2013-11-27 Nr. AB-9059-3-63-3-00593-2013-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS261-733/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00593-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija: 63.3.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Palangos butų ūkis“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Palangos butų ūkis“ skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant uždarajai akcinei bendrovei „Palangos komunalinis ūkis“, dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Palangos butų ūkis“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Palangos butų ūkis“) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) direktorės 2013 m. gegužės 23 d. įsakymą Nr. A1-449, kuriuo pareiškėjo administruojamo gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, bendrosios nuosavybės administratoriumi paskirta UAB „Palangos komunalinis ūkis“ ir pareiškėjas įpareigotas uždarajai akcinei bendrovei „Palangos komunalinis ūkis“ (toliau – ir UAB „Palangos komunalinis ūkis“) perduoti turimą namo statybos ir techninę dokumentaciją bei pripažintas netekusiu galios Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. A1-4.1.-549 2 punktu patvirtinto daugiabučių namų, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriui UAB „Palangos butų ūkis“ paskirtų administruoti daugiabučių namų sąrašo 167 punktas. Pareiškėjas skundu taip pat prašė įpareigoti atsakovą atkurti Daugiabučių namų, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriui UAB „Palangos butų ūkis“ paskirtų administruoti daugiabučių namų sąrašo, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. A1-4.1.-549 2 punktu, 167 punkto galiojimą.

Skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 1 d. nutartimi (b. l. 22-23) atsisakyta priimti pareiškėjo UAB „Palangos butų ūkis“ skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Palangos komunalinis ūkis“ dėl 2013 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. A1-449 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3, 15 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 straipsnio nuostatomis, pažymėjo, kad administracinių teismų kompetencijai paprastai priskirtinas nagrinėjimas ginčų, kurių išsprendimas nėra siejamas su tolesniu kokio nors civilinio teisinio ginčo išsprendimu. Bendrosios kompetencijos teismų kompetencija, kaip platesnė pagal savo pobūdį, turi apimti ir tuos atvejus, kai ginčas nėra grynai administracinio pobūdžio.

Teismas iš ginčijamo įsakymo turinio nustatė, kad juo viešojo administravimo subjektas, Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius, nusprendė pareiškėją pakeisti kitu gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Palangoje, bendrosios nuosavybės administratoriumi – UAB „Palangos komunalinis ūkis“. Pareiškėjas skundą grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas, CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, kai šie savininkai neįsteigę bendrijos arba nesudarę jungtinės veiklos sutarties ir teigia, kad administratorius pakeistas atsakovui nesilaikant šių nuostatų. Teisinius santykius dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, kai šie savininkai neįsteigę bendrijos arba nesudarę jungtinės veiklos sutarties, reglamentuoja CK 4.84 straipsnis, šio straipsnio 3 dalies pagrindu priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimas Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“. Ginčijamas įsakymas priimtas, vadovaujantis CK 4.84 straipsniu, reglamentuojančiu butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, CK 4.251 straipsniu, reglamentuojančiu turto administratoriaus įgaliojimų pabaigą. Teismo vertinimu, turto administravimo teisiniai santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai, o ginčai, kylantys iš turto administravimo teisinių santykių, savo teisine prigimtimi yra civiliniai, todėl skundo reikalavimas panaikinti ginčijamą įsakymą bei įpareigoti atlikti veiksmus, kylančius iš tų pačių teisinių santykių, yra civilinio pobūdžio, todėl toks ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Pažymėjo, kad Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 5 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-70-2013, priimtoje pagal pareiškėjo skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl 2013 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. (4.15)-D3-836 ir įpareigojimo pakeisti 2004 m. rugpjūčio 23 d. įsakymą Nr. A1-4.1-549 konstatuota, kad byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Remdamasis informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, teismas nustatė, kad nurodyta civilinė byla Nr. 2-791-588/2013 (proceso Nr. 2-10-3-00192-2013-4) nagrinėjama Palangos miesto apylinkės teisme. Todėl pareiškėjui dėl ginčo išsprendimo pasiūlyta kreiptis į Palangos miesto apylinkės teismą.

Nurodyta, kad pagal ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies nuostatas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo sprendžiamas teismui priėmus skundą. Skundą atsisakius priimti, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nesprendžiamas.

II. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Palangos butų ūkis“ pateikė atskirąjį skundą (b. l. 29-32), kuriuo prašo iki procesinio sprendimo priėmimo dėl atskirojo skundo sustabdyti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2013 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. AD1-449 galiojimą bei panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 1 d. nutartį dėl atsisakymo priimti UAB „Palangos butų ūkis“ skundą administracinėje byloje Nr. I-983-243/2013 ir skundo priėmimo klausimą išspręsti iš esmės – priimti pareiškėjo skundą nagrinėti.

Nurodo, kad ABTĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje ir nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas. Remiantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punktu, administraciniai teismai sprendžia savivaldybių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo bylas. Administraciniam teismui pateiktu pareiškėjo skundu buvo skundžiamas savivaldybės administravimo subjekto priimtas aktas, t. y. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės priimtas įsakymas, kuriuo pareiškėjas buvo tiesiog nušalintas nuo daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų administravimo ir šio daugiabučio namo bendro naudojimo objektų administratoriumi paskirta atsakovo valdoma UAB „Palangos komunalinis ūkis“.

Įsakymas buvo skundžiamas todėl, kad, viena vertus, savivaldybės administravimo subjektas šį įsakymą priėmė nesilaikydamas tokiam įsakymui priimti būtinų sąlygų, numatytų CK 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių nuostatose, CK 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo nuostatose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų pavyzdinių nuostatų „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ nuostatose, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 22 d.

įsakymu Nr. Dl-961 patvirtinto Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos aprašo nuostatose, kita vertus, atsakovas nevykdė jam kaip viešojo administravimo subjektui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) taikomų bendro pobūdžio nuostatų, ypač įstatymo viršenybės principo, reiškiančio, kad savivaldybės administravimo subjektas atitinkamą aktą gali priimti tik griežtai laikantis įstatymų reikalavimų (VAĮ 3 str.). Skundžiamas įsakymas buvo priimtas pagal dalies daugiabučio namo gyventojų raštišką prašymą, tačiau jokie įstatymai ir poįstatyminiai teisės norminiai aktai nesuteikia teisės atsakovui pakeisti vieną bendro naudojimo administratorių kitu vien tik pagal raštišką prašymą.

Kitaip tariant, skundu pareiškėjas informavo administracinį teismą, kad skundžiamas įsakymas buvo priimtas, nesant skundžiamam įsakymui priimti įstatymuose numatyto bent vieno pagrindo, kuriam esant gali pasibaigti pareiškėjo vykdomas turto administravimas – butų ir kitų patalpų bendrasavininkai nebuvo sudarę jungtinės veiklos sutarties, taip pat nebuvo įsteigę bendrijos ir nebuvo susirinkime ar balsavimu raštu balsų dauguma priėmę sprendimo pakeisti pareiškėją kitu administratoriumi. Taigi, skundu nors ir kalbama apie neteisėtą pareiškėjo turto administravimo santykių nutraukimą arba teisės administruoti neteisėtą atėmimą, t. y. neteisėtą civilinių teisinių santykių nutraukimą, tačiau skundu neprašoma pripažinti, kad iš pareiškėjo buvo neteisėtai atimta teisė administruoti turtą, o prašoma nustatyti, ar priimtas skundžiamas administracinis aktas yra neteisėtas ABTĮ 3 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies prasme ir, tai nustačius, jį panaikinti, nes negali galioti neteisėti įsakymai.

Kitaip tariant, skundu prašoma nustatyti, ar atsakovas, vykdydamas viešojo administravimo funkciją, t. y. priimdamas skundžiamą įsakymą, pažeidė konkrečius skunde minimus įstatymus ir poįstatyminius teisės aktus. Vien tas faktas, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą įsakymą, pažeidė civilinius teisinius santykius reglamentuojančius įstatymus ir poįstatyminius teisės aktus, savaime nesukuria administraciniam teismui pagrindo atsisakyti priimti nagrinėti skundą, kadangi ABTĮ 3 straipsnio 2 dalyje yra vartojama bendra įstatymo ir teisės akto sąvoka ir neišskiriama, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje tik tuo atveju, jei buvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris nereglamentuoja civilinių teisinių santykių.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai rėmėsi Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 5 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-70-2013. Pažymėtina, kad sutinkant su teismo nuomone, kad Specialioji teisėjų kolegija formuoja teisminę praktiką dėl bylų rūšinio teismingumo, teismas negalėjo šiuo konkrečiu atveju remtis 2013 m. birželio 5 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-70-2013, kadangi minėtoje byloje yra visiškai kitokios faktinės aplinkybės – joje yra sprendžiamas savivaldybės administracijos direktorės atsisakymas pakeisti įsakymą, kuriuo buvo paskirtas atitinkamas turto administratorius, taip, kad būtų nustatytas atitinkamas šio turto administratoriaus veiklos terminas. Tuo tarpu šioje byloje ginčas yra kilęs dėl įsakymo neteisėtumo, kuriuo vienas turto administratorius buvo pakeistas kitu.

Pažymi ir tai, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas taiko nenuoseklią skundų priimtinumo praktiką, o tai pažeidžia tiek pareiškėjo, tiek kitų asmenų, ketinančių savo pažeistas teises ginti administraciniame teisme, teises. Pareiškėjas jau yra kreipęsis anksčiau dėl analogiškų atsakovo priimtų įsakymų neteisėtumo ir tuomet skundo priimtinumo klausimą sprendę teisėjai nematė pagrindo nepriimti pareiškėjo skundo dėl analogiškų reikalavimų ir aplinkybių (administracinės bylos Nr. I-750-162/2013 ir I-751-386/2013).

Situaciją kai teismui kyla abejonių, ar byla teisminga bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, reglamentuoja ABTĮ 21 straipsnio 3 dalis. Pagal šias nuostatas, jei administraciniam teismui kyla abejonių, ar byla teisminga bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, jis kreipiasi į Specialią teisėjų kolegiją, kuri ir turi nuspręsti, kokios kompetencijos teismas turi nagrinėti konkrečią bylą. Tuo tarpu skundžiamą nutartį priėmęs teismas, turėdamas abejonių dėl to, ar byla teisminga bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, negalėjo pats nuspręsti dėl bylos priskirtinumo ir turėjo kreiptis į Specialią teisėjų kolegiją dėl šios konkrečios bylos priskirtinumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą tuo pagrindu, kad jis nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 23 d. įsakymą Nr. A1-449 „Dėl UAB „Palangos komunalinis ūkis“ skyrimo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) administratoriumi“, kuriuo pareiškėjas pakeistas kitu gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Palangoje, bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. Nesutikimą su šiuo administraciniu aktu pareiškėjas tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek atskirajame skunde iš esmės grindžia tuo, jog įsakymas priimtas nesilaikius teisės aktų nuostatų reikalavimų, t. y. nebuvo atsižvelgta į tai, jog jokie įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai nesuteikia teisės atsakovui pakeisti vieną bendro naudojimo objektų administratorių kitu vien tik pagal raštišką daugiabučio namo butų savininkų prašymą.

ABTĮ 16 straipsnio 1 dalis numato, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams, o jei tai nustatoma skundo (prašymo) priėmimo stadijoje, skundą (prašymą) atsisakoma priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Šiuo atveju yra svarbus bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimas. Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (ABTĮ 21 str. 2 d.).

Iš pareiškėjo skundo, atskirojo skundo argumentų bei bylos medžiagos matyti, kad skundžiamas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 23 d. įsakymas Nr. A1-449 „Dėl UAB „Palangos komunalinis ūkis“ skyrimo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) administratoriumi“ priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi ir 29 straipsnio 8 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsniu ir 4.251 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 4 dalimi, Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus atrinkimo tvarkos aprašo, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T2-17, 1 ir 7 punktais, atsižvelgus į gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Palangoje, butų ir kitų patalpų savininkų 2013 m. balandžio 16 d. prašymą bei UAB „Palangos komunalinis ūkis“ 2013 m. gegužės 14 d. raštą Nr. R-105 „Dėl sutikimo būti daugiabučių namų administratoriumi“. Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas įsakymas buvo priimtas, nesant skundžiamam įsakymui priimti įstatymuose numatyto bent vieno pagrindo, kuriam esant gali pasibaigti pareiškėjo vykdomas turto administravimas – butų ir kitų patalpų bendrasavininkai nebuvo sudarę jungtinės veiklos sutarties, taip pat nebuvo įsteigę bendrijos ir nebuvo susirinkime ar balsavimu raštu balsų dauguma priėmę sprendimo pakeisti pareiškėją kitu administratoriumi. Atsižvelgiant į tai, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo priimti skundžiamą įsakymą ir tokiu būdu pažeidė CK 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių, CK 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų pavyzdinių nuostatų „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. Dl-961 patvirtinto Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos aprašo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas aplinkybes, konstatuoja, kad teisinis santykis, iš kurio kilo šis ginčas, yra civilinio teisinio pobūdžio. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, turto administravimo teisiniai santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai, o ginčai, kylantys iš turto administravimo teisinių santykių, savo teisine prigimtimi yra civiliniai, todėl skundo reikalavimas panaikinti ginčijamą įsakymą bei įpareigoti atlikti veiksmus, kylančius iš tų pačių teisinių santykių, yra civilinio pobūdžio, todėl toks ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Pastebėtina, jog Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013 m. lapkričio 21 d. priėmė nutartį teismingumo byloje Nr. T-106/2013, kurioje spręstas analogiško ginčo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus priimto įsakymo, kuriuo iš esmės buvo pakeistas daugiabučio gyvenamojo namo bendrosios nuosavybės administratorius, teismingumo klausimas, ir pažymėjo, jog ginčijamas įsakymas priimtas savivaldos institucijai įgyvendinant Civilinio kodekso 4.84 straipsnyje numatytus įgaliojimus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nustatymu bei turto administratoriaus skyrimu, ir juo yra keičiami turto administravimo teisiniai santykiai. Kadangi turto administravimo teisiniai santykiai yra civiliniai teisiniai, o ginčai, kylantys iš turto administravimo teisinių santykių, savo teisine prigimtimi yra civiliniai, konstatuota, kad pareiškėjo (UAB „Palangos butų ūkis“) reikalavimai turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtą byloje UAB „Vilko pėda“ v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija; 2011 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą byloje UAB „Kretingos būstas“ v. Kretingos rajono savivaldybės administracija).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl atskirasis skundas netenkintinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Palangos butų ūkis“ atskirojo skundo netenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dalia Višinskienė