2022-10-12 Nr. AB-24521-3-64-3-00370-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-404-415/2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00370-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. P. (toliau – ir pareiškėjas) skundė prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir atsakovo atstovas, Šiaulių TI), 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2020 m. birželio 31 d. iki 2021 m. vasario 8 d. jis buvo kalinamas Šiaulių TI kamerose Nr. 33, 64, 23, 19, 67, 10, 98, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kameros visą laiką buvo perpildytos, trūko minimalaus gyvenamojo ploto, kurį mažino baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas. Sanitariniame mazge nebuvo užtikrintas privatumas, kadangi sanitarinis mazgas buvo be durų, o vietoje jų pakabinta užuolaida, sanitarinio mazgo plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Kameroje Nr. 98, kurioje jis buvo laikomas nuo 2021 m. sausio 7 d., nebuvo veidrodžio, lango stiklas buvo išdaužtas, virš sanitarinio mazgo kameros kampuose buvo pelėsio, nuo lubų krito tinkas, lubose buvo skylė, pro kurią lašėjo vanduo, šviestuvai buvo techniškai netvarkingi, trūko natūralios šviesos. Dėl to, kad minėtoje kameroje nebuvo stiklo, buvo labai šalta, o užsiklojus antklode pareiškėjas buvo baudžiamas. Pareiškėjas kreipėsi su prašymu dėl veidrodžio, stiklo įstatymo, veidrodis po 8 dienų buvo pakabintas, tačiau stiklo netvarkė. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas teigė patyręs dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, buvo pažemintas jo orumas.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad iš Šiaulių TI Saugumo valdymo skyriaus 2020 m. vasario 26 d. pažymos matyti, jog pareiškėjas Šiaulių TI nuo 2020 m. liepos 2 d. iki 2021 m. vasario 8 d. periodiškai buvo laikomas kamerose Nr. 33, 64, 23, 19, 14, 67, 10, 98, kameroje būdavo 1–6 asmenys. Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius niekada nėra toks pats, pareiškėjui periodiškai tekdavo nuo 3,72 kv. m iki 22 kv. m gyvenamojo ploto. Atsižvelgiant į tai, kad byloje minimalaus ploto pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas neturėtų būti vertinamas.

5. Atsakovo atstovas taip pat nurodė, kad sanitariniai mazgai kamerose įrengti pagal teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 p.), sienų aukštis didesnis nei 1,5 m, įėjimai atitverti durimis ar stora užuolaida. Iš pridedamų nuotraukų matyti, kad kamerose Nr. 10, 14, 19 sanitarinio mazgo įėjimas atskirtas durimis, o likusių kamerų sanitarinių mazgų įėjimai – ilga, tvarkinga užuolaida. Užuolaidomis atskirta ne visa sanitarinio mazgo dalis, o tik įėjimo į jį dalis. Likusi dalis atskirta mūrine pertvara arba OSB plokšte. Nepermatoma užuolaida yra ne medžiaginė, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. Pareiškėjas su skundais dėl netvarkingų užuolaidų į Šiaulių TI administraciją nei karto nesikreipė. Nuo 2020 m. gruodžio 22 d. įsigaliojusių Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.5 punkto reikalavimas įrengti sanitarinio mazgo kabinas arba pertvara iki lubų atskirti sanitarinio mazgo vietą, taip pat reikalavimas, jog kabinos būtų ne mažesnės nei 100 x 142 cm sanitarinio mazgo kabinos taikoma įstaigoms, kuriose įrengiamos naujos kameros arba rekonstruojamos ar kapitališkai remontuojamos esamos kameros. Šiuo atveju Šiaulių TI ši nuostata netaikoma, kadangi Šiaulių TI pastatas įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų vertybių sąrašą ir jame rekonstrukcija ar kapitaliniai remontai negalimi.

6. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad kamerų atitikimą higienos normoms savo patikrinimo aktuose fiksuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) Šiaulių departamentas. Iš NVSC Šiaulių departamento 2020 m. rugsėjo 16 d. patikrinimo akto Nr. PA-3062 matyti, kad kameroje Nr. 64 oro drėgmė tinkama, pelėsio nėra. Galimybė vėdinti patalpas per langus sudaryta. Jokių pažeidimų nenustatyta. Kitos kameros dėl jų atitikimo higienos normoms aktualiu laikotarpiu netikrintos. Jokie teisės aktai neįpareigoja nuolat fiksuoti kamerose esančių sąlygų atitikimo higienos normoms, kadangi tai nebūtų proporcingas reikalavimas. Kadangi kameros tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai, nesikreipimas dėl jų leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su higienos normos reikalavimais, nebuvo.

7. Atsakovo atstovas nurodė, kad kamerų remontas Šiaulių TI atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo jėgos resursus. Iš Turto valdymo skyriaus 2020 m. sausio 22 d. pažymos Nr. 62-33 matyti, kad iki pareiškėjo apgyvendinimo remontuotos kameros Nr. 98, 64, 67, 23, 33. Iš Turto valdymo skyriaus 2021 m. sausio 27 d. pažymos Nr. 62-33 matyti, kad iki pareiškėjo apgyvendinimo remontuotos kameros Nr. 33, 10. Tai patvirtina, kad kameros nuolat prižiūrimos, tvarkingos, remontuojamos. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, kamera Nr. 98 nei 2020 m., nei 2021 m. NVSC nebuvo tikrinta, kadangi skundų dėl jos Šiaulių TI duomenimis nebuvo gauta. Prašymą dėl lango kameroje Nr. 98 pareiškėjas pateikė 2021 m. vasario 21 d., langas kitą dieną buvo sutvarkytas. Prašymų dėl veidrodžio pareiškėjas neteikė, tačiau dėl veidrodžio sutvarkymo 2021 m. sausio 12 d. kreipėsi kitas kameroje buvęs asmuo, veidrodis sutvarkytas tą pačią dieną, be to, 2021 m. sausio 13 d. buvo gautas prašymas priklijuoti veidrodį, jis priklijuotas kitą dieną. Nuteistųjų dienotvarkė draudžia būti apsiklojus antklode dienos metu, skundų dėl šalčio kameroje nebuvo gauta.

8. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis, padarytą žalą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. gegužės 7 d. sprendimu pareiškėjo M. P. skundą patenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo sąlygas Šiaulių TI buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

10. Iš atsakovo pateiktos 2021 m. vasario 26 d. pažymos Nr. 60-5322 „Dėl M. P.“ teismas nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo periodiškai nuo 2020 m. liepos 2 d. iki 2021 m. vasario 8 d. kamerose Nr. 33, 64, 23, 19, 14, 67, 10, 98, kuriose buvo nuo 1 iki 6 asmenų, per visą šį laikotarpį pareiškėjui teko nuo 3,72 kv. m iki 22,34 kv. m kameros ploto. Teismas darė išvadą, kad visu aptariamu laikotarpiu, iš viso 218 dienų, pareiškėjas buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytų reikalavimų, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Teismas pažymėjo, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Įvertinęs į tai, kad pareiškėjui teko ne mažiau kaip 3,72 kv. m kameros ploto, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas konstatavo, kad, apskaičiuojant pareiškėjui tekusį kameros plotą šiuo atveju iš bendro kameros ploto neatimamas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas. Baldų pertekliaus kamerose teismas nenustatė.

11. Teismas pažymėjo, kad iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus pažymos Nr. 62-33 „Apie 2019 metais atliktus darbus“ matyti, jog 2019 m. atlikti remonto darbai kamerose Nr. 98, 64, buvo suremontuotos sienos ir lubos, įrengtas naujas apšvietimas, naujas WC su nuleidimo bakeliu, perdažyti baldai, kamerose Nr. 23, 14 sumontuoti nauji šviestuvai. Iš Ūkio skyriaus pažymos Nr. 62-35 „Apie 2020 metais atliktus darbus“ matyti, kad 2020 m. atlikti remonto darbai kamerose Nr. 33, 10, sutvarkytos lubos, sienos, sutvarkytas apšvietimas, perdažyta grotos, baldai, bei kamerose Nr. 11, 26, 24, 14, atliktas pilnas lubų, sienų, pertvaros remontas, dalinis grindų remontas, el. instaliacijos, vandentiekio, sanitarinių prietaisų remontas, baldų remontas. Pareiškėjas į šias kameras buvo įkeltas po remonto darbų. NVSC Šiaulių departamento 2020 m. rugsėjo 16 d. patikrinimo akte nustatyta, kad kameroje Nr. 64 pelėsio nėra, oro santykinė drėgmė tinkama, kamerą vėdinti per langą galima. Byloje nepateikta duomenų apie kitas kameras. Taip pat nėra duomenų, kad dėl higienos sąlygų šioje kameroje būtų skundai, tačiau teismas abejones vertino pareiškėjo naudai.

12. Teismas nustatė, kad 2021 m. sausio mėnesį kameroje Nr. 98 buvo nudaužtas lango stiklas, po pareiškėjo žodinio kreipimosi jis buvo pakeistas tik kitą dieną, duomenų, jog būtų imtasi kitų papildomų priemonių oro temperatūrai žiemos metu užtikrinti, teismui nepateikta, todėl teismas darė išvadą, kad dalį laiko oro temperatūra galėjo būti žemesnė nei nustato teisės aktai. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad langas buvo išdaužtas 2021 m. sausio 7 d. ir tai jis pamatė patekęs į kamerą Nr. 98, o sudaužytas veidrodis po jo prašymų buvo pakeistas tik po 8 dienų. Teismas pažymėjo, kad iš į bylą pateiktų pažymų matyti, jog veidrodis buvo pakeistas, vėliau priklijuotas ne dėl pareiškėjo, o kitų kameroje buvusių asmenų žodinių prašymų, tą pačią ar kitą dieną, o teikę prašymus dėl veidrodžio asmenys neteikė jokių prašymų dėl lango, pareiškėjo prašymas dėl lango registruotas 2021 m. sausio 21 d., stiklas sutvarkytas 2021 m. sausio 22 d.

13. Įvertinęs Šiaulių tardymo izoliatoriaus san. mazgų zonų kamerose lentelės duomenis, iš kurios matyti, kad sanitarinio mazgo sienelė buvo mažiausia 1,81 m aukščio, sanitariniai mazgai atitverti durimis ar užuolaida, o tai užtikrina bent minimalų privatumą, teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl privatumo pažeidimo sanitariniame mazge. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentus dėl neužtikrinto minimalaus sanitarinio mazgo ploto. Teismas pažymėjo, kad nuo 2021 m. vasario 22 d. galiojančių Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.5 punktas nustato, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 x 142 cm, arba ne mažiau, kaip 1,42 kv. m matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas, sienos ir grindys dengiamos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Iki tol galiojusios Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės minimalaus sanitarinio mazgo dydžio nenumatė. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, būtų įrengtos naujai ar kapitališkai remontuotos, sanitarinių mazgų plotas buvo arba didesnis nei 1,42 kv. m arba nežymiai mažesnis, kameroje Nr. 23 praustuvas iškeltas iš sanitarinio mazgo, todėl ten nurodytas tik tualeto plotas. Teismas nenustatė teisės aktų pažeidimo bei pažymėjo, kad esamo ploto užteko normaliai naudotis sanitariniais mazgais. Dėl blogo kvapo kameroje teismas pažymėjo, kad toks kvapas kameroje galėjo būti dėl atviro iš viršaus sanitarinio mazgo, tačiau teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto, sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus.

14. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje tinkamas laikymo sąlygas, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.

15. Spręsdamas dėl pareiškėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti, teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI administracija kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankštas kalinimo sąlygas ar dirbtinai blogino jo kalinimo sąlygas, kad pareiškėjas būtų visą laiką laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, nors tai bylos medžiaga visiškai ir nepaneigta, taip pat į tai, kad Šiaulių TI būtent netinkamos kalinimo sąlygos (kameroje Nr. 98 dėl išdaužto lango stiklo žemesnė oro temperatūra, galimi higienos normų pažeidimai gyvenamosiose kamerose, abejones vertinant pareiškėjo naudai) iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta neginčytinų duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai), kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo nors ir pakankamai ilgą laiką (218 dienas), tačiau ilgalaikio pažeidimų poveikio nenustatyta. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas vertino, jog yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisė aktuose nustatytų kamerų sąlygų pažeidimo pripažinimą, kaip pakankamą satisfakciją už jo teisės pažeidimus.

III. 16. Pareiškėjas M. P. apeliaciniame skunde dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 7 d. sprendimo prašo priteisti 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas taip pat prašo išreikalauti visą informaciją, susijusią su jo kalinimu Šiaulių TI, t. y. kamerų, kuriose buvo laikomas, nuotraukas, kamerų išmatavimus, NVSC atliktų patikrinimų, kurie buvo atlikti artimiausiu metu, kai pareiškėjas buvo kalinamas Šiaulių TI, duomenis.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis neturi galimybių pateikti kamerų, kuriose buvo laikomas, nuotraukų, todėl teismo prašė jas išreikalauti, tačiau teismas jokių nuotraukų iš Šiaulių TI neišreikalavo. Pareiškėjas pažymi, kad jis teismui atsiuntė kamerų ir sanitarinių mazgų išmatavimus, kuriuos jam pateikė Šiaulių TI, iš kurių matyti, kad sanitarinio mazgo kabinos plotas yra mažesnis nei 1,42 kv. m, tačiau teismas į tai nekreipė dėmesio. Pagal 2020 m. gruodžio 22 d. įsakymą, sanitariniai mazgai nuo likusio kameros ploto turi būti atitverti iki pat lubų, tačiau Šiaulių TI nieko nesiima, kad būtų pagerintos kalinimo sąlygos. Pareiškėjas nurodė, kad buvo pažeistas jo privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu, nes vietoje durų buvo pakabinta tik paprasta užuolaida, kuri dėl susidariusio skersvėjo, varstant duris ir langą duryse, plevėsuodavo, todėl pareiškėjas negalėjo laisvai naudotis sanitariniu mazgu, nes kiti kameroje esantys suimtieji jį galėdavo stebėti. Dėl to kildavo pykčių, nesutarimų, pasišaipymų, pažeminimų, jis patyrė dvasinių išgyvenimų nepatogumų, buvo pažemintas jo orumas, tačiau teismas į tai nekreipė dėmesio.

18. Pareiškėjas pažymi, kad Šiaulių TI teigė, jog kamerose Nr. 33, 10, 11, 26, 24, 14 buvo atlikti remonto darbai, tačiau pareiškėjas buvo tik 33, 10, 14 suremontuotose kamerose ir trumpą laiką, kitose nėra buvęs. Šiaulių TI vengė pateikti teismui nuotraukas, duomenis apie kameras, kuriose pareiškėjas buvo laikomas. Pareiškėjas prašo atkreipti dėmesį į kamerų Nr. 23, 67, 98 būklę, sanitarinio mazgo plotą bei kaip jis yra atitvertas. Teismas pripažino pažeidimą dėl netinkamos oro temperatūros kameroje Nr. 98, bet Šiaulių TI jokių duomenų apie šią kamerą nepateikė, iki šiol ji yra prastos būklės. Šiaulių TI meluoja, jog nėra galimybės įrengti ventiliacijos, kadangi Šiaulių TI 2020 m. rugsėjo mėn. kiekviename aukšte buvo įrengta nauja oro šalinimo sistema.

19. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

20. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuoja, kad pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, jog buvo pažeidžiamos tam tikros jo teisės, teisės aktų reikalavimai, tačiau pakankamai nedetalizavo ir neįrodė, jog dėl to jis patyrė neigiamų padarinių. Be to, tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl nurodytų aplinkybių su skundais į Šiaulių TI administraciją ar kitas įstaigas nesikreipė, leidžia teigti, kad jokių neigiamų išgyvenimų, susijusių su netinkamomis kalinimo sąlygomis, pareiškėjas nepatyrė, o vien abstraktūs teiginiai negali būti laikomi pagrindžiančiais neturtinės žalos atlyginimą pinigais prašymą.

21. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad aplinkybes apie dėl skersvėjo besiplaikstančią sanitarinio mazgo įėjimą skiriančią užuolaidą pareiškėjas nurodė tik apeliaciniame procese. Teismas įvertino aktualų reglamentavimą bei faktinę situaciją ir pagrįstai pasisakė, kad nėra jokių duomenų, kad kameros būtų įrengtos naujai ar kapitaliai remontuotos, todėl nauji reikalavimai dėl sanitarinio mazgo dydžio netaikomi, be to, visose kamerose sanitarinio mazgo dydis buvo didesnis nei 1,42 kv. m arba nežymiai mažesnis, todėl pažeidimų nenustatyta. Taip pat teismas įvertino tai, kad sanitarinių mazgų sienelė buvo kur kas aukštesnė nei 1,5 m (nuo 1,81 m), o tai tinkamai užtikrino sanitariniu mazgu besinaudojančių asmenų privatumą.

22. Dėl pareiškėjo argumentų, kad teismas nekreipė dėmesio į jo prašymą išsireikalauti kamerų nuotraukas, atsakovo atstovas pažymi, kad visų kamerų nuotraukos buvo pateiktos, o teismas, tirdamas bylos aplinkybes, jas įvertino.

23. Dėl ventiliacijos atsakovo atstovas paaiškina, kad iš visų kamerų yra išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, o 2020 m. rugsėjo 25 d. Šiaulių TI užbaigti darbai, susiję ventiliacijos pagerinimu, tačiau minėti darbai nėra susiję su pastato rekonstrukcija ar kapitaliniu remontu – šiuo atveju kamerose esančios vėdinimo angos iš koridoriaus pusės jungiamos vienu vamzdžiu, kuris išvedamas pro langą į lauką.

24. Dėl higienos normų pažeidimų kameroje Nr. 98 atsakovo atstovas pažymi, kad, nors pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI nepateikė jokių įrodymų (tikslingai nuslėpė) apie šios kameros oro temperatūrą, tačiau išvadą apie galbūt per žemą oro temperatūrą kameroje Nr. 98 teismas darė remdamasis būtent Šiaulių TI pateiktomis pažymomis, t. y. kad 2021 m. sausio 21 d. pareiškėjas žodiniu prašymu kreipėsi į Šiaulių TI dėl išdužusio lango, o jis buvo pakeistas 2021 m. sausio 22 d. Todėl teismas sprendė, kad esant netvarkingam langui, oro temperatūra galėjo būti žemesnė nei numato higienos normos. Atsakovo atstovas atkreipia dėmesį, kad langas netvarkingas buvo tik vieną dieną, todėl pažeistos teisės pripažinimas pareiškėjui yra pakankama satisfakcija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų jo laikymo sąlygų Šiaulių TI nuo 2020 m. birželio 31 d. iki 2021 m. vasario 8 d., atlyginimo.

26. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepimo į skundą argumentus, byloje pateiktus įrodymus, skundžiamame sprendime konstatavo, kad pareiškėjui Šiaulių TI nebuvo užtikrintos higienos normas atitinkančios kalinimo sąlygos (kameroje Nr. 98 dėl išdaužto lango stiklo buvo žemesnė oro temperatūra nei nustato teisės aktai, taip pat pareiškėjo naudai vertino abejones dėl galimų kitų higienos normų pažeidimų kamerose), tačiau neturtinės žalos pinigais nepriteisė, teismas sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas iš Šiaulių TI neišreikalavo visos informacijos, susijusios su jo kalinimu Šiaulių TI, t. y. kamerų, kuriose buvo laikomas, nuotraukų, kamerų išmatavimų, NVSC atliktų patikrinimų duomenų, todėl prašo juos išreikalauti. Pareiškėjo teigimu, teismas netinkamai įvertino jo skunde nurodytas aplinkybes dėl sanitarinio mazgo ploto, privatumo, naudojantis sanitariniu mazgu, ventiliacijos, kamerų Nr. 23, 67, 98 būklės. Kitų pirmosios instancijos teismo įvertintų pareiškėjo kalinimo sąlygų pareiškėjas apeliaciniame skunde neginčija.

28. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

29. Dėl pareiškėjo prašymo išreikalauti papildomus įrodymus pažymėtina, kad pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

30. Iš pirmosios instancijos teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties, kuria priimtas pareiškėjo skundas, matyti, kad atsakovo atstovas buvo įpareigotas pateikti visą su ginču susijusią medžiagą. Atsakovo atstovas, vykdydamas šią nutartį, pirmosios instancijos teismui pateikė turimus dokumentus, susijusius su skundu – Šiaulių TI pažymas apie kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, plotą, kameroje buvusių asmenų skaičių, baldų užimamą plotą, sanitarinių mazgų įrengimą, Šiaulių TI atliktus kamerų remonto darbus, pareiškėjo teiktą žodinį prašymą dėl lango sutvarkymo, NVSC 2020 m. rugsėjo 16 d. patikrinimo aktą Nr. (6-12 4.80)PA-3062, kamerų Nr. 19, 23, 67, 98, 33, 64, 10, 14 fotonuotraukas ir kt. (b. l. 29–64). Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjas, atsakovo atstovas pateikė teismui tiek kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, fotonuotraukas, tiek duomenis apie kamerų išmatavimus bei duomenis apie NVSC atliktą patikrinimą. Pareiškėjas nedetalizavo prašymo išreikalauti NVSC atliktų patikrinimų duomenis, nenurodė kada ir kokiose kamerose buvo atlikti patikrinimai, todėl nėra pagrindo tenkinti abstraktaus prašymo dėl įrodymų išreikalavimo.

31. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą.

32. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo, teisėjų kolegija pažymi, kad iš atsakovo atstovo atsiliepime į skundą pateiktų paaiškinimų bei į bylą pateiktų įrodymų (Šiaulių tardymo izoliatoriaus san. mazgų zonų kamerose lentelės Nr. 62/08-145 (b. l. 38–39), fotonuotraukų (b. l. 61–64)) matyti, jog Šiaulių TI kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, sanitariniai mazgai nuo likusio kameros ploto atitverti pakankamai aukštomis sienelėmis (sanitarinių mazgų atitvarinių konstrukcijų aukštis daugiau nei 1,8 m), sanitarinio mazgo įėjimas kamerose Nr. 10, 14, 19 atskirtas durimis, o kitų kamerų sanitariniai mazgai atskirti ilga užuolaida.

33. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Šiaulių TI kamerų sanitarinių mazgų įrengimas, kuomet sanitariniai mazgai atskirti žymiai aukštesnėmis nei 1,5 m atitvarinėmis konstrukcijomis, o nesant durų uždengti nepermatoma užuolaida, užtikrina asmenų privatumą (žr., pvz., 2020 m. spalio 7 d. nutartis administracinėse bylose Nr. A-2675-662/2020; Nr. A-2619-662/2020; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1781-602/2020; 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-875-968/2021; 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-829-415/2021; 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-826-520/2021 ir kt.). Tokios naudojimosi sanitariniais įrenginiais sąlygos laikytinos nepažeidžiančiomis asmens privatumo.

34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad vietoje durų pakabinta užuolaida dėl susidariusio skersvėjo, varstant duris ir langą duryse, plevėsuodavo, todėl pareiškėjas negalėjo laisvai naudotis sanitariniu mazgu. Tačiau byloje nėra duomenų (tokių duomenų nenurodo ir pareiškėjas), jog jis būtų kreipęsis į įstaigos administraciją dėl netvarkingų užuolaidų, atskiriančių įėjimą į sanitarinį mazgą, todėl šie argumentai vertintini kaip deklaratyvūs ir atmestini.

35. Vertinant pareiškėjo argumentus dėl per mažo ploto, kuris skirtas sanitariniams mazgams, pažymėtina, jog pagal iki 2020 m. gruodžio 22 d. galiojusių Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punktą, įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 × 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Nuo 2020 m. gruodžio 22 d. įsigaliojo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, kurių 12.5 punktas nustato, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 × 142 cm, arba ne mažiau, kaip 1,42 m² matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos.

36. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, būtų įrengtos naujai ar kapitališkai remontuotos, sanitarinių mazgų plotas buvo arba didesnis nei 1,42 kv. m arba nežymiai mažesnis, kameroje Nr. 23 praustuvas iškeltas iš sanitarinio mazgo, todėl ten nurodytas tik tualeto plotas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde šių aplinkybių nepaneigė. Be to, atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Šiaulių TI pastatas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų vertybių sąrašą ir jame rekonstrukcija ar kapitaliniai remontai negalimi. Taigi šiuo aspektu pagrįstai nekonstatuoti Šiaulių TI neteisėti veiksmai (neveikimas).

37. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su netinkamu kamerų vėdinimu (ventiliacija), akcentuotina, kad byloje nepaneigta, jog Šiaulių TI kameros jose laikomų asmenų galėjo būti vėdinamos per langus, o tai atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos apsaugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punkto reikalavimus.

38. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo atkreipti dėmesį į kamerų Nr. 23, 67, 98 būklę. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad, vertinant higienos sąlygas, analizuojami pareiškėjo paaiškinimai ir byloje pateikiami duomenys (visuomenės sveikatos centrų patikrinimo aktai, kitų institucijų dokumentai, kuriuose fiksuojami tokio pobūdžio faktai), galintys patvirtinti arba paneigti higienos normų užtikrinimą pareiškėjui ginčo laikotarpiu (dažniausiai visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai).

Nesant duomenų, pavirtinančių tokio pobūdžio pažeidimus, taip pat pareiškėjui savo teiginių dėl kamerų neatitikimo higienos normų reikalavimams nedetalizavus, nenurodžius jokių šiuos teiginius galinčių patvirtinti įrodymų, pareiškėjo teiginiai dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų atmetami kaip nepagrįsti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-836-662/2017; 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017).

Tokiais atvejais įvertinama ir tai, ar byloje yra duomenų, kad pareiškėjas pats dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų skundėsi įkalinimo įstaigos administracijai, kreipėsi dėl to į visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017; 2017 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1133-525/2017). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją ar kitas kompetentingas institucijas dėl netinkamų, higienos normų reikalavimus neatitinkančių kalinimo sąlygų (išskyrus žodinį prašymą Šiaulių TI administracijai dėl lango sutvarkymo kameroje Nr. 98).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sąlygos kameroje Nr. 98 neatitiko higienos normų reikalavimų (dalį laiko oro temperatūra galėjo būti žemesnė nei nustato teisės aktai), kitų higienos normų reikalavimų neatitikimo nenustatė, tačiau abejones dėl galimų higienos normų pažeidimų kamerose vertino pareiškėjo naudai. Pažymėtina, kad byloje nepakanka duomenų konstatuoti kitus pareiškėjo skunde nurodomus higienos normų pažeidimus, todėl remtis vien pareiškėjo paaiškinimais nebuvo pagrindo. Byloje nesant pateiktam Šiaulių TI apeliaciniam skundui, vadovaujantis non reformatio in peius (draudimo keisti į blogąją pusę) principu, pareiškėjo padėtis negali būti bloginama, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų dėl nustatytų pažeidimų (abejones vertinant pareiškėjo naudai).

39. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimo pagrįstumą dėl teisės į neturtinės žalos atlyginimą pinigine išraiška, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

40. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio, yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018). Vadinasi, asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

41. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017).

42. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas pažeidimas (kameroje Nr. 98 oro temperatūra galėjo būti žemesnė nei nustato teisės aktai) ir kiti higienos normų pažeidimai (abejones vertinant pareiškėjo naudai) pareiškėjui sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Iš byloje pateiktų Šiaulių TI pažymų (b. l. 36–37) matyti, kad pareiškėjas dėl lango sutvarkymo į Turto valdymo skyrių žodiniu prašymu kreipėsi 2021 m. sausio 21 d., o 2021 m. sausio 22 d. nudaužtas lango stiklas gyvenamojoje kameroje Nr. 98 pakeistas 2021 m. sausio 22 d., t. y. kitą dieną po pateikto prašymo. Tai leidžia prieiti išvados, kad esant galbūt žemesnei oro temperatūrai kameroje Nr. 98 pareiškėjas buvo laikomas neilgą laiką (vieną dieną). Byloje nėra duomenų apie nustatytų pažeidimų įtaką pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai (tokių duomenų nenurodo ir pats pareiškėjas), taip pat įrodymų, kad Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

43. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys