2020-07-01 Nr. AB-13006-3-62-3-00103-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Legislator headnote
AI generated2020-07-01 Nr. AB-13006-3-62-3-00103-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Full text
Administracinė byla Nr
Administracinė byla Nr. A-2190-624/2020
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00103-2019-0
Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 1 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2017 m. kovo 10 d. iki 2018 m. birželio 6 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN 21 būryje 1 miegamajame ir 1 būryje 1 miegamajame. Kalinimo Alytaus PN metu nebuvo užtikrintas teisės aktuose minimalus gyvenamasis plotas, kadangi miegamojo plotas yra 46,43 kv. m, o jame buvo įrengta 11 miegamųjų vietų, 13 spintelių ir 7 stalai, todėl vienam asmeniui tekdavo apie 2,5 kv. m gyvenamojo ploto. Pareiškėjui 450 dienų nebuvo užtikrinta bendrabučio tipo patalpoms taikoma minimali ploto norma. Pareiškėjas akcentavo, kad gyvenamosios patalpos buvo avarinės būklės – vandentiekio ir kanalizacijos elementai buvo paveikti korozijos, nesandarūs sujungimai, pažeista sanitarinių mazgų hidroizoliacija. Praustuvės, klozetai bei visi vamzdynai pažeisti stiprios korozijos, vandens nuotekų latakai ir parapetai surūdiję. Gyvenamosiose patalpose esanti elektros instaliacija buvo netvarkinga, sienos ir lubos pažeistos pelėsio, langų rėmai nesandarūs bei supuvę nuo drėgmės.
3. Pareiškėjas pažymėjo, jog buvo sudaryta galimybė pasinaudoti dušu tik kartą į savaitę, o ginčo laikotarpiu buvo remontuojamos sanitarinio mazgo patalpos, todėl norint pasinaudoti tualetu tekdavo eiti apie 50 m atstumą. Sanitariniame mazge buvo 4 unitazai ir 4 pisuarai, kuriais nuolat naudojosi apie 120 nuteistųjų, todėl dažnai tekdavo laukti eilėse. Žiemos metu gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrinama tinkama oro temperatūra, todėl būdavo priverstas miegoti su drabužiais. Pareiškėjo nuomone, kalinimas minėtomis sąlygomis prilyginamas žmogaus kankinimui, prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsniui. Kalinimas teisės aktų reikalavimus neatitinkančiomis sąlygomis žemino orumą, sukėlė diskomfortą, depresiją, sveikatos sutrikimus, dvasinius ir psichologinius išgyvenimus, todėl patyrė neturtinę žalą.
4. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad:
4.1. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu laisvės atėmimo bausmę atliko bendrabučių tipo gyvenamosiose patalpose. Nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2017 m. gegužės 2 d. pareiškėjas paskirtas į 21 būrį 1 miegamąjį (miegamasis ne kamerų tipo, o bendrabučių tipo), kurio plotas 42,60 kv. m, jame įrengta 11 miegamųjų vietų ir, esant užimtoms visoms miegamosioms vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas – 3,87 kv. m. Nuo 2017 m. gegužės 2 d. iki 2017 m. rugsėjo 26 d. pareiškėjas paskirtas į 1 būrį 1 miegamąjį (miegamasis ne kameros tipo, o bendrabučio tipo), kurio plotas 45,83 kv. m, jame įrengta 12 miegamųjų vietų ir, esant užimtoms visoms miegamosioms vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas – 3,81 kv. m. Nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2018 m. vasario 21 d., nuo 2018 m. vasario 26 d. iki 2018 m. birželio 5 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 1 būrį 3 miegamąjį (miegamasis ne kamerų tipo, o bendrabučių tipo), kurio plotas 42,66 kv. m, jame įrengta 11 miegamųjų vietų, esant užimtoms visoms miegamosios vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas – 3,87 kv. m. Atkreipė dėmesį, jog teisės aktai nereglamentuoja, jog skaičiuojant vienam asmeniui tekusio gyvenamojo ploto dydį būtina įvertinti ir patalpoje buvusių baldų užimamą plotą. Taip pat, jeigu pareiškėjo netenkino sąlygos paskirtoje kameroje, jis turėjo teisę pareigūnų sprendimus bei veiksmus skųsti Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos arba kreiptis į pataisos įstaigos administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų, tačiau pareiškėjas šia teise nepasinaudojo.
4.2. Lietuvos higienos normos reglamentuoja, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė praustis visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą į savaitę. Minėto reikalavimo buvo laikomasi, o nuteistieji paskirtuose būriuose gali nusiprausti kūną po šaltu vandeniu kiekvieną dieną, tai nėra ribojama.
4.3. Alytaus visuomenės sveikatos centras 2016 m. gruodžio 9 d. pateikė tikrinimo aktą, kuris apėmė visas Alytaus PN patalpas. Patikrinimo akto išvadoje konstatuojama, jog patikrinimo metu Lietuvos higienos normos reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Alytaus PN vadovaujasi Lietuvos higienos normų reikalavimais ir nuteistųjų gyvenamosiose patalpose visus metus užtikrina tinkama oro temperatūrą, santykinę oro drėgmę, oro judėjimo greitį ir dirbtinę apšvietą. Alytaus PN atskirajame lokaliniame sektoriuje esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą visuose pataisos namuose. 1 ir 21 būrio sanitariniai mazgai yra tvarkingi, atitinka teisės aktų reikalavimus. Praustuvai sanitariniuose mazguose nuolat veikia, vamzdynai tinkami eksploatuoti. 1 ir 21 būryje yra dvi prausyklos, jose įrengtos 8 praustuvės, 4 praustuvės kojoms. Sanitariniuose mazguose įrengti 8 tualetai, 8 pisuarai, 1 praustuvė, 2 dušinės. 1 būryje iš viso įrengtos 42 miegamosios vietos, o 21 būryje yra 41 miegamosios vietos. Sienos gyvenamosiose patalpose išdažytos, tinkas nenukritęs, langai nesupuvę bei tinkami naudoti. Bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros ventiliuojamos per langus. Elektros instaliacija pataisos namuose yra tvarkinga, instaliuota tinkamai bei saugiai. Gyvenamąsias patalpas, sanitarinius mazgus bei kitas bendrąsias patalpas valo patys nuteistieji, todėl skundo argumentai dėl juose esančio pelėsio yra nepagrįsti.
4.4. Pareiškėjas neįrodė konkretaus patirtos žalos dydžio, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, neįrodė, jog žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.
II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas nurodė, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m (bendrabučių tipo patalpose). Teismas pažymėjo, kad byloje esančių rašytinių įrodymų patvirtina, jog pareiškėjas: 1) nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2017 m. gegužės 2 d. buvo laikomas 21 būrio 210 brigados 1 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 42,6 kv. m, buvo įrengta 11 miegamųjų vietų (vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas – 3,8 kv. m); nuo 2017 m. gegužės 2 d. iki 2017 m. rugsėjo 26 d. buvo laikomas 1 būrio 10 brigados 1 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 45,83 kv. m, buvo įrengta 12 miegamųjų vietų (vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas – 3,8 kv. m); 3) nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2018 m. vasario 21 d. ir nuo 2018 m. vasario 6 d. iki 2018 m. birželio 5 d. buvo laikomas 1 būrio 10 brigados 3 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 42,66 kv. m, buvo įrengtos 11 miegamųjų vietų (vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas – 3,8 kv. m). Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendė, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjui turėjusi tekti minimalaus gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Teismas pažymėjo, kad pagal teisminę praktiką, atsižvelgus į aplinkybę, jog byloje esantys rašytiniai duomenys paneigia pareiškėjo teiginius, jog Alytaus PN administracija neužtikrino minimalaus vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto, nėra teisinio pagrindo vertinti gyvenamosiose patalpose buvusių baldų užimamą plotą. Be to, teismas nurodė, kad byloje nenustatyta, jog būtų priimti tam tikri įsakymai, draudžiantys nuteistiesiems pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu metu vaikščioti savo gyvenamose patalpose bei lokalinio sektoriaus koridoriuose, pasivaikščiojimų kieme ar kitose patalpose, taigi pareiškėjas ginčo laikotarpiu turėjo tam tikrą judėjimo laisvę ir neprivalėjo didžiąją dalį laiko praleisti gyvenamojoje patalpoje.
7. Dėl pareiškėjo pretenzijų dėl pasinaudojimo dušu tik kartą į savaitę teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d., toliau – HN 134:2015) 44 punktu, kuris reglamentuoja, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjas pats neneigia aplinkybės, kad kartą į savaitę galėdavo nusiprausti kūną po karštu vandeniu, teismas nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog Alytaus PN pareigūnai veikė pažeisdami teisės aktų reikalavimus.
8. Dėl pareiškėjo pretenzijų, kad siekiant pasinaudoti sanitariniu mazgu dažnai tekdavo laukti eilėse, kadangi sanitarinis mazgas buvo skirtas maždaug 120 nuteistųjų, teismas nurodė, kad Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (toliau – ir Aprūpinimo normos) (bylai aktuali redakcija galiojusi nuo 2010 m. kovo 3 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) skyriuje „Prausykla, tualetas“ nurodyta, kad 1 praustuvė turi būti skiriama 10 asmenų, o 1 klozetas arba unitazas – 12 žmonių. Minėtas teisės aktas nereglamentuoja koks kiekis nuteistųjų gali naudotis sanitariniuose mazguose esančiais pisuarais. Alytaus PN atsiliepime į skundą nurodo, kad 1 ir 21 būriuose yra dvi prausyklos, jose yra 8 praustuvės bei 4 praustuvės kojoms. Sanitariniuose mazguose yra 8 tualetai, 8 pisuarai, 1 praustuvė. Teismas, atsižvelgdamas į minėtą teisinį reguliavimą, priėjo prie išvados, jog būryje esančiais tualetais gali naudotis ne daugiau kaip 96 nuteistieji, o praustuvėmis – ne daugiau kaip 90 nuteistųjų. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad Alytaus PN 1 būryje yra 4 miegamosios patalpos, jose iš viso įrengtos 42 miegamosios vietos, o 21 būryje yra 4 miegamosios patalpos, jose iš viso įrengtos 41 miegamosios vietos. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas nurodė, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog Alytaus PN nebuvo laikomasi Aprūpinimo normose nustatyto teisinio reguliavimo.
9. Teismas, įvertinęs HN 134:2015 12, 16, 17, 39 punktų nuostatas, atsakovo atstovo argumentus, 2008 m. vasario 27 d. valstybei nuosavybės teise priklausančio statinio pripažinimo avarinių aktą (toliau – ir Aktas), pažymėjo, kad Akte nurodyta, jog, atlikus 2 bendrabučio apžiūrą, jo būklė pripažinta ne avarine, o tik bloga. Aktas patvirtina, kad vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynų sistemos elementų žymi korozija, nesandarūs sujungimai, pažeista sanitarinių mazgų grindų izoliacija. Praustuvai, klozetai ir visi esantys WC vamzdynai pažeisti stipriai korozijos, estetinė išvaizda labai bloga.
Bendrabučio patalpų vidaus sienos ir lubos pažeistos grybelio, daugumoje jų nukritęs tinkas (atplyšę betono lopiniai), nuo drėgmės sienos pajuodusios, apipelijusios. Laiptų pakopos ištrupėjusios, iš dalies nukritęs darbo armatūros apsauginis betono sluoksnis. Langų rėmai supuvę, nesandarūs. Durų staktos ir pačios durys nesandarios. Vidaus patalpų sienos, lubos, grindys, langai ir durys fiziškai susidėvėję (fizinio susidėvėjimo procentas 58 proc.) Stogas vietomis praleidžia vandenį, danga susidėvėjusi, iškeltos oro pūslės. Reikalinga rekonstruoti vandentiekio ir kanalizacijos sistemas, elektros instaliaciją, pakeisti langus ir duris, būtinas vidaus, sienų ir grindų, laiptinių remontas, pamato, lauko sienų, stogo kapitalinis remontas.
Teismas pabrėžė, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento specialistai 2016 m. gruodžio 7 d. atliko planinį Alytaus PN patalpų atitikties HN 134:2015 reikalavimams patikrinimą. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamentas 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte Nr. PA.1-309 (22.14.3.1.12) konstatavo, jog patikrinimo metu HN 134:2015 nustatytų reikalavimų pažeidimų nenustatyta, tačiau pažymėta, jog 2 bendrabučio patalpoms būtinas kapitalinis remontas.
Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje tarp proceso šalių nėra ginčo, jog nuo 2017 m. kovo 10 d. iki 2018 m. birželio 6 d. pareiškėjas buvo kalinamas Alytaus PN bendrabutyje Nr.
2. Atsiliepime atsakovas nurodo, jog 2018 m. liepos mėn. buvo pradėti bendrabučio Nr. 2 rekonstrukcijos darbai, t. y. rekonstrukcijos darbai pradėti jau pasibaigus ginčo laikotarpiui. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl 2 bendrabučio blogos būklės ir šiame kontekste pareiškėjo pretenzijas dėl kalinimo blogos techninės būklės pastate laikė pagrįstomis.
10. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą ir intensyvumą, trukmę, priėjo prie išvados, kad pareiškėjo vertinamuoju laikotarpiu patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokios apimties bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška, todėl šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus. Teismas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.
III. 11. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 24 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes. Teismas nustatė kai kuriuos pažeidimus, kurie ženkliai apsunkino kalinimo sąlygas, tuo pačiu ilgą laiką buvo daromas neigiamas poveikis bendrai psichinei būklei, būdavo slogi, niūri emocinė būsena, kuriai turėjo įtakos niūri aplinka, kai neremontuotos patalpos, aptriušusios sienos lubos, visur byranti smėlis, tinkas. Teismas pripažindamas, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesdamas kaip nepagrįstą, neįsigilino į pažeidimų daromą neigiamą poveikį, kuris tęsėsi ilgą laiką. Pareiškėjo patirta neturtinė žala milžiniška, kuri turi būti atlyginta pinigais. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką jam nėra būtina pateikti įrodymus, patvirtinančius jo kančias. Pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus išreikalaujant reikiamus įrodymus apie kalinimo sąlygas.
13. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
14. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, jog jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 15. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 10 d. iki 2018 m. birželio 6 d., atlyginimo.
16. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygos buvo iš dalies netinkamos dėl blogos 2-ojo bendrabučio patalpų, kuriose jis ginčo laikotarpiu buvo apgyvendintas, būklės, o kiti pareiškėjo skundo teiginiai (dėl pareiškėjui tekusio gyvenamosios patalpos ploto, pasinaudojimo dušu tik kartą į savaitę, dėl aprūpinimo inventoriumi) nėra pagrįsti, nusprendė, kad nagrinėjamu atveju pakankama satisfakcija yra pripažinimas, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais yra atmestinas kaip nepagrįstas.
17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu tuo aspektu, kad nebuvo priteista jo prašoma suma (12 000 Eur), pabrėždamas, kad teismas neįsigilino į pažeidimų daromą neigiamą poveikį, kuris tęsėsi ilgą laiką.
18. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
19. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, išanalizavo pareiškėjo buvimo Alytaus PN sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes.
20. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus išreikalaujant reikiamus įrodymus apie kalinimo sąlygas, pažymėtina, kad Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 18 d. nutartimi (b. l. 22–23) priėmęs nagrinėti pareiškėjo patikslintą skundą atsakovo atstovą įpareigojo, be kita ko, pateikti duomenis apie pareiškėjo laikymo sąlygas ginčo laikotarpiu Alytaus PN, taip pat ir pareiškėjo įvardijamas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimų išvadas apie kalinimo sąlygas aktualiu ginčui laikotarpiu ir aktualiose ginčui patalpose, taip pat 2019 m. kovo 18 d. nutartimi (b. l. 44–45) atsakovo atstovą įpareigojo, be kita ko, pateikti informaciją, ar Alytaus visuomenės sveikatos centras ginčo laikotarpiu daugiau nėra atlikęs jokių planinių ir neplaninių Alytaus PN patikrinimų dėl sąlygų atitikties higienos normoms. Atsakovo atstovas, vykdydamas teismo įpareigojimus, pateikė paaiškinimus dėl prašomų pateikti duomenų, pridėjo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktą, 2-ojo bendrabučio pastato inventorinės bylos nufotografuotus lapus. Taigi nurodytos aplinkybės paneigia pareiškėjo argumentus dėl teismo neaktyvumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų tam, kad būtų galima įvertinti pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kuriomis remiantis pareiškėjas kildina neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais.
21. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė jam neturtinės žalos atlyginimo pinigais, teisėjų kolegija, pirmiausiai, pažymi, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.
22. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
23. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, atsakovo atstovo įvykdyti neteisėti veiksmai, pareiškėjo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją yra sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018, 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4217-520/2018, 2018 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4174-602/2018; kt.). Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018, 2018 m. kovo 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1722-556/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1279-492/2018, 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018).
24. Nagrinėjamu atveju yra konstatuota, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas Alytaus PN 2-ame bendrabutyje, kuris buvo pripažintas blogos būklės ir kuriam buvo reikalingas remontas. Kitų pažeidimų, susijusių su konkrečiomis pareiškėjo kalinimo Alytaus PN sąlygomis, nenustatyta. Pareiškėjo sveikatos sutrikimai būtent dėl jo kalinimo sąlygų Alytaus PN byloje taip pat nenustatyti. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis psichologo ar psichiatro pagalbos. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nenurodė ir nepateikė.
25. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Pabrėžtina, jog pats pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.
26. Apibendrindama, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo M. B. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Veslava Ruskan
Milda Vainienė