2021-12-08 Nr. AB-26733-3-61-3-01321-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2709-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01321-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Anykščių rajono savivaldybės ligoninės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Anykščių rajono savivaldybės ligoninės skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga Anykščių rajono savivaldybės ligoninė (toliau – ir Ligoninė, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra, CPVA) 2020 m. vasario 24 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad įgyvendindamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų finansuojamą projektą „Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo gerinimas neįgaliesiems VšĮ Anykščių rajono savivaldybės ligoninėje“, projekto kodas 08.1.3-CPVA-V-607-02-0012 (toliau – ir Projektas), 2018 m. sausio 31 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – ir CPV IS) paskelbė kvietimą dalyvauti mažos vertės viešajame pirkime „Lifto keitimo darbų pirkimas“ (toliau – ir Pirkimas). Skundžiamu Sprendimu Agentūra, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir PAFT) 311 punktu, 7 priedo 6 ir 10 punktais bei Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintų Gairių dėl Komisijos finansinių korekcijų taikytinų Europos Sąjungos išlaidomis, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių (toliau – ir Gairės) 2.1 lentelės 10 punktu, nurodė, kad Ligoninė Pirkimo sąlygose nustatydama tiekėjams kvalifikacijos reikalavimą – statybos vadovui turėti kvalifikacijos atestatą dėl inžinerinių tinklų, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 17 straipsnyje įtvirtintus proporcingumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, todėl pritaikė 25 proc. nuo Pirkimo sutarties vertės dydžio finansinę pataisą ir įpareigojo pareiškėją grąžinti išmokėtų lėšų dalį (15 004 Eur).

3. Pareiškėjas nurodė, kad VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu perkančiajai organizacijai yra suteikta diskrecijos teisė nuspręsti, kokius tiekėjų vertinimo kriterijus nustatyti pirkimo dokumentuose. Agentūra, nuspręsdama, jog reikalavimas statybos vadovui turėti kvalifikacijos atestatą dėl inžinerinių tinklų yra perteklinis ir neproporcingas Pirkimo objektui, iš esmės apsiribojo vien tik formaliu Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir SĮ) 2 straipsnio 17 dalyje bei 52 dalyje įtvirtintų „inžinerinių tinklų“ bei „statinio inžinerinių sistemų“ sąvokų vertinimu, pagal kurį inžineriniai tinklai yra statinio išorėje, o inžinerinėmis sistemos yra statinio viduje.

4. Pareiškėjo teigimu, tai, kad reikalavimas statybos vadovui turėti kvalifikacijos atestatą dėl inžinerinių tinklų nėra perteklinis, įrodo šios aplinkybės: 1) įrengiant modernius liftus neretai tenka juos prijungti prie lauko inžinerinių tinklų, kaip antai prie elektroninių ryšių tinklų, tam, kad būtų užtikrintas nuotolis įrenginio veikimo stebėjimas, programinės įrangos atnaujinimas pagal įrenginio gamintojo nustatytas įrenginio naudojimo instrukcijas bei techninę dokumentaciją; 2) dėl skirtingų reikalavimų, keliamų elektros maitinimo linijoms tokiems įrenginiams (liftams) dažniausiai tenka keisti ir elektros įvadus, ko pasekoje yra vykdoma ir inžinerinių tinklų – elektros energijos tinklų, korekcija pagal įrenginio gamintojo nustatytus reikalavimus. Tai, kad ginčo kvalifikacinis reikalavimas buvo būtinas, įrodo ir tai, jog vykdant Pirkimo sutartį, lifto elektros įvadas buvo įrengtas sumontavus naują kabelinę elektros liniją, kurios dalis paklota pastato išorėje. Be to, liftą elektroniniu ryšiu teko prijungti prie jo veiklą nuolat stebinčios dispečerinės, o tai patvirtina faktą, jog atliekant lifto pakeitimo darbus šiuo konkrečiu atveju rangovui teko vykdyti ir su inžineriniais tinklais susijusius darbus. Pažymėjo, kad kvalifikaciniai reikalavimai turi būti pakankami, kad perkančioji organizacija galėtų būti užtikrinta tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį. Pirkimas apima didelės ir socialiniu požiūriu jautrios bei pažeidžiamos visuomenės dalies – neįgaliųjų, interesus, todėl atsižvelgiant į lifto svarbą visuomenei, buvo svarbu ir būtina atrinkti kompetentingus ir patikimus tiekėjus.

5. Pareiškėjos teigimu tai, jog VPĮ 17 straipsnyje įtvirtinti principai nebuvo pažeisti, papildomai pagrindžia iš šios aplinkybės: 1) Pirkimas buvo paskelbtas viešai CPV IS, tokiu būdu užtikrinant visiems potencialiems tiekėjams galimybę gauti informaciją apie Pirkimą; 2) visiems tiekėjams Pirkimo sąlygos buvo taikomos vienodai; 3) nebuvo gauta tiekėjų pretenzijų dėl ginčo kvalifikacinio reikalavimo, taigi nustatytas kvalifikacijos reikalavimas buvo laikomas pagrįstu ir proporcingu; 4) pasiūlymus dalyvauti Pirkime pateikė net 5 tiekėjai. Pareiškėjo elgesyje nėra kaltės. Teisės pažeidimui yra būdingi keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, jų sudėties elementai, t. y. objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Nenustačius bent vieno iš jų, negali būti teisės pažeidimo sudėties ir atsirasti atsakomybė. Pareiškėjo elgesyje nėra kaltės, todėl atsakovas nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjas padarė pažeidimą.

6. Net ir nustačius, kad pareiškėjas padarė Sprendime nurodytą pažeidimą, nėra pagrindo taikyti maksimalią 25 proc. finansinę pataisos normą nuo Pirkimo sutarties vertės, nes pažeidimas, net jei ir būtų nustatyta, jog jis buvo padarytas, yra: 1) formalus, t. y. nesukeliantis jokio faktinio ar galimo finansinio poveikio Europos Sąjungos ar Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui bei neapribojo tiekėjų konkurencijos; 2) epizodinis, t. y. mažareikšmis ir vienkartinis; 3) pareiškėjo veiksmuose nėra kaltės, t. y. ginčo kvalifikacinis reikalavimas buvo nustatytas įvertinus jo tikslingumą, atsižvelgus į perkamo objekto svarbą ir specifinę paskirtį, o ne siekiant pažeisti VPĮ normas. Kadangi pažeidimas nelaikytinas sunkiu, finansinė pataisa turi būti panaikinta arba sumažinta iki minimalaus – 5 proc. dydžio.

7. Atsakovas CPVA atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad perkančiosios organizacijos (toliau – ir PO) diskrecijos teisė nustatyti kvalifikacijos reikalavimus yra neatsiejamai susijusi su PO pareigomis nustatyti pagrįstus ir proporcingus pirkimo objektui, tikslius, aiškius ir neribojančius tiekėjų konkurencijos kvalifikacijos reikalavimus.

9. CPVA teigė, kad pareiškėjas nepagrindė ginčijamo kvalifikacijos reikalavimo tikslingumo, todėl Agentūra vertino, kad šis kvalifikacijos reikalavimas buvo neproporcingas Pirkimo objektui. Pareiškėjas nei Agentūrai 2020 m. vasario 13 d. pateiktame paaiškinime, nei skunde nenurodė konkrečių, Pirkimo dokumentų techninėje specifikacijoje apibrėžtų darbų, kurių atlikimui tiekėjas privalėjo atitikti ginčijamą kvalifikacijos reikalavimą. PO yra įpareigota techninėje specifikacijoje tiksliai, aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžti pirkimo objektą, taigi pareiškėjas privalėjo nurodyti aiškias ir tikslias darbų apimtis, darbų vykdymo ribas. Nepagrįstas pareiškėjo Pirkimo objekte numatytų darbų aiškinimas, remiantis prielaidomis, hipotezėmis. Ligoninė Pirkimo techninėje specifikacijoje nenumatė naujos kabelinės elektros linijos, kurios dalies įrengimas būtų numatytas atlikti išorėje, įrengimo ir lifto prijungimo elektroniniu ryšiu prie jo veiklą nuolat stebinčios dispečerinės darbų, todėl nepagrįstas pareiškėjo Pirkimo objekto praplėtimas, siekiant pateisinti ginčo kvalifikacijos reikalavimą.

10. Atsakovas pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau – ir Statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017) 9 punktu, inžineriniai tinklai pagal paskirtį skirstomi į pogrupius. Todėl net ir tuo atveju, jei pareiškėjas į Pirkimo objektą būtų įtraukęs kabelinės elektros linijos, kurios dalies įrengimas būtų numatytas atlikti išorėje, darbus ir lifto prijungimo elektroniniu ryšiu prie dispečerinės darbus, ginčo kvalifikacijos reikalavimas nurodant tik inžinerinių tinklų grupę turėtų būti vertintinas kaip per platus, nes be elektros tinklų pogrupio apima ir kitus Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 9 punkte nurodytus inžinerinių tinklų pogrupius.

11. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teigimu, jog pažeidimas yra formalus ir mažareikšmis, nes buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proporcingumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principai. Vien tik šių principų pažeidimas sudaro pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones. Agentūra nenustatė lengvinančių aplinkybių, kurios leistų taikyti mažesnę finansinę korekciją.

12. Pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose, be kita ko, nurodė, kad techninė specifikacija nėra lokalinė darbų sąmata, kurioje detalizuojami visi atliekami darbai. PO neturėjo pareigos techninėje specifikacijoje nurodyti visų darbų. Pareiškėjas turėjo teisę tik apibūdinti norimą Pirkimo rezultatą arba nurodyti tik Pirkimo objekto funkcinius reikalavimus.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

14. Teismas nustatė, kad Pirkimo objektas – VšĮ Anykščių rajono savivaldybės ligoninės ligoninio – keleivinio (ne mažesnės kaip 1500 kg kėlimo galios) lifto pakeitimo darbai (Pirkimo sąlygų 2.1 p.), o perkami darbai nustatyti techninėje specifikacijoje (Pirkimo sąlygų 2.2 p.). Kaip matyti iš byloje pateiktos Lifto pakeitimo darbų pirkimo techninės specifikacijos, 4 punkte buvo įrašyti šie darbai: seno lifto išmontavimas, utilizavimas, šachtos ir mašinų patalpos pritaikymo naujam liftui statybiniai darbai; lifto montavimas, derinimas ir pridavimas įgaliotai įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigai; lifto išmontavimo ir montavimo metu apie lifto šachtos angokraščius atsiradusių koridoriaus sienų ir grindų defektų šalinimo darbai; šachtos durų angokraščių aptaisymas nerūdijančio plieno lankstiniais; kiti darbai, susiję su tinkamu lifto įrengimu ir paleidimu eksploatacijai bei apdailos darbai keičiamo lifto holų patalpų.

15. Įvertinęs Pirkimo techninėje specifikacijoje nurodytus perkamus darbus, teismas priėjo prie išvados, jog naujos kabelinės elektros linijos darbų, kurios dalies įrengimas būtų numatytas atlikti ligoninės išorėje, ir lifto prijungimo elektroniniu ryšiu prie jo veiklą nuolat stebinčios dispečerinės darbų pareiškėjas nenumatė techninėje specifikacijoje. Atsižvelgęs į tai, teismas nurodė, kad nepagrįstas pareiškėjo Pirkimo objekto praplėtimas, siekiant pateisinti nustatytą ginčo kvalifikacijos reikalavimą. Teismas sutiko su atsakovo vertinimu, jog ginčo kvalifikacinis reikalavimas statybos vadovui turėti kvalifikacijos atestatą dėl inžinerinių tinklų nėra susijęs su Pirkimo objektu (keleivinio ir ligoninio liftų pakeitimo darbai) ir yra neproporcingas, kadangi Pirkimo objekto aprašyme nurodyti darbai nėra susiję su inžineriniais tinklais.

16. Įvertinęs Statybos įstatymo 2 straipsnio 17 dalies, 52 dalies, Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 9 punkto nuostatas, teismas nurodė, kad net ir tuo atveju, jei pareiškėjas į Pirkimo objektą būtų įtraukęs naujos kabelinės elektros linijos, kurios dalies įrengimas būtų numatytas atlikti ligoninės išorėje, įrengimo ir lifto prijungimo elektroniniu ryšiu prie dispečerinės darbus, ginčo kvalifikacinis reikalavimas, nurodant tik inžinerinių tinklų grupę, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą turėtų būti vertintinas kaip per platus, nes, be elektros tinklų pogrupio, apima ir kitus Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 9 punkte nurodytus inžinerinių tinklų pogrupius, kurių pareiškėjo skunde nurodyti atlikti darbai neapima. Teismas pritarė atsakovo teiginiui, jog pareiškėjas nepagrindė ginčijamo kvalifikacijos reikalavimo tikslingumo, todėl jis buvo neproporcingas Pirkimo objektui. Teismas atmetė kaip nustatyto pažeidimo nepaneigiančius pareiškėjo argumentus, kad Pirkimo konkurse dalyvavo 5 tiekėjai, nebuvo gauta tiekėjų pretenzijų, susijusių su ginčo kvalifikaciniu reikalavimu.

17. Teismo vertinimu, CPVA pagrįstai ir teisėtai taikė 25 proc. finansinę korekciją, kuri yra proporcinga nustatytam pažeidimui. CPVA, nustatydama finansinės korekcijos dydį, atsižvelgė į Pirkimo specifiką, nustatytas pažeidimo aplinkybes, pažeidimo pobūdį (apribota tiekėjų konkurencija, pažeisti viešųjų pirkimų proporcingumo, skaidrumo, lygiateisiškumo principai). Pareiškėjo padarytas pažeidimas negali būti laikomas tik formaliu, o priešingai – turi poveikį Pirkimo rezultatų nustatymui.

III. 18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas, be pareiškėjo skunde išdėstytų motyvų, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

18.1. Teismas išvadą, kad ginčo kvalifikacinis reikalavimas neproporcingas ir nesusijęs su Pirkimo objektu, grindė vieninteliu dokumentu – Pirkimo technine specifikacija. Vien tas faktas, jog techninėje specifikacijoje nėra tiesiogiai nurodyta sąvoka „inžineriniai tinklai“, nereiškia, kad ginčo kvalifikacinis reikalavimas yra neproporcingas ir / ar nėra susijęs su Pirkimo objektu. Techninė specifikacija nėra lokalinė darbų sąmata, kurioje detalizuojami visi atliekami darbai. Pareiškėjas neturėjo pareigos techninėje specifikacijoje nurodyti visų darbų, o vadovaujantis VPĮ 2 straipsnio 34 dalies 1 punktu 37 straipsnio 4 dalimi turėjo teisę tik apibūdinti norimą Pirkimo rezultatą arba nurodyti tik Pirkimo objekto funkcinius reikalavimus, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Be to, techninės specifikacijos 4 punkte aiškiai nurodytas darbas „<...> kiti darbai, susiję su tinkamu lifto įrengimu ir paleidimu eksploatacijai bei apdailos darbai keičiamo lifto holu patalpų“. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad techninėje specifikacijoje nebuvo nurodyti darbai, susiję su inžineriniais tikslais ir / ar kad inžinieriniai tinklai nėra susijęs su Pirkimo objektu.

18.2. Vykdant konkrečią Pirkimo sutartį, t. y. atliekant lifto keitimo darbus, lifto elektros įvadas buvo įrengtas sumontavus naują kabelinę elektros liniją, kurios dalis paklota pastato išorėje. Taip pat liftą elektroniniu ryšiu teko prijungti prie jo veiklą nuolat stebinčios dispečerinės. Taigi, vykdant Pirkimo sutartį teko atlikti ir su inžineriniais tinklais susijusius darbus. Tai, kad rangovas faktiškai atliko šiuos darbus, patvirtina pareiškėjo teismui pateikti rangovo atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktai (2020 m. balandžio 27 d. prašymo priedas Nr. 2). Atliktų darbų akte Nr. 1 nurodytas darbas „inžineriniai tinklai (el. įvadinio kabelio keitimas)“, Atliktų darbų akte Nr. 2 nurodytas darbas „inžineriniai tinklai (lifto dispečerizacija per išorinius tinklus)“. Teismas ne tik kad nesirėmė įrodinėjimo taisyklėmis, kadangi rėmėsi tik technine specifikacija, nepaisydamas kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, bet ir nesivadovavo logikos dėsniais bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais.

18.3. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, susijusia su tiekėjo (įmonės) teise verstis tam tikta veikla. Šia praktika vadovautis ginčo atveju, kilus ginčui dėl specialistui – statybos darbų vadovui – keliamo reikalavimo, nėra pagrindo.

18.4. Ginčo kvalifikacinis reikalavimas nustatytas pagrįstai ir teisėtai, atsižvelgiant į Pirkimo objektą ir yra tiesiogiai su juo susijęs. Teismas iš esmės neanalizavo nei Pirkimo objekto, nei ginčijamo kvalifikacinio reikalavimo santykio su Pirkimo objektu.

18.5. Pagal VPĮ 17 straipsnio 3 dalį laikoma, jog konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagristai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams. Ginčo atveju pagrindo konstatuoti, kad reikalavimas statybos vadovui turėti kvalifikacijos atestatą dėl inžinierinių tinklų tariamai riboja konkurenciją, nėra.

18.6. Teismas turėjo vertinti, ar apeliantas, nustatydamas ginčo kvalifikacinį reikalavimą, veikė tyčia, t y. tyčia, sąmoningai, kaltais veiksmai nustatė tokį reikalavimą, siekdamas apriboti tiekėjų konkurenciją, suprasdamas, jog tokiu būdu pažeis VPĮ 17 straipsnyje numatytus principus, tačiau teismas to nepadarė ir nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos.

18.7. Teismo išvada, kad pažeidimas negali būti laikomas formaliu ir turi poveikį Pirkimo rezultatui, yra nemotyvuota ir nepagrįsta.

18.8. Nei atsakovo procesiniuose dokumentuose, nei teismo sprendime nėra konstatuota / įrodyta / nustatyta, jog dėl tariamo pažeidimo yra padaryta žala nacionaliniam ir / ar Europos Sąjungos biudžetui. Nagrinėdamas šį klausimą teismas rėmėsi tik formaliomis įstatymo nuostatomis, t. y. visiškai neįsigilino į bylos esmę bei byloje esančius įrodymus.

19. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, be jo atsiliepime į skundą išdėstytų argumentų, nurodo, kad:

19.1. Pirkimo sąlygų 2.2 punkte aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kad „perkamų darbų apibūdinimas, reikalavimai nustatyti pateiktoje techninėje specifikacijoje (šių konkurso sąlygų 1 priedas)“, todėl nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas kvalifikacijos reikalavimo pagrįstumą ir proporcingumą Pirkimo objektui, nepagrįstai rėmėsi tik technine specifikacija.

19.2. Nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kuriuo tik pažymima PO diskrecija nustatyti kvalifikacijos reikalavimus, nes šios teisės taikymas yra neatsiejamai susijęs su perkančiosios organizacijos pareigomis nustatyti pagrįstus ir proporcingus, tikslius, aiškius ir neribojančius tiekėjų konkurencijos kvalifikacijos reikalavimus.

19.3. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad teismas, vertindamas kvalifikacijos reikalavimo pagrįstumą, turėjo vertinti tiekėjo atliktus darbus t. y., tiekėjo atliktų darbų aktus Nr. 1 ir Nr. 2. Remiantis viešuosius pirkimus reglamentuojančiais teisės aktais, pirkimo procedūros yra baigiamos sudarius pirkimo sutartį, o pirkimo procedūrų atlikimo metu nustatyti pažeidimai negali būti ištaisomi įgyvendinant sutartį. Todėl teismas, vertindamas kvalifikacijos reikalavimo pagrįstumą ir proporcingumą Pirkimo objektui, pagrįstai vertino Pirkimo dokumentus, o ne Pirkimo sutartį įgyvendinančius dokumentus.

19.4. Pažeidimo sąvoka (sudėtis) yra apibrėžta 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – ir Reglamentas 1303/2013), kuris yra tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktas, todėl vertinama, kad pažeidimo sudėtis yra reglamentuota specialiajame teisės akte. Vertinant Reglamente 1303/2013 apibrėžtą pažeidimo sudėtį, daroma išvada, kad kaltės forma neturi įtakos pažeidimo konstatavimui, vadinasi vien teisės aktus pažeidžiančių veiksmų padarymas yra pakankamas pagrindas kilti atsakomybei. Objektyviojo pakaltinamumo taisyklė nagrinėjamu atveju nėra siejama su objektyvių subjektyviosios pusės aplinkybių nustatymu, o apsiriboja vertinimu, ar pareiškėjas padarė Reglamente 1303/2013 apibrėžtą pažeidimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Ginčas kilęs dėl atsakovo 2020 m. vasario 24 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui, pritaikius finansinės pataisos normos dydį – 25 proc. nuo Pirkimo sutarties vertės, jis įpareigotas grąžinti dalį jam išmokėtų lėšų – 15 004 Eur. Šis sprendimas grindžiamas tuo, kad pareiškėjas Pirkimo sąlygų 3 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 5 punkte, nustatydamas reikalavimą statybos vadovui turėti kvalifikacijos atestatą dėl inžinerinių tinklų, pažeidė VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintus proporcingumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, nes toks reikalavimas yra perteklinis, neproporcingas Pirkimo objektui bei riboja tiekėjų konkurenciją.

21. Pareiškėjas nesutikimą su šiuo sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad ta aplinkybė, jog techninėje specifikacijoje nėra tiesiogiai nurodyta sąvoka – „inžineriniai tinklai“ nereiškia, kad keliamas kvalifikacinis reikalavimas statybos vadovui turėti kvalifikacijos atestatą dėl inžinerinių tinklų yra neproporcingas ir / ar nėra susijęs su Pirkimo objektu. Pareiškėjo teigimu, pagal teisės aktų reikalavimus nebūtina techninėje specifikacijoje nurodyti visų darbų, o pakanka apibūdinti Pirkimo rezultatą arba nurodyti tik Pirkimo objekto funkcinius reikalavimus, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Poreikį atlikti darbus, susijusius su inžineriniais tinklais, nulemia Pirkimo objekto specifiškumas, galimybės jį pritaikyti seniems inžineriniams tinklams ir pan. Kadangi įrengiant modernius liftus rangovams (tiekėjams) tenka atlikti darbus susijusius su inžineriniais tinklais, todėl reikalavimas statybos vadovui turėti kvalifikacijos atestatą „Statiniai: <...>; inžineriniai tinklai“ nėra perteklinis.

22. Pagal VPĮ 2 straipsnio 34 ir 39 dalių nuostatas techninė specifikacija yra priskiriama viešojo pirkimo dokumentų kategorijai, kurioje, perkant darbus, pateikiama medžiagų, produktų, jų tiekimo procesui keliamų techninių reikalavimų visuma, apimanti duomenis, pagal kuriuos galima nustatyti, ar medžiagos, produktai arba jų tiekimo procesas atitinka perkančiosios organizacijos reikmes.

23. VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad „Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs.“

24. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad kvalifikacijos reikalavimai tiekėjams ir pirkimo objekto specifika bei pobūdis yra tarpusavyje susiję ir turi būti vienas kitam proporcingi. Tai reiškia, kad pirkimo objekto specifika bei pobūdis nulemia ir kvalifikacijos reikalavimų specifiką bei pobūdį. Todėl negali būti nustatyti tokie kvalifikacijos reikalavimai, kurie nėra būtini ar reikalingi pirkimo objektui realizuoti, nes kvalifikacijos reikalavimų specifiką bei pobūdį nulemia būtent pirkimo objekto specifika bei pobūdis.

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad tiekėjų kvalifikacijos kriterijai privalo būti proporcingi pirkimo objektui, negali diskriminuoti ūkio subjektų ar kitaip iškreipti sąžiningo jų varžymosi; tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai turi tikslą – išrinkti tokį tiekėją, kuris būtų pajėgus tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį; viešojo pirkimo sąlygos, kurios viršija šį tikslą, kvalifikuotinos kaip neproporcingos ir neteisėtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-476-378/2017 39–40 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

26. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas šiuo aspektu taip pat yra pažymėjęs, kad tiek vienodo požiūrio principas, tiek iš jo kylantis skaidrumo įsipareigojimas reikalauja, jog viešojo pirkimo objektas ir viešojo pirkimo sutarties sudarymo kriterijai būtų aiškiai apibrėžti nuo viešojo pirkimo procedūros pradžios. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad leistų visiems deramai informuotiems ir įprastai rūpestingiems konkurso dalyviams žinoti tikslią jų apimtį, taigi juos aiškinti vienodai. Reikalavimas laikytis lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principų reiškia, kad sutarties sudarymo kriterijai turi būti objektyvūs, o tai užtikrina, jog pasiūlymų palyginimas ir vertinimas vyks objektyviai, taigi veiksmingos konkurencijos sąlygomis. Taip nebūtų kriterijų, kuriais perkančiajai organizacijai suteikiama besąlyginio pasirinkimo laisvė, atveju. Lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principai sukelia tuos pačius padarinius, kai kalbama apie sutarties sudarymo kriterijus, kurie taip pat yra esminės viešojo pirkimo sąlygos, nes jie bus lemiami išsirenkant pasiūlymą iš tų, kurie atitinka perkančiosios organizacijos techninėse specifikacijose suformuluotus reikalavimus (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Europos Komisija prieš Nyderlandų Karalystę, C-368/10, 56, 87, 88 punktai).

27. Aptartas teisinis reglamentavimas lemia, kad pareiškėjas nustatyti reikalavimą statybos vadovui turėti kvalifikacijos atestatą dėl inžinerinių tinklų galėjo tik tuo atveju, jeigu tokių darbų pobūdis, kaip Pirkimo objektas, buvo nustatytas Pirkimo dokumentuose (šiuo atveju techninėje specifikacijoje). Kadangi tai nebuvo padaryta, todėl tokio kvalifikacijos reikalavimo nustatymas neatitiko pirkimo objekto sąlygų ir pagrįstai bei teisingai pažeidimą bei kilusį ginčą nagrinėjusių institucijų buvo pripažintas pertekliniu bei neproporcinga priemone pirkimo objektui. Šiuo atveju pareiškėjo teiginiai, kad inžinerinių darbų atlikimo reikalingumą nulemia lifto specifiškumas ir kad šie darbai yra neatsiejama jo dalis, yra prielaidų pobūdžio ir gali būti tik menami, tačiau tai neatitinka reikalavimo pasiūlymo vertinimo kriterijus suformuluoti taip, kad leistų visiems deramai informuotiems ir įprastai rūpestingiems konkurso dalyviams žinoti tikslią jų apimtį, juos aiškinti vienodai.

28. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas minėta veika pažeidė VPĮ 17 straipsnio reikalavimus, kurių pažeidimas pats savaime suponuoja išvadą, jog tokiais veiksmais buvo ribojama konkurencija bei galimai padaryta žala biudžetui, dėl ko priešingi šiuo klausimu pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai taip pat pripažįstami nepagrįstais bei atmetami.

29. Pagal 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punktą atsakomybei už tokio pobūdžio pažeidimus atsirasti pakanka nustatyti tikėtinos žalos biudžetui padarymo faktą.

30. Teismų praktikoje taip pat konstatuota, kad vien tik aplinkybė, jog nekilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, kad neigiamų padarinių apskritai nekilo. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių. Net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-727-502/2018).

31. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo padarytu pažeidimu biudžetui galėjo būti padaryta žala (pvz., galimai galėjo būti gautas kito tiekėjo pigesnis pasiūlymas ir pan.), nes buvo ribojama konkurencija ir kad tai nėra formalaus pobūdžio ir/ar mažareikšmis pažeidimas.

32. Šiuo atveju pareiškėjo kaltės forma jo atsakomybei įtakos neturi, nes pagal VPĮ 17 straipsnio 1 dalį perkančiajai organizacijai tenka pareiga užtikrinti, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Todėl pareiškėjas padaręs šį pažeidimą, nepriklausomai nuo jo kaltės formos, turi atlyginti biudžetui padarytą žalą. Dėl šių priežasčių priešingi šiuo klausimu pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai taip pat pripažįstami nepagrįstais bei atmetami.

33. Pagal Europos Komisijos 2013 gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintų Gairių dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą 2.1 lentelės 10 punktą už pareiškėjo padarytą pažeidimą yra numatytas finansinės korekcijos dydis – 25 %, kuris gali būti sumažintas iki 10 arba 5 %, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą.

34. Įvertinus tai, kad pareiškėjo padarytu pažeidimu buvo ribojama konkurencija šiame pirkime galimai padarant žalos biudžetui, sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui paskirta 25 proc. finansinė korekcija yra atitinkanti pareiškėjo padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį bei kad nėra nustatyta aplinkybių, duodančių pagrindą mažinti šią finansinę pataisą.

35. Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Anykščių rajono savivaldybės ligoninės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė