2017-10-25 Nr. AB-19216-3-61-3-00230-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-58-525/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00230-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. B. dėl sprendimų panaikinimo priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. K. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. SP1-2986 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. BR6-1427912 „Dėl mokėtinos išmokos ir taikomų sankcijų“, 2016 m. gruodžio 14 d. raštus Nr. BR6-15435 ir Nr. BR6-15438.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 28 d. sprendimu bylos dalį dėl prašymo panaikinti Agentūros 2016 m. gruodžio 14 d. raštus Nr. BR6-15435 ir Nr. BR6-15438 nutraukė. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė.

II. Pareiškėjas 2017 m. liepos 28 d. padavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi pasiūlė pareiškėjui pašalinti nutartyje nurodytus apeliacinio skundo trūkumus – pateikti apeliacinį skundą, atitinkantį ABTĮ 134 straipsnio reikalavimus bei pateikti motyvuotą prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir jo sunkią padėtį šiuo metu pagrindžiančius įrodymus arba sumokėti žyminį mokestį ir pateikti žyminio mokesčio kvitą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi pasiūlė pareiškėjui pašalinti nutartyje nurodytus apeliacinio skundo trūkumus ir nustatė terminą trūkumams pašalinti – pateikti apeliacinį skundą, atitinkantį ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimus (suformuluoti apelianto prašymą ginčijamo teismo sprendimo atžvilgiu) bei sumokėti 15 Eur žyminį mokestį ir pateikti žyminio mokesčio kvitą. Teisėjų kolegija nurodė, kad to iki nustatyto termino nepadarius, skundas bus laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžintas pareiškėjui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartimi pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį apeliantui. Teisėjų kolegija nurodė, kad pareiškėjas nustatytais terminais apeliacinio skundo trūkumų nepašalino.

III. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pasiūlė pareiškėjui pašalinti apeliacinio skundo trūkumą – pateikti tinkamai suformuluotą prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, ir nustatė terminą trūkumui pašalinti – per keturiolika kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo dienos.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjo A. K. apeliacinis skundas (išsiųstas 2017 m. spalio 6 d.), kuriuo pareiškėjas prašo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Agentūros 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. SP1-2986 ir 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. BR6-1427912 toje apimtyje, kurioje pareiškėjas juos ginčija, ir įpareigoti Agentūrą priimti naują sprendimą – sankcijas panaikinti. Pareiškėjas taip pat prašo atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo byloje pateiktų duomenų pagrindu.

Pareiškėjas nurodo, kad apeliacinio skundo pateikimo terminą praleido dėl svarbios priežasties – ligos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas praleido terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimo panaikinimo paduoti. Kaip matyti, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartyje rėmėsi ABTĮ 132 straipsnio 1 dalimi ir nustatė, kad paskutinė apeliacinio skundo dėl ginčijamo sprendimo pateikimo teismui diena buvo 2017 m. liepos 28 d., tačiau pareiškėjo apeliacinis skundas teismui paduotas tik 2017 m. rugsėjo 19 d., t. y. praleidus įstatymo nustatytą tam skirtą terminą.

Praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (ABTĮ 132 str. 2 d.). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje laikomos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012, 2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012 ir kt.). Spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, o kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta teismo diskrecijai. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, be kita ko, yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.

Pareiškėjo prašyme atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti nurodyta aplinkybė, susijusi su jo sveikatos būkle, teisėjų kolegijos vertinimu, negali pateisinti termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo. Pažymėtina, kad prie pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti pridėtas 2017 m. birželio 2 d. išrašas iš medicininių dokumentų, taip pat byloje esantis 2017 m. rugpjūčio 31 d. suformuoto nedarbingumo pažymėjimų sąrašas nepatvirtina, kad pareiškėjas buvo hospitalizuotas ar kad jo sveikatos būklė teisės į apeliaciją įgyvendinimo ABTĮ nustatytu terminu laikotarpiu buvo tokia sunki, jog jam buvo objektyviai apribota galimybė nepraleidžiant termino pateikti apeliacinį skundą. Pareiškėjas šiame prašyme jokių kitų priežasčių, dėl kurių praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti, nenurodo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjo nurodytos termino apeliaciniam skundui pateikti praleidimo priežastys yra subjektyvios. Pasirinkęs tokį savo teisių gynimo būdą, pareiškėjas privalo prisiimti ir iš jo kilusias neigiamas pasekmes. Pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys apibūdina jo subjektyvų situacijos vertinimą bei apsisprendimą elgtis tam tikru būdu ir negali būti laikomos objektyviomis aplinkybėmis.

Teisėjų kolegija nurodytų aplinkybių kontekste taip pat pastebi, jog atsisakymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, kai ištyrus kiekvienai konkrečiai bylai reikšmingų aplinkybių visumą nustatoma, kad asmuo praleido nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl subjektyvaus pobūdžio priežasčių, savaime negali būti vertinamas kaip teisės į teisminę gynybą pažeidimas ar asmens teisių paneigimas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-975/2014).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ABTĮ nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti pareiškėjas praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis ABTĮ 132 straipsnio 2 dalies taikymo kontekste. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinamas, jo apeliacinį skundą atsisakytina priimti, o apeliacinis skundas grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 138 str. 3 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 2 dalimi, 138 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. K. prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimo paduoti netenkinti.

Atsisakyti priimti pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimo panaikinimo ir jį grąžinti pareiškėjui A. K..

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Stasys Gagys