66874b8d-5bd2-4e7d-a939-dc8114cd0890 · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedKreipiantis į bankÄ turÄjo tikslÄ saugiai padÄti terminuotÄ jį indÄlį. Banko darbuotoja nurodÄ, kad buvo naudingiausia įsigyti obligacijas, kad jokios rizikos nÄra, kad obligacijos, kaip ir indÄliai, yra apdraustos. IeÅ¡kovas nesuabejojo dÄl tokio sandorio, nebuvo ankÅ¡Äiau susidÅ«rÄs su banko obligacijomis. Abejonių nekilo ir dÄl to, kad pagal bendrosios sutarties dalies 3 p. draudimas buvo konstatuotas. Detalesnio aiÅ¡kinimo nebuvo. Jeigu bankas bÅ«tų atskleidÄs visÄ informacijÄ , ieÅ¡kovas nebÅ«tų sudarÄs sutarties.
Legislator headnote
AI generated66874b8d-5bd2-4e7d-a939-dc8114cd0890 · Vilniaus apygardos teismas: Suklydimas negali bÅ«ti laikomas turinÄiu esminÄs reikÅ¡mÄs, jeigu Å¡alis suklydo dÄl savo didelio neatsargumo arba dÄl aplinkybių, dÄl kurių rizikÄ buvo prisiÄmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkreÄias aplinkybes, bÅ«tent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 str. 5 d.). Kasacinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant CK 1.90 str. taikymÄ , nurodyta, kad dÄl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trÅ«kumų; jÄ nulemia neteisingai suvoktos esminÄs sandorio aplinkybÄs arba netiksli valios iÅ¡raiÅ¡ka.
Full text
CivilinÄ byla Nr. 2-2277-653/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00227-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.4.2.3.; 2.1.2.4.2.6., 3.2.3.1(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 1 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄja Jelena Å iÅ¡kina, sekretoriaujant Aleksui Navickui, dalyvaujant ieÅ¡kovui K. D., atsakovo atstovui A. MÄliniui,iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo K. D. ieÅ¡kinį atsakovui BAB bankui âSnorasâ, byloje dalyvaujant treÄiajam asmeniui atsakovo pusÄje VÄ® âIndÄlių ir investicijų draudimasâ, dÄl sandorio nuginÄijimo n u s t a t Ä ieÅ¡kovas kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriame praÅ¡Ä pripažinti negaliojanÄia 2011-10-03 Å¡alių sudarytÄ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).NurodÄ, kad jis buvo priskirtas neprofesionaliųjų klientų kategorijai.
Kreipiantis į bankÄ turÄjo tikslÄ saugiai padÄti terminuotÄ jį indÄlį. Banko darbuotoja nurodÄ, kad buvo naudingiausia įsigyti obligacijas, kad jokios rizikos nÄra, kad obligacijos, kaip ir indÄliai, yra apdraustos. IeÅ¡kovas nesuabejojo dÄl tokio sandorio, nebuvo ankÅ¡Äiau susidÅ«rÄs su banko obligacijomis. Abejonių nekilo ir dÄl to, kad pagal bendrosios sutarties dalies 3 p. draudimas buvo konstatuotas. Detalesnio aiÅ¡kinimo nebuvo. Jeigu bankas bÅ«tų atskleidÄs visÄ informacijÄ , ieÅ¡kovas nebÅ«tų sudarÄs sutarties.
Å iuo atveju atsakovas ne tik tinkamai neinformavo ieÅ¡kovo apie draudimÄ , bet ir pateikÄ klaidingÄ informacijÄ .Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, praÅ¡Ä jį atmesti. NurodÄ, kad nuo 2010-09-29 su atsakovu buvo sudarytos dvi terminuoto indÄlio sutartys. Sudarydamas Neprofesionalaus Kliento Aptarnavimo sutartį, ieÅ¡kovas atsisakÄ pateikti bankui informacijÄ , kuri leistų jam vadovaujantis FPRÄ® 22 str. 7 ir 8 d. įvertinti finansinių priemonių ir teikiamų ar siÅ«lomų teikti investicinių paslaugų tinkamumÄ ieÅ¡kovui.
Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovas siekÄ investuoti lÄÅ¡as į vertybinius popierius (obligacijas) tikÄdamasis gauti ženkliai didesnÄ piniginÄ grÄ Å¾Ä (didesnes palÅ«kanas) ir visiÅ¡kai suprato tokio sandorio pasekmes. TÄ patvirtina ginÄo sandorio 1.22 p., gavo visÄ bÅ«tinÄ dokumentacijÄ ir su ja susipažino. Aptarnavimo sutarties specialiosios dalies 3 p. yra bendro pobÅ«džio ir taikomas įsigyjant bet kokį investicinį produktÄ . Tai yra blanketinÄ norma, neapibrÄžianti nei draudimo apimties, nei pobÅ«džio, o tik nukreipianti į galiojanÄius įstatymus.
                Ši sÄ lyga negalÄjo bÅ«ti pakankama ieÅ¡kovo valiai susiformuoti, bet galÄjo tik paskatinti pasidomÄti kokiÄ obligacijų draudimo tvarkÄ numato įstatymai. Sutartyje nÄra teigiama, kad obligacijos yra draudžiamos indÄlių draudimu. Obligacijos yra saugi investicija, o apie vienintelÄ rizikÄ â emitento nemokumas â ieÅ¡kovas buvo aiÅ¡kiai informuotas. IeÅ¡kovas privalo įrodyti, kad atsakovas nepateikÄ, nesupažindino jo su sutartyse nurodytais dokumentais.
Obligacijos yra nesudÄtinga finansinÄ priemonÄ, jos nÄra naujos ar nežinomos. IeÅ¡kovas atitinka vidutinių sugebÄjimų neprofesionalų investuotojÄ . GinÄijamo sandorio sudarymas nebuvo spontaniÅ¡kas ir paneigia teiginius apie ketinimÄ sudaryti terminuoto indÄlio sutartį. Akivaizdu, kad ieÅ¡kovo tikslas už atsiimtus pinigus gauti kuo didesnes palÅ«kanas (tuo metu už obligacijas buvo mokamos didesnÄs palÅ«kanos nei už terminuotÄ indÄlį). TreÄiasis asmuo su ieÅ¡kiniu nesutiko, praÅ¡Ä jį atmesti.
NurodÄ, kad atsakovas atliko visas jam priklausanÄias pareigas, o banko bankrotas negali bÅ«ti laikoma aplinkybe, nulemianÄia ieÅ¡kovo suklydimÄ . PraÅ¡Ä priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Teismo posÄdyje ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį palaikÄ, praÅ¡Ä jį tenkinti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad sutarties neskaitÄ, nes patikÄjo banko darbuotoja. Žinojo, kad palÅ«kanos už obligacijas yra didesnÄs už indÄlius. Teismo posÄdyje atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, praÅ¡Ä jį atmesti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad nors procesiniuose dokumentuose nurodÄ, jog susipažino su sutarties punktu dÄl draudimo, teismo posÄdyje jo parodyti negalÄjo, rodÄ terminuoto indÄlio sutartį.
Obligacijų draudimas nebuvo ieÅ¡kovui esminÄ aplinkybÄ sudarant sandorį. IeÅ¡kinys atmestinas. IÅ¡ esmÄs suklydus sudarytas sandoris gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojanÄiu pagal klydusios Å¡alies ieÅ¡kinį (CK 1.90 str. 1 d.). Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 str. 2 d.). Suklydimas turi esminÄs reikÅ¡mÄs, kai buvo suklysta dÄl paties sandorio esmÄs, jo dalyko ar kitų esminių sÄ lygų arba dÄl kitos sandorio Å¡alies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrÄ jÄ reikalų padÄtį, panaÅ¡ioje situacijoje sandorio nebÅ«tų sudarÄs arba bÅ«tų jį sudarÄs iÅ¡ esmÄs kitokiomis sÄ lygomis (CK 1.90 str. 4 d.).
Suklydimas negali bÅ«ti laikomas turinÄiu esminÄs reikÅ¡mÄs, jeigu Å¡alis suklydo dÄl savo didelio neatsargumo arba dÄl aplinkybių, dÄl kurių rizikÄ buvo prisiÄmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkreÄias aplinkybes, bÅ«tent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 str. 5 d.). Kasacinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant CK 1.90 str. taikymÄ , nurodyta, kad dÄl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trÅ«kumų; jÄ nulemia neteisingai suvoktos esminÄs sandorio aplinkybÄs arba netiksli valios iÅ¡raiÅ¡ka.
Esminiu laikytinas suklydimas dÄl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio esmÄ jis nebÅ«tų sudarÄs. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. Å¡alies, teigianÄios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis paÄiomis aplinkybÄmis. Protingumo principas reiÅ¡kia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiÅ¡kumui, kiekvienas asmuo privalo pats rÅ«pintis savo teisÄmis ir pareigomis.
PrieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ , asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu Å¡alims atsiranda teisÄs ir pareigos, dÄl to kiekvienas asmuo, prieÅ¡ sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias â praras. Klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali bÅ«ti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dÄl sandorio Å¡alies neapdairumo, neatidumo ar nerÅ«pestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio Å¡alies amžių, iÅ¡silavinimÄ , sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes.Lietuvos Respublikos Finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 str. 2 d. reglamentuojama finansų tarpininko pasyvi pareiga neklaidinti investuotojo, kuri reikalauja, kad visa informacija, kuriÄ finansų maklerio įmonÄ teikia klientams ir (arba) potencialiems klientams, įskaitant reklaminio pobÅ«džio informacijÄ apie įmonÄs veiklÄ ir siÅ«lomas paslaugas, bÅ«tų teisinga, aiÅ¡ki ir neklaidinanti, o 22 str. 3 d. nustatyta, kad finansų maklerio įmonÄ turi aiÅ¡kiai ir suprantamai suteikti klientams bei potencialiems klientams visÄ reikalingÄ informacijÄ , kurios pagrindu jie galÄtų suprasti siÅ«lomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmÄ bei joms bÅ«dingÄ rizikÄ ir galÄtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus.IÅ¡ byloje esanÄių įrodymų nustatyta, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas 2011-10-03 sudarÄ neprofesionalus kliento aptarnavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)ir obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieÅ¡kovas įsigijo 150 vnt. 100 Lt nominalios vertÄs fiksuotų palÅ«kanų obligacijų su 4,5 proc. metine palÅ«kanų norma.
Duomenyse apie klientÄ (fizinį asmenį) ieÅ¡kovas nurodÄ, kad atsisako pateikti informacijÄ , kuri leistų bankui vadovaujantis FRPÄ®                        22 straipsnio 7 ir 8 dalimis įvertinti finansinių priemonių ir teikiamų ar siÅ«lomų teikti investicinių paslaugų tinkamumÄ ieÅ¡kovu. IeÅ¡kovas turÄjo patirtį sandorių su atsakovu sudaryme: prieÅ¡ sudarydamas obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį ieÅ¡kovas su banku 2009-09-11 buvo sudarÄs naudojimosi banko paslaugų teikimo interneto sistema âBankas internetuâ sutartį, nuo 2010-09-29 buvo sudarÄs dvi terminuoto indÄlio sutartis.
Obligacija, kaip vertybinis popierius, yra vidutiniam vartotojui pakankamai žinomas finansinis produktas, kuris, vertinant istoriÅ¡kai, nÄra naujas ar neįprastas, todÄl ieÅ¡kovui turÄjo bÅ«ti suprantama, kad jis, kaip finansinÄ priemonÄ, nÄra tapatus indÄliui ir pasižymi didesniu rizikingumo laipsniu (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plÄstinÄs teisÄjų kolegijos 2015-11-17 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015). Teismo vertinimu aukÅ¡Äiu nustatytos aplinkybÄs leidžia ieÅ¡kovÄ vertinti kaip vidutinį vartotojÄ , suvokiantį terminuotojo indÄlio ir obligacijų skirtumus.Lietuvos banko valdyba 2011-11-16 nutarimu priÄmÄ sprendimÄ iki 2012-01-16 paskelbti atsakovo veiklos apribojimÄ (moratoriumÄ ), o 2011-11-24 nutarimu priÄmÄ sprendimÄ visam laikui atÅ¡aukti atsakovui iÅ¡duotÄ banko licencijÄ .
Vilniaus apygardos teismas 2011-12-07 nutartimi iÅ¡kÄlÄ atsakovui bankroto bylÄ .IÅ¡ byloje esanÄių įrodymų matyti, kad ieÅ¡kovas obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį sudarÄ maždaug po valandos nuo grynųjų pinigų iÅ¡ savo sÄ skaitos iÅ¡siÄmimo, nusprendus Å¡iuos pinigus įneÅ¡ti į atsakovo banko sÄ skaitÄ ir už jas įsigyti obligacijas. Å ios aplinkybÄs paneigia ieÅ¡kovo teiginius apie ketinimus sudaryti terminuoto indÄlio sutartį, nes tokiu atveju bÅ«tų nelogiÅ¡kas pinigų iÅ¡gryninimas, bei patvirtina, jog ieÅ¡kovo ketinimai sudaryti obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį buvo apgalvoti.
IeÅ¡kovas yra neprofesionalusis investuotojas FPRÄ® prasme, taÄiau ieÅ¡kovui sudarant obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis buvo akivaizdu, kad pagal Å¡ias sutartis įgyjamos obligacijos, joms įgyti iÅ¡leidžiamos lÄÅ¡os netampa indÄliais, taip pat jam turÄjo bÅ«ti žinoma, kad obligacijos yra vertybiniai popieriai, jos skiriasi nuo indÄlio ir pasižymi kitokiu rizikos laipsniu. Taip pat pažymÄtina, kad jei ieÅ¡kovas nebuvo tikras dÄl siÅ«lomų įsigyti obligacijų esmÄs ir jų rizikos, jis turÄjo atidÄti obligacijų įsigijimo sutarÄių sudarymÄ ir pasikonsultuoti dÄl Å¡ių sutarÄių sudarymo su kompetentingais asmenimis.
Byloje nÄra duomenų, patvirtinanÄių, kad ieÅ¡kovas buvo verÄiamas ar skubinamas sudaryti obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį. Teismo posÄdyje ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad neskaitÄ sutarties, patikÄjo vadybininke, kas liudija tik apie ieÅ¡kovo nepakankamÄ rÅ«pestingumÄ , jei jis sudarÄ sandorį neįsigilindamas į galimas rizikas ir sutarties sÄ lygas. Be to, įrodymų, patvirtinanÄių atsakovo darbuotojos netinkamÄ elgesį, ieÅ¡kovo klaidinimÄ byloje nÄra. IÅ¡ byloje esanÄių duomenų matyti, kad reikalavimus dÄl obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarÄių pripažinimo negaliojanÄiomis ieÅ¡kovas pareiÅ¡kÄ tik po bankroto bylos atsakovui iÅ¡kÄlimo, iki tol pretenzijų ar praÅ¡ymų dÄl neaiÅ¡kių sÄ lygų iÅ¡aiÅ¡kinimo atsakovui nereiÅ¡kÄ.
Aptarnavimo sutartyje ir obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartyje ieÅ¡kovas savo paraÅ¡u patvirtino, kad visus su sandoriu susijusius bÅ«tinus dokumentus gavo, taip pat buvo supažindintas su jų turiniu, todÄl dokumentų gavimo ir supažindinimo su jais faktas nÄra paneigtas (CPK 178 str.). Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plÄstinÄ teisÄjų kolegija                 2015-11-17 nutartyje civilinÄje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 konstatavo, kad Aptarnavimo sutartyje vartojama formuluotÄ âbanko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis VÄ® âIndÄlių ir investicijų draudimasâ, neatitinka aiÅ¡kumo ir nedviprasmiÅ¡kumo reikalavimų.
ApraÅ¡ymo 8 punkte yra nurodoma, kad investuojant į obligacijas rizikÄ lemia obligacijų kainos kritimas, taip pat galima grÄsmÄ, jog obligacijas iÅ¡leidÄs subjektas neiÅ¡pirks dalies ar visų obligacijų (bankroto ar nemokumo rizika). Å ios aplinkybÄs sudaro prielaidas manyti, kad esminÄ informacija dÄl ieÅ¡kovo įsigyjamos finansinÄs priemonÄs buvo pateikta. TaÄiau, atsižvelgiant į tai, kad Prospektas ir GalutinÄs sÄ lygos yra nemažos apimties dokumentai, suraÅ¡yti naudojant specifinius terminus, o ApraÅ¡as skirtas ne konkreÄiai obligacijoms, bet pateikia abstraktų įvairių finansinių priemonių apibÅ«dinimÄ , konstatuotina, jog atsakovas pareigos aiÅ¡kiai ir suprantamai atskleisti ieÅ¡kovui visus galimus pasirinkto investicinio sprendimo padarinius neatliko.
TaÄiau pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ ne kiekvienas finansų tarpininko neteisÄtas elgesys netinkamai informuojant investuotojÄ yra toks esmingas, kad leistų sutartį pripažinti negaliojanÄia dÄl suklydimo. Jei iÅ¡ faktinių aplinkybių matyti, kad, net ir žinodamas konkreÄiÄ informacijÄ , ieÅ¡kovas sandorį bÅ«tų vis vien sudarÄs, ieÅ¡kinys dÄl sandorio pripažinimo negaliojanÄiu remiantis suklydimu negali bÅ«ti tenkinamas. Teismo posÄdžio metu ieÅ¡kovas neneigÄ Å¾inojÄs, jog už obligacijas buvo mokamos didesnÄs palÅ«kanos, nei už terminuotuosius indÄlius; duomenų, kad sudarant ginÄo sandorį ieÅ¡kovas domÄtųsi apie obligacijoms taikomÄ draudiminÄ apsaugÄ , nÄra.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinant byloje esanÄių įrodymų visumÄ , darytina iÅ¡vada, kad nors obligacijų draudžiamumo aspektas ieÅ¡kovui nebuvo pakankamai atskleistas, taÄiau ieÅ¡kovo apsisprendimÄ sudaryti obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį lÄmÄ ne obligacijų draudžiamumas. TodÄl nÄra pagrindo tenkinti ieÅ¡kinį ir obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį pripažinti negaliojanÄiomis kaip sudarytas iÅ¡ esmÄs suklydus.TreÄiasis asmuo praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo jo patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas apmokÄjus            429,29 Eur už advokatų teisines paslaugas.
Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padÄjÄjo pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į konkreÄios bylos sudÄtingumÄ ir advokato ar advokato padÄjÄjo darbo ir laiko sÄ naudas (CPK 98 str. 2 d.). Lietuvos teismuose yra nagrinÄjama daug bylų dÄl atsakovo iÅ¡leistų obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarÄių, kurių ieÅ¡kinio pagrindas ir dalykas iÅ¡ esmÄs sutampa su nagrinÄjama byla. Atsižvelgiant į tai, kad kiekvieno vÄlesnio treÄiojo asmens Å¡iose bylose pateikto procesinio dokumento parengimas reikalauja mažiau darbo ir laiko sÄ naudų, treÄiojo asmens naudai priteistinos iÅ¡laidos už advokato pagalbÄ mažintinos iki 100 Eur.Vadovaudamasis LR CPK 259-270 str., 88 str.,93 str., 98 str., teismas n u s p r e n d Ä ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo K.
D. treÄiojo asmens VÄ® âIndÄlių ir investicijų draudimasâ naudai 100 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo K. D. 6,96 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybÄs naudai.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priÄmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ parduodant per Vilniaus apygardos teismÄ . TeisÄja                                                    Jelena Å iÅ¡kina