2026-01-07 Nr. AB-603-3-63-3-00883-2025-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1410-502/2026

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00883-2025-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. J. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) 2025 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. 25S155866 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos).

2. Pareiškėjo vertinimu, priimant Sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių̨ įvertinimą̨ ir sprendimo pagrįstumą̨. Pareiškėjas nurodė, kad pasikeitus šalies rėžimui bijo grįžti į kilmės valstybę (duomenys neskelbtini), bijo patirti persekiojimą dėl ankstesnės politinės veiklos. Taip pat nurodė, kad 1993 m. jis buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme už dalyvavimą uždraustoje studentų organizacijoje, o 2010 m. – dėl kaltinimų mėginimu pakeisti valstybės valdymo formą; abu teistumai buvo politiškai motyvuoti, susiję su jo aktyvumu, priklausymu opozicijai ir išreikštu nepritarimu autoritariniam režimui. Po 2011 m. (duomenys neskelbtini) revoliucijos, pasikeitus režimui, pareiškėjas buvo pripažintas nukentėjusiuoju nuo buvusios valdžios represijų, įtrauktas į (duomenys neskelbtini) komisijos procesus, kurių metu buvo oficialiai konstatuota, kad jis patyrė sisteminius žmogaus teisių pažeidimus; jam buvo išduota pažyma dėl individualios žalos atlyginimo, suteikta teisė į valstybės atsiprašymą bei socialinės reabilitacijos priemones.

3. Pareiškėjo teigimu, po 2021 m. įvykusių politinių pokyčių (duomenys neskelbtini), kai prezidentas K. S. perėmė į savo rankas vykdomąją ir įstatymų leidžiamąją valdžią, paleido parlamentą, demokratiniai procesai šalyje buvo sustabdyti, o represijos prieš anksčiau aktyvius asmenis vėl suintensyvėjo ir būtent nuo to laikotarpio (duomenys neskelbtini) policijos institucijos pradėjo domėtis jo buvimo vieta. Pareiškėjas nurodė buvęs informuotas apie policijos apsilankymus jo artimųjų (brolio, sesers ir kitų šeimos narių) namuose (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat nurodė, kad pasibaigus jo (duomenys neskelbtini) paso galiojimo laikui, jis kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambasadą (duomenys neskelbtini) su prašymu išduoti naują dokumentą, tačiau jam pasas išduotas nebuvo. Šią aplinkybę pareiškėjas laikė pagrindžiančia jam gresiantį persekiojimą.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas nekvestionavo fakto, jog pareiškėjas yra pripažintas auka ne tik (duomenys neskelbtini) nacionalinių institucijų ((duomenys neskelbtini) komisijos), bet ir tarptautiniu lygmeniu – (duomenys neskelbtini) sprendimu pagal 1951 m. Konvenciją, tačiau Sprendime nebuvo atskleista, kokie konkretūs pareiškėjo atlikti veiksmai lėmė kilmės valstybėje vykdomą persekiojimą. Pareiškėjas nurodė su prieglobsčio prašymu pateikęs nuosprendžio kopijas, tačiau Sprendime nebuvo atskleista, kokius nusikalstamais laikomus veiksmus asmuo atliko, kokiai organizacijai jis priklausė, dėl ko jis patyrė baudžiamąjį politizuotą persekiojimą. Pareiškėjo teigimu, atsakovas nesurinko ir neįvertino aktualios kilmės valstybės informacijos, siekiant identifikuoti, ar nurodytos organizacijos nariai / asmenys atlikę analogiškus veiksmus šiuo metu susiduria su realia rizika patirti persekiojimo veiksmus, grąžinus juos į kilmės valstybę (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymas Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 97.1, 97.3 punktai), todėl prieglobsčio prašymas nebuvo tinkamai įvertintas.

5. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas nekvestionavo jo bendro patikimumo, o savo teiginius dėl atsisakymo išduoti jam pasą grindė netiesioginiais įrodymais – susirašinėjimu su ambasados darbuotojais, kvitų kopijomis, patvirtinančiomis išsiųstą korespondenciją, bei nurodydamas, kad apie atsisakymą išduoti pasą jis buvo informuotas telefonu, o ne raštu, atsisakant raštu pateikti tokio sprendimo priežastis. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovo pateiktoje kilmės valstybės informacijoje taip pat nurodoma, kad pasai yra neišduodami ne tik aktyviems politiniams veikėjams ar išimtinai dėl techninių kliūčių, bet ir buvusiems politiniams aktyvistams, atsisakymą pateikiant žodžiu. Tai yra suderinama su pareiškėjo pasakojimu ir jo veiksmų eiga, todėl ši pasakojimo dalis turėjo būti vertinama jo naudai ir pripažinta kaip nustatyta aplinkybe.

6. Pareiškėjo vertinimu, jo pasakojimas apie teisėsaugos institucijų susidomėjimą juo turėjo būti vertinamas visų nustatytų faktų kontekste bei, atsižvelgiant į kilmės valstybės informaciją laikomas patikimu įrodymu.

7. Pareiškėjas pabrėžė, kad jis jau buvo patyręs persekiojimą ir atitiko pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, todėl buvo rimtas visiškai pagrįstos prieglobsčio prašytojo persekiojimo baimės ar realaus pavojaus patirti tokius veiksmus požymis. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas, siekdamas įrodyti, kad persekiojimas nepasikartos ir tokie veiksmai nebus dar kartą padaryti, turėjo pateikti objektyvius tokius teiginius pagrindžiančius įrodymus, pvz., kilmės valstybės informaciją.

8. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

9. Atsakovas nurodė, kad išnagrinėjus pareiškėjo prieglobsčio prašymą ir pateiktus įrodymus buvo nustatyta, jog pareiškėjo pateikti dokumentai patvirtino jo patirtas represijas praeityje, tačiau nepagrindė, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) jam kiltų reali ir individualizuota persekiojimo grėsmė, nes pareiškėjas nuo 2011 m. be trukdžių gyveno (duomenys neskelbtini), dirbo mokytoju, nedalyvavo politinėje veikloje, o į Lietuvą 2020 m. persikėlė ne dėl persekiojimo, o dėl žmonos ir vaikų, kurie yra Lietuvos piliečiai. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nebuvo žinomas opozicijos veikėjas, nevykdė veiklos ar pasisakymų prieš režimą, jis nebuvo minimas nė viename viešai prieinamame šaltinyje, jo ryšiai su politinėmis struktūromis liko praeityje, ir buvo susiję su nepritarimu ankstesniam autoritariniam režimui kilmės valstybėje, todėl šiuo metu nebuvo pagrindo manyti, kad pareiškėjas priklauso asmenų grupei, kuri (duomenys neskelbtini) yra aktyviai persekiojama.

10. Atsakovas laikė, kad grėsmė prieglobsčio prašytojui nukentėti ateityje nebuvo pakankamai individualizuota, o buvo teorinė bei hipotetinio pobūdžio, todėl nebuvo tenkinamos Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnyje nustatytos sąlygos pabėgėlio statusui suteikti.

11. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo situacija neatitiko tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto kriterijaus, civilio, beatodairiško smurto, realios ir individualios grėsmės, grėsmės gyvybei ar sveikatai bei priežastinio ryšio tarp beatodairiško smurto ir kylančios grėsmės, todėl buvo laikoma, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

12. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo pateikti dokumentai patvirtino jo patirtas represijas praeityje, tačiau nepagrindė, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) jam kiltų reali ir individualizuota persekiojimo grėsmė, todėl laikė, jog Sprendime nebuvo reikalinga nurodyti visas su pareiškėjo veiksmais praeityje susijusias aplinkybes, tačiau tai nereiškia, kad Migracijos departamentas tinkamai neįvertino pareiškėjo prieglobsčio prašymo pagrįstumą.

13. Atsakovas pabrėžė, kad pasų neišdavimo faktai apima tiek sisteminius administracinius trikdžius, tiek ir pavienius atvejus, kai pasai neišduodami dėl politinio asmens statuso ar buvusios veiklos, tačiau pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jo atveju atsisakymą lėmė politiniai motyvai.

14. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo nurodomas teisėsaugos pareigūnų domėjimasis jo asmeniu nebuvo patvirtintas jokiais dokumentiniais įrodymais.

II. 15. Regionų administracinis teismas 2025 m. lapkričio 10 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą – panaikino Sprendimą.

16. Byloje nustatytos aplinkybės:

16.1. 2025 m. liepos 7 d. Migracijos departamentas priėmė Sprendimą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Sprendimas buvo priimtas nustačius, kad tenkinamos pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo sąlygos, įtvirtintos Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose.

16.2. Sprendime nurodyta, kad prašymo nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog prieglobsčio prašytojo pateiktas (duomenys neskelbtini) komisijos dokumentas bei (duomenys neskelbtini) išduotas kelionės dokumentas patvirtina jo patirtas represijas praeityje, tačiau nepagrindžia, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) jam kiltų reali ir individualizuota persekiojimo grėsmė; pateikta garso žinutė iš sesers, neva įrodanti pareigūnų susidomėjimą pareiškėju, yra privataus pobūdžio, joje nėra nurodyta jokia konkreti informacija apie pareigūnų veiksmus ar motyvus, todėl garso žinutė nelaikytina patikimu įrodymu apie policijos domėjimąsi pareiškėju; nepateikta jokių kitų rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų tariamą policijos spaudimą ar susidomėjimą prieglobsčio prašytoju; pareiškėjo pasakojimas nėra išsamus, detalus ir neleidžia nustatyti tikėtinų persekiotojų, jų tikslų ir motyvų; pareiškėjas nuo 2011 m. be trukdžių gyveno (duomenys neskelbtini), dirbo mokytoju, nedalyvavo politinėje veikloje, 2020 m. persikėlė į Lietuvą dėl žmonos ir vaikų, kurie yra Lietuvos piliečiai; pareiškėjas nėra žinomas opozicijos veikėjas, nevykdo veiklos ar pasisakymų prieš režimą, jo vardas nefigūruoja nė viename viešai prieinamame šaltinyje; pareiškėjo ryšiai su politinėmis struktūromis liko praeityje, ir buvo susiję su nepritarimu praeitam autoritariniam režimui kilmės valstybėje, todėl šiuo metu nėra pagrindo manyti, kad prieglobsčio prašytojas priklauso asmenų grupei, kuri (duomenys neskelbtini) yra aktyviai persekiojama.

16.3. Sprendimo skyriuje „Kilmės valstybės informacija“ nurodyta, kad 2011 m. (duomenys neskelbtini) prezidentas Z. E. A. B. A. pasitraukė iš pareigų ir pabėgo į (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną šalies valdymą perėmė laikinoji vyriausybė, deklaravusi siekį įgyvendinti demokratines reformas ir užtikrinti institucinį stabilumą. Šie įvykiai laikomi esminiu politiniu lūžiu (duomenys neskelbtini) istorijoje ir vienu iš pagrindinių (duomenys neskelbtini) regione. Po prezidento nuvertimo (duomenys neskelbtini) ėmėsi kurti naują politinę santvarką. 2011 m. buvo surengti rinkimai į Steigiamąją asamblėją, kurie buvo pripažinti laisvais ir sąžiningais, o rinkėjų aktyvumas siekė beveik 70 proc.

Daugiausia balsų surinko nuosaikioji islamiškoji partija „(duomenys neskelbtini)“. 2014 m. (duomenys neskelbtini) priėmė naują Konstituciją, kuri buvo vertinama kaip viena progresyviausių (duomenys neskelbtini) pasaulyje – ji įtvirtino pagrindines žmogaus teises, pasaulietiškumo principą ir lyčių lygybę. 2015 m. (duomenys neskelbtini) nacionalinio dialogo ketvertas, suvaidinęs esminį vaidmenį užtikrinant taikų perėjimą prie demokratijos, buvo apdovanotas Nobelio taikos premija. Tais pačiais metais pradėjo veikti (duomenys neskelbtini) komisija – nepriklausoma institucija, kurios tikslas buvo ištirti žmogaus teisių pažeidimus nuo 1955 iki 2013 metų.

Komisija sulaukė daugiau kaip 62 tūkst. skundų, o jos organizuojami konfidencialūs ir vieši liudijimai padėjo skatinti visuomenės susitaikymą. Vis dėlto, nepaisant šių pasiekimų, (duomenys neskelbtini) demokratinis kelias netruko susidurti su iššūkiais. 2021 m. prezidentas K. S. suspendavo parlamento veiklą, perėmė vykdomąją ir įstatymų leidžiamąją valdžias, taip sukeldamas susirūpinimą dėl demokratinių institucijų ateities. Organizacija „Human Rights Watch“ perspėjo, kad tokie veiksmai kelia grėsmę teisinės valstybės principams ir žmogaus teisėms.

Vienas ryškiausių naujosios autoritarinės krypties ženklų buvo buvusios TOK pirmininkės S. B. sulaikymas 2024 m. Ji buvo apkaltinta dokumentų klastojimu ir sukčiavimu, esą susijusiais su TOK galutinės ataskaitos duomenimis. Šis sulaikymas tarptautinėje bendruomenėje buvo įvertintas kaip potencialiai politiškai motyvuotas. Reaguodami į šį įvykį, 2025 m. vasario 8 d. Jungtinių Tautų specialieji pranešėjai paragino nedelsiant paleisti S. B.. Jie pažymėjo, kad toks elgesys su pereinamojo laikotarpio teisingumo proceso dalyviais yra pavojingas precedentas, kuris gali pakirsti (duomenys neskelbtini) demokratinius pasiekimus ir atgrasyti žmogaus teisių gynėjus nuo tolesnės veiklos.

Remiantis „Human Rights Watch“ 2025 metų Pasaulio ataskaita apie (duomenys neskelbtini), 2024 metais šalyje buvo pastebėtas reikšmingas žmogaus teisių padėties pablogėjimas. Valdžios institucijos suintensyvino represijas prieš politinę opoziciją ir kitus kritikus, įskaitant masinius areštus, žurnalistų įkalinimą bei pilietinės visuomenės organizacijų persekiojimą. Iki 2024 m. lapkričio daugiau nei 80 asmenų buvo sulaikyti dėl politinių priežasčių arba už tai, kad naudojosi savo pagrindinėmis teisėmis, tokiomis kaip žodžio laisvė, taikių susirinkimų teisė ir teisė jungtis į asociacijas.

Dauguma sulaikytųjų buvo politiniai oponentai, aktyvistai, teisininkai, žurnalistai, žmogaus teisių gynėjai bei socialinių tinklų vartotojai, išreiškę kritiką valdžiai, dalyvavę protestuose arba bendradarbiavę su nevyriausybinėmis organizacijomis. 2025 m. birželio mėn. buvo paskelbta 15 metų laisvės atėmimo bausmė opozicinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ nariui S. A., o buvęs prezidentas M. M. buvo nuteistas 22 metams kalėjimo už dabartinio režimo kritiką. Taip pat, 40 opozicijos atstovų buvo nuteisti nuo 13 iki 66 metų kalėjimo, o prezidentas K.

S. juos ne kartą buvo apibūdinęs kaip išdavikus, siekiančius įgyvendinti užsienio valstybių interesus.

16.4. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas po 2011 m. revoliucijos buvo pripažintas nukentėjusiu nuo buvusio režimo ir įtrauktas į (duomenys neskelbtini) komisijos atkūrimo procesą. Prieglobsčio prašytojas pateikė (duomenys neskelbtini) komisijos sprendimo dėl individualios žalos atlyginimo, išduoto 2019 m. gegužės 31 d., kopiją, kuri patvirtina, jog jis yra pripažintas nukentėjusiuoju nuo buvusio (duomenys neskelbtini) režimo veiksmų. Sprendime nurodyta, kad dėl 1993 metų persekiojimo pareiškėjas buvo pripažintas pabėgėliu (duomenys neskelbtini), jam 2001 m. gegužės 10 d. (duomenys neskelbtini) išduotas kelionės dokumentas, kuris patvirtina, kad tuo metu jam buvo suteiktas pabėgėlio statusas. Nurodoma, kad vėliau (2019 ir 2020 m.) pareiškėjui buvo išduotos Šengeno vizos, o tai leido spręsti, jog pareiškėjo pabėgėlio statusas (duomenys neskelbtini) buvo panaikintas iki 2019 metų. Sprendime daroma prielaida, kad tai susiję su 2011 metų revoliucija, kai buvo nuverstas pareiškėją persekiojęs autoritarinis režimas, ir jis sugrįžo gyventi į (duomenys neskelbtini). Sprendime nurodyta, kad prieglobsčio prašytojo teiginiai apie praeityje patirtą persekiojimą yra pagrįsti ir patvirtinti objektyviais rašytiniais dokumentais.

16.5. Sprendime, pasisakant dėl pareiškėjo teiginių dėl jam neišduodamo paso, nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) piliečiai, ypač gyvenantys užsienyje, įvairiais laikotarpiais susiduria su sunkumais atnaujinant ar gaunant pasus. Šios kliūtys apima tiek sisteminius administracinius trikdžius, tiek pavienius atvejus, kai pasai neišduodami dėl politinio asmens statuso ar buvusios veiklos. (duomenys neskelbtini) konsulatai dažnai nepateikdavo aiškios informacijos apie dokumentų vėlavimo priežastis, o atsakymai būdavo teikiami tik žodžiu.

16.6. Sprendime nurodyta, kad šiuo metu nėra viešai dokumentuotų patikimų duomenų, kad po valdžios (duomenys neskelbtini) pasikeitimo 2011 m. būtų vykdomas sistemingas buvusio režimo kritikų persekiojimas, ar kad tokiu pagrindu būtų atsisakoma išduoti pasus. Sprendime nurodyta, kad tiek gyvendamas (duomenys neskelbtini) po 2011 m. revoliucijos, tiek po persikėlimo į Lietuvą, pareiškėjas neužsiiminėjo jokiu aktyvizmu, nesidalino politiniais pareiškimais viešojoje erdvėje, ir niekaip kitaip nevykdė politinės veiklos, todėl yra mažai tikėtina, kad paso pareiškėjui neišdavimas yra susijęs su jo ankstesne politine veikla.

16.7. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjo pateiktas pokalbio su seserimi garso įrašas yra emocinio, privataus pobūdžio, jo turinys neinformatyvus, jame nėra nurodomi jokie konkretūs faktai ar duomenys, kurie leistų patikimai nustatyti, kad žinutėje kalbama apie (duomenys neskelbtini) policijos veiksmus, tų veiksmų turinį bei motyvus. Garso žinutėje nenurodyta nei institucija, nei pareigūnų tapatybė, nei jų veiksmai, nėra aiškios informacijos apie įvykio datą, tikslą ar formalius veiksmus (tokius kaip šaukimas, apklausa ar oficialus užklausimas). Nurodyta, kad prieglobsčio prašytojas nepateikė jokių papildomų įrodymų, pagrindžiančių tariamą policijos veikimą prieš jį.

16.8. Sprendime nurodoma, kad nepaisant (duomenys neskelbtini) vykdomų žmogaus teisių pažeidimų, nėra pagrįstų duomenų, kad (duomenys neskelbtini) policijos institucijos sistemingai veiktų visiškai nepalikdamos jokių dokumentinių pėdsakų ar oficialių įrašų apie savo veiksmus. Priešingai – tiek nevyriausybinės organizacijos, tiek tarptautinės institucijos, analizuodamos žmogaus teisių situaciją (duomenys neskelbtini), dažnai remiasi būtent oficialiais dokumentais, teismo bylomis, šaukimais, oficialiais informaciniais pranešimais, institucijų sprendimais ar kitais rašytiniais šaltiniais. Nurodoma, kad apklausos metu pareiškėjas negalėjo tiksliai nurodyti, kada ir kodėl įvyko tariamas policijos domėjimasis jo buvimo vieta, kas tiksliai lankėsi jo artimųjų namuose.

16.9. Sprendime nurodyta, kad nors tarptautiniai šaltiniai dokumentuoja atvejus, kai dabartinis režimas persekioja aktyvius opozicijos veikėjus, žurnalistus ir pilietinės visuomenės atstovus, pasitelkdamas baudžiamąjį persekiojimą ir ilgas įkalinimo bausmes, tačiau pareiškėjo atvejis skiriasi iš esmės – jis nėra žinomas opozicijos veikėjas, jo politinis matomumas neegzistuoja, jis nevykdo viešos veiklos ir nepasisako prieš režimą, jo vardas neminimas nė viename viešai prieinamame šaltinyje; po 2011 m. revoliucijos pareiškėjas nebedalyvavo opozicinėje veikloje, anksčiau jo vykdyta politinė veikla buvo opozicinė ne dabartiniam prezidentui, o 2011 m. nuverstajam (duomenys neskelbtini) autoritariniam režimui, tad jo kontaktai su politinėmis struktūromis liko praeityje. Atsižvelgiant į tai Sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjas neturi asmeninių savybių, kurie leistų priskirti jį prie šiuo metu (duomenys neskelbtini) aktyviai persekiojamų asmenų grupės, nes dabartinės represijos (duomenys neskelbtini) nukreiptos į aktyvius politinius opozicionierius, o ne į buvusius režimo kritikus, kurie dešimtmečius nebedalyvauja politiniame gyvenime. Kadangi visiškai pagrįsta baimė yra būtina pabėgėlio statuso suteikimo sąlyga, konstatuotina, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio nuostatų, ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas.

16.10. Dėl papildomos apsaugos nesuteikimo Sprendime nurodyta, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėse prieglobsčio prašytojui grėstų persekiojimas konstatuotina, kad jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta ginkluotas konfliktas, prieglobsčio prašytojo situacijai neatitikus tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto kriterijaus, civilio, beatodairiško smurto, realios ir individualios grėsmės, grėsmės gyvybei ar sveikatai bei priežastinio ryšio tarp beatodairiško smurto ir kylančios grėsmės kumuliatyviniai kriterijai toliau nėra vertinami. Atsižvelgus į tai padaryta išvada, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

17. Dėl pareiškėjui kylančios grėsmės vertinimo teismas, apžvelgęs Įstatymo 86 ir 87 straipsnių,1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalies, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, Aprašo 99 punkto nuostatas, pažymėjo, kad pareiškėjo teigimu, jam kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl jo ankstesnės politinės veiklos. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas Sprendime pateikė apibendrintą kilmės šalies informaciją, kurioje nurodytas rėžimo pasikeitimas 2021 m. ir po jo sekęs reikšmingas žmogaus teisių pablogėjimas, bei politinių oponentų persekiojimas. Sprendime taip pat nurodyti pareiškėjo teiginiai, kad 1993 m. jis buvo nuteistas dėl priklausymo uždraustai studentų organizacijai, o 2010 m. – dėl tariamo mėginimo pakeisti valstybės valdymo formą.

18. Teisėjų kolegija, vertindama Sprendimo turinį pažymėjo, kad Sprendime nėra atskleistas konkretus pareiškėjo veikų, už kurias jis buvo persekiojamas praeityje, turinys, ir nėra vertinamas tokių veikų baudžiamumas ar persekiojimo tikimybė dabartinės situacijos kontekste. Pažymėtina, kad pareiškėjo grįžimas gyventi į (duomenys neskelbtini) 2011 m. ir gyvenimas ten iki 2020 m. nagrinėjamu atveju nei patvirtina, nei paneigia pareiškėjo baimę patirti persekiojimą, nes pareiškėjas jam kylančią grėsmę sieja būtent su 2021 m. iš demokratinio į autoritarinį pasikeitusiu rėžimu.

19. Teismo vertinimu, nors Sprendime nurodoma, kad pareiškėjo politinė veikla ir nepritarimas jai buvo susijęs su anksčiau buvusiu politiniu rėžimu (ankstesniu prezidentu), todėl šiuo metu nėra pagrindo manyti, kad jis priklauso persekiojamų asmenų grupei, tačiau teisėjų kolegija tokią išvadą laiko deklaratyvia ir nepagrįsta kompleksine situacijos analize. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas buvo persekiojamas už iki 2010 m. trukusią jo veiklą, nukreiptą prieš autoritarinį rėžimą. Taip pat nėra ginčo, kad nuo 2021 m. (duomenys neskelbtini) vėl yra įsigalėjęs autoritarinis rėžimas. Vien todėl, kad naujasis prezidentas nėra tas pats asmuo, kuris ėjo pareigas iki 2011 metų, savaime nereiškia, kad grėsmė pareiškėjui dėl jo politinių pažiūrų yra išnykusi. Tokią Departamento išvadą (kad nėra persekiojami ankstesnei autoritarinei valdžiai oponavę asmenys) paneigia ir faktas, kad naujasis rėžimas 2024 m. sulaikė buvusią (duomenys neskelbtini) komisijos pirmininkę S. B..

20. Teismas akcentavo, kad tas pats pasakytina apie atsakovo Sprendime pateiktą išvadą dėl pareiškėjui neišduodamo paso. Nors atsakovas pripažįsta, kad pasų neišdavimo problema (duomenys neskelbtini) turi kompleksišką pobūdį, t. y. apima tiek techninius, tiek biurokratinius trukdžius, tiek galimus politinius motyvus; taip pat nurodo, kad iki 2010 m. veikęs autoritarinis rėžimas sistemingai neišduodavo pasų politiniams kaliniams, tačiau, neatlikęs išsamaus tyrimo individualiu atveju, padaro išvadą, kad pareiškėjui pasas nėra išduodamas ne dėl politinių motyvų.

21. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad teismui sprendžiant dėl kompetentingos institucijos priimto sprendimo dėl prieglobsčio, yra būtina įvertinti ne tik to sprendimo priėmimo metu, bet ir teisminio nagrinėjimo metu egzistuojančias aplinkybes ir jų įtaką pareiškėjai. Teisėjų kolegija neneigia asmenų, besikreipiančių dėl prieglobsčio, pareigos visus įrodymus pateikti atsakovui prieš priimant sprendimą, tačiau bylos nagrinėjimo metu pateikta informacija, kuri gali būti reikšminga sprendžiant dėl asmeniui kilmės valstybėje gresiančio persekiojimo, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti ignoruojama.

22. Nagrinėjamu atveju į bylą yra pateiktas papildomas pareiškėjo atstovo ir (duomenys neskelbtini) ambasados susirašinėjimas, kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) ambasada (duomenys neskelbtini) yra gavusi oficialų laišką iš (duomenys neskelbtini) pasienio ir užsieniečių policijos generalinės direkcijos, kuriame pranešama, kad pareiškėjas yra kviečiamas sureguliuoti savo padėtį minėtoje institucijoje (t. y., (duomenys neskelbtini) pasienio ir užsieniečių policijos generalinėje direkcijoje). Ši aplinkybė, teismo vertinimu, turi būti detaliai ištirta siekiant nustatyti, ar toks atsisakymo pratęsti paso galiojimo pagrindas nėra susijęs su galimu asmens persekiojimu.

23. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad analizuojant prieglobsčio prašymus, juose nurodytos aplinkybės ir pagrindai turi būti vertinami kompleksiškai; vien tai, kad kelios atskiros aplinkybės nėra pakankamos grėsmės tikimybei konstatuoti, savaime nereiškia, kad šių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo išvadai dėl tokio grėsmės egzistavimo.

24. Teismo vertinimu, pirmiau aptarti Sprendimo trūkumai sudaro pagrindą išvadai, kad Sprendime buvo nepilnai įvertintos pareiškėjo individualios aplinkybės, neištirta jo versija dėl grėsmės kilmės valstybėje dėl ankstesnės jo politinės veiklos, todėl Sprendimas laikytinas neatitinkančiu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies, 3 straipsnio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai Sprendimas teismo panaikintas, o atsakovas įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

25. Teismas taip pat įvertino, kad kiti pareiškėjo skunde bei papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose pateikti argumentai bei pridėti įrodymai nekeičia nagrinėjamos bylos rezultato, todėl dėl jų nepasisakė, nes šiuos argumentus bei įrodymus turės įvertinti atsakovas, iš naujo nagrinėdamas pareiškėjo prašymą.

III. 26. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.

27. Atsakovas grindžia apeliacinį skundą šiais pagrindiniais argumentais:

27.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančią medžiagą ir nepagrįstai vertino, jog Sprendime nėra atskleistas konkretus pareiškėjo veikų, už kurias jis buvo persekiojamas praeityje, turinys, ir nėra vertinamas tokių veikų baudžiamumas ar persekiojimo tikimybė dabartinės situacijos kontekste. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą ir neteisingą išvadą, kad Sprendime pareiškėjo prieglobsčio prašyme nurodytos aplinkybės nebuvo ištirtos kompleksiškai, o taip pat ginčijamame Migracijos departamento Sprendime buvo nepilnai įvertintos pareiškėjo individualios aplinkybės, neištirta jo versija dėl grėsmės kilmės valstybėje dėl ankstesnės jo politinės veiklos.

Todėl teismas ginčijamą Sprendimą laikė neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies, 3 straipsnio reikalavimų. Minėtos išvados pagrindu teismas nepagrįstai konstatavo, kad yra pagrindas naikinti ginčijamą Sprendimą. Tokia teismo išvada padaryta nepagrįstai, klaidingai įvertinus, jog nėra atskleistas konkretus pareiškėjo veikų, už kurias jis buvo persekiojamas praeityje, turinys, ir nėra vertinamas tokių veikų baudžiamumas ar persekiojimo tikimybė dabartinės situacijos kontekste. Pažymėtina, kad Migracijos departamentas išanalizavo kilmės šalies informaciją, kurioje nurodytas režimo pasikeitimas 2021 m. ir po jo sekęs reikšmingas žmogaus teisių pablogėjimas bei politinių oponentų persekiojimas.

Sprendime taip pat nurodyti pareiškėjo teiginiai, kad 1993 m. jis buvo nuteistas dėl priklausymo uždraustai studentų organizacijai, o 2010 m. – dėl tariamo mėginimo pakeisti valstybės valdymo formą. Taip pat Sprendime išsamiai pasisakyta dėl pareiškėjo veikų ir patirto persekiojimo ir įvertinta rizika patirti persekiojimą – nors represijos ir buvo vykdomos, tačiau, Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjas nėra žinomas opozicijos veikėjas, jo politinis matomumas neegzistuoja, jis nevykdo viešos veiklos ir nepasisako prieš režimą, jo vardas nefigūruoja nė viename viešai prieinamame šaltinyje.

Po 2011 m. revoliucijos pareiškėjas nebedalyvavo opozicinėje veikloje, anksčiau jo vykdyta politinė veikla buvo opozicinė ne dabartiniam prezidentui, o 2011 m. nuverstajam (duomenys neskelbtini) autoritariniam režimui, tad jo kontaktai su politinėmis struktūromis liko praeityje. Vertinant šias aplinkybes kartu su minėtų šaltinių duomenimis, darytina išvada, kad S. J. neturi asmeninių savybių, kurie leistų priskirti jį prie šiuo metu (duomenys neskelbtini) aktyviai persekiojamų asmenų grupės. Nors teismas ir nurodė, kad nuo 2021 m.

įsigalėjo autoritarinis režimas, tačiau šis faktas nesudarė pagrindo vertinti, kad pareiškėjas po šio režimo įsigalėjimo kaip nors reiškėsi opozicinėje veikloje – tokių aplinkybių nenustatė nei Migracijos departamentas, nei teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą. Taip pat teismas padarė aplinkybių vertinimo klaidą, kai sprendė, kad tokią Migracijos departamento išvadą paneigia faktas, jog naujasis režimas 2024 m. sulaikė buvusią (duomenys neskelbtini) komisijos pirmininkę S. B. – Migracijos departamentas Sprendime nurodė, jog pareiškėjas nėra žinomas opozicijos veikėjas, jo politinis matomumas neegzistuoja, jis nevykdo viešos veiklos ir nepasisako prieš režimą.

Dėl šių konstatuotų faktinių aplinkybių pareiškėjo situacija negali būti pripažįstama kaip lygiavertė situacijai, kai buvo sulaikyta buvusi (duomenys neskelbtini) komisijos pirmininkė S. B.. Migracijos departamentas, be kita ko, nurodė, jog, pareiškėjas nebuvo svarbus ir žinomas politikos veikėjas, todėl nėra pagrindo vertinti, kad jam nedalyvavus politikoje po 2011 m. grėstų susidorojimas. Taigi, Migracijos departamentas įvertino žinomas aplinkybes ir sprendime nurodytų šaltinių duomenis, ir pagrįstai darė išvadą, kad S. J. neturi asmeninių savybių, kurios leistų priskirti jį prie šiuo metu (duomenys neskelbtini) aktyviai persekiojamų asmenų grupės.

27.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad Migracijos departamentas, neatlikęs išsamaus tyrimo individualiu atveju, padarė išvadą, kad pareiškėjui pasas nėra išduodamas ne dėl politinių motyvų. Migracijos departamentas Sprendime pagrįstai konstatavo, kad šiuo metu nėra viešai dokumentuotų patikimų duomenų, kad po valdžios (duomenys neskelbtini) pasikeitimo 2011 m. būtų vykdomas sistemingas buvusio režimo kritikų persekiojimas, ar kad tokiu pagrindu būtų atsisakoma išduoti pasus. Taip pat Migracijos departamentas įvertino pareiškėjo individualias aplinkybes, kad tiek gyvendamas (duomenys neskelbtini) po 2011 m. revoliucijos, tiek po persikėlimo į Lietuvą, pareiškėjas neužsiiminėjo jokiu aktyvizmu, nesidalino politiniais pareiškimais viešojoje erdvėje, ir niekaip kitaip nevykdė politinės veiklos, todėl yra mažai tikėtina, kad paso pareiškėjui neišdavimas yra susijęs su jo ankstesne politine veikla. Nėra pagrindo vadovautis iki 2010 m autoritarinio režimo griūties paskelbta ataskaita, vertinant paso neišdavimą pareiškėjui po 15 metų. Priežastinio ryšio nepateikė nei pareiškėjas, nei teismas. Todėl teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Migracijos departamento vertinimą, jog pasų neišdavimas labiau apima sisteminius administracinius trikdžius ir pavienius atvejus, kai pasai neišduodami dėl politinio asmens statuso ar buvusios veiklos. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Migracijos departamento Sprendime nurodyta, jog prieglobsčio prašytojas teigė, kad (duomenys neskelbtini) ambasada atsisakė išduoti jam naują pasą dėl Vidaus reikalų ministerijos sprendimo, tačiau nepateikė jokių patikimų įrodymų, leidžiančių spręsti, kad atsisakymas išduoti pasą buvo nulemtas politiniais motyvais. Atsižvelgiant į tai, kad prieglobsčio prašytojo pateiktas pasakojimas yra fragmentiškas, neišsamus ir nepagrįstas objektyviais įrodymais, Migracijos departamentas pagrįstai vertino, jog pareiškėjo teiginiai neatitinka Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų, todėl negali būti laikomi pakankamai pagrįstais ir patikimais. Pažymėtina, kad jeigu pareiškėjas teigia, kad jis turi objektyvius įrodymus, dėl priežasčių, kodėl jam neišduodamas pasas ir kokia visiškai pagrįsta baimė dėl galimo persekiojimo kyla pareiškėjui šioje situacijoje, tai, jis ir turi tuos įrodymus pateikti bei įrodyti savo teiginius.

27.3. Migracijos departamentas Sprendime negalėjo įvertinti dokumentų, kurie buvo pateikti tik teismui. Naujos aplinkybės paaiškėjo tik pateikus teismui pareiškėjo atstovų susirašinėjimą su (duomenys neskelbtini) ambasada (duomenys neskelbtini), kuris vyko 2025 m. rugpjūčio mėn., taigi, jau po ginčijamo Sprendimo priėmimo. Todėl Migracijos departamentas negalėjo šių aplinkybių vertinti ne tik todėl, kad jos nebuvo žinomos Migracijos departamentui, tačiau ir todėl, kad tokie įrodymai Sprendimo priėmimo metu apskritai neegzistavo. Teismas pažeidė procesinės teisės normas, netinkamai vertindamas byloje esančius įrodymus ir neatsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, kurias nurodė pareiškėjo atstovė – kad pareiškėjas prašė prieglobsčio todėl, kad negali gauti paso ir be paso negali teikti prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi. Šios priežastys nepagrindžia pareiškėjo visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Teismas nepagrįstai šių nurodytų prieglobsčio prašymo pagrindų neįvertino kaip neatitinkančių Konvencijos nuostatų. Pirmosios instancijos teismas, išskirtinę reikšmę teikdamas formaliam Sprendimo vertinimui, o ne realiai egzistuojančioms bylos aplinkybėms, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris yra naikintinas.

27.4. Pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, pažeidė procesinės teisės normas ir dėl šios priežasties byla išspręsta neteisingai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 str. 1 d., 147 str.).

28. Pareiškėjas S. J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas taip pat prašo jo naudai ir atsakovo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, t. y. 600 Eur.

29. Pareiškėjas atsiliepime teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir rėmėsi aktualia LVAT praktika ir nurodo:

29.1. Sprendime neatskleidus, kokius veiksmus asmuo atliko, kurie kilmės valstybėje buvo laikomi nusikalstama veika, kokiai organizacijai jis priklausė / buvo priskirtas ir dėl ko jis patyrė baudžiamąjį politizuotą persekiojimą, atsakovas negalėjo surinkti bei įvertinti ir aktualios kilmės valstybės informacijos, siekiant identifikuoti, ar nurodytos organizacijos nariai / asmenys atlikę analogiškus veiksmus šiai dienai susiduria su realia rizika patirti persekiojimo veiksmus, grąžinus juos į kilmės valstybę, tokiu būdu liko tinkamai neįvertintas pareiškėjo prieglobsčio prašymo pagrįstumas. Pareiškėjas tvirtina, kad atsakovas neatliko pareiškėjo kartu su prieglobsčio prašymu pateiktų užsienio kalbomis surašytų dokumentų vertimo (dokumentai buvo surašyti vokiečių, arabų ir kt. kalbomis), nurodyti prieglobsčio prašytojo įrodymai apskritai nebuvo vertinti, kas jau savaime reiškia, kad atsakovas neužtikrino pareigos atlikti individualų, nešališką bei objektyvų pareiškėjo prieglobsčio prašymo tyrimą. Tarp neišverstų ir atsakovo nevertintų dokumentų buvo pateikti ir teismo sprendimai, kuriais pareiškėjas buvo nuteistas laisvės atėmimo bausmėmis dėl konkrečių nusikalstamų veikų atlikimo, paieškos nutraukimas bei amnestijos raštas. Tačiau Sprendime neatskleidus, kokius veiksmus asmuo atliko, kurie buvo laikomi (duomenys neskelbtini) nusikalstama veika, kokiai organizacijai jis priklausė / buvo priskirtas ((duomenys neskelbtini) teismo sprendime nurodoma, kad jis buvo uždraustos (duomenys neskelbtini) politinės partijos narys, rašęs partijos vardu straipsnius ir siuntęs spaudai, priklausė (duomenys neskelbtini) judėjimui), dėl ko jis patyrė baudžiamąjį politizuotą persekiojimą, atsakovas nesurinko ir nevertino aktualios kilmės valstybės informacijos, siekiant identifikuoti, ar nurodytų organizacijos nariai / asmenys atlikę analogiškus veiksmus šiai dienai susiduria su realia rizika patirti persekiojimo veiksmus, grąžinus juos į kilmės valstybę, tokiu būdu liko tinkamai neįvertintas pareiškėjo prieglobsčio prašymo pagrįstumas.

29.2. Atsakovas sąmoningai iškreipia byloje esamus bylos duomenis ir pareiškėjo prieglobsčio prašymo priežastis, arba jų nesupranta ir, atitinkamai, dėl to negalėjo jų tinkamai įvertinti jo prieglobsčio prašymo kontekste:

1) pareiškėjas savo prieglobsčio prašymo niekada ir negrindė tuo, kad jis yra žinomas opozicijos veikėjas šiai dienai;

2) pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė ne pavieniu faktu, o jų visuma, t. y., būtent tuo, kad: pareiškėjas buvo nuteistas dėl savo ankstesnės aktyvistinės veiklos ir politinių pažiūrų, už ką jį (duomenys neskelbtini) komisijos sprendimu 2019 m. pripažino nukentėjusiuoju nuo buvusio (duomenys neskelbtini) rėžimo veiksmų; nuo M. B. susideginimo 2010 m. gruodžio 17 d., lėmusio esminius rėžimo pasikeitimus iš autoritarinės sistemos perėjo į demokratinę, būtent šiuo laikotarpiu asmeniui ir buvo nacionaliniu mastu pripažintas nuo persekiojimo nukentėjusio asmens statusas; nuo 2021 m. (duomenys neskelbtini) vėl grįžo į buvusį autoritarinį rėžimą, kuriame yra sisteminiai žmogaus teisių pažeidimai bei teisių padėties blogėjimas ir rėžimui nepalankių asmenų persekiojimas, pačiam atsakovui nurodant, kad nuo 2021 m.

K. S. suspendavo parlamento veiklą, perėmė vykdomąją ir įstatymų leidžiamąją valdžias. Valdžios institucijos suintensyvino represijas prieš politinę opoziciją ir kitus kritikus, įskaitant masinius areštus, žurnalistų įkalinimą bei pilietinės visuomenės organizacijų persekiojimą. (duomenys neskelbtini) komisijos, kuri pripažino pareiškėją nukentėjusiu nuo rėžimo, pirmininkė S. B. buvo sulaikyta, o šie veiksmai traktuojami kaip politiškai motyvuoti; atsinaujino valdžios jau praeityje vykdytas persekiojimas ir susidomėjimas, nes:

a) apie pareiškėjo paiešką ir domėjimąsi jo lokacija pranešė jo šeimos nariai, kam pagrįsti pareiškėjas atsakovui pateikė susirašinėjimo / pokalbio su seserimi iškarpą;

b) ambasada jam dvejus metus išduoti atsisakė pasą, kas rodo, kad jis vėl tapo politinis taikinys dėl savo praeities veiksmų; 3) (duomenys neskelbtini) komisijos, kuri pripažino pareiškėją nukentėjusiu nuo rėžimo, pirmininkė S. B. sulaikymo ir pripažinimo politine kaline (remiantis paties atsakovo pateikta kilmės valstybės informacija) epizodas akcentuotas teisme ne dėl to, kad jos situacija yra identiška pareiškėjo situacijai, o dėl to, kad nurodyta informacija dar kartą pagrindžia (duomenys neskelbtini) esamo autoritarinio rėžimo agresyvėjimą bei tai, kad organas ir asmuo, oficialiai pripažinę pareiškėją nukentėjusiu nuo rėžimo, šiuo metu patys yra persekiojami dėl politinių motyvų.

29.3. Atsakovo pateikta kilmės valstybės informacija, pasai yra neišduodami ne tik aktyviems politiniams veikėjams ar išimtinai dėl techninių kliūčių, bet ir buvusiems politiniams aktyvistams, atsisakymą pateikiant žodžiu, kas yra visiškai suderinama su pareiškėjo pasakojimu ir jo veiksmų eiga, todėl ši pasakojimo dalis turėjo būti vertinama jo naudai ir pripažinta kaip nustatyta aplinkybe. Aprašo 97.1 punktas numato pareigą surinkti tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą, būtent atsakovui, ir, remiantis būtent atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija, matyti, kad pareiškėjo pasakojimas bei susirašinėjimo su ambasada kopijos yra suderinamos su jo surinkta kilmės valstybės informacija, todėl nesuprantamas atsakovo apeliaciniame skunde pateiktas teiginys, kad jis pats kvestionuoja savo Sprendime surinktos kilmės valstybės informacijos patikimumą. Pareiškėjas teigia, kad naujas teismui pateiktas įrodymas nėra laikytinas nauja prieglobsčio prašymo aplinkybe, kadangi nurodytos aplinkybės buvo pareiškėjo įrodinėjamos dar iki Sprendimo priėmimo (t. y., kad pasas jam neišduodamas dėl politinių priežasčių ir jo ieško teisėsauga kilmės valstybėje), tačiau atsakovas pasakojimą dėl paso neišdavimo dėl politinių priežasčių atmetė, nesudarydamas galimybės jam pateikti papildomus rašytinius įrodymus, paneigiančius nurodytas atsakovo prielaidas, todėl, atitinkamai, į ambasadą pakartotinai kreiptasi su teisininko pagalba jau po ginčijamo Sprendimo priėmimo, tikslu paneigti atsakovo išvadas, ką pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino bylos nagrinėjimo kontekste.

29.4. Pareiškėjo pasakojimas apie teisėsaugos institucijų susidomėjimą juo turėjo būti vertinamas visų nustatytų faktų kontekste bei turėjo atsakovo būti pripažintas nustatytu materialiniu faktu ir vertinamas jo prieglobsčio prašymo kontekste.

29.5. Remiantis tuo, kad atsakovas pripažįsta, kad pareiškėjas praeityje jau patyrė persekiojimo veiksmus, buvo tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu pripažintas persekiojimo auka, vadovaujantis Įstatymo 83 straipsnio 3 dalimi, būtent Migracijos departamentui perkeliama įrodinėjimo našta pagrįsti, kad yra objektyviai egzistuojančių „priežasčių manyti, kad toks persekiojimas nepasikartos ar tokie veiksmai nebus padaryti dar kartą“, kas akivaizdžiai nebuvo padaryta.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 30. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), pagrįstumo ir teisėtumo.

31. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Sprendimo trūkumai sudaro pagrindą išvadai, kad Sprendime buvo nepilnai įvertintos pareiškėjo individualios aplinkybės, neištirta jo versija dėl grėsmės kilmės valstybėje dėl ankstesnės jo politinės veiklos, todėl Sprendimas laikytinas neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies, 3 straipsnio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai Sprendimas teismo panaikintas, o atsakovas įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

32. Migracijos departamentas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimų.

33. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų.

34. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga suteikiama, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

35. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu; šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo tokių veiksmų.

36. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

37. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad, įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta, remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr. 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, jog asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

38. Aprašo 97 punkte nurodyta, kad, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas, nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.

39. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Tvarkos aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.

40. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.

41. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/95/ES „Dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų“ nustatyta, kad tarptautinės apsaugos prašymas vertinamas, išnagrinėjus kiekvieną atvejį individualiai ir atsižvelgiant į:

a) visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą;

b) atitinkamus prašytojo pateiktus pareiškimus ir dokumentus, įskaitant informaciją apie tai, ar prašytojas patyrė ar gali patirti persekiojimą arba didelę žalą;

c) prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, įskaitant tokius veiksnius kaip antai biografijos faktai, lytis ir amžius, kad pagal prašytojo asmenines aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš jį vykdyti ar galimai vykdyti veiksmai galėtų būti laikomi persekiojimu arba didele žala;

d) tai, ar prašytojo veikla išvykus iš kilmės šalies buvo nukreipta vieninteliam arba pagrindiniam tikslui pasiekti – sudaryti reikiamas sąlygas prašyti tarptautinės apsaugos, kad būtų įvertinta, ar dėl tos veiklos į tą šalį grąžintas prašytojas būtų persekiojamas arba, ar jam grėstų didelė žala;

e) tai, ar galima pagrįstai tikėtis, kad prašytojas galėtų naudotis kitos šalies, kurioje jis galėtų gauti pilietybę, apsauga (4 str. 3 d. a–e p.). Tai, kad prašytojas jau buvo persekiojamas ar jam buvo padaryta didelė žala arba buvo tiesiogiai grasinama persekioti ar padaryti didelę žalą, yra rimtas visiškai pagrįstos prašytojo persekiojimo baimės ar realaus pavojaus patirti didelę žalą požymis, nebent yra tinkamų priežasčių manyti, kad toks persekiojimas nepasikartos ar didelė žala nebus padaryta dar kartą (4 str. 4 d.). Kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos:

a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą;

b) pateikta visa prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija;

c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prašytojo atveju;

d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė; ir e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai yra patikimas (4 str. 5 d. a–e p.).

42. Pareiškėjas grindė savo prieglobsčio prašymą tuo, kad bijo grįžti į kilmės valstybę bijodamas patirti sunkaus pobūdžio politizuotą persekiojimą dėl ankstesnės politinės veiklos, pasikeitus šalies režimui. Po 2021 m. įvykusių politinių pokyčių (duomenys neskelbtini) policijos institucijos pradėjo domėtis pareiškėjo buvimo vieta. Taip pat pareiškėjas paaiškino, kad pasibaigus jo (duomenys neskelbtini) paso galiojimo laikui, jis kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambasadą (duomenys neskelbtini) su prašymu išduoti naują dokumentą, tačiau nepaisant jo pastangų, jam pasas išduotas nebuvo, galiausiai ambasados darbuotojai telefonu informavo, kad naujas pasas jam neišduodamas, ką pareiškėjas laiko aplinkybe, pagrindžiančia jam gresiantį persekiojimą dėl konvencinių priežasčių.

43. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Migracijos departamentas Sprendime pateikė apibendrintą kilmės šalies informaciją, kurioje nurodytas režimo pasikeitimas 2021 m. ir po jo sekęs reikšmingas žmogaus teisių pablogėjimas, bei politinių oponentų persekiojimas. Sprendime taip pat įvertinti pareiškėjo teiginiai apie jo ankstesnę veiklą ir teistumą, bei išteisinimą. Tačiau, kaip tinkamai nurodė pirmosios instancijos teismas, Sprendime nėra atskleistas konkretus pareiškėjo veikų, už kurias jis buvo persekiojamas praeityje, turinys, ir nėra vertinamas tokių veikų baudžiamumas ar persekiojimo tikimybė dabartinės situacijos kontekste. Tai, kad pareiškėjas grįžo gyventi į (duomenys neskelbtini) 2011 m. ir gyveno ten iki 2020 m. nagrinėjamu atveju nei patvirtina, nei paneigia pareiškėjo baimę patirti persekiojimą, nes pareiškėjas jam kylančią grėsmę sieja būtent su vėliau 2021 m. iš demokratinio į autoritarinį pasikeitusiu režimu ir įvykusiais įvykiais. Be to, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tai, kad Sprendimo išvadą, jog nėra persekiojami ankstesnei autoritarinei valdžiai oponavę asmenys, paneigia ir faktas, kad naujasis režimas 2024 m. sulaikė buvusią (duomenys neskelbtini) komisijos pirmininkę S. B.

44. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir atsakovo Sprendime pateiktą išvadą dėl pareiškėjui neišduodamo paso, kadangi nors atsakovas pripažino, kad pasų neišdavimo problema (duomenys neskelbtini) turi kompleksišką pobūdį, tačiau, neatlikęs išsamaus tyrimo individualiu atveju, padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjui pasas nėra išduodamas ne dėl politinių motyvų.

45. Taigi pirmosios instancijos teismas konstatavęs Sprendimo trūkumus pagrįstai padarė išvadą, kad Sprendime buvo nepilnai įvertintos pareiškėjo individualios aplinkybės, neištirta jo versija dėl grėsmės kilmės valstybėje dėl ankstesnės jo politinės veiklos, todėl Sprendimas laikytinas neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies, 3 straipsnio reikalavimų.

46. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, pagal ESTT praktiką, 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos 46 straipsnio 3 dalyje žodžių junginys „užtikrina, jog taikant veiksmingą teisių gynimo priemonę būtų numatytas išsamus ir ex nunc faktinis ir teisinis tarptautinės apsaugos poreikių [faktinių ir teisinių aplinkybių] nagrinėjimas“ aiškintinas taip, kad pagal šią nuostatą valstybės narės savo nacionalinę teisę turi pritaikyti taip, kad nagrinėdamas nurodytus skundus teismas išnagrinėtų visas faktines ir teisines aplinkybes, kurios suteiktų jam galimybę konkretų atvejį įvertinti pagal tuo metu esamą situaciją (2024 m. spalio 4 d. sprendimo Ministerstvo vnitra České republiky, Odbor azylové a migrační politiky, C‑406/22, EU:C:2024:841, 87 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Šiuo klausimu terminas „ex nunc“ reiškia, kad teismas turi pareigą atlikti vertinimą, kuriame prireikus būtų atsižvelgta į naujas aplinkybes, susiklosčiusias po to, kai buvo priimtas sprendimas, dėl kurio vėliau pateiktas skundas. Iš esmės toks vertinimas suteikia galimybę išnagrinėti tarptautinės apsaugos prašymą išsamiai, nesant poreikio grąžinti bylą sprendžiančiajai institucijai. Taigi teismo turima teisė atsižvelgti į naujas aplinkybes, dėl kurių ši institucija nepareiškė nuomonės, atitinka Direktyvos 2013/32 tikslą, kaip, be kita ko, matyti iš jos 18 konstatuojamosios dalies, kad sprendimai dėl tarptautinės apsaugos prašymų būtų priimami „kuo skubiau, nedarant poveikio tinkamo ir išsamaus nagrinėjimo atlikimui“ (2024 m. spalio 4 d. Sprendimo Ministerstvo vnitra České republiky, Odbor azylové a migrační politiky, C‑406/22, EU:C:2024:841, 78 ir 88 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija). Šios direktyvos 46 straipsnio 3 dalyje vartojamas būdvardis „išsamus“ patvirtina, kad teismas turi išnagrinėti tiek aplinkybes, į kurias sprendžiančioji institucija atsižvelgė ar būtų galėjusi atsižvelgti, tiek į aplinkybes, kurios susiklostė šiai institucijai priėmus sprendimą (2024 m. spalio 4 d. Sprendimo Ministerstvo vnitra České republiky, Odbor azylové a migrační politiky, C‑406/22, EU:C:2024:841, 89 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

47. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu pateikė pareiškėjo atstovo ir (duomenys neskelbtini) ambasados susirašinėjimas, kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) ambasada (duomenys neskelbtini) yra gavusi oficialų laišką iš (duomenys neskelbtini) pasienio ir užsieniečių policijos generalinės direkcijos, kuriame pranešama, kad pareiškėjas yra kviečiamas sureguliuoti savo padėtį minėtoje institucijoje (t. y., (duomenys neskelbtini) pasienio ir užsieniečių policijos generalinėje direkcijoje).

48. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą ESTT praktiką dėl ex nunc vertinimo, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė ir vertino pareiškėjo naujai pateiktus įrodymus, kuriais pareiškėjas įrodinėja esminę reikšmę turinčius faktus (pareiškėjo galimą persekiojimą) ir pagrįstai konstatavo, kad ši aplinkybė turi būti detaliai ištirta siekiant nustatyti, ar toks atsisakymo pratęsti paso galiojimo pagrindas nėra susijęs su galimu asmens persekiojimu, taigi toks vertinimas turi būti atliktas administracinės procedūros metu, vertinant aplinkybių visumą.

49. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir byloje atliktu įrodymu vertinimu. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai taikytų materialiosios teisės normų, konstatuojant, kad nagrinėjamu atveju nebuvo įvertintos visos faktinės ir teisinės aplinkybės.

50. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atmesti atsakovo Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą.

Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė