669496b6-4d95-47fb-be2d-2ba58cff1ee4 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-10278-867/2020 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01562-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.29.3.; 3.1.7.6; 3.2.6.6.2 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS UŽ AKIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 9 d. Gargždai Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų teisėja Inga Sakalauskaitė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „NEO Finance“ ieÅ¡kinį atsakovui R.

S. dėl skolos priteisimo. Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 490,19 Eur skolÄ (negrÄ Å¾into kredito), 37,35 Eur mokėjimo (pelno) palÅ«kanas, paskaičiuotas iki 2020 m. rugsėjo 8 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 19,70 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrÄ Å¾intÄ 490,19 Eur vartojimo kredito sumÄ nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. lapkričio 4 d.), 51,42 Eur tarpininkavimo mokestį, 176,39 Eur administravimo mokesčio, 3,25 Eur kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. 2020 m. gegužės 5 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2020 m. rugsėjo 8 d., 19,70 procentų kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas už negrÄ Å¾intÄ 490,19 Eur vartojimo kredito sumÄ nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. lapkričio 5 d.) iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka 2020 m. rugsėjo 22 d. Atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė, todėl, esant ieÅ¡kovės praÅ¡ymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Teismas k o n s t a t u o j a: ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimÄ už akių, atlieka formalų ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų vertinimÄ ir įsitikina, kad pasitvirtinus Å¡ių įrodymų turiniui bÅ«tų pagrindas priimti tokį sprendimÄ , bei suraÅ¡o sutrumpintus motyvus.

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad Å¡alys 2017 m. lapkričio 4 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K875111958 (toliau – vartojimo kredito sutartis), kurios pagrindu ieÅ¡kovė atsakovui suteikė 999,00 Eur dydžio kreditÄ 48 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo grÄ Å¾inti kreditÄ ir sumokėti 452,52 Eur palÅ«kanas (metinių palÅ«kanų norma 19,70 procentų), 129,18 Eur tarpininkavimo mokestį. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodo, jog atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl ieÅ¡kovė 2020 m. rugsėjo 2 d. praneÅ¡imu nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutraukė sutartį su atsakovu.

Duomenų, kad atsakovas iki kreipimosi į teismÄ bÅ«tų atsiskaitęs su ieÅ¡kove ar ginčijęs kredito sutarties nutraukimÄ , byloje nėra (CPK 12, 178 straipsniai). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditÄ atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panaÅ¡iu finansiniu bÅ«du, iÅ¡skyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rÅ«Å¡ies paslaugų teikimo ar tos pačios rÅ«Å¡ies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu.

CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palÅ«kanų už naudojimÄ si paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarkÄ nustato Å¡alys susitarimu.

CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iÅ¡ sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ir įvykdymo termino praleidimÄ (CK 6.205 straipsnis).

Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti jos įvykdymo sÄ lygas, iÅ¡skyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grÄ Å¾inti gautÄ paskolÄ paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovas bÅ«tų ginčijęs sutarties sÄ lygas, kredito suteikimo faktÄ ar kredito sutarties nutraukimo neteisėtumÄ , taip pat nėra įrodymų apie gauto kredito grÄ Å¾inimÄ , vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės normomis, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 490,19 Eur negrÄ Å¾into kredito.

IeÅ¡kovė taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 37,35 Eur mokėjimo (pelno) palÅ«kanas, paskaičiuotas iki 2020 m. rugsėjo 8 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kintos palÅ«kanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimÄ ; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimÄ (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).

Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palÅ«kanos, tačiau Å¡ios palÅ«kanos nėra laikomos savarankiÅ¡ka palÅ«kanų rÅ«Å¡imi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palÅ«kanų. Taigi matyti, jog Å¡ių palÅ«kanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palÅ«kanas už pinigų skolinimÄ sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natÅ«ra, t. y. sumokėti įstatyme ar Å¡alių sutartyje nustatytÄ mokestį už naudojimÄ si paskolos suma – palÅ«kanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis).

Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palÅ«kanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimÄ si svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palÅ«kanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424–452). Teismas pažymi, kad nors ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo palÅ«kanas iÅ¡lieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, iÅ¡skyrus tuo atveju, jeigu kitaip nustatyta paskolos sutartyje, kita vertus aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieÅ¡ terminÄ , pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natÅ«ra, todėl mokėjimo (pelno) palÅ«kanos skolininkui pagal Å¡iÄ sutartį nebegali bÅ«ti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieÅ¡ terminÄ kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palÅ«kanų iki visiÅ¡ko paskolos sumos grÄ Å¾inimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktÄ paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrÄ sias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palÅ«kanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali bÅ«ti priteisiama didesnė iÅ¡ reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Kasacinis teismas taip pat iÅ¡aiÅ¡kino, kad paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieÅ¡ terminÄ kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palÅ«kanų iki visiÅ¡ko paskolos sumos grÄ Å¾inimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktÄ paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Pažymėtina, jog aukščiau nurodyti kasacinio teismo pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai minėtoje nutartyje su atitinkamais pakeitimais taikytini ir vartojimo kredito teisiniams santykiams, kadangi jokie teisės aktai nenustato specifinių vartojimo kredito sutarties nutraukimo padarinių.

Todėl, vadovaujantis minėtais kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, nutraukus vartojimo kredito sutartį: 1) tolimesnis pelno palÅ«kanų skaičiavimas ir priteisimas nėra galimas, nes tai reikÅ¡tų sutarties vykdymÄ natÅ«ra po jos nutraukimo; 2) tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palÅ«kanos (bet ne didesnės nei Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis), kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palÅ«kanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebÅ«tų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma; 3) jeigu kreditorius reikalauja priteisti nuostolių atlyginimÄ už laikotarpį, kai sutartis bÅ«tų pasibaigusi, jeigu nebÅ«tų nutraukta, tai Å¡ių nuostolių dydį, virÅ¡ijantį sutartines kompensacines palÅ«kanas, jis turi atskirai įrodyti; 4) kreditoriaus reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę pagrįstumo ir nuostolių dydžio klausimas spręstinas pagal bendrÄ sias sutartinės atsakomybės taisykles, įskaitant ir reglamentuojančias atleidimÄ nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimÄ (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1361-864/2020).

Pagal tarp Å¡alių sudarytos sutarties specialiÄ sias sÄ lygas, atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas 19,70 procentų dydžio metines palÅ«kanas. Å ios palÅ«kanos laikytinos mokėjimo palÅ«kanomis. Pagal tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo sudarytos sutarties sÄ lygas, kreditÄ ir palÅ«kanas atsakovas turėjo mokėti iki 2021 m. lapkričio 4 d. Sutartį nutraukus 2020 m. rugsėjo 8 d., ieÅ¡kovė paskaičiavo mokėtinas 37,35 Eur mokėjimo palÅ«kanas iki sutarties nutraukimo dienos, todėl toks reikalavimas, atsižvelgiant į aukščiau nurodytÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Kaip minėta, ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovo praÅ¡o priteisti ir 19,70 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrÄ Å¾intÄ 490,19 Eur vartojimo kredito sumÄ nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. lapkričio 4 d.). Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog negautos pajamos yra žalos rÅ«Å¡is, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas.

Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi bÅ«ti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalÄ , privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realiÄ pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Taigi, patirti netiesioginiai nuostoliai turi bÅ«ti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neiÅ¡vengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad negautų pajamų įrodinėjimas reiÅ¡kia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo bÅ«ti, jei nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimÄ . Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi bÅ«ti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014; 2018 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-687/2018).

Teismo vertinimu, iš ieškinio ir sutarties turinio darytina išvada, jog ieškovė negautoms pajamoms prilygino sutartyje numatytas atsakovo mokėtinas 19,70 procento metines mokėjimo (pelno) palūkanas. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodomos naujausios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo reikalauti nebegali. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškinyje reikalaujamo negautų pajamų (nuostolių) dydžio nevertina kaip pagrįstų ir tikėtinų.

Ä®vertinęs ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl Å¡is ieÅ¡kovės reikalavimas atmestinas. Pažymėtina, kad iÅ¡ esmės tokios praktikos laikosi ir apeliacinės instancijos teismai (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėj byloje Nr. e2A-1361-864/2020), konstatavę, jog mokėjimo (pelno) palÅ«kanos pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos nebegali bÅ«ti skaičiuojamos.

IeÅ¡kovė taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 51,42 Eur tarpininkavimo mokesčio. Kaip matyti iÅ¡ kredito sutarties specialiųjų sÄ lygų ir bendrųjų sÄ lygų 1.4 punkto, ieÅ¡kovė, sudarydama Kredito sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y. asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformÄ (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimÄ už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas. Vartojimo kredito sutartyse numatyta, kad vartojimo kredito gavėjas patvirtina, kad sutinka mokėti sutarties mėnesinį tarpininkavimo mokestį, kaip yra nurodyta jam skirtame individualiame paskolos grÄ Å¾inimo grafike.

Atsižvelgiant į tai, kad tarp Å¡alių sudaryta sutartimi atsakovas įsipareigojo ieÅ¡kovei kas mėnesį mokėti tarpininkavimo mokestį, ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 51,42 Eur tarpininkavimo mokesčio yra taip pat pagrįstas ir tenkintinas. IeÅ¡kovė taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 176,39 Eur sutarties administravimo mokesčio. Pažymėtina, jog administravimo mokesčio dydžio specialiosiose sÄ lygose nėra, o bendrųjų sÄ lygų kredito sutarčių sÄ lygų 5.4. punkte numatyta, kad jis apskaičiuojamas taip: 1,2 procento per mėnesį nuo Vartojimo kredito sumos, iÅ¡ Å¡ios sumos atėmus priskaičiuotÄ komisinį mokestį ir yra ne daugiau nei 30 eurų per mėnesį.

Be to, iÅ¡ bendrųjų vartojimo kredito sutarčių sÄ lygų 5.4 punkto matyti, jog jame Å¡alys sulygo, kad vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui yra taikoma nuolaida ir jis yra lygus nuliui; vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui nuolaida nebetaikoma vadovaujantis 5.14 punktu, kuriame nustatyta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo iÅ¡laidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palÅ«kanoms, sutarties administravimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip iÅ¡skirtiniai riboto galiojimo pasiÅ«lymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį.

Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vienÄ mėnesinę įmokÄ daugiau kaip 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Tai atitinkamai reiÅ¡kia, kad administravimo mokestis Å¡iuo konkrečiu atveju yra mokamas tik atsakovui pažeidus sutarties nuostatas, todėl darytina iÅ¡vada, kad jis yra tam tikra netesybų forma. Kitaip tariant, prievolė mokėti šį mokestį atsiranda tik kaip pažeidimo pasekmė.

Specialiosios teisės normos, reglamentuojančios vartojimo kredito teisinius santykius, yra nustatytos Vartojimo kredito įstatyme, pagal kurio 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ , o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymÄ vartojimo kredito gavėjui negali bÅ«ti taikomi, todėl nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl administravimo mokesčio priteisimo negali bÅ«ti tenkinamas.

Pažymėtina, jog Å¡iuo klausimu jau yra susiformavusi teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1504-565/2018). Atitinkamai ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje atmestinas. IeÅ¡kovė taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 3,25 Eur kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. 2020 m. gegužės 5 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2020 m. rugsėjo 8 d.

Bylos medžiaga patvirtina, ieÅ¡kovė prašė priteisti tokio dydžio kompensuojamÄ sias palÅ«kanas, apskaičiuotas pagal 19,70 proc. dydžio metinę palÅ«kanų normÄ . Pažymėtina, kad Å¡is palÅ«kanų dydis virÅ¡ija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintÄ maksimalų dydį (18,25 proc.). Vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, darytina iÅ¡vada, kad vartojimo kredito sutarties bendrųjų sÄ lygų 6.1 punkto sÄ lyga, kuria Å¡alys susitarė dėl kompensuojamųjų palÅ«kanų dydžio, pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, ja nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamÄ vykdymÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtina norma yra imperatyvi, sutarties sÄ lyga, pažeidžianti Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ , yra niekinė ir negalioja (CK 1.80 straipsnis) (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1361-864/2020). Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , pripažinus sutarties sÄ lygÄ , apibrėžiančiÄ netesybų (nagrinėjamu atveju – kompensacinių palÅ«kanų) dydį, kaip nustatančiÄ neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesÄ Å¾ininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesÄ Å¾iningų sutarčių sÄ lygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.2284 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2020 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje taip pat atmestinas. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 19,70 procentų kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas už negrÄ Å¾intÄ 490,19 Eur vartojimo kredito sumÄ nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. lapkričio 5 d.) iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos. Kaip minėta, Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ .

Netesybos negali bÅ«ti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymÄ vartojimo kredito gavėjui negali bÅ«ti taikomi. Tai reiÅ¡kia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotÄ kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grÄ Å¾inimÄ negali bÅ«ti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dienÄ , nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai iÅ¡reikÅ¡ti.

Å i taisyklė taikytina ir kompensacinėms palÅ«kanoms, nes pastarosios atlieka analogiÅ¡kÄ funkcijÄ kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiÅ¡kinimo teismų praktikoje apžvalga). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tiek netesybų, tiek palÅ«kanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimÄ , prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti.

Kadangi kompensacinių palÅ«kanų paskirtis ir prigimtis iÅ¡ esmės yra analogiÅ¡ka kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymÄ taikymÄ vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiÅ¡kintinos kaip apimančios ir kompensacines palÅ«kanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ bei kasacinio teismo praktikÄ , konstatuotina, kad netesybos, kurių ieÅ¡kovė praÅ¡o kompensacinių palÅ«kanų ir kitų mokesčių pavidalu, negali bÅ«ti didesnės nei 47,48 Eur (490,19 Eur + 37,35 Eur) x 0,05 proc.) x 180 dienų). Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė 19,70 procentų kompensacines palÅ«kanas praÅ¡o priteisti nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. lapkričio 5 d.) iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos ir Å¡is kompensacinių palÅ«kanų reikalavimas yra sÄ lyginis bei negali bÅ«ti apibrėžtas konkrečia suma, teismas negali nustatyti, ar tokio reikalavimo dydis virÅ¡ys nurodytÄ 47,48 Eur sumÄ , todėl minėtas reikalavimas taip pat atmestinas.

Be to, jos virÅ¡ija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintÄ maksimalų dydį (18,25 proc.), pripažįstant tokiÄ sÄ lygÄ nesÄ Å¾ininga ir negaliojančia. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio.

Procesinių palÅ«kanų paskirtis – skatinti skolininkÄ kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkcijÄ â€“ procesinės palÅ«kanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimÄ si kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, taip pat į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palÅ«kanos už priteistÄ (578,96 Eur (490,19 Eur + 37,35 Eur + 51,42 Eur)) sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2020 m. rugsėjo 18 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovės ieškinį yra patenkinti 76,32 proc. ((578,96 Eur / 758,60 Eur) x 100 proc.) reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Taigi, iš atsakovo ieškovei priteistina 12,97 Eur (17,00 Eur x 76,32 proc.) žyminio mokesčio ir 152,64 Eur (200,00 Eur x 76,32 proc.) kitų bylinėjimosi išlaidų.

Taigi iš viso iš atsakovės ieškovei priteistina 165,61 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis) Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovo R. S. 490,19 Eur skolos, 37,35 Eur mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, 51,42 Eur tarpininkavimo mokesčio, iÅ¡ viso 578,96 Eur (penkių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų ir 96 ct) įsiskolinimÄ , 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (578,96 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. 2020 m. rugsėjo 18 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 165,61 Eur (Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkis eurus ir 61 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, ieÅ¡kovei akcinei bendrovei „NEO Finance“.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Atsakovas negali Å¡io sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mams pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo. IeÅ¡kovė per 20 dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundÄ Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mus. Teisėja Inga Sakalauskaitė