668b50cc-edda-4b63-b142-fb6e4d73ccaf · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2S-709-553/2013

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01415-2013-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 106.8.1; 128.2; 122.4

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) L.

M. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-24 nutarties, priimtos civilinėje byloje iÅ¡sprendus pareiÅ¡kėjos L.

M. pareiÅ¡kimo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio (A. K. mirties 1942 metais) fakto nustatymo ir įstatymo nustatyto termino giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, Z. M., D. G., A. K., priėmimo klausimÄ , ir n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja kreipėsi

į teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A. K. mirė 1942 metais ir atnaujinti terminÄ giminystės ryšį

patvirtinantiems dokumentams pateikti. Šį juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ pareiÅ¡kėja prašė nustatyti nuosavybės teisių atkÅ«rimo tikslu. Kartu prašė atnaujinti terminÄ giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams, o bÅ«tent teismo sprendimui dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, pateikti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-01-24 priėmė nutartį atsisakyti priimti pareiškėjos

L. M. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio (A. K. mirties 1942 metais) fakto nustatymo ir įstatymo

nustatyto termino giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo. Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėja praÅ¡o „nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A. K. mirė 1942 metais“, tačiau nenurodo kada ir kur A. K. mirties faktas buvo įregistruotas, kas leidžia spręsti, jog įstatymo nustatytų bÅ«tinų sÄ lygų, reikalingų juridinio fakto nustatymui. Todėl teismas sprendė, kad pareiÅ¡kimas nenagrinėtinas teisme XXVI skyriuje nustatyta tvarka ir negali bÅ«ti priimtas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Atsisakius priimti pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, bendrosios kompetencijos teisme nenagrinėtinas reikalavimas dėl termino giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikimo. Teismas pareiÅ¡kėjai iÅ¡aiÅ¡kino, jog bylos dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu nagrinėtinos CPK XXVI skyriuje nustatyta tvarka, teismui pateikiant pareiÅ¡kimÄ atitinkantį CPK 449, 450 straipsnių reikalavimus.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu apeliantė (pareiÅ¡kėja) L. M. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-24 nutartį ir bylÄ perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nurodo, kad:

1. prašomu

nustatyti juridinę reikšmę turinčiu faktu apeliantė nesiekia įregistruoti A. K. mirties fakto Lietuvos Respublikos civilinės

metrikacijos įstaigoje ir nesiekia pasekmių civiliniuose teisiniuose santykiuose, todėl sprendžiant pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ teismas nepagrįstai vadovavosi Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.18 straipsniu. PareiÅ¡kime buvo nurodyta, kad faktas nustatomas nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo tikslu;

2. CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 – 9 punktuose mirties fakto nustatymas nenumatytas, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje nustatyta, kad mirties faktÄ patvirtinančiu dokumentu gali bÅ«ti teismo sprendimas dėl piliečio mirties fakto nustatymo;

3. iÅ¡ į bylÄ pateiktų dokumentų matyti, kad A. K. gimė (duomenys neskelbtini), 1939-09-19 buvo suimtas ir kaip karo belaisvis 1941-07-11 represuotas į RusijÄ ((duomenys neskelbtini) stovyklÄ ). Daugiau duomenų apie A. K. likimÄ nėra iÅ¡likę;

4. atsisakymas priimti apeliantės pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo užkerta keliÄ atkurti nuosavybės teises M. G.;

5. aplinkybė, kad pareiÅ¡kime nėra nurodyta tiksli A. K. mirties data ir vieta, nesudaro pagrindo atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ , kadangi netikslumai gali bÅ«ti paÅ¡alinami per trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ ; vieta gali bÅ«ti patikslinta, nes tikėtina, jog A. K. mirė belaisvių stovykloje Rusijoje, tačiau tikslios mirties datos apeliantė negali nurodyti dėl objektyvių priežasčių. Tikslios mirties datos nustatymas yra neįmanomas ir nėra bÅ«tinas, nes A. K., kaip buvusio žemės savininko mirties faktas reikalingas nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«rai užbaigti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Civilinio proceso teisena dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo turi specialiÄ paskirtį ir gali bÅ«ti naudojama tik esant tam tikroms įstatyminėms prielaidoms. Pagal CPK 444, 445 straipsnių nuostatas juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. nuo jų priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Å ios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai. Nagrinėjamoje byloje apeliantė praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinti faktÄ , jog A.

K. mirė 1942 metais, su tikslu atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , apeliantė neturi šį faktÄ patvirtinančio dokumento ir nurodo, kad negali jo gauti kita, t. y. ne teismo, tvarka. Pažymėtina, kad Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalį teismas nagrinėja bylas dėl mirties įregistravimo fakto nustatymo (3 punktas) arba dėl asmens mirties tam tikru laiku ir tam tikromis aplinkybėmis fakto nustatymo, jeigu civilinės metrikacijos įstaigos atsisako įregistruoti mirtį (7 punktas).

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ nustatomas ne pats mirties akto faktas, bet jo įregistravimo faktas. Jeigu praÅ¡omas nustatyti faktas nebuvo įregistruotas, jis negali bÅ«ti nustatytas, nes neturės juridinės reikÅ¡mės. Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ nustatomas mirties faktas, tačiau skirtingai nuo fizinio asmens paskelbimo mirusiu (CPK 449 – 453 straipsniai) Å¡iuo atveju nustatomas tikras mirties faktas, jos laikas bei aplinkybės, kuriomis asmuo mirė.

Be to, pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ mirties faktas gali bÅ«ti nustatytas teismo tik po to, kai pareiÅ¡kėjas kreipėsi į civilinės metrikacijos įstaigÄ ir Å¡i atsisakė įregistruoti asmens mirtį. Nagrinėjamoje byloje apeliantė tiek pareiÅ¡kime, tiek atskirajame skundė iÅ¡dėstė faktines aplinkybes tik dėl to, jog A. K. gimė (duomenys neskelbtini)., 1939-09-19 jis buvo suimtas ir kaip karo belaisvis 1941-07-11 represuotas į RusijÄ ((duomenys neskelbtini) stovyklÄ ). Apeliantė nepateikė jokių duomenų, kurie leistų nustatyti, kada tiksliai (nurodant metus, mėnesį ir dienÄ ), kokioje konkrečioje vietoje (neapsiribojant vien valstybės nurodymu), kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis mirė A.

K.. Pati apeliantė pažymi, kad tikslios mirties datos negali nurodyti dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl to, kad Å¡ios datos nežino ir nėra galimybių jai nustatyti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmeniui turint tikslÄ , jog teismas konstatuotų spėjamÄ mirties faktÄ , asmuo turi kreiptis į teismÄ ne su pareiÅ¡kimu dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo (CPK XXVI skyrius), o su pareiÅ¡kimu (atitinkančiu CPK 449, 450 straipsnio reikalavimus) dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu (CPK XXVII skyrius).

Taigi minėtos aplinkybės patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ atsisakydamas nagrinėti pareiÅ¡kimÄ CPK XXVI skyriuje nustatyta tvarka, kadangi apeliantė nenurodė bÅ«tinų sÄ lygų tam, kad pareiÅ¡kimÄ galima bÅ«tų nagrinėti vadovaujantis minėta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kuriÄ apeliantės atskirojo skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-24 nutartis paliktina nepakeista.

Teismas, vadovaudamasi CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė:

PareiÅ¡kėjos L. M. atskirÄ jį skundÄ atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-24 nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėja                                                                                                                     Aldona

Tilindienė