2022-03-09 Nr. AB-5801-3-65-3-00233-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-165-520/2022

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00233-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 15.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo žemės ūkio bendrovės „Berčiūnai“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovui žemės ūkio bendrovei „Berčiūnai“ (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, akcinė bendrovė „LTG Infra“ ir akcinė bendrovė Šiaulių bankas) dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo ir atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemę nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir Susisiekimo ministerija, pareiškėjas) su pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas:

1.1. Patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) direktoriaus 2020 m. kovo 23 d. akto Nr. ŽVP-1272-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ teisėtumą, leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovo žemės ūkio bendrovės (toliau – ir ŽŪB) „Berčiūnai“ (toliau – ir atsakovas) bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą (duomenys neskelbtini) dalį 0,1423 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo.

1.2. Nustatyti, kad atsakovui ŽŪB „Berčiūnai“ atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT direktoriaus 2020 m. kovo 23 d. aktu Nr. ŽVP-1272-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ paimamą (duomenys neskelbtini) dalį 0,1423 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., dydis yra 282,20 Eur.

1.3. Patvirtinti NŽT direktoriaus 2020 m. kovo 26 d. akto Nr. ŽVP-1319-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ teisėtumą. Leisti:

1.3.1. įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą ŽŪB „Berčiūnai“ nuosavybės teise valdomą 0,4544 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., valstybės vardu;

1.3.2. išregistruoti Nekilnojamojo turto registre juridinį faktą apie šio žemės sklypo hipoteką;

1.3.3. pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo.

1.4. Nustatyti, kad ŽŪB „Berčiūnai“ atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT direktoriaus 2020 m. kovo 26 d. aktu Nr. ŽVP-1319-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ paimamą valdomą 0,4544 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., dydis yra 2 456 Eur.

1.5. Patvirtinti NŽT direktoriaus 2020 m. birželio 10 d. akto Nr. ŽVP-1561-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ teisėtumą. Leisti:

1.5.1. įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą ŽŪB „Berčiūnai“ bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą (duomenys neskelbtini) dalį 1,5333 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., valstybės vardu;

1.5.2. išregistruoti Nekilnojamojo turto registre juridinį faktą apie šio žemės sklypo hipoteką;

1.5.3. pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo.

1.6. Nustatyti, kad ŽŪB „Berčiūnai“ atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT direktoriaus 2020 m. birželio 10 d. aktu Nr. ŽVP-1561-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ paimamą (duomenys neskelbtini) dalį 1,5333 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., dydis yra 5 752,37 Eur.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – ir Seimas) 2011 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. XI-1612 „Dėl projekto „Rail Baltica“ pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ (toliau – ir Seimo 2011 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. XI-1612) pripažino projektą „Rail Baltica“ ypatingos valstybinės svarbos projektu ir patvirtino šį projektą įgyvendinančia institucija Susisiekimo ministeriją.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – ir Vyriausybė) 2017 m. sausio 11 d. priėmė nutarimą Nr. 31 „Dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialiojo plano patvirtinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti procedūros pradžios“ (toliau – ir Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimas Nr. 31), kuriuo patvirtino Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialųjį planą (toliau – ir Specialusis planas) ir pagal šį Specialųjį planą pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Šiame Vyriausybės nutarime numatyta Specialiojo plano sprendinius įgyvendinti ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d. Įsigaliojus Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimui Nr. 31, pareiškėjas 2019 m. birželio 13 d. raštu Nr. 2-5149 informavo ŽŪB „Berčiūnai“ apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą jo nuosavybės teise valdomų 3,5104 ha, 4,3823 ha, 2,1832 ha dydžio žemės sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje, atžvilgiu. Taip pat šiuo raštu savininkas buvo informuotas apie toliau rengiamą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, kurio rengimo metu bus nustatomos tikslios atsakovo žemės sklypų dalies, paimamos visuomenės poreikiams, ribos, atliekamas šios visuomenės poreikiams paimamos žemės ir joje esančio kito turto vertinimas ir kiti Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme (toliau – ir Žemės paėmimo įstatymas) nustatyti veiksmai.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad, parengus Žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektą (toliau – ir Projektas), pareiškėjas 2019 m. liepos 26 d. raštu informavo atsakovą apie visuomenės supažindinimą su šiuo Projektu ir nurodė, kad pasiūlymus dėl Projekto sprendinių galima pateikti per 15 darbo dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos pranešime nurodytais adresais. Šiuo pranešimu savininkas taip pat buvo informuotas apie nepriklausomo turto vertintojo atliekamą visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimą (apžiūrą) vietovėje.

5. Pareiškėjas nurodė šias faktines aplinkybes:

5.1. 2019 m. rugsėjo 18 d. buvo parengta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 19-08-298P (toliau – ir Vertinimo ataskaita Nr. 1), pagal kurią paimamos visuomenės poreikiams 0,1423 ha dalies iš 4,3823 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dieną (2019 m. rugpjūčio 1 d.) yra 657 Eur, duomenų apie patirtus kitus nuostolius dėl paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo negauta.

5.2. 2019 m. rugsėjo 4 d. buvo parengta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 19-08-254P (toliau – ir Vertinimo ataskaita Nr. 2), pagal kurią vertinamos paimamos visuomenės poreikiams 0,4544 ha dalies iš 2,1832 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dieną (2019 m. rugpjūčio 1 d.) yra 2 456 Eur, duomenų apie patirtus kitus nuostolius dėl paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo negauta.

5.3. 2019 m. rugsėjo 4 d. buvo parengta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 19-08-257P (toliau – ir Vertinimo ataskaita Nr. 3), pagal kurią vertinamos paimamos visuomenės poreikiams 1,5333 ha dalies iš 3,5104 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dieną (2019 m. rugpjūčio 1 d.) yra 7 165 Eur, duomenų apie patirtus kitus nuostolius dėl paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo negauta.

5.4. NŽT direktorius 2019 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 1P-396-(1.17 E.) patvirtino Projektą. Taip pat šiuo įsakymu buvo pertvarkyti žemės sklypai, reikalingi paimti visuomenės poreikiams.

5.5. NŽT Panevėžio skyriaus vedėjas 2020 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. 23SK-458-(14.23.110.) pertvarkė žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimo būdu į du žemės sklypus, kurių projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir patvirtino šių žemės sklypų kadastro duomenis. Taip pat šiuo sprendimu buvo nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotos žymos apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą perkeliamos į žemės sklypą, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini).

5.6. NŽT Panevėžio skyriaus vedėjas 2020 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. 23SK-425-(14.23.110.) pertvarkė žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimo būdu į du žemės sklypus, kurių projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir patvirtino šių žemės sklypų kadastro duomenis. Taip pat šiuo sprendimu buvo nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotos žymos apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą perkeliamos į žemės sklypą, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini).

5.7. NŽT Panevėžio skyriaus vedėjas 2020 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. 23SK-457-(14.23.110.) padalijimo būdu į du žemės sklypus, kurių projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir patvirtino šių žemės sklypų kadastro duomenis. Taip pat šiuo sprendimu buvo nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotos žymos apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą perkeliamos į žemės sklypą, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini).

5.8. NŽT direktorius 2020 m. kovo 23 d. aktu Nr. ŽVP-1272-(1.18.) (toliau – NŽT 2020 m. kovo 23 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktas Nr. 1272) paėmė visuomenės poreikiams atsakovo ŽŪB „Berčiūnai“ bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 18823/43823 dalį 0,1423 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. (toliau – Žemės sklypas Nr. 1). Šiuo aktu nustatyta, kad nuostolių dėl Žemės sklypo Nr. 1 pagal Vertinimo ataskaitą Nr. 1 paėmimo visuomenės poreikiams dydis – 282,20 Eur, iš jų Žemės sklypo Nr. 1 vertė – 282,20 Eur, kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo Nr. 1 paėmimu visuomenės poreikiams dydis, – 0 Eur.

5.9. NŽT direktorius 2020 m. kovo 26 d. aktu Nr. ŽVP-1319-(1.18.) (toliau – NŽT 2020 m. kovo 26 d žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktas Nr. 1319) paėmė visuomenės poreikiams atsakovo ŽŪB „Berčiūnai“ nuosavybės teise valdomą 0,4544 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. (toliau – Žemės sklypas Nr. 2). Šiuo aktu nustatyta, kad nuostolių dėl Žemės sklypo Nr. 2 pagal Vertinimo ataskaitą Nr. 2 paėmimo visuomenės poreikiams dydis – 2 456 Eur, iš jų Žemės sklypo Nr. 2 vertė – 2 456 Eur, kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo Nr. 2 paėmimu visuomenės poreikiams dydis, – 0 Eur.

5.10. NŽT direktorius 2020 m. birželio 10 d. aktu Nr. ŽVP-1561-(1.18.) (toliau – NŽT 2020 m. birželio 10 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktas Nr. 1561) paėmė visuomenės poreikiams atsakovo ŽŪB „Berčiūnai“ bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 12310/15333 dalį 1,5333 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. (toliau – Žemės sklypas Nr. 3). Šiuo aktu nustatyta, kad nuostolių dėl Žemės sklypo Nr. 3 pagal Vertinimo ataskaitą Nr. 3 paėmimo visuomenės poreikiams dydis – 5 752,37 Eur, iš jų Žemės sklypo Nr. 3 vertė – 5 752,37 Eur, kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo Nr. 3 paėmimu visuomenės poreikiams dydis, – 0 Eur.

5.11. Pareiškėjas 2020 m. balandžio 15 d. raštu Nr. 2ZP-1162 ir 2020 m. birželio 15 d. raštu Nr. 2ZP-1465 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymo“ informavo atsakovą, kad NŽT priėmė 2020 m. kovo 23 d., 2020 kovo 26 d. ir 2020 m. birželio 10 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktus Nr. 1272, Nr. 1319 ir Nr. 1561, pateikė aktų kopijas ir pakvietė atsakovą per 30 dienų nuo šių pranešimų įteikimo dienos pasirašyti aktus ir nurodyti banko sąskaitą, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą. Šiuo raštu pareiškėjas taip pat informavo atsakovą, kad jei minimas aktas per nustatytą terminą nebus pasirašytas, juose nurodytas atlyginimo dydis bus pervestas į notaro depozitinę sąskaitą, o ginčas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams bus nagrinėjamas teisme. Apie NŽT 2020 kovo 26 d. ir 2020 m. birželio 10 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų Nr. 1319 ir Nr. 1561 priėmimą pareiškėjas 2020 m. balandžio 15 d. raštu Nr. 2ZP-1160 ir 2020 m. birželio 15 d. raštu Nr. 2ZP-1466 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymo“ informavo ir atsakovo kreditorę akcinę bendrovę (toliau – ir AB) Šiaulių banką.

5.12. Atsakovas per nustatytą terminą NŽT 2020 m. kovo 23 d., 2020 kovo 26 d. ir 2020 m. birželio 10 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų Nr. 1272, Nr. 1319 ir Nr. 1561 nepasirašė, todėl pareiškėjas, vadovaudamasis Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsniu, kreipėsi į teismą dėl šių aktų teisėtumo patvirtinimo.

5.13. Pareiškėjas iki šio pareiškimo pateikimo pervedė NŽT 2020 m. kovo 23 d., 2020 kovo 26 d. ir 2020 m. birželio 10 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktuose Nr. 1272, Nr. 1319 ir Nr. 1561 nurodytas atlyginimo sumas į notaro depozitinę sąskaitą ir apie tai 2020 m. liepos 10 d. raštais Nr. 2ZP-1527 ir Nr. 2ZP-1526 pranešė atsakovui ir AB Šiaulių bankui.

6. Atsakovas ŽŪB „Berčiūnai“ atsiliepime į pareiškimą prašė jam (atsakovui) priteisti teisingą atlyginimą už valstybės nusavinamus žemės sklypus, į kurį būtų įskaičiuota mokesčių suma.

7. Atsakovas nurodė, kad jis dėl Projekto jau neteko Žemės sklypų Nr. 1–3. Žemės sklypų Nr. 1–3 paėmimo visuomenės poreikiams metu atsakovas sutiko su jam pateiktais dokumentais bei nustatytu atlyginimu už visuomenės poreikiams paimamus Žemės sklypus Nr. 1–3, nes dokumentų pasirašymo metu atsakovui buvo teigiama, kad gaunamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamus Žemės sklypus Nr. 1–3 yra laikomas kompensacija ir gauta suma nėra apmokestinama jokiais mokesčiais, kaip šiuo atveju nėra apmokestinami fiziniai asmenys. Atsakovas pabrėžė, kad paaiškėjo, jog situacija yra priešinga.

8. Atsakovas paaiškino, kad 2020 metų pradžioje, atliekant atsakovo veiklos auditą, auditoriai konstatavo, kad atsakovas be teisinio pagrindo už Žemės sklypus Nr. 1–3 gautą atlyginimą traktavo kaip kompensaciją. Atsakovui buvo nurodyta, kad pagal galiojančius teisės aktus gautas atlyginimas traktuojamas kaip veiklos pajamos, todėl apmokestinamas ne tik pelno mokesčiu, bet ir pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – ir PVM).

9. Atsakovas akcentavo, kad su Žemės sklypų Nr. 1–3 paėmimu visuomenės poreikiams tenkinti susijęs teisinis reglamentavimas, vertinant teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus nustatymą, nėra įvertintas. Be to, atsakovas, praradęs jam priklausančią nuosavybę, tuo pačiu praranda galimybę įsigyti analogiškus žemės sklypus tiems, kokius jis prarado dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams, kadangi faktiškai gautas atlyginimas (nuo kurio atsakovas privalo sumokėti mokesčius) nėra toks, kiek faktiškai yra verti Žemės sklypai Nr. 1–3. Atsakovas, norėdamas įsigyti analogiškus žemės sklypus tiems, kokius jis prarado dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams, turėtų „investuoti“ tą sumos dalį, kurią valstybė iš jo „pasiėmė“ mokesčių forma.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „LTG Infra“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog su pareiškimu sutinka.

11. AB „LTG Infra“ sutiko su pareiškėjo argumentais, kad visos Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos yra tinkamai įvykdytos. Žemės paėmimo įstatymas nustato savininko patiriamų nuostolių dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams sąrašą, t. y. įstatymu yra užtikrinamas visų realiai patirtų nuostolių atlyginimas. Žemės sklypų Nr. 1–3 vertė nustatyta Vertinimo ataskaitomis Nr. 1–3. Atsakovas pareiškėjui nepateikė įrodymų dėl nuostolių, susijusių su visuomenės poreikiams paimamais Žemės sklypais Nr. 1–3. Pagal esamus duomenis, visi atsakovo patirti nuostoliai yra įvertinti ir jų dydis apskaičiuotas teisingai.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT, atstovaujama NŽT Panevėžio skyriaus, su pareiškimu sutiko ir prašė jį tenkinti.

13. NŽT nurodė, kad paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Paimamo žemės sklypo vertė apskaičiuojama taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje. Pareiškėjas yra įvykdęs visas Žemės paėmimo įstatyme numatytas procedūras bei reikalavimus, todėl nėra pagrindo pareiškimo netenkinti.

II. 14. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. kovo 2 d. sprendimu:

14.1. nustatė, kad atsakovui ŽŪB „Berčiūnai“ atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT direktoriaus 2020 m. kovo 23 d. aktu Nr. ŽVP-1272-(1.18.) paimamą 18823/43823 dalį 0,1423 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., dydis yra 282,20 Eur.

14.2. nustatė, kad atsakovui ŽŪB „Berčiūnai“ atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT direktoriaus 2020 m. kovo 26 d. aktu Nr. ŽVP-1319-(1.18.) paimamą valdomą 0,4544 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., dydis yra 2 456 Eur.

14.3. nustatė, kad atsakovui ŽŪB „Berčiūnai“ atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT direktoriaus 2020 m. birželio 10 d. aktu Nr. ŽVP-1561-(1.18.) paimamą 12310/15333 dalį 1,5333 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., dydis yra 5 752,37 Eur.

15. Teismas, įvertinęs Žemės paėmimo įstatymo nuostatas (6 str. 4 d., 13 str. 1 d.), taip pat Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą nagrinėjamoje byloje, nurodė, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas tik dėl atlyginimo dydžio nustatymo už visuomenės poreikiams paimtus atsakovo valdomus Žemės sklypus Nr. 1–3.

16. Teismas pripažino, kad UAB „Inreal“ turto vertintojos parengtos vertinimo ataskaitos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka nenuginčytos ir yra galiojančios, todėl jas vertino kaip tinkamus įrodymus Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies prasme, kuriais grindžiami atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtų Žemės sklypų Nr. 1–3 dydžiai.

17. Teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovo reikalavimo į paimamų žemės sklypų vertę įskaičiuoti atsakovo mokėtinas mokesčių sumas, vadovavosi Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsniu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo reikalavimas į paimamų žemės sklypų vertę įskaičiuoti atsakovo privalomai turėsiančius mokėti mokesčius nepatenka į Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų atlyginamų nuostolių kategorijas.

18. Apibendrinęs nustatytas bylos aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovo reikalavimas į Žemės sklypų Nr. 1–3 vertę įskaičiuoti atsakovo privalomus mokėti mokesčius yra nepagrįstas, ir šio reikalavimo netenkino.

III. 19. Atsakovas ŽŪB „Berčiūnai“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –priteisti atsakovui ŽŪB „Berčiūnai“ teisingą atlyginimą už valstybės nusavinamus Žemės sklypus Nr. 1–3, į kurį būtų įskaičiuota mokėtinų mokesčių suma.

20. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su jam apskaičiuotais atlyginimo už Žemės sklypų Nr. 1–3 paėmimą visuomenės poreikiams dydžiais, kadangi į atlyginimo sumą nebuvo įskaičiuotos atsakovo valstybei mokėtinų mokesčių sumos, kurias atsakovas privalės sumokėti dėl šių sandorių sudarymo.

21. Atsakovas teigia, kad teismas sprendime visiškai neanalizavo ir nepasisakė dėl atsakovo atsiliepime į pareiškimą pateiktų argumentų, susijusių su teisingu atlyginimu už visuomenės poreikiams paimamus Žemės sklypus Nr. 1–3, apsiribodamas tik Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies paminėjimu.

22. Atsakovas akcentuoja, kad už jam priklausančios nuosavybės priverstinį nusavinimą visuomenės reikmėms nėra teisingai atlyginama, kadangi pagrindinis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) ir kitų teisės aktų įtvirtintas teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principas, pagal kurį savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto, šiuo atveju yra pažeidžiamas. Atlyginimas už nuosavybės praradimą visų pirma turėjo būti sietinas su atsakovo galimybe įsigyti analogiškus žemės sklypus, kokius jis prarado dėl valstybės sprendimo paimti žemės sklypus visuomenės poreikiams. Šią galimybę valstybė iš atsakovo atėmė, kadangi valstybė, nusavindama atsakovui priklausančią nuosavybę, susimažina mokėtiną atlyginimą už iš atsakovo nusavintą turtą mokesčių forma. Nors atsakovui už valstybės visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus priteisiama bendra 8 490,57 Eur suma, tačiau faktiškai atsakovas gauna ženkliai mažesnę sumą, už kurią įsigyti analogiško turto nebeturės jokios galimybės. Tokiu būdu valstybė, suvaržydama atsakovo nuosavybės teisę, t. y. nusavindama atsakovui priklausančius Žemės sklypus Nr. 1–3, perkelia atsakovui neproporcingą naštą, ne tik atimdama galimybę turėti nuosavybę, bet ir atimdama galimybę įsigyti analogišką nusavintajam turtą, kadangi faktiškai gaunamas atlyginimas yra žymiai mažesnis. Tokia situacija yra nesuderinama su Konstitucijos nuostatomis ir pažeidžia Žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) Pirmojo protokolo 1 straipsnį.

23. Vadovaudamasis Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika dėl nuosavybės teisės apsaugos, atsakovas pabrėžia, kad teismas turėjo motyvuoti dėl kokių priežasčių atsakovas faktiškai turėtų gauti 21 proc. (PVM dydis) mažesnį atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamus Žemės sklypus Nr. 1–3 ir kodėl šiuo atveju neturėtų būti vadovaujamasi Konstitucijos ir Konvencijos nuostatomis bei šias nuostatas aiškinančia Konstitucinio Teismo bei EŽTT praktika.

24. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas visiškai nepasisakė dėl 2020 m. gruodžio 29 d. pateiktų pareiškėjo parengtų Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 3, 4, 5, 6, 7, 8, 13 ir 14 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. 1-446 9, 21 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr. 1-1034 11 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I- 1240 24 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 4 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso Nr. IK-2152 9 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 32 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų (toliau – ir Įstatymų projektai) bei juos lydinčiųjų dokumentų bei jų reikšmės sprendžiant teisingo atlyginimo klausimą.

25. Atsakovas nurodo, kad iš Įstatymų projektų bei juos lydinčiųjų dokumentų matyti, jog pareiškėjas pripažįsta, kad asmens teisė į teisingą atlyginimą paimant turtą visuomenės poreikiams tokiu būdu, kaip atsakovo atveju, pažeidžia Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Pelno mokesčio įstatyme ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme nėra numatyta, kad atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą žemę ir (ar) kitą turtą, kai valstybė įgyvendina ypatingos valstybinės svarbos projektus, nėra apmokestinamas gyventojų pajamų ir (ar) pelno ir (ar) pridėtinės vertės mokesčiu. Dėl šios priežasties asmenys, gavę atlyginimą už visuomenės poreikiams paimtą turtą, privalo į valstybės biudžetą sumokėti atitinkamai gyventojų pajamų arba pridėtinės vertės mokestį. Manytina, kad tokiu būdu pažeidžiama Konstitucijos 23 straipsnyje garantuojama asmens teisė į teisingą atlyginimą paimant turtą visuomenės poreikiams.“.

26. Atsakovas pažymi, kad Įstatymų projektų aiškinamajame akte teigiama, kad „Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 32 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektais siūloma įtvirtinti, kad atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą žemę ir (ar) kitą turtą, kai valstybė įgyvendina ypatingos valstybinės svarbos projektus, nėra apmokestinamas gyventojų pajamų ir (ar) pridėtinės vertės ir (ar) pelno mokesčiu. Tokiu būdu būtų užtikrinama Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalies nuostatoje įtvirtinta asmens teisė gauti teisingą atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą turtą, t. y. savininkas gautų kompensaciją už prarastą turtą rinkos kaina, taigi faktiškai gaunamas kompensacijos už prarastą turtą dydis nebūtų sumažintas per mokestines prievoles, kaip yra šiuo metu.“.

27. Atsakovas laikosi pozicijos, kad teismas, nenagrinėdamas nurodytų atsakovo argumentų, tinkamai neišnagrinėjo administracinės bylos bei pažeidė atsakovo teisę į teisingą teismo procesą.

28. Atsakovas teigia, kad pareiškėjo kartu su pareiškimu pateiktas turto vertinimas yra netikslus, kadangi jame nėra įtraukti Lietuvos Respublikai mokėtini mokesčiai. Neįtraukiant į už visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypą atlyginimo kainą mokėtinų mokesčių, dalis nuostolių perkeliama atsakovui, nors jo nuosavybės teisė yra apribojama – tokiu būdu pažeidžiamos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatos (1 d. ir 3 d.)

29. Pareiškėjas Susisiekimo ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

30. Pareiškėjas pažymi, kad teismas, priimdamas sprendimą, turi vadovautis Žemės paėmimo įstatymo nuostatomis, kaip pagrindinėmis, reglamentuojančiomis žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras ir sąlygas, įskaitant ir normas, numatančias atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus dydžio nustatymą, todėl Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnis yra pagrindinė norma, nustatanti (apibrėžianti) atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus ribas, t. y. teismas atitinkamai ja vadovavosi ir būtent ja motyvavo savo sprendimą.

31. Pareiškėjas nurodo, kad Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje yra nustatytas baigtinis sąrašas kriterijų, lemiančių atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus dydį, tarp kurių nėra nurodyta, jog turi būti atlyginami ir mokestiniai nuostoliai (tuo atveju, jei asmens mokestinės prievolės būtų laikomos jo nuostoliais), tarp jų ir PVM. Pareiškėjas pabrėžia, kad tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje.

32. Pareiškėjas, vadovaudamasis Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi, akcentuoja, kad vertinimo ataskaitose jokie mokestiniai nuostoliai, atitinkantys Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą atlygintinų nuostolių kategoriją, nebuvo nustatyti, todėl teismui nekilo pareiga priteisti atsakovo prašomus mokestinius nuostolius.

33. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 32 straipsnio 2 dalimi, pažymi, kad šiuo atveju iš atsakovo paimami Žemės sklypai Nr. 1–3 pagal jų tikslinę paskirtį yra žemės ūkio paskirties sklypai, kurie iki jų paėmimo visuomenės poreikiams ir buvo šiai veiklai naudojami, todėl atsakovas savo mokestinių prievolių privalomumo klausimus papildomai turėtų (galėtų) aiškintis su mokesčių administratoriumi, jei mokesčių administratorius laikytų, kad Žemės sklypai Nr. 1–3 yra žemė statyboms motyvuojant, kad jie bus naudojami Projektui įgyvendinti, kurio atsakovas neprojektavo ir neturėjo ketinimų Projektą įgyvendinti.

34. Pareiškėjas teigia, kad, net ir tuo atveju, jei atsakovui ir atsirastų PVM mokestinės prievolės, tai atsakovas yra juridinis asmuo, viešai skelbiamais mokesčių administratoriaus (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) duomenimis registruotas PVM mokėtoju, kuris PVMĮ 58–59 straipsnių pagrindu turi teisę į PVM atskaitą. Vadovaudamasis PVMĮ nuostatomis (2 str. 28 p., 58 str. 1 d. 1 p., 59 str. 1 d.), pareiškėjas nurodo, kad atsakovas, įsigydamas kitą turtą, paslaugas ar prekes, reikalingus savo veiklai vykdyti, už juos sumokėtą pirkimo PVM privalės įtraukti į PVM atskaitą, t. y. šia suma sumažins mokėtiną į biudžetą PVM arba šią sumą susigrąžins iš biudžeto, kas ginčo atveju ir reiškia, jog kai PVM mokėtojas įsigyja / parduoda turtą (paslaugas, prekes), pirkimo / pardavimo PVM sumos negalima laikyti šio asmens nuostoliu.

35. Pareiškėjas nurodo, kad Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Nagrinėjamu atveju Vertinimo ataskaitose Nr. 1–3 nustatytų Žemės sklypų Nr. 1–3 verčių atsakovas neginčija, jis ginčija tą aplinkybę, jog į nuostolius nėra įtrauktos mokestinės prievolės, tačiau žemės paėmimo visuomenės poreikiams atlyginimo dydžius ir kriterijus nustato specialusis teisinis reglamentavimas, kuris nenumato teisės į mokestinių nuostolių atlyginimą (Žemės paėmimo įstatymo 13 str. 1 ir 2 d.),

36. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas iš esmės ginčija netgi ne teismo sprendimą, kuriuo jam nebuvo priteisti mokestiniai nuostoliai (PVM), bet esamą teisinį reglamentavimą. Pareiškėjas pabrėžia, kad teismui nėra nustatyta pareiga vertinti Įstatymų projektus ir juos lydinčiuosius dokumentus, kadangi Įstatymų projektai ir juos lydintieji dokumentai, kol nėra patvirtinti, nėra galiojantys, t. y. yra neturintys jokios teisinės galios, todėl teisinių santykių reglamentavimas Įstatymų projektais ir juos lydinčiaisiais dokumentais, kol jie nėra patvirtinti ir galiojantys, nėra galimas, neturintis jokios teisinės reikšmės ir nesukuriantis teisinių padarinių.

37. Pareiškėjas akcentuoja, kad, kol nėra patvirtintas PVMĮ 32 straipsnio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, tol atsakovui galimai tenkanti pareiga mokėti PVM sumą nuo gauto atlyginimo už visuomenės poreikiams perleistus žemės sklypus yra nustatyta galiojančioje teisės normoje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 38. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nustatyta, kad atsakovui ŽŪB „Berčiūnai“ atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą 18823/43823 dalį 0,1423 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., dydis yra 282,20 Eur; už paimamą 0,4544 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., dydis yra 2 456 Eur; už paimamą 12310/15333 dalį 1,5333 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., dydis yra 5 752,37 Eur, pagrįstumas ir teisėtumas.

39. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Vertinimo ataskaitos Nr. 1–3 Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka nenuginčytos ir yra galiojančios, ir šias ataskaitas vertino kaip Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatytus tinkamus įrodymus, kuriais grindžiami atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtų atsakovo nuosavybės teise valdytų Žemės sklypų Nr. 1–3 dydžiai. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintomis nuostatomis, padarė išvadą, kad atsakovo reikalavimas į Žemės sklypų Nr. 1–3 vertę įskaičiuoti atsakovui privalomus mokėti mokesčius nepatenka į Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų atlyginamų nuostolių kategorijas, todėl atsakovo reikalavimo į paimamų Žemės sklypų Nr. 1–3 vertę įskaičiuoti atsakovo privalomus mokėti mokesčius netenkino.

40. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad, nors jam (atsakovui) už valstybės visuomenės poreikiams paimamus Žemės sklypus Nr. 1–3 priteisiama bendra 8 490,57 Eur suma, tačiau faktiškai jis gauna ženkliai mažesnę sumą, už kurią įsigyti analogiško turto nebeturės jokios galimybės, nes jam teks sumokėti mokesčius (21 proc. PVM mokestį), pateiktas pareiškėjo turto vertinimas nėra tikslus, kadangi jame nėra įtraukti Lietuvos Respublikai mokėtini mokesčiai. Pažymėtina, kad atsakovas konkrečiai neįvardija visų mokėtinų mokesčių sumų, kurios turėjo būti įtrauktos į Žemės sklypų Nr. 1–3 vertę. Iš atsakovo nurodomų aplinkybių galima daryti išvadą, kad atsakovas mano, jog Žemės sklypų Nr. 1–3 vertė turėjo būti nustatyta 21 proc. didesnė (yra įvardijęs mokėtiną PVM mokestį).

41. Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje (2019 m. birželio 6 d. įstatymo Nr. XIII-2203 straipsnio dalies redakcija) nustatyta, kad apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų projektą įgyvendinančios institucijos pareiškime, žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę. Jeigu teismas nustato kitą paimamo žemės sklypo ar kito turto vertę ir jo savininkų ir (ar) naudotojų patirtų išlaidų dydį, negu nurodyta žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte, už paimamą visuomenės poreikiams žemę atsiskaitoma teismo sprendime nurodytomis sąlygomis. Jeigu teismas nustato, kad žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas turi gauti mažesnį atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą žemę negu suma, kurią projektą įgyvendinanti institucija buvo pervedusi į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pervedama atlyginimo suma yra atitinkamai sumažinama.

42. Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio (Atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą ir turto vertinimo tvarka) 1 dalyje nustatyta, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos.

43. Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Už žemės sklype esančių sodinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ar įrenginius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo specialiojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį.

44. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad Žemės paėmimo įstatymas nenumato teisės į negautų pajamų, dėl likusio turto naudojimo pablogėjimo tenkančių papildomų išlaidų atlyginimo, neturtinės žalos atlyginimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-892-415/2020; 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3940-492/2020; 2020 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-782-552/2020).

45. Žemės paėmimo įstatymo nuostatos aiškiai nustato, kad nuostoliai, galimai atsirasiantys dėl komercinės veiklos apribojimų, nustatomi tik paimamam sklypui, o kiti nuostoliai, kurie tiesiogiai nesusiję su paimamu žemės sklypu, nėra atlyginami (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-892-415/2020).

46. Konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnis nustato nuosavybės teisės apsaugą. EŽTT savo praktikoje pabrėžia, kad Pirmojo Protokolo 1 straipsnyje yra įtvirtinti trys principai: 1) pirmas principas, įgyvendintas pirmajame pirmo straipsnio sakinyje, yra bendro pobūdžio ir garantuoja teisę netrukdomai naudotis nuosavybe; 2) antras principas, įgyvendintas antrajame pirmo straipsnio sakinyje, nukreipia į nuosavybės atėmimą ir nustato jam tam tikras sąlygas; 3) trečias principas nustato, kad valstybės turi teisę, be kita ko, sureguliuoti naudojimosi nuosavybe teisinius santykius atsižvelgiant į bendrąjį interesą. Trys principai yra tarpusavyje susiję. Antras ir trečias principas yra susiję su specialiais atvejais, kuriems esant yra įsiterpiama į teisę netrukdomai naudotis nuosavybe, todėl reikia juos aiškinti atsižvelgiant į pirmą – bendrąjį principą (sprendimas byloje Broniowski prieš Lenkiją; sprendimas byloje Varnienė prieš Lietuvą);

47. EŽTT praktikoje pabrėžiamas būtinumas skaičiuoti racionalią ir pagrįstą kompensaciją nustatant nusavinto turto vertę (žr., pvz., 2016 m. spalio 27 d. sprendimą byloje Kanaginis prieš Graikiją). EŽTT praktikoje pabrėžiama, kad turto nusavinimas gali būti vykdomas dėl viešojo intereso, toks interesas turi tenkinti viešuosius poreikius, savininkui turėtų būti sumokėta adekvati kompensacija (žr., pvz., 2017 m. kovo 28 d. sprendimą byloje Volchkova ir Mironov prieš Rusiją).

48. Reikalavimas teisingai atlyginti už visuomenės poreikiams paimamą turtą, neabejotinai kyla ir iš Konstitucijos 23 straipsnio, kurio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnis, nustatantis atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą turtą ir turto vertinimo tvarką, įtvirtina reikalavimą, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę.

49. Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą.

50. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš esmės nesutinka su Žemės sklypų Nr. 1–3 nustatyta rinkos verte tik tuo aspektu, kad nustatant Žemės sklypų Nr. 1–3 rinkos vertę nebuvo įtrauktos mokėtinos mokesčių sumos. Kaip jau minėta, atsakovas nėra nurodęs konkrečių mokesčių sumų, o tik įvardijęs PVM, kuris sudaro 21 proc.

51. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalį turto arba verslo rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų.

52. Įvertinus Vertinimo ataskaitą Nr. 1, nustatyta, kad Žemės sklypo Nr. 1 rinkos vertė turto vertės nustatymo dieną (2019 m. rugpjūčio 1 d.) yra 282,20 Eur. Iš Vertinimo ataskaitos Nr. 1 matyti, kad Žemės sklypo Nr. 1 rinkos vertė buvo nustatyta vadovaujantis lyginamuoju vertinimo metodu, t. y. pagal jau įvykusių sandorių sumas. Vertinimo ataskaitoje Nr. 1 nurodyta, kad apskaičiuota rinkos vertė atspindi turto vertę jo esamos fizinės būklės, naudojimo ir vertinimo dienos rinkos konjunktūros sąlygomis. Kintant sąlygoms, vertinamo turto rinkos vertė irgi keisis, priklausomai nuo šių sąlygų kitimo tendencijų. Vertinimo ataskaitoje Nr. 1 taip pat pažymėta, kad užsakovas ir turto savininkas / naudotojas, daugiau nei aprašyta šioje ataskaitoje ir / ar pateikta jos prieduose, jokių kitų nuostolių susijusių su paimamu žemės sklypu ir / ar jo priklausiniais egzistavimo faktą patvirtinančių dokumentų nepateikė. Vertinimas atliktas darant prielaidą, kad daugiau nei aprašyta šioje ataskaitoje ir / ar pateikta jos prieduose, nėra jokių papildomų ar kitų patirtų nuostolių dėl paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo ar jo priklausinių. Analogiškas vertinimas atliktas Vertinimo ataskaitoje Nr. 2 (Žemės sklypo Nr. 2 vertė – 2 456 Eur ) ir Vertinimo ataskaitoje Nr. 3 (Žemės sklypo Nr. 3 vertė – 5 752,37 Eur).

53. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Vertinimo ataskaitose Nr. 1–3 nurodyta, jog jos yra parengtos, vadovaujantis, be kita ko, Europos vertinimo standartais (8-asis leidimas, 2016 m.) (toliau – ir Standartai). Standartų 4.2.6 punkto g papunktyje nurodyta, kad ataskaitoje turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta turto vertė ir patvirtinta, kad atlikti tyrimai yra pakankami ataskaitoje pateiktai nuomonei apie turto vertę pagrįsti. Joje turi būti aiškiai nurodyta, kokios sandorio išlaidos, pavyzdžiui, PVM ir pan., įtrauktos (arba neįtrauktos) į ataskaitoje nurodytą vertę.

54. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus, iš kurių nustatyta, kad Vertinimo ataskaitose Nr. 1–3 Žemės sklypų Nr. 1–3 rinkos vertės nurodytos su įtrauktu PVM mokesčiu, apskaičiuojant Žemė sklypų Nr. 1–3 rinkos vertes lyginamuoju metodu duomenys apie kitų žemės sklypų vertes buvo imami iš valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės, kurioje objektų kainos paskelbtos su mokesčiais (jei tokie taikomi), įskaitant ir PVM (žr. UAB „Inreal“ atsakymą pareiškėjui; Nekilnojamojo turto sandorių kainų įrašymo Nekilnojamojo turto registro tvarką, patvirtintą valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus 2012 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. v-61, pareiškėjo 2022 m. vasario 25 d. rašytinius paaiškinimus).

55. Įvertinus atsakovo šioje byloje nurodomus argumentus, susijusius su tuo, kad į atlyginimo sumą už paimamus Žemės sklypus Nr. 1–3 nebuvo įskaičiuotos atsakovo valstybei mokėtinų mokesčių sumos, kurias atsakovas privalės sumokėti dėl šių sandorių sudarymo, galima daryti išvadą, kad atsakovas laikosi pozicijos, jog į Žemės sklypų Nr. 1–3 vertę nebuvo įtrauktas 21 proc. PVM mokestis, t. y. Žemės sklypų Nr. 1–3 rinkos vertė turėjo būti nustatyta 21 proc. didesnė. Pažymėtina, kad atsakovas, nesutikdamas su Vertinimo ataskaitose Nr. 1–3 Žemė sklypų Nr. 1–3 rinkos vertėmis, turėjo taip pat teikti įrodymus, patvirtinančius, kad Žemės sklypų Nr. 1–3 rinkos vertė yra didesnė 21 proc., nei nustatė turto vertintojas. Tačiau atsakovas byloje tokių įrodymų neteikė, o Vertinimo ataskaitose Nr. 1–3 nurodytos Žemės sklypų Nr. 1–3 rinkos vertės nustatytos su PVM mokesčiu, todėl atsakovo argumentai apie neteisingai nustatytą Žemės sklypų Nr. 1–3 vertę, apie tai, jog jis negalės įsigyti kitų analogiškų sklypų ir pan., nepripažintini pagrįstais, nekonstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Vertinimo ataskaitose Nr. 1–3 nurodytomis Žemės sklypų Nr. 1–3 rinkos vertėmis.

56. Atsakovas prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu išsiaiškinti, ar Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalys tiek, kiek jose nėra numatyta, kad į visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertę neįskaičiuojami žemės savininko mokėtini mokesčiai valstybei, bei ar Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 32 straipsnio bei Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio nuostatos tiek, kiek jose nėra numatyta, kad atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą žemę, kai valstybė įgyvendina ypatingos valstybinės svarbos projektus, nėra apmokestinamas pelno ir (ar) pridėtinės vertės mokesčiais, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui bei teisinės valstybės principui. Atsakovas, vadovaudamasis Konstitucinio Teismo ir EŽTT praktika dėl nuosavybės teisių apsaugos, nurodo, kad esantis teisinis reglamentavimas neužtikrina Konstitucijos 23 straipsnyje nustatytos nuosavybės apsaugos standarto. Savininkams paėmus žemės sklypus nėra sumokama visa turto vertę atitinkanti suma.

57. Atsakovo teigimu, savininkams apribojama ne tik laisvė sudaryti turto perleidimo sandorį ir / ar nustatyti perleidžiamo turto kainą, bet iš tokio asmens reikalaujama grąžinti dalį valstybės mokamos kompensacijos mokesčių forma. Atsakovas teigia, kad tokia situacija pažeidžia Konstitucijos 23 straipsnį bei teisinės valstybės principą, kadangi savininkas, iš kurio paimamas turtas visuomenės naudai, negauna tokios kompensacijos, kokios yra vertas iš jo paimamas turtas.

58. Teisėjų kolegija, nagrinėdama prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 1 dalyje atkartota Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalies nuostata, jog teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Įstatymo prieštaravimo Konstitucijai faktas gali būti nustatytas tik Konstitucinio Teismo (Konstitucijos 102 str. 1 d.), todėl administracinis teismas negali taikyti tik tokio įstatymo, kuris Konstitucinio Teismo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

59. Aiškinant šią proceso teisės normą, akcentuotina, kad teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai. Pagal įstatymo formuluotę „yra pagrindas manyti“ galima daryti išvadą, kad sprendimas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra tik teismo atliktos įstatymo analizės ir aiškinimo rezultatas. Teismas, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-78/2012).

60. Pabrėžtina, kad pagal Konstituciją pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, kurios privalo būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą (baigiamąjį aktą). Tai reiškia, kad teismas byloje iškilusį (proceso šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino ar kito teisės akto konstitucingumo. Dalyvaujančio byloje asmens prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja.

61. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą, teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai. Iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kyla reikalavimas, kad teismai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, neapsiribotų vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kokia apimtimi, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Priešingu atveju teismo prašymas ištirti įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio reikalavimų (Konstitucinio Teismo 2015 m. birželio 12 d., 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimai ir kt.).

62. Nagrinėjamu atveju atsakovas, siekdamas pagrįsti savo abejonę dėl Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalių, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 32 straipsnio ir Pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio atitikties Konstitucijai bei teisinės valstybės principui, nepateikė teisinių argumentų, kurie pagrįstų būtinybę būtent šioje byloje kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl to, jog ši byla būtų teisingai išnagrinėta.

63. Pirmiausia akcentuotina, kad šioje byloje nėra nagrinėjamas joks administracinio pobūdžio ginčas, kilęs tarp atsakovo, kuris vykdo ūkinę–komercinę veiklą bei yra PVM mokėtojas, ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl PVM ir pelno mokesčio mokėjimo (nemokėjimo) (ši institucija nedalyvauja byloje, taip pat byloje nepateikti įrodymai apie atsakovui apskaičiuotus konkrečius mokėtinų mokesčių dydžius).

64. Kaip jau minėta, šioje byloje nagrinėjamas ginčas, kilęs tarp Susiekimo ministerijos ir atsakovo dėl teisingo atlyginimo atsakovui (žemės savininkui) pinigais pagal paimamų visuomenės poreikiams Žemės sklypų Nr. 1–3 rinkos vertę. Nagrinėjamu atveju byloje pateikti pareiškėjo įrodymai patvirtina, kad Žemės sklypų Nr. 1–3 rinkos vertė apskaičiuota teisingai, o atsakovas nenuginčijo šių įrodymų, t. y. nepateikė įrodymų, kad Žemės sklypų Nr. 1–3 vertė yra didesnė 21 proc. ar daugiau.

65. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo nurodyti argumentai, susiję su mokesčių mokėjimu, nesudaro pagrindo abejoti įstatymų leidėjo Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyto teisinio reglamentavimo atitiktimi Konstitucijai ir teisinės valstybės principui. Pažymėtina, kad atsakovas neginčija šioje byloje taikomos esminės Žemės įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje.

66. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, nustatytas bylos faktines aplinkybes, įvertinusi byloje kilusio ginčo pobūdį, byloje taikytinas teisės aktų nuostatas, teismų praktikos išaiškinimus dėl Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio nuostatų taikymo, sprendžia, kad šioje nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo manyti, jog dėl atsakovo iškeltų abejonių dėl Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalių, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 32 straipsnio ir Pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio atitikties Konstitucijai bei teisinės valstybės principui, turi būti tenkinamas atsakovo prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ir kreipiamasi į Konstitucinį Teismą.

67. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas (Žemės paėmimo įstatymą), o atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo esmės pagrįstumo ir pagrįstumo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo žemės ūkio bendrovės „Berčiūnai“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė