66b1b1fc-e5cf-412a-a0aa-b922e420e3d7 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-650-298/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01625-2017-7 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2; 1.1.7.2.2; 1.2.4.6.2.2; 2.1.4.4.1; 2.1.4.5.1; 2.1.4.7; 2.1.4.8;2.1.4.10.1;2.1.4.10.2.1;2.1.4.11.1;2.1.7.4.;2.1.7.4.4; 2.1.10.1; 2.1.10.3.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.2; 2.3.4.6.1; 2.3.4.7.2; 2.3.4.9; 2.3.5.1; 2.3.5.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 23 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis, sekretoriaujant M.

Maldauskaitei, J. Pladui, V. Podlipskienei, U. Rėkutei, dalyvaujant prokurorėms V. Dėdineinei, I. PetkevičiÅ«tei, kaltinamajam V. O., jo gynėjui advokatui R. Mikulskui, nukentėjusiojo mažamečio D. K. atstovei pagal įstatymÄ N. K., įgaliotam atstovui advokatui A. Giliui, liudytojams V. K., V. K., L. L., E. M., M. O., V. Z., J. Z., O. S., L. V.- Maigienei, G. P., ekspertams R. D., I. S., vertėjai G. TijÅ«nėlienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. O. (V.

O.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, vedęs, dirbantis pagal individualios veiklos pažymėjimÄ , neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, n u s t a t ė : V. O. nežymiai sutrikdė mažamečio sveikatÄ bei sukėlė jam fizinį skausmÄ , o bÅ«tent: Jis, 2017 m. sausio 3 d. apie 10.30 val. bÅ«damas namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme, kilusio konflikto metu, tyčia smurtavo prieÅ¡ mažametį D.

K., gim. 2005 m., t. y. sugriebė jį už striukės iÅ¡ priekio ties krÅ«tine, kilstelėjo bei ranka prispaudė prie automobilio, dėl ko pastarajam ėmė trÅ«kti oro, po to tampė šį, ranka sugriebė už nukentėjusiojo striukės gobtuvo bei jį nutraukė. Dėl tokių smurtinių V. O. veiksmų D. K. buvo sukeltas fizinis skausmas bei iÅ¡sivystė Å«minė reakcija į stresÄ , kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamasis V. O. teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę pagal jam pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ pripažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad V. K. jo uoÅ¡vienė, V. K.- uoÅ¡vio brolis, M. O.- jo žmona. IÅ¡ žmonos ir uoÅ¡vienės žodžių žino, kad tarp uoÅ¡vių ir uoÅ¡vio brolio Å¡eimos vyksta konfliktai. 2017 m. sausio 3 d. apie 9-10 val. su Å¡eima, t. y. žmona ir vaikais, buvo pas uoÅ¡vius. Apie 10.30 val. bandė užmigdyti dukrÄ , kuri sirguliavo. V. K. dėl kažkokios priežasties buvo išėjusi į laukÄ .

Pastaroji į namus grįžo drebėdama, verkė, negalėjo nieko pasakyti, sakė, kad jÄ iÅ¡vadino „stora suka“. Žmona liepė eiti pažiÅ«rėti kas vyksta. Išėjęs į kiemÄ , pamatė stovinčius paauglius, kurie demonstratyviai filmavo. Paaugliai stovėjo kitų K. kieme, prie automobilio. Ten tvoros nėra. Ten stovėjo trys berniukai ir viena mergaitė, tarp kurių buvo D. K.. Išėjęs į laukÄ , suprato, kad įžeidinėti uoÅ¡vienę galėjo tik Å¡ie paaugliai, kitų žmonių aplinkui nebuvo.

Nuėjo link jų, matė, kad D. K. jį filmuoja. Kiti vaikai pasislinko, o D. K. liko stovėti, klausė, kaip jis drįsta įeiti į jo kiemÄ . Jis paėmė už D. K. striukės priekio. Neatkreipė dėmesio, ar striukė turėjo gobtuvÄ . Paėmęs už striukės, pritraukė D. K. prie savęs ir paklausė, kas čia drÄ sus, nes jis kažkaip sakė, kad susidoros. Ä® jo klausimÄ : „kas iÅ¡ jÅ«sų toks drÄ sus“, D. K. atsakė „kad čia ne aš“. Tada jis paklausė:

„o kas“, D. K. pasakė „kad aÅ¡ savų neiÅ¡duodu“. Tai iÅ¡girdęs, suprato kad nieko nepadarys, todėl apsisuko ir nuėjo namo. Paėmė D. K. už striukės, kad jis nepabėgtų, vaikas bandė iÅ¡sisukti, judėjo į kairę ir į deÅ¡inę. Mano, jam einant link namų, iÅ¡ vaikų buvo likusi tik mergaitė, kiti du berniukai nuėjo į K. namÄ . Ä®vykis tęsėsi iki minutes, vaikas viskÄ filmavo. Jam grįžus į namus, pas juos atėjo D. K. tėvas, kuris buvo agresyviai nusiteikęs, sakė, kad iÅ¡kvies policijÄ .

Pripažįsta, jog yra kaltas, kad priėjo prie vaiko ir paėmė už striukės, bet jo nesmaugė ir gaubtuvo nenuplėšė. Nuo jo paėmimo už striukės berniukui negalėjo trÅ«kti oro. Nespaudė ranka berniuko prie automobilio. Po 15-25 minučių atvažiavo policijos pareigÅ«nai, kuriems paaiÅ¡kino situacijÄ . Nenorėjo savo veiksmais sukelti vaikui fizinio skausmo. Policijos pareigÅ«nai nuvežė jį į policijos komisariatÄ , kur jis parašė paaiÅ¡kinimÄ . Gailisi, kad paėmė D.

K. už striukės ir jį pritraukė prie savęs. Nėjo pas D. K. tėvus, nes jiems ne kartÄ sakyta apie to vaiko elgesį, bet jie nereaguoja, skatina ir džiaugiasi, kai vaikas kelia konfliktus. Apie tai žino iÅ¡ žmonos ir uoÅ¡vių žodžių, pats to nematė. Nemano, kad savo veiksmais galėjo D. K. sukelti Å«minę reakcijÄ Ä¯ stresÄ . Po įvykio D. K. elgesys nepasikeitė, nes jis ir toliau provokuoja kaimynus. Ä®vykio metu nežinojo, kiek D. K. metų, manė, kad 11-14 metų. Jo tikslas buvo iÅ¡eiti į laukÄ ir sudrausminti vaikus, nes jie sprogdino petardas, tikėjosi iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodėl jie tyčiojasi.

Neėmė telefono iÅ¡ D. K. rankų, telefonas tebuvo iÅ¡kritęs iÅ¡ pastarojo rankų. KlausimÄ dėl civilinio ieÅ¡kinio ir žalos dydžio palieka spręsti teismui. PraÅ¡o jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir perduoti jį motinos atsakomybėn (T 3, b. l. 12-16). Liudytojas V. K. parodė, kad 2017 m. sausio mėnesio pradžioje apie 10 val. su kaimynų vaikais D. K., K. K., K. C. ir savo sÅ«numi D. K. ruošėsi važiuoti į kino teatrÄ . Vaikai buvo lauke, o jis namuose persirenginėjo.

Per langÄ matė, kad vaikai susirinko kieme, jie lakstė po kiemÄ , negirdėjo jokių sproginių, nematė, kad jie mėtytųsi obuoliais. Gali bÅ«ti, kad vaikai klausėsi muzikos, bet jis namuose to negirdėjo. Jam rengiantis atbėgo D. K. ar K. C., kurie Å¡aukė, kad kaimynas V. O. smaugia jo sÅ«nų. V. O. nėra jų kaimynas, jis yra kaimyno A. K. žentas. Nusileidęs į pirmÄ namo aukÅ¡tÄ , sutiko savo sÅ«nų, kuris verkė ir drebėjo. Vaikas negalėjo nieko jam pasakyti. Kiti vaikai paaiÅ¡kino, kad V.

O. užpuolė jo sÅ«nų, t. y. kad jį prispaudė prie jo automobilio, kratė, smaugė. Jo automobilis stovėjo kieme, tarp malkinės ir Å«kinio pastato. Jo namas stovi Å¡alia A. K. namo, negali nurodyti, ar įvykio metu buvo juosta, skirianti sklypus. Jis nuėjo pas kaimynus, norėjo užeiti į vidų, bet tarpduryje stovėjęs V. O. jį pastÅ«mė nuo laiptukų, tada jis nuėjo namo ir apie įvykį pranešė policijai. Policijos pareigÅ«nai atvažiavo per 15-20 minučių. Nepastebėjo sužalojimų ant savo sÅ«naus, matė paraudimÄ kaklo srityje.

Jo sÅ«nus savo mobiliojo ryÅ¡io telefonu nufilmavo vaizdo įraÅ¡Ä , kuriame viskas matėsi. Po įvykio jo sÅ«nus tapo jautresnis, kai atvažiuodavo kaimynai, bijodavo iÅ¡eiti į laukÄ . Po įvykio kreipėsi į Vilniaus r. poliklinikÄ dėl sÅ«naus psichinio stovio, padidėjusio jautrumo. Po įvykio sÅ«nus jam pasakojo, kad jie su vaikais ėjo pro kaimynų namÄ , klausėsi muzikos, kai kaimynė V. K., kuri yra jo brolio A. K. žmona, pradėjo jiems aiÅ¡kinti. Jo ir brolio A. K. santykiai konfliktiÅ¡ki, apie 15 metų nesutaria dėl turto.

Neatkreipė dėmesio, ar sÅ«naus drabužiai po įvykio buvo sugadinti. Jo sÅ«nus jau seniai konfliktuoja su kaimynais, jie jį vadina „durak“ ir kitais žodžiais. Ä®vykio metu jo sÅ«nus nieko neprovokavo. SÅ«nus nuo trijų metų serga astma. SÅ«nus bijo V. K., A. K., V. O. (T 2, b. l. 121-123). Liudytoja V. K. parodė, kad 2017 m. sausio 3 d. jai paskambino dukra, kuri pasakė, kad iÅ¡ poliklinikos atvažiuos su vaikais, paprašė pagaminti valgyti. Gaminant valgyti, iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , kieme bėgiojo vaikai, buvo du berniukai ir mergaitė.

Po to, jie išėjo, jų nebuvo apie pusvalandį. Po to, prie jų prisijungė dar vienas berniukas, kurio nepažįsta. Vaikai pradėjo mėtyti petardas į jų teritorijÄ , tiksliai nematė, kuris mėtė. Tas berniukas, kuris paskutinis prisijungė, atbėgo į jų teritorijÄ ir pradėjo maivytis, mindė jos gėles. Atvažiavo dukra su vyru V. O. ir vaikais. Jie maitino vaikus, kuriems buvo 1 m. 3 mėn. ir 2,5 m., kai iÅ¡girdo sprogimus, kad mėtomi akmenys į metalinį garaÅ¾Ä ir į jų priestatÄ .

Mėtė akmenis ir suÅ¡alusius obuolius. Pamaitinus vaikus, išėjo į laukÄ , pažiÅ«rėti, ar veikia jų vaizdo kamera, kuri sumontuota ant priestato, nes N. K. ir jos sÅ«nus nuolat juos provokuoja. Jai išėjau į teritorijÄ , vaikai pradėjo garsiai juoktis. Ji vaikų paklausė, kodėl jie mėto obuolius ir petardas, sakė, kad jų namuose yra mažų vaikų. Mergaitė pradėjo dar labiau juoktis, o D. K. parodė negražų gestÄ , pasakė: „Suka, nori, kad tave nufilmuotume ir įdėtume į internetÄ â€œ.

Ä®sitikinusi, kad veikia kameros, grįžinėjo namo, kai vaikai pradėjo jÄ vėl provokuoti. Ji pradėjo verkti, grįžusi namo dukrai pasakė, kad jÄ vadina „žirnaja suka“. Paprašė žento V. O., kad jis iÅ¡eitų į laukÄ , gal nuo to vaikai iÅ¡siskirstys. V. O. priėjus prie vaikų, D. K. jam rėkė „suka, tau taip ir reikia“. Jos žentas sekundei ranka prisilietė prie D. K. striukės, apsisuko ir grįžo namo. V. O. iki vaikų reikėjo eiti apie 50 m, jie buvo savo teritorijoje.

Po to, pas juos atėjo V. K., kuris koja atidarė jų verandos duris. Dukrai paklausus, ko pastarajam reikia, jis jÄ nustÅ«mė į krÅ«tinę ir paklausė: „šitas?“, berniukas atsakė, kad Å¡itas. V. K. pasakė, kad atvažiavo policija, eina raÅ¡yti pareiÅ¡kimo. Policijos pareigÅ«nai ilgai buvo pas V. K., po to, atėjo pas juos. Jie visi bendravo su policijos pareigÅ«nais. Policijos pareigÅ«nai iÅ¡sivežė V. O.. Skundėsi policijos pareigÅ«nams dėl vaikų veiksmų, bet jie jos neklausė.

Ä® jų vaizdo stebėjimo kamerų fiksavimo teritorijÄ nepatenka ta teritorija, kur bėgiojo vaikai. Santykiai su N. K. konfliktiÅ¡ki. D. K. elgesys po įvykio nebuvo pasikeitęs, jis ir toliau jÄ provokavo, nei jos, nei jos vyro nebijo (T 2, b. l. 123-126). Ekspertė R. D. paaiÅ¡kino, kad palaiko savo iÅ¡vadÄ (T 1, b. l. 126-133). IÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiajam D. K. nustatyta Å«minė reakcija į stresÄ yra susijusi tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su nagrinėjamu įvykiu, padarė remdamasi medicinos dokumentais ir bendravimu su vaiku.

Vaikų psichiatrės buvo apraÅ¡yta nerimas ir baimė, prasta savijauta, bÅ«tent po byloje nagrinėjamo įvykio. Ä® psichiatrę buvo kreiptasi praėjus 9 dienoms po įvykio, psichiatrė aprašė iÅ¡liekančius psichikos sutrikimus: nerimÄ , baimingumÄ , konstatavo Å«minę reakcijÄ Ä¯ stresÄ , kuri nustatoma susiejant su konkrečiu įvykiu. Psichiatrė pažymėjo, kad tai susiję bÅ«tent su byloje nagrinėjamu įvykiu. Medicininiuose dokumentuose kitų įvykių, dėl kurių vaikui galėjo iÅ¡sivystyti nustatytas psichikos sutrikimas, neapraÅ¡yta.

Bendraujant su vaiku, jis neminėjo kitų įvykių, buvo susikoncentravęs ties šituo įvykiu. Praėjus apie 10-11 mėnesių po nagrinėjamo įvykio buvo išliekantis vaiko užsifiksavimas ties tuo įvykiu ir pasakojama, kad jis po to įvykio iki šiol bijo. Ekspertizės metu nematė, kad vaikas būtų išsigandęs, nuliūdęs, jis atrodė piktas, ieškantis teisybės. Vaikas deklaravo, kad iki šiol labai bijo, bet ta baimė neatsispindėjo nei jo psichikos būsenoje, nei emocinėje sferoje, nei neverbalikoje, todėl ekspertizės metu ir nenustatyta jokių tiesiogiai susijusių su įvykiu vaiko psichikos sutrikimų.

Ekspertizės atlikimo metu buvo praėjęs ilgas laiko tarpas po įvykio, matėsi tėvų įtakÄ , iÅ¡ tėvų perimtas įvykio vertinimas, pasipiktinimas, teisybės ieÅ¡kojimas, skriaudos atlyginimas. KliniÅ¡kai nekilo abejonių, kad vaikas taip sureagavo bÅ«tent po nagrinėjamo įvykio. Vaikui ekspertizės metu nebuvo nustatyta jokių psichikos sutrikimų, dėl kurių jis bÅ«tų negalėjęs atkurti, prisiminti įvykio aplinkybių. Jai nekėlė abejonių psichiatro konsultavimas, kuris buvo atliktas praėjus 9 dienoms po įvykio, jos vertinimu esminių iÅ¡kraipymų nukentėjusiojo parodymuose nebuvo, jis pasakojo esminius dalykus, tik dėl smulkmenų jis galėjo klysti ir neprisiminti.

Vaiko situacijoje patirtas nežymus sveikatos sutrikdymas, visiÅ¡kai atitinka tÄ veikÄ , kuri įvardinta kaltinime, tai buvo gÄ sdinimai, kažkas bauginančio, fizinis kontaktas, kad tai įvertinta kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, tokia vaiko reakcija į įvykį yra visiÅ¡kai natÅ«rali. Mano, kad tai, jog vaikas įvykio metu keikėsi, nepaneigia to, kad jam buvo stresas. Vaikas dalyvauja konfliktinėje giminių situacijoje ir ekspertizės metu konkrečiai su įtariamuoju susijusių iÅ¡reikÅ¡tų baimių nebuvo.

Ekspertizės metu berniukas jai pats sakė, kad jis bijo jų, kad baisu iÅ¡eiti į laukÄ , kad bijo, kad įtariamasis iÅ¡ už kampo gali iÅ¡Å¡okti ir užsmaugti jį, tačiau tai buvo papasakota bendrame kontekste ir iÅ¡reikÅ¡tos baimės jo emocinėje ir psichinėje plotmėje nematė. Tokius pasakojimus galima vertinti ir kaip Å¡eimos įtakÄ tam, kaip vaikas vertina situacijÄ . Tai, kad iÅ¡reikÅ¡tos baimės vaiko emocinėje ir psichinėje plotmėje nebuvo, reiÅ¡kia, kad vaikas nebuvo iÅ¡sigandęs ir baimingas, nebuvo taip, kad jis gūžtųsi apie tai kalbėdamas ar kitaip kÅ«no kalba parodytų baimę.

Nustatant nukentėjusiajam Å«minę reakcijÄ Ä¯ stresÄ , vadovavosi medicinos dokumentais, kuriuose psichiatrė aprašė įvykį pagal vaiko pasakojimÄ , surašė visus simptomus, susijusius su byloje nagrinėjamu įvykiu, iÅ¡ mamos ir iÅ¡ vaiko žodžių, jo psichikos bÅ«senos. Turėjo visÄ vaiko medicinos kortelę, kurioje viskas suraÅ¡oma, kas kalbama ir kas matoma. Pas vaikų psichiatrÄ pirmÄ kartÄ kreipėsi berniukas su mama 2017-01-12, po to 2017-01-23 vaiko mama konsultuota kartu gydytojos ir psichologės, aptarta situacija, kas vyksta, kokia yra streso sutrikimo dinamika, kaip elgtis. 2017-02-12 vaikas buvo vienas konsultuotas psichologės, kuri aprašė, kad buvo matomas bejėgiÅ¡kumas, baimė.

Nėra pagrindo abejoti tuo, kas buvo apraÅ¡yta iÅ¡vardintų konsultacijų metu (T 2, b. l. 138-140). Ekspertė I. S. paaiÅ¡kino, kad palaiko savo iÅ¡vadÄ (T 1, b. l. 126-133). Trečiame atsakyme trÅ«ksta, kad nukentėjusysis galėjo suprasti ir nusikaltimo pobÅ«dį, ir nusikaltimo reikÅ¡mę. Nukentėjusysis gali suvokti, įsiminti ir papasakoti pagrindines įvykio aplinkybes. IÅ¡ esmės visi nukentėjusiojo parodymai nekėlė abejonių. Filmuotoje medžiagoje vien iÅ¡ nukentėjusiojo balso tikrai girdisi, kad jis yra pasimetęs, iÅ¡sigandęs ir pasipiktinęs. Pokalbis buvo įraÅ¡ytas, visuma to, kas vyko, vaikÄ tikrai iÅ¡gÄ sdino.

Yra skirtumas santykyje – kaimynės V. K. atžvilgiu, kuriÄ mato dažnai, ir įtariamojo, kurį mato ne taip dažnai. Ekspertizės metu vaiko reakcijos į įvykį buvo panaÅ¡ios į medicininiuose dokumentuose apraÅ¡ytas, dėl jų abejonių nekilo. Ekspertizės atlikimo metu fiksuotas nerimas, vaiko emocijų kontrolės sunkumas. Akivaizdu, kad fizinis kontaktas buvo, tÄ rodo po įvykio likę paraudimai, tai vaikÄ tikrai iÅ¡gÄ sdino. Dabar jau yra miksas to, kas buvo iÅ¡ karto po įvykio, ir to, kas tikriausiai ir dabar tęsiasi, konfliktas tarp Å¡eimų.

Tiriamasis ekspertizės metu neminėjo kitų stresinių situacijų, kurios buvo neilgai trukus praėjus po įvykio. VaikÄ emociÅ¡kai veikia konfliktas tarp kaimynų, jis yra savo tėvų pusėje. Kaltinamojo veiksmai iÅ¡gÄ sdino ir sustiprino vaiko jaučiamÄ pasipiktinimÄ kaimynų Å¡eimai. Niekas nepamatuos kokio stiprumo buvo vaiko baimė dėl įvykio, bet jeigu vaikas verkia, tai rodo, kad jis tikrai iÅ¡sigando. Galėtų konstatuoti nukentėjusiojo patirtÄ stresÄ iÅ¡ jo pasakojimų ekspertizės metu ir įvykio vaizdo medžiagos ir iÅ¡ kitos bylos medžiagos, net nesant 2017-01-12 konsultacijos, kuria jam psichiatro buvo nustatyta diagnozė.

Psichologo požiÅ«riu, toks kalbėjimas su vaiku sÄ veikoje su atitinkamais veiksmais yra laikytinas psichologiniu smurtu. Psichologo vertinimu, visuma įvykio aplinkybių iÅ¡gÄ sdino vaikÄ (T 2, b. l. 140-141). Liudytoja L. L. parodė, kad ji dirba Vilniaus S. K. progimnazijos mokytoja, yra D. K. klasės auklėtoja. D. K. neturi problemų dėl bendravimo su kitais vaikais, stengiasi ramiai bendrauti, nekonfliktuoja. Savo problemas su mokytojais pastarasis stengiasi spręsti ramiai, visada ateina pas jÄ , jeigu jam iÅ¡kyla problemų.

D. K. nėra linkęs meluoti. Jai paklausus kaip praėjo atostogos, D. K. jai papasakojo, kad jam einant pro Å¡alį, jį užpuolė suaugęs žmogus. Dar D. K. jai sakė, kad negali miegoti, pasidarė nervingas, kad bijo. Ji suprato, kad taip yra dėl konflikto su kaimynu. Grįžus po atostogų 2017 m. sausio 9 d. D. K. elgesys buvo įprastas, tik porÄ kartų minėjo dėl nerimo (T 2, b. l. 141-142). Liudytoja J. Z. parodė, kad 2017 m. sausį dirbo Vilniaus AVPK Patrulių rinktinėje. 2017 m. sausio 3 d. patruliavo kartu su vyr. patruliu J.

P., kai buvo gautas praneÅ¡imas apie smurtÄ prieÅ¡ vaikÄ . PolicijÄ kvietė vaiko tėvas. Pranešėjo sÅ«nus sukonfliktavo su kaimynais ir galimai jį už kapiÅ¡ono pagriebė. Ä®vykio vietoje buvo nukentėjusysis, kiti vaikai ir nukentėjusiojo tėvas. Bendravo su nukentėjusiuoju ir jo tėvu, vaikas pasakojo, kad kaimynas bandė jį už kapiÅ¡ono paimti, po to, jam ant kaklo atsirado paraudimas. Atvykus į įvykio vietÄ , vaikas buvo iÅ¡sigandęs. Kiti įvykio vietoje buvę vaikai taip pat papasakojo, kÄ matė, jie nebuvo taip iÅ¡sigandę kaip nukentėjusysis.

Kaltinamasis įvykio vietoje aiÅ¡kino, kad patys vaikai iÅ¡provokavo konfliktÄ . Pamena, kad vaikui buvo sugriebta už striukės, už kapiÅ¡ono ir kad ant kaklo buvo paraudimas (T 2, b. l. 142-143). Liudytoja E. M. parodė, kad 2017 m. sausio 3 d. buvo svečiuose pas pažįstamus. IÅ¡ pat ryto vaikai pradėjo sprogdinti petardas. Atvažiavo V. O. su M. O. ir vaikais, kurie sirgo. IÅ¡ pradžių, kai jie atvyko, jie nekreipė dėmesio į keliamÄ triukÅ¡mÄ . TriukÅ¡mas- tai petardų ir akmenų mėtymas į garaÅ¾Ä .

Vaikai pradėjo verkti. Tada V. K. paprašė, kad vaikai nusiramintų, tačiau jie pradėjo jÄ pravardžiuoti necenzÅ«riniais žodžiais. V. K. į namus grįžo apsiverkusi. V. O. išėjo į kiemÄ , ji liko su vaikais, buvo antrame namo aukÅ¡te. Per langÄ pamatė kaip V. O. sustabdė berniukÄ , kažko jo paklausė ir grįžo, tai truko apie sekundę. Grįžęs į namus V. O. pasakė, kad vaikai iÅ¡siskirstė. Nematė, kad V. O. bÅ«tų paėmęs už berniuko striukės krÅ«tinės srityje.

Teismui pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (T 2, b. l. 23), ji juos patvirtino ir nurodė, kad V. O. buvo sugriebęs D. K. už striukės, po to nuėjo namo. Kai V. O. priėjo prie D. K., pastarasis stovėjo tarp garažo ir obels medžio, automobilio ten nebuvo. Ten buvo daugiau vaikų. D. K. po įvykio su V. O. nuėjo toliau žaisti su vaikais, jis neverkė. Po to, pas K. atėjo D. K. tėvas. Jis stipriai atidarė duris, pastÅ«mė M. O. į krÅ«tinę, pastaroji pasakė: „KÄ jÅ«s darote?“.

Tuo metu ji buvo su vaikais, nes jie verkė. D. K. tėvas griebė V. O. už rankos, iÅ¡tempė jį į laukÄ , nematė, kas vyko toliau. Buvo atvykę policijos pareigÅ«nai, jie kalbėjo tik su V. O., tiksliai nežino apie kÄ jie kalbėjo, tik pasakė, kad jis neteisėtai sustabdė tÄ berniukÄ , nes neteisėtai perėjo jo kiemo ribÄ . 2017-12-23 ir 2017-12-24 vaikai nuo obels medžio Å¡okinėjo ant pirties ir atgal, po to jie pradėjo Å¡okinėti nuo malkų krÅ«vos ant to metalinio garažo ir pradėjo suptis ant vartų.

Tada D. K. suÅ¡aukė kažkam iÅ¡ vaikų, kad jam suplėšė striukę, tačiau to nematė. D. K. V. K. rusiÅ¡kai pasakė: „Na kÄ stora kale, mes tave tuoj nufilmuosim ir į internetÄ Ä¯dėsime“, po to aukÅ¡to Å«gio berniukas parodė nepadorų gestÄ , sulenkdamas rankÄ per alkÅ«nę. D. K. paÅ¡nabždėjo tam aukÅ¡tam berniukui į ausį, kad jis pasakytų tÄ frazę ir parodytų tÄ nepadorų gestÄ . Tuo metu, kai ta frazė buvo pasakyta, ji buvo verandoje, durys buvo praviros, todėl viskÄ girdėjo ir matė.

Nuo berniukų iki jos buvo apie 1,5 metro atstumas. Å itų aplinkybių ikiteisminio tyrimo metu apklausta nepaminėjo, nes dėl susirgimo pamirÅ¡o (T 2, b. l. 143-145). Liudytoja V. Z. parodė, kad gyvena Didžiosios Riešės kaime, K. yra jos kaimynai, jų namai yra apie 100 m. atstumu. K. namai yra truputį į kalniukÄ , mato jų įvažiavimus į kiemÄ . Dirba vertėja, 2017 m. sausio 3 d. dirbo namuose. Dienos metu sulojo jos Å¡uo, pasižiÅ«rėjusi per langÄ pamatė, kad per jų gatvę eina keturi vaikai-paaugliai, tarp kurių buvo K.

K. ir jai nepažįstamas aukÅ¡tas berniukas. PasižiÅ«rėjusi, nuėjo dirbti toliau. Po kiek laiko prieÅ¡ingoje negu K. namo pusėje iÅ¡girdo fejerverkų garsus ir nuėjo per virtuvės langÄ jų pasižiÅ«rėti, bet nepamatė. Girdėjosi labai trumpa fejerverkų pradžia, toje pusėje, kur K. namas. Galimai buvo apie 15 val. paskambino V. K., nes buvo susitarusios susitikti. V. K. pasakė, kad yra užsiėmusi, galės susitikti vakare. Vakare jos susitiko V. K. namuose, tada sužinojo, kas įvyko dienos metu.

Be V. K. namuose buvo jos vyras, dukra ir anÅ«kai. V. K. jai papasakojo, kad tie keturi vaikai, kuriuos matė einant pro langÄ tÄ dienÄ , tyčiojosi, Å¡audė sprogmenis. Tie vaikai buvo K. K., jos brolis D. K., D. K. ir tas aukÅ¡tas vaikas, kurio nepažįsta. Apie įvykį V. K. pasakojo, kad vaikai tyčiojosi, kad iÅ¡ poliklinikos buvo atvažiavusi dukra su vaikais, ir kad ji negalėjo tų vaikų užmigdyti, nes kaimynų vaikai tyčiojosi, Å¡aukė bÅ«tent prie pat jos namo langų ir mėtė tuos sprogmenis į V.

K. namo teritorijÄ . V. O. nuėjo ir sudrausmino D. K.. Po to, D. K. tėvas iÅ¡kvietė policijÄ ir jie visÄ dienÄ prabuvo policijoje. Kaimynai jai papasakojo, kad iÅ¡ N. K. pusės yra nuolatinių tyčinių veiksmų V. K. atžvilgiu. 2017 m. sausio 3 d. vakare nematė liudytojos E. M.. N. K. jai apie įvykį pasakojo, kad jos vaikas buvo nuskriaustas, sakė, kad V. O. smaugė jos vaikÄ . D. K. bandė jÄ Ä¯tikinti, kad įvykio dienÄ jis nesprogdino petardų, o garsiai klausėsi muzikos (T 2, b. l. 145-147).

Liudytoja M. O. parodė, kad jos tėvų namai yra (duomenys neskelbtini). V. K. yra jos motina. 2017 m. sausio 3 d. buvo svečiuose pas jos tėvus. Jos vaikai sirgo, jiems buvo aukÅ¡tÄ temperatÅ«ra. Apie 10.30 val. pradėjo juos guldyti miegoti. Tuo metu kieme D. K. su draugais triukÅ¡mavo, sprogdino petardas, mėtė obuolius į garažo stogÄ , garsiai grojo muzika. D. K. draugai buvo vietiniai, tačiau ne vieno iÅ¡ jų nepažinojo. Dėl minėtų vaikų keliamo triukÅ¡mo negalėjo užmigdyti vaikų.

Jos motina norėjo sudrausminti vaikus, todėl išėjo į kiemÄ . Pastaroji grįžo namo nusiminusi, pradėjo verkti, sakė, kad tie vaikai iÅ¡vadino visokiais keiksmažodžiais, rodė jai nepadorius gestus - vidurinį pirÅ¡tÄ , sulenktÄ alkÅ«nę, ir primėtė supuvusių obuolių. Ji taip pat buvo išėjusi į kiemÄ , prašė, kad vaikai taip nesielgtų. Vaikai nereagavo į jos žodžius, jiems buvo linksma. Grįžusi namo, paprašė, kad vyras V. O. sudrausmintų tuos vaikus, jis sutiko.

Vyras išėjo į kiemÄ , ji ėjo paskui, buvo prie namų durų. V. O. nuėjo prie jų kiemo teritorijos, D. K. telefonu filmavo kas vyko. V. O. priėjo prie D. K. ir dviem pirÅ¡tais paėmė jam už striukės. Ji buvo prie namo durų, o V. O. ir D. K. prie D. K. tėvo automobilio. D. K. stovėjo atsirėmęs į minėtÄ automobilį. Tarp jų buvo apie 5 metrų atstumas, galėjo matyti ir girdėti, kas vyksta. V. O. paklausė D. K., kodėl jie žemina žmones ir primėtė obuolių. Supuvusių obuolių buvo primėtyta Å¡alia jų teritorijos, kur stovi vienas jų pastatas, į to pastato vidų.

D. K. ir V. O. buvo vieni, Å¡alia jų nebuvo kitų vaikų. Kai D. K. pasakė, kad „AÅ¡ savo draugų neiÅ¡duodu“, V. O. jį paleido ir grįžo namo. Kai V. O. priėjo prie D. K., pastarasis atrodė iÅ¡sigandęs, tačiau neverkė. V. O. netampė už D. K. striukės ar striukės gobtuvo, nekilstelėjo jo nuo žemės ir jo nesmaugė. Po to, pas juos į namus atėjo D. K. tėvas. Jis stovėjo prie namo durų ir jį pasitiko, jis jÄ pastÅ«mė, buvo agresyviai nusiteikęs, rodydamas pirÅ¡tu į V.

O. klausė „Kas padarė?“. Praėjus apie 10 minučių atvažiavo policija. PareigÅ«nai iÅ¡ pradžių užėjo pas D. K. ir jo tėvÄ , vėliau atėjo pas juos. Policijos pareigÅ«nai jiems paaiÅ¡kino, kad atvyko, nes V. K. iÅ¡kvietė policijÄ dėl to, kad V. O. panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ D. K.. PareigÅ«nai paaiÅ¡kino, kad pas D. K. ant kaklo yra raudona žymė, kuriÄ neva padarė V. O.. V. O. pareigÅ«nams aiÅ¡kino, kad jis nieko nedarė, ji ir jos motina patvirtino jo žodžius.

Policijos pareigÅ«nai iÅ¡sivežė V. O.. Po nagrinėjamo įvykio D. K. elgesys nepasikeitė, jis ir toliau provokavo jos Å¡eimÄ . D. K. pasiduoda tėvų, ypač motinos, įtakai. D. K. žemina jos tėvus prie savo tėvų ir jo tėvai skatina tokį jo elgesį (T 2, b. l. 147-149). Liudytoja O. S. parodė, kad 2018 m. žiemÄ D. K. jos vaikui pardavė cigaretę. Dėl to buvo nuėjusi į D. K. namus, kalbėjosi su jo motina N. K.. Vaikas iÅ¡ pradžių neigė, kad pardavė jos vaikui cigaretę.

Prie D. K. paskambino kito vaiko mamai, tada jis prisipažino, kad pardavė cigaretę. Pokalbyje dalyvavo abudu vaikai ir jų mamos. N. K. gynė savo vaikÄ . D. K. pamatęs cigaretę jos rankoje, nenorėjo kviesti mamos (T 2, b. l. 167). Nukentėjusiojo mažamečio D. K. atstovė pagal įstatymÄ N. K. parodė, kad kaimynai nuolat naudoja psichologinį smurtÄ jos sÅ«naus atžvilgiu, jie juokiesi iÅ¡ vaiko Å¡ukuosenos, vadina jį įžeidžiančiais žodžiais. Kaimynai yra jos vyro brolio Å¡eima, kaltinamojo nepažįsta, jis yra kaimynų dukros vyras.

Kaltinamasis dažnai atvažiuoja pas kaimynus. Ä®vykio dienÄ apie 15-16 val. grįžusi iÅ¡ darbo, rado iÅ¡sigandusį, iÅ¡balusį savo sÅ«nų, jis pradėjo verkti, buvo susijaudinęs. Ant sÅ«naus kaklo buvo raudona žymė, juosta. Vaikas nemiegojo visÄ naktį. SÅ«nui buvo 11 metų. SÅ«nus jai pasakojo, kad kaltinamasis jį užsipuolė dėl kieme garsiai paleistos muzikos. K. K., D. K., K. C. matė visÄ Ä¯vykį. 2017 m. sausio 3 d. 9.30-10.30 val. jos sÅ«nus su vaikais klausė muzikÄ , iÅ¡bėgusi V.

K., pradėjo vartoti necenzÅ«rinius žodžius, jie patildė muzikÄ , vėliau vėl pagarsino. Jos sÅ«nui stovint prie vyro automobilio, prie jo pribėgo V. K. dukra, kuri D. K. pasakė, kad nuraus jam galvÄ . Tada iÅ¡bėgo V. O., kuris priėjęs prie jos vaiko, viena ranka prispaudė jį prie automobilio ir pradėjo jį spausti, klausė: „Kas skriaudę mano uoÅ¡vienę?“. D. K. atsakė, kad nieko nežino. Vaikas negalėjo pabėgti, nes buvo iÅ¡sigandęs, kaltinamasis traukė jį už striukės gobtuvo, kai ji suspaudė, vaikas pradėjo dusti.

K. C. nubėgo pakviesti jos vyro. Jos vyrui nuėjus aiÅ¡kintis, V. O. jį iÅ¡varė. Buvo iÅ¡kviesta policija. Po įvykio jos sÅ«nus nemiegojo kelias dienas, kreipėsi pas gydytojÄ psichiatrę. Psichologė ir psichiatrė bendravo su vaiku. Buvo nustatytas didelis stresas, nuspręsta gydyti be vaistų ir stebėti vaikÄ . Po įvykio vaikas tapo agresyvesnis, bijojo iÅ¡eiti iÅ¡ namų. SÅ«nus dėl kaltinamojo veiksmų patyrė didelį stresÄ , jis buvo pažemintas prie savo draugų, patyrė fizinį skausmÄ , verkė.

Jos sÅ«nus nesikeikia, keiksmažodžius vartojo dėl streso. Santykiai su minėtais kaimynais konfliktiÅ¡ki. Nesutinka taikytis su kaltinamuoju (T 2, b. l. 168-169). Liudytoja L. V.-M. parodė, kad praeitų metų sausio 12 d. pas jÄ lankėsi D. K. ir jo motina. Ä®vertinus nusiskundimus, su kuriais kreipėsi Å¡eima, atlikus psichiatrinį įvertinimÄ , kuris yra suraÅ¡ytas objektyvioje bÅ«senoje, ir atlikus psichologinį vertinimÄ , diagnozė yra patvirtinta iÅ¡ simptomatikos, kuri atitinka tarptautinę ligų klasifikacijÄ .

Pagal tai yra nustatyta diagnozė - Å«minė reakcija į stresÄ . Labiausiai kalbėjo apie tuos nusiskundimus, dėl ko jie kreipėsi, tie nusiskundimai buvo iÅ¡provokuoti ir atsiradę po sausio 3 dienos įvykių. Kalbėjo apie tÄ situacijÄ , kas per tÄ laikÄ Ä¯vyko kol pas jÄ atėjo, kaip keitėsi elgesys, kaip jautėsi, kas su juo darėsi. Ūminė reakcija į stresÄ rodo užsitęsusi reagavimÄ Ä¯ tam tikrÄ Ä¯vykį, kuris yra įvykęs. Paprastai žmogus sureaguoja į tam tikrÄ situacijÄ , bet yra linkę pakankamai greitai susitvarkyti.

Jeigu lieka tam tikri simptomai, tai yra užsitęsusi reakcija, kas rodo tam tikrus sutrikimus. Vienas iÅ¡ pagrindinių faktorių gali bÅ«ti mažamečio amžius ir asmeninis emocinis jautrumas. Stresas nusilpnina imuninę sistemÄ ir atsparumÄ lėtinėms ligoms ir po streso paÅ«mėja tam tirki lėtiniai susirgimai. Ūminė reakcija į stresÄ diagnozuojama surinkus anamnezę, vertinus nusiskundimus. Bendraujant atskirai su vaiku, jis pasakojo savo istorijÄ , buvo vertinamas jo pasakojimas, jo elgesys konsultacijos metu.

Konfliktinė situacija, dažni konfliktai tarpusavyje tai vieni iÅ¡ duomenų, kurie buvo vertinti, bet tai nėra pagrindinis dalykas. TÄ pačia dienÄ , t. y. sausio 12 d., vaikas buvo pas psichologę. Sausio 23 d. buvo psichologiniu tyrimu buvo patvirtinta berniuko bÅ«sena tuo, nustatyta kokios pagalbos jam reikia. TÄ parodė psichologiniai testai, kurie parodė, koks yra poveikis ir kokie sutrikimai vaiko emocinėje bÅ«senoje. Berniukas savo kÅ«nu ir elgesiu nerimavo. Kai pradėjome kalbėti neutraliomis temomis vaikas visai kitaip elgėsi ir kitaip atrodė jo neverbalinė iÅ¡raiÅ¡ka, kai pradėjome kalbėti apie įvykį, kaip jis jautėsi, kÄ iÅ¡gyveno, jis tapo nerimastingas, sujaudintas, jis nebeiÅ¡sėdėjo vienoje vietoje.

Tai rodo neverbalinę vaiko reakcijÄ , kad jis yra nerimastingas ir ta situacija jį emociÅ¡kai veikia. Daugiau nei po savaitė susitikus su mama, ji sakė, kad vaiko elgesys keičiasi, simptomai, su kuriais jie kreipėsi, nyksta. Einant laikui gali keistis bÅ«sena, vaikui objektyviai pasikeitė nerimo lygis, emocijų stabilumas ir tam tikra agresyvi iÅ¡raiÅ¡ka. Vaikas sakė, kad jis nerimauja, bijo, prastai miega, sapnuoja koÅ¡marus, kurie susiję su grėsme, baime. Jeigu pasakoja, kad yra sunkumai čia ir dabar, juos ir vertina, kas galėjo čia ir dabar iÅ¡provokuoti tuos sunkumus.

Diagnozė nebuvo surašyta tik iš motinos žodžių. Tai objektyvus vaiko vertinimas, nes buvo pasitelkta psichologo pagalba, buvo įvertinta psichologinė būsena čia ir dabar. Psichologė konstatavo, kad čia ir dabar yra stebimas padidintas nerimas, bejėgiškumas ir agresijos išryškėjimas. Jos diagnozę lėmė ne tik berniuko motinos žodžiai, bet ir kiti atlikti tyrimai. Diagnozė surašyta remiantis tarptautinės ligų klasifikacijos kriterijais (T 3, b. l. 4-6, 9-11). Liudytoja G. P. parodė, kad yra medicinos psichologė.

Gydytoja siuntė vaikÄ emocinės bÅ«klės įvertinimui. Psichologas ir ji vertina, ar toliau reikalinga pagalba. Susitikimo metu vaikui davė kelias užduotis, kad geriau suprasti vaiko emocinę bÅ«klę. Atlikus užduotis, pakalbėjo su vaiku ir surašė iÅ¡vadÄ . Psichologai diagnozių neraÅ¡o, jie apraÅ¡o bÅ«klę. Jos apraÅ¡ymas buvo apie nerimÄ , kad vaikui bÅ«dingas padidėjęs nerimas, kad jis iÅ¡gyvena bejėgiÅ¡kumo jausmÄ , padidėjusį agresyvumÄ , įtampÄ . Vaikas pasakojo apie įvykį.

Bendraudama su vaiku, turėjo suprasti, kas galėjo iÅ¡provokuoti bÅ«klės pasikeitimÄ . Nuo įvykio iki apsilankymo pas gydytojus praėjo 9 dienos. Remiantis teorija apie stresÄ , kai žmogus reaguoja į stresÄ , gali bÅ«ti staigi reakcija, gali bÅ«ti reakcija, kuri tęsiasi artimiausiomis dienomis, ir kuri pasireiÅ¡kia tik po dviejų savaičių ir vėliau, gali bÅ«ti labai nukelta reakcija laike. Reakcija į stresÄ labai individualus dalykas. Pas vaikÄ buvo padidintas nerimas. Vėliau su gydytoja L.

V.-M. konsultavo vaiko motinÄ kaip padėti vaikui, pastaroji sakė, kad vaiko bÅ«klė gerėja. Pokalbis su motina buvo atliktas gydytojos L. V.- M., tas įraÅ¡as buvo iÅ¡ ligos istorijos, jos pakartotinai neklausinėjo, koncentravosi į pokalbį su vaiku ir tyrimo atlikimÄ , tam tikrų užduočių atlikimÄ , kad turėtų iÅ¡ ko daryti iÅ¡vadas. Buvo daugiau vaiko atsakymų apie nerimÄ , negu lyginant jo bendraminčių atsakymuose. Vaikui konfliktinė aplinka kelia tam tikrÄ stresÄ ir stresas gali bÅ«ti staigus, kaip ir įvykis.

Stresas gali bÅ«ti tęstinis gyvenant aplinkoje, kuri kelia nuolatinę įtampÄ . Stresinį lygį nustatė lyginant su bendraamžiais. Psichikos sveikatos centras yra pagalbos institucija, kurios tikslas iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar reikia pagalbos ir jei reikia - suteikti. Nuolatinai konfliktai yra tęstinis stresorius vaikui. Jeigu įvykis staigus, tai yra staigaus streso sukėlėjas. Tyrimo metu buvo tokie požymiai, kad vaiko nerimas yra pavirÅ¡inis, bet ne giluminis, todėl buvo tokia prielaida padaryta, kad užteks mamos konsultavimo.

IÅ¡ tyrimo prisimena, kad vaiko egocentriÅ¡kumas didesnis nei jo bendraamžių, lyginant su didesnės grupės vaikų normomis, tai yra jo kaip asmenybės ypatumas. EgocentriÅ¡kumas - tai toks dėmesingumas sau ir sunkumas įsijausti į kito žmogaus pozicijÄ . EgocentriÅ¡kumas vaikams bÅ«dinga savybė, jie labiau egocentriÅ¡ki lyginant su suaugusiais. Vaikas buvo Å¡iek tiek impulsyvus. Pokalbio metu vaikas papasakojo apie šį įvykį, todėl jį užfiksavo kaip jam svarbų įvykį, kurį jis atsimena, ir kuris jam yra svarbus.

Negali nurodyti, ar vaiko padidinto nerimo bÅ«sena yra vienkartinė ar nuolatinė. Vidinis bejėgiÅ¡kumo iÅ¡gyvenimas ir iÅ¡orinio agresyvumo padidėjimas greičiausiai reakcija į įvykį sausio 3 d. (T 3, b. l. 6-9). Nukentėjusysis mažametis D. K. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ parodė, kad kaimyno, kuris jį smaugė, vardo nežino. Dukra atvažiuoja pas savo tėvus su savo vyru ir Å¡is jį smaugė. Tuo metu žaidė gatvėje, po to nuėjo į kiemÄ . Jo draugai K. C. ir D.

K. pradėjo iÅ¡dykauti. D. K. pastÅ«mė K. C. ant jų teritorijos, gal 20 cm. Nuo kaimynų namo, gal 20 m atstumu. Jie pradėjo garsiai klausytis muzikos su kolonėle. Tuomet išėjo moteris ir pradėjo stipriai rėkti, sakė negerus žodžius. Jie nekreipė dėmesio. Toliau klausėsi muzikos, bet ne taip garsiai. Po to išėjo dukra ir pradėjo juos vadinti negražiais žodžiais. Jie nekreipė dėmesio. Po to išėjo vyras. Jis pradėjo filmuoti, nes jam pasidarė baisu. Tas vyras nieko neklausė, nenorėjo Å¡nekėti, atėjo į jų teritorijÄ , jį pastÅ«mė prie maÅ¡inos ir pradėjo stipriai smaugti.

Jis serga astma, negalima jo liesti, jei paliečia, jis dÅ«sta. Kai stipriai suspaudė, vyras klausė, kas čia labai drÄ sÅ«s. Pasakė, kad neiÅ¡duos. Jį smaugė apie 5-10 sekundžių ir paleido. Taip pat ,,nurovė“ kapiÅ¡onÄ . Jam buvo labai baisu, jautė stiprų skausmÄ . Po to, labai duso. Tėtis sužinojo ir nuėjo pas juos, bet tėtį labai stipriai pastÅ«mė. Tėtis iÅ¡kvietė policijÄ , jie parašė pareiÅ¡kimÄ ir policija iÅ¡važiavo. TÄ dien jis žaidė su K.

C., K. K. ir D. K.. Jie yra labai geri draugai. Kai jį smaugė, sakė: ,,kÄ tu darai, paleisk mane“, o po to jau negalėjo kalbėti. Vyras paleidęs jo rankÄ , ,,nurovė“ kapiÅ¡onÄ ir iÅ¡mėtė, jis nukrito ant plytelių. Vyras viena ranka smaugė, kita ranka laikė už kapiÅ¡ono. KapiÅ¡onas buvo su „knopkėm“, reikia labai daug jėgų, kad kapiÅ¡onÄ ,,nurauti“. Striukę truputį įplėšė, jÄ neÅ¡iojo dar dvi dienas, po to, jÄ paėmė policija. Draugai nežinojo, kÄ daryti, jie visi trys nubėgo pasakyti tėčiui.

Kai pakvietė tėtį, vyras jau buvo išėjęs. ViskÄ nufilmavo. Ä®raÅ¡e matosi to vyro veidas, Å«gis. Nufilmavo ir moterį, įraÅ¡e girdisi, kaip jį pravardžiuoja, keikiasi negerais žodžiais. Jis pats nieko nesakė ir nekreipė dėmesio. Pas juos kieme buvo labai daug supuvusių obuolių, ten toks kalnelis yra. Jis obuolių nemėtė. Jam teko girdėti, kad ta moteris, kuri pirma išėjo, mėtė obuolius. Å i pasakė: ,,ateik čia, labai drÄ sus“. Patikslina, kad ten yra laukas, yra obuoliai ir pradėjo jais mėtytis, bet nenorėjo pataikyti.

Tiesiog mėtėsi, draugas pradėjo žaisti, bet niekaip negalėjo pataikyti į juos. Kai smaugė, buvo labai baisu ir jautė skausmÄ . Labai skaudėjo krÅ«tinę. Dabar jam labai baisu iÅ¡eiti į laukÄ . Patikslina, kad kai pamatė ateinantį minėtÄ vyrÄ , jis stovėjo kaip stulpas, tiesiog filmavo. Galėjo pabėgti, bet kas tada bÅ«tų buvę, nežino. Kai vyras ėjo link jo, jis Å¡aukė: ,,kÄ jÅ«s čia darot, kodėl einate“ (T 1. b. l. 66-68). Mažametis liudytojas D. K. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ parodė, kad 2017 m. sausio 3 d. buvo su K.

K., K. C. ir D. K., prie pastarojo tėčio automobilio leido muzikÄ . Po to, atėjo kaimynė ir pareikalavo, kad jie neleistų muzikos bei pakėlusi balsÄ keikėsi. Jie iÅ¡ pradžių tylėjo, po to, pasakė, kad turi teisę leisti muzikÄ . Kaimynė toliau rėkė, pakvietė savo dukrÄ , sakė, kad nuraus jiems galvas, rusiÅ¡kai keikėsi. K. C. pasakė: „vienas prieÅ¡ vienÄ â€œ, jis sakė, kad nereikia. Kaimynė negirdėjo kÄ jie pasakė, o jos dukra pakvietė savo vyrÄ , kuris atėjęs, pastÅ«mė D.

K. prie automobilio ir pradėjo smaugti. Tuo metu jie buvo prie automobilio. D. K. pasakė, kad tai ne jis, tada vyras klausė, o kas, D. K. atsakė: „čia ne aÅ¡, čia ne aÅ¡, neiÅ¡duosiu“. D. K. viskÄ nufilmavo. Po to, jie nuėjo pasakyti D. K. tėčiui. Jį tas vyras irgi pastÅ«mė, kai jis pasakė, kad nelįstų prie D. K.. PastÅ«mė tuo metu, kai smaugė D. K.. Taip pat tas vyras ,,nurovė“ D. K. kapiÅ¡onÄ ir jį pastÅ«mė. D. K. pradėjo raudonuoti, smarkiai verkti. Norėjo, kad D.

K. nesmaugtų, pasakė: ,,nelysk“ ir tuo metu tas vyras jį patį pastÅ«mė. PrieÅ¡ atvykimÄ Ä¯ apklausÄ , apie tai kalbėjo su savo tėvais ir D. K. tėvais. Obuolių nemėtė. Gal tik su D. K. žaidė karÄ su obuoliais (T 2, b. l. 4-5). Nepilnametė liudytoja K. K. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ parodė, kad 2017 m. sausio 3 d,. ji, jos brolis D. K., K. C. ir D. K. buvo kieme. Jos brolis ir K. C. iÅ¡dykavo ir netyčia iÅ¡stÅ«mė šį į kaimynų kiemÄ . Kaimynė, pamačiusi tai pro langÄ , išėjo ir pradėjo rėkti visokiais žodžiais.

Jie laukė prie automobilio, klausėsi muzikos, o kaimynė vėl pradėjo rėkti, kad per garsiai klausosi muzikos. Jie nenutildė, tada Å¡i pakvietė savo dukrÄ , kuri irgi pradėjo ant jų rėkti. D. K. pasakė, kad jie nieko nedaro. Kaimynės dukra pakvietė savo vyrÄ . Å is atėjęs prie automobilio, pradėjo smaugti D. K., ,,nurovė“ jam kapiÅ¡onÄ . Vyras klausė, kuris taip padarė, D. K. sakė, kad savo draugų neiÅ¡duos. K. C. ir D. K. nuėjo pakviesti D. K. tėčio. Ji liko.

Tas vyras jai liepė nesikiÅ¡ti. D. K. tėvas nuėjo pas kaimynus į namus, bet tas vyras pastÅ«mė D. K. tėvÄ , tada Å¡is iÅ¡kvietė policijÄ . Kai tas vyriÅ¡kis smaugė D. K., ji buvo Å¡alia. Tas vyras buvo prirėmęs D. K. prie automobilio deÅ¡inės pusės galinių durų, Å¡is negalėjo nieko daryti, verkė, negalėjo kvėpuoti. Ji stovėjo Å¡alia. Kad D. K. trÅ«ko oro suprato iÅ¡ to, kad jis pasidarė raudonas, verkė. Å is pats sakė, kad trÅ«ksta oro. Galvojo, kad tas vyras ateis paÅ¡nekėti, negalvojo, kad smaugs.

Girdėjo, kad tie kaimynai parašė, kad jie metė į juos supuvusius obuolius. Žino, kad kieme buvo daug obuolių, jiems tėvai liepė obuolius surinkti. Obuolius dėjo į kibirÄ , po to į karutį. Jie ne pirmÄ kartÄ sako, kad jie mėtosi obuoliais. PrieÅ¡ atvykstant į apklausÄ , apie tai su nieko nesikalbėjo. Kai tos moterys keikėsi ant jų, jie nieko nesakė, tik pasakė, kad muzika groja negarsiai (T 2, b. l. 6-7). Nepilnametis liudytojas K. C. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ parodė, kad 2017 m. sausio 3 d. jis su K.

K., D. K. ir D. K. ėjo per vartelius į kiemÄ . Jis su D. K. pasistumdė ir pastarasis jį iÅ¡stÅ«mė į kaimynų teritorijÄ . Po to, jie ėjo pas D. K. tėtį, turėjo važiuoti į kinÄ . Jiems liepė palaukti prie automobilio. Kol laukė, pasileido muzikÄ . Išėjusi kaimynė pradėjo rėkti dėl muzikos, kad peržengė teritorijÄ . Pasakė, kad nieko blogo nedaro. Po to, išėjo tos kaimynės dukra, pradėjo rėkti. Dar buvo išėjęs D. K. tėtis. Jie pravardžiavo D.

K. ir K. K., sakė, kad „tavo sÅ«nus debilas“. Po to, pasakė, kad pasikvies savo vyrÄ . D. K. viskÄ filmavo telefonu. Atėjęs vyras griebė D. K. už gerklės ir prispaudė prie automobilio. D. K. tėtis prieÅ¡ paskambindamas policijai, nuėjo pas tÄ kaimynÄ , tas kaimynas, kuris smaugė D. K., pastÅ«mė ir D. K. tėtį. Jie tada nuėjo namo. Kai smaugė D. K., jis buvo jo Å¡one. Visi buvo prie automobilio, D. K. buvo arčiausiai automobilio. Tas vyras priėjo prie jo, pradėjo smaugti, kažkÄ sakyti, klausė: ,,kas čia kalbėjo“.

D. K. buvo prie automobilio šono, prie priekinių keleivio durų iš dešinės pusės. Pats stovėjo prie obels, kokie penki žingsniai iki automobilio. Buvo atsisukęs į mašinos pusę. Iš pradžių žiūrėjo, kaip vyras eina, po to, šis pradėjo smaugti D. K.. Matė, kad tas vyras priėjo, prispaudė D. K. prie automobilio ir šį smaugė. D. K. pasakė, kad nieko nesakys, tada jį paleido ir tas vyras nuėjo namo. Nieko negali pasakyti apie supuvusius obuolius (T 2, b. l. 8-9). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-219/2017 užfiksuota, kad šiuo metu D.

K. psichikos sutrikimų, tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu atsiradusių dėl byloje nagrinėjamo įvykio, nekonstatuojama. D. K. 2017-01-12 buvo nustatyta diagnozė - Å«minė reakcija į stresÄ F43.8, tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su byloje nagrinėjamu įvykiu. Konstatuojama, jog pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintas „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles“, D.

K. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nežymus, nes po byloje nagrinėjamo įvykio D. K. sveikata buvo sutrikdyta ne ilgiau nei 10 dienų, t. y. tiriamajam po 2017-01-03 jo atžvilgiu panaudoto įtariamojo V. O. smurto vaikų psichiatras 2017-01-12 nustatė diagnozė: Å«mine reakcijÄ Ä¯ stresÄ F43.8, tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijusiÄ su byloje nagrinėjamu įvykiu. Byloje nagrinėjamo įvykio metu D. K., atsižvelgiant į jo amžių ir protinio iÅ¡sivystymo lygį, psichikos bÅ«senÄ , galėjo teisingai suvokti jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir psichologiÅ¡kai bei savo fizinių galimybių ribose jam prieÅ¡inosi.

D. K. gali teisingai suvokti, įsiminti ir atkurti įvykių pagrindines faktines aplinkybės bei duoti apie tai teisingus parodymus, tačiau jis gali daryti klaidų, atgamindamas smulkias įvykių detales, patirti sunkumų suvokti sudėtingų socialinių įvykių esmę. D. K. būdingos asmenybės ypatybės, galinčios paveikti tarpasmeninių konfliktinių įvykių, kuriuose jis pats dalyvauja, vertinimus ir parodymus apie juos. Dėl šių ypatybių jis gali tendencingai suvokti ir nupasakoti tarpasmenines konfliktines situacijas.

Dėl savo amžiaus tarpsnio ypatumų D. K. perima iÅ¡ savo tėvų įvykių vertinimus ir mokosi iÅ¡ jų, kaip elgtis įvairiose situacijose. Nerekomenduotina D. K. bÅ«ti apklausiamam tyrimo metu, dalyvauti teisme bylos nagrinėjimo metu (T 1, b. l. 126-133). Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės 4-os kuopos 3-ojo bÅ«rio vyriausiosios patrulės J. Z. 2017 m. sausio 3 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodoma, kad 2017 m. sausio 3 d. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu J. P. apie 11 val. iÅ¡ Vilniaus AVPK OVS gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini), pranešėjo 11 metų sÅ«nų smaugė kaimynų giminaitis.

RaÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ . Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko pranešėjas V. K., kuris paaiÅ¡kino, kad jo sÅ«nų D. K. kaimynų giminaitis, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo V. O., sugriebęs už kaklo, smaugė, po to nuplėšė striukės gaubtuvÄ , tampė sÅ«nų į Å¡onus. Ä®vykį D. K. užfiksavo savo mobilaus ryÅ¡io priemone. Taip pat įvykį matė D. K. draugai: D. K., K. K., K. C.. D. K. buvo susijaudinęs ir verkė. Ant kaklo matėsi paraudimas. IÅ¡ V. K. priėmė pareiÅ¡kimÄ .

Nuėjus į (duomenys neskelbtini) namÄ , juos pasitiko V. O. ir paaiÅ¡kino, kad D. K. ir jo draugai nuolatos tyčiojasi iÅ¡ jo uoÅ¡vės. Taip pat paaiÅ¡kino, kad grįžus apsiverkusiai uoÅ¡vienei, jis išėjo į laikÄ sudrausminti jaunuolių. To pasėkoje buvo sugriebęs D. K. už striukės ir tikrai jo nesmaugė tik paaiÅ¡kino, kad daugiau taip nesielgtų. Pagal V. K. pareiÅ¡kimÄ V. O. apie 11. 50 val. buvo pristatytas į Vilniaus m. 1 PK (T 1, b. l. 5). Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole su fotolentele užfiksuota, kad apžiÅ«rimas namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidinis kiemas, matosi, kad Å¡alia stovi kitas namas, jo adresas -Didžiosios (duomenys neskelbtini).

Namų teritorija yra aptverta tvora, tačiau vidiniai namų kiemai neaptverti. Sudarytoje bendroje teritorijoje yra laisvas praėjimas. Namo ((duomenys neskelbtini)) kiemas išklotas trinkelėmis. Kieme nuo įvažiavimo vartų dešinėje pusėje yra malkinė, o už kelių metrų ūkinis pastatas. Tarp šitų statinių yra parkavimo vieta automobiliui. Prie malkinės parkavimo vietoje stovi automobilis ,,BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kairėje pusėje nuo įvažiavimo vartų yra (duomenys neskelbtini) namas.

Namo kieme stovi medinės supynės, paėjus nuo jų toliau, pavėsinė su ūkiniu pastatu. Abu teritorijoje esantys namai yra 2 aukštų, geltonos spalvos (T 1 b. l. 42-43; 44-47). Policijos registruojamų įvykių registre Nr. 0117000005326 užfiksuota, kad 2017 m. sausio 3 d. 10.45 val. gautas V. K. pranešimas apie tai, kad kaimynas užpuolė ir smaugė pranešėjo 11 metų sūnų (T 1, b. l. 41). VšĮ ,,Vilniaus rajono centrinė poliklinika“ 2017-01-23 medicinos dokumento išrašo kopijoje užfiksuota, kad D.

K. nustatyta diagnozė: Å«minė reakcija į stresÄ F 43.8 (T 1, b. l. 159). SavanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolu užfiksuota, kad N. K. pateikė skaitmeninę laikmenÄ su vaizdo įraÅ¡u ir striukę su gobtuvu (T 1, b. l. 146). Daiktų apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad apžiÅ«rėta medžiaginė, tamsiai mėlynos spalvos striukė su oranžinės spalvos neÅ¡variu pamuÅ¡alu. Ant pamuÅ¡alo prie apykaklės prisiÅ«ta balta etiketė su užraÅ¡ais H&M EUR 152 US 11-12Y;

CA 11-12A CN 150/76; MX 152 AUS 12. Striukė užsegama, pilkos spalvos, plastikiniu užtrauktuku. Striukės apačioje iÅ¡ dviejų pusių yra kiÅ¡enės. KrÅ«tinės dalyje yra dvi įleistinės kiÅ¡enės. Striukės rankovės yra su trikotažiniais rankogaliais. Kairėje rankovėje, virÅ¡utinėje dalyje yra kiÅ¡enė, užsegama pilku užtrauktuku. Striukė su apykakle. Aplink apykaklę yra prisiÅ«ta juosta su spaustukais, skirtais prisegti gobtuvÄ . Kairės pusės juostelės kraÅ¡tas yra 4 cm nuplėštas.

Striukės gobtuvas apsiūtas dirbtiniu kailiu. Gobtuvo apačioje yra spaustukai (T1, b. l. 148). Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, 2017-01-11 N. K. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas DVD laikmenoje „Acme“. Kompaktinėje plokštelėje yra failas „video-0-02-O5 3569Sa35115c820744585a767cf60dabb3ed0a6b3f3772823ca0d032f7ef25b1-V“. Įrašo trukmė 46 sek. Apžiūros metu užfiksuota garso įraše dviejų asmenų, galimai vyro ir dviejų berniukų pokalbis rusų kalba.

Paleidus vaizdo įraÅ¡Ä iÅ¡ karto girdimas 1- galimai berniuko balsÄ : „KÄ mes Jums padarėme, pasakykite?“, toliau matoma mėlynos spalvos automobilio priekinio sparno dalį, už jo deÅ¡iniau stovinčiÄ mergaitę, vilkinčiÄ juodais rÅ«bais, juodais plaukais, kuri nusisukusi į gatvės pusę. Toliau už mergaitės per gatvę matomas kito namo kiemas, kuriame kairėje matomas gyvenamasis namas. PrieÅ¡ais minėtÄ namÄ , deÅ¡inėje nuo mergaitės, matomas Å«kinis pastatas. Tarp namo ir Å«kinio pastato yra medinės vaikiÅ¡kos supynės. Toliau stovi baltos spalvos lengvasis automobilis.

Prie užfiksuoto gyvenamo namo verandos stovi moteris, vilkinti baltos spalvos virÅ¡utinius drabužius, Å¡aukianti: „ Jeigu dar pravardžiuosi mano mamÄ , arba nors kažkÄ Äia mėtysi, aÅ¡ tau galvÄ nurausiu, supratai?“. Kai tuo pat metu nuo verandos matomas einantis link filmavimo įrenginio vyras, kuris vilki raudonos spalvos striukę ir juodas kelnes, ir už kadro girdimas 1-o galimai berniuko balsas: „kÄ (nesuprantamas žodis) padarysite?“. Vyras pereina gatvę sakydamas: „kas čia drÄ sus?“, praeina pro mergaitę.

Girdisi 2 -o galimai berniuko balsas: “ko JÅ«s čia einate?“. Vyro balsas: „o kÄ , negalima?“. Priėjus prie filmuojančio asmens minėtam vyrui, vaizdas juda į įvairias puses, fiksuojant vaizdÄ ir garsus. Girdisi vyro balsas: “Tu kÄ , labai drÄ sus?“. Girdisi 2-o galimai berniuko balsas: „Tu kÄ ?“. Matosi dalis asmens dėvinčio juodos spalvos striukę, girdisi 2 -o galimai berniuko balsas: „Tu kÄ ?“. Matosi kito asmens iÅ¡ nugaros dėvinčio Å¡viesiÄ striukę, kuris eina nuo vaizdÄ fiksuojančio asmens nugara.

Tada stambiu mastu matosi raudona striukė ir ant jos tarpe tarp deÅ¡inės rankos ir krÅ«tinės srities iÅ¡ priekio padedama kairė ranka, ant asmens dėvinčio mėlynos spalvos striukę, o ant kairės rankos rieÅ¡o užfiksuota Å¡viesios spalvos apyrankė. Girdisi 2 -as galimai berniukas, kuris susijaudinusiu balsu sako: „Tu kÄ ?!“ girdisi vyro balsas: „KÄ ... kÄ ...“ , 2 -as galimai berniukas susijaudinusiu balsu, galimai verkiantis sako : „Tu kÄ ?!, Tu kÄ , nachuj. Tai iÅ¡ vis ne aÅ¡ net !“.

Girdisi vyro balsas: „O kas?“, 2 -as galimai berniukas susijaudinusiu balsu, galimai verkiantis, sako: „Tai ne aš“. Tada vaizdas pasisuka į gatvės pusę, kuriame užfiksuota mergaitė ir jai deÅ¡inėje link gatvės nueinančio asmens, dėvinčio juodos spalvos drabužius, siluetas. IÅ¡ nugaros pusės vyras sako, :“O kas tas drÄ sus, parodyk kuris? Kuris?“, 2 -as galimai berniukas susijaudinusiu balsu, galimai verkiantis sako :“AÅ¡ savų neiÅ¡duosiu.“, Vyras sako: „Parodyk kuris“, 2 -as galimai berniukas susijaudinusiu balsu, galimai verkiantis sako :“Dar kartÄ padary..., aÅ¡ į policijÄ paduosiu“.

Po to matosi nueinančio asmens su raudona striuke vaizdas. Girdisi vyras sakantis: “Tu papuolei“. Tuo metu nuo filmuojančio asmens į deÅ¡inę krenta oranžinės spalvos daiktas, vaizdas pasisuka į nueinantį link gatvės vyrÄ su raudona striuke. 2 -as galimai berniukas, susijaudinusiu balsu, galimai verkiantis, sako: „Supratai…. supratai“. Jis prasilenkia su mergaite, kuri eina link filmuojančio asmens ir prieÅ¡ais jį pakelia nuo trinkelinės dangos gaubtÄ tamsios ir oranžinės spalvos su kailine apykakle ir atsistoja kairėje filmuojančiam asmeniui, o filmavimo įrenginys toliau fiksuoja einantį per gatvę vyrÄ link gyvenamojo namo, prie kurio stovi moteris Å¡viesiais drabužiais ir Å¡aukia: (nesuprantami žodžiai).

Tuo metu už kadro girdisi galimai verkimas. Vaizdo įraÅ¡o pabaiga (T 1, b. l. 155-156). Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu teisme kaltinamasis savo kaltės pagal jam pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ nepripažino. Teisme V. O. savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies, pripažino, kad paėmė nukentėjusįjį už striukės, tačiau neigė, kad smaugė nukentėjusįjį, nutraukė gobtuvÄ nuo striukės, smurtavo prieÅ¡ nukentėjusįjį, jo teigimu berniukui dėl paėmimo už striukės negalėjo trÅ«kti oro ir iÅ¡sivystyti Å«minė reakcija į stresÄ .

Teismas tokius kaltinamojo V. O. parodymus laiko jo gynybine versija, kuriÄ paneigia byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirti įrodymai, o bÅ«tent: nukentėjusiojo mažamečio D. K. parodymai pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , liudytojų K. C., K. K. ir D. K. parodymai pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas, eksperčių R. D. ir I. S. paaiÅ¡kinimai, liudytojų V. K., N. K., L. V.-Maigienės, G. P. parodymai, apžiÅ«ros protokolas, kuriuo peržiÅ«rėta filmuota vaizdo medžiaga, ir kita bylos medžiaga.

Nukentėjusiojo mažamečio D. K. parodymus pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , kad jį smaugė kaimynų giminaitis, dėl ko jam trÅ«ko oro, kad jis nutraukė striukės gobtuvÄ , patvirtina liudytojų K. C., K. K. ir D. K. parodymai pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , kur jie visi nurodė, kad įvykio dienÄ buvo D. K. kieme, matė, kaip iÅ¡ kaimynų teritorijos atėjęs kaimynas prispaudė D. K. prie jo tėvo automobilio ir smaugė. Visi trys minėti liudytojai nurodė, kad D. K. trÅ«ko oro, jis iÅ¡raudo, verkė.

Taip pat minėti liudytojai patvirtino, kad vyras, kuris smaugė D. K., nuplėšė gobtuvÄ nuo D. K. striukės. Teismas, neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo ir minėtų liudytojų parodymais pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , nes minėti parodymai nuoseklÅ«s, neprieÅ¡taringi, be to juos patvirtina kita bylos medžiaga. Daiktų apžiÅ«ros protokole užsifiksuota N. K. pateiktos DVD laikmenos „Acme“ apžiÅ«ra. IÅ¡ laikmenoje esančio vaizdo įraÅ¡o matyti, kad matomas nuo verandos link filmavimo įrenginio einantis vyras, kuris vilki raudonos spalvos striukę ir juodas kelnes.

Vyras pereina gatvę sakydamas: „kas čia drÄ sus?“, praeina pro mergaitę. Priėjus prie filmuojančio asmens minėtam vyrui, vaizdas juda į įvairias puses, fiksuojant vaizdÄ ir garsus. Girdisi vyro balsas: “Tu kÄ , labai drÄ sus?“. Girdisi 2-o galimai berniuko balsas: „Tu kÄ ?“. Matosi dalis asmens dėvinčio juodos spalvos striukę, girdisi 2 -o galimai berniuko balsas: „Tu kÄ ?“. Matosi kito asmens iÅ¡ nugaros dėvinčio Å¡viesiÄ striukę, kuris eina nuo vaizdÄ fiksuojančio asmens nugara.

Tada stambiu mastu matosi raudona striukė ir ant jos tarpe tarp deÅ¡inės rankos ir krÅ«tinės srities iÅ¡ priekio padedama kairė ranka, ant asmens dėvinčio mėlynos spalvos striukę, o ant kairės rankos rieÅ¡o užfiksuota Å¡viesios spalvos apyrankė. Girdisi 2 -as galimai berniukas, kuris susijaudinusiu balsu sako: „Tu kÄ ?!“, girdisi vyro balsas: „KÄ ... kÄ ...“ , 2 -as galimai berniukas susijaudinusiu balsu, galimai verkiantis sako : „Tu kÄ ?!, Tu kÄ , nachuj. Tai iÅ¡ vis ne aÅ¡ net !“.

Girdisi vyro balsas: „O kas?“, 2 -as galimai berniukas susijaudinusiu balsu, galimai verkiantis, sako: „Tai ne aš“. Tada vaizdas pasisuka į gatvės pusę, kuriame užfiksuota mergaitė ir jai deÅ¡inėje link gatvės nueinančio asmens, dėvinčio juodos spalvos drabužius, siluetas. IÅ¡ nugaros pusės vyras sako: “O kas tas drÄ sus, parodyk kuris? Kuris?“, 2 -as galimai berniukas susijaudinusiu balsu, galimai verkiantis sako: “AÅ¡ savų neiÅ¡duosiu.“. Vyras sako: „Parodyk kuris“, 2 -as galimai berniukas susijaudinusiu balsu, galimai verkiantis sako :“Dar kartÄ padary..., aÅ¡ į policijÄ paduosiu“.

Po to matosi nueinančio asmens su raudona striuke vaizdas. Girdisi vyras sakantis: “Tu papuolei“. Tuo metu nuo filmuojančio asmens į deÅ¡inę krenta oranžinės spalvos daiktas, vaizdas pasisuka į nueinantį link gatvės vyrÄ su raudona striuke. 2 -as galimai berniukas, susijaudinusiu balsu, galimai verkiantis, sako: „Supratai…. supratai“. Jis prasilenkia su mergaite, kuri eina link filmuojančio asmens ir prieÅ¡ais jį pakelia nuo trinkelinės dangos gaubtÄ tamsios ir oranžinės spalvos su kailine apykakle ir atsistoja kairėje filmuojančiam asmeniui, o filmavimo įrenginys toliau fiksuoja einantį per gatvę vyrÄ link gyvenamojo namo.

IÅ¡ nurodyto vaizdo įraÅ¡o matyti, kad kaltinamasis sugriebė nukentėjusįjį iÅ¡ priekio ties krÅ«tinę, kad nukentėjusysis buvo prispaustas, nes matosi, kad jis viena ranka remiasi į kaltinamojo krÅ«tinę, bandydamas jį atstumti nuo savęs, vaizdo įraÅ¡e girdisi, kad nukentėjusysis susijaudinęs, galimai verkia, jam sunku kalbėti. Po to, kaltinamasis paleidžia vaikÄ , jam nueinant nuo nukentėjusiojo, matosi, kad ant žemės nukrentÄ nuplėštas striukės gobtuvas. Taip pat iÅ¡ Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės J.

Z. 2017 m. sausio 3 d. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad atvykus į įvykio vietÄ , ant nukentėjusiojo kaklo matėsi paraudimas. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau aptartas aplinkybes, laiko, kad pasitvirtino kaltinime nurodytos aplinkybės, kad kaltinamasis sugriebė nukentėjusįjį už striukės iÅ¡ priekio ties krÅ«tine, kilstelėjo bei ranka prispaudė prie automobilio, dėl ko pastarajam ėmė trÅ«kti oro, po to tampė šį, ranka sugriebė už nukentėjusiojo striukės gobtuvo bei jį nutraukė.

Nors kaltinamasis nepripažįsta, kad jo nukentėjusiojo atžvilgiu atlikti veiksmai, galėjo nukentėjusiajam sukelti fizinį skausmÄ ir nežymų sveikatos sutrikdymÄ , t. y. Å«minę reakcijÄ Ä¯ stresÄ , teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus nesutinka su tokia kaltinamojo pozicija, laiko, kad tokia kaltinamojo pozicija yra jo gynybinė versija. Teisme kaip liudytojas apklaustas nukentėjusiojo mažamečio D. K. tėvas, parodė, kad iÅ¡ karto po įvykio sÅ«nus atrodė susijaudinęs, verkė, negalėjo nieko pasakyti.

Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymÄ N. K. teisme parodė, kad įvykio dienÄ , jai grįžus namo iÅ¡ darbo, sÅ«nus D. K. atrodė susijaudinęs, verkė. Å iuos parodymus taip pat patvirtina ir Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės J. Z. 2017 m. sausio 3 d. tarnybinis praneÅ¡imas, kuriame nurodyta, kad atvykus į įvykio vietÄ , D. K. atrodė susijaudinęs, verkė. Be to, iÅ¡ byloje esančio teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad po byloje nagrinėjamo įvykio D.

K. sveikata buvo sutrikdyta ne ilgiau nei 10 dienų, t. y. jam po 2017 m. sausio 3 d. jo atžvilgiu panaudoto V. O. smurto vaikų psichiatras 2017-01-12 nustatė diagnozė: Å«minė reakcijÄ Ä¯ stresÄ F43.8, tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su byloje nagrinėjamu įvykiu. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ekspertės R. D. ir I. S. patvirtino savo ekspertizės aktÄ , nurodė, kad nebuvo pagrindo abejoti 2017 m. sausio 12 d. D. K. nustatyta diagnoze: Å«minė reakcija į stresÄ , kuri tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu yra susijusi su byloje nagrinėjamu 2017 m. sausio 3 d įvykiu.

Taip pat, teisme kaip liudytojos apklaustos L. V.-M., kuri yra vaikų psichiatrė ir bendravo su D. K. apie byloje nagrinėjamÄ Ä¯vykį, ir G. P., kuri yra psichologė, pas kuriÄ tyrimui buvo atsiųstas D. K., patvirtino, kad nukentėjusysis patyrė Å«minę reakcijÄ Ä¯ stresÄ . Liudytoja L. V.-M. teisme parodė, kad iÅ¡ pradžių su nukentėjusiuoju kalbėjo neutraliomis temomis, vaikas visai kitaip elgėsi ir kitaip atrodė jo neverbalinė iÅ¡raiÅ¡ka, tačiau pradėjus kalbėti apie įvykį, kaip jis jautėsi, kÄ iÅ¡gyveno, jis tapo nerimastingas, sujaudintas, jis nebeiÅ¡sėdėjo vienoje vietoje, tai rodo neverbalinę vaiko reakcijÄ , kad jis yra nerimastingas ir ta situacija jį emociÅ¡kai veikia.

Ūminė reakcija į stresÄ diagnozuojama surinkus anamnezę, vertinus nusiskundimus. Liudytoja G. P. nurodė, kad psichologai diagnozių neraÅ¡o, jie apraÅ¡o bÅ«klę, jos apraÅ¡ymas buvo apie nerimÄ , kad vaikui bÅ«dingas padidėję nerimas, kad jis iÅ¡gyvena bejėgiÅ¡kumo jausmÄ , padidėjusį agresyvumÄ , įtampÄ . Vaikas pasakojo apie įvykį. Bendraudama su vaiku, turėjo suprasti, kas galėjo iÅ¡provokuoti bÅ«klės pasikeitimÄ . Liudytoja G. P. pabendravusi su nukentėjusiuoju, padarė iÅ¡vadÄ , kad D.

K. bÅ«klės pasikeitimas galimai yra tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su byloje nagrinėjamu įvykiu. Liudytoja paaiÅ¡kino, kad tai yra jos naudojama formuluotė. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teismas laiko neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis kaltinamajame akte nurodytais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam mažamečiui nežymų sveikatos sutrikdymÄ , t. y. Å«minę reakcijÄ Ä¯ stresÄ , ir kad tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiajam nustatyto sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo gynėjas laikėsi pozicijos, kad kaltinamojo veiksmuose nebuvo tyčios sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatÄ , kad jo tikslas buvo sudrausminti vaikus dėl netinkamo elgesio. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis ir jo draugai nagrinėjamo įvykio dienÄ galimai elgėsi netinkamai, tačiau tai negali bÅ«ti laikoma pateisinama priežastimi kaltinamojo atliktiems veiksmams. Kaltinamojo teigimu jis ketino tik pasikalbėti su vaikais, negalėjo nurodyti, kodėl sugriebė nukentėjusįjį už striukės priekio.

Teismas nesutinka su kaltinamojo gynėjo pozicija, kad kaltinamojo veiksmuose nebuvo tyčios sutrikdyti mažamečio sveikatÄ , nes to tikslas buvo kitoks. IÅ¡ byloje esančios filmuotos medžiagos matyti, kad kaltinamajam priėjus prie nukentėjusiojo ir jį sugriebus, nukentėjusysis iÅ¡sigando, galimai verkė, ranka bandė stumti kaltinamÄ jį nuo savęs, tačiau kaltinamasis nekreipė į tai dėmesio ir toliau laikė nukentėjusįjį, jo nepaleido, kas rodo, kad kaltinamasis suprato, kad savo veiksmais sukelia nukentėjusiam fizinį skausmÄ , kad jis jaučia baimę ir stresÄ dėl tokių jo veiksmų.

Kaltinamasis bÅ«damas suaugęs asmuo, pats turintis vaikų, ne tik galėjo, tačiau privalėjo suprasti ir suprato, kad savo veiksmai daro neteisėtÄ fizinį poveikį, nukentėjusiojo kÅ«nui, dėl ko vaikas jaučia baimę ir stresÄ , suprato, kad savo veiksmais gali sukelti vaikui fizinį skausmÄ ir sutrikdyti jam sveikatÄ , nekonkretizuodamas savo veikos padarinių, tačiau buvo abejingas galimų savo veiksmų padarinių atžvilgiu. Vien tai, kad kaltinamojo tikslas nebuvo nukentėjusiojo mažamečio sveikatos sutrikdymas, nesudaro pagrindo teigti, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios.

Dėl praÅ¡ymo atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybė pagal laidavimÄ IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis ir jo motina T. O. teisminio bylos nagrinėjimo metu pateikė teismui praÅ¡ymus atleisti kaltinamÄ jį V. O. nuo baudžiamosios atsakomybės motinos T. O. atsakomybėn. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , esant visoms Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytoms sÄ lygoms.

Pagal Å¡ias sÄ lygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pagal jam pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ pripažino tik iÅ¡ dalies, tačiau iÅ¡ esmės savo kaltės nepripažino, nes neigė, kad savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam mažamečiui D.

K. fizinį skausmÄ ir nežymų sveikatos sutrikdymÄ , į teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, kad pasitvirtino visos kaltinime nurodytos aplinkybes, teismas laiko, kad kaltinamojo ir jo motinos pateikti praÅ¡ymai atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ neatitinka Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje keliamų reikalavimų, todėl jie paliktini nenagrinėti. Teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus, teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad V.

O. 2017 m. sausio 3 d. apie 10.30 val. bÅ«damas namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme, kilusio konflikto metu, tyčia smurtavo prieÅ¡ mažametį D. K., gim. 2005 m., t. y. sugriebė jį už striukės iÅ¡ priekio ties krÅ«tine, kilstelėjo bei ranka prispaudė prie automobilio, dėl ko pastarajam ėmė trÅ«kti oro, po to tampė šį, ranka sugriebė už nukentėjusiojo striukės gobtuvo bei jį nutraukė. Dėl tokių smurtinių V. O. veiksmų D. K. buvo sukeltas fizinis skausmas bei iÅ¡sivystė Å«minė reakcija į stresÄ , kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, t. y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pobÅ«dį, į tai, kad kaltinamasis padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ (BK 11 str.), į kaltės formÄ â€“ tyčia, į kaltinamojo asmenybę, kuris vedęs, dirbantis, anksčiau neteistas, į jo ir jo Å¡eimos finansinę padėtį, nesant jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jam skirtina Å¡velniausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmė- bauda.

Dėl civilinio ieÅ¡kinio Mažamečio nukentėjusiojo D. K. atstovas adv. A. Gilys pateikė civilinį ieÅ¡kinį dėl 69,95 eurų turtinės žalos ir dėl 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo (T 2, b. l. 100-102A). Turtinė žalÄ sudaro iÅ¡laidos naujos striukės- palto, įsigijimui, o neturininę- patirti neigiami iÅ¡gyvenimai dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės iÅ¡raiÅ¡kos, bet jos ginamos turtiniais bÅ«dais, Å¡i žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 2.250 str. 1 d. ). Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtÄ fizinį ir dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir kt., nustatant protingÄ kompensacijos už neturtinę žalÄ dydį, tačiau nesudarant galimybės iÅ¡ to neteisėtai pasipelnyti.

Todėl CK 6.283 str. 1 d. įtvirtintas visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas, atlyginant ir apskaičiuojant neturtinę žalÄ , tiesiogiai negali bÅ«ti taikomas, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais tiksliai negalima. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis D. K. dėl kaltinamojo veiksmų patyrė žalos, tačiau jo atstovo advokato A. Gilio pateiktas civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Civiliniame ieÅ¡kinyje nurodyta, kad nukentėjusysis patyrė 69,95 eurus turtinės žalos, nes reikėjo pirkti naujÄ striukę.

Nukentėjusysis D. K. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ parodė, kad po nagrinėjamo įvykio striukė nebuvo sugadinta, kad dvi dienas po įvykio neÅ¡iojo tÄ striukę, vėliau jÄ paėmė policijos pareigÅ«nai. IÅ¡ daiktų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėta nukentėjusiojo D. K. striukė. IÅ¡ prie daiktų apžiÅ«ros protokolo pridėtų nuotraukų nematyti, kad minėta striukė bÅ«tų taip suplėšyta ar kitaip sugadinta, kad jos nebÅ«tų galima naudoti.

Minėta striukė grÄ Å¾inta nukentėjusiajam. Civilinio ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje paskirtis kompensuoti nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiojo striukė nebuvo suplėšyta ar kitaip sugadinta taip, kad jos nebÅ«tų galima naudoti. Nauja striukė- paltas, iÅ¡ esmės įsigytas dėl to, kad nukentėjusiojo striukė buvo paimta policijos pareigÅ«nų apžiÅ«rai, o nukentėjusysis neturėjo jokios kitos striukės ar pan.

Teismas mano, kad civiliniame ieÅ¡kinyje nurodyta turtinė žala nepagrįsta. IÅ¡ daiktų apžiÅ«ros protokolo (T 1, b. l. 148-151) matyti, kad striukės apžiÅ«ra buvo atlikta 2017 m. sausio 18 d. nuo 12.45 val. iki 13.05 val. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis neturėjo kitos striukės, į striukės apžiÅ«ros laikÄ , teismas mano, kad buvo galimybė pateikti striukę apžiÅ«rai ir iÅ¡ karto po jos jÄ atsiimti. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, civilinio ieÅ¡kinio dalis dėl turtinės žalos netenkintina.

Sprendžiant klausimÄ dėl D. K. padarytos neturtinės žalos, teismas pripažįsta, kad bylos nagrinėjimo metu neginčytinai įrodyta, kad nukentėjusysis patyrė neturtinės žalos. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į nukentėjusiajam nustatytÄ sveikatos sutrikdymÄ ir jo trukmę, į patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus, bei vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais ir teismų praktika dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio tokio pobÅ«džio bylose, pripažįsta, kad nukentėjusiajam D.

K. iš kaltinamojo priteistina 500 eurų neturinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestinas (BPK 115 str. 1 d.). Nukentėjusiojo patirtos 1252,5 eurų išlaidos advokato paslaugoms apmokėti, pagrįstos rašytiniais įrodymais (T 3, b. l. 18-26), todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo (BPK 104 str. 2 d., 106 str. 2 d.). Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašu (1 CD), saugoma prie bylos medžiagos, - nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti prie bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305, 307-308 straipsniais, n u s p r e n d ė: V. O. (V. O.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti 60 MGL (2259,60 (dviejų tÅ«kstančių dviejų Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt devynių eurų 60 ct) eurų) dydžio baudÄ . Bauda turi bÅ«ti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ V. O. priteisti 500 (penkis Å¡imtus) eurų neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Nukentėjusiojo patirtas 1252,5 (vieno tÅ«kstančio dviejų Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt dviejų eurų 50 ct) eurų iÅ¡laidas advokato teisiniai pagalbai apmokėti pripažinti proceso iÅ¡laidomomis ir priteisti ir kaltinamojo V. O.. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmeninę laikmenÄ su vaizdo įraÅ¡u (1 CD), saugomÄ prie bylos medžiagos, - nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus. Teisėjas Vaclavas Karšulis