6696fbdb-ded4-4b05-9909-0cacf09fbf9d · Panevėžio apygardos teismas

Baudžiamoji byla 1A – 00096 – 491 / 2006Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-70-491/2017Proceso Nr. 4-50-3-00781-2016-7Procesinio sprendimo kategorija: 3.26.1. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 3 d. PanevėžysPanevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs L. K. M. (toliau – Apeliantas) atstovo advokato Vytauto Garlos apeliacinį skundÄ dėl 2016 m. gruodžio 22 d.

Utenos rajono apylinkės teismo nutarimo,NUSTATĖ:Skundžiamu apylinkės teismo nutarimu Apeliantas nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 503 str. 30 Eur bauda už tai, kad jis 2016 m. spalio 3 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) sporto centro, tyčia peiliu apgadino 30 m. signalizacijos apsauginio kabelio, tokiais veiksmais (duomenys neskelbtini) sporto centrui padarydamas 99,22 EUR turtinę žalÄ . Vadovaujantis ATPK 37 str., Apeliantas įpareigotas iki 2017-03-01 atlyginti (duomenys neskelbtini) sporto centrui 99,22 Eur dydžio turtinį nuostolį.Apeliaciniu skundu Apelianto atstovas advokatas V.

Garla praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ apylinkės teismo nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti. Nurodo, kad teismas neteisingai vertino įrodymus, nutarime aprašė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kad Apeliantui stovint prie laido, jį apÅ¡vietė automobilio Å¡viesos, konstatavo, kad Apelianto rankos buvo kruvinos bei padarė klaidingas iÅ¡vadas, dėl ko nepagrįstai ApeliantÄ pripažino padariusiu administracinį teisės pažeidimÄ . Pažymi, kad niekas Apelianto nematė nei prie laido, nei prie tvoros, nei kerpant (pjaunant laidÄ ), nei su laidu.

Tai, kad pas ApeliantÄ rado peiliukÄ , negali bÅ«ti laikoma jo kaltės įrodymu. Nurodo, kad Apeliantas nesiprieÅ¡ino ir nebėgo, tokios teismo iÅ¡vados neatitinka tikrovės. Apelianto rankos nebuvo sužalotos ir byloje nėra nei vieno objektyvaus ir neginčijamo įrodymo, kad jos buvo sužalotos, todėl tokia apylinkės teismo iÅ¡vada taip pat neatitinka aptariamo įvykio faktinių aplinkybių. Mano, kad teismas rėmėsi prielaidomis, nepagrįstai vadovavosi apsaugos darbuotojo, kuris jį sulaikė, parodymais, nes Å¡is yra suinteresuotas ApeliantÄ apkalbėti.

Pažymi, kad esant neaiÅ¡kumų bei abejonių, jos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos Apelianto naudai. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vieÅ¡osios tvarkos skyriaus virÅ¡ininkė D. Sapkauskienė nesutinka su apeliaciniu skundu bei praÅ¡o jį atmesti. Nurodo, kad Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės yra paremtos Apelianto samprotavimais ir yra prieÅ¡taraujančios administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytoms aplinkybėms, todėl jos turėtų bÅ«ti vertinamos kaip pasirinkta gynybinė pozicija.Apeliacinis skundas atmetamas.Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo, Apeliantas ginčija skundžiamame nutarime apylinkės teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ ir nesutinka su nutarimu Å¡iais aspektais :

1) nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis;

2) mano, kad nesant patikimų jo kaltės įrodymų nutarimas buvo priimtas vadovaujantis tik prielaidomis, taip pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principÄ . Apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ konstatavo, kad Apeliantas padarė ATPK 503 str. pažeidimÄ ir jam paskyrė administracinę nuobaudÄ , t. y. teismas pripažino, kad Apeliantas tyčia peiliu sugadino (duomenys neskelbtini) sporto centro turtÄ â€“ 30 m. signalizacijos kabelio. Å io teismo nuomone, bylos įrodymai patvirtina Apelianto kaltę padarius administracinį teisės pažeidimÄ .

Nors tiesioginių Apelianto kaltę pagrindžiančių įrodymų nebuvo surinkta, tačiau teismas pripažindamas jį padariusiu administracinį teisės pažeidimÄ , vadovavosi netiesioginiais byloje surinktais įrodymais.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), patvirtintas 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu Nr. XII-1869 (toliau – Ä®statymas).

Ä®statymo 3 str. 1 d. įtvirtinta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, Å¡i veika perkvalifikuojama pagal atitinkamÄ ANK straipsnį tik tokiu atveju, kai jame nustatyta Å¡velnesnė administracinė atsakomybė. To paties įstatymo 3 str. 8 d. įtvirtinta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos ANK numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymų ANK numatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu ATPK, pagal atitinkamÄ ANK straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos.

ATPK 50³ str. ir ANK 115 str. sankcijose numatyta tokia pati ir tokio pat dydžio nuobauda, todėl vadovaujantis Ä®statymo 3 str. 8 d. perkvalifikuoti Apelianto veikÄ pagrindo nėra. Apelianto skundas nagrinėtinas vadovaujantis ATPK normomis.Skundžiamo nutarimo priėmimo metu galiojusio ATPK 248 str. buvo nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra : laiku, visapusiÅ¡kai, pilnai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinti kiekvienos bylos aplinkybes, iÅ¡spręsti jÄ tiksliai pagal įstatymus <...>.

ATPK 256 str. 1 d. buvo nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigÅ«nai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti. To paties straipsnio 2 d. nurodytas įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje sÄ raÅ¡as, kuris nėra baigtinis. ATPK 257 str. buvo įtvirtinta, kad organas (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone.

Taigi, konkrečiai Å¡iuo atveju nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra teismo teisė ir pareiga, todėl klausimo, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, sprendimas yra tik teismo (teisėjo) kompetencija. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimÄ (ar nebuvimÄ ) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikÅ¡mingas faktines bylos aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiÅ¡kumas, jų Å¡altinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Ä®rodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, padaryta iÅ¡nagrinėjus reikÅ¡mingus faktus, iÅ¡tyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumÄ .

Sistemiškai aiškinant pirmiau išvardytas teisės normas konstatuotina, kad nutarimas byloje laikytinas pagrįstu ir teisėtu tik tada, kai išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos ir įvertinamos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai.

Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 25 d. nutartis Nr. 2K-597/2005).Apelianto atstovas nesutinka su apylinkės teismo nustatytomis aplinkybėmis bei pateikia savo įvykio versijÄ . Nurodo, kad įvykio dienÄ Apeliantas eidamas rado peilį, jį pasiėmė, tačiau neigia, kad jis Å¡iuo peiliu nupjovė aptariamÄ kabelį.

Jis taip pat neigia, kad Å¡is bėgo nuo apsaugos darbuotojų ir jiems pasiprieÅ¡inęs, nesutinka su tuo, kad jo rankos buvo kruvinos. Aukščiau visi Å¡ie Apelianto teiginiai visgi yra paneigti bylos įrodymais. Tai, kad apeliantas sutikęs apsaugos darbuotojus pradėjo bėgti, patvirtino liudytojai - UAB „(duomenys neskelbtini)” apsaugos darbuotojai S. K. ir A. K.. Å ie liudytojai be to parodė, kad dėl suveikusios apsaugos perimetro signalizacijos apžiÅ«rėdami įvykio vietÄ pastebėjo senyvo amžiaus vyriÅ¡kį, vėliau rado nupjautÄ apsaugos perimetro kabelį, o atsisukę pamatė, kad jų pastebėtas senyvo amžiaus vyriÅ¡kis pradėjo bėgti, todėl esant įtarimams, kad jis galėjo sugadinti apsaugos perimetro kabelį, pradėjo jį vytis bei sulaikė.

Pas vyriÅ¡kį (ApeliantÄ ) buvo rastas peilis, jo rankos buvo kruvinos (14 – 15, 51 – 52 b. l.). Netikėti tokiais liudytojų parodymais nėra jokio pagrindo, nes motyvas jiems apkalbėti ApeliantÄ nėra nustatytas. Minėti liudytojai vyko į iÅ¡kvietimÄ dėl suveikusios apsaugos perimetro signalizacijos, o nuvykus į įvykio vietÄ kaip tik ir buvo rastas nupjautas apsaugos perimetro kabelis ir Apeliantas Å¡alia jo. Minėtų liudytojų parodymus taip pat patvirtino ir liudytojas – policijos pareigÅ«nas K.

M., kuris nurodė, kad ant Apelianto rankos buvo kraujas, o ne dažai, kaip kad teigė Apeliantas (52 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors byloje tiesiogiai nebuvo užfiksuotas pažeidimo faktas, tačiau netiesioginiai bylos įrodymai patvirtina, kad bÅ«tent Apeliantas sugadino (duomenys neskelbtini) sporto centrui priklausantį turtÄ . Visų pirma, Apeliantas buvo rastas Å¡alia įvykio vietos praėjus neilgam laiko tarpui po to, kai suveikė apsaugos perimetro signalizacija, Å¡alia jokių kitų asmenų pastebėta nebuvo, dėl ko galima atmesti Apelianto keliamÄ versijÄ , kad kabelį galėjo sugadinti kiti asmenys.

IÅ¡ liudytojų S. K. ir A. K. parodymų matyti, kad toje vietoje, kur buvo rastas Apeliantas, jokio takelio ar praėjimo nebuvo, dėl ko taip pat neįtikinama Apelianto versija, jog jis įvykio vietoje atsirado tiesiog eidamas pro Å¡alį. Apeliantas, pamatęs apsaugos darbuotojus, pradėjo bėgti, kas apeliacinės instancijos teismo nuomone, patvirtina, jog jis jautė padaręs kažkÄ neteisėto ir stengėsi iÅ¡vengti atsakomybės už tai, nes kitu atveju pagrindo bėgti nuo apsaugos darbuotojų jam tiesiog nebuvo – jei jis buvo paprastas praeivis, jis negalėjo žinoti apie sugadintÄ apsaugos kabelį.

Pas ApeliantÄ buvo rastas galimas pažeidimo įrankis – peilis, o jo rankos buvo kruvinos, kas rodo, jog Apeliantas galėjo susižaloti pjaudamas kabelį. Taigi, netiesioginių bylos įrodymų visetas, Apeliacinės instancijos teismo nuomone, leidžia daryti iÅ¡vadÄ dėl Apelianto kaltės padarius ATPK 503 str. pažeidimÄ , todėl apylinkės teismo nutarimas nubausti jį yra ir pagrįstas, ir teisėtas. Pažymėtina, kad ir Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodė įtikinamų savo elgesio paaiÅ¡kinimų, iÅ¡ esmės apsiribodamas teismo nustatytų aplinkybių neigimu.Apibendrindamas aukščiau iÅ¡dėstytÄ , apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje esantys ir teismo iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, jog bÅ«tent Apeliantas skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir vietoje sugadino (duomenys neskelbtini) centro turtÄ , padarydamas pastarajam 99, 22 Eur turtinę žalÄ .

Apelianto argumentai, kuriais teigiama prieÅ¡ingai, pagrįstai atmesti. Apeliantas pagrįstai ir teisingai buvo nubaustas pagal ATPK 503 str., apeliacinio skundo argumentai apylinkės teismo motyvų, su kuriais pilnai sutinka apeliacinės instancijos teismas, nepaneigia, todėl naikinti apylinkės teismo nutarimÄ Apelianto skunde iÅ¡dėstytais argumentais pagrindo nėra.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 str. 1 d. 1 p., teismasNUTARIA:Palikti 2016 m. gruodžio 22 d.

Utenos rajono apylinkės teismo nutarimÄ nepakeistÄ ir L. K. M. atstovo advokato Vytauto Garlos apeliacinio skundo netenkinti.Å i nutartis neskundžiama.Teisėjas                                                                                                                Valdas Meidus