2024-05-22 Nr. AB-10382-3-62-3-00407-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-226-602/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00407-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. M. skundą atsakovei Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos seniūnei dėl vilkinimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja A. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė įpareigoti Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos seniūnę (toliau – ir Seniūnė) teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti jos 2024 m. vasario 24 d. prašymą atsiųsti informaciją apie priimtus dokumentus, pateikti pareiškėjai teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja skunde paaiškino, kad 2024 m. vasario 24 d. ji kreipėsi su paklausimu į Seniūnę dėl išvažinėtos žalios vejos prie namo, kuriame pareiškėja gyvena ir prašė imtis reikiamų veiksmų, kad problema būtų išspręsta. Pareiškėja nurodė, kad elektroninėmis priemonėmis pasirašytą paklausimą siuntė elektroniniu laišku, kuriame taip pat prašė pateikti informaciją apie priimtus dokumentus, o 2024 m. vasario 26 d. gavo patvirtinimą iš Seniūnės pavaduotojos A. L., kad prašymas gautas. Pareiškėja nurodė, kad iki kreipimosi į teismą dienos ji informacijos apie priimtus dokumentus iš Seniūnės negavo. Savo teisę gauti šį dokumentą pareiškėja grindė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (Vyriausybės 2021 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr.1014 redakcija; toliau – ir Taisyklės) 31 punktu.

Pareiškėja pažymėjo, kad Seniūnė iki šiol nepateikė jokio atsakymo (sprendimo) į prašymą dėl informacijos apie priimtus dokumentus pateikimo, tuo suvaržydama pareiškėjos teisę laiku ir tinkamai gauti informaciją. Seniūnė, pažeisdama teisės normose įtvirtintus reikalavimus, vilkina atlikti pareigas ir jos kompetencijai priskirtus veiksmus.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 1 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos A. M. skundą.

Teismas pažymėjo, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Teismas nurodė, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–9 punktuose yra nustatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant, teismas nutartimi atsisako priimti skundą. Jeigu teismas skundo priėmimo stadijoje nustato bent vieną iš minėtoje teisės normoje nurodytų aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą.

Vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei 17 straipsniu ir atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas pažymėjo, kad administracinis teismas suinteresuoto asmens skundą imasi nagrinėti tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administraciniams teismams yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 3 dalį viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus, pagal 4 dalį – viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje yra reglamentuota, kad jeigu viešojo administravimo subjektas nevykdo savo pareigų arba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas atlikti veiksmus) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo tos dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo terminas.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra reiškiamas tada, kai tam tikra institucija neatlieka veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas.

Teismas konstatavo, kad skundą teismui suinteresuotas asmuo gali pateikti tik tuo atveju, kai dėl jo yra priimtas neigiamas kompetentingo administravimo subjekto sprendimas ar yra vilkinama išspręsti keliamą klausimą. Tik tokiu atveju būtų pagrindas vertinti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas, kurį pagal ABTĮ turėtų nagrinėti administracinis teismas. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad tarp šalių būtų kilęs ginčas, nagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka.

Teismas nustatė, kad pareiškėja su paklausimu į Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos seniūnę kreipėsi 2024 m. vasario 24 d., o skundą dėl nepateikiamo atsakymo teismui pateikė 2024 m. kovo 1 d., t. y. nesuėjus atsakymo pateikimo terminui, kaip nustatyta VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje. Teismo vertinimu, pareiškėja kreipėsi į teismą su reikalavimu įpareigoti priimti sprendimą dėl jos kreipimosi, kuriam priimti pagal nurodytą teisinį reglamentavimą dar nėra suėjęs terminas. Teismas nenustatė, kad tarp šalių būtų kilęs ginčas, nagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, todėl, remdamasis išdėstytais argumentais, pareiškėjos A. M. skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

III. Pareiškėja A. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 1 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėja taip pat prašo jai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja pakartoja skunde nurodytas kreipimosi į Seniūnę aplinkybes ir pabrėžia, kad ji skunde teismui aiškiai nurodė, jog kreipiasi dėl prašymo pateikti informaciją, o ne dėl paklausimo. Vadovaudamasi Taisyklių 31 punktu, pareiškėja tvirtina, kad dėl prašymo pateikti informaciją apie priimtus dokumentus jai atsakymas turėjo būti pateiktas per 3 darbo dienas nuo prašymo institucijoje gavimo. Seniūnė iki šiol nepateikė jokio atsakymo (sprendimo) į prašymą dėl pažymos (informacijos) pateikimo apie priimtus dokumentus, tuo suvaržydama pareiškėjos teisę laiku ir tinkamai gauti informaciją. Atsakovas, neatlikdamas pareigos dėl privalomo jam administracinio veiksmo, pažeidė pareiškėjos teisę į gerą administravimą.

Nesutikdama su teismo išvada, kad pareiškėja į teismą kreipėsi dar nesuėjus atsakymo į paklausimą pateikimo terminui, pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ginčui taikė ne tą teisės normą, t. y. jis taikė Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, kuri nustato, jog viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos.

Pareiškėja pabrėžia, kad Taisyklių 31 punkte yra nustatytas konkretus terminas viešojo administravimo subjektui atlikti administracinį veiksmą – 3 darbo dienos nuo prašymo ar skundo gavimo institucijoje dienos, naudojant asmens nurodytą kontaktinę informaciją, turi būti išsiunčiama pažyma (informacija) apie priimtus dokumentus, kai yra išreikštas asmens pageidavimas. Šiuo atveju buvo aiškiai išreikštas ir pateiktas pareiškėjos prašymas, todėl kilusiam ginčui turi būti taikomas Taisyklių 31 punktas, o ne VAĮ 10 straipsnio 4 dalies nuostatos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundas turėjo būti priimtas ir išnagrinėtas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos pagal atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 1 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, teisėtumas bei pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, konstatavęs, kad tarp pareiškėjos ir Seniūnės nebuvo kilęs ginčas, nagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendė, kad pareiškėja į teismą kreipėsi dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, dar nesuėjus reikalaujamo atlikti veiksmo (t. y. atsakymo į pareiškėjos paklausimą) atlikimo terminui.

Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, pareiškėja atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino skundo dalyką, kadangi pareiškėja į teismą kreipėsi ne dėl atsakymo į paklausimą pateikimo, o dėl to, kad iš Seniūnės negavo informacijos (pažymos) apie priimtus dokumentus. Pareiškėjos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas – teismas turėjo vadovautis ne VAĮ 10 straipsnio 4 dalimi, o Taisyklių 31 punktu, kuriame nustatytas aiškus terminas informacijai apie priimtus dokumentus pateikti.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Tuo atveju, kai skundo priėmimo stadijoje nustatoma, kad skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą) (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Taip pat akcentuotina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; kt.), kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015; kt.); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015; kt.); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015; kt.). Taip pat ABTĮ nustatyta tvarka nenagrinėjami reikalavimai dėl informacinio pobūdžio dokumentų, kurie nesukelia asmenims jokių teisinių pasekmių, panaikinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-93-575/2024; kt.).

ABTĮ 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu viešojo administravimo subjektas nevykdo savo pareigų arba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas atlikti veiksmus) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad viešojo administravimo subjektui praleidus įstatyme ar kitame teisės akte nustatytą administracinio sprendimo priėmimo terminą, galima konstatuoti viešojo administravimo subjekto neveikimą, tai suteikia teisę asmeniui ginti savo teises kreipiantis su skundu dėl neveikimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1176/2012; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2907/2012).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjos atstovas Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos seniūnei elektroniniu paštu adresu: prienu_seniunija@prienai.lt 2024 m. vasario 25 d. išsiuntė pareiškėjos 2024 m. vasario 25 d. paklausimą, kuriame ji skundėsi, kad prie namo, kuriame pareiškėja gyvena, išvažinėta veja ir kėlė klausimus dėl atitvarų, kitų apsauginių užtvarų, ženklų įrengimo. Minėtame elektroniniame laiške buvo prašoma pateikti informaciją apie priimtus dokumentus. Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos seniūnės pavaduotoja A. L., atsakydama į minėtą elektroninį laišką, 2024 m. vasario 26 d. elektroniniame laiške nurodė, kad pareiškėjos prašymas gautas.

VAĮ 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Prašymas ar skundas gali būti pateiktas per E. pristatymo sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, paštu, kreipiantis asmeniškai arba per atstovą. Atstovo teisė atstovauti turi būti įrodoma rašytiniu sutikimu (VAĮ 11 str. 2 d.).

Pagal Taisyklių 31 punktą, priėmus prašymą ar skundą asmeniui kreipiantis asmeniškai, asmens pageidavimu įteikiama, o jeigu prašymas ar skundas gautas per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą, kitomis institucijos naudojamomis elektroninių ryšių priemonėmis, paštu – asmens pageidavimu per 3 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo institucijoje dienos naudojant asmens nurodytą kontaktinę informaciją išsiunčiama pažyma (informacija) apie priimtus dokumentus.

Taisyklių 32 punkte numatyta, kad prašymai ir skundai, išskyrus prašymus ir skundus, į kuriuos Taisyklių 18 punkte nustatyta tvarka galima atsakyti iš karto arba ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje nurodytus terminus. VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.

Šiuo aspektu pažymėtina, jog VAĮ 14 straipsnis įtvirtina, kad asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus šio įstatymo nustatyta tvarka inter alia administraciniam teismui.

Primintina, kad pareiškėja 2024 m. kovo 1 d. skunde teismui prašė įpareigoti Seniūnę teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti jos 2024 m. vasario 25 d. prašymą (skunde ir atskirajame skunde nurodyta 2024 m. vasario 24 d. data) atsiųsti informaciją apie priimtus dokumentus ir pateikti pareiškėjai teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą.

Įvertinusi pareiškėjos skundo dalyką ir pagrindą, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino, jog pareiškėja kreipiasi dėl atsakymo į paklausimą nepateikimo, o ne dėl atskiro pareiškėjos kreipimosi nagrinėjimo procedūros veiksmo, t. y. informacijos (pažymos) apie priimtą nagrinėti paklausimą, nepateikimo.

Tačiau kartu teisėjų kolegija pažymi, jog Taisyklių 31 punkte nustatyta pareiga viešojo administravimo subjektui pateikti besikreipiančiam asmeniui (jo pageidavimu) per 3 darbo dienas pažymą (informaciją) apie priimtus dokumentus yra tarpinio pobūdžio veiksmas visos asmens kreipimosi nagrinėjimo viešojo administravimo subjekte procedūros kontekste VAĮ 11 straipsnio taikymo prasme. Taigi, vien aplinkybė, kad pareiškėja, per 3 darbo dienas, kaip teigiama skunde, negavusi iš Seniūnės informacijos (pažymos) apie dokumentų priėmimą, kreipėsi į teismą dėl vilkinimo atlikti veiksmus, savaime nelemia tokio pobūdžio reikalavimo priimtinumo nagrinėti administraciniame teisme. Be to, iš kartu su skundu pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjos atstovui Seniūnės pavaduotoja 2024 m. vasario 26 d. elektroniniu laiško patvirtino, kad prašymas (t. y. paklausimas) yra gautas.

Kartu pažymėtina, kad iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, jog administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009 ir kt.).

Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Nors kaip teisingai pažymėjo pareiškėja, Taisyklių 31 punkte yra nustatytas konkretus terminas viešajam subjektui atlikti administracinį veiksmą, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, informacijos apie priimtus dokumentus nepateikimas (ar netinkamas pateikimas) negali būti laikomas vilkinimu, dėl kurio galėtų būti paduotas skundas teismui. Nagrinėjamu atveju teisinės pasekmės pareiškėjai galėtų kilti tik išnagrinėjus jos 2024 m. vasario 25 d. paklausimą ir pateikus pareiškėjai atsakymą arba vilkinant šį kreipimąsi išnagrinėti VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje nustatytu terminu (institucijos neveikimu), o teikiant skundą dėl jai teisines pasekmes sukeliančio atsakymo (ar vilkinimo tokį atsakymą pateikti), pareiškėja turi teisę išdėstyti argumentus ir dėl kreipimosi nagrinėjimo procedūros atitikimo teisės aktų reikalavimams.

Kadangi pareiškėja savo teisių pažeidimą grindė tuo, kad jai nebuvo pateiktas atsakymas į 2024 m. vasario 25 d. prašymą atsiųsti informaciją apie priimtus dokumentus (Taisyklių 31 p.), teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, jog pareiškėjos skundžiamas Seniūnės vilkinimas (tarpinio, informacinio pobūdžio dokumento – informacijos ar pažymos – nepateikimas) nedaro įtakos pareiškėjos materialiosioms teisėms ir teisėtiems interesams, t. y. teisei į jos kreipimosi išnagrinėjimą, ir jokių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukelia. Priešingi deklaratyvūs pareiškėjos atskirojo skundo teiginiai yra nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad tokios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi ir kitoje faktinėmis aplinkybėmis iš esmės analogiškoje byloje (žr. pvz., 2024 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-229-492/2024).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir kitais motyvais, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundą pagrįstai buvo atsakyta priimti, t. y. administracinė byla nebuvo iškelta, nėra teisinių ir faktinių prielaidų spręsti pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan