66a0d7fd-aad2-41ab-9a7b-9fd1cb18bb4e · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo                                                     Civilinė byla Nr. 2A-617-544/2010Teisėja Malvyra Bučienė                                            Proceso Nr. 2-37-3-01448-2010-5 Procesinio sprendimo kategorija: 22.4; 30.5; 30.12.2; 114.11; 121.18; 121.21;                                                                                          (S)                           PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 9 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Zinos MickevičiÅ«tės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų D.

K. ir V. K. apeliacinį skundÄ dėl RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2011-06-23 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-35-126/2011 pagal ieÅ¡kovų N. K. ir I. K. ieÅ¡kinį atsakovams D. K., V. K., tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų: E. R. individualios įmonės teisių perėmėja E. R., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, dėl nuosavybės teisių gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu.              Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , N U S T A T Ė:

IeÅ¡kovai prašė įpareigoti atsakovus per mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos nugriauti tvorÄ , pastatytÄ namų valdos žemės sklype Sodų g. 20 RokiÅ¡kio m., o Å¡io teismo sprendimo neįvykdžius nustatytu laiku skirti kiekvienam iÅ¡ atsakovų 3000 Lt baudÄ . Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovai reikalavimo dėl baudos skyrimo atsisakė. IeÅ¡kovai nurodė, kad N. K. nuosavybės teise įsigijo namo dalį, esančiÄ Sodų g. 20, RokiÅ¡kio mieste. 2009 m. sausio 26 d. buvo atliktas žemės sklypų ribų paženklinimas.

Paženklinimo metu paaiÅ¡kėjo, kad atsakovai be ieÅ¡kovų sutikimo jų nuomojame žemės sklype pastatė 1,64 m. aukščio tvorÄ . IeÅ¡kovai negali naudotis savo gyvenamuoju namu, nes gyvenamojo namo dalis stogo patenka už tvoros ir, esant bÅ«tinybei, negali patekti ant stogo. Tarp namo sienos ir tvoros yra 55 cm. tarpas, todėl neįmanoma Å¡ia vieta praeiti vienam ar su Å«kio reikmenimis. Teigia, jog atsakovai nesilaikė Statybos techninio reglamento STR 1.01.07.2002 reikalavimo statyti tvorÄ ne arčiau kaip 1 metras nuo gyvenamojo namo ir tik esant kaimyninio sklypo savininko (naudotojo) sutikimui (1 t., b. l. 1-2).

RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2011-06-23 sprendimu civilinę bylÄ dalyje dėl 3000 Lt baudos skyrimo kiekvienam iÅ¡ atsakovų neįvykdžius teismo sprendimo nutraukė ieÅ¡kovams atsisakius nuo Å¡io reikalavimo ir teismui atsisakymÄ priėmus. Likusioje dalyje teismas ieÅ¡kinį tenkino ir įpareigojo atsakovus per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti dalį, t. y. 18 metrų, tvoros iÅ¡ Sodų gatvės pusės, kuri pagal inventorizacijos bylos planÄ turėtų priklausyti Sodų g. 20, RokiÅ¡kio mieste naudotojams.

Teismas nustatė, kad ieškovė N. K. yra gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių Sodų g.20, Rokiškio mieste, atsakovė D. K. - gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių Sodų g.18, Rokiškio mieste, savininkės. Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-11-05 įsakymu Nr. AV-749 „Dėl žemės sklypo ne žemės ūkio veiklai“ patvirtintas N. K. ir L. P. naudojamo žemės sklypo ne žemės ūkio veiklai Sodų g. 20, Rokiškio mieste 2009 m. gegužės 4 d. parengtas geodezinių matavimų planas.

Atsakovai nesilaikė tuo metu galiojusio (tvora buvo statoma 2008–2009 metais) Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002, patvirtinto LR aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr.184, kuriame nurodyta, kad bet kokia tvora ant sklypo ribos gali bÅ«ti statoma tik turint raÅ¡ytinį gretimo sklypo savininko sutikimÄ . Pagal minėto reglamento 12.3.1 punktÄ , atsakovo pastatyta tvora priskirtina prie I grupės nesudėtingų statinių, kadangi pagal byloje surinktus įrodymus tvoros aukÅ¡tis 1,64 m., todėl neprivalomas statinio projektas ir nereikalingas statybos leidimas.

Pagal 2009-05-04 žemės sklypo planÄ statydami tvorÄ atsakovai užėmė 10 kv. m. ieÅ¡kovų naudojamo žemės sklypo, dėl to Å¡ie negali netrukdomai naudotis gyvenamuoju namu. Žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo vietoje 2009-11-12 akte nurodyta, kad žemės sklype neteisingai paženklintos žemės sklypo ribos, neteisingai įtvirtinti riboženkliai, neteisingai kartografuoti situacijos elementai vietovėje. IÅ¡tyręs byloje pateiktus įrodymus, teismas konstatavo, kad taip užtverdami tvorÄ atsakovai pažeidė ieÅ¡kovų nuosavybės teises, nesusijusias su valdymo netekimu, nes pastatė tvorÄ neturėdami raÅ¡ytinio gretimo sklypo savininkų sutikimo, nustatyta tvarka neįteisinę žemės sklypo Sodų g. 18, RokiÅ¡kio mieste naudojimo, ir taip pažeidė ieÅ¡kovų teises.

Kadangi teismas sprendė, jog pagal 2009-05-04 žemės sklypo plano duomenis ne visa atsakovų pastatyta tvora pažeidžia ieÅ¡kovų teises, o tik jos 18 metrų dalis iÅ¡ Sodų gatvės pusės, todėl ieÅ¡kinį tenkino ir įpareigojo atsakovus per nustatytÄ terminÄ nugriauti minėtÄ dalį tvoros, pastatytos namų valdos žemės sklype, esančiame Sodų g.20, RokiÅ¡kio mieste (LR CK 4.103str., 2 t., b. l. 33-36). Apeliaciniu skundu atsakovai praÅ¡o iÅ¡ dalies panaikinti RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2011-06-23 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ : ieÅ¡kinį dalyje dėl jų įpareigojimo nugriauti 18 metrų tvoros iÅ¡ Sodų gatvės pusės, kuri pagal inventorizacijos bylos planÄ turėtų priklausyti Sodų g. 20, RokiÅ¡kio mieste naudotojams, atmesti, priteisti jų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas netinkamai taikė CK 4.45 str., 4.98 str. nuostatas. Teismas tenkino ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį esant neiÅ¡spręstam ginčui dėl žemės sklypų, esančių Sodų g. Nr. 18 ir Sodų g. Nr.20, ribų, nes nei sklypas Nr. 18, nei Nr. 20, esantys Sodų g. RokiÅ¡kio mieste nėra nustatyta tvarka įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pripažindamas ieÅ¡kovų pateiktÄ Å¾emės sklypo planÄ su jame pažymėtomis gretimų sklypų ribomis teisingu, taip pat iÅ¡ esmės nustatydamas sklypo Nr. 18 ir 20 ribÄ , teismas pažeidė CK 4.45 str. nuostatas.

PareiÅ¡kęs negatorinį ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. IeÅ¡kovai neįrodė savo nuosavybės teisių į atsakovės naudojamÄ Å¾emės sklypo dalį, kurioje yra pastatyta ginčo tvora. IeÅ¡kovės nurodyti įrodymai, kuriais vadovavosi ir teismas: RokiÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-11-05 įsakymas Nr. AV-749 „Dėl žemės sklypo ne žemės Å«kio veiklai", patvirtinantis N. K. ir L.

P. naudojamo žemės sklypo ne žemės ūkio veiklai ribas, 2009-05-04 geodezinių matavimų žemės sklypo planas nuosavybės teisių neįrodo. CK 4.98 straipsnio taikymo prasme tai reiškia, kad ieškovai neįrodė, kad jie yra ginčo sklypo savininkai, todėl neturi teisinio pagrindo pareikšti negatorinį ieškinį. Teismas netinkamai aiškino LR aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. Nr. 184 įsakymu „Dėl statybos techninių reglamentų STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai" ir STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai" patvirtinimo" įtvirtintus reikalavimus tvoros statymui (2007-12-29 įsakymo Nr. D1-723 redakcija).

Teismas be pagrindo nesivadovavo tame pačiame įsakyme nustatytu reikalavimu ir atvejais, kai be gretimo sklypo savininko sutikimo prie sklypo ribos galima statyti tam tikro tipo tvoras šiaurinėje, rytinėje, vakarinėje ar pietinėje pusėje. Teismas nevertino aplinkybės, kad tvora pradėta statyti 2008 metais vadovaujantis 2004-09-06 parengtu planu, atlikus geodezinius matavimus ir prie sklypo ribos. Tuo metu žemės sklypo Sodų g. 18, Rokiškio mieste naudotoja ieškovė N. K. sutiko su sklypo ribomis ir pasirašė 2004-09-06 žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte.

AnalogiÅ¡kos žemės sklypo ribos nurodytos ir 2008-07-23 parengtame žemės sklypo plane, kurių nustatymo teisingumÄ ieÅ¡kovė taip pat patvirtino pasiraÅ¡ydama 2008-07-23 žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte. Nors ieÅ¡kovė neigia pasiraÅ¡iusi minėtÄ aktÄ , tačiau neprašė paraÅ¡o pripažinti negaliojančiu. Teismas neatsižvelgė į Å¡ias aplinkybes, jų tinkamai neįvertino, todėl nepagrįstai konstatavo, kad dalis tvoros pastatyta savavaliÅ¡kai, pažeidžiant statybos reikalavimus bei įpareigojo atsakovus dalį tvoros nugriauti.2.

Teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 177, 185 str., 186 str., 197 str. 2 d., 270 str.), rungimosi, dispozityvumo principus. Teismas be pagrindo pripažino teisingu ieÅ¡kovų pateiktÄ Å¾emės sklypo planÄ su jame pažymėtomis gretimų sklypų ribomis, nustatydamas sklypo Nr. 18 ir 20 ribÄ nesilaikė CK 4.45 straipsnyje nurodytų žemės sklypo ribų nustatymo reikalavimų esant ginčui. IeÅ¡kovai nepareiÅ¡kė teismui reikalavimo dėl sklypų ginčytinos ribos nustatymo, todėl teismas nesant Å¡alies valios ir reikalavimo bei esant pateiktiems įrodymams apie neiÅ¡spręstÄ Å¡alių ginÄÄ dėl sklypų ribos, negalėjo konstatuoti, kad ieÅ¡kovų pateiktame žemės sklypo plane ginčo riba yra teisinga, o atsakovų pateiktame plane - ne.

Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisakė vertinti atsakovų paaiÅ¡kinimus, jog dėl sklypo ribos, prie kurios pastatyta ginčo tvora, geodezinių matavimų žemės sklypo Sodų g. 18, RokiÅ¡kio m. planÄ , liudytojos I. Č. parodymus, todėl ne tik pažeidė minėtus principus, bet ir nukrypo nuo LAT praktikos, suformuotos įrodymų priėmimo, vertinimo ir tyrimo srityje. 3.Teismas neteisėtai ir nepagrįstai V. K. laikė tinkamu atsakovu pagal ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį, nepaÅ¡alino jo iÅ¡ proceso kaip netinkamo atsakovo ir nepagrįstai įpareigojo jį vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti dalį tvoros iÅ¡ Sodų gatvės pusės, kuri pagal inventorizacijos bylos planÄ turėtų priklausyti Sodų g. 20, RokiÅ¡kio mieste naudotojams.

Atsakovas V. K. savo motinos D. K. nurodymu pastatė ginčo tvorÄ , todėl jo civiliniai teisiniai santykiai susiklostė ne su ieÅ¡kovais, o su D. K., kuri jam pretenzijų nereiÅ¡kia. 4.Teismas neteisingai iÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ , nes netinkamai taikė LR CPK 93 str. 2 d., 94 str. 1 d. nuostatas. IeÅ¡kovai ieÅ¡kinyje reiÅ¡kė du reikalavimus:

1) įpareigoti atsakovus per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti tvorÄ ir 2) atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytÄ laikÄ skirti kiekvienam iÅ¡ atsakovų 3000 Lt baudÄ . Pastarojo reikalavimo ieÅ¡kovai atsisakė ir teismas Å¡ioje dalyje civilinę bylÄ nutraukė bÅ«tent Å¡iuo pagrindu, o ne dėl to, kad reikalavimas buvo geruoju patenkintas, todėl atsakovai neturi atlyginti Å¡ioje dalyje ieÅ¡kovų turėtų iÅ¡laidų. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi iÅ¡laidų tarp Å¡alių paskirstymo klausimÄ atsisakius ieÅ¡kinio, turėjo nustatyti priežastį, dėl kurios ieÅ¡kovas atsisakė ieÅ¡kinio reikalavimų, tačiau Å¡io reikalavimo nevykdė ir priežasčių nesiaiÅ¡kino, tačiau CPK 93 str. 1 d. pagrindu iÅ¡ atsakovų priteisė ieÅ¡kovų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (2 t., b. l. 39-43).Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad apeliantai nepagrįstai tvirtina, kad teismas be pagrindo netaikė LR CK 4.45 str., kuriame nurodyta, kad, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos neaiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, nuostatų. Pagal bylos duomenis jie ir atsakovė D. K. yra valstybei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų nuomotojai. Jie pateikė ieškinį dėl nuosavybės teisų gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, nes dėl savavališkai pastatytos tvoros negali naudotis nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu, o apeliantai nepagrįstai tvirtina, kad tai galima daryti tik tapus žemės sklypo savininkais.

Teismas pagrįstai nurodė, kad, nesant nustatyta tvarka parengto žemės sklypo plano, nenustačius ir neįteisinus žemės sklypo ribų, neturint gretimo namo savininkų sutikimo, atsakovai savavaliÅ¡kai įsirengė pastatė tvorÄ . Nurodė, jog RokiÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos direktorius 2009-11-05 įsakymu Nr. AV-749 2009-05-04 parengtas geodezinių matavimų planas ir patvirtint riba tarp namų valdos žemės sklypų Sodų g. 18 ir Sodų g.

20. RokiÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-12-13 raÅ¡te Nr. SD-5.29-1525 nurodoma, kad prieÅ¡ įsakymo patvirtinimÄ administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija vietoje nustatė naudojamo sklypo ribas pagal ankstesnius žemės naudojimo dokumentus. Pirmos instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pakanka įrodymų patvirtinančių jog D, Krasauskienės ir V. K. pastatyta tvora pažeidė jų nuosavybės teises, nesusijusias su valdymo netekimu, nes gyvenamojo namo stogo dalis patenka už tvoros ir esant bÅ«tinybei jie negali patekti ant stogo, tarp namo ir tvoros yra 55 cm. tarpas, todėl Å¡ia vieta neįmanoma prastumti ir pasistatyti Å«kio reikmenis. V.

K. yra tinkamas atsakovas byloje, nes jis atliko neteisėtus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti. Atsisakymas praÅ¡ymo atsakovams skirti baudÄ , jei Å¡ie neįvykdys sprendimo nustatytu terminu, nėra ieÅ¡kinio reikalavimo atsisakymas ir teismas savo nuožiÅ«ra turi teisę skirti ar neskirti atsakovams baudÄ (CPK 273 str.). Teismas pagrįstai taikė CPK 93 str. 2 d., nes ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai.Apeliacinis skundas atmestinas, o RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, motyvais ir iÅ¡vadomis, todėl visų jų iÅ¡samiai nekartoja.Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta nutraukti civilinę bylÄ dalyje dėl baudos skyrimo ieÅ¡kovams atsisakius Å¡ios ieÅ¡kinio dalies ir teismui atsisakymÄ priėmus, apeliaciniu skundu neskundžiama, todėl dėl Å¡ios sprendimo dalies teisėjų kolegija nepasisako.Vertinant apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad apeliantai nepagrįstai teigia, kad ieÅ¡kovai neturėjo teisinio pagrindo pareikÅ¡ti negatorinį ieÅ¡kinį.

CK 4.98 str. numatyta, kad savininkas gali reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. IeÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ siekdami apginti savo, kaip teisėtų namo su priklausiniais savininkų ir žemės sklypo naudotojų teises, o ne žemės sklypo savininkų teises, kaip kad nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo atsakovai. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad Å¡alys yra gretimų gyvenamųjų namų ir Å«kinių pastatų savininkai: ieÅ¡kovė N. K. yra gyvenamojo namo ir Å«kinių pastatų, esančių Sodų g. 20, RokiÅ¡kio mieste, atsakovė D.

K. - gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių Sodų g.18, Rokiškio mieste, savininkės (1 t., b. 1. 13-29, 34-36, 95-96). Pagal Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorinių planavimo dokumentuose nustatytų plotų ir ribų žemės sklypai. Kitos paskirties žemės sklypai parduodami (išnuomojami), vadovaujantis LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“.

Šiuo nutarimu patvirtintų naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 3 punkte nustatyta, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių parduodami tik tie žemės sklypai, kurių ribos ir plotai pažymėti detaliuosiuose planuose, žemėvaldų projektuose (kaimo gyvenamojoje vietovėje) arba nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose esančiuose žemės sklypų planuose, kai parduodami namų valdų žemės sklypai.

Namų valdų žemės sklypai gali bÅ«ti parduodami pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylose esančius žemės sklypų planus, jeigu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytos žemės sklypo ribos atitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimus. Žemės sklypai prie pastatų, esančių Sodų g. 20 ir Sodų g. 18 Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti. Pastatų savininkai yra 1992 metais pareiÅ¡kę norÄ nusipirkti naudojamÄ prie pastatų žemės sklypÄ ir įmokėję už perkamus žemės sklypus (1 t., b. l. 73-78), tačiau pirkimo-pardavimo sutartys nėra sudarytos.

RokiÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-11-05 įsakymu Nr. AV-749 „Dėl žemės sklypo ne žemės Å«kio veiklai“ patvirtintas N. K. ir L. P. naudojamo žemės sklypo ne žemės Å«kio veiklai Sodų g. 20, RokiÅ¡kio mieste 2009-05-04 parengtas geodezinių matavimų planas (1 t. b. l. 161). Pagal tvoros statybos metu (dėl tvoros statybos laiko 2008-2009 metais tarp Å¡alių ginčo nėra) galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002, patvirtinto LR aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr.184, priedo 1.2.2 punktÄ , atsakovų pastatyta tvora priskirtina prie I grupės nesudėtingų statinių, kadangi pagal byloje surinktus įrodymus tvoros aukÅ¡tis 1,64 m., todėl neprivalomas statinio projektas ir nereikalingas statybos leidimas.

Atsakovai nesilaikė minėto statybos techninio reglamento VIII skirsnyje, reglamentuojančiame statytojo prievoles atliekant nesudėtingų statinių projektavimÄ ir statybÄ nustatytų reikalavimų, kurie numatė, kad statytojas (užsakovas), organizuodamas ar pats atlikdamas nesudėtingų statinių projektavimÄ ir statybÄ , privalo: vadovautis Statybos įstatymu [4.1], Civiliniu kodeksu [4.2], kitais statybÄ reglamentuojančiais teisės aktais, Å¡iuo ir kitais statybos techniniais reglamentais, normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais; statyti statinį jo nuosavybės teise ar kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais valdomame žemės sklype [4.1].

Atsakovai, pasistatę tvorÄ neturėdami gretimo namo savininkų sutikimo, neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar juo disponuoti. Apie tai, kad atsakovai savavaliÅ¡kai įrengė tvorÄ ir savavaliÅ¡kai užėmė dalį žemės sklypo, konstatuoja ir Panevėžio apskrities virÅ¡ininko administracija 2010-03-04 raÅ¡te (1 t. b. l. 56-57, 68). Žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo vietoje 2009-11-12 akte (1 t. b. l. 62-63) nurodyta, kad žemės sklype neteisingai paženklintos žemės sklypo ribos, neteisingai įtvirtinti riboženkliai, neteisingai kartografuoti situacijos elementai vietovėje.

Atsakovai apie 18 metrų tvoros dalį pastatė žemės sklypo dalyje, kuri pagal inventorizacijos bylos planÄ priklauso naudojimui atsakovams, t. y. sklypo Sodų g. 20 naudotojams, kÄ patvirtina E. R. įmonės 2009-05-04 parengtas geodezinių matavimų planas bei tikrinusių specialistų iÅ¡vados (1 t., b. l. 56-57, 62-63). Pažymėtina, kad fakto, jog tvora pastatyta ne pagal inventorizacijos plano duomenis, neginčijo ir atsakovai. Apeliantai apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančias teisės normas.

Ä®statyminės įrodinėjimo proceso normos yra nustatytos CPK XIII skyriuje. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Ä®rodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylÄ nagrinėjantis teismas - teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.).

Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, pagal įstatymÄ , neteikiant iÅ¡ankstinės galios jokiems įrodymams, iÅ¡skyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę (CPK 185 str.). Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiÅ¡kia, kad nėra reikalaujama Å¡imtaprocentinio teismo įsitikinimo.

IÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog įrodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Ä®vertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjamo dalyko faktams konstatuoti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005-03-02 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005 ir kt.).

Kaip matyti iÅ¡ sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimÄ vertino visų įrodymų visumÄ , iÅ¡dėstė įrodymų, kuriais vadovavosi, turinį, nurodė motyvus, kodėl tam tikrais įrodymais ar jų dalimi nesivadovauja. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas Å¡ių pagrindinių įrodymų vertinimo principų laikėsi ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo, o apeliacinio skundo argumentai Å¡iuo aspektu vertinti nepagrįstais. Ä®vertinus bylos esmę ir įrodymų visumÄ , pirmosios instancijos teismas turėjo teisėtÄ ir pagrįstÄ pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas V.

K. yra tinkamas atsakovas Å¡ioje byloje. Pats atsakovas neneigia, kad pastatė ginčo tvorÄ prie jo motinai priklausančios gyvenamosios valdos nurodytu adresu. Dalyvaujantys byloje asmenys ir liudytojai nurodė, kad bÅ«tent minėtas atsakovas rÅ«pinosi statybos reikalais, domėjosi, ar reikalingi kokie nors leidimai ir sutikimai, bendravo Å¡iuo klausimu su kaimynais ir pareigÅ«nais. Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus (LR CK 1.5 str. 1 d.).

Protingumas yra bendrasis teisės principas, reikalaujantis, kad asmuo elgtųsi apdairiai, rÅ«pestingai, atidžiai, teisingai ir sÄ Å¾iningai. Atsakovas V. K., statydamas ginčo tvorÄ sklype, kuris jam pačiam nepriklauso jokiu teisėtu pagrindu ir neįsitikinęs, ar teisę statyti tvorÄ (jos dalį) be kaimyninio sklypo naudotojų sutikimo turi jo motina, turėjo arba galėjo suprasti, kad jo veiksmai gali padaryti žalos kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams. Todėl atsakovo V. K. civiliniai teisiniai santykiai susiklostė ne tik su savo motina D.

K., bet ir su ieÅ¡kovais. Byloje nebuvo pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio ar prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai dėl sklypo ribų nustatymo, o pateikti virÅ¡ nurodyti įrodymai patvirtino, kad ginčo tvoros dalis yra ieÅ¡kovų naudojamo sklypo ribose. Nors apeliantai teigia, jog reikėjo vadovautis minėto 2002-04-16 įsakymo Nr. 184 nustatytais atvejais, kai tvorÄ galima statyti be gretimo sklypo savininko sutikimo prie sklypo ribos, tačiau ir Å¡iais atvejais numatyta, kad tvoros konstrukcijoms neturi bÅ«ti peržengiamos sklypų ribos, o apeliantai neįrodė, kad pastatė ginčo tvoros dalį, kaip patys apeliaciniame skunde nurodo, statytojo sklypo Å¡iaurinėje pusėje (tarp (>) 315° ir ([) 45°) ažūrinę tvorÄ kurios kiaurymių plotas didesnis už 50 % bendro tvoros ploto (įskaitant ir stulpų bei tvoros cokolinės dalies, metančios Å¡ešėlį į gretimÄ sklypÄ plotÄ ) (toliau - kiaurymių plotas) ar statytojo sklypo rytinėje (tarp 45° ir 135°) ir vakarinėje (tarp 225° ir 315°) pusėse ažūrinę tvorÄ , kurios kiaurymių plotas didesnis už 25% ar statytojo sklypo pietinėje pusėje (tarp (>) 135° ir ([) 225°) tvoros tipo nereglamentuojant.

 Kolegija pagal apeliacinio skundo ribas nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai iÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ . IeÅ¡kovų ieÅ¡kinio reikalavimas buvo įpareigoti atsakovus per mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos nugriauti tvorÄ , pastatytÄ namų valdos žemės sklype Sodų g. 20 RokiÅ¡kio m., o Å¡io teismo sprendimo neįvykdžius nustatytu laiku skirti kiekvienam iÅ¡ atsakovų 3000 Lt baudÄ (1 t., b. l. 1-2). Pagal tokį ieÅ¡kinio reikalavimÄ teismas turi priimti sprendimÄ , kuriuo atsakovus įpareigoja atlikti tam tikrus veiksmus ir, priklausomai nuo, ar tuos veiksmus gali atlikti tik atsakovas, ar juos gali atlikti ir ieÅ¡kovas, teismas vadovaujasi arba CPK 273 str. 1 d. arba 2 d. nuostatomis.

Pagal Å¡io straipsnio prasmę, bauda yra priemonė, kuria užtikrinamas teismo sprendime nustatyto įpareigojimo įvykdymas, o ne savarankiÅ¡kas reikalavimas. Todėl ieÅ¡kovo reikalavimas atlikti tam tikrus veiksmus ir skirti atitinkamÄ sankcijÄ , jei įpareigojimas bus nustatytu terminu neįvykdytas, nėra du savarankiÅ¡ki materialiniai teisiniai reikalavimai. IeÅ¡kinys buvo apmokėtas žyminiu mokesčiu už vienÄ neturtinį reikalavimÄ (1 t., b. l. 3-4). Atsakovai ir jų atstovas neprieÅ¡taravo, kad Å¡ioje dalyje reikalavimo dėl baudos skyrimo bÅ«tų atsisakyta ir kad byla Å¡ioje dalyje byla bÅ«tų nutraukta (2 t., b. l. 22, 31).

Sprendimo dalis dėl bylos nutraukimo apeliaciniu skundu neskundžiama. Teismo sprendimu ieÅ¡kovų reikalavimai dėl esminių jų reikalavimų patenkinti visiÅ¡kai, sprendimas priimtas ieÅ¡kovų naudai ir nustatyta, kad atsakovai atsakingi dėl ieÅ¡kovų teisių pažeidimo (2 t., b. l. 33-36). Žyminio mokesčio, iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti dydžiai yra patvirtinti raÅ¡ytiniais įrodymais. IÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti dydis atitinka CPK 98 str. reikalavimais ir 2004-04-02 LR Teisingumo Ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintus dydžius (iÅ¡laidos mažesnės už numatytus maksimalius dydžius.

Todėl daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bylinėjimosi iÅ¡laidų nustatymÄ ir paskirstymÄ reglamentuojančias teisės normas. Tačiau teismas bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovei ir valstybei iÅ¡ atsakovų priteisė nenurodydamas konkrečios priteisiamų iÅ¡laidų dalies iÅ¡ kiekvieno atsakovo, todėl Å¡ioje dalyje teismo sprendimo rezoliucinė dalis patikslinama. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iÅ¡ apeliantų ieÅ¡kovei N. K., kuri turėjo 1600 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apeliacinėje instancijoje, priteisiama 1000 Lt Å¡ių iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ , kurios mažintinos atsižvelgiant į nedidelę bylos apimtį, sudėtingumÄ , į tai, kad atstovas atstovavo ieÅ¡kovÄ nuo bylos pradžios bei į tai, kad pinigų priėmimo kvite nurodyta, jog 1600 Lt suma sumokėta ir už atsiliepimo suraÅ¡ymÄ , ir už atstovavimÄ teisme, o bylos nagrinėjimas vyko raÅ¡ytinio proceso tvarka apeliantų praÅ¡ymu (1 t., b. l. 5, 2 t., b. l. 51-54, CPK 93 str. 1 d., 98 str., minėtų Rekomendacijų 2 p., 8.11 p., 11 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 p., NUTARIA:                          RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2011m. birželio 23 d. sprendimÄ iÅ¡ esmės palikti nepakeistÄ .             Patikslinti RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad iÅ¡ atsakovų D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisiama: ieÅ¡kovei N. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) - po 866 (aÅ¡tuonis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is) Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, o valstybei – po 23 (dvideÅ¡imt tris) Lt 50 ct iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (iÅ¡ieÅ¡kotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas - 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita LT24 7300 0101 1239 4300, AB “Svedbank”, AB, įmokos kodas 5660).                Priteisti ieÅ¡kovei N. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovų D.

K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 500 (penkis Å¡imtus) Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinėje instancijoje. Teisėjų kolegija:                                                                        Ramunė Čeknienė                                                                                                                                                                                                                Zina MickevičiÅ«tė                                                                                                                                                                                                                Birutė Valiulienė                                       Â