2025-12-29 Nr. AB-23363-3-62-3-02084-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1564-492/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02084-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gruodžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. spalio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovams Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmai 2024 m. lapkričio 11 d. nutartimi priėmė pareiškėjo A. Ž. skundą, kuriuo prašoma: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. (8.28Mr)ATP-K-2024-00020; 2) įpareigoti atsakovą klausimą dėl advokato pakeitimo nagrinėti iš naujo; 3) priteisti pareiškėjui iš atsakovų 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Prie nagrinėjamos administracinės bylos prijungtoje administracinėje byloje Nr. I2-4570-979/2025 priimtu patikslintu skundu pareiškėjas A. Ž. prašo: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. lapkričio 4 d. raštą Nr. (12.31Mr)FS-1786 „Dėl antrinės pagalbos išlaidų apmokėjimo“ ir įpareigoti atsakovą klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos apmokėjimo spręsti iš naujo; 2) priteisti iš atsakovo 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl galimo tyčinio pareigų neatlikimo.

2025 m. spalio 7 d. teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog šiuo metu Regionų administraciniame teisme nagrinėjama daug jo iškeltų administracinių bylų, kadangi visos šios bylos tarpusavyje susijusios, prašo spręsti klausimą dėl jų sujungimo į vieną administracinę bylą, kad visi pareiškėjo skundai būtų nagrinėjami kartu. Mano, jog priešingu atveju bylos negalės būti visapusiškai ir išsamiai išnagrinėtos.

Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojos 2025 m. spalio 8 d. nutartimi pareiškėjo prašymas dėl administracinių bylų sujungimo netenkintas.

Pareiškėjas A. Ž. 2025 m. spalio 13 d. pateikė teismui atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojos 2025 m. spalio 8 d. nutarties panaikinimo.

II. Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmai 2025 m. spalio 16 d. nutartimi (toliau – ir skundžiama nutartis) atsisakė priimti pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ), 152 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, kad pareiškėjo ginčijama 2025 m. spalio 8 d. nutartis, kuria buvo atmestas pareiškėjo prašymas dėl administracinių bylų sujungimo, atskiruoju skundu neskundžiama, šia nutartimi taip pat neužkertama galimybė tolimesnei bylos eigai, todėl apeliacinis procesas dėl 2025 m. spalio 8 d. nutarties yra negalimas.

III. Pareiškėjas A. Ž. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. spalio 16 d. nutartį ir Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojos 2025 m. spalio 8 d. nutartį bei įpareigoti teismą iš naujo nagrinėti bylų sujungimo klausimą. Pareiškėjas taip pat prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka; paaiškėjus galimos nusikalstamos veikos faktui elgtis teisės aktų nustatyta tvarka.

Pareiškėjo vertinimu, nepagrįstai yra varžoma jo teisė į teisminę gynybą. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad visos tiesiogiai susijusios pareiškėjo iškeltos administracinės bylos turi būti nagrinėjamos kartu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. spalio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Prieš pradedant tikrinti skundžiamos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl pareiškėjo prašymo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalį teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2025 m. gruodžio 4 d. nutartimi byla pagal pareiškėjo atskirąjį skundą skirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2025 m. gruodžio 16 d. nutartimi pakeista teismo posėdžio data). Nustačius, kad pareiškėjas atskirajame skunde prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir vadovaujantis ABTĮ 151 straipsniu, aktuali ABTĮ 141 straipsnio 1 dalis, pagal kurią proceso šalys savo procesiniame dokumente (šiuo atveju – atskirajame skunde) gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas savo poziciją ir argumentus dėl skundžiamos nutarties yra pakankamai aiškiai išdėstęs atskirajame skunde raštu. Todėl vien pareiškėjo noras betarpiškai dalyvauti atskirąjį skundą nagrinėjant žodinio proceso tvarka nepatvirtina būtinybės taikyti išimtį dėl atskirojo skundo nagrinėjimo formos. Šiuo atveju pareiškėjas nenurodė ir teisėjų kolegija nenustatė jokių kitų išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo atskirasis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pareiškėjo prašymo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkina.

ABTĮ nuostatos nustato, kad ne bet kokia pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis gali būti atskirojo skundo objektu. Vadovaujantis ABTĮ 152 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

Taigi, įstatymas konkrečiai nustato atskirojo skundo padavimo atvejus. Nesant ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų atskirajam skundui paduoti, teismas neturi pagrindo priimti asmens atskirąjį skundą ir apeliacinis procesas pagal tokį atskirąjį skundą iš viso neturi būti pradėtas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-83-629/2024).

Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojos 2025 m. spalio 8 d. nutartimi netenkintas pareiškėjo prašymas dėl administracinių bylų sujungimo, o Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmai 2025 m. spalio 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl 2025 m. spalio 8 d. nutarties, konstatavę, kad apeliacinis procesas dėl šios nutarties nėra galimas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, 2025 m. spalio 8 d. ir 2025 m. spalio 16 d. nutartis, aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad pareiškėjo ginčijama teismo nutartis nepatenka į ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus, todėl pagrįstai nuspręsta, kad apeliacinis procesas dėl Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojos 2025 m. spalio 8 d. nutarties yra negalimas ir atskirąjį skundą pagrįstai atsisakyta priimti. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjas atskirajame skunde nepateikė jokių faktinių ir teisinių argumentų paneigiančių šią išvadą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad sprendimas atmesti prašymą dėl bylų sujungimo neužkerta galimybės tolimesnei bylos eigai.

Apibendrindama teisėjų kolegija akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas ir priėmė teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, jog jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė faktinio ir teisinio pagrindų priimti atskirąją nutartį dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė