669e91d2-2e2e-4cf9-9d88-ed373b2cc095 · Å iaulių apygardos teismas

Administracinė byla NrAdministracinė nusižengimo byla Nr. AN2-80-519/2018Teisminio proceso Nr. 4-35-3-00026-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.; 21.11.9.; 21.11.11. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 9 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas PoÅ¡kus,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. V. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. kovo 12 d. nutarties, n u s t a t ė :

1. Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato RadviliÅ¡kio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja 2017 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 81ANN-137273518-17 E. V. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 417 straipsnio 1 dalyje ir skyrė jam 60 Eur dydžio baudÄ .1.1. E. V. nuobauda buvo paskirta už tai, kad jis 2017 m. lapkričio 28 d. apie 03.35 val., (duomenys neskelbtini) sustabdytas ir tikrinamas policijos pareigÅ«nų, neįjungė įrengtų įspėjamųjų Å¡viesos signalų (avarinės Å¡viesos signalizacijos), tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 91.3 punkto reikalavimus.1.2.

Skundžiama Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. kovo 12 d. nutartimi E. V. skundas tenkintas iÅ¡ dalies ir pakeistas 2017 m. gruodžio 28 d. Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato RadviliÅ¡kio rajono policijos komisariato nutarimas, kuriuo E. V. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ paskirta 60 Eur bauda ir E. V. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ paskirta 30 Eur bauda.2. Apeliaciniu skundu E. V. praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. kovo 12 d. nutartį pakeisti ir bylÄ jo atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties arba panaikinti nutartį ir grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mams.2.1.

Teigia, kad teisme duotų liudytojų policijos pareigÅ«nų parodymai iÅ¡siskyrė, kas rodo, jog jų parodymai yra nepatikimi ir nelogiÅ¡ki. Nurodo, kad buvo pateiktas ne visas vaizdo registratoriaus įraÅ¡as. Apeliantas teigia, kad jis prašė iÅ¡reikalauti visÄ vaizdo įraÅ¡Ä , taip pat prašė iÅ¡reikalauti apsaugos vaizdo kamerų įraÅ¡Ä iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau teismas Å¡iuos jo praÅ¡ymus atmetė. Pažymi, kad nei teismas, nei Institucijos atstovė nesugebėjo kvalifikuotai paaiÅ¡kinti kas yra stabdymas, kas yra sustojimas praleisti, kada bÅ«tina įjungti avarines Å¡viesas, o kada ne bei kaip ir kokiu bÅ«du pagal įstatymÄ automobiliai turi bÅ«ti stabdomas.

Teigia, kad teismui pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡kviesti ekspertÄ , kuris kvalifikuotai paaiÅ¡kintų, kas yra stabdymas, kas yra sustojimas praleisti, kada yra privaloma įjungti avarines Å¡viesas, o kada ne bei kokiu bÅ«du pagal įstatymÄ privaloma stabdyti automobilius, tačiau šį jo praÅ¡ymÄ teismas taip pat atmetė. Pažymi, jog teismas nutartyje nepasisakė nei dėl vieno jo pateikto klausimo, nevertino jo nurodytų teisės aktų. Mano, kad dėl jo nurodytų priežasčių teismas buvo Å¡aliÅ¡kas.

Pažymi ir tai, jog teismas nesiėmė paÅ¡alinti byloje kilusių abejonių, jog sprendimÄ priėmė neturėdamas visos reikiamos medžiagos.             2.2. Teigia, kad nors nutartyje ir minima ANK 417 straipsnio 1 dalis, tačiau neatsižvelgiama į tai, jog šį straipsnį galima inkriminuoti tik tada, jeigu automobilis yra stabdomas policijos pareigÅ«nų, o Å¡iuo konkrečiu atveju, pasak apelianto, automobilis nebuvo pareigÅ«nų sustabdytas, automobilį jis pats sustabdė pasitraukdamas į Å¡alikelę praleisti artėjančios transporto priemones su įjungtomis specialios paskirties Å¡viesomis.

Pažymi, jog Kelių eismo taisyklių 12 punkte nėra numatyta, kad tokiu atveju sustabdžius automobilį privaloma įjungti avarines Å¡viesas. 2.3. Nurodo, kad teismas nutartyje akcentavo, jog Policijos veiklos instrukcijos 25 punkte, reglamentuojančiame transporto priemonės stabdymo tvarkÄ , nustatyta, kad policijos patrulio reikalavimas sustabdyti transporto priemonę gali bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiamas įjungus specialiosiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio Å¡vieslentę su užraÅ¡u „STOP POLICIJA“ arba „STOP“.

Nurodyta ir tai, kad transporto priemonė gali bÅ«ti stabdoma važiuojant tarnybine transporto priemone įjungus mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos Å¡vyturėlį (Å¡vyturėlius) ir specialiuosius garso signalus, jog Å¡iuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iÅ¡ galo ir reikalavimÄ sustoti pareikÅ¡ti žodžiais per garsiakalbį. Teigia, kad užraÅ¡as turi bÅ«ti „STOP POLICIJA“ arba „STOP“, (o užraÅ¡as buvo tik „POLICIJA“). Atkreipia dėmesį, kad sakinio dalyje – įjungus mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos Å¡vyturėlį (Å¡vyturėlius) ir specialiuosius garso signalus – nėra kablelių ar brÅ«kÅ¡nelio, ar kitokio skirtuko, todėl mano, kad minimos priemonės privalo bÅ«ti naudojamos kartu.

Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad minėtose instrukcijose nurodyta, jog reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iÅ¡ galo ir reikalavimÄ sustoti pareikÅ¡ti žodžiais per garsiakalbį. Pažymi, jog tai nėra vienintelis teisės aktas, kuriame nurodoma bÅ«tent tokia tvarka. 2.4. Nurodo, kad iÅ¡ Å¡ioje byloje surinktų duomenų matyti, jog pareigÅ«nai visiÅ¡kai ignoravo įstatymų nuostatas, aiÅ¡kiai neiÅ¡reiÅ¡kė savo ketinimų, kÄ policijos pareigÅ«nai pripažino apklausiami teisme.

Teigia, kad ir teismo nutartyje nustatyta, jog patys policijos pareigÅ«nai stabdydami jo (E. V.) vairuojamÄ automobilį ėmėsi ne visų pagal teisės aktus numatytų priemonių. Pažymi, kad nors teismas teigia, kad ginčo byloje nėra, tačiau apelianto nuomone, ginčas ir yra, nes pagal pareigÅ«nų atliktus veiksmus jam nekilo pareiga kažkÄ Ä¯jungti, nes jis nebuvo stabdomas ir jam nekilo pareiga įjungti avarinio sustojimo Å¡viesas. Pažymi, kad jis pats savo noru leistinoje vietoje ir leistinu bÅ«du sustojo praleisti atvažiuojančio automobilio su įjungtomis specialios paskirties Å¡viesomis.

Pažymi, jog Kelių eismo taisyklių 12 punkte nėra numatyta, jog privaloma įjungti avarinio sustojimo šviesas, todėl jis ir neįjungė. Teigia, jog jis laikėsi įstatymų ir Kelių eismo taisyklių, jog ANK 426 straipsnio 4 dalis aiškiai sako, kad stabdymo signalas turi būti aiškiai išreikštas, o šiuo atveju, pasak apelianto, to nebuvo. Apeliantas kelia klausimus dėl policijos pareigūnų pareigų atlikimo, jo kaltės įrodymų vertinimo. Pažymi, jog teismas nagrinėjo tik dalį jo skunde nurodytų argumentų ir nenagrinėjo įrodymų nepakankamumo, pažeisto nekaltumo prezumpcijos principo ir kitų teisme keltų argumentų. 2.5.

Teigia, jog byloje tinkamai neužfiksuotos faktinės aplinkybės ir nėra pakankamai pažeidimo įvykį pagrindžiančių įrodymų. Nurodo, kad teisės pažeidimo protokolas, atsižvelgiant į paskirtį, gali patvirtinti tik teisei prieÅ¡ingos veikos fiksavimo faktÄ , bet pats savaime negali užfiksuoti teisės pažeidimo sudėties elementų ir negali bÅ«ti vertinamas kaip neginčijamas įrodymas. Todėl juo, pasak apelianto, negalima remtis kaip tiesioginiu įrodymu, paliudijančiu, kad jis ne sustojo praleisti pareigÅ«nus, o buvo jų sustabdytas.

Teigia, jog Å¡is dokumentas yra tik antrinis įrodymas, kuris yra pirminio Å¡altinio – pareigÅ«no teiginių – atspindys. 2.6. Nurodo, kad policijos pareigÅ«nai įrodinėjimo pareigos tinkamai neįvykdė, nes nepateikė jokių tiesioginių įrodymų, savarankiÅ¡kų įrodinėjimo priemonių, betarpiÅ¡kai patvirtinančių ginčytinas aplinkybes, kurių pagrindu galima bÅ«tų daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ apie susidariusiÄ situacijÄ , jog bÅ«tent jis padarė Å¡ioje byloje nagrinėjamÄ teisės pažeidimÄ .

Pažymi, jog byloje nėra pateikta jokių kitų savarankiškų jo kaltės įrodinėjimo priemonių, išskyrus pačių pareigūnų teiginius, kuriem tiesiogiai prieštarauja jo ir kartu važiavusio S. A. parodymams. Mano, jog tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo abejoja, ar administracinis teisės pažeidimas buvo fiksuojamas tinkamai ir ar jį fiksavę pareigūnai tinkamai vykdė savo pareigas, turi būti renkami įrodymai, paneigiantys administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens abejones.

PrieÅ¡ingu atveju turi bÅ«ti daroma iÅ¡vada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės proceso metu buvo pažeistos, o reikÅ¡mingos bylai aplinkybės neiÅ¡aiÅ¡kintos. Pažymi ir tai, kad policijos nuovadoje galimas pažeidimas nebuvo tinkamai tirtas, pareigÅ«nas jam neuždavė jokių klausimų, o tik surašė administracinio nusižengimo protokolÄ ir nutarimÄ skirti baudÄ . Teigia, jog tik jam pareikalavus prie bylos buvo pridėtas vaizdo registratoriaus įraÅ¡as. Nesutinka su policijos argumentais, jog jis neigia padarytÄ pažeidimÄ siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, jog byloje surinktais duomenimis jo kaltė dėl padaryto pažeidimo yra pilnai įrodyta. 2.7.

Sutinka, kad įrodymų vertinimas, bylos aplinkybių, turinčių įtakos iÅ¡vadoms dėl administracinio nusižengimo padarymo pripažinimo, svarstymas, yra policijos ir apygardos administracinio teismo prerogatyva ir vertinimas didžiÄ ja dalimi priklauso nuo vidinio įsitikinimo, tačiau pažymi, jog bylos duomenys, kurie nepriimtini, turi bÅ«ti argumentuotai atmesti dėl jų nepatikimumo pagal parodymų turinį, bet ne pagal pateikimo Å¡altinį. Teigia, kad byloje nėra jokių patikimų įrodymų, ir nėra aiÅ¡ku, kodėl bÅ«tent jis turi likti kaltu, jei policijos pareigÅ«nai aiÅ¡kiai, suprantamai, kaip numatyta įstatymuose – neiÅ¡reiÅ¡kė savo veiksmų. 2.8.

Nurodo, kad remiantis tuo, kÄ iÅ¡dėstė savo apeliaciniame skunde, galima daryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog vieninteliai įrodymai, patvirtinantys ar paneigiantys vienÄ ar kitÄ faktinę aplinkybę, tėra tik policijos pareigÅ«no prielaidos, jog jis (E. V.) turėjo įjungti avarinio sustojimo Å¡viesas, ir jo paties parodymai, neigiantys pažeidimo faktÄ . Mano, kad jeigu ginčo atveju tarp parodymų ir aiÅ¡kinimų yra prieÅ¡taravimų, tokie įrodymai turi bÅ«ti sustiprinami kitais, susijusiais su ginčijamomis faktinėmis aplinkybėmis, papildomais duomenimis.

Tačiau to neįvyko nei iki teismo posėdžio, nei jo metu. Mano, jog kilus neaiÅ¡kumams turi bÅ«ti vadovaujamasi principu, kad visos abejonės ir netikslumai aiÅ¡kinami apkaltintosios pusės naudai. Nutarimas ir nutartis pripažįstami pagrįstais, kai faktinės aplinkybės, kurios nustatytos įrodymais, įvertintos pakankamumo ir patikimumo aspektais. Pažymi, jog tokios iÅ¡vados iÅ¡ priimtų dokumentų padaryti negalima. Todėl, pasak apelianto, vertinant nustatytas aplinkybes bei atsižvelgiant į principÄ , kad visos nepaÅ¡alintos abejonės turi bÅ«ti traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog jis padarė administracinį teisės pažeidimÄ , už kurį jam skirta 30 eurų bauda.2.9.

Pažymi, jog jis neturėjo tikslo padaryti pažeidimÄ , jog jo mandagus savanoriÅ¡kas sustojimas praleisti skubančius policijos pareigÅ«nus, tikrai negali bÅ«ti traktuojamas kaip stabdymas, nes pareigÅ«nai tam nedavė atitinkamų ir įstatymuose numatytų signalų bei nurodymų.

3. Atsiliepimu į E. V. apeliacinį skundÄ Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato RadviliÅ¡kio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus virÅ¡ininkas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato RadviliÅ¡kio rajono policijos komisariato nutarimÄ . 3.1. Nurodo, kad byla iÅ¡nagrinėta pilnutinai, visapusiÅ¡kai ir teisingai. Teigia, jog iÅ¡ prie bylos pridėto policijos automobilio vaizdo registratoriaus įraÅ¡o matyti, kad nei sustabdžius E. V. vairuojamÄ automobilį, nei vėliau tikrinant, įspėjamieji Å¡viesos signalai (avarinė Å¡viesos signalizacija) nebuvo įjungti, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 91.3 punktas.

Apeliacinis skundas netenkinamas 4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .5. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. IÅ¡ Å¡ios teisės normos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Å iame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad E. V. padarė jam inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ . Nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundÄ dėl institucijos nutarimo pripažinti jį kaltu pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus, kurių, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, buvo surinkta pakankamai, ir teismo iÅ¡vados dėl pažeidėjo kaltės padarius jam inkriminuojamÄ administracinį nusižengimÄ yra pagrįstos ir atitinka byloje esančius įrodymus.6.

Atsakant į skundo argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo, apygardos teismas pažymi, kad prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, vertino byloje esančių įrodymų visumÄ , o ne tik kai kuriuos įrodymus. Tai, kad apeliantas, sustabdytas ir tikrinamas policijos pareigÅ«nų neįjungė įrengtų įspėjamųjų Å¡viesos signalų (avarinės Å¡viesos signalizacijos), kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių 91.3 punktas, patvirtina policijos pareigÅ«no A.

V. tarnybinis praneÅ¡imas, jo ir policijos pareigÅ«nų L. G., N. Å . parodymai teismo posėdyje, taip pat iÅ¡ dalies ir E. V. ir liudytojo S. A. parodymai bei vaizdo registratoriaus vaizdo įraÅ¡as. Abejoti policijos pareigÅ«nų parodymais, aukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi bÅ«tent Å¡ie asmenys, eidami savo tarnybines pareigas, užfiksavo padarytÄ pažeidimÄ , todėl jų parodymai yra labai svarbÅ«s sprendžiant dėl atsakomybėn traukiamo asmens kaltės ir jų parodymus patvirtina ne tik vaizdo registratoriaus vaizdo įraÅ¡as, bet iÅ¡ dalies ir paties apelianto bei liudytojo S. A. parodymai, jog prie automobilio priėjęs policijos pareigÅ«nas pareikalavo pateikti dokumentus.

Nors apeliantas teigia, kad buvo įsitikinęs, kad policijos pareigÅ«nai, įjungę tarnybinio automobilio Å¡vyturėlius, tiesiog reikalauja duoti jiems keliÄ , tačiau tuo metu, kai pareigÅ«nas A. V. priėjo prie jo automobilio, prisistatė, pasakė sustabdymo priežastį ir paprašė dokumentų, apeliantas tikrai suprato, kad yra sustabdytas dokumentų patikrinimui. Pats apeliantas neneigia, jog kai buvo tikrinami dokumentai, apžiÅ«rimas automobilis, avarinės Å¡viesos signalizacijos jis neįjungė.

Šias aplinkybes patvirtina ir prie bylos pateiktas vaizdo registratoriaus vaizdo įrašas.

7. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumo atmestini kaip nepagrįsti. Visų pirma, teisės aktas, kuriuo remiasi apeliantas – Policijos patrulių veiklos instrukcija, patvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymas Nr. 5-V-673, kuris numato, kad policijos patrulis gali stabdyti transporto priemonę ar tikrinti vairuotojÄ , kai, tarp kita ko, įtaria, kad transporto priemone važiuojantys asmenys dalyvavo arba dalyvauja darant teisės pažeidimÄ (22.4 punktas).

Policijos patrulis turėtų vengti stabdyti transporto priemones vietose, kuriose sustoti ir stovėti draudžia kelio ženklai ar ženklinimas, kitose KET nustatytose vietose, jei sustojusi transporto priemonė gali sukelti eismo įvykį, sutrukdyti kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismÄ , sudaryti transporto grÅ«stį (24 punktas). Transporto priemonė gali bÅ«ti stabdoma važiuojant tarnybine transporto priemone, įjungus jos mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos Å¡vyturėlį (Å¡vyturėlius) ir specialiuosius garso signalus.

Å iuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iÅ¡ galo ir reikalavimÄ sustoti pareikÅ¡ti žodžiais per garsiakalbį (25 punktas). Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad stabdydami E. V. vairuojamÄ automobilį policijos pareigÅ«nai ėmėsi ne visų pagal minėtus teisės aktus numatytų priemonių, t. y. neįjungė specialiojo garso signalo ir per garsiakalbį žodžiais neiÅ¡dėstė reikalavimo sustoti, tačiau kÄ pagrįstai nurodė ir apylinkės teismas, toks pareigÅ«nų elgesys tik formaliai vertinant įvykio aplinkybes galėtų bÅ«ti pripažintas neleistinu ar neteisėtu.

O be to, į Å¡ias aplinkybes buvo atsižvelgta sprendžiant klausimÄ dėl E. V. paskirtos nuobaudos dydžio. Å iuo nagrinėjamu atveju, priėjus policijos pareigÅ«nui prie E. V. vairuojamo automobilio ir pareikalavus patikrinimui pateikti dokumentus, akivaizdu, jog E. V. suprato, kad jis yra sustabdytas dokumentų patikrinimui ir privalo įvykdyti Kelių eismo taisyklių 91.3 punkto reikalavimÄ , tačiau to nepadarė.

8. Nors apeliantas nesutinka su tuo, kad buvo teisėtai sustabdytas, siekiant įsitikinti, jog nedaro teisės pažeidimo, jo nepasitenkinimas policijos pareigÅ«nų veikla nesuteikia pagrindo nesilaikyti Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Net ir tuo atveju, jei E. V. manė, jog policijos pareigÅ«nai įsijungę Å¡vyturėlius reikalauja praleisti jų automobilį, tačiau jam sustojus leistinoje vietoje ir kai prie jo prieina pareigÅ«nas, pareikalauja pateikti dokumentus, jis privalėjo tuo metu įjungti avarinę Å¡viesos signalizacijÄ , kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių 91.3 punktas.

9. Apelianto skundo argumentai, jog jis laikėsi Kelių eismo taisyklių, kad ANK 426 straipsnio 4 dalis aiškiai sako, kad stabdymo signalas turi būti aiškiai išreikštas, o šiuo atveju to nebuvo, pažymima, jog kiti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus Kelių eismo taisyklių 91.3 punktas, bei ANK 426 straipsnio 4 dalis, apeliantui nebuvo inkriminuoti, todėl apygardos teismas apie tai plačiau nepasisako.

10. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.11. Apeliaciniame skunde keliamas apylinkės teismo Å¡aliÅ¡kumo klausimas nurodant, jog teismas netinkamai vertino įrodymus, nutartyje nepasisakė nei dėl vieno jo pateikto klausimo, nevertino jo nurodytų teisės aktų, nesiėmė paÅ¡alinti byloje kilusių abejonių.11.1.

NuÅ¡alinimÄ administracinio nusižengimo nagrinėjimo metu reglamentuoja ANK 576 straipsnis. Numatyta, kad teisėjams ir administracinio nusižengimo bylÄ tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigÅ«nams, specialistams, ekspertams, vertėjui, teismo posėdžių sekretoriui, jei jis dalyvauja, mutatis mutandis taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nustatyti nuÅ¡alinimo pagrindai ir tvarka (ANK 576 straipsnio 2 dalis). Teismo neÅ¡aliÅ¡kumas reiÅ¡kia, kad baudžiamojo proceso metu turi bÅ«ti pakankamai garantijų, paÅ¡alinančių pagrįstas abejones dėl galimo teismo Å¡aliÅ¡kumo, kad nebÅ«tų prielaidų manyti, jog teismas yra suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi.

Taip pat teismo (teisėjo) neÅ¡aliÅ¡kumas reiÅ¡kia, kad nėra faktų, kurie keltų abejonių, jog bylÄ nagrinėjantis teisėjas turi iÅ¡ankstinę nuomonę ar nusistatymÄ kurio nors proceso dalyvio atžvilgiu, yra tendencingas (kasacinė nutartis Nr. 2K-118-222/2017). Taigi teismo Å¡aliÅ¡kumas pirmiausia yra siejamas su iÅ¡ankstinės nuomonės turėjimu. Nagrinėjant E. V. skundÄ pirmosios instancijos teisme, procesinės teisės, tarp kurių ir reikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ , pastarajam buvo iÅ¡aiÅ¡kintos.

Å ia teise asmuo nesinaudojo, taigi darytina iÅ¡vada, jog abejonių dėl teisėjo Å¡aliÅ¡kumo proceso metu nekilo. Tuo tarpu, teisėja, kaip numato ANK nuostatos, bylÄ iÅ¡nagrinėjo vadovaudamasi įstatymu ir vidiniu įsitikimu, pagrįstu byloje esančiais įrodymais. Nagrinėjamu atveju, nėra duomenų, kad teismas, nagrinėdamas apelianto skundÄ dėl Institucijos priimto nutarimo, turėjo iÅ¡ankstinę nuomonę. Vien tai, kad apelianto netenkina pirmosios instancijos teismo iÅ¡nagrinėto skundo rezultatas, jog teismo priimtoje nutartyje nepasisakyta dėl apelianto keltų klausimų ir nurodytų teisės aktų, savaime nesuponuoja iÅ¡vados, kad teismas buvo Å¡aliÅ¡kas.

12. Taip pat pažymima, kad šioje administracinio nusižengimo byloje teismas buvo pakankamai aktyvus ir ėmėsi būtinų veiksmų, kad byla būtų išspręsta teisingai – ištyrė ir įvertino visas bylai išspręsti teisingai būtinas aplinkybes, todėl aukštesnės instancijos teismas pritaria Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. kovo 12 d. nutarties išvadomis, kuriose motyvuotai pasisakyta dėl visų reikšmingų aplinkybių.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

E. V. apeliacinio skundo netenkinti ir Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama Teisėjas                                                                                    Gražvydas PoÅ¡kus  Â