6687737d-7843-41fc-94de-b9447193b740 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-2457-553/2014Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03353-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: 96.4; 103.4; 106.3; 117.1; 122.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės V. B. atstovo S. V. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-10-13 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4195-341/2014 iÅ¡nagrinėjus ieÅ¡kovės V.

B. ieÅ¡kinio atsakovei D. G. dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo priėmimo klausimÄ .Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė:Ginčo esmė Vilniaus rajono apylinkės teisme gautas ieÅ¡kovės V. B. ieÅ¡kinys atsakovei D. G. dėl 5 100 Lt procesinių palÅ«kanų, 5 procentų metinių palÅ«kanų nuo bendrai priteistos sumos ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014-10-13 nutartimi nutarė nustatyti ieÅ¡kovei terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, kadangi teismui turi bÅ«ti pateikti įrodymai, kad S. V., kuris pasirašė ieÅ¡kinį, priklauso Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 56 straipsnyje nurodytų asmenų grupei, t. y. savarankiÅ¡kai gali bÅ«ti atstovu byloje (pateikti ieÅ¡kinį), arba pateikti ieÅ¡kinį, pasiraÅ¡ytÄ pačios ieÅ¡kovės (advokato, advokato padėjėjo).

Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovės V. B. atstovas S. V. praÅ¡o panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-10-13 nutartį. Nurodo, kad skundžia nutartį tik dalyje dėl atstovavimo instituto. Pažymi, kad S. V. notaro iÅ¡duotas įgaliojimas suteikė jam teisę atstovaujamos ieÅ¡kovės V. B. vardu parengti ir pasiraÅ¡yti ieÅ¡kinį, nes S. V. nesiruoÅ¡ia dalyvauti teismo posėdyje, t. y. naudotis CPK 56 straipsnio institutu. AnalogiÅ¡koje situacijoje Vilniaus apygardos teismas (civilinės bylos Nr. 2S-1074-232/2014) patenkinto apelianto atstovo pagal notaro patvirtintÄ Ä¯galiojimÄ S. V. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-28 nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-811-727/2014.

Atstovavimo teisme institutas ir atstovavimo teisiniai santykiai susiformuoja tik tada, kai teisėjas priima ieÅ¡kinį, kurį gali pasiraÅ¡yti bet kas, turintis tam teisę, įskaitant teisę, atsiradusiÄ Ä¯galiojimo pagrindu. Vadovaujantis pirmosios instancijos teismo motyvais, S. V. ir Å¡io skundo neturėtų teisės teikti, o pirmosios instancijos teismas negalėtų spręsti skundo priėmimo klausimo. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo gautam ieÅ¡kiniui nustatyto trÅ«kumo, t. y. jog šį dokumentÄ teismui pateikė neįgaliotas asmuo.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas yra nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų. Pagrindinis atskirojo skundo argumentas yra tai, kad atstovavimo teisme institutas ir atstovavimo teisiniai santykiai susiformuoja tik tada, kai teisėjas priima ieÅ¡kinį, kurį gali pasiraÅ¡yti bet kas, turintis tam teisę, įskaitant teisę, atsiradusiÄ Ä¯galiojimo pagrindu, todėl ieÅ¡kinį atstovaujamojo vardu teismui pagal notaro patvirtintÄ Ä¯galiojimÄ gali pateikti ir asmuo, neatitinkantis CPK 56 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su minėta pozicija ir pažymi, kad atstovavimo teisme santykiai prasideda ne po atstovo atstovaujamojo vardu teismui pateikto ieÅ¡kinio priėmimo, o iki tol. Kiekvienas asmuo, kurio materialinės subjektines teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, turi teisė kreiptis į teismÄ , tačiau Å¡iÄ teisę jis privalo įgyvendinti tinkamai. Prie tinkamo teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lygų, kai teismas privalo atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ , yra ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta aplinkybė – įgaliojimo vesti bylÄ kito asmens vardu neturėjimas.

CPK 51 straipsnio 1 dalis įgalina asmenis vesti bylas teisme patiems arba per atstovus. Bylos vedimas apima visus procesinius veiksmus, t. y. tiek procesinių dokumentų teikimÄ teismui, tiek ir atstovavimÄ teismo posėdžiuose. Jeigu atstovavimo santykiai susiformuoja pavedimo pagrindu, atstovas, siekiantis vesti bylÄ atstovaujamojo vardu, turi teismui pateikti įrodymus, kad jis priklauso CPK 56 straipsnyje nurodytų asmenų grupei. Nagrinėjamu atveju kartu su ieÅ¡kiniu tokie įrodymai nebuvo pateikti, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nutarė jų pareikalauti, papildomai nurodydamas alternatyvų teismo nustatytų trÅ«kumų paÅ¡alinimo bÅ«dÄ , t. y. jeigu teismui bus pateiktas ieÅ¡kinys, pasiraÅ¡ytas pačios ieÅ¡kovės (jos advokato, advokato padėjėjo).Atskirajame skunde nurodytoje Vilniaus apygardos teismo 2014-06-16 nutartyje (civilinės bylos Nr. 2S-1074-232/2014) apeliacinės instancijos teismas nepadarė iÅ¡vadų, kurios prieÅ¡tarautų Å¡ioje byloje apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytiems argumentams.

Atvirkščiai, kaip Å¡ioje byloje, taip ir civilinėje byloje Nr. 2S-1074-232/2014 iÅ¡aiÅ¡kinta, jog pagal CPK 51 straipsnio 1 dalies nuostatas atstovavimas teisme apima visus procesinius veiksmus tiek procesinių dokumentų teikimÄ teismui, tiek ir atstovavimÄ teismo posėdžiuose (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Civilinėje byloje Nr. 2S-1074-232/2014 apeliacinės instancijos teismas nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-28 nutartį panaikinti ir atskirojo skundo priėmimo klausimÄ spręsti iÅ¡ naujo tik dėl to, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-28 nutartimi nutarta atsisakyti priimti atskirÄ jį skundÄ , nesudarant apeliantui galimybės paÅ¡alinti atskirojo skundo trÅ«kumus, nes atskirÄ jį skundÄ pateikė asmuo (t. y.

S. V.), neturintis teisės atstovauti apelianto pagal pavedimÄ . Pritartina atskirÄ jį skundÄ pateikusio ieÅ¡kovės V. B. atstovo S. V. pozicijai, kad jis ir Å¡ioje byloje iÅ¡nagrinėto skundo neturėtų teisės teikti, o pirmosios instancijos teismas negalėtų spręsti Å¡io skundo priėmimo klausimo. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis tik dalyje dėl atstovavimo instituto, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Å¡is skundas pagrįstai buvo priimtas ir perduotas nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teismui.Tokiu bÅ«du apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstÄ bei teisėtÄ nutartį, kuriÄ panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo.Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: atskirÄ jį skundÄ atmesti.Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-10-13 nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėja                                                                              Aldona Tilindienė