2018-08-07 Nr. AB-14011-3-61-3-01801-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-536-556/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01801-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 43.5.9.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. rugpjūčio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos B. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. Š. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja B. Š. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2018 m. kovo 21 d. rašto Nr. 1SS-571-(9.5.) (toliau – ir Raštas) ir NŽT 2018 m. balandžio 25 d. rašto Nr. 1SS-820-9.5), pareiškėja taip pat prašė atnaujinti terminą dėl NŽT 2018 m. kovo 21 d. rašto Nr. 1SS-571-(9.5.) apskundimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 31 d. nutartimi netenkino pareiškėjos B. Š. prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą dėl NŽT 2018 m. kovo 21 d. rašto Nr. 1SS-571-(9.5.) ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėja prašė panaikinti NŽT 2018 m. kovo 21 d. raštą Nr. 1SS-571-(9.5.), kurio apskundimo terminą praleido dėl to, kad 2018 m. kovo 20 d. kreipėsi su tapačiais klausimai į NŽT direktorių. Pareiškėjos nurodytą aplinkybę teismas nelaikė svarbia, sudarančią pagrindą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėja dar iki 2018 m. kovo 20 d. kreipimosi tapačiais klausimais į NŽT direktorių, nežinojo ir negalėjo žinoti apie NŽT 2018 m. kovo 21 d. raštą Nr. 1SS-571-(9.5), kuris buvo priimtas kitą dieną po jos kreipimosi. Teismo vertinimu, pareiškėja nebuvo pakankamai atidi, rūpestinga ir sąžininga, kylančias pareigas vykdė aplaidžiai ir neatsakingai, o jos nurodyta aplinkybė nesutrukdė jai laiku, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytais terminais kreiptis į teismą.

Dėl NŽT 2018 m. balandžio 25 d. rašto Nr. 1SS-820-(9.5.) teismas nurodė, jog šiame rašte pareiškėjai buvo pateikta informaciją dėl žemės sklypo ribų atstatymo; greta žemės sklypo esančioje laisvos valstybinės žemės teritorijoje tiesiant elektros kabelį sunaikinto įvažiavimo kelio į šį žemės sklypą; įvažiavimo kelio į šį žemės sklypą įsirengimo ir šiame žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti reikalingo servituto nustatymo. Teismo vertinimu, šiame rašte nebuvo įtvirtinti kokie nors įpareigojimai ar nustatomos teisės pareiškėjai, o tik pateikta informacija. Atsižvelgęs į tai, kad šis raštas yra tik aiškinamojo-informacinio pobūdžio dokumentas, kuris tiesiogiai nesukūrė pareiškėjai teisių ar pareigų, jos skundo dalį dėl NŽT 2018 m. balandžio 25 d. rašto Nr. 1SS-820-(9.5.) teismas atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

III. Pareiškėja B. Š. atskirajame skunde prašo jos skundą priimti.

Pareiškėja teigia, jog negavus raštiško NŽT atsakymo į jos 2018 m. kovo 20 d. kreipimąsi, nebuvo pagrindo skųsti NŽT 2018 m. kovo 21 d. Raštą. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti jos skundo dalį dėl NŽT 2018 m. balandžio 25 d. rašto Nr. 1SS-820-(9.5.).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Byloje nėra ginčo, jog pareiškėja, kuri į teismą kreipėsi 2018 m. gegužės 21 d., praleido terminą NŽT 2018 m. kovo 21 d. raštui Nr. 1SS-571-(9.5.) apskųsti.

Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012; 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015; 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-723-502/2017).

Atskirajame skunde pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl praleisto skundo padavimo termino neatnaujinimo ir teigia, kad terminą skundui paduoti ji praleido dėl to, kad 2018 m. kovo 20 d. su tapačiais klausimais kreipėsi į NŽT direktorių.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į ABTĮ nuostatas, teismų praktiką ir įvertinusi nustatytas bylos aplinkybes, pareiškėjos nurodytas skundo padavimo teismui termino praleidimo priežastis, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad pareiškėja nebuvo pakankamai atidi, rūpestinga ir sąžininga, jai kylančias pareigas vykdė aplaidžiai ir neatsakingai. Jokių kitų objektyvių, nuo jos valios nepriklausiusių priežasčių, kodėl per visą laikotarpį nuo NŽT 2018 m. kovo 21 d. Rašto priėmimo, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, nenurodė. Pažymėtina, jog ginčijamame NŽT Rašte pareiškėjai buvo aiškiai nurodyta, jog šis Raštas gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba apygardos administraciniam teismui. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės nelaikytinos objektyviomis ir nepriklausiusiomis nuo jos valios, todėl vertintinos kaip subjektyvios bei nesudarančios pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Nagrinėdama atskirojo skundo argumentus dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį dėl NŽT 2018 m. balandžio 25 d. rašto Nr. 1SS-820-(9.5.) teisėjų kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamu NŽT 2018 m. balandžio 25 d. raštu Nr. 1SS-820-(9.5.) pareiškėja tik informuojama apie jos atžvilgiu jau priimtus NŽT sprendimus ir nustatytus servitutus, taip pat atsakovas išaiškino, į ką ji gali kreiptis siekdama įsirengti įvažiavimo kelią. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo poziciją, kad aptartų ABTĮ teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog ginčijamas NŽT 2018 m. balandžio 25 d. raštas Nr. 1SS-820-(9.5.) yra informacinio pobūdžio ir nesukelia pareiškėjai teisių ar pareigų.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priėmęs ginčijamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias skundo priėmimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos B. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius

Milda Vainienė