2023-03-08 Nr. AB-5297-3-62-3-01714-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. R. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (po reorganizavimo – Lietuvos kalėjimų tarnyba) apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės (po reorganizavimo – Lietuvos kalėjimų tarnyba), trečiasis suinteresuotas asmuo Alytaus pataisos namai (po reorganizavimo – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Legislator headnote
AI generated2023-03-08 Nr. AB-5297-3-62-3-01714-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas E. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL) priteisti 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Full text
Administracinė byla Nr. TA-142-629/2023
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01714-2021-2
Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 8 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. R. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (po reorganizavimo – Lietuvos kalėjimų tarnyba) apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės (po reorganizavimo – Lietuvos kalėjimų tarnyba), trečiasis suinteresuotas asmuo Alytaus pataisos namai (po reorganizavimo – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas E. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL) priteisti 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Pareiškėjas paaiškino, kad jam nebuvo suteiktas privalomasis gydymas nuo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) infekcijos laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. gegužės 25 d., t. y. 24 dienas jam nebuvo suteikti gyvybiškai reikalingi vaistai.
2.2. Nurodytas pažeidimas sukėlė neigiamus išgyvenimus, baimę dėl savo gyvybės ir sveikatos, taip pat pareiškėjas patyrė pažeminimą.
3. Atsakovo atstovas LAVL atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas atsiliepime nurodė šiuos argumentus:
4.1. Remiantis pareiškėjo įrašais Asmens sveikatos istorijoje jam nuo 2020 m. gegužės 19 d. gydytojo infektologo paskirti vaistai išduoti nebuvo dėl paskirtų vaistų tiekimo sutrikimo Lietuvoje, dėl šios priežasties pareiškėjas buvo nukreiptas nuotolinei gydytojo konsultacijai LAVL, kuris dėl vaistų tiekimo sutrikimo rekomendavo paskirtą vaistą pakeisti į kitą tos pačios grupės vaistą, tačiau pareiškėjas atsisakė vartoti naują vaistų derinį, motyvuodamas tuo, kad toleruoja tik nuolat išduodamus vaistus. LAVL pažymėjo, kad nuo 2020 m. birželio 1 d. pareiškėjui buvo tęsiamas gydymas ir išduodami anksčiau skirti vaistai.
4.2. Pareiškėjui išduotame medicinos pažymėjime neteisingai nurodytas laikotarpis, kada buvo nutrūkęs gydymas, nes ambulatorinių pacientų vaistų išdavimo lape bendrosios praktikos slaugytojos pažymėjo, kad vaistai buvo išduoti iki 2020 m. gegužės 18 d., taigi, pareiškėjui gydymas buvo nutrūkęs laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 19 d. iki 2020 m. gegužės 31 d.
4.3. Gydymą paskiria gydantis gydytojas pagal paciento ligos anamnezę, o ne pagal paciento pageidavimus, todėl nutrūkus pareiškėjo vartojamų vaistų tiekimui ir jam pasiūlius kitus tos pačios grupės vaistus, kurių jis atsisakė, nebuvo pažeisti pareiškėjo teisėti lūkesčiai ir teisė gauti tinkamą gydymą. Įrodymų, patvirtinančių, kad dėl LAVL teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų pareiškėjui kilo neigiamos pasekmės, nepateikta.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Alytaus pataisos namai (toliau – ir Alytaus PN) atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, rėmėsi šiais argumentais:
5.1. Asmens sveikatos priežiūros paslaugas ginčo laikotarpiu teikė LAVL. Pareiškėjui iki 2020 m. gegužės 18 d. buvo išduodami gydytojo paskirti vaistai, tačiau, sutrikus šių vaistų tiekimui Lietuvoje, gydytoja infektologė rekomendavo pareiškėjui tos pačios grupės kitą vaistą, tačiau pareiškėjas atsisakė vartoti naują vaistų derinį, motyvuodamas tuo, kad toleruoja nuolat išduodamus vaistus.
5.2. Pareiškėjui paskirtas gydymas buvo nutrūkęs laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 19 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. ir tik todėl, kad jis atsisakė vartoti gydytojo infektologo naujai paskirtą vaistų derinį, nuo 2020 m. birželio 1 d. pareiškėjui buvo išduodami anksčiau skirti vaistai.
II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui 110 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė.
7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylai aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK), Laisvės atėmimo vietų ligoninės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65 (toliau – ir Nuostatai), Vaistinių preparatų įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. V-101 (toliau – ir Aprašas), Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK), nuostatas pažymėjo, kad LAVL yra atsakinga už pataisos įstaigoje kalinamų nuteistųjų, turinčių sveikatos problemų, aprūpinimą vaistais ir medicinos priemonėmis.
8. Teismas pirmiausiai atkreipė dėmesį, kad atsakovo atstovas bei trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimuose nurodė, kad pareiškėjui (duomenys neskelbtini) ligos gydymas buvo nutrūkęs laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 19 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. LAVL Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus Alytaus pataisos namų 2021 m. lapkričio 3 d. medicininis pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad 2020 m. liepos 7 d. pareiškėjui išduotame medicinos pažymėjime buvo neteisingai nurodytas laikotarpis, kada buvo nutrūkęs gydymas, nes ambulatorinių pacientų vaistų išdavimo lape bendrosios praktikos slaugytojos yra pažymėjusios, kad vaistai pareiškėjui išduoti buvo iki 2020 m. gegužės 18 d. Iš į bylą pateiktų ambulatorinių pacientų vaistų išdavimo lapų teismas nustatė, kad pareiškėjui gydymas buvo nutrūkęs laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 19 d. iki 2020 m. gegužės 31 d., todėl teismas konstatavo, kad vaistų išdavimas pareiškėjui buvo sutrikęs būtent šiuo laikotarpiu.
9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. gegužės 26 d. buvo konsultuotas LAVL gydytojo infektologo, kuris išraše pažymėjo, kad yra sutrikęs vaisto „(duomenys neskelbtini)“ tiekimas Lietuvoje, todėl nuteistajam rekomenduojama minėtą vaistą pakeisti į tos pačios grupės vaistą „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nuteistasis atsisakė vartoti naują vaistų derinį, motyvuodamas tuo, kad toleruoja nuolat išduodamus vaistus. Atitinkamai pareiškėjas paskirtų vaistų negavo nuo 2020 m. gegužės 19 d., o 2020 m. gegužės 26 d. pareiškėjui buvo pasiūlyti kiti tos pačios grupės vaistai, kurių jis atsisakė. Teismo vertinimu, pareiškėjui sudarius galimybę nuo 2021 m. gegužės 26 d. pakeisti paskirtą vaistą tos pačios grupės ir galimybe nepasinaudojus (atsisakius), turint išankstinį hipotetinio pobūdžio nusistatymą, net neišbandant gydytojo naujai rekomenduojamų vaistų, LAVL įgyvendino pareigą užtikrinti pareiškėjui būtinąją medicinos pagalbą. Teismas sprendė, kad nuo 2020 m. gegužės 26 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. LAVL užtikrino tos pačios apimties asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kaip ir asmenims, esantiems laisvėje, kadangi sutrikus laisvėje gyvenančių pacientų vartojamų vaistų tiekimui ar nustojus vaistus gaminti, jiems kartais taip pat yra skiriami kiti tos pačios grupės vaistai. Todėl neteisėtų LAVL veiksmų teismas anksčiau minėtu laikotarpiu nenustatė, nes buvo imtasi veiksmų užtikrinti pareiškėjui sveikatos priežiūros paslaugas. Gydymą pacientui skiria jį gydantis gydytojas pagal ligos anamnezę, bet ne pagal paciento pageidavimus.
10. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovo atstovas 7 dienas neaprūpino pareiškėjo vaistais, paskirtais jam nustatytos ligos gydymui. Teismas pažymėjo, kad byloje nepateikta įrodymų, kurie paneigtų atsakovo atstovo pareigą užtikrinti pareiškėjui minėtas 7 dienas būtinąją medicinos pagalbą, t. y. aprūpinti pareiškėją jam paskirtais vaistais ir užtikrinti tos pačios apimties asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kaip ir asmenims, esantiems laisvėje.
11. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad LAVL netinkamai vykdė pareigą aprūpinti pareiškėją jam paskirtais vaistais, dėl to pareiškėjas tam tikrą laikotarpį (7 dienas – nuo 2020 m. gegužės 19 d. iki 2020 m. gegužės 25 d.) buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų (nebuvo nei išduoti gydytojo paskirti vaistai, nei rekomenduota vartoti kitus vaistus), todėl pareiškėjas patyrė papildomų fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, t. y. patyrė neturtinę žalą.
12. Teismas sprendė, kad padarytų išvadų nepaneigia ir LAVL nurodoma aplinkybė, kad dėl vaistų tiekimo sutrikimo Lietuvoje LAVL negalėjo aprūpinti pareiškėjo reikiamais vaistais, kadangi viešajai civilinei atsakomybei kilti kaltės sąlyga nėra būtina.
13. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs CK 6.250 1–2 dalies nuostatas, pažeidimo trukmę (medikamentai pareiškėjui nebuvo išduoti 7 dienas), mastą, intensyvumą, pobūdį, įvertinęs tai, jog pareiškėjas teismui nepateikė duomenų apie jam kilusius negrįžtamus ar sunkius sveikatos sutrikimus dėl nustatyto teisių pažeidimo ar kitas sunkias neigiamas pasekmes, sprendė, kad 110 Eur atlygintinos neturtinės žalos dydis yra pakankamas pareiškėjo neigiamiems išgyvenimams kompensuoti.
III. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti ir priteisti jam 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
15. Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir apeliaciniame skunde remiasi šiais argumentais:
15.1. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi nepagrįstai LAVL argumentais. Pareiškėjas nurodo, kad Alytaus PN direktorius 2020 m. gegužės 15 d. rašte Nr. 363-644 nurodė, kad nuo 2020 m. gegužės 4 d. Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriuje nėra pareiškėjui paskirtų vaistų, dėl to yra informuotos atitinkamos institucijos. Taip pat pareiškėjas nurodo 2020 m. liepos 7 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris taip pat patvirtina, kad pareiškėjui vaistai nebuvo skirti laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. gegužės 25 d.
15.2. Atsakovo atstovas apgaudinėjo teismą nurodydamas, kad pareiškėją nuotoliniu būdu konsultavo gydytojas. Pareiškėjas teigia, kad vaistų neatsisakė. Pareiškėjas pažymi, kad LAVL ir Alytaus PN teikė netinkamus įrodymus ir melagingus argumentus.
16. Atsakovo atstovas LAVL atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti. Teismui nutarus kitaip, prašo grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
17. Atsakovas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą bei atsiliepime į apeliacinį skundą remiasi šiais argumentais:
17.1. LAVL taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies.
17.2. Pareiškėjas savo apeliaciniame skunde nenurodo ir nepateikia naujų argumentų ar motyvų. Pareiškėjas aplinkybes nurodė abstrakčiai, nepateikė neturtinę žalą pagrindžiančių įrodymų, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir neturtinės žalos. Be to, neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Teisės pažeidimo pripažinimo bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas.
18. Atsakovo atstovas LAVL apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų atmestas pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą pinigais. Teismui nutarus kitaip, prašo grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
19. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde remiasi šiais pagrindiniais argumentais:
19.1. LAVL sutinka, kad tam tikrą laikotarpį (7 dienas) LAVL negalėjo pareiškėjo aprūpinti vaistais. Tačiau tam įtakos turėjo ne LAVL veiksmai ar neveikimas. Tai, kad vaistų tiekimo sutrikimas truko itin trumpą laiką nepažeidžia CK 6.271 straipsnio nuostatų. Pats teismas nustatė, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų dėl pablogėjusios sveikatos būklės.
19.2. Visa su skundu susijusi medžiaga buvo pateikta pirmosios instancijos teismui, tačiau nebuvo objektyviai įvertinta. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, jog jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė, jo teiginiai apie padarytą žalą neparemti faktiniais įrodymais. Žalą (nuostolius) privalo įrodyti būtent pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamų pareiškėjo laikymo sąlygų, jis yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes. Pareiškėjas šios pareigos neįvykdė, todėl jam negalėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas.
20. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo atstovo LAVL apeliacinį skundą su juo nesutinka ir remiasi šiais argumentais:
20.1. Aplinkybė, kad pareiškėjui nebuvo suteikti būtini vaistai, yra reikšminga. Atsakovo atstovas remiasi melagingais duomenimis. Pareiškėjas pakartoja savo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes ir pažymi, kad vaistų jis negavo laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. gegužės 25 d.
20.2. Pareiškėjas nesutinka, kad jis neįrodė neigiamų išgyvenimų ir pažymi, kad ginčui aktualius vaistus vartoja nuo 2005 m., todėl jo patirta neturtinė žala yra akivaizdi. LAVL, pareiškėjo manymu, siekia išvengti atsakomybės.
21. Alytaus PN nurodo prisidedantys prie atsakovo atstovo apeliacinio skundo ir sutinka su jame pateiktais argumentais.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl galbūt neteisėtų valdžios institucijos veiksmų pareiškėjui neužtikrinus tęstinio medikamentinio gydymo (neaprūpinus reikiamais vaistais) atlyginimo.
23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir priteisė jam 110 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas nustatė, kad pareiškėjo gydymas buvo nutrūkęs laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 19 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. Tačiau 2020 m. gegužės 26 d. pareiškėjui buvo pasiūlyti kiti tos pačios grupės vaistai, kurių jis atsisakė, todėl teismas vertino, kad pareiškėjui neturtinė žala atsirado laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 19 d. iki 2020 m. gegužės 25 d.
24. Apeliacinius skundus pateikė tiek pareiškėjas, tiek atsakovo atstovas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik atsakovo atstovo pateiktais įrodymais ir netinkamai nustatė aplinkybes dėl ginčo laikotarpio ir priteistinos sumos. Atsakovo atstovas savo apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, nes pareiškėjas neįrodė jam padarytos neturtinė žalos fakto, be kita ko, pažymi, kad neturtinė žala ne visada turi būti kompensuojama pinigais.
25. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinių skundų ribų.
26. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (2 d.). Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (3 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (4 d.).
27. Apeliacinius skundus pateikę pareiškėjas ir atsakovo atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. To paties straipsnio 7 dalis įtvirtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylai reikšmingas faktines aplinkybes nustatė remdamasis byloje surinktais įrodymais.
28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, kritiškai vertina pareiškėjo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai nustatyto ginčo laikotarpio, kadangi juos paneigia byloje surinkti rašytiniai įrodymai. LAVL Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus Alytaus PN medicininiame pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 34) nurodyta, jog 2020 m. liepos 7 d. pareiškėjui išduotame medicinos pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 3) yra neteisingai nurodytas laikotarpis, kada buvo nutrūkęs pareiškėjo ligos gydymas, o pirmosios instancijos teismo nustatytą ginčo laikotarpį (nuo 2020 m. gegužės 19 d. iki 2020 m. gegužės 31 d.) patvirtina, be kita ko, Ambulatorinių pacientų vaistų išdavimo lapai (b. l. 38–39). Nurodytų ir kitų pirmosios instancijos teismui pateiktų oficialių rašytinių dokumentų pagrįstumu pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti, įrodymų dėl jų nepagrįstumo taip pat nepateikta ir su apeliaciniu skundu. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė, kad pareiškėjui vaistai nebuvo skiriami laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 19 d. iki 2020 m. gegužės 31 d.
29. Apeliacinės instancijos teismas taip pat kritiškai vertina LAVL apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai atlikto įrodymų vertinimo ir juos atmeta, nes atsakovo atstovas neįvardino konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų įrodymų vertinimo procese, o tik rėmėsi bendro, hipotetinio pobūdžio teiginiais.
30. Byloje nustatyta, kad 2020 m. gegužės 26 d. gydytojas infektologas pareiškėjui pasiūlė kitus tos pačios grupės vaistus, kurių jis atsisakė, motyvuodamas tolerancija nuolat išduodamiems. Pažymėtina, jog duomenų, kad pareiškėjas negalėtų vartoti naujai gydytojo rekomenduotų, byloje nėra. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir ginčo šalių argumentus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos išvada, kad atsakovo atstovas nuo 2020 m. gegužės 26 d. sudarė tinkamas sąlygas pareiškėjui gauti būtinų vaistų. Šiame kontekste kritiškai vertintini pareiškėjo teiginiai, kad jis nebuvo konsultuotas gydytojo infektologo, kadangi šie argumentai neparemti įrodymais, yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs. Be to, juos paneigė byloje pateiktas 2020 m. gegužės 26 d. infektologo konsultacijos išrašas ir LAVL Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus Alytaus PN 2021 m. lapkričio 3 d. medicininis pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). Įvertinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad atsakovo atstovas neįgyvendino pareigos aprūpinti pareiškėjo vaistais laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 19 d. iki 2020 m. gegužės 25 d. (kadangi būtent gegužės 26 d. jam buvo pasiūlyti kiti tos pačios grupės vaistai), t. y. 7 paras.
31. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs ginčo laikotarpį – nuo 2020 m. gegužės 19 d. iki 2020 m. gegužės 31 d., pagrįstai sprendė, jog LAVL netinkamai vykdė pareigą aprūpinti pareiškėją vaistais laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 19 d. iki 2020 m. gegužės 25 d., dėl ko pareiškėjas 7 paras buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.
32. Vaistų negavimas nustatytu laikotarpiu pareiškėjui sudarė prielaidas patirti dvasinius išgyvenimus (nepatogumus), t. y. kilti neturtinei žalai pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį. Tarp atsakovo atstovo padaryto pažeidimo ir pareiškėjo patirtos neturtinės žalos yra priežastinis ryšys, todėl atsakovui kyla viešoji civilinė atsakomybė CK 6.271 straipsnio 1 dalies prasme.
33. Kritiškai vertintini atsakovo atstovo argumentai, kad byloje konstatuotas pažeidimas nepriklausė nuo atsakovo atstovo valios. Atsižvelgus į šioje nutartyje išdėstytą teisinį reguliavimą (žr. nutarties 26 p.), pažymėtina, kad konstatuojant viešosios atsakomybės sąlygas kaltė nėra vertinama ir nustatinėjama. Todėl argumentai, kad vaistų trūkumas buvo, galbūt, nulemtas kitų įstaigų ir kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta LAVL kaltės, atmestini.
34. Anksčiau minėtų argumentų kontekste taip pat nesutiktina su atsakovo atstovo argumentu, kad pareiškėjas neįrodė jam kilusios neturtinės žalos. Nustačius atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus dėl pareiškėjui vaistų nesuteikimo tam tikrą laikotarpį, atsižvelgiant į tai, kad teisė į sveikatos apsaugą yra saugotina pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnį, negali būti konstatuota, jog dėl to jis nepatyrė realios žalos. Nors administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo sveikatai ir neigiamai savijautai tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuotas teisės gauti paskirtus vaistus pažeidimas, teisėjų kolegijos nuomone, vaistų negavimas nustatytu laikotarpiu, jo teisių ribojimas ir sukelti nepatogumai sudarė prielaidas patirti pareiškėjo nurodytus neigiamus išgyvenimus, t. y. neturtinei žalai kilti.
35. Vertinant argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo pažymėtina, kad CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti.
36. Pagal formuojamą teismų praktiką, grindžiamą principu, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš veiksnių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-239-690/2015 pažymėjo, kad aukštesnio laipsnio, masto stiprumo ir intensyvumo fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai turi būti kompensuojami didesne pinigų suma, o ne tokio stipraus sukrėtimo, mažesnio intensyvumo nepatogumams atlyginti turi būti skiriama mažesnė suma.
37. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą, be kita ko, lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kaip jos buvo pažeistos, į pažeidimo trukmę ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, jog būtent tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.
38. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimo trukmę, intensyvumą, pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, ginamų vertybių pobūdį bei kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pažeidimo pripažinimas šiuo atveju nebūtų tinkama satisfakcija už patirtus neigiamus išgyvenimus. Tačiau, atsižvelgus į anksčiau paminėtus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, spręstina, kad pirmosios instancijos teismo priteista 110 Eur suma, priešingai nei teigia pareiškėjas, yra proporcinga atsakovo atstovo padarytam pažeidimui ir pakankama. Pareiškėjo prašoma priteisti 1 500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų.
39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, dėl kitų apeliacinių skundų argumentų arba išsamiai pasisakyta tikrinamame pirmosios instancijos sprendime, arba jie neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma. Pažymėtina, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų.
40. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, nustatė ir įvertino nagrinėjamai bylai reikšmingas faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo ir LAVL apeliaciniai skundai atmetami.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
E. R. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (po reorganizavimo – Lietuvos kalėjimų tarnyba) apeliacinius skundus atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Ernestas Spruogis
Milda Vainienė