66a38cd0-c849-4c96-b1f9-e6137e0b8d5b · Vilniaus apygardos administracinis teismas

 Administracinė byla Nr. I-3397-789/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01585-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos 8.1.2; 55.1.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

Â

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Ernesto Spruogio ir Jolantos Vėgelienės,

raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos F. I. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Azebaidžano Respublikai ir Turkmėnistanui 2019 m. balandžio 8 d. sprendimÄ Nr. 84 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti nagrinėti 2019 m. balandžio mėn. 3 d. praÅ¡ymÄ iÅ¡ naujo (b. l. 1–2, 15–16).

Skunde nurodo, kad 2019 m. sausio mėn. kreipėsi į Migracijos departamentÄ dėl nacionalinės vizos D iÅ¡davimo verslo pagrindu. PaaiÅ¡kino, kad Lietuvoje įsteigė UAB „Fauzija“, kurios nuosavo kapitalo vertė sudaro 28 tÅ«kst. eurų, tai yra pareiÅ¡kėjos investuotos lėšos, kurios buvo įneÅ¡tos į UAB „Fauzija“ banko sÄ skaitÄ , kuri yra atidaryta AB „Šiaulių bankas“. Nurodė, kad, pirmÄ kartÄ kreipiantis dėl nacionalinės vizos D iÅ¡davimo, Migracijos departamentas atsisakė iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ D vieneriems metams dėl buhalterinių paslaugų įmonės bei UAB „Fauzija“ buveinės adreso. PaaiÅ¡kino, kad Å¡iuo metu visos priežastys, dėl kurių Migracijos departamentas atsisakė iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ D, buvo paÅ¡alintos. Nurodė, kad UAB „Fauzija“ atstovauja kita įmonė, teikianti buhalterines paslaugas, o įmonės buveinės adresas yra pakeistas.

Skunde paaiÅ¡kino, kad antrÄ kartÄ dėl nacionalinės vizos D iÅ¡davimo verslo pagrindu kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadÄ Azerbaidžano Respublikai ir Turkmėnistanui (toliau – ir Ambasada). Nurodė, kad, prieÅ¡ kreipdamasis į AmbasadÄ , pusę turėtų UAB „Fauzija“ įmonės akcijų perleido savo broliui A. A. M., todėl į AmbasadÄ kreipėsi su broliu. PaaiÅ¡kino, kad Ambasada Sprendimu nusprendė, kad pareiÅ¡kėja neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 19 straipsnyje 2 punkto reikalavimų, t. y. ji nepateikė bÅ«tinos informacijos apie vykimo tikslÄ ir sÄ lygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 20–27).

Nurodo, kad 2019 m. balandžio 3 d. pokalbio metu su konsulu metu pareiÅ¡kėja negalėjo aiÅ¡kiai nurodyti, kokias veiklas vykdo ir vykdys įmonė Lietuvoje, nurodė, jog nori atidaryti restoranÄ , tačiau nežino, kokį restoranÄ , ketina tirti rinkÄ . PaaiÅ¡kino, kad bendravimas vyko pareiÅ¡kėjos pusbrolio pagalba, nes pareiÅ¡kėja nekalba jokia kalba, tik urdu, todėl kilo pagrįstų abejonių dėl jos suvokimo apie dokumentų turinį, kurie suraÅ¡yti lietuviÅ¡kai ir jos pasiraÅ¡yti. Konsulas iÅ¡ pareiÅ¡kėjos pateiktų dokumentų analizės bei interviu su pareiÅ¡kėja metu gautos informacijos padarė iÅ¡vadÄ , jog informacija, kuriÄ pareiÅ¡kėja buvo pateikusi siekdama pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sÄ lygas ir iÅ¡vykimÄ iÅ¡ Å engeno narių teritorijos iki vizos termino pabaigos, yra nepatikima.

Ministerija atsiliepime nurodo, kad pareiÅ¡kėja nepateikė jokių patikimų duomenų apie savo ilgalaikius ryÅ¡ius su buvimo valstybe Pakistanu (apie Å¡eimÄ , nekilnojamÄ jį turtÄ , darbovietę), nepateikė jokių duomenų apie UAB „Fauzija“ veiklos pobÅ«dį, vykdomÄ veiklÄ . Pagal Sodros duomenis apdraustųjų asmenų UAB „Fauzija“ nėra. Nurodė, kad pareiÅ¡kėja nepateikė pagrįstų duomenų, kurie patvirtintų pareiÅ¡kėjos investuotas lėšas į UAB „Fauzija“ veiklÄ , taip pat duomenų, kad pareiÅ¡kėjos, kaip bendrovės akcininkės bei direktorės, buvimas Lietuvoje yra objektyviai bÅ«tinas bendrovės veiklai vykdyti.

Ministerija atsiliepime teigia, kad skundžiamÄ SprendimÄ priėmė kompetentingas administravimo subjektas, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ . Pažymėjo, kad, Ministerijos konsuliniam pareigÅ«nui svarstant pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl vizos iÅ¡davimo ir visÄ surinktÄ informacijÄ , kilo pagrįstos abejonės dėl pareiÅ¡kėjos vykimo į LietuvÄ tikslo ir buvimo sÄ lygų, nes informacija, kuri pareiÅ¡kėjos buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sÄ lygas, buvo prieÅ¡taringa.

Teismas

konstatuoja :

Byloje ginčas kilo dėl Ambasados 2019 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. 84, kuriuo atsisakyta iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ Pakistano Islamo Respublikos pilietei F. I., teisėtumo ir pagrįstumo.

IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėja praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ Ambasadai pateikė 2019 m. balandžio 3 d. (b. l. 28–31). PraÅ¡yme kaip kelionės tikslÄ pareiÅ¡kėja nurodė verslÄ (praÅ¡ymo formos 21 punktas). Kartu pareiÅ¡kėja pateikė UAB „Fauzija“ banko sÄ skaitos 2019 m. sausio 11 d. iÅ¡raÅ¡Ä , 2019 m. sausio 8 d. Grynųjų pinigų įmokėjimo banko skyriuje dokumentÄ (įstatinio kapitalo formavimui), UAB „Fauzija“ 2019 m. kovo 1 d. Pelno (nuostolių) ataskaitÄ , BalansÄ , Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitÄ , pasiraÅ¡ytus pareiÅ¡kėjos, 2019 m. kovo 15 d. Kasos pajamų orderį Nr.001, duomenis apie UAB akcininkus, kelionės rizikų draudimo liudijimÄ (b. l. 32–53).

Ginčijamu Ambasados Sprendimu atsisakyta pareiÅ¡kėjai iÅ¡duoti vizÄ (b. l. 4–5). Ambasados konsulinis pareigÅ«nas atsisakė iÅ¡duoti vizÄ pareiÅ¡kėjai tuo pagrindu, jog, norėdamas gauti vizÄ , užsienietis nepateikė bÅ«tinos informacijos apie vykimo tikslÄ ir sÄ lygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis (19 str. 2 p.).

Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. kovo 15 d. reglamento (EB) Nr.562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimÄ per sienas, Bendrijų kodeksÄ (Å engeno sienų kodeksas) 5 straipsnio 1 dalies c papunktis nustato, kad trečiųjų Å¡alių piliečiams nustatomos tokios atvykimo sÄ lygos – jie turi pagrįsti numatomo buvimo tikslÄ bei sÄ lygas ir turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės Å¡alį arba vykimui tranzitu į trečiÄ jÄ Å¡alį, į kuriÄ jie tikrai bÅ«tų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų.

Vizų iÅ¡davimo sÄ lygas, atsisakymo iÅ¡duoti vizÄ ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizų suteikimu susijusius klausimus reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksÄ (Vizų kodeksas), nuostatos.

Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizÄ iÅ¡duoti atsisakoma: a) jei praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikęs asmuo: i) pateikia netikrÄ , suklastotÄ arba padirbtÄ kelionės dokumentÄ ; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sÄ lygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos Å¡alį arba vykimui tranzitu į trečiÄ jÄ Å¡alį, į kuriÄ jis tikrai bÅ«tų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau iÅ¡buvo 90 dienų per pastarÄ jį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodÄ vizÄ arba riboto teritorinio galiojimo vizÄ ; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės vieÅ¡ajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Å engeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamÄ galiojantį sveikatos draudimÄ kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiÅ¡kumo arba jų turinio teisingumo, praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikiančio asmens pareiÅ¡kimų arba jo ketinimo iÅ¡vykti iÅ¡ valstybių narių teritorijos iki baigiantis praÅ¡omos iÅ¡duoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 patvirtinto Vizos iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o (toliau – ir ApraÅ¡as) 70.10 papunktyje nustatyta, kad daugkartinė nacionalinė viza gali bÅ«ti iÅ¡duodama užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos RespublikÄ užsiimti teisėta veikla ir yra Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens, įsteigto ne anksčiau kaip prieÅ¡ metus iki užsieniečio praÅ¡ymo iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ pateikimo dienos, dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, jeigu įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tÅ«kstančius eurų, iÅ¡ kurių ne mažiau kaip 14 tÅ«kstančių eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba yra įmonės, įsteigtos ne anksčiau kaip prieÅ¡ metus iki užsieniečio praÅ¡ymo iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ pateikimo dienos, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tÅ«kstančius eurų, vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje.

ApraÅ¡o 70.10 papunktyje nurodytu atveju užsienietis turi pateikti – įmonės įsteigimo (dokumento apie juridinio asmens įregistravimÄ Juridinių asmenų registre vizų tarnybai Lietuvoje pateikti nereikia) ar įsigijimo dokumentus ir dokumentus, patvirtinančius, kad Å¡ios įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tÅ«kstančius eurų (pavyzdžiui, įmonės tarpinė finansinė ataskaita (balansas ar nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita), dokumentus, patvirtinančius, kad Å¡is užsienietis yra tokios įmonės dalyvis ir kad jo į įmonę investuotos lėšos ar turtas sudaro ne mažiau kaip 14 tÅ«kstančių eurų, arba dokumentus, patvirtinančius, kad Å¡is užsienietis yra tokios įmonės vadovas, ir dokumentÄ , patvirtinantį, kad jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje (ApraÅ¡o 78.11 papunktis).

Pagal ApraÅ¡o 79 punktÄ , vizų tarnybos valstybės tarnautojas iÅ¡ ApraÅ¡o 78 punkte nurodyto užsieniečio turi teisę pareikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių praÅ¡yme iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ nurodytus duomenis. Taigi, Ambasada, nagrinėdama pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ , privalėjo įvertinti pareiÅ¡kėjos pateiktus duomenis.

Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjos deklaruoto vykimo į LietuvÄ tikslas – verslas, todėl konsulinis pareigÅ«nas privalėjo tinkamai įvertinti ir įsitikinti, jog pareiÅ¡kėjos vykimo į LietuvÄ tikslas yra verslas. Konsulinis pareigÅ«nas, siekdamas įsitikinti pareiÅ¡kėjos vykimo į LietuvÄ tikslu ir buvimo sÄ lygomis, nustatė, kad pareiÅ¡kėja nepateikė jokių leistinų ir patikimų duomenų apie savo ilgalaikius ryÅ¡ius su buvimo valstybe Pakistanu (apie Å¡eimÄ , nekilnojamÄ jį turtÄ , darbovietę), jokių duomenų apie UAB „Fauzija“ veiklos pobÅ«dį, vykdomÄ veiklÄ , taip pat nustatė, kad pagal Sodros duomenis apdraustųjų asmenų įmonėje nėra. PraÅ¡yme iÅ¡duoti vizÄ nurodoma, jog visas kelionės ir pragyvenimo buvimo metu Lietuvoje iÅ¡laidas padengs ji pati, pagrindžiančių duomenų apie lėšų turėjimÄ nepateikė. 2019 m. kovo 15 d. pateiktas Kasos pajamų orderis, pasiraÅ¡ytas pareiÅ¡kėjos ir buhalterės N. R., siekiant pagrįsti pareiÅ¡kėjos sumokėtus 14 000 Eur į UAB „Fauzija“ kasÄ grynais pinigais už akcijų įsigijimÄ ir taip padidinant Ä®monės įstatinį kapitalÄ iki reikalaujamos sumos (28 000 Eur), tačiau iÅ¡ pareiÅ¡kėjos pase padarytų kelionių atžymėjimų matyti, kad ji tÄ dienÄ negalėjo bÅ«ti Lietuvoje. Dėl to konsului pagrįstai kilo abejonės dėl UAB „Fauzija“ deklaruojamo įstatinio kapitalo dydžio ir jo atitikties Vizų apraÅ¡o 70.10 punkto reikalavimui, pagal kurį Bendrovės nuosavo kapitalo vertė turi sudaryti ne mažiau kaip 28 tÅ«kstančius eurų. PareiÅ¡kėja konsului nepateikė jokių duomenų, kad jos, kaip įmonės vadovės ir akcininkės, buvimas Lietuvoje yra objektyviai bÅ«tinas Bendrovės veiklai vykdyti.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad Ambasados konsulinis pareigÅ«nas tinkamai įvertino surinktus duomenis ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėja nepagrindė numatomo buvimo tikslo bei sÄ lygų. Taigi, Lietuvos Respublikos ambasados Azerbaidžano Respublikai ir Turkmėnistanui 2019 m. balandžio 8 d. sprendimas Nr. 84, kuriuo atsisakyta iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ pareiÅ¡kėjai, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti ir tenkinti iÅ¡vestinį pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ Ä¯pareigoti AmbasadÄ pareiÅ¡kėjos 2019 m. balandžio 3 d. praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsniu,

nusprendžia:

PareiÅ¡kėjos F. I. skundÄ atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Jolanta Vėgelienė