2021-01-20 Nr. CB-652-2-01-3-03392-2012-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-161

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-03392-2012-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. sausio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės–Balynienės, Danguolės Bublienės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2021 m. sausio 5 d. gautu ieškovė S. N. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 15 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė S. N. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. N. ieškinį atsakovei E. C. dėl nuosavybės ir valdymo teisių pažeidimo ir atsakovės E. C. priešieškinį ieškovei S. N. dėl nuosavybės ir valdymo teisių pažeidimo, tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, E. E., I. E., sodininkų bendrija „Verkiai“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Aplinkos inžinerija“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Topokada“. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismas neteisingai nustatė ieškovės žemės sklypo plotą, taip pat neteisingai nurodė, kad uždarosios akcinės bendrovės „Topokada“ žemės sklypo planas valstybės įmonėje „Registrų centras“ neįregistruotas. Teismo argumentai, kad uždaroji akcinė bendrovė „Topokada“ atlikti kadastriniai matavimai yra netinkami, yra neobjektyvūs ir nepagrįsti, nes teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro 32 punkto nuostatas ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 30 punkto nuostatas. Nors teismas sprendė, kad atliekant kadastrinius matavimus ieškovės žemės sklypui turi būti imamasi Taisyklių 30 punkte nustatytų veiksmų, ieškovė su tokiu teismo vertinimu nesutinka. Šiuo atveju matininkai turėjo vadovautis sodininkų bendrijos sodo išplanavimo projekte (generaliniame plane) ir sodo žemės sklypo plane nurodytomis konkretaus žemės sklypo ribomis. Pažymėtina, kad uždaroji akcinė bendrovė „Topokada“ neatstatinėjo šalių sklypų riboženklių, nes atlikinėjo naujus kadastrinius matavimus, o ne anksčiau valstybinėje koordinačių sistemoje atliktų matavimo tikslinimą. Teismas nepagrįstai perkėlė ieškovei pareigą atstatyti atsakovės žemės sklype sunaikintus riboženklius. Taigi, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes neįvertino visų įrodymų arba juos netinkamai įvertino. Teismas netinkamai nustatė šalių sklypų bendrą ribą, praktiškai neišnagrinėjo ieškovės apeliacinio skundo dalyje dėl ribos nustatymo, prioritetą suteikė atsakovės pozicijai, ignoravo esminius įrodymus. Teismas, nustatinėdamas sklypų ribą, rėmėsi atsakovės tvoros vieta, taip nesivadovaudami ginčo šalių interesų pusiausvyros ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti už ieškovę žyminį mokestį sumokėjusiam advokatui J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieno šimto eurų) dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2021 m. sausio 8 d. Swedbank banke, dokumento Nr. 31.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė–Balynienė

Danguolė Bublienė

Dalia Vasarienė