6689db08-ddca-4b32-bffe-7fe0d191024e · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-126-1120/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00383-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.4; 3.3.2.3. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 27 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė TikniÅ«tė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarties, kuria pareiÅ¡kėjo procesinis dokumentas laikytas nepaduotu, civilinėje byloje Nr. e2-2911-910/2019 pagal pareiÅ¡kėjo A.

M. pareiÅ¡kimÄ . Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. A. M. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo prašė: 1.1. Pripažinti, kad saugojimui Lietuvos ypatingajame archyve B. M. Byl. Nr. 20899/5, lap. 28 – 29, akte 1955 m. sausio 21 d. Lietuvos TSR Vidaus reikalų ministerijos ministro pavaduotojas A. G. ir kapitonas A. iÅ¡kraipė ir suklastojo informacijÄ apie J. M. baudžiamÄ jÄ / represinę sankcijÄ ir mirties vietÄ . 1.2. Pripažinti pirmenybę tiesioginių bylų / dokumentų apie J.

M. represines sankcijas, pareiÅ¡kėjo pristatomas teismui, apie jo senelio Lietuvos piliečio, Kauno tarybos nario ir pirklio J. M. ryÅ¡ium su 1940 – 1941 m. politinėmis represijomis tiesiogiai susijusio ryÅ¡ium su J. M. prarastu turtu. Tai yra: J. M. 2011 m. gegužės 14 d. mirties liudijimas Nr. 763186; J. M. tiesioginiai dokumentai iÅ¡ Byl. Nr. 130442; 1999 m. spalio 21 d. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros iÅ¡duotas pažymėjimas Nr. 12-24-1547; iÅ¡reikalauti iÅ¡ Vyriausybės paslėptÄ buvusiÄ 1941 m.

LTSR VSLK J. M. baudžiamÄ jÄ bylÄ be teismo nuosprendžio. 1.3. Nustatyti pirmenybę tiesioginių buvusių bylų / dokumentų Byl. Nr. 1120, Nac. Byl. Nr. 242 ir Nr. 857 apie J. M. prarastÄ turtÄ ryÅ¡ium su 1940 – 1941 m. politinėmis represijomis. 1.4. IÅ¡reikalauti iÅ¡ Lietuvos Respublikos Vyriausybės visus buvusius dokumentus apie J. M. prarastÄ turtÄ ryÅ¡ium su 1940 – 1941 m. politinėmis represijomis. 1.5. Dėl Vyriausybės klaidų atnaujinti terminÄ apie J. M. represijas ir informacijÄ apie turto valdytojÄ ir įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę, atitinkamus vieÅ¡ojo administravimo subjektus iÅ¡ naujo nagrinėti ir atstatyti visas pilietines teises Lietuvos piliečiui, Kauno tarybos nariui ir pirkliui J.

M. dėl prarasto turto ryÅ¡ium su 1940 – 1941 m. politinėmis represijomis ir per įmanomai trumpÄ laikÄ gražinti ir perduoti tÄ turtÄ pareiÅ¡kėjui nuosavybėn. 1.6. Nustatyti, kad pareiÅ¡kėjo teisė į informacijÄ apie jo senelio Lietuvos piliečio, Kauno tarybos nario ir pirklio J. M. prarastÄ turtÄ ryÅ¡ium su 1940 – 1941 m. politinėmis represijomis dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės klaidų yra pažeista.

2. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ . Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 18 d. nutartį ir perdavė pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiÅ¡kimÄ iÅ¡sprendęs procesinio dokumento priėmimo klausimÄ , netaikęs trÅ«kumų Å¡alinimo instituto.

3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartimi įpareigojo pareiÅ¡kėjÄ per 14 kalendorinių dienų nuo Å¡ios nutarties gavimo dienos paÅ¡alinti joje nurodytus trÅ«kumus – pateikti pareiÅ¡kimÄ ar ieÅ¡kinį, atitinkantį nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus įstatymo procesiniam dokumentui nustatytus reikalavimus, be kita ko, tiksliai ir aiÅ¡kiai suformuluojant pareiÅ¡kimo (ieÅ¡kinio) pagrindÄ ir dalykÄ .

4. Vykdydamas 2019 m. rugsėjo 9 d. teismo nutartį, pareiÅ¡kėjas 2019 m. rugsėjo 24 d. pateikė teismui patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ , kuriuo prašė: 4.1. Pripažinti, kad saugojimui Lietuvos ypatingajame archyve B. M. Byl. Nr. 20899/5. lap. 28 – 29, aktas 1955 m. sausio 21 d. Lietuvos TSR Vidaus reikalų ministerijos ministro pavaduotojas A. G. ir kapitonas A. iÅ¡kraipė ir suklastojo tiesioginę informacijÄ ir Å¡meižė ir dezinformavo apie J. M. baudžiamÄ jÄ / represinę sankcijÄ , mirties vietÄ , de fakto suklastojo J.

M. tapatybę. 4.2. Dėl nepasikartojimo užtikrinimo, teismų apie tai praneÅ¡ti Rusijos Vidaus reikalų ministerijos departamentui Tomsko sr. IC, kuris kaip ir Lietuvos Vidaus reikalų ministerija platino dezinformacijÄ apie J. M. baudžiamÄ jÄ / represinę sankcijÄ , mirties vietÄ . 4.3. Dėl nepasikartojimo užtikrinimo, apie tai praneÅ¡ti Lietuvos ypatingajam archyvui, Vidaus reikalų ministerijai ir Generalinei prokuratÅ«rai. 4.4. Dėl nepasikartojimo užtikrinimo, pripažinti pirmenybę tiesioginių 1941 m. dokumentų, per teismÄ gauti dokumentus iÅ¡ Rusijos Vidaus reikalų ministerijos departamento Archangelsko sr.

IC, iÅ¡ Bylos Nr. 130442, apie J. M. represines sankcijas Lietuvos TSR. Laisvės atėmimÄ J. M. ir jo Å¡eimai paskyrusiÄ institucijÄ , J. M. likimÄ , buvimo vietÄ , mirties faktÄ Rusijoje, 1941 m. spalio 14 d. laisves atėmimo vietoje – Oneglage. 4.5. IÅ¡reikalauti iÅ¡ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1941 m. J. M., B. M., J. M. ir G. M. bylas. Keturios Lietuvoje iÅ¡keltos M. baudžiamosios bylos, pagal str. socialiniai pavojingi elementai. 4.6. Dėl J. M. reabilitacijos, pareiÅ¡kėjo teisė į restitucijÄ , satisfakcijÄ , reikalavimų įvykdymÄ , įskaitant orumo ir reputacijos atkÅ«rimÄ (visi reikalavimai pagal įsigaliojusias Lietuvoje Konvencijas), praÅ¡o teismo iÅ¡reikalauti iÅ¡ Lietuvos Respublikos Vyriausybės visÄ nepagrįstai slepiamÄ informacijÄ apie J.

M. prarastÄ turtÄ ryÅ¡ium su 1940 – 1941 m. politinėmis represijomis. 4.7. Nustatyti, kad pareiÅ¡kėjo teisė į informacijÄ apie jo priverstinai dingusio senelio Lietuvos piliečio, Kauno tarybos nario ir pirklio J. M. prarastÄ turtÄ ryÅ¡ium su 1940 – 1941 m. politinėmis represijomis dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės klaidų yra pažeista. Teismui nustatyti žalos dydį.

5. Vilniaus apygardos teismas, konstatavęs, kad pareiÅ¡kėjas 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartimi teismo nustatytus ieÅ¡kinio trÅ«kumus paÅ¡alino tik iÅ¡ dalies, 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartimi nustatė ieÅ¡kovui papildomÄ 10 kalendorinių dienų terminÄ nutartyje nurodytiems ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, be kita ko, įpareigodamas tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , t. y. suformuluoti juos taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iÅ¡keliant bylÄ , kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylÄ , nurodyti atsakovÄ (atsakovus), kuriam (kuriems) reiÅ¡kiamas reikalavimas atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , nurodyti, kaip konkrečiai pasireiÅ¡kė atsakovo (atsakovų) atlikti neteisėti veiksmai, kuriais pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės, bei kaip pasireiÅ¡kė pareiÅ¡kėjo patirta žala, nurodyti praÅ¡omos atlyginti žalos pobÅ«dį ir dydį.

6. Vykdydamas 2019 m. rugsėjo 30 d. teismo nutartį, pareiÅ¡kėjas 2019 m. spalio 10 d. pateikė teismui procesinį dokumentÄ (pavadintÄ pareiÅ¡kimu), kuriuo prašė: 6.1. Pripažinti, kad saugojimui Lietuvos ypatingajame archyve B. M. Byl. Nr. 20899/5, lap. 28 – 29, Lietuvos TSR Vidaus reikalų ministerijos ministro pavaduotojas A. G. ir kapitonas A., visiÅ¡kai slaptai akte 1955 m. sausio 21 d. iÅ¡kreipė informacijÄ (istorinė tiesa) apie J. M. (Lietuvos pasas Nr. 258761) bausmę, laisvės netekusio J.

M. buvimo vietÄ , mirties vietÄ , tapatybę, per tiesioginės informacijos iÅ¡kraipymÄ 1941 m. birželio 12 d. Lietuvos TSR VSLK operatyvinio Å¡tabo nutarimu (iÅ¡keldinimui B., J. ir H. M., apie iÅ¡keldinimÄ 3-jų o ne 4-ių žmonių). 6.2. Dėl nepasikartojimo užtikrinimo, teismui apie savo sprendimÄ praneÅ¡ti Rusijos Vidaus reikalų ministerijos departamentui Tomsko sr. IC, Vyriausybei, Lietuvos ypatingajam archyvui, Vidaus reikalų ministerijai, Generalinei prokuratÅ«rai, Valstybės saugumo departamentui. 6.3.

Teismų iÅ¡reikalauti iÅ¡ Vyriausybės suteikti tiesioginę informacijÄ apie J. M. laisvės atėmimÄ , laisvės netekusio J. M. (Lietuvos pasas Nr. 258761) buvimo vietos, mirties vietos ir prarastÄ turtÄ ryÅ¡ium su 1940 – 1941 m. socialinėmis ir politinėmis represijomis, nors ir buvo laikomasi teismų pareiÅ¡kėjui tokios informacijos suteikimo reikalavimų. 6.4. Nustatyti, kad pareiÅ¡kėjo teisė į informacijÄ dėl Vyriausybės kaltės yra pažeista. Klaidingos informacijos suteikimas, buvo nepagrįstas motyvas Vyriausybei atsisakymui pareiÅ¡kėjui suteikti tiesioginę informacijÄ apie jo senelio Lietuvos piliečio, Kauno tarybos nario ir pirklio J.

M. laisvės atėmimÄ , laisvės netekusio J. M. buvimo vietos ir mirties vietos ir J. M. prarastÄ turtÄ ryÅ¡ium su 1940 – 1941 m. socialinėmis ir politinėmis represijomis. 6.5. Nustatyti nuostolius dėl negautų pajamų ir palÅ«kanų nuo naudojamo J. M. (Lietuvos pasas Nr. 258761) prarasto turto ryÅ¡ium su 1940 – 1941 m. socialinėmis ir politinėmis represijomis, kurias pareiÅ¡kėjas bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. IÅ¡reikalauti žalÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir pervesti jÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo sÄ skaitÄ . 6.6.

IÅ¡reikalauti iÅ¡ Lietuvos Respublikos Vyriausybės moralinę ir dvasinę neturtinę žalÄ 10 000 000 Eur dėl valdžios institucijų dezinformacijos ir klaidingos informacijos suteikimo, ir pervesti į pareiÅ¡kėjo sÄ skaitÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 21 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo ieÅ¡kinį laikė nepaduotu ir grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui.

3. Teismas konstatavo, kad 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartimi teismo nustatyti pareiÅ¡kimo trÅ«kumai paÅ¡alinti tik iÅ¡ dalies: pareiÅ¡kėjas nurodė nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo; nurodė informacijÄ , kad byla bus vedama ne per advokatÄ ; nurodė nuomonę dėl taikos sutarties sudarymo galimybių; nurodė praÅ¡omos priteisti žalos pobÅ«dį ir dydį (ieÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti 50 000 000 Eur turtinę žalÄ , susijusiÄ su pareiÅ¡kėjo senelio J. M. prarastu turtu, 30 000 000 Eur negautų pajamų (palÅ«kanų), susijusių su prarasto turto naudojimu, ir 10 000 000 Eur neturtinę žalÄ , patirtÄ dėl valstybės institucijų klaidingos informacijos suteikimo).

4. Likusių ieškinio trūkumų ieškovas nepašalino – patikslintame pareiškime, kaip ir pradiniuose pareiškimuose, dėstomos aplinkybės (ieškinio pagrindas) ir reiškiami reikalavimai (ieškinio dalykas) suformuluoti itin neaiškiai. 5. 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartimi teismas išaiškino pareiškėjui, kad ginčo teisenos tvarka nagrinėjamose bylose šalys yra ieškovas ir atsakovas, bei įpareigojo patikslinti dalyvaujančių byloje asmenų procesines padėtis. Nors pareiškėjas šio ieškinio trūkumo nepašalino, atsakovo (atsakovų) nenurodė, iš ieškinio turinio spręsta, kad ieškinys reiškiamas atsakovei Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

Pirmuoju ieÅ¡kinio reikalavimu praÅ¡oma pripažinti, kad Lietuvos TSR Vidaus reikalų ministerijos ministro pavaduotojas A. G. ir kapitonas A. 1955 m. sausio 21 d. akte iÅ¡kreipė informacijÄ apie pareiÅ¡kėjo senelio J. M. bausmę, buvimo ir mirties vietÄ ir tapatybę, tačiau nepaaiÅ¡kinama, kodėl už Å¡ių asmenų atliktus veiksmus atsakomybė taikytina Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Aptakiai nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ministerijos, administraciniai subjektai, specialiosios tarnybos ir kitos institucijos gabeno, siuntė, naudojo, realizavo ir manipuliavo klaidinga informacija apie laisvės netekusio pareiÅ¡kėjo senelio J.

M. buvimo vietÄ , tapatybę, mirties vietÄ ir jo prarastÄ turtÄ ryÅ¡ium su socialinėmis ir politinėmis represijomis, taip pat iÅ¡grobstė pareiÅ¡kėjo senelio J. M. didesnės nei 50 000 000 Eur vertės turtÄ , tačiau nedetalizuojama, kaip konkrečiai pasireiÅ¡kė atskirų ieÅ¡kinyje minimų institucijų neteisėti veiksmai, su kurių atlikimu pareiÅ¡kėjas sieja žalos atsiradimÄ , taip pat kaip pasireiÅ¡kė bÅ«tent ieÅ¡kovui padaryta žala.

6. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiÅ¡kėjo teikti procesiniai dokumentai parengti itin netaisyklinga lietuvių kalba, su daug gramatikos klaidų, o dėstomos aplinkybės ir reiÅ¡kiami reikalavimai suformuluoti neriÅ¡liai ir neaiÅ¡kiai, teismas Å¡ioje byloje ne kartÄ siÅ«lė pareiÅ¡kėjui pasirÅ«pinti tinkamu atstovavimu procese, kartu iÅ¡aiÅ¡kindamas teisę gauti nemokamÄ antrinę teisinę pagalbÄ , tačiau pareiÅ¡kėjas nurodytomis teisėmis nepasinaudojo. Nurodytų motyvų pagrindu teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas teismo nustatytu terminu teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartyje nurodytų ieÅ¡kinio trÅ«kumų nepaÅ¡alino, todėl ieÅ¡kinys laikytas nepaduotu ir grÄ Å¾intas jį padavusiam asmeniui.

III. Atskirojo skundo argumentai 7. PareiÅ¡kėjas pateikė atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o teismo iÅ¡reikalauti iÅ¡ Lietuvos Respublikos Vyriausybės paslėptÄ tiesioginę (istorinę tiesÄ ) informacijÄ apie J. M. laisvės atėmimÄ , laisvės netekusio J. M. buvimo vietos, mirties vietos ir prarastÄ turtÄ ryÅ¡ium su 1940 – 1941 m. socialinėmis ir politinėmis represijomis.

Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 12.1. J. M., nužudyto Rusijoje, turtas Lietuvoje teisėtai priklauso tik pareiÅ¡kėjui, kurį naudoja nusikaltėliai. Bet kol kas apie J. M. Lietuvoje užslaptinta tiesioginė 1940 – 1941 m. informacija. 12.2. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė nagrinėti bylÄ nustatyti pareiÅ¡kėjo nurodomus faktus. Teismas atsisako teisėto J. M. palikuonio ir paveldėtojo pažeistų teisių apsaugos ir teisinių garantijų užtikrinimo. 12.3. Valstybės valdžia Lietuvoje atsisako pripažinti laisvės atėmimÄ , slepia / klastoja J.

M. likimÄ , buvimo vietÄ ir dėl to J. M. nebeginamas įstatymų. Pagal J. M. palikimo teisę pareiÅ¡kėjas Lietuvoje 29 metus gyveno nebeginamas įstatymų. 12.4. Teismas nepagrįstai formuluoja, kad pareiÅ¡kėjas nedetalizuoja, kaip konkrečiai pasireiÅ¡kė atskirų ieÅ¡kinyje minimų institucijų neteisėti veiksmai, su kurių atlikimu ieÅ¡kovas sieja žalos atsiradimÄ , taip pat kaip pasireiÅ¡kė bÅ«tent ieÅ¡kovui padaryta žala. InformacijÄ apie genocidÄ J. M. represinius ir turtinius dokumentus priklausančius Lietuvai kaip nuosavybės turtas, Vyriausybiniai Lietuvos TSR KGB ir VRM archyvai jau sunaikino.

PareiÅ¡kėjui tai nežinoma ir tai nebuvo nustatyta. 12.5. PraÅ¡o teismo iÅ¡reikalauti iÅ¡ Lietuvos Respublikos Vyriausybės, jos ministerijos archyvų, suteikti slepiamÄ visÄ tiesioginę informacijÄ apie 1941 m. birželio 15 d. J. M. laisvės atėmimÄ , bausmę, buvimo ir mirties vietÄ , tapatybę. Taip pat apie pirklio J. M. prarastÄ turtÄ , ryÅ¡ium su 1940 – 1941 m. socialinėmis ir politinėmis represijomis. Teismui abejotinai neaiÅ¡ku kodėl pareiÅ¡kėjas atsakomybę taiko Lietuvos Respublikos Vyriausybei (VRM, ProkuratÅ«ra, VSD, LGGRTC), kuri 29 metus žino kad 1955 m. akte iÅ¡kreipta informacija, kuri žino apie 1941 m. tiesioginių KGB dokumentų slėpimÄ , piktybiÅ¡kai laikė, siuntė, naudojo ir realizavo suklastotÄ / iÅ¡kreiptÄ informacijÄ iÅ¡ 1955 m. akto apie nukentėjusio J.

M. buvimo ir mirties vietÄ . 12.6. Teismas Å¡aliÅ¡kai ir priklausomai konstatuoja, kad ieÅ¡kovas teismo nustatytu terminu teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartyje nurodytų ieÅ¡kinio trÅ«kumų nepaÅ¡alino, todėl ieÅ¡kinys laikytinas nepaduotu ir grÄ Å¾intinas jį padavusiam asmeniui. Tai yra bylos vilkinimas. Atsakovas yra Lietuvos Valstybės valdžia. Teisė pasinaudoti teisminės gynybos priemone negali bÅ«ti atimta ar ribojama jokiomis aplinkybėmis. 12.7. Teisėjos problema, kad teismui neaiÅ¡ku kodėl per 29 metus Lietuvos Valstybės valdžia, jos spec. tarnybos tai dar nepadarė.

Pareiškėjas nežino kaip galima paaiškinti teismui, kadangi teismas nenori, negali ar / ir nesugeba suprasti kas yra genocidas, tapatybė, vaikų nuo tėvų atskyrimas ir šių faktų klastojimas, šmeižtas ir dezinformacija. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiÅ¡kėjo procesinis dokumentas laikytas nepaduotu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl raÅ¡ytinių įrodymų iÅ¡reikalavimo 9. PareiÅ¡kėjas atskirajame skunde praÅ¡o teismo iÅ¡reikalauti iÅ¡ Lietuvos Respublikos Vyriausybės paslėptÄ informacijÄ apie J. M. laisvės atėmimÄ , laisvės netekusio J. M. buvimo vietos, mirties vietos ir prarastÄ turtÄ ryÅ¡ium su 1940 – 1941 m. socialinėmis ir politinėmis represijomis.

Nurodo, kad piktavaliÅ¡kai LYA / VRM / ProkuratÅ«ra ir Rusijos VRM departamentas Tomsko sr. IC turi, naudoja dezinformacinius dokumentus, 1955 m. Lietuvos TSR VRM aktÄ , piktybiÅ¡kai ignoruoja, kad tiesioginiai Lietuvos TSR VSLK aktai yra tik 1941 m. Ignoruoja faktÄ , kad 1955 m. Lietuvos TSR VRM akte iÅ¡kreipta J. M. tapatybė su atitinkamomis pasekmėmis dėl pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės į restitucijÄ , reabilitacijÄ , reikalavimų įvykdymÄ , įskaitant orumo ir reputacijos atkÅ«rimÄ (satisfakcijÄ ), nepasikartojimo užtikrinimÄ .

PareiÅ¡kėjas negali pateikti teismui archyvinių dokumentų, slepiamų Lietuvos archyvuose apie J. M. prarastÄ turtÄ dėl 1940 – 1941 m. politinių represijų, kadangi Vyriausybė, KultÅ«ros ministerija slepia archyvinę informacijÄ nuo pareiÅ¡kėjo. Vyriausybė, Lietuvos archyvai nepateikia J. M. Nac. byl. Nr. 242, Nr. 857, Kauno prekybos ir Amatų RÅ«mų Byl. Nr. 1120 ir 1940 m. Lietuvos Banko informacijos apie indėlininkus-akcininkus.

10. CPK 199 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad  asmuo, praÅ¡antis teismÄ iÅ¡reikalauti kokį nors raÅ¡ytinį įrodymÄ iÅ¡ dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti:

1) raÅ¡ytinį įrodymÄ , kurio reikalaujama;

2) pagrindÄ , kuriuo remiantis manoma, kad šį raÅ¡ytinį įrodymÄ turi tas asmuo;

3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti.

11. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas nenurodė pagrindo, kuriuo remiantis mano, kad paslėptÄ tiesioginę (istorinę tiesÄ ) informacijÄ apie J. M. laisvės atėmimÄ , laisvės netekusio J. M. buvimo vietos, mirties vietos ir prarastÄ turtÄ ryÅ¡ium su 1940 – 1941 m. socialinėmis ir politinėmis represijomis turi Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Taip pat nėra aiÅ¡ku, kokius konkrečiai raÅ¡ytinius įrodymus pareiÅ¡kėjas praÅ¡o iÅ¡reikalauti, be to, pareiÅ¡kėjas nenurodė, kokias aplinkybes praÅ¡omi iÅ¡reikalauti raÅ¡ytiniai įrodymais gali įrodyti ir kaip Å¡ių aplinkybių įrodymas gali turėti įtakos nagrinėjant pareiÅ¡kimÄ .

Taip pat atkreiptinas pareiÅ¡kėjo dėmesys, jog pareiÅ¡kėjas turi praÅ¡yti iÅ¡reikalauti raÅ¡ytinius įrodymus pirmosios instancijos teismo, kadangi, kaip matyti iÅ¡ praÅ¡omų iÅ¡reikalauti įrodymų pobÅ«džio, jie susiję su ieÅ¡kinio dalyku - pareiÅ¡kėjo senelio laisvės atėmimu, buvimo vieta, mirties vieta ir prarastu turtu, o ne pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad naujų įrodymų pateikimas ir priėmimas bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teismui galimas tik iÅ¡imtiniais atvejais (CPK 314 straipsnis).

Dėl nurodytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas atmeta pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl raÅ¡ytinių įrodymų iÅ¡reikalavimo. Dėl atskirojo skundo 12. Atskirajame skunde pareiÅ¡kėjas nesutinka su skundžiama nutartimi, nes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti jo procesinį dokumentÄ , teigia, kad teismas pažeidė jo teises, nustatydamas jo procesinio dokumento trÅ«kumus, kurių pareiÅ¡kėjas paÅ¡alinti negali, kadangi dalis dokumentų nuo jo slepiami, atsakingos institucijos jų nepateikia.

Mano, kad procesiniame dokumente aiÅ¡kiai suformulavo savo reikalavimus, todėl teismas nepagrįstai jo procesinį dokumentÄ laikė nepaduotu. Nagrinėjant pareiÅ¡kėjo atskirÄ jį skundÄ vertintina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė nepaduotu pareiÅ¡kėjo procesinį dokumentÄ , nustatęs, kad nepaÅ¡alinti procesiniams dokumentams CPK keliami reikalavimai.

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenys savo nuožiÅ«ra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybÄ . CK 1.138 straipsnis nustato, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, nevirÅ¡ydamas kompetencijos, Å¡iame straipsnyje nustatytais bÅ«dais. Taigi asmuo, manantis, kad jo civilinės teisės pažeistos, yra laisvas pasirinkti – ginti jas ar atsisakyti jas ginti; nutaręs ginti pažeistas teises teismine tvarka, privalo laikytis kreipimÄ si į teismÄ ir teismo procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų, kurie nustatyti CPK.

14. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pažymėtina, kad kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismÄ turi bÅ«ti realizuojama įstatymų nustatyta tvarka. Ä®statymai numato, kad procesinis dokumentas turi atitikti CPK 111 straipsnio 2 dalyje procesinių dokumentų formai ir turiniui nustatytus reikalavimus. CPK 135 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti specialÅ«s ieÅ¡kinio formai ir turiniui keliami reikalavimai. Teismui pateikiamas ieÅ¡kinys turi atitikti tiek bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų formai ir turiniui, įtvirtintus CPK 111 straipsnio 2 dalyje, tiek CPK 135 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus specialiuosius ieÅ¡kinio formai ir turiniui keliamus reikalavimus.

15. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ (faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ ), bei savo reikalavimÄ (ieÅ¡kinio dalykÄ ) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Faktinis ieÅ¡kinio pagrindas ir dalykas turi bÅ«ti suformuluoti taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iÅ¡keliant bylÄ , kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylÄ . Tinkamas ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindÄ Ä¯statymo nustatytu ir ieÅ¡kovo pasirinktu bÅ«du iÅ¡spręsti ginÄÄ ir apginti pažeistas teises.

IeÅ¡kovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikÅ¡tų reikalavimų. Todėl teismas, priimdamas ieÅ¡kinį ir rengdamas bylÄ teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos bÅ«tų aiÅ¡kios, ieÅ¡kinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiÅ¡kai, iÅ¡vengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019).

16. Pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiÅ¡kėjo patikslintÄ procesinį dokumentÄ , kurį pareiÅ¡kėjas teismui pateikė trečiÄ kartÄ , teismui anksčiau nustačius procesinio dokumento trÅ«kumus ir įpareigojus juos paÅ¡alinti, nustatė, kad pareiÅ¡kėjas paÅ¡alino ne visus procesinio dokumento trÅ«kumus – patikslintame pareiÅ¡kime, kaip ir pradiniuose pareiÅ¡kimuose, dėstomos aplinkybės ( faktinis ieÅ¡kinio pagrindas) ir reiÅ¡kiami reikalavimai (ieÅ¡kinio dalykas) suformuluoti neaiÅ¡kiai, todėl teismas negali tinkamai suformuluoti teisminio nagrinėjimo ribų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs patikslinto pareiÅ¡kėjo procesinio dokumentų turinį, su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada sutinka.

17. PareiÅ¡kėjo pateiktame procesiniame dokumente praÅ¡oma pripažinti, kad Lietuvos TSR Vidaus reikalų ministerijos ministro pavaduotojas A. G. ir kapitonas A. 1955 m. sausio 21 d. akte iÅ¡kreipė informacijÄ apie ieÅ¡kovo senelio J. M. bausmę, buvimo ir mirties vietÄ ir tapatybę, tačiau pareiÅ¡kėjas nenurodė kodėl už minėtų asmenų atliktus veiksmus atsakomybė taikytina Lietuvos Respublikos Vyriausybei, pareiÅ¡kėjas neįrodinėja atsakomybės sÄ lygų, nenurodo kaip pasireiÅ¡kė neteisėti veiksmai, tik nurodoma, kad nuo jo slepiami archyviniai duomenys, todėl pareiÅ¡kėjas jų pateikti negali ir negali pagrįsti savo reikalavimų.

18. PareiÅ¡kėjas procesiniame dokumente taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ministerijos, administraciniai subjektai, specialiosios tarnybos ir kitos institucijos gabeno, siuntė, naudojo, realizavo ir manipuliavo klaidinga informacija apie laisvės netekusio ieÅ¡kovo senelio J. M. buvimo vietÄ , tapatybę, mirties vietÄ ir jo prarastÄ turtÄ ryÅ¡ium su socialinėmis ir politinėmis represijomis, taip pat iÅ¡grobstė ieÅ¡kovo senelio J. M. didesnės nei 50 000 000 Eur vertės turtÄ , tačiau, kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo patikslinto procesinio dokumento turinio, pareiÅ¡kėjas nenurodė kaip konkrečiai pasireiÅ¡kė ieÅ¡kinyje minimų institucijų neteisėti veiksmai, su kurių atlikimu ieÅ¡kovas sieja žalos atsiradimÄ , nenurodė kaip pasireiÅ¡kė ieÅ¡kovui padaryta žala, kaip pareiÅ¡kėjas jÄ apskaičiuoja, nepateikta tai pareiÅ¡kėjo nurodomÄ Å¾alÄ galinčių patvirtinti įrodymų, taip pat nenurodoma kokie ir kur esantys raÅ¡ytiniai įrodymai galėtų Å¡ias aplinkybes patvirtinti.

19. Kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo procesinio dokumento turinio, pareiÅ¡kėjas pirmosios instancijos teismo ne kartÄ nustatytus pareiÅ¡kimo trÅ«kumus paÅ¡alino tik iÅ¡ dalies. Pažymėtina, kad tinkamu ieÅ¡kinio trÅ«kumų paÅ¡alinimu laikomas tik visų nutartyje nurodytų ieÅ¡kinio trÅ«kumų paÅ¡alinimas, o dalies ieÅ¡kinio trÅ«kumų paÅ¡alinimas pripažįstamas netinkamu teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimu, leidžiančiu teismui taikyti CPK 115 straipsnio 3 dalį, t. y. laikyti ieÅ¡kinį nepaduotu ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d.

IeÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimÄ reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalgÄ Nr. AC-36-1). IÅ¡ pateikto procesinio dokumento turinio tebėra neaiÅ¡ku, kokių subjektinių teisių pažeidimu remiamasi, kokiomis aplinkybėmis, konkrečiais faktiniais duomenimis grindžiamas atsakovui reiÅ¡kiamas reikalavimas, todėl pagal pareiÅ¡kėjo pateiktÄ procesinį dokumentÄ , kurį ne kartÄ teismas reikalavo patikslinti, tinkamas civilinis procesas nėra įmanomas.

20. PareiÅ¡kėjui dar kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas visų pirma siejamas su ieÅ¡kovo pareiga tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , t. y. suformuluoti juos taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iÅ¡keliant bylÄ , kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylÄ . PareiÅ¡kėjui iÅ¡aiÅ¡kintina, kad jis turi teisę, paÅ¡alinęs procesinio dokumento trÅ«kumus, pakartotinai pateikti teismui procesinį dokumentÄ , taip pat pareiÅ¡kėjui iÅ¡aiÅ¡kintina, kad jis turi teisę pasinaudoti advokato paslaugomis, siekiant operatyvaus ir tinkamo pareiÅ¡kėjo teisių gynimo, o tuo atveju, jeigu jo turtas ir metinės pajamos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių, jis turi teisę Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPÄ®) nustatyta tvarka kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ (adresas:

Odminių g. 3, Vilnius, tel. 8 700 00 211) dėl nemokamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo.

21. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės, teismų praktikÄ ir aktualų teisinį reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas priėmę pagrįstÄ ir teisingÄ nutartį, o atskirojo skundo motyvais pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Agnė TikniÅ«tė