurio nelaimingo atsitikimo metu nebuvo. A. S. veiksmams padarė įtaką tai, kad 2020 m. rugpjūčio (duomenys neskelbtini) d. krovos plane nebuvo nurodytas laikas, kada kroviniai bus kraunami, nenurodytas kontrolės laikas, o už tai yra atsakingas darbdavys. Įvadinis instruktavimas neatstoja instruktavimo darbo vietoje, o mokymas neatstoja instruktavimo.

Pareiškėjas privalėjo organizuoti profesinės rizikos vertinimą, identifikuoti rizikos veiksnius ir supažindinti A. M. su galimais profesinės rizikos veiksniais būtent jo darbo vietoje – sandėlyje, nurodant, kaip nuo jų apsisaugoti. Dėl A. M. mirtimi pasibaigusio nelaimingo atsitikimo darbe yra kalti ne tik A. S. bei pareiškėjas UAB „SGS Klaipėda LTD“, bet ir UAB „Birių krovinių terminalas“ atsakingi darbuotojai, kurie nesukūrė tinkamų bendrovės vidaus tvarkos aktų, nesiėmė visų priemonių, kad užtikrintų saugų talmano A.

M. patekimą į sandėlį, saugų mėginio paėmimą ir išėjimą iš sandėlio.

II. 16. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. kovo 1 d. sprendimu pareiškėjo UAB „SGS Klaipėda LTD“ skundą atmetė, priteisė iš pareiškėjo trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Birių krovinių terminalas“ 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

17. Teismas nustatė, kad A. M. pagal darbo sutartį dirbo UAB „SGS Klaipėda LTD“ talmano pareigose. 2020 m. rugpjūčio (duomenys neskelbtini) d. jis buvo komandiruotas į UAB „Birių krovinių terminalas“, 3-jame trąšų sandėlyje vykdė darbines pareigas, ėmė trąšų mėginius kalio chlorido trąšų kokybei ir kiekybei užtikrinti. 2020 m. rugpjūčio (duomenys neskelbtini) d. darbo metu UAB „SGS Klaipėda LTD“ darbuotojas A. M. žuvo partrenktas UAB „Birių krovinių terminalas“ krautuvo. Dėl 2020 m. rugpjūčio (duomenys neskelbtini) d. įvykusio nelaimingo atsitikimo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu buvo kreiptasi į teismo ekspertus mirties priežasčiai nustatyti. 2021 m. birželio 21 d. surašytas Ekspertizės aktas Nr. 11-973(21)/11-1446(21). Vadovaujantis Nuostatais, įvykį darbe ištyrė ir 2020 m. lapkričio 24 d. N-1 formos Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1 (Aktas) surašė VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius E. G.. Akto 5 punkte aprašytos įvykio darbe aplinkybės ir Akto 11 punkte įvardintos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys: „Netinkamas darbų organizavimas. UAB „SGS Klaipėda LTD“ atsakingi darbuotojai neinformavo UAB „Birių krovinių terminalo“ atsakingų darbuotojų ir krovėjų, kad į sandėlį, dirbant sunkiasvorei krovos technikai su krovikui apribotu matymo lauku, bus imami trąšų mėginiai ir šiam darbui atlikti būtų sudarytos saugios darbo sąlygos. Tuo pažeistas: Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 str. reikalavimas“. Nesutikdamas su tokia Inspektoriaus išvada, pareiškėjas 2020 m. gruodžio 22 d. pateikė skundą Nr. 52/23-1, kuriame nurodė, kad Aktas neatitinka Nuostatų 29 bei 30 punktų reikalavimų, surašytas atmestinai, nevertintos realios nelaimingo įvykio priežastys, kurios galėjo lemti nelaimingo atsitikimo atsiradimą ir jo pasekmes, todėl reikalavo įvertinti pateiktus motyvus ir argumentus bei atlikti papildomą tyrimą.

18. Teismas nurodė, kad VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos (toliau – ir DSS) skyriaus specialistai, vadovaudamiesi Įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo ir įforminimo bei tyrimo pažeidimų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-423 (toliau – ir Pažeidimų nagrinėjimo tvarkos aprašas) 43, 44 punktais, išnagrinėję pareiškėjo skundą, 2021 m. sausio 13 d. pateikė savo išvadas Nr. EVD-3, kuriose buvo konstatuojamas pagrindas skirti įvykio darbe papildomą tyrimą. 2021 m. sausio 14 d. Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius pasirašė įsakymą Nr. EV-12 dėl įvykio darbe, įvykusio 2020 m. rugpjūčio (duomenys neskelbtini) d., kurio metu UAB „SGS Klaipėda LTD“ darbuotojas A. M. patyrė mirtiną traumą, papildomo tyrimo ir įpareigojo papildomą įvykio darbe tyrimą atlikti VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiąjį darbo inspektorių A. D. (Tyrėjas). Papildomo įvykio darbe tyrimo metu Tyrėjas išnagrinėjo UAB „SGS Klaipėda LTD“ ir UAB „Birių krovinių terminalas“ pateiktus atsakymus į klausimus, dokumentus bei paaiškinimus, peržiūrėjo ikiteisminio tyrimo metu atliktų parodymų patikrinimo vietoje įrašus, dalyvavo parodymų patikrinimo vietoje procesuose, susipažino su Ekspertizės aktu ir 2021 m. rugpjūčio 12 d. surašė Įvykio darbe, įvykusio 2020 m. rugpjūčio (duomenys neskelbtini) d. UAB „SGS Klaipėda LTD“ darbuotojui A. M., papildomo tyrimo aktą (toliau – ir Papildomo tyrimo aktas), kuriuo atliko Akto papildymus. Tyrėjas papildė ir nauja redakcija išdėstė Akto 5 punktą.

19. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nesutiko su Tyrėjo papildomai atlikto tyrimo išvadomis ir 2021 m. rugsėjo 27 d. kreipėsi į Vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių su skundu „Dėl 2021-09-08 sprendimo ir atsisakymo pasirašyti 2021-08-12 nelaimingo atsitikimo darbe papildomo tyrimo aktą“, kuriame teigė, kad VDI atliktas papildomas tyrimas yra šališkas ir neatskleidžia tikrųjų nelaimingo įvykio priežasčių. Kadangi 2021 m. rugsėjo 27 d. skundas VDI buvo pateiktas neįsigaliojus Tyrėjo 2021 m. rugpjūčio 12 d. surašytam Papildomo tyrimo aktui, jis buvo prijungtas prie įvykio darbe papildomo tyrimo medžiagos ir jame keliami klausimai išnagrinėti rengiant VDI DSS skyriaus 2021 m. spalio 15 d. išvadas Nr. EVD-78 „Dėl įvykio darbe, įvykusio 2020 m. rugpjūčio (duomenys neskelbtini) d., kurio metu UAB „SGS Klaipėda LTD“ darbuotojas A. M. patyrė mirtiną traumą, papildomo tyrimo“ (Išvados). Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, atsižvelgdamas į Išvadas ir vadovaudamasis Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodinių nurodymų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V-416 „Dėl įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo pildymo metodinių nurodymų patvirtinimo“ (toliau – ir Metodiniai nurodymai), 46 punktu, 2021 m. spalio 18 d. priėmė sprendimą dėl įvykio darbe, kurio metu UAB „SGS Klaipėda LTD“ darbuotojas A. M. patyrė mirtiną traumą, papildomo tyrimo“ (Sprendimas), kuriame nusprendė pripažinti, kad įvykio darbe, kurio metu UAB „SGS Klaipėda LTD“ darbuotojas A. M. patyrė mirtiną traumą, papildomas tyrimas atliktas vadovaujantis Nuostatų reikalavimais ir laikyti Papildomo tyrimo aktą, Nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos 2020 m. lapkričio 24 d. aktą Nr. 1, bei pirminio ir papildomo tyrimo metu surinktą medžiagą neatsiejama VDI atliktų tyrimų dalimi.

20. Teismas, aptaręs ginčui aktualias DSSĮ, Nuostatų, Metodinių nurodymų nuostatas, pažymėjo, kad iš Papildomo tyrimo akte užfiksuotų faktinių aplinkybių matyti, jog nelaimingas atsitikimas, kurio metu žuvo UAB „SGS Klaipėda LTD“ darbuotojas A. M., įvyko nustatytu darbo laiku, pareiškėjas šių faktinių aplinkybių neginčija. Tyrėjas papildomo tyrimo aktą papildė ir nauja redakcija išdėstė Akto 5 punktą, taip pat patikslino nelaimingo atsitikimo darbe priežastis, jas išdėstydamas taip: „1. Netinkamas darbų organizavimas [16]. UAB „SGS Klaipėda LTD“ ir UAB „Birių krovinių terminalas“ atlikdami darbus tose pačiose darbo vietose neorganizavo darbų taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, nebendradarbiavo ir nekoordinavo savo darbuotojų veiksmų dirbant trąšų sandėliuose ir neinformavo vienas kito apie darbų atlikimo laiką. Tokiu būdu susidarė sąlygos, kai krautuvo vairuotojas, tikėdamasis, kad sandėlyje nėra žmonių, nesilaikė reikalavimo esant ribotam matomumui važiuoti atbulam ar pasitelkti signalizuotoją ir pervažiavo į krautuvo judėjimo kelią įžengusį darbuotoją. Pažeista: Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 str. ir Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų, darbdavių susitarimu pasiųstų laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, instruktavimo tvarkos aprašo, patv. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2012m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr.V-240 (2018 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. EV-171 redakcija) 14 p. 2. Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas [25]. UAB „SGS Klaipėda LTD“ nebuvo įvertinusi profesinės rizikos savo talmanų darbo vietose UAB „Birių krovinių terminalas“, neidentifikavo visų rizikos veiksnių ir nesupažindino A. M. su galimais konkrečiais profesinės rizikos veiksniais jo darbo vietoje, nurodant, kaip apsisaugoti nuo jų. Instrukcijose nurodyti rizikos dėl krautuvo užvažiavimo išvengimo būdai (draudimas būti ant autokrautuvų ir elektrokrautuvų judėjimo kelio, reikalavimas automašinas ir kitus mechanizmus pereiti tik iš priekio, ne mažesniu kaip 5 m atstumu nuo jų) buvo nepakankami ir neįvykdomi dirbant sandėliuose). Pažeista: Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 str. 1 dalies 2, 3 p.“.

21. Teismas aptarė ginčui aktualias Aprašo 14 punkto bei DSSĮ 30 straipsnių nuostatas bei nurodė, kad Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų užtikrinimo klausimus darbo vietose reglamentuoja 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva Nr. 89/391/EEB „Dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo“ (toliau – ir Pagrindų direktyva) bei citavo jos nuostatas ir, be kita ko, pažymėjo, jog Aprašas skirtas užtikrinti, kad darbuotojai, dirbdami tokiomis sąlygomis, dirbtų saugiai.

22. Teismas nustatė, kad Tyrėjas, įvardindamas nelaimingo atsitikimo darbe priežastį „Netinkamas darbų organizavimas“ ir nurodydamas, jog buvo pažeisti DSSĮ 30 straipsnio Aprašo 14 punkto reikalavimai, nurodė, kad du darbdaviai, UAB „SGS Klaipėda LTD“ ir UAB „Birių krovinių terminalas“, atlikdami darbus tose pačiose darbo vietose neorganizavo darbų taip, jog būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, nebendradarbiavo ir nekoordinavo savo darbuotojų veiksmų dirbant trąšų sandėliuose ir neinformavo vienas kito apie darbų atlikimo laiką. Tokiu būdu susidarė sąlygos, kai krautuvo vairuotojas, tikėdamasis, kad sandėlyje nėra žmonių, nesilaikė reikalavimo esant ribotam matomumui važiuoti atbulam ar pasitelkti signalizuotoją ir pervažiavo į krautuvo judėjimo kelią įžengusį darbuotoją. Kai kelių įmonių darbuotojai tuo pačiu metu dirba tose pačiose darbo vietose, ir vienos įmonės darbuotojai savo veiksmais kelia ar gali kelti pavojų kitos įmonės darbuotojams, tai reikalauja ypatingo dėmesio ir atsakingumo iš darbdavių pusės. Darbus UAB „Birių krovinių terminalas“ organizavo ir vykdė du darbdaviai, todėl jie turėjo susitarti dėl veiksmų, siekiant įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatas ir informuoti vienas kitą bei darbuotojus apie galimus pavojus ir rizikos veiksnius, prireikus parengti bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo tvarkos aprašą.

23. Teismas sutiko su pareiškėjo pozicija, kad DSSĮ 30 straipsnyje nėra tiksliai nurodoma, kokiomis priemonėmis darbdaviai įgyvendina šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus, t. y. darbdaviams palikta teisė pasirinkti priemones, kaip koordinuoti veiksmus darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo klausimais. DSSĮ 30 straipsnyje nustatyta pareiga dviem ir daugiau darbdavių atliekant darbus toje pačioje darbo vietoje ar darbo vietose organizuoti darbą taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, neatsižvelgiant į tai, kuriam darbdaviui darbuotojas dirba. Siekdami apsaugoti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, darbdaviai bendradarbiauja ir koordinuoja veiksmus, įgyvendindami darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatas, ir informuoja vienas kitą, darbuotojų atstovus, darbuotojų atstovus saugai ir sveikatai bei darbuotojus apie galimus pavojus ir rizikos veiksnius, prireikus parengia bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo tvarkos aprašą.

24. Teismas nustatė, kad tyrimo metu Tyrėjas UAB „SGS Klaipėda LTD“ bei UAB „Birių krovinių terminalas“ prašė pateikti dokumentus, įrodančius, kad darbdaviai vykdė DSSĮ 30 straipsnyje ir Apraše nustatytus reikalavimus. Tyrėjas nurodė, kad tiek pirminio tyrimo metu, tiek atliekant papildomą tyrimą, tik UAB „Birių krovinių terminalas“ pateikė 2020 m. rugpjūčio (duomenys neskelbtini) d. darbų planą, kuriame nurodyta, kiek krovinių bus kraunama, kontrolės tipas ir kiekis, tačiau nenurodomas laikas, kada tai bus atliekama. Jokių kitų dokumentų, būtent bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo tvarkos aprašo ar kito dokumento, kuriame būtų nustatyta aiški darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo tvarka, kai UAB „SGS Klaipėda LTD“ talmanas atlieka savo pareigas UAB „Birių krovinių terminalas“ sandėliuose, Tyrėjui pateikta nebuvo. Todėl susidarė sąlygos, kad UAB „Birių krovinių terminalas“ krautuvo vairuotojas, tikėdamasis, kad sandėlyje nėra žmonių, nesilaikė reikalavimo esant ribotam matomumui važiuoti atbulam ar pasitelkti signalizuotoją ir pervažiavo į krautuvo judėjimo kelią įžengusį darbuotoją. Tokiu būdu dviejų bendrovių darbuotojų tarpusavio veiksmų koordinavimo nenustatymas ir nebuvimas lėmė nelaimingą atsitikimą.

25. Teismas aptarė Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961 (toliau – ir PRV nuostatai), reglamentavimą.

26. Teismas nurodė, kad Tyrėjas papildomo tyrimo metu nustatė, jog darbdavys privalėjo organizuoti profesinės rizikos vertinimą talmano darbo vietoje, identifikuoti rizikos veiksnius ir supažindinti A. M. su galimais profesinės rizikos veiksniais jo darbo vietoje, nurodant, kaip apsisaugoti nuo jų, tai numatyta DSSĮ 25 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose. Profesinės rizikos vertinimas UAB „Birių krovinių terminalas“ esančiose A. M. darbo vietose nebuvo iki galo atliktas ir A. M. su juo nebuvo supažindintas.

27. Teismas pažymėjo, kad profesinės rizikos vertinimas nėra vien formalus procesas, kurį atlikti reikalauja darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojantys teisės aktai, tai yra pagrindinis instrumentas, kurio pagalba darbdavys užtikrina, jog darbuotojai dirbtų saugiai ir nežalodami savo sveikatos, todėl labai svarbu, kad profesinės rizikos vertinimas būtų atliktas tinkamai. Jeigu nėra tinkamai įvertinta profesinė rizika, nėra identifikuoti visi pavojai ir rizikos veiksniai, su kuriais susiduria ar gali susidurti darbuotojas darbo vietoje, neįvertinta, kokią riziką jie kelia, nenumatytos tinkamos prevencinės priemonės, užtikrinančios, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo pavojų ir rizikos veiksnių, neįmanoma tinkamai parengti darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų, pagal kurias instruktuojamas darbuotojas.

28. Teismas pritarė atsakovui, jog šiuo atveju pasireiškė darbdavio UAB „SGS Klaipėda LTD“ neatsakingas požiūris į pareigą užtikrinti, kad darbuotojai dirbtų saugiai, kai darbuotojai buvo instruktuojami, tačiau instrukcijos parengtos nekreipiant dėmesio (ar kreipiant nepakankamą dėmesį) į profesinės rizikos vertinimą, dėl ko darbuotojas dirbo neturėdamas pilnos ir tikslios informacijos, kaip tai atlikti saugiai.

29. Teismas nustatė, kad Papildomo tyrimo akte Tyrėjas nurodė: „kadangi A. M. nebuvo laikinasis darbuotojas, tai vadovaujantis Aprašo 13 p. prievolė jį instruktuoti teko UAB „SGS Klaipėda LTD“. Apie UAB „Birių krovinių terminalas“ teritorijoje taikomas specifines profilaktikos ar apsaugos priemones nuo esamos ar galimos rizikos A. M. gavo informaciją ir tai patvirtino savo parašu atsiimdamas leidimą patekti į UAB „Birių krovinių terminalas“ teritoriją. Atsakovas Papildomo tyrimo akte teisingai nurodė, kad šios informacijos užteko saugiam buvimui bendrovės teritorijoje, bet neužteko darbinių funkcijų vykdymui. UAB „SGS Klaipėda LTD“ privalėjo organizuoti profesinės rizikos vertinimą talmano darbo vietoje, identifikuoti rizikos veiksnius ir supažindinti A. M. su galimais profesinės rizikos veiksniais jo darbo vietoje, nurodant, kaip apsisaugoti nuo jų. Todėl atsakovas padarė teisingą išvadą, kad A. M. negavo reikiamos informacijos iš savo darbdavio, kaip saugiai atlikti darbines funkcijas sandėliuose, įskaitant nurodymus, kaip saugiai patekti į sandėlį ir imti trąšų mėginius, kai šalia dirba krautuvai ir būtina eiti krautuvų važiavimo keliu. Galiojančiuose A. M. darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimuose nepasisakoma apie saugius darbo būdus imant trąšų mėginius UAB „Birių krovinių terminalas“ sandėliuose, kai patekti į darbo vietą reikia krautuvų judėjimo keliais ir imti trąšų mėginius, kai šalia dirba krautuvai.

30. Teismas pažymėjo, kad UAB „Birių krovinių terminalas“ gamybos ir technikos direktorius V. K. teiktame paaiškinime nurodo, kad „<...>dirbant krautuvams sandėlyje draudžiama būti bet kokiems asmenims ir apie tai tiek mūsų darbuotojai, tiek kitų įmonių darbuotojai, kurie patenka į mūsų teritoriją, yra supažindinami“. Apie tai, kad sandėlyje negali būti žmonių, savo paaiškinime nurodo ir A. S.. Esant tokioms aplinkybėms krautuvo vairuotojas tikėjosi, kad jo važiavimo zonoje nebus žmonių ir nevykdė „Darbuotojo, dirbančio autokrautuvo operatoriumi saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 11“ 1.37 p. reikalavimų “<...>jeigu keliami kroviniai, padėklai ir kt. ant autokrautuvo šakių arba ant kito nuimamo užkabinimo įrengimo užstoja autokrautuvo vairuotojui kelią, tai būtina važiuoti atbuline eiga. Esant blogam matomumui, autokrautuvo operatorius gali važiuoti pirmyn tik tada, jei komanduoja signalizuotojas.“

31. Teismas sprendė, kad pareiga tinkamai instruktuoti A. M. apie saugų darbų atlikimą, vykdant talmano pareigas, teko UAB „SGS Klaipėda LTD“, tačiau tai nebuvo tinkamai atlikta. Teismas sutiko su atsakovu, kad įvertinus UAB „SGS Klaipėda LTD“ talmano profesinę riziką, turėjo būti priimti sprendimai, kaip saugiai patekti į trąšų mėginių paėmimo vietas (trąšų sukrovimo zonoje) sandėliuose. Įmonėms tarpusavyje nesuderinus saugos užtikrinimo priemonių, A. M. buvo sandėlyje judant krautuvams, o krautuvų vairuotojai apie tai nežinojo. Jeigu darbdavys UAB „SGS Klaipėda LTD“ būtų tinkamai įvertinęs talmano profesinę riziką, taip pat su vertinimo rezultatais supažindinęs darbuotoją, instruktavęs A. M. kaip saugiai paimti trąšų mėginius UAB „Birių krovinių terminalas“, nebūtų susiklosčiusi situacija, kad krautuvo judėjimo zonoje atsiranda žmogus, kuris ten būti negali. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad VDI tyrimo metu padaryta išvada, jog nelaimingo atsitikimo priežastimi laikytina tai, kad UAB „SGS Klaipėda LTD“ nebuvo įvertinusi profesinės rizikos savo talmanų darbo vietose yra niekuo nepagrįsta ir neatitinka faktinių aplinkybių. Todėl pagrįstos atsakovo išvados, jog įvykio darbe priežastimis tapo netinkamas darbų organizavimas bei saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas.

32. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl krautuvo vairuotojo A. S. veiksmų bei Ekspertizės akto išvadų, pažymėjo, kad įvykio darbe tyrimo pagrindinis tikslas yra nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos įgyvendinimas – siekis, nustačius įvykio darbe priežastis, numatyti prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti. Pakartotinis nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas yra reikalingas siekiant tinkamai išaiškinti tikrąsias nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes ir priežastis, kad darbdavys galėtų organizuoti prevencinių priemonių parengimą ir įgyvendinimą, kad panašūs nelaimingi atsitikimai darbe nepasikartotų ateityje. Darbdavio vaidmuo, užtikrinant saugias ir darbuotojų sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, yra esminis, nes nuo jo pareigų vykdymo ar nevykdymo priklauso, ar darbuotojai dirba saugiai, ar patenka į tokias situacijas, kurios gali pasibaigti jų žūtimi ar sunkiomis traumomis.

33. Teismas atkreipė dėmesį, kad VDI inspektoriai, siekdami įgyvendinti visus pagrindinius Nuostatų 29 punkte nustatytus įvykio darbe tyrimo tikslus, atlikdami įvykio darbe tiek pirminį, tiek papildomą tyrimą, nagrinėja visą jiems prieinamą informaciją, taip pat ir ekspertizės išvadas. Atlikti ekspertizę buvo paskirta vykdant ikiteisminį tyrimą. Būtent ikiteisminio tyrimo tikslas yra nustatyti kaltąjį asmenį, todėl ekspertizės metu pateikiami klausimai formuluojami siekiant ikiteisminio tyrimo tikslų. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad dėl neatsargaus gyvybės atėmimo baudžiamoji byla perduota Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams (baudžiamoji byla Nr. 1-14-890/2023), kurioje kaltinimas pareikštas A. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 3 dalį, dėl to, kad jis dėl neatsargumo, pažeisdamas specialiąsias elgesio saugumo taisykles, atėmė gyvybę kitam žmogui, t. y. A. M.. Kadangi pagrindinis įvykio darbe tyrimo tikslas yra nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos įgyvendinimas, o ne kaltųjų asmenų nustatymas, VDI inspektorius, tirdamas įvykį darbe, vertina visus aspektus, o ne tik tuos, kurie tiesiogiai lėmė įvykį darbe. Taip pat inspektorius vertina prielaidas tokiai situacijai susidaryti, kokių priemonių turi imtis darbdavys, kad tokie įvykiai ateityje nepasikartotų. Todėl pareiškėjas neteisingai teigia, kad pagrindine ir esmine aplinkybe, nulėmusią nelaimingo įvykio atsiradimą, buvo autokrautuvo vairuotojo A. S. nerūpestingas ir darbų saugos instrukcijų reikalavimus pažeidžiantis elgesys.

34. Teismas nurodė, kad iš VDI tyrimo medžiagos matyti, jog įvykis darbe buvo tiriamas vadovaujantis Nuostatų ir Metodinių nurodymų nustatytais reikalavimais. VDI inspektorius tyrimą atliko siekdamas įvykdyti įvykių darbe tyrimą reglamentuojančių teisės aktų nustatytą pagrindinį įvykių darbe tyrimo tikslą – nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos įgyvendinimą. Todėl atsakovas padarė teisingą išvadą, kad atskirų darbuotojų ne visai atsakingi veiksmai, tuo labiau jeigu jie yra lemti darbdavių ne iki galo įvykdytų pareigų, kaip to reikalauja darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojantys teisės aktai, nelaimingų atsitikimų darbe prevencine prasme nėra tokie reikšmingi, kaip darbdavio pareigų nevykdymas, šiuo atveju pasireiškęs netinkamu darbo organizavimu ir nepakankama saugos ir sveikatos darbe vidine kontrole. VDI vykdomo nelaimingo atitikimo darbe tyrimo ir dėl to paties įvykio pradėto ikiteisminio tyrimo metu sprendžiami skirtingi klausimai, todėl pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad VDI darbuotojai neatsižvelgė į Ekspertizės akte išdėstytas faktines aplinkybes, kai kurias jų interpretavo priešingai, nėra pagrindas pripažinti VDI Sprendimą neteisėtu.

35. Teismas nurodė, kad darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, todėl pagrįsti atsakovo argumentai, kad darbdavys, vertindamas talmanų profesinę riziką, privalėjo įvertinti, ar jo darbuotojams yra saugu vaikščioti vietomis, kur juda sunkusis transportas ir kur pėsčiųjų ir transporto keliai, kaip teigia pareiškėjas, nepažymėti ir tinkamai nepaženklinti. Matydamas tokią situaciją, kuri kelia neabejotiną pavojų jo darbuotojams, darbdavys privalėjo kreiptis į UAB „Birių krovinių terminalas“, kad ši rizika būtų pašalinta arba sumažinta iki priimtinos.

36. Teismas sprendė, kad atsakovas duomenis, susijusius su ginčo įvykiu darbe, vertino objektyviai, visapusiškai, analizavo pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, dokumentus bei aplinkybes, todėl teigti, kad tyrimas atliktas šališkai ar vieno iš tyrime dalyvavusių asmenų naudai nėra pagrindo. Atsakovas tyrimą atliko vadovaudamasis Nuostatais, užpildė N-1 formos aktą, pareiškėjui išreiškus nesutikimą, pateikė motyvuotą sprendimą. Todėl naikinti skundžiamo Sprendimo nėra teisinio pagrindo. Netenkinus pagrindinio reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo, reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti pakartotinį papildomą tyrimą dėl nelaimingo įvykio darbe taip pat atmestas.

37. Teismas nurodė, kad atmetus pareiškėjo skundą, apginamos trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Birių krovinių terminalas“ teisės ir teisėti interesai darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, todėl jis turi teisę į išlaidų atlyginimą. Kadangi trečiojo suinteresuoto asmens prašomos priteisti išlaidos yra mažesnės nei rekomenduojamų priteisti išlaidų maksimali suma, jos yra pagrįstos, todėl teismas trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Birių krovinių terminalas“ iš pareiškėjo priteisė 1 452 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą.

III. 38. Pareiškėjas UAB „SGS Klaipėda LTD“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. kovo 1 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

39. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė talmano darbo specifikos, šalių bendradarbiavimo turinio, todėl neatskleidė ginčo esmės. Teismo sprendimo išvados neparemtos įrodymais, grindžiamos suinteresuotų asmenų subjektyvia nuomone, kurios pagrįstumo teismas net netikrino.

40. Pareiškėjas pažymi, kad teismas neapklausė nei V. K., nei A. S., todėl nepagrįstai rėmėsi šių asmenų subjektyviais ir faktinėms aplinkybėms prieštaraujančiais paaiškinimais, kurie paaiškinimus atsakovui teikė siekdami išvengti asmeninės atsakomybės bandydami apkaltinti žuvusį asmenį, jog pastarasis pateko į sandėlį, kuriame negalėjo būti. Šie paaiškinimai neatitinka faktinių aplinkybių ir tarp šalių nusistovėjusio bendradarbiavimo turinio.

41. Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad A. M., pasirašytinai atsiimdamas iš UAB „Birių krovinių terminalas“ leidimą, buvo supažindintas su taikomomis specifinėmis profilaktikos ir apsaugos priemonėmis nuo esamos ar galimos rizikos. Nė vienoje instrukcijoje A. M. nebuvo draudžiama patekti į sandėlį ir jame paimti mėginius, todėl teismas negalėjo nustatyti, kad buvo draudžiama patekti į sandėlį, ar krautuvo vairuotojas nesitikėjo, kad sandėlyje gali būti kitų asmenų, kai toks apribojimas nenumatytas nei lokaliuose teisės aktuose, nei pastatytuose ženkluose.

42. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į skundo argumentą, jog vadovaujantis Darbo įrenginių naudojimo bendraisiais nuostatais, jeigu įrenginiai juda darbo zonoje, privalo būti parengtos taisyklės ir jų laikomasi. Nukentėjęs darbuotojas buvo tinkamai instruktuotas bei praėjęs papildomus apmokymus, kaip elgtis, kai darbų zonoje yra dirbantis krautuvas. Nors VDI teigia, kad turimo tikslas yra prevencija, tačiau nenurodė, kokie būdai ir priemonės šiuo atveju būtų vertintini kaip tinkami, nepateikė jokių rekomendacijų.

43. Pareiškėjo vertinimu, teismas ir atsakovas, vertindami V. K. pozicijos dėl draudimo patekti į sandėlį pagrįstumą, turėjo papildomai įvertinti ar toks patekimas apribotas lokaliais teisės aktais, ženklais, ar sandėlyje įprastai dirba kiti asmenys, turėjo apklausti ir kitus darbuotojus. Baudžiamojoje byloje atlikus apklausas paaiškėjo aplinkybė, kad mėginių iš sandėlio ėmimas buvo įprasta talmano veikla, sandėlyje taip pat dirbo ir UAB „Birių krovinių terminalas“ fasuotojai. Be to, A. S. davė parodymus, kad nelaimingo atsitikimo dieną jis pats davė užduotį žuvusiajam A. M. apie tos dienos darbo planą, visų darbų eigos neįmanoma numatyti, o A. M. buvo partrenktas prieš darbų pradžią įvažiuojant į sandėlį. Todėl nebuvo pagrindo daryti išvadą, kad A. S. nežinojo apie A. M. darbą ar, kad iš anksto galima numatyti kurioje vietoje ir kokiu laiku vyks krova ir kontrolinių mėginių paėmimas.

44. Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai nevertino talmano darbo specifikos, t. y., kad atlikdamas krovinio kokybės kontrolės funkciją, talmanas mėginius privalo paimti įvairiuose krovos etapuose (krovinį pristačius, vagonuose, fasavime, pervežimų metu, krovos į laivą metu ir pan.), todėl neįmanoma iš anksto numatyti ir susitarti kurią valandą ir kuriuo metu vyks krova ir bus imami mėginiai. Teismas turėjo atkreipti didesnį dėmesį, kad pareiškėjo ir UAB „Birių krovinių terminalas“ bendradarbiavimas trunka apie 20 metų, darbų organizavimas ir koordinavimas vykdomas ne tik pagal lokalius teisės aktus bet ir pagal ilgainiui nusistovėjusią įprastą tvarką, įteikiamus darbo planus. Eismo įvykį sukėlęs krautuvo vairuotojas A. S. buvo susipažinęs su 2021 m. rugpjūčio (duomenys neskelbtini) d. darbų 3-iame sandėlyje planu, buvo informuotas ir žinojo, kad jame dirba ir mėginius ima pareiškėjo darbuotojas A. M., tačiau jis nesiėmė visų būtinų priemonių saugiam krautuvo judėjimui sandėlyje užtikrinti.

45. Pareiškėjas pažymi, kad teikė argumentus, jog krovinio kontrolę vykdančiam talmanui (A. M.) nebuvo draudžiama patekti į sandėlį nei pagal lokalius norminius aktus, nei patekimą į sandėlį ribojančiais ženklais, jis veikė pagal UAB „Birių krovinių terminalas“ tos dienos darbų planą.

46. Pareiškėjas nurodo, kad 2022 m. lapkričio 15 d. pateikė prašymą sustabdyti bylą, nes šios aplinkybės tiriamos Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-73-890/2022 (toliau – ir Baudžiamoji byla). Atsakovas savo išvadas grindžia išimtinai UAB „Birių krovinių terminalas“ suinteresuotų asmenų paaiškinimais, kad sandėlyje dirbant krautuvams negalėjo būti kitų asmenų. Tokios gynybinės pozicijos laikėsi ir A. S.. Pareiškėjas teigia, kad ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu prokuroras pažymėjo VDI atlikto tyrimo trūkumus. Dėl atsakovo išvadų nelogiškumo ir prieštaravimo faktinėms aplinkybėms, baudžiamojoje byloje buvo paskirta kompleksinė teismo ekspertizė, nustatytos aplinkybės, kurios prieštarauja atsakovo išvadoms ir konstatuotoms aplinkybėms. Nors atsakovas teigė, kad į jas atsižvelgs papildomo tyrimo metu, tačiau neatsižvelgė.

47. Pareiškėjas nurodo, kad UAB „Birių krovinių terminalas“ 2017 metais atlikto rizikos vertinimo sandėliuose dokumentai (2017 m. rugsėjo 27 d. profesinės rizikos įvertinimo kortelės Nr. 13 4.4.1 punktas) patvirtina, kad pėstiesiems judėjimas sandėlyje ir transporto priemonių judėjimo zonose nebuvo draudžiamas, nes rizika įvertinta kaip priimtina, tačiau buvo keliamas reikalavimas aiškiai sužymėti judėjimo ir praėjimo kelius. Taigi UAB „Birių krovinių terminalas“ sandėlyje galėjo būti pėstieji, kaip riziką mažinanti priemonė numatytas ne pėsčiųjų, bet krautuvo vairuotojų papildomas instruktavimas kaip saugiai dirbti krautuvais; pėstieji galėjo būti transporto judėjimo zonoje, kaip riziką mažinanti priemonė numatytas judėjimo ir kelių aiškus pažymėjimas. Už visų išvardintų riziką mažinančių priemonių įgyvendinimą yra atsakinga UAB „Birių krovinių terminalas“. Atsakovas savo išvadose neatskleidė esminės aplinkybės, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko ne dėl to, jog buvo nesilaikoma draudimo patekti į sandėlį arba neinformuojama apie patekimą į sandėlį, bet dėl to, kad krautuvo vairuotojas nesaugiai valdė padidinto pavojaus šaltinį – krautuvą. Teismas šioje dalyje nagrinėdamas skundą neatskleidė ginčo esmės.

48. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad nuolat vykdė profesinės rizikos vertinimą. Vertinimas buvo atliktas 2020 m. liepos 16 d., nustatyta, kad tuo atveju, kai „Sunkioji mobili technika (geležinkelių transportas, krautuvai, automobiliai) yra toje pačioje zonoje, kaip ir inspektorius ir (arba) talmanas (krovinių apskaitininkas)“ – papildomų veiksmų imtis nereikia, todėl pareiškėjas pareigos instruktuoti ir atskirai supažindinti darbuotoją A. M. su profesinėmis rizikomis talmano darbo vietoje apie kurias talmanas žinojo jau iš kitų instrukcijų, pareigos neturėjo ir neprivalėjo. Profesinės rizikos vertinimo ataskaita neturėjo jokio tiesioginio priežastinio ryšio, kad įvyko nelaimingas atsitikimas. Instrukcijos, su kuriomis buvo supažindintas A. M., buvo pateiktos VDI susipažinimui, tačiau jų turinys buvo neįvertintas. Nė vienas iš darbdavių neįžvelgė papildomų rizikos veiksnių apie kuriuos nebūtų informuotas talmanas. Tai, kad krautuvai įvažiuoja į sandėlį ar jame dirba, nebuvo nauja arba nenumatyta rizika apie kurią talmanai nebūtų žinoję ir nebūtų imtasi atsargumo priemonių, tai patvirtina ir baudžiamosios bylos duomenys.

49. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, todėl reiškė jam nušalinimus. Teismas nebuvo aktyvus ir tinkamai nesprendė pareiškėjo prašymų dėl įrodymų išreikalavimo, nemotyvuotai ir nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą sustabdyti administracinę bylą, kol bus išnagrinėta Baudžiamoji byla dėl ginčo nelaimingo įvykio, nors tarp bylų egzistuoja prejudicinis ryšys. Susidarė išorinė regimybė, kad teisėjų kolegija turi išankstines nuostatas dėl bylos baigties. Pareiškėjo teigimu, proceso metu ne kartą buvo pateikta įrodymų, kad skundžiamame VDI Sprendime padarytos išvados remiasi faktais, kurie prieštarauja baudžiamojoje byloje surinktiems duomenims, o teismo posėdyje nebuvo leidžiama pasisakyti pareiškėjo atstovui.

50. Pareiškėjo nuomone, teismas matydamas, kad baudžiamojoje byloje teismas vertina tas pačias aplinkybes platesniame įrodymų vertinimo kontekste turėjo tenkinti jo prašymą sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki tol, kol įsiteisės teismo nuosprendis Baudžiamojoje byloje. Profesinės rizikos vertinime nesprendžiami 2 darbdavių bendradarbiavimo ar koordinavimo klausimai, todėl nepagrįstos ir neteisingos teismo išvados, kad profesinės rizikos vertinimo metu identifikuoti veiksniai būtų užtikrinę, jog talmanas nebūtų atsidūręs krautuvo judėjimo zonoje. Talmanas buvo instruktuotas, kad negali būti krautuvo judėjimo kelyje krautuvui judant, tačiau nelaimingas atsitikimas įvyko dėl to, kad į sandėlį įvažiavo antras A. S. valdomas krautuvas be signalizuotojo ir ne atbulas, kaip numatyta instrukcijoje, todėl nepastebėjo pėsčiojo, kuris įeidinėjo į sandėlį, į kurį patekti nebuvo draudžiama. Teismui nesustabdžius bylos, neatskleista ginčo esmė, nustatyti neteisingi faktai, kad sandėlyje talmanas neturėjo būti. Palikus galioti teismo sprendimą, tai neatitiktų Nuostatų 29 ir 30 punktų reikalavimų.

51. Pareiškėjas nurodo, kad teismas, atmesdamas jo skundą, paliko galioti skundžiamas atsakovo išvadas, kurios nepagrįstos ir grindžiamos klaidingais faktais. Atsakovas viso tyrimo metu nė karto nepasisakė dėl paties krautuvo vairuotojo A. S. kaltės ir veiksmų nelaimingo atsitikimo metu. Sandėlyje nebuvo jokio transporto ir pėsčiųjų eismo ženklinimo, tai nukentėjęs darbuotojas, net ir žinodamas, kad ten važinėja autokrautuvai, neturėjo galimybės aiškiai įvertinti kur važinėja krautuvai. Kadangi krautuvui kelio matomumas buvo apribotas, pagal Ekspertizės aktą konstatuotina, kad krautuvo vairuotojas A. S., 2020 m. rugpjūčio (duomenys neskelbtini) d., vykdydamas darbus nesilaikė Instrukcijos Nr. 11 1.37 punkto reikalavimo, t. y. kad būtina važiuoti atbuline eiga, jei įranga užstoja krautuvo vairuotojui kelią, arba važiuoti pirmyn tik tada, kai komanduoja signalizuotojas, be to, galima daryti išvadą, kad A. S. viršijo leistiną judėjimo greitį. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad VDI teiginiai ir išvados šiuo klausimu prieštarauja ne logikai, bet ir Ekspertizės aktui.

52. Pareiškėjas pažymi, kad VDI tyrimo metu nesilaikė Nuostatų 22 ir 23 punkte įtvirtintų tyrimo atlikimo ir / ar sprendimų priėmimo terminų. Pareiškėjas buvo žodžiu informuotas, kad VDI lauks ekspertizės išvadų, tačiau galiausiai į jas nebuvo atsižvelgta.

53. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad VDI pagal Nuostatų 31 punktą neteisingai vertino įvykio darbe faktines aplinkybės bei tikrąsias nelaimingo įvykio priežastis, todėl netinkamai vertino įvykio atsiradimo priežastinį ryšį su darbu, o Akte nurodytas galimai padarytas darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų formalus pažeidimas akivaizdžiai negalėjo būti ir nebuvo nelaimingo įvykio priežastimi, todėl surašytas Aktas neatitinka Nuostatų 29 punkte nustatytų įvykio darbe tyrimo tikslų bei 30 punkte nustatytų reikalavimų. Todėl sprendimas dėl atlikto tyrimo atitikties Nuostatų reikalavimams naikintinas ir privalo būti grąžintas atsakovui papildomo tyrimo atlikimui. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu apklausiant liudytojus ir ištyrus kitus įrodymus, paaiškėjo daugiau aplinkybių, kurios paneigia ne tik VDI Sprendimo išvadas, bet faktines aplinkybes, kuriomis buvo remiamasi priimant Sprendimą.

54. Atsakovas VDI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

55. Atsakovo vertinimu, teismas tinkamai įvertino tyrimo metu surinktą medžiagą ir padarė teisiškai pagrįstas išvadas. A. M. negavo reikiamos informacijos iš savo darbdavio kaip saugiai atlikti darbines funkcijas sandėliuose, įskaitant nurodymus kaip saugiai patekti į sandėlį ir imti trąšų mėginius, kai šalia dirba krautuvai ir būtina eiti krautuvų važiavimo keliu. Aprašas skirtas užtikrinti kad darbuotojai, dirbdami tokiomis sąlygomis, dirbtų saugiai. VDI inspektorius, tirdamas įvykį darbe, vertina visus aspektus, ne tik tuos, kurie tiesiogiai įtakojo įvykį darbe, bet ir tuos, kurie sukūrė prielaidas tokiai situacijai susidaryti, kad įvyko nelaimingas atsitikimas.

Teismas teisingai konstatavo, kad nelaimingų atsitikimų darbe prevencine prasme, pareiškėjas neteisingai teigia, kad pagrindine ir esmine aplinkybe, nulėmusią nelaimingo įvykio atsiradimą, buvo autokrautuvo vairuotojo A. S. nerūpestingas ir darbų saugos instrukcijų reikalavimus pažeidžiantis elgesys, nes tokį A. S. elgesį lėmė darbdavių iki galo neatliktos pareigos, nustatytos darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Atsakovo vertinimu, įvykio darbe tyrimo metu surinkti faktiniai duomenys neleidžia teigti, kad krautuvo vairuotojas žinojo / galėjo žinoti kada, kokioje vietoje, galėjo būti A.

M. ir todėl būtent neatsakingi krautuvo vairuotojo veiksmai lėmė, kad įvyko nelaimingas atsitikimas darbe. UAB „Birių krovinių terminalas“ 2020 m. rugpjūčio (duomenys neskelbtini) d. darbų planas buvo skirtas užtikrinti, kad įmonės veikla būtų vykdoma efektyviai, bet šis įmonės vidinis dokumentas neturėjo darbuotojų saugaus darbo užtikrinimo paskirties. Turėjo būti parengta aiški darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo tvarka, kadangi DSSĮ 30 straipsnyje nurodyta, kad du ir daugiau darbdavių, atlikdami darbus toje pačioje darbo vietoje, organizuoja darbą taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, neatsižvelgiant į tai, kuriam darbdaviui darbuotojas dirba.

Prokuroro pastabos dėl paties nelaimingo atsitikimo eigos VDI tyrimui reikšmės neturi. Pareiškėjo keliami klausimai dėl krautuvo vairuotojo žinojimo apie pašalinių darbuotojų sandėlyje buvimą nelaimingų atsitikimų darbe prevencine prasme, tik patvirtina faktą, kad abu darbdaviai nustatyta tvarka neatliko DSSĮ 30 straipsnyje nustatytų pareigų. Darbdavio teisė pasirinkti priemones, kurios įgalintų pašalinti įvykio tyrimo metu nustatytus teisės aktų pažeidimus. Tyrėjas nustatė, kad profesinės rizikos vertinimas UAB „Birių krovinių terminalas“ esančiose A.

M. darbo vietose nebuvo baigtas atlikti ir A. M. su juo nebuvo supažindintas. Tyrėjas išnagrinėjo Ekspertizės akto išvadas ir esminių prieštaravimų tarp Papildomo tyrimo akte nurodytų įvykio darbe aplinkybių bei įvardintų nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių ir Ekspertizės akto išvadų nėra. VDI uždaviniai nuo ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmų atliekant tyrimą iš esmės skiriasi. Atskirų darbuotojų ne visai atsakingi veiksmai, tuo labiau jeigu jie yra lemti darbdavių ne iki galo įvykdytų pareigų, nelaimingų atsitikimų darbe prevencine prasme, nėra tokie reikšmingi, kaip darbdavio pareigų nevykdymas, nagrinėjamu atveju pasireiškęs netinkamu darbo organizavimu ir nepakankama saugos ir sveikatos darbe vidine kontrole.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 56. Ginčas byloje kilo dėl VDI Sprendimo, kuriuo VDI pripažino, kad įvykio darbe, kurio metu pareiškėjo darbuotojas patyrė mirtiną traumą, papildomas tyrimas atliktas vadovaujantis Nuostatų reikalavimais, Papildomo tyrimo aktas, Nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos 2020 m. lapkričio 24 d. Aktas Nr. 1 bei pirminio ir papildomo tyrimo metu surinkta medžiaga laikoma neatsiejama VDI atliktų tyrimų dalimi ir administracinė procedūra laikoma baigta, teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo atsakovą atlikti pakartotinį papildomą tyrimą dėl nelaimingo įvykio darbe.

57. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad dviejų bendrovių darbuotojų tarpusavio veiksmų koordinavimo nenustatymas ir nebuvimas lėmė nelaimingą atsitikimą, darbdavys privalėjo organizuoti profesinės rizikos vertinimą talmano darbo vietoje, identifikuoti rizikos veiksnius ir supažindinti žuvusį darbuotoją su galimais profesinės rizikos veiksniais jo darbo vietoje, nurodant, kaip apsisaugoti nuo jų, tai numatyta DSSĮ 25 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose. Teismas nustatė, kad profesinės rizikos vertinimas UAB „Birių krovinių terminalas“ esančiose A. M. darbo vietose nebuvo iki galo atliktas ir darbuotojas su juo nebuvo supažindintas, darbdavys darbuotojus instruktavo, tačiau instrukcijos parengtos nekreipiant dėmesio (ar kreipiant nepakankamą dėmesį) į profesinės rizikos vertinimą, dėl ko darbuotojas dirbo neturėdamas pilnos ir tikslios informacijos, kaip tai atlikti saugiai, įskaitant nurodymus, kaip saugiai patekti į sandėlį ir imti trąšų mėginius, kai šalia dirba krautuvai ir būtina eiti krautuvų važiavimo keliu. Teismas sprendė, kad pagrįstos atsakovo išvados, jog įvykio darbe priežastimis tapo netinkamas darbų organizavimas bei saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas. Teismas vertino, kad VDI vykdomo nelaimingo atitikimo darbe tyrimo ir dėl to paties įvykio pradėto ikiteisminio tyrimo metu sprendžiami skirtingi klausimai, todėl Ekspertizės akte išdėstytų faktinių aplinkybių interpretavimas gali skirtis ir nėra pagrindu pripažinti VDI Sprendimą neteisėtu. Teismas konstatavo, kad atsakovas duomenis, susijusius su ginčo įvykiu darbe, vertino objektyviai, visapusiškai, analizavo pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, dokumentus bei aplinkybes, tyrimą atliko vadovaudamasis Nuostatais, pareiškėjui išreiškus nesutikimą, pateikė motyvuotą sprendimą.

58. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės, ne atsakovas savo išvadose nenustatė esminės aplinkybės, jog nelaimingas atsitikimas darbe įvyko ne dėl to, kad buvo nesilaikoma draudimo patekti į sandėlį arba neinformuojama apie patekimą į sandėlį, bet dėl to, jog krautuvo vairuotojas nesaugiai valdė padidinto pavojaus šaltinį – krautuvą. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad nuolat vykdė profesinės rizikos vertinimą, buvo nustatyta, jog papildomų veiksmų imtis nereikia, todėl pareiškėjas neturėjo pareigos instruktuoti ir atskirai supažindinti darbuotoją A. M. su profesinėmis rizikomis talmano darbo vietoje apie kurias jis žinojo jau iš kitų instrukcijų. Profesinės rizikos vertinimo ataskaita neturėjo jokio tiesioginio priežastinio ryšio, kad įvyko nelaimingas atsitikimas. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nebuvo aktyvus ir tinkamai nesprendė pareiškėjo prašymų dėl įrodymų išreikalavimo, nemotyvuotai ir nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą sustabdyti administracinę bylą. VDI išvados nelogiškos ir prieštarauja Ekspertizės aktui, į jį nebuvo atsižvelgta. Pareiškėjas pažymi, kad VDI tyrimo metu nesilaikė Nuostatų 22 ir 23 punkte įtvirtintų tyrimo atlikimo ir / ar sprendimų priėmimo terminų, pagal Nuostatų 31 punktą neteisingai vertino įvykio darbe faktines aplinkybes bei tikrąsias nelaimingo įvykio priežastis, todėl netinkamai vertino įvykio atsiradimo priežastinį ryšį su darbu, o Akte nurodytas galbūt padarytas darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų formalus pažeidimas akivaizdžiai negalėjo būti ir nebuvo nelaimingo įvykio priežastimi, todėl surašytas Aktas neatitinka Nuostatų 29 punkte nustatytų įvykio darbe tyrimo tikslų bei 30 punkte nustatytų reikalavimų.

59. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

60. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimą reglamentuoja DSSĮ. Šio įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įvykis darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo turi būti ištirti ir jų tyrimo rezultatai surašyti Nuostatuose nustatyta tvarka. DSSĮ 44 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad įvykį darbe, dėl kurio sunkiai pakenkiama darbuotojo sveikatai ar darbuotojas miršta, tiria VDI, dalyvaujant darbdavio atstovui ir darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai.

61. Byloje nustatyta, kad Papildomo tyrimo aktu buvo papildytas ir naujai išdėstytas Akto 5 punktas (nelaimingo atsitikimo aplinkybės) bei papildytas ir naujai išdėstytas Akto 11 punktas (nelaimingo atsitikimo priežastys): „1. Netinkamas darbų organizavimas [16]. UAB „SGS Klaipėda LTD“ ir UAB „Birių krovinių terminalas“ atlikdami darbus tose pačiose darbo vietose neorganizavo darbų taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, nebendradarbiavo ir nekoordinavo savo darbuotojų veiksmų dirbant trąšų sandėliuose ir neinformavo vienas kito apie darbų atlikimo laiką. Tokiu būdu susidarė sąlygos, kai krautuvo vairuotojas, tikėdamasis, kad sandėlyje nėra žmonių, nesilaikė reikalavimo esant ribotam matomumui važiuoti atbulam ar pasitelkti signalizuotoją ir pervažiavo į krautuvo judėjimo kelią įžengusį darbuotoją. Pažeista: Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 str. ir Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų, darbdavių susitarimu pasiųstų laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, instruktavimo tvarkos aprašo, patv. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2012m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr.V-240 (2018 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. EV-171 redakcija) 14 p. 2. Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas [25]. UAB „SGS Klaipėda LTD“ nebuvo įvertinusi profesinės rizikos savo talmanų darbo vietose UAB „Birių krovinių terminalas“, neidentifikavo visų rizikos veiksnių ir nesupažindino A. M. su galimais konkrečiais profesinės rizikos veiksniais jo darbo vietoje, nurodant, kaip apsisaugoti nuo jų. Instrukcijose nurodyti rizikos dėl krautuvo užvažiavimo išvengimo būdai (draudimas būti ant autokrautuvų ir elektrokrautuvų judėjimo kelio, reikalavimas automašinas ir kitus mechanizmus pereiti tik iš priekio, ne mažesniu kaip 5 m atstumu nuo jų) buvo nepakankami ir neįvykdomi dirbant sandėliuose). Pažeista: Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 str. 1 dalies 2, 3 p.“. Skundžiamu Sprendimu pripažinta, kad papildomas tyrimas atliktas vadovaujantis Nuostatų reikalavimais.

62. DSSĮ 30 straipsnio 30 straipsnis nustato, jog du ir daugiau darbdavių, atlikdami darbus toje pačioje darbo vietoje ar darbo vietose, organizuoja darbą taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, neatsižvelgiant į tai, kuriam darbdaviui darbuotojas dirba. Siekdami apsaugoti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, darbdaviai bendradarbiauja ir koordinuoja veiksmus, įgyvendindami darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatas, ir informuoja vienas kitą, darbuotojų atstovus, darbuotojų atstovus saugai ir sveikatai bei darbuotojus apie galimus pavojus ir rizikos veiksnius, prireikus parengia bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo tvarkos aprašą.

63. Aprašo 14 punktas nustato, kad du ir daugiau darbdavių, atlikdami darbus toje pačioje darbo vietoje ar darbo vietose, organizuoja darbą taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, įvertina galimus pavojus ir rizikos veiksnius ir prireikus parengia bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo tvarkos aprašą, kuriame nustato ir darbuotojų instruktavimo tvarką.

64. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovas, atlikęs papildomą tyrimą, pagrįstai Papildomo tyrimo akte konstatavo nelaimingo atsitikimo darbe priežastį – netinkamas darbų organizavimas. Byloje nėra duomenų, kad VDI būtų pateikti dokumentai, patvirtinantys, jog darbdaviai organizavo darbus taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, jog būtų buvęs parengtas bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo tvarkos aprašas. Nors pareiškėjas ir UAB „Birių krovinių terminalas“ ėmėsi priemonių darbuotojų saugai garantuoti jiems dirbant sandėlyje Nr. 3, tačiau iš byloje surinktų įrodymų akivaizdu, jog jos buvo nepakankamos, kad būtų išvengta įvykusio nelaimingo atsitikimo. Todėl tiek atsakovo, tiek pirmosios instancijos teismo išvados šiuo aspektu pagrįstos.

65. DSSĮ 25 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas: organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimą ir nustato faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, padaliniuose ir atskirose darbo vietose. Nustačius, kad darbo priemonės ir (ar) darbo sąlygos įmonėje, padaliniuose ir (ar) darbo vietose neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, kad darbo aplinkoje yra kenksmingų ir (ar) pavojingų veiksnių, darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja reikiamų prevencijos priemonių parengimą ir įgyvendinimą (2 p.); atsižvelgęs į darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje sprendžia, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoja kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimą ir, jeigu jos nepakankamai apsaugo darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus aprūpina asmeninėmis apsaugos priemonėmis, organizuoja tokių priemonių patikrinimus, aprūpina darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, diegia saugius darbo ir technologijos procesus, darboviečių vietose, kur galima rizika, įrengia saugos ženklus, įrengia buities, sanitarines ir asmens higienos patalpas (3 p.).

66. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad profesinės rizikos vertinimas UAB „Birių krovinių terminalas“ esančiose pareiškėjo darbuotojo A. M. darbo vietose nebuvo iki galo atliktas ir A. M. su juo nebuvo supažindintas (žr., pvz., Ekspertizės aktą), jis negavo reikiamos informacijos iš savo darbdavio, kaip saugiai atlikti darbines funkcijas sandėliuose, įskaitant nurodymus, kaip saugiai patekti į sandėlį ir imti trąšų mėginius, kai šalia dirba krautuvai ir būtina eiti krautuvų važiavimo keliu. Be to, iš VDI tyrimui pateiktos medžiagos matyti, kad atsakovas pagrįstai sprendė, jog ir nukentėjusio darbuotojo instruktavimas buvo atliekamas pažeidžiant nustatytą periodiškumą. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir atsakovo išvadomis Papildomo tyrimo akte dėl saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumo.

67. Nuostatų 29 punkte numatyta, kad įvykio darbe tyrimo tikslai yra: nustatyti įvykio darbe metu buvusias ar susidariusias sąlygas, kurios turėjo įtakos įvykiui arba jį nulėmė (29.1); nustatyto įvykio darbe priežastis (29.2); numatyti prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti (29.3). Tiriant įvykį darbe privalu nustatyti: koks įvykio darbe priežastinis ryšys su darbu (30.1); ar įvykį lėmė darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, ar šie pažeidimai yra įvykio darbe priežastys (30.2). Įvykio darbe aplinkybės, priežastinis ryšys su darbu, priežastys ir darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai ištiriami ir aprašomi nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos akte (2 priedas), vadovaujantis Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodiniais nurodymais, patvirtintais vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus (Nuostatų 31 p.)

68. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, iš Akto ir Papildomo tyrimo akto matyti, kad VDI tyrimą atliko vadovaudamasi Nuostatų 29 ir 30 punktuose įtvirtintomis nuostatomis, nustatinėjo ne tik esmines nelaimingo atsitikimo priežastis, bet ir įvykio darbe metu buvusias ir susidariusias sąlygas, kurios vienaip ar kitaip turėjo įtakos įvykiui, įvardijo teisės normų pažeidimus, pateikė išvadas ar šie pažeidimai yra įvykio darbe priežastys.

69. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, kad atsakovas neatsižvelgė į baudžiamojoje byloje surašyto ir atsakovui pateikto Ekspertizės akto išvadas, netenkino pareiškėjo prašymo sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla, pažymi, jog nuoseklioje administracinių teismų praktikoje pripažįstama, jog nelaimingo atsitikimo darbe priežastys yra nustatinėjamos VDI atliekamo tyrimo metu, o ne ikiteisminiame tyrime, kadangi šių tyrimų metu sprendžiami skirtingi klausimai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A624-2130/2014; 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2178-520/2017). Atitinkamai, Ekspertizės aktą VDI pareigūnai privalo vertinti jų atliekamo tyrimo apimtyje ir kontekste. Nagrinėjamu atveju atsakovo padarytų išvadų dėl nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių (padarytų, be kita ko, remiantis ir Ekspertizės akte pateiktomis ekspertų išvadomis, kurios iš esmės neprieštarauja Papildomo tyrimo aktui) nepaneigia pareiškėjo argumentai dėl Ekspertizės akto turinio.

70. Pareiškėjas ir apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki tol, kol įsiteisės teismo nuosprendis Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų baudžiamojoje byloje Nr. 1-14-890/2023, kurioje jau nustatytos aplinkybės, padarytos išvados, turinčios prejudicinį ryšį su šia byla. Pareiškėjas pateikė Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 5 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. I-14-890/2023, kuriuo A. S. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Minėtas teismo nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs. Pareiškėjo teigimu, baudžiamojoje byloje, ne tik tikslinamos, bet ir nustatytos naujos faktinės aplinkybės, kurių nevertino ar netinkamai vertino atsakovas ir tarp administracinės ir baudžiamosios bylos yra akivaizdus prejudicinis ryšys. Pareiškėjas prašyme teigia, jog Ekspertizės akte nurodoma, kad pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis ir esminė sąlyga yra tai, kad krautuvas buvo valdomas taip, jog A. S. neturėjo techninės galimybės pamatyti į krautuvo judėjimo trajektoriją įžengusį nukentėjusįjį ir judėdamas jį pervažiavo. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad valstybinį kaltinimą palaikiusios prokurorės pozicija nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme buvo tokia, kad VDI nelaimingo atsitikimo tyrimo išvados padarytos neteisingai įvertinus faktinius duomenis.

71. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 69 punkte aptartą teismų praktiką, įvertinusi Ekspertizės akte padarytas išvadas, kurios pareiškėjo nurodomu klausimu yra tokios: „Tiriamo nelaimingo atsitikimo darbe priežastis ir pagrindinė sąlyga yra tai, kad esant ribotam matomumui, krautuvas buvo valdomas taip, jog vairuotojas neturėjo techninės galimybės pamatyti įžengusį į krautuvo judėjimo trajektoriją A. M. ir sustabdyti krautuvo, bei tai, kad A. M. tuo metu buvo krautuvo judėjimo kelyje/trajektorijoje“, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo stabdyti administracinės bylos nagrinėjimo, kadangi tarp nagrinėjamos bylos ir baudžiamosios bylos nėra prejudicinio ryšio, nes skiriasi įvykio darbe tyrimo tikslai (žr. Nuostatų 29 p.) ir baudžiamosios atsakomybės taikymo tikslai. Kaip minėta, tiriant įvykį darbe privalu nustatyti: koks įvykio darbe priežastinis ryšys su darbu (Nuostatų 30.1 p.) ar įvykį lėmė darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, ar šie pažeidimai yra įvykio darbe priežastys (Nuostatų 30.2 p.). Ištyrus įvykį darbe, darbdavys organizuoja prevencijos priemonių nelaimingo atsitikimo darbe (taip pat galinčių įvykti tokių ar panašių nelaimingų atsitikimų darbe) priežastims pašalinti parengimą ir įgyvendinimą (Nuostatų 87 p.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodomi argumentai ir subjektyvus baudžiamosios bylos duomenų vertinimas nesudaro pagrindo ginčo situacijos vertinti kitaip ir tenkinti prašymą sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą.

72. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų matyti, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pažymėtina, jog ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

73. Pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai aptarė bylos faktines aplinkybes ir pakankamai motyvuotai pasisakė apie atsakovo nustatytų pažeidimų įtaką nelaimingam atsitikimui kilti ir ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies, 80 straipsnio, 87 straipsnio 4 dalies 2–4 punktų nuostatų nepažeidė.

74. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisėjas, teismo posėdžių sekretorius, specialistas, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi nedelsdami nusišalinti arba būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių šių asmenų nešališkumu.

75. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl teismo šališkumo, neobjektyvumo, teisėjų kolegija pažymi, kad visais atvejais abejonės dėl teismo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais bei prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011; 2023 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-691-968/2023 ir kt.). Susipažinus su pirmosios instancijos teismo procesiniais dokumentais, bylos medžiaga, darytina išvada, kad bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija vykdė teisėjo (teismo) jurisdikcinę veiklą: tinkamai ir nešališkai atliko atskirus procesinius veiksmus, įskaitant, bet neapsiribojant prašymų išsprendimą, klausimų uždavimą, įpareigojimų nustatymą, bendravimą su proceso dalyviais, įrodymų tyrimą ir kt. Nagrinėjamu atveju matyti, kad pareiškėjui pareiškus teismui nušalinimą, šis klausimas buvo išspręstas Regionų apygardos administracinio teismo pirmininko nutartimi ir nuspręsta prašymo dėl nušalinimo netenkinti. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo sustabdyti bylą nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo teigti, kad bylą nagrinėjęs teismas buvo šališkas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog teisėjo (teismo) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas – negali savaime būti vertinama kaip teisėjo (teismo) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo (teismo) nušalinimo pagrindas, o tai, kad pareiškėjas tiesiog nesutinka su atskirais procesiniais veiksmais, su priimtu teismo sprendimu, teismo atliktu įrodymų (faktinių aplinkybių) vertinimu, nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog bylą išnagrinėjo ir teismo sprendimą priėmė šališkas teismas.

76. Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste, todėl pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas esmines aplinkybes ir detaliai atsakius į pagrindinius šalių argumentus, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99); taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1410-442/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020; ir kt.). Proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.

77. Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, tinkamai įvertino Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

78. Pareiškėjas prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, jis neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 41 str. 1 d.).

79. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Birių krovinių terminalas“ prašo priteisti 1 573 Eur patirtas išlaidas už advokato teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas, ir išnagrinėjus bylą iš esmės yra patenkinamos ar apginamos trečiojo suinteresuoto asmens teisės (ABTĮ 41 str. 3 d.), konstatuoja, kad UAB „Birių krovinių terminalas“ įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2, 7 ir 8.11 punktų nuostatuose įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, šį UAB „Birių krovinių terminalas“ prašymą tenkina ir iš pareiškėjo UAB „Birių krovinių terminalas“ naudai priteisia 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (ABTĮ 40 str. 1, 3 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „SGS Klaipėda LTD“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Birių krovinių terminalas“ iš pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „SGS Klaipėda LTD“ 1 573 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė