667bb60c-ab26-4d4e-bf9f-6ca11dd43a20 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-124-1121/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05596-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.10.1; 1.2.4.4.2.8; 1.2.26.2; 2.1.15.1.1; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Daivos Kazlauskienės ir Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Jūratei Urbaitienei, dalyvaujant prokurorei Aušrai Zakarkienei, nuteistajam J.

R. ir jo gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčuk, nukentėjusiajam N. B. ir jo atstovui advokatui Aleksandrui DoroÅ¡evui, vertėjai J. C., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J. R. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo J. R.: nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, jÄ atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbÄ arba registruotis darbo biržoje, bei per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti priteistÄ nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ (BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 69 straipsnis).

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (1 diena). Nuosprendžiu tenkintas Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinys ir priteista iÅ¡ J. R. 85,24 Eur žalos atlyginimas Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai. N. B. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir priteista iÅ¡ J. R. 1 600 Eur neturtinės žalos, 3 010,22 Eur turtinės žalos ir 700 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas N. B. naudai.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. J. R. nuteistas už tai, kad 2019 m. vasario 10 d. apie 0.05 val., (duomenys neskelbtini) patalpose, prie baro, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,70 promilių girtumas), be jokios priežasties rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam N. B. vienÄ smÅ«gį į veidÄ , taip padarydamas nukentėjusiajam N. B. nosies kaulų lūžį su odos nubrozdinimu vidiniame vokų kampe ir poodinėmis kraujosruvomis kairės akies apatiniame voke, nosies nugarėlėje (specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini)), tuo padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , t. y.

Å¡iais veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. R. praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nuosprendį ir paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 metams.

3. Apeliaciniu skundu taip pat praÅ¡oma N. B. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ nuteistojo 600 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ir 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ nukentėjusiojo naudai, o likusioje dalyje civilinį ieÅ¡kinį atmesti.

4. Pasak nuteistojo, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, t. y. netinkamai pritaikytos BK 75 straipsnio nuostatos ir nustatytas per ilgas bausmės vykdymo atidėjimo terminas. Teismas neteisingai iÅ¡sprendė ir su civiliniu ieÅ¡kiniu susijusius klausimus, priteisdamas iÅ¡ nuteistojo per dideles turtinės bei neturtinės žalos sumas, neteisingai iÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimÄ .

5. Nuteistojo nuomone, dėl netinkamo BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, nustatytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas dvejiems metams yra per ilgas, nes ilgalaikiai apribojimai mažins jo galimybes atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ neturtinę žalÄ , kadangi nuteistajam neiÅ¡vengiamai reikalinga kuo greitesnė integracija darbo rinkoje.

6. Skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas, nuosprendžiu nustatydamas dviejų metų trukmės bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ , jo visiÅ¡kai nemotyvavo, todėl neaiÅ¡ku, su kokiomis aplinkybėmis susiejo tokiÄ Å¡io termino trukmę. Po nuosprendžio priėmimo nuteistasis iÅ¡ dalies atlygino iÅ¡ apelianto nukentėjusiajam N. B. priteistÄ turtinę ir neturtinę žalÄ , pasiskolinęs pinigines lėšas, kurias turės kreditoriui grÄ Å¾inti per 1 metus ir 6 mėnesius.

7. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nuteistasis su sutuoktine ir dviem mažamečiais vaikais gyvena darbo rinkos pasiÅ«los požiÅ«riu sudėtingoje bei strategiÅ¡kai nepatogioje judėjimo prasme (duomenys neskelbtini) Lietuvos vietoje. Turėdamas Å¡eimÄ , kurioje Å¡iuo metu pradėjo dirbti tik sutuoktinė, du mažamečius vaikus (kuriuos reikia iÅ¡laikyti), kitų įsipareigojimų kreditoriams, laikinai neturėdamas darbo, nebus pajėgus atlyginti žalÄ nukentėjusiajam ir grÄ Å¾inti pinigines lėšas kreditoriui, paskolinusiam piniginių lėšų žalai atlyginti, bei kitiems kreditoriams per sutartimis nustatytus terminus. Didesnes galimybes sumokėti susidariusias skolas turėtų iÅ¡vykęs dirbti į užsienį.

8. Nuteistojo nuomone, jo procesinis elgesys, visiÅ¡kai pripažįstant kaltę ir sutinkant su visomis ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis, esant iÅ¡nykusiam ankstesniam teistumui, nesudaro pagrindo jo atžvilgiu taikyti tokį ilgÄ bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ . Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, nepasisakė dėl nuteistojo lengvinančių atsakomybę aplinkybių, kurios galėjo turėti įtakos bausmės atidėjimo termino trukmės paskyrimui.

9. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismo priteista 2 900 Eur suma turtinei žalai atlyginti nėra pakankamai argumentuota. Sprendžiant dėl turtinės žalos priteisimo teismas nepagrįstai vadovavosi bendrojo pobÅ«džio kainoraščiu, nenustatant operacijos kainos individualiam atvejui. Kaip matyti iÅ¡ vieÅ¡oje erdvėje esančių duomenų tokio pobÅ«džio operacijų, kokia yra reikalinga nukentėjusiajam atlikti, paslaugas galima gauti iÅ¡simokėtinai. Teismui pripažinus nukentėjusiajam objektyviai reikalinga konkrečiÄ piniginių lėšų sumÄ konkrečiai operacijai atlikti, nuteistasis galėtų apmokėti Å¡iÄ paslaugÄ iÅ¡simokėtinai, nes jo materialinė padėtis objektyviai neleidžia iÅ¡ karto sumokėti nukentėjusiojo praÅ¡omÄ piniginių lėšų sumÄ . Nėra aiÅ¡ku, ar nukentėjusysis tokiÄ operacijÄ realiai darys ir jeigu darys, kokiomis sÄ lygomis.

10. Pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos priteisimo, formaliai nurodė, kad nukentėjusysis be sveikatos sužalojimų taip pat patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nes jo atžvilgiu atlikti nusikalstami veiksmai vieÅ¡oje vietoje, matant paÅ¡aliniams asmenims. Tokia teismo iÅ¡vada, priteisiant 1 600 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ nėra pakankamai motyvuota, yra abstraktaus ir formalaus pobÅ«džio. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos priteisimo klausimÄ ir nustatydamas jos dydį, privalėjo atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į nuteistojo interesus. Turėjo bÅ«ti siekta protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra, t. y. papildoma bausme.

11. Skunde pabrėžiama, kad ne tik teismo iÅ¡vados neturtinės žalos priteisimo klausimu, bet ir paties nukentėjusiojo parodymai nebuvo iÅ¡samÅ«s bei argumentuoti, neturtinės žalos dydis yra priteistas be objektyvaus pagrindimo ir aiÅ¡kios, neginčijamos teismo nuosprendžio motyvacijos, todėl turi bÅ«ti mažinamas nuo 1 600 iki 600 Eur. Nustatant atlygintinos žalos dydį nepakanka formalaus padarinių konstatavimo. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sÄ lyginio pobÅ«džio. Nuteistojo turtinė padėtis yra pakankamai sudėtinga: iki Å¡iol neturi darbo, registruotas Užimtumo tarnyboje, privalo iÅ¡laikyti du mažamečius vaikus, atlyginti žalÄ nukentėjusiajam. Teismo priteistas neturtinės ir turtinės žalos dydis yra nepakeliama finansinė naÅ¡ta.

12. Skunde akcentuojama, kad iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvuojamosios dalies analizės nėra aišku, kokiu pagrindu teismas iš nuteistojo priteisė 700 Eur bylinėjimosi išlaidas nukentėjusiajam, jeigu pastarasis prašė priteisti patirtas 500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Šioje dalyje nuosprendis turi būti pakeistas, priteisiant vietoje 700 Eur, faktiškai nukentėjusiojo patirtas 500 Eur bylinėjimosi išlaidas.

13. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistasis apeliacinį skundÄ palaikė, prokurorė prašė skundÄ atmesti, o nukentėjusysis ir jo atstovas prašė skundÄ atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas 14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs jokių apeliacinio skundo ribas peržengiančių esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Apeliaciniu skundu nėra ginčijamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu nustatytos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Apeliaciniu skundu ginčijamas baudžiamojo įstatymo taikymas, skiriant apeliantui bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ , ir keliamas klausimas dėl skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajam priteistos žalos bei procesinių iÅ¡laidų atlyginimo dydžio. Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo 15. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

16. Vadovaujantis teismų praktika, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , turi bÅ«ti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius.

Å ie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas iÅ¡vadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vienÄ ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamÄ jį, pataisomÄ jį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017).

17. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , atsižvelgė į tai, kad J. R. padarė du tyčinius nusikaltimus, kurių vienas yra nesunkus, o kitas – apysunkis, ankstesnis teistumas yra iÅ¡nykęs, administracine tvarka baustas, kaltinamasis charakterizuojamas patenkinamai, nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, taip pat akcentavo, jog nuteistasis yra dirbantis, augina du mažamečius vaikus, ir padarė iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai bus pasiekti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėjus. Vadovaudamasis BK 75 straipsniu, teismas J. R. bausmės vykdymÄ atidėjo dvejiems metams. Anot nuteistojo, bausmės vykdymo atidėjimo terminas yra per griežtas ir turi bÅ«ti Å¡velninamas iki vienerių metų.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamasis įstatymas tiesiogiai nereglamentuoja bausmės vykdymo atidėjimo termino parinkimo taisyklių. Motyvuotai apsispręsti dėl bausmės vykdymo atidėjimo termino, kuris neturi virÅ¡yti trejų metų, paliekama teismo diskrecijai. Nustatant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ , vertinamas inkriminuoto nusikaltimo pobÅ«dis, padarymo aplinkybės bei kaltininkÄ charakterizuojančios aplinkybės (kasacinė nutartis Nr. 1A-314-150/2016).

Aukščiau aptartas padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dis, nuteistÄ jį charakterizuojantys duomenys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas dviejų metų bausmės vykdymo atidėjimo terminas yra proporcingas ir adekvatus. Teisėjų kolegijos vertinimu, trumpesnis bausmės vykdymo atidėjimo terminas nagrinėjimu atveju nėra pakankamas, siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, įtvirtintus BK 41 straipsnio 2 dalyje, t. y. siekiant kaltininkÄ ne tik nubausti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, tačiau ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių.

Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu.

19. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas BK 75 straipsnyje įtvirtintÄ bausmės vykdymo atidėjimÄ , atsižvelgia į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius (ar kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslÄ ar įgyti specialybę, nebus kam prižiÅ«rėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų iÅ¡laikymas, prarastas ryÅ¡ys su jais bei Å¡eima ir pan.). Todėl prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visumÄ baudžiamosios atsakomybės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių, tarp jų į tas, kurias apeliantas akcentuoja savo skunde (dirbamas darbas, gaunamas atlyginimas, kreditoriniai įsipareigojimai, auginami mažamečiai vaikai) ir, padaręs iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslus įmanoma pasiekti realiai neatliekant bausmės, atidėjo paskirtos bausmės vykdymÄ dvejiems metams.

20. Skunde apeliantas teigia, kad dėl nustatyto ilgo bausmės vykdymo atidėjimo termino jis negalės iÅ¡vykti dirbti į užsienį, gauti geriau apmokamo darbo, grÄ Å¾inti kreditus ir pan. Dėl tokių apelianto argumentų pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme už padarytas nusikalstamas veikas taikomos sankcijos ir priemonės užtikrina jau minėtÄ specialiÄ jÄ bei bendrÄ jÄ prevencijÄ , kuriomis siekiama nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si ir kartu visuomenės saugumÄ , o ne asmens, įvykdžiusio baudžiamojo įstatymo pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, teisių ir laisvių suvaržymų, susijusių su įvykdyta nusikalstama veika. NusikaltimÄ padariusio asmens interesams negali bÅ«ti teikiamas joks prioritetas prieÅ¡ visuomenės interesus.

21. Apeliantas teigia, kad teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, visiÅ¡kai nepasisakė dėl nuteistojo lengvinančių atsakomybę aplinkybių, kurios galėjo turėti įtakos bausmės atidėjimo termino trukmės paskyrimui. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama tik nustačius du momentus: kaltininko prisipažinimÄ padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir vienÄ iÅ¡ alternatyvių aplinkybių – kaltininko nuoÅ¡irdų gailestį arba padėjimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis.

Pažymėtina, kad nuoÅ¡irdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, sprendžiant dėl Å¡ios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-106/2011, 2K-412/2014).

Tik deklaratyvus kaltės pripažinimas negali bÅ«ti pripažįstamas atsakomybe lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Teismas pagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, apeliantas iÅ¡ esmės tik formaliai teigė prisipažįstantis padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nepadėjo teismui nustatyti tiesos baudžiamojoje byloje – pateikė savas įvykių versijas, nurodė, kad nepamena įvykio aplinkybių siekdamas suÅ¡velninti, minimizuoti baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

Atsižvelgiant į tai, nuteistojo parodymai negali bÅ«ti vertinami kaip prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

22. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasmę žalos atlyginimas pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar paÅ¡alino visÄ Å¾alÄ iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Priklausomai nuo bylos aplinkybių teismas gali pripažinti Å¡iÄ aplinkybę atsakomybę lengvinančia ir tais atvejais, kai kaltininkas atlygina tik dalį nuostolių ar paÅ¡alina dalį žalos.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pripažįsta, kad žalos atlyginimo procesas yra realizuojamas, tačiau pažymėtina, kad aplinkybė, jog kaltininkas po nuosprendžio priėmimo moka žalos atlyginimÄ , savaime nėra lengvinanti atsakomybę, nes, visų pirma, tai yra nuteistojo prievolė pagal jam priimtÄ nuosprendį, už kurios nevykdymÄ gresia kita atsakomybė. Dėl civilinio ieÅ¡kinio ir žalos atlyginimo 23. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis buvo pareiÅ¡kęs civilinį ieÅ¡kinį 3 055,90 Eur turtinei žalai ir 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

IeÅ¡kinyje nurodyta, jog turtinę žalÄ sudarė turėtos iÅ¡laidos: iÅ¡laidos vaistams 40,39 Eur, tvarstymo ir priežiÅ«ros priemonėms 25 Eur, gydymo specialistams: 23 Eur okulistui ir 30 Eur estetinės chirurgijos įmonei, iÅ¡laidos transportui 37,44 Eur, 2 900 Eur nusikaltimu padarytų pasekmių Å¡alinimui – operacijai taisant nosies pertvarÄ ir nosies kuprelę. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo N. B. civilinį ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė iÅ¡ J.

R. 1 600 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , 3 010,22 Eur turtinės žalos atlyginimÄ ir 700 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nuteistasis apeliaciniu skundu praÅ¡o nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ nuteistojo 600 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ir 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ nukentėjusiojo N. B. naudai, o likusioje dalyje civilinį ieÅ¡kinį atmesti.

24. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis).

Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. IÅ¡imtinais atvejais, kai negalima civilinio ieÅ¡kinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieÅ¡kovui teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

25. Nuteistojo J. R. apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ jo nukentėjusiojo naudai priteisdamas 2 900 Eur turtinės žalos atlyginimÄ , nepagrįstai vadovavosi bendro pobÅ«džio kainoraščiu, nenustatant operacijos kainos individualiam atvejui. Patikrinusi ir įvertinusi skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl priteistos turtinės žalos dydžio, teisėjų kolegija vertina, kad Å¡iuo nagrinėjamu atveju apylinkės teismas tinkamai įvertino bylos duomenų ir įrodymų visumÄ ir pagrįstai priteisė iÅ¡ nuteistojo J. R. nukentėjusiojo N. B. naudai 3 010,22 Eur turtinės žalos atlyginimÄ .

26. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Žalos instituto esmė yra visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), kuris reiÅ¡kia, jog žalÄ bÅ«tina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam bÅ«tų atlyginta tiek, kiek jis iÅ¡ tikrųjų prarado dėl žalÄ padariusio asmens neteisėtų veiksmų.

IeÅ¡kovas privalo įrodyti patį žalos faktÄ ir žalos dydį, o iÅ¡ atsakovo negali bÅ«ti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos nukentėjusiajam. Jeigu nukentėjusiajam yra atlyginama daugiau, nei iÅ¡ tikrųjų padaryta žalos, visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas yra pažeidžiamas, kartu pažeidžiami ir žalÄ padariusio asmens interesai, nes civilinė atsakomybė tokiu atveju atlieka ne tik kompensavimo, bet ir baudimo funkcijÄ .

27. CK 6.249 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už bÅ«simÄ Å¾alÄ , kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimÄ gali priteisti konkrečiÄ pinigų sumÄ , periodines iÅ¡mokas arba įpareigoti skolininkÄ užtikrinti žalos atlyginimÄ . Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamÄ operacijÄ ar procedÅ«ras, tačiau jis neturi tam pinigų (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012).

Taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių Å¡alinimo atsiradusios gydymo iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti priteisiamos iÅ¡ atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar iÅ¡laidos, susijusios bÅ«tent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos gydymo iÅ¡laidos yra realios, bÅ«tinos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl sveikatos sutrikdymo padarinių Å¡alinimo atsiradusių gydymo iÅ¡laidų atlyginimo, ne kartÄ yra pažymėjęs, jog žalÄ patyręs asmuo turi pateikti įrodymus, patvirtinančius gydymo iÅ¡laidų pagrįstumÄ , turi bÅ«ti konstatuota, kad gydymo iÅ¡laidų bÅ«tinumas yra akivaizdus, jog iÅ¡laidos, susijusios bÅ«tent su sveikatos sutrikdymu, kad nurodytos iÅ¡laidos yra realios (kasacinės bylos Nr. 2K-7-85/2011, Nr. 3K-3-174/2009, Nr. 3K-3-643/2005).

28. Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, kad civilinė atsakomybė yra skirta grÄ Å¾inti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum). IÅ¡ nuteistojo neturėtų bÅ«ti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos nukentėjusiajam. Tai užtikrina tiek nuteistojo, tiek nukentėjusiojo interesus, teisingumo, proporcingumo principų įgyvendinimÄ . IÅ¡ Å¡ioje baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, jog nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos kontekste turtinė žala yra susijusi su nukentėjusiojo N. B. sveikatos sutrikdymo padarinių Å¡alinimu, o Å¡iÄ Å¾alÄ padaręs asmuo (past. – nuteistasis J. R.) turi atlyginti nebÅ«tinai faktiÅ¡kai jau patirtas su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusias iÅ¡laidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis Nr. 2K-21-942/2016).

29. Byloje konstatuota, kad J. R. padarė tyčinį smurtinio pobÅ«džio nusikaltimÄ nukentėjusiojo N. B. atžvilgiu. Dėl nuteistojo nusikalstamo elgesio nukentėjusiajam buvo padaryti Å¡ie sužalojimai: nosies kaulų lūžis su odos nubrozdinimu vidiniame vokų kampe ir poodinėmis kraujosruvomis kairės akies apatiniame voke, nosies nugarėlėje (1 t., b. l. 60). Å ioje byloje taip pat nekyla jokių abejonių, kad dėl N. B. patirto nosies kaulų lūžio, pastarajam yra reikalinga nosies korekcijos ir plastikos operacija, nes nukentėjusiojo nosis yra deformuota, patirta trauma suteikia ne tik diskomfortÄ dėl iÅ¡vaizdos prieÅ¡ kitus asmenis, bet ir sukelia nepatogumų susijusių su sveikata (apsunkintas kvėpavimas, dažnos slogos ir t. t.).

30. Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas N. B. civilinį ieÅ¡kinį dėl padarytos turtinės žalos dalyje dėl 2 900 Eur, grindė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kainoraščiu, kuriame nurodyta, kad pilna nosies plastika kainuoja nuo 2 200 Eur iki 2 900 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡raÅ¡u iÅ¡ medicininių dokumentų (epikrizė), kuriame nurodoma, kad preliminari nosies pertvaros plastikos kaina 1 600 Eur, pertvaros kartu su nosies forma korekcija – 3 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas pateiktÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ medicininių dokumentų (epikrizė) (1 t., b. l. 154, 155) laikė tinkamu įrodymu ir pripažino, kad nukentėjusysis žalÄ patyrė dėl nuteistojo veiksmų, Å¡i žala akivaizdi ir jos paÅ¡alinimas (kompensavimas) yra bÅ«tinas.

Apeliacinį skundÄ iÅ¡nagrinėjusi teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su Å¡ia padaryta apylinkės teismo iÅ¡vada. Pažymima, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas analogiÅ¡ko pobÅ«džio byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011) yra suformavęs praktikÄ ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog susiklosčius panaÅ¡ioms teisinėms situacijoms, užtenka nukentėjusiojo pateiktos gydytojo pažymos (past. – Å¡iuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojos J.

R. iÅ¡raÅ¡as), kad bÅ«tų priteista turtinė žala iÅ¡ nusikaltimÄ padariusio asmens už ateityje numatomas atlikti chirurgines operacijas.

31. IÅ¡ byloje esančių duomenų visumos matyti, kad pirmosios instancijos teismo priteistas 2 900 Eur turtinės žalos atlyginimas yra susijęs su N. B. sveikatos sutrikdymo (nosies kaulo lūžio) padarinių Å¡alinimu, Å¡i suma yra pagrįsta byloje pateiktais įrodymais, akivaizdi, reali, bÅ«tina, protinga, nepažeidžianti proporcingumo ir teisingumo principų. PraÅ¡omÄ civiliniu ieÅ¡kiniu 2 900 Eur žalos dydį pagrindžia jau minėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡raÅ¡as, kuriame užfiksuota, jog preliminari nosies pertvaros kartu su nosies formos korekcijos operacijos kaina yra 3 000 Eur.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad žalÄ padaręs asmuo turi atlyginti nebÅ«tinai faktiÅ¡kai jau patirtas su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusias iÅ¡laidas. Kitaip vertinti byloje nustatytų aplinkybių ir pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bÅ«simÄ Å¾alÄ remiantis realia jos atsiradimo tikimybe ir patenkinęs nukentėjusiojo reikalavimÄ priteisti bÅ«simas gydymosi iÅ¡laidas, netinkamai taikė įstatymų normas, reglamentuojančias turtinės žalos atlyginimÄ , teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

32. CK nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, taip pat CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

33. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobÅ«dis, bet ir kitos aplinkybės, apibÅ«dinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar iÅ¡liekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvÅ«s pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., bÅ«damas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumÄ , suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmÄ , kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t.

Taip pat turi reikÅ¡mę (yra pakankamai svarbios aplinkybės) žalÄ padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamÄ veikÄ padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumÄ , tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio iÅ¡raiÅ¡ka) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikÅ¡mės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui.

34. Neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, be kita ko, yra išaiškinta, jog, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, reikėtų paisyti jau sukurtų teismo precedentų, kita vertus, dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju jis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018).

Svarbu pažymėti, kad teismų praktikoje, nustatant neturtinės žalos, kilusios dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo, priklausomai nuo bylos aplinkybių, svyruoja nuo 289,62 Eur iki 2 606,58 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-15/2013, Nr. 2K-300/2014, Nr. 2K-68/2014, Nr. 2K-258-699/2015, Nr. 2K-36-895/2017, Nr. 2K-24-895/2017, Nr. 2K-139-895/2017, Nr. 2K-105-222/2019) 35. Nukentėjusysis dėl tyčinių nuteistojo J. R. veiksmų patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ â€“ dėl smÅ«gių į veidÄ jam buvo padaryti odos nubrozdinimai vidiniame akių voke, poodinės kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, nosies nugarėlėje.

Nukentėjusysis nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus bei nepatogumus susijusius su nosies gijimu – suprastėjusi gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiriamas fizinis skausmas. Nukentėjusiajam dėl traumos reikalinga atlikti medicininę procedÅ«rÄ â€“ nosies pertvaros operacijÄ , taip pat dėl lūžio atsirado potrauminė nosies deformacija, pertvaros iÅ¡krypimas, reikalinga nosies pertvaros plastika ir nosies formos korekcija.

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių, reikÅ¡mingų sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimÄ , visumÄ , konstatuoja, kad nukentėjusiajam N. B., dėl nuteistojo padaryto tyčinio nusikaltimo patyrusiam žalÄ , priteistos neturtinės žalos dydis yra teisingas, Å¡iuo klausimu padaryta apylinkės teismo iÅ¡vada atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei teismų formuojamÄ praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose.

Pirmos instancijos teismas neturtinės žalos dydį nustatė proporcingai, atsižvelgdamas į pažeistų vertybių svarbÄ , nepažeisdamas teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų. Dėl procesinių iÅ¡laidų 37. Remiantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovo, paslaugoms apmokėti.

Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti tinkamai pripažino proceso iÅ¡laidomis. IÅ¡ byloje pateiktų dokumentų – pinigų priėmimo kvitų 500 Eur ir 200 Eur sumai, matyti, kad nukentėjusysis faktiÅ¡kai turėjo 700 Eur procesinių iÅ¡laidų, kurias pagrindė bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidÄ , todėl teismo nutarties dalis dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo paliekama nepakeista.

38. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teisme gautas nukentėjusiojo atstovo praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ nuteistojo patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti už atstovavimÄ teisme. Nukentėjusiojo atstovas advokatas Aleksandras DoroÅ¡evas pateikė pinigų priėmimo kvitÄ apie nukentėjusiojo atstovui sumokėtus 200 Eur už atstovavimÄ .

39. Teismas pažymi, kad viena iÅ¡ nukentėjusiojo dalyvavimo savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų yra atstovo advokato dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Dėl to nukentėjusiojo turėtos iÅ¡laidos dėl atstovo advokato dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje turi bÅ«ti apmokėtos. Taigi BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019) 40.

PraÅ¡ymas tenkintinas, atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo apeliaciniame skunde ginčijami klausimai yra tiesiogiai susiję su nukentėjusiojo N. B. interesais, jis kreipėsi į advokatÄ teisinės pagalbos atstovaujant teisme, o praÅ¡omos priteisti procesinės iÅ¡laidos yra proporcingos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Nuteistojo J. R. apeliacinį skundÄ atmesti. Priteisti iÅ¡ nuteistojo J. R. nukentėjusiajam N. B. 200 Eur iÅ¡laidų, turėtų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Nutartis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos. Teisėjai Gintaras Dzedulionis Daiva Kazlauskienė Paulius Veršekys