2019-08-01 Nr. AB-15003-3-61-3-03292-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eP-76-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03292-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 60.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. rugpjūčio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. B. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-852-438/2018 pagal pareiškėjos I. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. B. skundą atsakovams Nacionalinei teismų administracijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės teismų administracijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Šiaulių apylinkės teismas) dėl žalos atlyginimo priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Pareiškėja I. B. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovą Nacionalinę teismų administraciją (toliau – ir NTA, atsakovas) pateikti pareiškėjos prašyme nurodytą informaciją bei dokumentą, priteisti iš Lietuvos valstybės 9 537,45 Eur žalos atlyginimą dėl NTA savalaikio veiksmų neatlikimo, 100 000 Eur turtinę ir neturtinę žalą už NTA duomenų nepateikimą bei 100 000 Eur turtinę ir neturtinę žalą už NTA dokumento neišsaugojimą ir nepateikimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-852-438/2018 nutarė pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėja 2019 m. liepos 24 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eA-852-438/2018, kuriuo prašo atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu (bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas).

ABTĮ 161 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, taip pat priimtą nagrinėti prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko sudaryta teisėjų kolegija. Nagrinėjant prašymo priėmimą, mutatis mutandis (su (būtinais) atitinkamais pakeitimais) vadovaujamasi šio įstatymo 33 straipsniu, taip pat patikrinama, ar prašymas atitinka šio įstatymo 157, 158, 159 ir 160 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

Pagal ABTĮ 159 straipsnio 1 dalį prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienų metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. eA-852-438/2018, kuria užbaigtas šios administracinės bylos procesas, priimta ir įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 12 d., o pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas 2019 m. liepos 24 d.

Pareiškėja prašyme atnaujinti procesą nurodo, kad proceso atnaujinimo terminas skaičiuotinas nuo 2019 m. balandžio 30 d., t. y. kai NTA kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydama taikyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-852-438/2018 suformuotą praktiką administracinėje byloje Nr. eA-1446-822/2019. Dėl šio NTA kreipimosi pareiškėjai kilo abejonės dėl teismo sudėties ir sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Po šio prašymo pareiškėja pasidomėjo administracinę bylą Nr. eA-852-438/2018 nagrinėjusių teisėjų biografijomis ir paaiškėjo, kad administracinę bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, abejones dėl teismo sudėties teisėtumo sustiprino ir 2019 m. liepos 7 d. NTA direktorės R. M. viešas Delfi interviu, kuriame NTA direktorė pripažino, kad turėjo tiesioginių darbo santykių su administracinę bylą Nr. eA-852-438/2018 nagrinėjusiais teisėjais, t. y. R. M. pripažino, kad dirbo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Pareiškėja nurodo, kad tai leidžia daryti prielaidą, jog teisėjai G. K. ir R. K. NTA direktorę pažinojo daug anksčiau ir tarp jų buvo susiklostę darbiniai ir galbūt pavaldumo santykiai.

Pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo, kad nuo administracinės bylos Nr. eA-852-438/2018 nagrinėjimo turėjo būti nušalinti / nusišalinti du teisėjų kolegijos nariai – G. K. ir R. K. Pareiškėja, akcentuodama NTA funkcijas, be kita ko informacijos teikimą Teisėjų tarybai, pažymi, kad G. K. nuo 2009 m. lapkričio mėnesio iki 2014 m. lapkričio mėnesio buvo Teisėjų tarybos nariu, nuo 2010 m. lapkričio 29 d. iki 2014 m. lapkričio 4 d. buvo Teisėjų tarybos pirmininku, o nuo 2017 m. lapkričio mėnesio iki šių dienų yra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas ir Teisėjų tarybos narys. Teisėjas G. K., vykdydamas jam priskirtas funkcijas, buvo ir yra tiesiogiai susijęs darbiniais santykiais su NTA, o tai reiškia, jog 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarties priėmimo metu turėjo nuolatinį tiesioginį ryšį su proceso šalimi – NTA.

Pareiškėja taip pat nurodo, kad teisėjo G. K. šališkumą patvirtina ir bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos netinkamas skyrimas. Teisėjų kolegija buvo paskirta teismo pirmininko G. K., nurodant administracinę bylą nagrinėti R. K., kuris turėjo atlikti tiek pranešėjo, tiek kolegijos pirmininko funkcijas. Tačiau teismo pirmininkas G. K., nesant jokio teisinio pagrindo, savo iniciatyva sudarė teisėjų kolegiją, pakeisdamas pirmininkaujantį teisėją R. K., paskirdamas teisėjų kolegijos pirmininku save. Teismų informacinėje sistemoje nėra pažymos, kuri patvirtintų, jog teisėjų kolegijos sudėtis sudaryta automatiškai. Administracinės bylos priskyrimas nagrinėti teisėjui G. K., esant jo darbo sąsajoms su NTA, patvirtina jo asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi.

Pareiškėjos teigimu, teisėjo R. K. šališkumą patvirtina tai, kad jis nuo 2002 m. gegužės iki 2008 m. lapkričio 11 d. buvo Teisėjų tarybos nariu, o tai reiškia, kad buvo susijęs darbo santykiais su NTA.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos aplinkybes dėl ABTĮ 159 straipsnyje nustatyto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo, pirmiausia pažymi, kad pagal šią teisės normą prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas skaičiuojamas ne tik nuo sužinojimo apie nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, bet ir nuo turėjimo sužinoti apie tokias aplinkybes momento. Nustačius, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis subjektas apie jo nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą turėjo sužinoti anksčiau, nei jo nurodomas sužinojimo momentas, prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo nurodomo sužinojimo momento, bet nuo turėjimo sužinoti apie nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą momento (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-16/2009; 2016 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-7-146/2016).

Tais atvejais, kai proceso atnaujinimo pagrindu nurodomas neteisėtos sudėties teismas (ABTĮ 153 str. 2 d. 9 p.), tokios aplinkybės paaiškėjimo (turėjimo paaiškėti) momentas (taigi ir trijų mėnesių termino pradžios eiga) paprastai siejamas su sprendimo byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, įsiteisėjimo (pirmosios instancijos teisme) ar paskelbimo (apeliacinės instancijos teismo sprendimo atveju) momentu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P143-84/2009).

Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių šios administracinės bylos proceso duomenų nustatyta, kad 2017 m. sausio 17 d. automatiniu būdu šiai administracinei bylai nagrinėti apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo paskirtas teisėjas R. K. (pranešėjas). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas G. K. 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi sudarė trijų teisėjų kolegiją šiai administracinei bylai nagrinėti, paskyrė bylą nagrinėti 2018 m. rugsėjo 5 d. 10 val. Kolegijos pirmininku buvo nurodytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas G. K., pranešėju – teisėjas R. K. Pažymėtina, kad ABTĮ 43 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija, o šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teisėjų kolegijos narius, kolegijos pirmininką ir teisėją pranešėją skiria atitinkamo teismo pirmininkas ar jo paskirtas teisėjas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2019 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. TP-4 patvirtintų Administracinių bylų paskirstymo ir teisėjų kolegijos sudarymo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 13 punkte nustatyta, kad teisėjo pranešėjo parinkimą Liteko sistema atlieka automatiniu būdu, t. y. pagal bylos gavimo teisme datą ir sistemai įvertinus į sistemą įvestus duomenis, nurodytus Taisyklių 9 punkte bei įvertinusi teisėjų užimtumą, teisėjų specializaciją bei atsitiktinumo kriterijų. Taisyklių 28 punktas nustato, kad sudarytoje teisėjų kolegijoje jos pirmininku skiriamas į kolegiją įeinantis teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba didžiausią teisėjo darbo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme stažą turintis teisėjas.

Apibendrinant nurodytina, kad pareiškėjai jau nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d. buvo žinoma teisėjų kolegijos sudėtis, kuri išnagrinėjo apeliacine tvarka administracinę bylą. Pareiškėjai 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartis buvo išsiųsta per elektroninių paslaugų portalą 2018 m. rugsėjo 13 d. Akivaizdu, kad pareiškėja, gavusi šią nutartį, turėjo galimybę įvertinti nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, nustatyti, kad nepasisakyta dėl esminių skundo argumentų bei pasidomėti teisėjų R. K. ir G. K. biografijomis, kurios yra skelbiamos viešai (žr. https://www.teismai.lt/lt/visuomenei-ir-ziniasklaidai/teismai-ir-teisejai/teisejubiografijos).

Iš viešai skelbiamų duomenų matyti, kad yra nurodyti duomenys apie šių teisėjų buvimą Teisėjų tarybos nariais, kuriame teisme ir kuriuo laikotarpiu jie ten ėjo teisėjo ir / ar teismo vadovo pareigas. Duomenys apie NTA direktoriaus pareigas einantį asmenį yra skelbiami NTA tinklalapyje https://www.teismai.lt/lt kontaktų paskirtyje. Šiuo metu yra nurodomi duomenys apie kitą NTA vadovę, nes R. M. nėra direktorė. Pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo nėra nurodžiusi jokių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima spręsti, kad ji per tris mėnesius nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarties priėmimo ir jos gavimo dienos neturėjo jokių galimybių išsiaiškinti minėtų teisėjų ir NTA direktorės R. M. viešai skelbtų biografijos faktų, kuriais remdamasi pareiškėja teigia, kad turi būti atnaujintas šios bylos procesas. Dėl to nekonstatuotina, kad pareiškėja apie teisėjų ir R. M. darbo santykius sužinojo tik iš 2019 m. liepos 7 d. paskelbto R. M. interviu.

ABTĮ 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis (argumentavimo galia); rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga (žr. 2007 m. spalio 24 d. nutarimą).

Atsižvelgiant į tai, nepripažintini pagrįstais pareiškėjos argumentai, kad terminas dėl proceso atnaujinimo turi būti skaičiuojamas nuo 2019 m. balandžio 30 d., t. y. kai NTA kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą administracinėje byloje Nr. eA-1446-822/2019 su paaiškinimu, prašydama taikyti suformuotą teismų praktiką administracinėje byloje Nr. eA-852-438/2018, ir tik tada pareiškėjai atsirado pagrindas pasidomėti teisėjų biografijomis. Be to, pareiškėja kartu su prašymu atnaujinti procesą yra pateikusi duomenis, kad 2013 metais baigė Vilniaus universiteto Teisės (turintiems aukštąjį išsilavinimą) studijų programą ir jai suteiktas teisės magistro laipsnis, o tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjai buvo žinomos ir suprantamos ABTĮ nuostatos, reglamentuojančios proceso atnaujinimą.

Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV dalyje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir numatytais pagrindais.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja praleido ABTĮ nustatytą terminą paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo, nes nenustatyta, jog ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo teismo procesinio sprendimo, kuriuo buvo užbaigtas procesas šioje byloje, įsiteisėjimo dienos, t. y. 2018 m. rugsėjo 12 d.

Pareiškėja prašo atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, nes jį praleido dėl svarbių objektyvių priežasčių, t. y. dėl duomenų nežinojimo.

ABTĮ įtvirtintų terminų prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, jų pasibaigimo teisinėms pasekmėms vertinti taikytinos bendros ABTĮ įtvirtintos procesinius terminus reglamentuojančios normos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-34-662/2015; kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant termino praleidimo priežastis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013; kt.). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006; kt.). Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-601/2006; kt.).

Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-756/2016).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog teismų praktikoje yra konstatuota, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-25/2012). Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-21/2012). Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos nurodytas aplinkybes, dėl kurių ji prašo atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, neturi jokio faktinio ir teisinio pagrindo sutikti su pareiškėja, kad ji dėl svarbių objektyvių priežasčių praleido šį terminą. Kaip jau buvo aptarta pirmiau, pareiškėja turėjo visas galimybes po 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarties priėmimo ir paskelbimo imtis operatyvių veiksmų sužinoti viešai skelbiamus duomenis, kuriais remiasi prašyme dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėja nėra nurodžiusi jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių, kad ji per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą neturėjo galimybių sužinoti viešai paskelbtų duomenų, kurie, pareiškėjos teigimu, patvirtina, jog bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys negali būti pripažįstamos objektyviomis, ektraordinariomis, nepriklausiusiomis nuo pareiškėjos valios.

Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėja praleido ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą, nėra pagrindo dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių atnaujinti šį terminą. Dėl to pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą atsisakytina priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p., 159 str. 1–2 d. ir 161 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 159 straipsnio 1 dalimi ir 161 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsisakyti priimti pareiškėjos I. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eA-852-438/2018.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė