6678c83b-95bf-488b-83f4-dcea70fbae02 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-354-383/2016Teisminio proceso Nr. 1-65-1-01959-2004-3Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N u T AR T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 13 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),sekretoriaujant Vidai Butiškienei, Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Ritai Poškienei, nuteistajam I.

S., jo gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui, nukentėjusiosios I. J. atstovei advokatei Gintarei Girdzijauskienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo I. S. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus ir nukentėjusiosios I. J. atstovės advokatės Gintarės Girdzijauskienės apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nuosprendžio, kuriuo I. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 str. 1 d., 149 str. 2 d. ir nuteistas 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d., 8 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams. Ä®pareigotas neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos ribų be priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.Nukentėjusios I. J. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir priteista iÅ¡ I. S., 2000 (du tÅ«kstančiai) eurų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo I. J. naudai. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 str. 1 d., 149 str. 2 d. už tai, kad jis 2004-12-01 apie 02.00 val. (duomenys neskelbtini) sklypo Nr. 1 esančiame sodo namelyje, veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, prieÅ¡ I.

J. panaudodamas fizinį smurtÄ ir jėgÄ , t. y. tyčia ranka suduodamas ne mažiau dviejų smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, taip atimdamas galimybę prieÅ¡intis, pasikėsino su ja atlikti lytinį aktÄ , tačiau veikos nebaigė, nes nukentėjusioji pabėgo.Apeliaciniame skunde nuteistojo I. S. gynėjas advokatas Danius Svirinavičius prašė Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nuosprendį panaikinti ir priimti Å¡ioje baudžiamojoje byloje naujÄ nuosprendį, kuriuo I. S. iÅ¡teisinti reabilituojančiu iÅ¡teisintÄ jį pagrindu.

Atmesti nukentėjusiosios I. J. civilinį ieÅ¡kinį. Nepriteisti iÅ¡ iÅ¡teisintojo I. S. jokių proceso iÅ¡laidų. Panaikinti I. S. 2015-08-24 paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę - įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje.Skunde nurodoma, kad baudžiamojoje byloje kaltinimas jo ginamajam neįrodytas. Pats I. S. kaip Å¡ios bylos ikiteisminio tyrimo metu, taip ir jÄ nagrinėjant teisme nuosekliai neigė jam pareikÅ¡tus įtarimÄ , o po to ir kaltinimÄ . Nuteistojo gynėjo teigimu byloje ne tik neįrodyta I.

S. kaltė, bet Å¡ios baudžiamÄ jÄ bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigti nuoseklÅ«s bei įtikinami I. S. parodymai, kad jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos jis nepadarė ir negalėjo padaryti, nes tos inkriminuojamos veikos padarymo metu jis nebuvo Lietuvos Respublikoje. Nors ir netiesiogiai, tačiau I. S. nekaltumÄ Ä¯rodo ir pagarsinti atskiri ankstesnės I. S. baudžiamosios bylos duomenys, taip pat sudarantys pagrindÄ iÅ¡vadai, jog I. S. nebuvo Lietuvos Respublikoje tuo metu, kuomet nukentėjusiosios atžvilgiu buvo vykdomas kaltinamajame akte nurodomas nusikaltimas.Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje kaltinimas I.

S. padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 22 str. 1 d., 149 str. 2 d., yra inkriminuotas remiantis tik vienu subjektyvaus pobÅ«džio ir gana prieÅ¡taringu įrodymų Å¡altinių, t.y. tik nukentėjusiosios I. J. parodymų dalimi. Atkreipiamas dėmesys, jog nukentėjusioji Å¡ios baudžiamosios bylos procese buvo jau kartÄ apsipažinusi dėl kito tariamo kaltininko. Tokiu bÅ«du iÅ¡ pastarųjų aplinkybių seka reikÅ¡minga iÅ¡vada, jog nukentėjusioji Å¡ios bylos procese ar dėl kokių tai savo asmens savybių, ar dėl kokių nors kitų priežasčių, tačiau parodymus duoda neatsakingai.

Tokiu būdu šioje byloje vien nukentėjusiosios parodymų tikrai nepakanka, kad pripažinti I. S. šioje byloje kaltu. Tam, kad būtų pagrindas pripažinti šioje byloje I. S. kaltu byloje be minėtosios nukentėjusiosios parodymų kaltinančios dalies turi būti surinkta ir kitų įrodymų, kurie patvirtintų jo kaltę. Tuo tarpu, jokių tokių įrodymų byloje nėra surinkta.Skunde pažymima ir tai, kad nuteistasis nurodė jo alibi galinčius patvirtinti liudytojus, tik pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai, remdamasis išgalvotais bei visiškai nesvariais motyvais, nutarė tų liudytojų neapklausti.Nuteistojo gynėjo teigimu skundžiamo nuosprendžio motyvacija yra ne tik padrika, nenuosekli, bet ir vietomis sunkiai suvokiama.

Skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas iÅ¡tisomis prielaidomis, o tai kategoriÅ¡kai draudžia teisingos teisminės praktikos reikalavimai.Apylinkės teismas galutinai spręsdamas Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ neįvertino tų reikÅ¡mingų aplinkybių, jog ir pačios nukentėjusiosios elgesys, ir ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmai iÅ¡ karto po ikiteisminio tyrimo pradėjimo, o po to tÄ tyrimÄ ir atliekant yra ne iki galo aiÅ¡kÅ«s, suprantami, pateisinami. Å iuo atveju dalis procesinės kaltės dėl tokių galimybių teisingai iÅ¡tirti bei iÅ¡nagrinėti bylÄ praradimo neabejotinai tenka ne tik Å¡iÄ bylÄ tyrusiems teisėsaugos pareigÅ«nams, bet visų pirma, pačiai nukentėjusiajai.

Apeliaciniame skunde nukentėjusiosios I. J. atstovė advokatė Gintarė Girdzijauskienė prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016-03-03 nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiosios I. J. naudai iÅ¡ nuteistojo I. S. ir nukentėjusiosios I. J. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti pilna apimtimi. Pakeisti skundžiamÄ nuosprendį dalyje dėl nuteistajam I. S. paskirtos bausmės ir skirti bausmę, susijusiÄ su realiu laisvės atėmimu. I. J. naudai iÅ¡ nuteistojo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, pagal pateiktus bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiančius dokumentus.Nukentėjusiosios atstovės teigimu, pirmosios instancijos teismo nukentėjusiosios naudai priteista 2000 Eur dydžio neturtinė žala yra nepakankama nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.

Kaip ir buvo nustatyta baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nukentėjusioji dėl jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos ne tik patyrė fizinį skausmÄ , stresÄ ir emocinį Å¡okÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, bet ir iÅ¡liko baimė, ji naktimis blogai miega, visko bijo, ypač vyrų, nuolat jaučia įtampÄ . IÅ¡ nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad nukentėjusioji dėl padaryto nusikaltimo patyrė neturtinę žalÄ , kuri atlyginama Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. nustatyta tvarka.

Skunde pažymima, jog pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios turi bÅ«ti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiosios patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtakÄ gyvenimui. Nukentėjusioji patyrė brutalų pažeminimÄ , buvo pasikėsinta į jos seksualinį neliečiamumÄ , ji patyrė fizines ir dvasines kančias, iÅ¡gyvenimus, todėl Å¡ioje dalyje teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra keistinas, padidinant nukentėjusiajai atlygintinos neturtinės žalos dydį ir baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkinant pilna apimtimi.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje atidėdamas nuteistajam paskirtos bausmės vykdymÄ , netinkamai pritaikė LR BK nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimÄ . Nagrinėjamu atveju, nuteistasis nukentėjusios atžvilgiu pasikėsino padaryti nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ sunkių nusikaltimų kategorijai. Baudžiamasis įstatymas už Å¡iÄ padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ numato itin griežtÄ bausmę, o bausmės griežtumÄ iÅ¡ esmės nulemia Å¡io nusikaltimo objektas - asmens seksualinė neliečiamybė.

Nukentėjusiosios gynėjos įsitikinimu pirmosios instancijos teismas nuteistajam nepagrįstai pritaikė bausmės vykdymo atidėjimo institutÄ . Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis Å¡ioje baudžiamojoje byloje nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 75 str. numatytu pagrindu, t.y., I. S. nusikalstamos veikos padarymo metu jau buvo teistas: 1) 1998-12-18 pagal LR BK 272 str. 2 d., paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė; 2) 2003-07-11 pagal LR BK 180 str. 1 d., 302 str. 1 d., ir paskirta 2 metai laisvės atėmimo, pritaikius LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, teistumas neiÅ¡nykęs. Pabrėžiama aplinkybė, jog, nuteistasis pasislėpė nuo anksčiau paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymo, iÅ¡vykdamas į užsienio valstybę, ko pasėkoje Å¡ioje baudžiamojoje byloje buvo iÅ¡duotas Europos areÅ¡to orderis.

Todėl dėl tokio nuteistojo elgesio, vengimo atlikti bausmes, nukentėjusiosios atstovės manymu, be realaus laisvės atėmimo bausmės tikslai nebus pasiekti.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikÅ¡tam praÅ¡ymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, nukentėjusiosios atstovės apeliacinį skundÄ prašė atmesti. Nukentėjusiosios atstovė prašė jos apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti.

Prokurorė prašė skundus atmesti. Nuteistojo I. S. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus ir nukentėjusiosios I. J. atstovės advokatės Gintarės Girdzijauskienės apeliaciniai skundai atmetami.Dėl nuteistojo I. S. gynėjo apeliacinio skundoBaudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas.

Apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 str. 1 d. reikalavimus, tai yra, jame turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė, tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas, pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes.

Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 str. 5 d.). Vertinant įrodymus svarbu tai, jog bÅ«tų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ , ir tik po to darant apibendrinančias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mės, tikslios ir logiÅ¡kos.Teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog I.

S. kaltė padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 22 str. 1 d. 149 str. 2 d. yra įrodyta. Pripažindamas I. S. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas. Teismo nuosprendis suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, teisėjų kolegijos vertinimu, BPK 20 str., 301 str. nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

AukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, jog iÅ¡tirtų ir iÅ¡analizuotų įrodymų pagrindu I. S. veika pagal BK 22 str. 1 d. 149 str. 2 d. kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka Å¡io nusikaltimo požymius. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus vertinti iÅ¡ naujo ar naikinti ginčijamÄ nuosprendį ir priimti naujÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl I.

S. kaltės.Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai teismui gali teikti tik savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, todėl nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Apeliaciniame nuteistojo gynėjo skunde keliamas klausimas, jog baudžiamojoje byloje kaltinimas jo ginamajam neįrodytas, tačiau apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamu nuosprendžiu ir byloje esančiais įrodymais, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas I.

S. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 22 str. 1 d. 149 str. 2 d. ir priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, vertino surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ . Nors nuteistasis I. S. tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo neigė, teigdamas, kad jis 2004 metais jau buvo Airijoje, kurioje dirbo legaliai ir nelegaliai ir iki 2014 m. sulaikymo per visÄ laikotarpį nebuvo grįžęs į LietuvÄ ir jokio nusikaltimo nėra padaręs, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, su kuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, jog byloje esančiais objektyviais įrodymais (tiesioginiais ir netiesioginiais) neabejotinai įrodyta, kad prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ I.

J. buvo pradėtas vartoti smurtas tikslu su ja lytiÅ¡kai santykiauti – naudojant fizinį smurtÄ bei grasinant jį pavartoti. Teismas pripažindamas I. S. kaltu rėmėsi įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gautais raÅ¡ytiniais byloje surinktais duomenimis: 2004-12-02 I. J. protokolu-pareiÅ¡kimu, kuriuo ji kreipėsi į Kauno apskrities VPK Kauno r. PK (t. 1, b. l. 2-3); 2004-12-02 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, fotolentelėmis (t. 1, b. l. 4-10); 2004-12-03 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolu, kuris patvirtina, kad atlikus asmens parodymų atpažinimÄ iÅ¡ nuotraukų, iÅ¡ I.

J. pateiktų Å¡eÅ¡ių asmenų nuotraukų ji atpažino ir parodė nuotraukoje Nr. 1 esantį I. S.. Jį atpažino iÅ¡ bendrų veido bruožų, ypatingai iÅ¡ nosies, nes ji yra labai didelė, taip pat iÅ¡ akių (t. 1, b. l. 55-56); 2015-10-07 asmens parodymo atpažinti protokolu, fotolentele, kurie patvirtina, kad atlikus asmens parodymų atpažinimÄ , iÅ¡ nukentėjusiajai I. J. parodytų trijų asmenų ji atpažino vyriÅ¡kį, sėdintį kitų dviejų vyriÅ¡kių viduryje, t. y. I.

S., kaip asmenį, kuris 2004 m. sodyboje rankomis jÄ mušė, smaugė su pagalve. Šį asmenį atpažino iÅ¡ nosies, iÅ¡ bendrų veido bruožų, bei labai iÅ¡raiÅ¡kingų akių (t. 1, b. l. 68-70, 71); 2004-12-08 atliktų daiktų - pėdkelnių ir puskojinių apžiÅ«ros protokolu (t. 1, b. l. 91-92); 2004-12-16 specialisto iÅ¡vada Nr. G3631/04(02), kurioje konstatuota, kad I. J. padaryta poodinės kraujosruvos kairio dilbio srityje, deÅ¡inio dilbio srityje, nosies nugarėlės srityje, kairio kelio srityje, kairėje blauzdoje, deÅ¡inėje blauzdoje, deÅ¡inės Å¡launies srityje, kairio rieÅ¡o srityje, deÅ¡inio žasto srityje, odos įdrėskimai apatinės lÅ«pos minkÅ¡tuose audiniuose kietu buku daiktu galimai prieÅ¡ dvi tris dienas iki apžiÅ«ros.

Sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Sužalojimai padaryti ne mažiau deÅ¡imties trauminių poveikių pasėkoje kietu buku daiktu paveikus kairio dilbio sritį, deÅ¡inio dilbio sritį, deÅ¡inį žastÄ , apatinę lÅ«pÄ , nosies sritį, kairio kelio sritį, kairę blauzdÄ , deÅ¡inę blauzdÄ , deÅ¡inė Å¡launį. Sužalojimų nukentėjusiosios lytiniuose organuose nėra. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti kovos metu. Sužalojimai deÅ¡inio dilbio srityje, deÅ¡inio žasto srityje, kairio dilbio srityje, galėjo bÅ«ti padaryti jai besiginant.

Sužalojimai galėjo būti padaryti priešinantis prievartiniam lytiniam aktui (t. 1, b. l. 96); 2015-09-09 raštu, iš kurio matyti, kad VSATIS duomenys saugomi 10 metų po tų metų, kai jie buvo įrašyti, praėjus šiam terminui duomenys naikinami, todėl prašomų duomenų apie I. S. 2004 metų valstybės sienos kirtimus VSATIS nėra (t. 1, b. l. 106); 2010-11-08 Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros išduotu Europos arešto orderiu dėl I. S. (t. 2, b. l. 41-44, 45-55); 2015-08-24 pranešimu iš kurio matyti, kad I.

S. paieÅ¡ka nutraukta 2015-08-21, kadangi jis 2015-08-20 pagal Europos areÅ¡to orderį buvo konvojuotas iÅ¡ Dublino į Lietuvos RespublikÄ (t. 2, b. l. 56); apklaustos nukentėjusiosios I. J. ir liudytojų R. J., A. L. parodymais. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji I. J. parodė, jog kad kaltinamÄ jį I. S. pažįsta, jis jai pats prisistatė K., kiti į jį kreipėsi taip pat K. Jo yra labai ryÅ¡kÅ«s veido bruožai, todėl iki Å¡iol atpažįstami. Susipažino su P., pavardės nežino, per drauges, nes jis buvo vienos jų draugas.

Bendravo su juo per skype ir telefonu, o vienÄ - 2004 m. vakarÄ P. atvažiavo su draugu ir pasiÅ«lė vykti į vakarėlį. Bevažiuojant ji pasakė, kad nori namo, tačiau pusiaukelėje vaikinai pasikeitė maÅ¡inomis ir ji nuvažiavo iki sodybos, netoli sodų. Kiek žmonių toj maÅ¡inoj sėdėjo neatsimena. Nuvažiavus į sodybÄ , paskambino sesei. P. pasakė, kad taksi iÅ¡ ten nevažiuoja, ji nežinojo net kur yra, patikėjo P. Sodyboje buvo ji, P., K., mažesnis vaikinas, mergina ir kitas vaikinas, viso Å¡eÅ¡i asmenys.

Nuvažiavus visi susėdo prie stalo, gėrė, nieko grėsmingo nebuvo. Pastebėjo, kad jÄ norėjo nugirdyti, bet ji tik apsimetė, kad geria. Paskui įvyko konfliktas su sode buvusia mergina. Sėdėjo, Å¡nekėjo ir staiga jai pradėjo graužti akis. IÅ¡bėgusi į laukÄ , pradėjo jas trinti. Tada jÄ iÅ¡ nugaros apsikabino, atsisukusi pamatė K., t. y. kaltinamÄ jį. Paskui nuėjo į namelį, jai pasakė, kad P. ateis tuoj ir galima namelyje miegoti. Ji atsigulė, o kaltinamasis pradėjo prie jos kabinėtis.

Ji pradėjo verkti, o jis sakė: ,,ko tu čia žliumbi“, atėjo kiti vaikinai, P. taip pat. Ji prašė P. padėti, o jis atsisegė savo kelnes ir įkiÅ¡o jai lytinį organÄ Ä¯ burnÄ . Tada ji įkando jam nestipriai. Tuo metu jÄ kaltinamasis laikė už rankų, grasino apÅ¡lapinti. Tada prasidėjo tampymai, muÅ¡imai, visi trys, tarp jų ir kaltinamasis, sudavė po 2-5 smÅ«gius, viskas vyko ilgai. Ji prieÅ¡inosi, iÅ¡bėgo iÅ¡ vagonėlio link vartelių, norėjo juos atidaryti, bet jie buvo užremti.

Tada kaltinamasis jÄ atitempė atgal, toliau mušė. Ji sėdėjo, o jis per galvÄ daužė, dusino rankomis ir pagalve. Ji matė jo veidÄ prieÅ¡ais save, todėl gerai įsidėmėjo. Paskui jie išėjo, o ji su P. liko gulėti lovoje. Prašė, kad P. jÄ paleistų. Paskui, kai P. užmigo, ji užsidėjo drabužius, pasiėmė daiktus ir iÅ¡bėgo be palto. IÅ¡ kiemo iÅ¡bėgo praÅ¡liaužusi pro vartų apačiÄ . Bėgo per laukus, sniego buvo. Pribėgo prie namo, pradėjo loti Å¡uo.

Moteris išėjo, vyras ir ji prie jų nubėgo, paskambino D. ir jis jÄ namo parvežė. Po įvykio kreipėsi į medikus, jai diagnozavo psichologinį vaginizmÄ . Dėl Å¡io įvykio ir dabar turi problemų bendraudama su vyrais, ypač kiek tai susiję su lytiniais santykiais, negali turėti pilnaverčių lytinių santykių iki Å¡iol. Ä®vykis taip pat atsiliepė mokslams, buvo sunku susikaupti, nukentėjo rezultatai. P. sekančiÄ dienÄ po įvykio atvežė paltÄ , atsiprašė. Ji jam pasakė, kad kreipsis į policijÄ (t. 2 b.l. 103-104).Liudytoja pirmosios instancijos teisme apklausta R.

J. parodė, jog dukra papasakojo, kad pažįstamas P., su kuriuo ji susitikinėjo apie mėnesį laiko, pasiÅ«lė jai važiuoti į sodus, ten nuvykus rado tris vaikinus ir merginÄ . Vienas iÅ¡ vaikinų buvo smulkus, kitas tamsus, ilgoka nosimi, jie buvo iÅ¡gėrę. Dukra P. prašė važiuoti namo, bet P. sėdo su jais bendrauti. Bendraujant kažkas aÅ¡arines dujas papurÅ¡kė, dukra iÅ¡bėgo į laukÄ , o paskui jÄ iÅ¡bėgo vaikinas pravarde „K.“, su kuriuo ji įbėgo į vagonėlį, nes buvo Å¡alta.

Vagonėlyje jis pradėjo prie jos priekabiauti, po to kiti trys dar atbėgo, pradėjo muÅ¡ti, smaugti, dusinti pagalve, nurenginėti. Dukrai pavyko paskui iÅ¡ jų iÅ¡sprÅ«sti, bet K. vėl jÄ sugriebęs įtempė atgal į namelį, toliau jÄ mušė. Paskui ji liko su P., kuris iÅ¡gėręs užmigo, o ji pabėgo, be paltuko, į sodo namelį, pas ten gyvenusius žmones. Vaikinus apibÅ«dino policijoje, iÅ¡ policijos pateiktų nuotraukų atpažino K. Dukra, apibÅ«dindama kaltininkus, nurodė, kad vienas vaikinas buvo juodbruvas, agresyvus, ilga nosimi, nelabai iÅ¡vaizdus.

Jį draugai vadino K. Kai K. nuotraukÄ padėjo suprato, kad tai tas pats vaikinas, kurį dukra apibÅ«dino. Nuotraukas policijoje padėjo ant stalo. Kiek jų buvo neprisimena. I. iÅ¡ nuotraukų tik vienÄ K. parodė (t.2 b. l. 116-117). Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju A. L. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 41), kuriuose nurodė, kad 2004-12-01, apie 4.30 val., jis buvo (duomenys neskelbtini) namuose, atsikėlęs ruošėsi eiti pusryčiauti ir iÅ¡girdo lauke prie durų lojant Å¡unis.

Jam išėjus į laukÄ pažiÅ«rėti, pamatė antklode apsisiautusiÄ merginÄ , apie 18 metų amžiaus, kuri paprašė jo pagalbos, nes nežino, kur esanti. Ji jam tik pasakė, kad su pažįstamu ir dar dviem vaikinais bei mergina atvyko į gretimÄ sodybÄ , tie vaikinai bandė jÄ iÅ¡prievartauti. Jis merginÄ Ä¯sileido į kambarį, iÅ¡virė arbatos, davė raminančių vaistų, ji buvo labai iÅ¡sigandusi, visa drebėjo. Jis merginÄ nuvežė iki VaiÅ¡vydavos kaimo, kur važiuoja 40 marÅ¡rutinis autobusiukas.

Ten ji iÅ¡sikvietė pažįstamÄ asmenį ir jie iÅ¡važiavo (t. 2 b. l. 104-105). AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, I. S. kaltės turinį patvirtina aukščiau iÅ¡vardinti raÅ¡ytiniai įrodymai, kurie sudaro vieningÄ visumÄ , tarpusavyje vieni kitus papildo. Pritartina skundžiamame nuosprendyje padarytai iÅ¡vadai, kad objektyviais įrodymais yra nustatyta, jog prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ buvo naudojamas smurtas – ji buvo muÅ¡ama, siekiama jÄ išžaginti, t.y. nukentėjusiosios atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika numatyta BK 22 str. 1 d., 149 str. 2 d.

Nors apeliaciniame nuteistojo gynėjo skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje kaltinimas I. S. padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 22 str. 1 d., 149 str. 2 d., yra inkriminuotas remiantis tik vienu subjektyvaus pobÅ«džio ir gana prieÅ¡taringu įrodymų Å¡altinių, t.y. tik nukentėjusiosios I. J. parodymų dalimi, tačiau aukÅ¡tesnysis teismas su Å¡iais skundo argumentais nesutinka ir pažymi, jog kaip ir pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, kadangi jos parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek jÄ apklausus teisme, buvo nuoseklÅ«s, argumentuoti.

Ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡ karto po įvykio, nukentėjusiajai I. J. pateikus atpažinti iÅ¡ nuotraukų asmenis, nukentėjusioji I. S. atpažino iÅ¡ karto, nurodydama konkrečius jo veiksmus bei iÅ¡ kokių bruožų atpažįsta šį asmenį. Taip pat nukentėjusioji, atlikus atpažinimÄ gyvai, I. S. atpažino kai jis buvo gražintas į LietuvÄ , nors jau buvo praėję 10 metų (t. 1, b. l. 68-70, 71). Be to, apklausta pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusioji kategoriÅ¡kai patvirtino, jog kaltinamÄ jį I.

S. atpažįsta Å¡imtu procentu, ji labiausiai yra tikra dėl kaltinamojo asmens, nes jo veidas jai labiausiai įsiminė, jo veidas jai stovi akyse kai jÄ smaugė. Net ir po 10 metų I. S. veidÄ atsimena ir pažino jį gyvai (t. 3 b. l. 103-104). Pirmosios instancijos teisme liudytoja apklausta R. J. taip pat patvirtino tas aplinkybes, jog ikiteisminio tyrimo metu, iÅ¡ karto po įvykio, pateikus atpažinti asmenis pagal nuotraukas, jos dukra nukentėjusioji I. J. pažino vaikinÄ pravarde Kalmaras. Ä® atpažinimÄ iÅ¡ nuotraukų ji vyko kartu su dukra, kai buvo rodomos nuotraukos ji buvo Å¡alia (t. 2 b. l. 116-117).

Tai, kad nukentėjusioji Å¡ios baudžiamosios bylos procese buvo jau kartÄ apsipažinusi dėl kito tariamo kaltininko, kaip teigiama apeliaciniame nuteistojo gynėjo skunde, teisėju kolegijos vertinimu, nepaneigia nukentėjusiosios parodymų dėl I. S. atpažinimo. Atsižvelgęs į aptartas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas neturi iÅ¡ esmės priežasčių abejoti visais nukentėjusios parodymais, kuriuos ji pilna apimtimi patvirtino teisme ir kurie yra nuoseklÅ«s, tarpusavyje sutampantys bei atitinkantys faktines bylos aplinkybes.

Todėl nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi prieÅ¡taringais nukentėjusiosios I. J. parodymais, atmestini kaip nepagrįsti.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, pagrįstai nevertino kaip patikimų I. S. duotų parodymų apie jo iÅ¡vykimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos aplinkybes ir motyvuotai apie tai pasisakė skundžiamame nuosprendyje, todėl teisėjų kolegija pritardama apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams, jų neatkartoja.

Dėl nukentėjusiosios atstovės apeliacinio skundo Nukentėjusiosios atstovės apeliaciniame skunde keliamas klausimas, jog pirmosios instancijos teismo nukentėjusiosios naudai priteista 2000 Eur dydžio neturtinė žala yra nepakankama nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai į jos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus.

Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visumÄ aplinkybių, reikÅ¡mingų teisingos ir protingos kompensacijos nukentėjusiajam ar nukentėjusiesiems nustatymui, įvertinti taip pat ir kalto asmens interesus ir surasti teisingÄ bei protingÄ interesų pusiausvyrÄ . Be to, sprendžiant šį klausimÄ , reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms bylų faktinėms aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Ä®statymai nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Todėl vertinant neturtinę žalÄ pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, vadovaujamasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais, taip pat suformuota teismų praktika.Ä®vertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus, apeliacinio skundo argumentacijÄ dėl priteistos neturtinės žalos atlyginimo, taip pat teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose priteistų sumų neturtinės žalos atlyginimui dydžių kontekste, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nukentėjusiosios patirtus iÅ¡gyvenimus, patirto streso dėl Å¡io įvykio pasekmes sveikatos bÅ«klei, socialiniam gyvenimui. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad I. J. dėl jos atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo buvo padaryta didžiulė psichologinė trauma, ji buvo paniekinta tiek psichologiÅ¡kai, tiek ir fiziÅ¡kai, nukentėjusioji pasak jos jautėsi blogai, pergyveno. Ir Å¡iuo metu turi problemų. Pirmosios instancijos teismas įvertindamas neturtinę žalÄ pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, nusikaltimo padarymo aplinkybes, nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo mastÄ , žalos pasekmes, žalÄ padariusio I.

S. kaltę, į tai, kad nukentėjusios pateikti įrodymai nesuteikia jokio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo metu konstatuoti sveikatos sutrikimai yra susiję su padarytu nusikaltimu. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiosios patirtus iÅ¡gyvenimus ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, savo iÅ¡vadas iÅ¡samiai argumentuodamas, nukentėjusiosios I. J. 20000 eurų pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstai sumažino iki 2000 eurų.

Nukentėjusiosios atstovės skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su nukentėjusiosios patirtais dvasiniais iÅ¡gyvenimais yra įvertintos skundžiamame nuosprendyje ir su Å¡iuo vertinimu sutinka apeliacinės instancijos teismas. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių naujų aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos sprendžiant neturtinės žalos priteisimo klausimÄ , todėl didinti atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant į nukentėjusiosios atstovės apeliacinio skundo argumentus nėra pagrindo.Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, neįsigilino į faktines bylos aplinkybes.

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį tinkamai vadovavosi kriterijais, nurodytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, motyvavo savo sprendimÄ , todėl pripažįsta, kad nukentėjusiajai priteista 2000 eurų neturtinė žala, atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus bei suformuotÄ teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos baudžiamosiose bylose. Todėl nukentėjusiosios atstovės apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino priteistinÄ neturtinės žalos dydį yra nepagrįstas.

Apeliaciniame nukentėjusiosios atstovės skunde taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje atidėdamas nuteistajam paskirtos bausmės vykdymÄ , netinkamai pritaikė LR baudžiamojo kodekso nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimÄ bei nepagrįstai I. S. pritaikė bausmės vykdymo atidėjimo institutÄ . Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis Å¡ioje baudžiamojoje byloje nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 75 str. numatytu pagrindu.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeitė bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygas ir nustatė, kad pagal BK 75 straipsnio 1 dalį teismas gali atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų ir asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus). Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Pažymėtina, kad BK 75 straipsnis nenustato tiesioginio draudimo asmeniui, kuris naujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė bausmės, paskirtos ankstesniu teismo nuosprendžiu, vykdymo atidėjimo metu, vėl taikyti Å¡iÄ baudžiamosios atsakomybės realizavimo priemonę. Kaip jau minėta, laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Å io klausimo iÅ¡sprendimas priklauso nuo konkrečių byloje nustatytų aplinkybių teisinio vertinimo, kuris atliekamas įvertinus aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika (jos pavojingumo pobÅ«džiu ir laipsniu), tiek su nuteistojo asmenybe (jo asmeninėmis savybėmis, amžiumi, sveikatos bÅ«kle, Å¡eimine padėtimi, darbine veikla ar mokslu, elgesiu iki ir po nusikalstamos veikos padarymo ir pan.).

Vertinant nuteistÄ jį charakterizuojančias aplinkybes, svarbiÄ reikÅ¡mę turi aplinkybės, egzistuojančios apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu, nes bausmė skiriama asmeniui esamuoju laiku už jo praeityje padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Jeigu asmuo po nusikalstamos veikos padarymo ilgÄ laikÄ laikosi visuomenėje priimtinų etikos ir moralės normų, nepažeidinėja įstatymų, nedaro naujų nusikalstamų veikų ar kitokių teisės pažeidimų, stiprina socialinius ryÅ¡ius, sukuria Å¡eimÄ , dirba ar mokosi, galima pagrįstai manyti, kad jo asmenybės pavojingumas mažėja ir toks asmuo savo elgesiu iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo įrodo, jog jis siekia pasitaisyti ir ateityje nedaryti nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016-05-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130-648/2016).

Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius duomenis, prieÅ¡ingai nei teigiama nukentėjusiosios atstovės apeliaciniame skunde, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog I. S. atžvilgiu buvo pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmę Å¡velninti atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . Padarydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ , pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikalstama veika nėra baigta, į I.

S. asmenybę, į tai, jog po nusikaltimo padarymo praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, duomenų apie jo padarytus naujus nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus nėra. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 str. 1 d. 149 str. 2 d. padarymo aplinkybes, į tai, kad nuteistojo asmenybė Å¡iuo metu nėra tiek pavojinga visuomenei, kad jam turėtų bÅ«ti griežtinamas bausmės atlikimo režimas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.Nors apeliaciniame nukentėjusiosios atstovės skunde taip pat praÅ¡oma, I.

J. naudai iÅ¡ nuteistojo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra pateikta jokių bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiančių dokumentų, todėl Å¡is praÅ¡ymas netenkinamas.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų iÅ¡vadų dėl I.

S. kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 22 str. 1 d. 149 str. 2 d. ir tėra nuteistojo gynėjo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimÄ nei tikėjosi nuteistasis ir jo gynėjas, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo iÅ¡vados.

Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl I. S. kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 22 str. 1 d. 149 str. 2 d. Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuosprendį naikinti ar keisti nuteistojo gynėjo ir nukentėjusiosios atstovės apeliacinių skundų motyvais pagrindo nėra, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :nuteistojo I.

S. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus ir nukentėjusiosios I. J. atstovės advokatės Gintarės Girdzijauskienės apeliacinius skundus atmesti.Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.Teisėjai              Danutė Giačaitė Jurgis Kiškis Valdas Vitunskas