2016-07-14 Nr. AB-14390-3-61-3-05009-2014-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1378-556/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05009-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 9.1.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. P. (J. P.) ir V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. P. ir V. P. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjai J. P. ir V. P. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu (I t., b. l. 1–4), kurį patikslino (I t., 38–41), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK, ir Komisija) 2014 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. S-213 (7-149/2014) ir 2014 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. S-212(7-150/2014), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2014 m. birželio 20 d. sprendimus Nr. 68-127 ir Nr. 68-126, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2014 m. kovo 24 d. sprendimus Nr. (4.65)-FRO682-150 ir Nr. (4.65)-FRO682-147 ir įpareigoti mokesčių administratorių atlikti pakartotinį pareiškėjų patikrinimą.

Pareiškėjai paaiškino, kad ginčas kilęs dėl mokesčių administratoriaus J. P. apskaičiuoto 203 177 Lt, o V. P. – 203 253 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) bei su juo susijusių sumų. Atsakovas tvirtina, kad pareiškėjai nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. gavo 1 426 513,74 Lt kitų pajamų, nepagrįstų juridinę galią turinčiais dokumentais. Mokesčių administratorius šią sumą pripažino pareiškėjų gautomis kitomis su darbo santykiais nesusijusiomis ir ne individualios veiklos pajamomis bei apmokestino jas GPM kaip B klasės pajamas pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 22 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Pareiškėjai pažymėjo, kad į pareiškėjų atsiskaitomąsias sąskaitas pervestos užsienio įmonių (P. SHIPMANAGEMENT Ltd, Joule Trading Ltd ir ASP SEASCOT SHPMGMT RE A PRIDE) lėšos buvo naudojamos darbo funkcijoms vykdyti, o ne asmeniniams poreikiams tenkinti. Iš P. SHIPMANAGEMENT Ltd įmonės pareiškėjas lėšas gaudavo agento Rytų ir Vakarų Europos teritorijoje funkcijų vykdymui. Šį faktą patvirtina mokestinio patikrinimo metu pareiškėjo pateikta 2004 m. sausio 15 d. atstovavimo sutartis, kurioje numatyta, kad pareiškėjas aptarnaus atstovaujamos įmonės laivus, besilankančius Europos uostuose, pristatęs grynuosius pinigus į nurodytą laivą, privalės gauti iš kapitono pakvitavimą, patvirtinantį sėkmingą pristatymą, bei turės pakvitavimą perduoti atstovaujamojo biurui, kuriuo patvirtins pristatymą ir įgis teisę į komisinius bei kitų išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjai taip pat pateikė ir 12 piniginių lėšų priėmimo aktų, kuriuose buvo nurodyti atitinkamų pinigus priėmusių laivų kapitonų vardai ir pavardės, laivų pavadinimai, pinigų sumos ir jų perdavimo datos bei vieta (atitinkamas jūrų uostas). Pareiškėja V. P. veikė savo sutuoktinio J. P. vardu ir interesais. Ji taip pat pristatydavo grynuosius pinigus į nurodytus laivus ir turėdavo gauti pakvitavimą, patvirtinantį pinigų pristatymą. Nors pareiškėja nepateikė atskiro susitarimo su įmone P. SHIPMANAGEMENT Ltd, tačiau atsižvelgiant į faktą, kad tuo metu V.

P. dar oficialiai buvo J. P. sutuoktinė, veikė būtent sutuoktinio vardu ir interesais. Tai paaiškina į jos sąskaitą pervestų užsienio įmonių lėšų paskirtį. Pareiškėjas nurodė, jog jam, kaip vieninteliam įmonės P. SHIPMANAGEMENT Ltd akcininkui, buvo suteiktos paskolos itin geromis sąlygomis bei nesiekiant iš jų pasipelnyti. Atstovavimo sutartyje taip pat numatyta sąlyga, kad įmonė P. SHIPMANAGEMENT Ltd lėšų kaupimo tikslais naudosis pareiškėjo sąskaita, esančia „Swedbank“, AB banke. Pareiškėjams 2012 m. sausio 25 d. buvo duotas nurodymas pateikti pinigus priėmusių asmenų identifikacinius ar kontaktinius duomenis.

Pareiškėjai dėl šios informacijos ne kartą akcentavo tai, kad laivų kapitonų bei įmonių, kurioms laivai priklauso, identifikaciniai duomenys jiems nėra žinomi ir jų nurodyti neturi jokių galimybių, kadangi net ir parašius atitinkamo turinio užklausą uostams, kuriuose lankėsi atitinkami laivai, su pareiškėjais, kaip fiziniais asmenimis, niekas nebendradarbiautų ir informacijos neteiktų. Pareiškėjams kreipusis į atsakovą, šios informacijos reikšmingumas tyrimui nebuvo paneigtas, tačiau atsakovas konstatuoja tik faktą, kad informacija nesurinkta ir byloje nėra pakankamai duomenų, kurie įgalintų identifikuoti pinigus priėmusius asmenis.

Atsakovas visiškai neanalizavo, kas turėjo pareigą ir objektyvias galimybes surinkti šią trūkstamą informaciją. Pareiškėjų manymu, atsakovas turėjo ne konstatuoti, kad informacija nesurinkta ir daryti klaidingą išvadą, jog pareiškėjų bet kokie paaiškinimai turi būti tiriami, o tirti, ar pareiškėjai turėjo objektyvią galimybę informaciją gauti ir ją pateikti. Atsakovas nesigilino į tai, kad nei vietos, nei centrinis mokesčių administratorius nepasisakė dėl S. K. paaiškinimo. Atsakovas, išsamiau nepasisakydamas dėl šio paaiškinimo, jį įvertino kritiškai.

Kadangi mokestinį tyrimą atlikusios institucijos pačios nesiėmė veiksmų trūkstamai esminei informacijai išsiaiškinti, o pareiškėjai jokių galimybių gauti šią informaciją neturėjo, įrodymų trūkumas negali būti vertinamas pareiškėjų nenaudai. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai mokestinio patikrinimo metu yra pateikę visus jų turimus ir sandorius pagrindžiančius dokumentus, todėl neprivalo atsakyti už tai, jog byloje nesurinkta pakankamai duomenų, kurie leistų nustatyti reikšmingas ir pareiškėjų atsakomybei kilti įtakos turinčias aplinkybes.

Pareiškėjai nesutinka su atsakovo teiginiu, kad mokesčių administratorius šioje mokestinėje byloje pateikė pakankamai duomenų, įrodančių mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumą bei teisingumą. Šiuo atveju iš mokesčių administratoriaus pusės aktyvių veiksmų, reikalingų visų duomenų surinkimo klausimu, nebuvo, o atsakovas tokio neveikimo apskritai neanalizavo ir apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais apie civilinių sandorių realumo neįrodymą, todėl yra pagrindas konstatuoti netinkamai atliktą tyrimą ir iškreiptą mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus pusiausvyrą įrodinėjimo procese.

Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 93–100) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad Vilniaus AVMI atliko pareiškėjų GPM patikrinimą nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. Patikrinimo metu, įvertinus pareiškėjų gautas pajamas ir patirtas išlaidas, nustatyta, kad pareiškėjų grynųjų piniginių lėšų likutis 2004 m. sausio 1 d. sudarė 0 Lt, o piniginių lėšų likutis banke – 19 358,51 Lt. Patikrinimo metu Vilniaus AVMI konstatavo, jog 2004–2008 m. pareiškėjai gavo 1 426 513,74 Lt kitų pajamų, nepagrįstų juridinę galią turinčiais dokumentais, nuo kurių neapskaičiuotas, nedeklaruotas ir nesumokėtas GPM.

Patikrinimo akte konstatuota, kad pareiškėjai pažeidė GPMĮ 25 straipsnio 1 dalies ir 27 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes pateiktose metinėse pajamų mokesčio deklaracijose nedeklaravo 2004–2008 m. gautų B klasės pajamų ir nesumokėjo priklausančio mokėti GPM. 2004–2008 m. gautos kitos pajamos patikrinimo metu apmokestintos, vadovaujantis GPMĮ 5 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 3 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. įmonė P. SHIPMANAGEMENT Ltd į pareiškėjo atsiskaitomąsias sąskaitas, esančias „Swedbank“, AB banke, pervedė 923 643,20 Lt, t. y. 318 830 USD (799 342,40 Lt) ir 36 000 EUR (124 300,80 Lt), iš jų 2004 m.

– 15 000 USD (41 793 Lt) ir 10 000 EUR (34 528 Lt), 2005 m. – 24 986 USD (71 724,23 Lt) ir 13 000 EUR (44 886,40 Lt), 2006 m. – 65 976 USD (181 148,21 Lt) ir 3 000 EUR (10 358,40 Lt), 2007 m. – 94 964 USD (236 396,60 Lt), 2008 m. – 117 904 USD (268 280,36 Lt) ir 10 000 EUR (34 528 Lt). Patikrinimo metu 2012 m. sausio 5 d. pareiškėjas pateikė 2004 m. sausio 15 d. atstovavimo sutartį, sudarytą tarp Maltoje registruotos laivų valdymo bendrovės P. SHIPMANAGEMENT Ltd ir pareiškėjo. P. SHIPMANAGEMENT Ltd vardu sutartį pasirašė p. H.

S. (pareigos ir kontaktiniai duomenys sutartyje nenurodyti). Šalys atstovavimo sutartyje nurodė, kad P. Shipmanagement Ltd – atstovaujamasis, pareiškėjas – agentas. Atstovaujamasis skyrė pareiškėją išskirtiniu agentu Rytų ir Vakarų Europos teritorijai bei įpareigojo atstovavimo sutarties galiojimo laikotarpiu nepaskirti šiai teritorijai jokio kito agento. Pagal minėtą sutartį numatyta, kad agentas (pareiškėjas) aptarnaus atstovaujamojo laivus, besilankančius Europos uostuose, pristatęs grynuosius pinigus į nurodytą laivą, privalės gauti iš kapitono pakvitavimą, patvirtinantį sėkmingą pristatymą, bei turės pakvitavimą perduoti atstovaujamojo biurui, kuriuo patvirtins pristatymą ir įgis teisę į komisinius bei kitų išlaidų atlyginimą.

Atsakovas pažymėjo, jog mokestinio patikrinimo metu pareiškėjas nepateikė jokio Europos uostuose besilankančių P. SHIPMANAGEMENT Ltd laivų tvarkaraščio, minėtos įmonės nurodymų perduoti atitinkamas lėšas atitinkamo laivo kapitonui, pakvitavimu perdavimo įmonei dokumentų, už paslaugas gautinų komisinių ar kompensuotinų išlaidų apskaičiavimų (ataskaitų) ar kelionių, pragyvenimo ir kitas susijusias išlaidas patvirtinančių dokumentų. Patikrinimo metu piniginių lėšų perdavimo laivų kapitonams patvirtinimui pareiškėjas pateikė 12 piniginių lėšų priėmimo aktų nepatvirtintų kopijų, kuriose nurodyti fizinių asmenų, įvardijamų kaip atitinkamų laivų kapitonai, vardai ir pavardės. Pinigų priėmimo aktų tekstuose (rusų kalba) nurodoma, kad minėti asmenys iš P. SHIPMANAGEMENT Ltd atstovo gavo tam tikras grynųjų pinigų sumas.

Piniginių lėšų priėmimo aktai surašyti laisvos formos blankuose, spausdintas tekstas analogiškas, skiriasi ranka įrašomi laivų kapitonų vardai, pavardės, laivų pavadinimai ir pinigų sumos bei jų perdavimo datos. Aktuose nėra pinigus priėmusių asmenų, taip pat įmonės, kuriai priklauso laivas, identifikacinių duomenų, aktai neturi registracijos numerio. Kadangi patikrinimo metu iš pinigų priėmimo aktuose pateiktų duomenų nebuvo galimybės nustatyti laivų kapitonus identifikuojančios informacijos, 2012 m. sausio 25 d. pareiškėjui buvo duotas nurodymas pateikti pinigus priėmusių asmenų identifikacinius ar kontaktinius duomenis.

Atsakydamas į mokesčių administratoriaus nurodymą, pareiškėjas paaiškino, kad aktuose nurodytų fizinių asmenų kontaktinių duomenų jis nežino. Patikrinimo metu 2012 m. sausio 5 d. ir 2012 m. vasario 10 d. pareiškėjas mokesčių administratoriui pateikė 2005 m. gegužės 9 d. ir 2005 m. gegužės 10 d. paskolų sutartis, sudarytas tarp P. SHIPMANAGEMENT Ltd ir pareiškėjo. P. SHIPMANAGEMENT Ltd vardu paskolų sutartis pasirašė p. H. S. (minėto asmens pareigos ir kontaktiniai duomenys sutartyje nenurodyti). Paskolų sutartyse nurodyta, kad pareiškėjui suteikiamos beprocentinės, neterminuotos 35 000 EUR arba 120 848 Lt ir 52 000 EUR arba 179 545,60 Lt paskolos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), įsigijimui.

Mokestinio patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad P. SHIPMANAGEMENT Ltd pinigines lėšas pervedė ir pareiškėjai. P. SHIPMANAGEMENT Ltd 2007–2008 m. į V. P. atsiskaitomąją sąskaitą (USD), esančią „Swedbank“, AB banke, iš viso pervedė 18 194 USD (2007 m. – 14 994 USD arba, 2008 m. – 3 200 USD). Pareiškėja, vykdydama 2010 m. kovo 2 d. mokesčių administratoriaus nurodymą, 2010 m. kovo 15 d. pateikė informaciją, kurioje nurodė, kad pinigines lėšas P. SHIPMANAGEMENT Ltd pervesdavo į jos asmeninę banko sąskaitą, remiantis susitarimu su pinigus pervedančiu juridiniu asmeniu.

Šiuos pinigus pareiškėja neva perduodavo laivų kapitonams, surašydama grynųjų pinigų priėmimo – perdavimo aktus. Susitarimą su įmone P. SHIPMANAGEMENT Ltd patvirtinančių dokumentų, ar šios įmonės perduotų nurodymų dėl pinigų perdavimo kapitonams pareiškėja nepateikė. Piniginių lėšų perdavimo laivų kapitonams patvirtinimui V. P. 2010 m. balandžio 1 d. pateikė 5 pinigų priėmimo – perdavimo aktų kopijas, kuriose nurodytos fizinių asmenų, įvardijamų kaip P. SHIPMANAGEMENT Ltd ir ASP Ship Management Ltd atstovai, vardai ir pavardės. Pateikti dokumentai nėra patvirtinti.

Tikrinamuoju laikotarpiu P. SHIPMANAGEMENT Ltd į pareiškėjo ir pareiškėjos atsiskaitomąsias sąskaitas iš viso pervedė 967 210,54 L. Tikrinamuoju laikotarpiu įmonė Joule Trading Ltd (Jungtinė Karalystė) į pareiškėjų atsiskaitomąsias sąskaitas iš viso pervedė 215 391,70 Lt, t. y. 40 000 USD arba 108 082 Lt ir 26 000 GBP arba 107 309,70 Lt, iš jų: 2006 m. – 40 000 USD arba 108 082 Lt, 2008 m. – 26 000 GBP arba 107 309,70 Lt. Pareiškėjas 2012 m. vasario 8 d. pateiktoje informacijoje nurodė, kad pinigines lėšas Joule Trading Ltd pervesdavo į jo asmeninę banko sąskaitą pagal P. SHIPMANAGEMENT Ltd nurodymą, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikė.

Pareiškėja nurodė, kad pinigines lėšas Joule Trading Ltd pervedė į jos sąskaitą 2008 m. spalio 1 d. paskolos sutarties pagrindu. Pagal šią sutartį įmonė V. P. suteikė 13 000 GBP arba 53 171,50 Lt paskolą asmeninėms išlaidoms. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad tikrinamuoju laikotarpiu įmonė ASP SEASCOT SHPMGMT RE A PRIDE į pareiškėjo atsiskaitomąją sąskaitą iš viso pervedė 222 807 Lt, t. y. 20 000 USD arba 55 387 Lt ir 50 000 EUR arba 172 640 Lt, iš jų: 2004 m. – 20 000 USD arba 55 387 Lt ir 10 000 EUR arba 34 528 Lt, 2005 m.

– 40 000 EUR arba 138 112 Lt. Pareiškėjas 2012 m. vasario 8 d. pateiktoje informacijoje nurodė, kad pinigines lėšas ASP SEASCOT SHPMGMT RE A PRIDE pervesdavo į jo asmeninę banko sąskaitą pagal įmonės P. SHIPMANAGEMENT Ltd nurodymą, tačiau dokumentų, patvirtinančių šios įmonės nurodymą, nepateikė. Mokestinio patikrinimo metu pagal „Swedbank“, AB banko išrašus nustatyta, kad ASP SEASCOT SHPMGMT RE A PRIDE 2004 m. rugsėjo 1 d. mokėjimo pavedimu į pareiškėjo atsiskaitomąją sąskaitą pervedė 10 000 EUR arba 34 528 Lt.

Pervedime nurodyta mokėjimo paskirtis „perkėlimas į „P. ir Co“. Kadangi pareiškėjas Sodros informacinės bazės duomenimis nuo 1996 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „P. ir Ko“ (toliau – ir UAB „P. ir Ko“) bei buvo vienintelis šios bendrovės akcininkas, 2012 m. gegužės 18 d. atliktas bendrovės operatyvus patikrinimas, siekiant nustatyti, ar P. SHIPMANAGEMENT Ltd, Joule Trading Ltd ir ASP SEASCOT SHPMGMT RE A PRIDE turėjo sandorius su UAB „P. ir Ko“, ar ši bendrovė teikė paslaugas, ar prekes teikė minėtoms užsienio įmonėms, kaip buvo vykdomi atsiskaitymai, ar pareiškėjas į UAB „P. ir Ko“ kasą įnešė grynuosius pinigus, kuriuos į jo asmeninę sąskaitą, esančią „Swedbank“, AB banke, pervedė ASP SEASCOT SHPMGMT RE A PRIDE.

Kadangi operatyvaus patikrinimo metu UAB „P. ir Ko“ nepateikė buhalterinės apskaitos registrų bei pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, turinčių juridinę galią minėtiems registrams pagrįsti, nei į vieną operatyvaus patikrinimo metu keltą klausimą nebuvo galimybės atsakyti. Mokestinio patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad 2004 metais ASP SEASCOT SHPMGMT RE A PRIDE į pareiškėjos atsiskaitomąją sąskaitą (EUR), esančią „Swedbank“, AB banke, pervedė 20 000 EUR arba 69 056 Lt. Vykdydama 2010 m. kovo 2 d. mokesčių administratoriaus nurodymą, pareiškėja 2010 m. kovo 15 d. pateikė paaiškinimą, kad ASP SEASCOT SHPMGMT RE A PRIDE pinigines lėšas pervedė minėtos įmonės valdomo laivo „A.

P. Pride“ padarytai žalai atlyginti, tačiau atitinkamų dokumentų nepateikė. Patikrinimo metu konstatavus, kad iš piniginių lėšų perdavimo aktų nėra galimybės identifikuoti pinigus gavusių laivų kapitonų ir įmonių, kurias galėjo atstovauti šie kapitonai, padaryta išvada, jog užsienio įmonių į pareiškėjų sąskaitas pervedami pinigai buvo skirti jų reikmėms, o piniginių lėšų perdavimo aktai surašyti, siekiant įforminti tariamą pinigų išmokėjimą tretiesiems asmenims, tokiu būdu sukuriant aplinkybes įgalinančias teigti, jog šios lėšos nėra jų pajamos ir nėra pajamų mokesčio objektas.

Siekiant ištirti pareiškėjų vykdomų operacijų su P. SHIPMANAGEMENT Ltd aplinkybes, patikrinimo metu mokesčių administratorius kreipėsi į Maltos Respublikos mokesčių administratorių. Nustatyta, jog P. SHIPMANAGEMENT Ltd kasdienines operacijas tvarkė H. S., kuri gyveno (duomenys neskelbtini) ir buvo įdarbinta įmonėje. Vienintelis tikrasis įmonės akcininkas yra pareiškėjas. Pagal P. SHIPMANAGEMENT Ltd banko išrašus J. P. nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 23 d. buvo pervestos 25 073 EUR bei 338 448 USD. Įmonės direktorius A.

T. Company Limited Maltos mokesčių administratoriui pateiktuose paaiškinimuose teigia, kad P. SHIPMANAGEMENT Ltd nevykdė sandorių su pareiškėju, direktoriui nežinoma apie 2004 m. sausio 15 d. atstovavimo sutartį, sudarytą tarp P. SHIPMANAGEMENT Ltd ir J. P., jis negali patvirtinti 456 826 USD ir 500 EUR mokėjimų laivų „AP Sky“, „AP Smile“, „Maxim“, „AP Sunshine“, „AP Crown“, „AP Light“, „Multi Carrier“ ir „Multi Coaster“ kapitonams – V. R., J. D., V. K., A. T., A. T., A. K., O. Š. ir S. B. P. SHIPMANAGEMENT Ltd nebuvo minėtų laivų savininke 2004–2008 m., šie laivai priklausė atskiroms laivų įmonėms.

Įvertinus Maltos mokesčių administratoriaus informaciją, patikrinimo akte pagrįstai konstatuota, kad minėtos 2005 m. gegužės 9 d. bei 2005 m. gegužės 10 d. paskolų sutartys pateiktos, siekiant įteisinti pajamų iš P. SHIPMANAGEMENT Ltd gavimą ir išvengti mokestinių prievolių. Centrinis mokesčių administratorius konstatavo, jog, patikrinimo metu išsamiai išanalizavus iš užsienio įmonių gautų piniginių lėšų judėjimą ir pareiškėjų deklaruojamą piniginių lėšų perdavimą laivų kapitonams, pagrįstai konstatuota, kad užsienio įmonių į jų sąskaitą pervedami pinigai buvo skirti pareiškėjų reikmėms, o piniginių lėšų perdavimo aktai surašyti, siekiant įforminti tariamą pinigų išmokėjimą tretiesiems asmenims, tokiu būdu sukuriant aplinkybes įgalinančias teigti, jog šios lėšos nėra jų pajamos ir nėra pajamų mokesčio objektas.

Atsakovas padarė išvadą, kad užsienio įmonių į pareiškėjų sąskaitas banke pervedami pinigai buvo skirti sutuoktinių reikmėms, o piniginių lėšų perdavimo aktai surašyti siekiant įforminti tariamą pinigų išmokėjimą tretiesiems asmenims, tokiu būdu sukuriant prielaidas teigti, jog šios lėšos nėra pareiškėjų pajamos ir nėra pajamų mokesčio objektas. Patikrinimo metu konstatuota, kad pareiškėjai 2004–2008 metais gavo po 713 257 Lt (1 426 513,74 Lt) kitų pajamų (2004 m. – 117 646 Lt, 2005 m. – 127 361 Lt, 2006 m.

– po 149 794 Lt, 2007 m. – 136 472 Lt, 2008 m. – 181 984 Lt), nuo kurių neapskaičiavo ir nesumokėjo GPM. Atsakovo nuomone, patikrinimo metu pareiškėjams pagrįstai papildomai apskaičiuota mokestinė prievolė, nes mokesčių administratorius surinko pakankamai įrodymų bei nustatė pakankamai faktinių aplinkybių, kurios pagrindžia mokesčių administratoriaus poziciją.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVMI atsiliepimu į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 107) palaikė VMI prie FM atsiliepime išdėstytą poziciją, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 27 d. sprendimu (I t., b. l. 124–134) pareiškėjų skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad Vilniaus AVMI, atlikusi mokesčių mokėtojų (pareiškėjų) mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą už 2004–2008 m. laikotarpį 2014 m. sausio 14 d. surašė patikrinimo aktus, kuriuose papildomai apskaičiavo pareiškėjams mokėtinus GPM. Mokesčių administratorius minėtus 2014 m. sausio 14 d. patikrinimo aktus, be kita ko, pagrindė iš esmės vienodomis pareiškėjų pajamų gavimo aplinkybėmis bei konstatavo, kad pareiškėjai 2004–2008 m., būdami santuokoje, gavo iš viso 1 426 513,74 Lt pajamų (2004 m. – 117 646 Lt, 2005 m. – 127 361 Lt, 2006 m. – po 149 794 Lt, 2007 m. – 136 472 Lt, 2008 m. – 181 984 Lt), nuo kurių neapskaičiavo ir nesumokėjo GPM. Vilniaus AVMI 2014 m. kovo 24 d. sprendimais buvo patvirtinti 2014 m. sausio 14 d. patikrinimo aktai ir juose pareiškėjams apskaičiuotos GPM nepriemokos, taip pat apskaičiuoti GPM delspinigiai bei paskirtos baudos. VMI prie FM 2014 m. birželio 20 d. sprendimais Nr. 68-126 ir Nr. 68-127 buvo patvirtinti Vilniaus AVMI 2014 m. kovo 24 d. sprendimai. MGK 2014 m. spalio 20 d. sprendimais Nr. S-213(7-149/2014) ir Nr. S-213(7-150/2014) buvo patvirtinti VMI prie FM 2014 m. birželio 20 d. sprendimai.

Teismas konstatavo, kad byloje spręstinas ginčas dėl pareiškėjų skundo reikalavimų panaikinti mokesčių administratorių sprendimus bei įpareigoti mokesčių administratorių iš naujo atlikti pareiškėjų mokestinį patikrinimą pagrįstumo bei teisėtumo. Sprendžiant pareiškėjų reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia, būtina įvertinti skundžiamų Vilniaus AVMI 2014 m. kovo 24 d. sprendimų, kurie laikytini viešojo administravimo aktais, atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad, nagrinėdamas individualų ginčą, teismas vertina konkrečius skunde nurodytus faktus ir su jais susijusius byloje esančius įrodymus, tačiau negali analizuoti visų įmanomų prielaidų, galinčių turėti įtakos tiriamų viešojo administravimo sprendimų teisėtumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-163/2013 ir kt.). Taigi nagrinėjamu atveju teisminis ginčo nagrinėjimas ir ginčijamų aktų tyrimas yra apibrėžiamas tik tokių konkrečių aplinkybių ir faktų, kuriais pareiškėjai grindžia skundo reikalavimus, vertinimu.

Teismas nurodė, kad iš pareiškėjų skunde nurodytų motyvų matyti, jog byloje nėra ginčo dėl mokesčių administratoriaus apskaičiavimų, kuriais pareiškėjams apskaičiuotas mokėtinas GPM, su šiuo mokesčiu susiję delspinigiai ir paskirta bauda, matematinio teisingumo, o skundo reikalavimai grindžiami tokiais motyvais: 1) iš įmonės P. SHIPMANAGEMENT Ltd lėšos buvo naudojamos darbo funkcijoms vykdyti, o ne asmeniniams poreikiams tenkinti; 2) mokesčių administratorius nesurinko pareiškėjų pozicijas patvirtinančių įrodymų, t. y. laivų kapitonų, įmonių, kuriems šie laivai priklauso, bei pinigus priėmusių asmenų identifikacinius ir kontaktinius duomenis, kurių jie negalėjo pateikti dėl objektyvių priežasčių.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjams Vilniaus AVMI 2014 m. kovo 24 d. sprendimuose apskaičiuotos mokestinės nepriemokos grindžiamos iš esmės tomis pačiomis pinigų gavimo faktus patvirtinančiomis faktinėmis aplinkybėmis. Įvertinus tai, kad pareiškėjų santuokos nutraukimas įregistruotas (duomenys neskelbtini), t. y. po piniginių lėšų gavimo, mokesčių administratorius ginčo pajamas pagrįstai pripažino bendru sutuoktinių turtu. Atsižvelgus į tai, tiek ginčijami Vilniaus AVMI 2014 m. kovo 24 d. sprendimai Nr. (4.65)-FR0682-150 ir Nr. (4.65)-FR0682-150, tiek juose nurodytos faktinės aplinkybės, negali būti vertintos atsietai.

Teismas, vertindamas pareiškėjų keliamo ginčo pobūdį, pažymėjo, kad pagal GPMĮ 27 straipsnio 1 dalį, pajamų mokestį nuo pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, šio įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats nuolatinis Lietuvos gyventojas arba jo įgaliotas asmuo. Taigi mokesčių mokėtojas, gavęs B klasės pajamų, GPMĮ nustatyta tvarka privalo deklaruoti, apskaičiuoti ir sumokėti pajamų mokestį. Byloje esantys banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad įmonė P. SHIPMANAGEMENT Ltd, kurios vieninteliu akcininku yra J.

P., į pareiškėjo atsiskaitomąją sąskaitą, esančią „Swedbank“, AB banke, nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. iš viso pervedė 923 643 Lt (318 830 USD ir 36 000 Eur); į pareiškėjos V. P. sąskaitą, esančią „Swedbank“, AB banke, įmonė P. SHIPMANAGEMENT 2007–2008 m. pervedė 43 567,34 Lt. Įmonė Joule Trading Ltd į pareiškėjų atsiskaitomąsias sąskaitas iš viso pervedė 215 391,70 Lt: 2006 m. – 108 082 Lt, 2008 m. – 107,309,70 Lt. Įmonė ASP SEASCOT SHPMGMT RE A PRIDE tikrinamuoju laikotarpiu į pareiškėjo J.

P. atsiskaitomąją sąskaitą pervedė 222 807 Lt (2004 m. – 20 000 USD ir 10 000 Eur; 2005 m. – 40 000 Eur). Be to, minėta įmonė į pareiškėjos V. P. sąskaitą 2004 m. pervedė 69 056 Lt (20 000 Eur). Pareiškėjo J. P. teigimu, įmonės P. SHIPMANAGEMENT pervestos lėšos buvo naudojamos aptarnaujant minėtos bendrovės laivus, besilankančius Europos uostuose, t. y. pristatant į laivus grynuosius pinigus. V. P. taipogi tvirtino, kad grynuosius pinigus į laivus pristatydavo ir ji. Pagrįsdami savo teiginius, pareiškėjai mokesčių administratoriui pateikė 2004 m. sausio 15 d. atstovavimo sutartį, sudarytą tarp įmonės P. SHIPMANAGEMENT, pareiškėjų piniginių lėšų perdavimo laivų kapitonams patvirtinimus.

Teismas, vertindamas aptartus įrodymus, pažymėjo, kad iš piniginių lėšų perdavimo laivų kapitonams aktų matyti, jog juose nurodyti laivų kapitonų vardai ir pavardės (V. K., S. B., O. Š., A. T., J. D., V. R., A. K.), tačiau nenurodyti šių asmenų, taip pat laivų identifikaciniai duomenys (laivų kapitonų asmens kodai, gimimo datos, adresai; įmonės, kuriai atstovauja kapitonai ir kurių vardu priima pinigus, pavadinimai, adresai, kodai ir kt.), aktai neturi registracijos numerių. Be to, pareiškėjas mokesčių administratoriui patvirtino, kad šie duomenys jam nėra žinomi.

Maltos mokesčių administratorius, atsakydamas į mokesčių administratoriaus paklausimus, pateikė informaciją, kad įmonės P. SHIPMANAGEMENT Ltd direktorius iki 2011 m. vasario 15 d. buvo įmonė A. T. Company Limited, tačiau minėta įmonė nežino apie P. SHIPMANAGEMENT Ltd su J. P. sudarytą 2004 m. sausio 15 d. atstovavimo sutartį, taip pat negalėjo patvirtinti 456 826 USD ir 500 EUR mokėjimų laivų „AP Sky“, „AP Smile“, „Maxim“, „AP Sunshine“, „AP Crown“, „AP Light“, „Multi Carrier“ ir „Multi Coaster“ kapitonams – V.

R., J. D., V. K., A. T., A. K., O. Š. ir S. B. Taip pat patvirtino, kad P. SHIPMANAGEMENT Ltd nebuvo minėtų laivų savininke, apie 2005 m. sausio 9 d. ir 2005 m. gegužės 10 d. sudarytas paskolų sutartis jai nėra žinoma. Pagal 2007 m. vasario 3 d. pinigų perdavimo aktą 40 000 USD buvo perduoti Turkijoje Stambule, tačiau nenustatyta, kad pareiškėjas šią išvežamų pinigų sumą būtų deklaravęs teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, nebuvo deklaruota ir 5 000 USD suma, kurią, pasak pareiškėjų, S. K. buvo išvežti į Rusiją ir perduoti laivo kapitonui V.

T. Nustatyta, kad pareiškėjai, nors tvirtino, jog pinigus laivų kapitonams perduodavo užsienio valiuta, didesnę dalį jiems pervestų piniginių lėšų išgrynindavo į litus, o piniginės lėšos į pareiškėjo asmeninę sąskaitą buvo pervedamos ir po paskutinio 2008 m. rugpjūčio 5 d. pinigų perdavimo akto. Pareiškėjų 2004–2008 m. gautas darbo užmokestis, kuris į jų asmenines bankines sąskaitas nebuvo pervedamas, sudarė tik 58 738,33 Lt. Pareiškėjų per jų atsiskaitomąsias sąskaitas vykdyti mokėjimai liudija, kad užsienių įmonių pervesti pinigai buvo naudojami asmeninėms reikmėms.

Be to, J. P. savo poreikiams 2004–2008 m. išleido 126 419,37 Lt iš į jo sąskaitą pervestų 1 313 890,40 Lt; V. P. 2004–2008 m. savo poreikiams išleido 199 764,85 Lt, kai tuo tarpu į jos sąskaitą buvo pervesta 165 794,84 Lt suma; sąskaitą papildė 96 000 Lt įnešdama grynus pinigus, 2 000 Lt jos sąskaitą papildė pareiškėjas. Taigi asmeniniams poreikiams išleistos lėšos daugiau kaip 5 kartus viršijo sutuoktinių deklaruotas gautas pajamas iš darbo užmokesčio. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad užsienio įmonių pareiškėjams pervestos lėšos buvo naudojamos pareiškėjų asmeniniams poreikiams tenkinti, o jų perdavimo aktai, taip pat paskolos sutartys, buvo surašyti siekiant įforminti tariamą pinigų išmokėjimą tretiesiems asmenims bei pateisinant turėtas išlaidas, t. y. sudarant fiktyvias prielaidas šių lėšų nevertinti kaip asmeninių pajamų.

Atsižvelgus į tai, pripažinta, kad mokesčių administratorius, vadovaudamasis GPMĮ 22 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjams užsienio kompanijų pervestas pingines lėšas pagrįstai pripažino B klasės pajamomis, taip pat apmokestino šias pajamas jų gavimo metu galiojančiais GPM tarifais. Kaip minėta, byloje nėra ginčo dėl mokesčių administratoriaus apskaičiavimų, kuriais pareiškėjams apskaičiuotas mokėtinas GPM, su šiuo mokesčiu susiję delspinigiai ir paskirta bauda, matematinio teisingumo. Išnagrinėjęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, teismas priėjo prie išvados, kad Vilniaus AVMI 2014 m. kovo 24 d. sprendimuose Nr. (4.65)-FR0682-150 ir Nr. (4.65)-FR0682-147 faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, minėti sprendimai pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį yra pagrįsti ir teisėti, todėl skundo reikalavimas juos panaikinti atmestinas.

Remiantis tais pačiais motyvais atmesti ir skundo reikalavimai panaikinti VMI prie FM 2014 m. birželio 20 d. sprendimus ir MGK 2014 m. spalio 20 d. sprendimus. Skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti mokesčių administratorių atlikti pareiškėjų pakartotinį patikrinimą, yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Vilniaus AVMI 2014 m. kovo 24 d. sprendimus. Teismui konstatavus, kad skundžiami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, atmestas ir išvestinis skundo reikalavimas.

III. Pareiškėjai apeliaciniu skundu (I t., b. l. 139–143) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 27 d. sprendimą; panaikinti VMI prie FM 2014 m. birželio 20 d. sprendimus Nr. 68-127 ir Nr. 68-126; panaikinti Vilniaus AVMI sprendimus Nr. (4.65)-FR0682-150 ir Nr. (4.65)-FR0682-147. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Tiek mokesčių administratorius, tiek teismas neteisingai aiškino ir taikė MAĮ 67 straipsnio nuostatas, kuriomis (1 d.) būtent mokesčių administratorius visų pirma įpareigojamas pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Tik po to mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su jam apskaičiuotomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Kaip pažymima inter alia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) plenarines sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A11-648/2003, apskaičiuodamas mokesčius mokesčių administratorius negali remtis prielaidomis ir spėliojimais, kuriuos vėliau turėtų paneigti mokesčių mokėtojas. Nagrinėjamu atveju įrodinėjimo pareiga buvo perkelta išimtinai mokesčių mokėtojui, kuris ne tik turėjo paaiškinti nustatytas aplinkybes, bet ir paneigti mokesčių administratoriaus jokiais kitais duomenimis nepagrįstas išvadas, esą tai buvusios asmeniniams tikslams skirtos pajamos.

2. LVAT administracinėje byloje Nr. A556-285/2010 yra pasisakęs, kad faktas, ar pareiškėjas atitinkamus pinigus gavo kaip kitas su darbo santykiais nesusijusias pajamas, paprastai turėtų būti įrodinėjamas tiesioginiais įrodymais, iš kurių būtų galima daryti vienareikšmę išvadą apie įrodinėjimo dalyką (pajamų gavimo nuosavybėn, panaudojimo kaip savų faktą) sudarančias aplinkybes; įstatymas nedraudžia įrodinėti ir netiesioginiais įrodymais, t. y. įrodymais, daugiareikšmiai susijusiais su įrodinėjimo dalyką sudarančiomis aplinkybėmis, bet vien netiesioginių įrodymų pagrindu kategoriška išvada neturėtų būti daroma. Dar daugiau, LVAT, nagrinėdamas administracinę bylą Nr. A10-291/2007, yra konstatavęs, kad vien pinigų iš sąskaitų išėmimo faktas per se negali būti prilyginamas fizinio asmens pajamų gavimui.

3. Teismas mokesčių administratoriaus teikiamus duomenis ir paaiškinimus vertino taikydamas skirtingus standartus, taip pažeisdamas šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus. Pareiškėjų naudai liudijantys dokumentai vertinti kritiškai, į juos neatsižvelgiant dėl juose nurodytos neišsamios informacijos. Tuo metu į mokesčių administratoriaus surinktų įrodymų abejotinus aspektus dėmesys nebuvo kreipiamas. Mokesčių administratorius taip ir nenustatė (ir nenustatinėjo) už ką tos „kitos“ pajamos buvo gautos (t. y. kodėl ir už ką vienas asmuo kitam turėtų pervedinėti tokias pinigų sumas). Šiuo atveju tai yra ypač svarbu tiek identifikuojant gautas sumas kaip „pajamas“ ar „ne pajamas“ (t. y. trečiųjų asmenų pareiškėjams patikėtas lėšas), tiek ir nustatant, ar jos apskritai apmokestinamos ir kokiu tarifu bei tvarka. Pagal pinigų gavimo metu galiojusias GPMĮ nuostatas šalia bendro (pagrindinio) 33 proc. tarifo (kuris nuo 2006 m. iki 2008 m. buvo palaipsniui sumažintas iki 24 proc.) tam tikroms pajamų rūšims buvo taikomas sumažintas 15 proc. tarifas, kuris, be kita ko, taikytas ir pajamoms iš paskirstytojo pelno. Tiek mokesčių administratorius, tiek ir teismas, priimdami sprendimus tiesiog ignoravo (nepateikdami jokio vertinimo ir motyvų) daug apmokestinimui itin reikšmingų faktinių aplinkybių, kurias, tinkamai taikant GPMĮ ir MAĮ 67 straipsnio nuostatas, privalėjo įvertinti.

4. MAĮ 73 straipsnis aiškiai įtvirtina mokesčių mokėtojo sąžiningumo prezumpciją, todėl ir pareiga ją paneigti pirmiausia tenka mokesčių administratoriui, kuris, tai darydamas, nustatytų aplinkybių kontekste privalo tinkamai, pilnai ir nuosekliai pritaikyti mokesčių įstatymus, konkrečias jų nuostatas, kas šiuo atveju, akivaizdu, nebuvo padaryta. Mokesčių administratorius neturi diskrecijos pasirinkti, kokias teisės aktų nuostatas konkrečioje situacijoje taikyti (o kurių netaikyti), kokias aplinkybes vertinti, o kokias ignoruoti.

5. Pareiškėjai kaip sutuoktiniai (nors santuoka nutraukta dar (duomenys neskelbtini)) buvo apmokestinti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtintas nuostatas dėl sutuoktinių bendros jungtinės nuosavybės, t. y. visa abiejų pareiškėjų į sąskaitas gauta pinigų suma buvo padalinta per pusę, tokiu būdu de facto solidarizuojant pareiškėjų pareigą mokėti mokesčius. Toks mokesčių naštos padalinimas tarp sutuoktinių neatsižvelgiant į tai, kiek pajamų kiekvienas iš jų faktiškai gavo, iš esmės neatitinka GPMĮ ir MAĮ nuostatų ir principų, aiškiai įtvirtinančių asmeninę mokesčių mokėtojo atsakomybę mokestinių prievolių atžvilgiu (GPMĮ 3 str., 8 str. 2 d., LVAT byla Nr. A602-2280/2012). Taigi vien CK įtvirtinama sutuoktinių turto bendrosios jungtinės nuosavybės ir jų dalių joje lygybės prezumpcija nėra tinkamas ir pakankamas pagrindas ir jų mokestinių prievolių tarpusavio padalinimui: jeigu vienas iš sutuoktinių kokiu nors būdu vengia mokesčių (ar turi mokestinę nepriemoką), tai nereiškia, kad pusę nesumokėtų mokesčių (nepriemokos) galima tiesiog perkelti kitam sutuoktiniui. Mokestinės prievolės yra objektyvios ir individualios, konkrečiam asmeniui kylančios atsižvelgiant į su juo asmeniškai siejamas faktines aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje teismas be aiškaus teisinio pagrindo ir motyvų ginčo pajamų pripažinimą bendru sutuoktinių turtu konstatavo esant pagrįstu (nors tai bet kokiu atveju net nėra tiesiogiai apmokestinimo taisyklių taikymą lemiantis aspektas) ir pareiškėjų atžvilgiu faktiškai pritaikė mokesčių teisės aktuose nenumatytą bendrą sutuoktinių apmokestinimą. Tokiu būdu ne tik ignoruotos pareiškėjų pateiktos ir mokesčių administratoriaus nustatytos faktinės aplinkybės, bet ir pritaikytos mokesčių teisės aktuose nenumatytos mokesčių bazės nustatymo taisyklės bei principai, prieštaraujantys GPM logikai ir sistemai, dėl ko abiejų pareiškėjų atžvilgiu priimti sprendimai yra nepagrįsti ir akivaizdžiai neteisėti.

Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 4–11) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. Centrinis mokesčių administratorius, įvertinęs visą byloje esančią medžiagą, pareiškėjų pateiktus apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog mokesčių administratorius pagrįstai pripažino, jog pareiškėjų iš užsienio kompanijų gautos pajamos yra kitos pajamos ir pagrįstai priskirtinos B klasės pajamoms. Mokesčių administratorius, MGK ir teismas tinkamai įvertino visas su byla susijusias aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVMI atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 1–2) palaikydamas VMI prie FM atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjai (apeliantai), nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, dėl to pateikė argumentus, atkreipdami dėmesį ir į tai, jog jie apmokestinti lygiomis dalimis kaip sutuoktiniai, nors santuoka buvo nutraukta dar (duomenys neskelbtini).

Iš administracinėje byloje esančių duomenų matyti, kad iš tikro gyventojų pajamų mokestis nuo 1 426 513, 74 Lt pareiškėjams apskaičiuotas lygiomis dalimis, nors J. P. ir V. P. gautos lėšos iš užsienio kompanijų tikrinamuoju laikotarpiu nebuvo vienodos: įmonė P. SHIPMANAGEMENT Ltd, kurios vieninteliu akcininku yra J. P., į pareiškėjo atsiskaitomąją sąskaitą, esančią „Swedbank“, AB banke, nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. iš viso pervedė 923 643 Lt (318 830 USD ir 36 000 Eur); į pareiškėjos V. P. sąskaitą, esančią „Swedbank“, AB banke, įmonė P. SHIPMANAGEMENT 2007–2008 m. pervedė 43 567,34 Lt. Įmonė ASP SEASCOT SHPMGMT RE A PRIDE tikrinamuoju laikotarpiu į pareiškėjo J. P. atsiskaitomąją sąskaitą pervedė 222 807 Lt (2004 m. – 20 000 USD ir 10 000 Eur; 2005 m. – 40 000 Eur). O į pareiškėjos V. P. sąskaitą 2004 m. pervedė 69 056 Lt (20 000 Eur).

Bendraturčių apmokestinimo aspektu ir sprendžiant šį mokestinį disputą yra aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika iš principo analogiško pobūdžio bylose.

Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje dėl individualios veiklos pajamų, gautų pardavus bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, o būtent Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 20 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A-14-916/2006, buvo konstatuota, kad individuali veikla, pasireiškianti sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto pirkimu pardavimu, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo prasme yra laikytina savarankiška abiejų sutuoktinių atžvilgiu (Administracinių teismų praktika Nr.10). Šios praktikos laikytasi ir paskesnėse Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose administracinėse bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-376/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146–266/2009).

Pažymėtinas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2002 m. kovo 13 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. A7-158/2002, kur nurodyta, jog pajamos, gautos disponavimo bendru turtu sandorių pagrindu, veikiant sąžiningai ir teisėtai, yra bendraturčių, o ne vieno iš jų pajamos, į kurias kiekvienas iš jų turi lygias teises. Mokesčių teisinius santykius reguliuojančios viešosios teisės normos nenustato papildomų reikalavimų sandoriams, sudaromiems fizinių asmenų įgyvendinant savo, kaip sutuoktinių, bendrosios jungtinės nuosavybės teises, kurie, kaip privalomi rekvizitai, apibrėžtų tam tikrus pagal mokesčių įstatymus reikšmingus juridinius faktus, pavyzdžiui, kad rašytinius sandorius, iš kurių susiformuoja apmokestinimo mokesčiais objektai, sudarytų visi bendraturčiai ir juose būtų apibrėžiamas pajamų tarp bendraturčių pasiskirstymas. Fiziniams asmenims - bendraturčiams sąžiningai ir teisėtai įgyvendinant nuosavybės teises ir dėl to gaunant pajamų, tokios pajamos tampa bendraturčių pajamomis pagal jų nuosavybės teisių į turtą, iš kurio gautos pajamos, proporcijas, jeigu įstatymai ar bendraturčių sudaryta sutartis nenustato kitaip (Administracinių teismų praktika Nr.3).

Mokesčių administratorius papildomą gyventojų pajamų mokestį J. P. ir V. P. apskaičiavo lygiomis dalimis, tvirtindamas, jog iš užsienio kompanijų gauti pinigai bendra jungtinė nuosavybė, kuri turi būti ir apmokestinta lygiomis dalimis, su kuo sutiko ir pirmosios instancijos teismas – gyventojų pajamų mokestis skaičiuotinas lygiomis dalimis, nuo bendros tikrinimo laikotarpiu gautos sumos.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, užimta pozicija pripažintina pagrįsta. Pareiškėjai (apeliantai) teikdami skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo mini tik aplinkybę dėl santuokos nutraukimo, tačiau nenurodo bei nepatvirtina objektyviais įrodymais kitaip, jog santuokos nutraukimas, pagal Gyventojų registro duomenis, įregistruotas tik (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. lapkričio 18 d. Nr. VIII-1864) 23 straipsnyje buvo nustatyta, kad CK trečiosios knygos IV skyriaus normos dėl santuokos nutraukimo taikomos, kai santuokos nutraukimo procedūros pradedamos įsigaliojus CK; iki CK įsigaliojimo pradėtos santuokos nutraukimo procedūros baigiamos pagal galiojusius įstatymus. Iki CK įsigaliojimo šeimos santykius Lietuvoje reglamentavo Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – ir SŠK). Pagal SŠK 40 straipsnį santuoka laikoma pasibaigusia, kai bent vienas sutuoktinis įregistruoja santuokos nutraukimą Civilinės metrikacijos įstaigoje. Santuokos nutraukimas registruojamas vienam iš sutuoktinių pateikus įsiteisėjusį teismo sprendimą. Įregistravus santuokos nutraukimą išduodamas ištuokos liudijimas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas pagal SŠK 40 straipsnį savaime nesukelia santuokos nutraukimo padarinių, jei jis nebuvo įregistruotas Civilinės metrikacijos įstaigoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2010). Taigi 1991 m. balandžio 23 d. Vilniaus miesto 2 – ojo apylinkės teismo sprendimo įsiteisėjimas nesukėlė santuokos nutraukimo teisinių pasekmių iki pat ištuokos įregistravimo civilinės metrikacijos institucijoje (duomenys neskelbtini), todėl aptariamas apeliacinio skundo argumentas, kaip vienas iš esminių, galėjusių lemti kitokį sprendimą (mokestinės bazės prasme) skundžiamoje administracinėje byloje atmestinas.

Pateiktame apeliaciniame skunde tvirtinama apie netinkamą MAĮ 67 straipsnio aiškinimą, nurodant, jog būtent mokesčių administratorius visų pirma yra įpareigojamas pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas, o tik po to mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su jam apskaičiuotomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos.

Apeliacinės instancijos teismas su tokiu tvirtinimu neturi pagrindo sutikti, nes mokesčių administratorius priimdamas sprendimą dėl GPM bei su juo susijusių sumų apskaičiavimo pareiškėjams (apeliantams), atlikęs mokestinį patikrinimą, surinktų faktinių duomenų pagrindu ir priėmė sprendimą, kad pareiškėjai 2004 – 2008 m. laikotarpiu gavo kitų pajamų, nepagrįstų juridinę galią turinčiais dokumentais, nuo kurių neapskaičiuotas, nedeklaruotas ir nesumokėtas GPM.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas mokestinę bylą dėl įpareigojimo sumokėti fizinių asmenų pajamų mokestį nepagrindus gautų pajamų, administracinėje byloje Nr. A17-301/2007 (procesinio sprendimo kategorija 9.1) yra pažymėjęs, kad „Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal ABTĮ 57 straipsnio 4 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis gali rinkti įrodymus savo iniciatyva (ABTĮ 57 str. 4 d.). Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Šiuo klausimu taip pat yra pasisakiusi Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2005 m. kovo 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-203-2005 (Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija ir kt. v. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, kat. 25)“.

Mokesčių administratoriui disponuojant jo surinktų įrodymų visuma, leidžiančia priimti sprendimą dėl GPM apskaičiavimo pareiškėjams (apeliantams), pastariesiems atsirado pareiga teikti tokius įrodymus, kaip Europos uostuose besilankančių P. SHIPMANAGEMENT Ltd laivų tvarkaraštį, šios įmonės nurodymus perduoti atitinkamas lėšas atitinkamo laivo kapitonui, už paslaugas gautinų komisinių ar kompensuotinų išlaidų apskaičiavimus (ataskaitas) ar kelionių, pragyvenimo ir kitas susijusias išlaidas patvirtinančius dokumentus, pateikti pinigus priėmusių asmenų identifikacinius ar kontaktinius duomenis, kas nebuvo padaryta. Vien pavienių atskirų duomenų pateikimas iš pareiškėjų pusės savaime negali patvirtinti realaus sutarčių buvimo fakto. Turi būti ne vien padrika dokumentinė išraiška, bet jos sisteminė nuosekli ir logiška visuma bei realus pats faktinis sutarčių įvykdymas, apie ką nėra galimybės daryti išvadą. O tai reiškia, kad pareiškėjai (apeliantai) savo ruožtu nepateikė įrodymų, suponuojančių kitokį sprendimą nei buvo priimtas ir yra skundžiamas.

Be kita ko, pažymėtina, jog mokesčių administratorius neturėjo pareigos nustatinėti už ką tos „kitos“ pajamos, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, buvo gautos. Šiuo atveju įrodinėjimo dalykas buvo, ar ginčo suma buvo pagrįsta juridinę galią turinčiais dokumentais. Priėjus neigiamos išvados, pareiškėjų gauti ir nepagrįsti juridinę galią turinčiais dokumentais pinigai pagal teisinį reguliavimą pripažinti kitomis pajamomis (B klasės pajamomis) ir apmokestinti taip kaip numatė įstatymų leidėjas.

ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš šio straipsnio nuostatų taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtą normą, patikrino byloje esančius įrodymus bei įvertino apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo ginčą, nepažeisdamas procesinės teisės normų. Teisėjų kolegija, pateikusi savo išvadas dėl esminių aspektų, nebekartodama mokesčių administratoriaus ir pirmosios instancijos teismo teiginių, pagrįstų įrodymais dėl prievolės sumokėti GPM bei su juo susijusias sumas, tvirtina, jog pareiškėjų apeliaciniame skunde nebuvo nurodyta aplinkybių, kurios suponuotų kitokio sprendimo priėmimą nei skundžiamas, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.), teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų J. P. (J. P.) ir V. P. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius