66bcea0c-1ea5-4bbd-95ad-c9bea5fcbe13 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-320-843/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51883-2019-0 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų AuÅ¡ros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Cinino ir Dariaus Prankos, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo P. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų 2020 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo P. B. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 48 parų areÅ¡to bausmė.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 32 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 68 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metus. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis skirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas valstybės nuosavybėn. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1.

P. B. 2019 m. gruodžio 7 d. 14:45 val. (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo iÅ¡registruotÄ automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkotesteriu antru patikrinimu buvo nustatytas didesnis nei 1,5 promilės, t. y. 2,08 promilių neblaivumas. II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 2.

Apeliaciniu skundu nuteistasis P. B. praÅ¡o pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų 2020 m. kovo 17 d. nuosprendį ir skirti Å¡velnesnę bausmę, nesusijusiÄ su trumpalaikiu laisvės atėmimu. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais. 2.1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neargumentuotai ir netinkamai iÅ¡nagrinėjo jo kaltės klausimÄ . Teismų praktikoje baudžiamoji atsakomybė suvokiama kaip kraÅ¡tutinė priemonė, naudojama saugomų gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai Å¡velnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti tų pačių tikslų.

Baudžiamoji atsakomybė yra numatyta tik už pavojingas veikas, galinčias sukelti asmenims arba valstybei teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus padarinius, o ne už formalius pažeidimus. 2.2. Taip pat nurodo, kad teismas neteisingai iÅ¡sprendė ir bausmės skyrimo klausimÄ , paskyrė per griežtÄ bausmę. Bausmė turi bÅ«ti teisinga, o tai reiÅ¡kia, kad ji turi atitikti padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Bausmės teisingumas yra neatsiejamas ir nuo bausmės individualizavimo, kuris yra pamatinis baudžiamosios teisės principas.

Teisinga bausmė turi atitikti ir BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtÄ bausmės paskirtį bei BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-259/2011). 2.3. Skunde nurodoma, kad teismas pagrįstai nustatė atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – jis prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, pasielgė netinkamai, savo veiksmus vertina kritiÅ¡kai. Kaltę prisipažino visa apimtimi, teismas taikė sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , tad jis palengvino bylos iÅ¡nagrinėjimÄ .

Pabrėžia, kad sprendžiant apie Å¡velnesnės bausmės skyrimÄ svarbu tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, juo nebuvo padaryta jokia žala, jis yra dirbantis, charakterizuojamas teigiamai.

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ prokuroras D. Ž. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė. Be nuteistojo nurodytų, jį teigiamai charakterizuojančių duomenų bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, kad jo atžvilgiu pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas dėl vairavimo esant neblaiviam, jis ne kartÄ baustas administracine tvarka už vairavimÄ esant neblaiviam bei už kitus pažeidimus.

Paskirtos baudos nemokamos, įtakos apelianto elgesiui nedaro, tad bauda nėra pakankamai efektyvi priemonė. II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas 4. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių Å¡io kodekso pažeidimų, nenurodytų apeliaciniame skunde, bet turėjusių neigiamos įtakos nuteistajam, patikrino bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

5. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neargumentuotai ir netinkamai iÅ¡nagrinėjo jo kaltės klausimÄ , tačiau su tuo sietinų detalesnių argumentų nepateikė. Byloje surinkti įrodymai, o bÅ«tent paties P. B. parodymai, liudytojų R. N., E. G. parodymai, neblaivumo nustatymo akto duomenys patvirtina, kad P. B. 2019 m. gruodžio 7 d. 14:45 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkotesteriu antru patikrinimu buvo nustatytas 2,08 promilių neblaivumas.

Å ie įrodymai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitÄ , tad abejonių dėl jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių apeliacinės instancijos teismui nekilo. Pirmosios instancijos teismas Å¡iuos duomenis įvertino argumentuotai ir tinkamai, P. B. kaltę padarius BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ konstatavo pagrįstai, nes jis vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, nustatytas neblaivumas buvo didesnis nei 1,5 promilės. Baudžiamajame įstatyme numatytÄ ribÄ , nuo kurios galima baudžiamoji atsakomybė, apeliantui nustatytas neblaivumas virÅ¡ijo ženkliai.

Tokia veika nėra ir negali būti vertinama kaip nepavojinga, tik kaip formalus pažeidimas, nes vairuodamas neblaivus nuteistasis sukėlė realų pavojų tiek sau, tiek vežamam keleiviui, tiek visuomenės bei eismo saugumui. Kaip ir nurodė apeliantas, baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė, tačiau šiuo atveju ji taikyta pagrįstai.

6. Apeliantas ginčija jam parinktÄ bausmę, o bÅ«tent areÅ¡tÄ , teigdamas, kad Å¡i bausmė yra per griežta. Parinkdamas konkrečiÄ bausmės rūšį bei jos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ , motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ , vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 1, 2, dalys).

Visų Å¡ių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, atitinkančiÄ BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

7. BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcija numato galimybę skirti Å¡iÄ veikÄ padariusiam asmeniui baudÄ , areÅ¡tÄ arba laisvės atėmimÄ iki 1 metų. Pirmosios instancijos teismas parinko antrÄ pagal griežtumÄ bausmės rūšį – areÅ¡tÄ , paskirdamas trumpesnę nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas vidurkis jo trukmę – 48 paras, Å¡iÄ bausmę dar sumažindamas vienu trečdaliu iki 32 parų taikant BK 641 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas dar kartÄ Ä¯vertino nustatytas bausmės parinkimui reikÅ¡mingas aplinkybes.

8. P. B. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , davė dėl jos parodymus, taip padėdamas jÄ iÅ¡aiÅ¡kinti, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, kas pagrįstai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistasis dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, sunkinančių aplinkybių byloje nėra nustatyta. Å ios aplinkybės vertintinos P. B. naudai. Tačiau be Å¡ių aplinkybių bÅ«tina įvertinti į kitas. P. B. padarė baigtÄ , tyčinį, nesunkų nusikaltimÄ .

Jis transporto priemonę vairavo bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas neblaivumas ženkliai virÅ¡ijo ribÄ , nuo kurios numatyta baudžiamoji atsakomybė. Jis vairavo mieste, dienos metu, Å¡alia prekybos centro, automobilyje veždamas keleivį. Tokiu bÅ«du buvo sukeltas didelis pavojus jam pačiam, vežamam keleiviui, visuomenės ir eismo saugumui. Tai leidžia spręsti ir apie abejingÄ , atsainų asmens požiÅ«rį į minėtas baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes. Vertintina ir tai, kad P. B. yra daug kartų baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, daugumoje atvejų už KET reikalavimų pažeidimus, tarp jų 6 kartus už vairavimÄ esant neblaiviam.

Jam buvo skiriamos įvairaus dydžio baudos, kurios nėra mokamos. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad Å¡ioje byloje nagrinėjamas transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam nėra pavienis atvejis, P. B. skiriamos baudos nėra efektyvios priemonės, prevencinių tikslų jos nepasiekia, prieÅ¡ingo teisei P. B. elgesio nekeičia. Todėl, įvertinus visumÄ minėtų aplinkybių, pritartina byloje padarytai iÅ¡vadai, kad Å¡iuo atveju Å¡velniausios bausmės rÅ«Å¡ies – baudos – skyrimas nėra tikslingas, tokia bausmė nepasiektų jai keliamų tikslų.

Todėl parinkta antra pagal griežtumÄ bausmė – areÅ¡tas, Å¡iuo atveju yra tinkama priemonė. Tinkamai parinkta ir jos trukmė, kuri yra mažesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis.

9. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Skiriant bausmę baudžiamasis įstatymas pažeistas nebuvo, parinkta bausmė atitinka jos individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, nėra aiÅ¡kiai per griežta, yra proporcinga padarytos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumui, tad yra nekeistina. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo P. B. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai AuÅ¡ra Bielskė Audrius Cininas Darius Pranka