2025-06-04 Nr. AB-9953-3-61-3-02070-2025-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-637-624/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02070-2025-1

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

(N)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. birželio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2025 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. 25S91423 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikiną iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo, Sprendimo dalies dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos galiojimo, sustabdymą.

Pareiškėjas, grįsdamas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (laikiną Sprendimo dalies stabdymą) nurodė, kad Sprendimu nuspręsta jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės šalis) ir įpareigoti tai įvykdyti Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT). Pareiškėjas teigė, kad netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, pažymėjo, kad byloje sprendžiamas pavojaus pareiškėjui kilmės šalyje klausimas. Nenustačius, ar pareiškėjui kilmės šalyje gresia pavojus, išsiųsti jo į kilmės šalį negalima, nes joje gali kilti realus pavojus pareiškėjo laisvei, sveikatai ir gyvybei. Todėl Sprendimo dalies dėl išsiuntimo vykdymas turi būti sustabdytas, kol byloje galutinai neišsiaiškinta, ar pareiškėjas gali grįžti į kilmės šalį. Be to, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, iš pareiškėjo būtų atimta teisė realizuoti savo teisę į gynybą, kadangi pareiškėjui nesant Lietuvoje, jis netektų galimybės pasinaudoti ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokato pagalba teismo posėdyje, nes asmeniui nesant Lietuvoje, tokios paslaugos neužsakomos (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 179.6 ir 180 p.).

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 23 d. nutartimi pareiškėjo skundą priėmė, prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkino.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 ir 3 dalimis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, įvertinęs ginčo esmę ir pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį, pareiškėjo argumentus bei bylos medžiagą, konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas įrodė, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, kils neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju byloje nebuvo duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas realiai yra išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos. Šiuo aspektu pareiškėjo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nurodyti argumentai teismo vertintini kaip susiję su tikėtinais VSAT veiksmais bei nesudarantys pagrindo buvusioje bylos stadijoje konstatuoti, jog pareiškėjas patirs neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą.

III. Pareiškėjas J. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti skundžiamo Migracijos departamento Sprendimo vykdymą iki tol, kol bus priimtas galutinis sprendimas byloje dėl pareiškėjo skundo.

Pareiškėjas nesutikimą su teismo vertinimu grindžia šiomis aplinkybėmis: 1) byloje sprendžiamas pavojaus pareiškėjo laisvei, sveikatai ir gyvybei klausimas, kurio negalima spręsti pareiškėją jau perdavus valstybei, kurioje jam tikėtina gresia nurodytas pavojus – tokiu atveju prieglobsčio procedūra praranda savo prasmę; 2) sprendimas dėl išsiuntimo priimtas Sprendimu, todėl jokie kiti papildomi sprendimai nebus priimami; sustabdyti išsiuntimą galima tik šios bylos ribose; 3) išsiuntimo atveju pareiškėjas negalės naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba, nes ji nesuteikiama (nutraukiama) pareiškėjui palikus Lietuvos teritoriją, t. y. bus iš esmės pažeista teisė į gynybą byloje; 4) teismo nutartis dalyje dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo prieštarauja Lietuvos ir Europos teismų praktikai.

Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai reikalavo įrodymų apie išsiuntimo procedūros pradžią, nors tokie įrodymai (ir papildomi sprendimai ar procedūros) neegzistuoja ir negali egzistuoti. Pagal VSAT vykdomų išsiuntimų praktiką, pasieniečiai prieš kelias dienas telefonu įspėja užsienietį apie būsimą išsiuntimą arba atvyksta išsiuntimo dieną į namus bei jį išsiveža. Net ir sužinojus apie būsimą išsiuntimą, tą pačią dieną padavus prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti išsiuntimą, teismas nespės šio klausimo išnagrinėti, o klausimo nagrinėjimui pakartotinai apeliacinėje instancijoje neužteks laiko. Pareiškėjui nesuprantama teismo argumentacija ir jis kelia klausimus, ar, esant įrodymams (jei tokie būtų) apie išsiuntimo procedūros pradžią, teismas stabdytų išsiuntimą. Nuosekliai aiškinant teismo motyvus, jei išsiuntimo procedūra pradėta vykdyti, teismas ją stabdytų. Kitu atveju, pasak pareiškėjo, šis teismo argumentas apie išsiuntimo procedūros pradžią neturi prasmės.

Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, jog nebuvo įrodyta, kad nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, kils neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, ir teigia, kad teismas, spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo jau pasisakė dėl bylos esmės, nurodydamas, kad galinti kilti žala pareiškėjui sietina tik su jo galimu persekiojimu kilmės valstybėje. Pareiškėjas pažymi, kad tai, ar jam gresia persekiojimas kilmės valstybėje galima atsakyti tik išnagrinėjus bylą iš esmės, tačiau tai nėra prima facie argumentas sprendžiant išsiuntimo stabdymo klausimą.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas ignoravo prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių nurodytus argumentus dėl kardinaliai pablogėsiančios pareiškėjo teisės į gynybą realizavimo. Teismo argumentas, kad pareiškėjas teise į atstovavimą jau yra pasinaudojęs, tik patvirtina atstovavimo būtinumą, nes pareiškėjas būtent ir yra pasinaudojęs valstybės garantuojama teisine pagalba. Pareiškėją išsiuntus iš Lietuvos teritorijos, jis skubiai privalėtų susirasti naują atstovą komerciniais pagrindais, kuriam reikės papildomo laiko ir resursų susipažinti su byla, o tai uždels bylos nagrinėjimą, be to, nėra aišku, ar išsiųstas į kilmės šalį pareiškėjas turės galimybę susirasti naują atstovą, tinkamai naudotis ryšio priemonėmis, jis, be kita ko, nėra prisijungęs prie el. teismų sistemos, jo kompiuterinis raštingumas tikėtina žemas.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo skundo teiginiai dėl teisės į gynybą realizavimo nėra pakankami reikalavimo užtikrinimo priemonei pritaikyti nagrinėjamoje byloje. Sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, nėra sprendžiama dėl skundžiamo individualaus administracinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymi, kad pareiškėjui byloje atstovauja advokatas, kuris teismui pateikė skundą, atskirąjį skundą bei kitus procesinius dokumentus. Byla vedama elektronine forma, todėl pareiškėjas galėtų dalyvauti procese ne tik per savo atstovą, bet ir tiesiogiai, asmeniškai prisijungęs prie elektroninių paslaugų portalo, teikti prašymą dėl teismo posėdžio organizavimo nuotoliniu būdu. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad tokia pareiškėjo teisė ribojama ar, kad pateikus teismui prašymus, prisijungimo duomenys pareiškėjui nebūtų suteikti. Be to, teismui suorganizavus nuotolinį teismo posėdį, pats pareiškėjas turės galimybę prisijungti prie posėdžio ir asmeniškai pateikti paaiškinimus.

Atsakovas akcentuoja, kad pagal nuo 2025 m. sausio 1 d. galiojančio Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo užsieniečiams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-939 1, 3.1 ir 13 punktais nustatytą teisinį reguliavimą, tais atvejais, kai antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama įvykdžius sprendimą išsiųsti užsienietį į užsienio valstybę, toks pagalbos teikimas nesiejamas su privalomu užsieniečio buvimu Lietuvos Respublikoje, todėl nėra pagrindo teigti, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir pareiškėją išsiuntus iš Lietuvos, jis negalės tinkamai realizuoti savo teisės į gynybą. Be to, Sprendimas priimtas dėl to, jog įvertinus pareiškėjo motyvus, kuriais jis grindžia savo prašymą suteikti prieglobstį, buvo konstatuota, kad nurodyti motyvai savaime (nepriklausomai nuo nustatytų faktinių aplinkybių) nesudaro pagrindo suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą, o pateikti paaiškinimai nesuderinami su kilmės valstybės informacija. Atitinkamai, buvo konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ) reikalavimų ir jam nesuteiktinas prieglobstis Lietuvos Respublikoje.

Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas skunde nenurodo, kokia bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala, jam nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės. Pareiškėjo argumentai, kad jis bus išsiųstas į kilmės šalį ir teigiamo teismo sprendimo atveju nebus grąžintas, savaime nereiškia, kad pareiškėjui bus padaryta didelė, neatitaisoma žala. Aptariami pareiškėjo teiginiai dėl ateityje galinčios kilti žalos yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais duomenimis ar įrodymais, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kokią žalą, netenkinus pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, patirtų pareiškėjas, todėl jie nesudaro pagrindo taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Atsakovas taip pat pabrėžė, kad pagal UTPĮ 221 straipsnio 2 dalį, prieglobsčio prašytojai turi teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki sprendimo dėl jų teisinės padėties priėmimo. Teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje neužkerta kelio priimti ir vykdyti sprendimus dėl užsieniečių grąžinimo į užsienio valstybę ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos UTPĮ 125 ir 126 straipsniuose nurodytais pagrindais (UTPĮ 221 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju byloje nepateikta įrodymų, kad yra pradėta pareiškėjo išsiuntimo į kilmės šalį procedūra, o šioje proceso stadijoje pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas reikštų, kad galbūt pažeistos pareiškėjo teisės be pagrindo būtų ginamos prevenciškai ir neproporcingai, nes pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Nors pareiškėjas skunde ir atskirajame skunde nurodė, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės jam gali kilti neigiamos pasekmės dėl Sprendimo nesustabdymo, tačiau nedetalizavo galimų atsirasti pasekmių ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Tai, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjimo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo J. K. prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (Sprendimo dalies, dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, sustabdymo), konstatavęs, jog pareiškėjas nepagrindė, kad, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, taip pat nustatęs, kad nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas realiai yra išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos.

Pareiškėjas, atskirajame skunde laikydamasis pozicijos, kad jo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės turi būti patenkintas, teigia, jog būtina sustabdyti Sprendimo vykdymą, kadangi iš pareiškėjo būtų atimta teisė realizuoti teisę į gynybą; byloje sprendžiamas pavojaus pareiškėjo laisvei, sveikatai ir gyvybei klausimas, kurio negalima spręsti pareiškėją jau perdavus valstybei, kurioje jam tikėtina gresia nurodytas pavojus; Sprendimu VSAT jau pavesta vykdyti pareiškėjo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra nustatyta, jog reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje yra išvardytos taikytinos reikalavimo užtikrinimo priemonės, tarp jų – ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas (3 p.).

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (lot. iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016 ir kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, Sprendimu nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio; 2) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi Šengeno acquis teritorijoje 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos ar išvykimo iš kitos Šengeno acquis teritorijos. Sprendimu taip pat nurodyta, jog pareiškėjo išsiuntimo vykdymas pavedamas VSAT.

Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad, nenustačius, ar pareiškėjui kilmės šalyje iš tiesų negresia pavojus, išsiųsti jo į kilmės šalį negalima, kadangi kilmės šalyje gali kilti realus pavojus pareiškėjo laisvei, sveikatai ir gyvybei, be to, bus apribota jo teisė į tinkamą į gynybą.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo teiginius, jog jam gali kilti pavojus kilmės valstybėje, pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; kt.). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017; 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-507-822/2023 ir kt.).

Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pareiškėjas nepagrindė, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, kils neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pažymėtina, kad pareiškėjas nedetalizavo galinčių atsirasti pasekmių ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Šioje proceso stadijoje pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, teisėjų kolegijos vertinimu, reikštų, jog galbūt pažeistos pareiškėjo teisės be pagrindo būtų ginamos prevenciškai ir neproporcingai, nes pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pažymėtina, jog iš esmės panašios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-190-492/2024; 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-221-525/2024; 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-236-502/2024; 2024 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-475-815/2024; 2024 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-535-525/2024).

Pasisakydama dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentų, susijusių su jo procesinių teisių užtikrinimu, teisėjų kolegija pažymi, jog, vadovaujantis Aprašo 179 punktu, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikėjas teikia teisines paslaugas, gavęs Migracijos departamento pavedimą parengti ir pateikti teismui procesinius dokumentus, kai Migracijos departamentas gauna prieglobsčio prašytojo arba jo atstovo pagal įstatymą prašymą suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, susijusią su kreipimusi į teismą įgyvendinant UTPĮ 117 straipsnio 1 dalyje, 118 straipsnio 1 dalyje, 136 straipsnyje, 140 straipsnio 4 dalyje, 1408 straipsnio 9 dalyje ir 14025 straipsnyje nustatytas teises (179.5 p.); atstovauti prieglobsčio prašytojo interesams Migracijos departamente ar teisme, kai Migracijos departamentas paskiria posėdį ar gauna teismo pranešimą apie planuojamą teismo posėdį (179.6. p.). Pagal Aprašo 180 punktą, teisinės paslaugos, nurodytos Aprašo 179.5 ir 179.6 punktuose, teikiamos tik prieglobsčio prašytojui esant Lietuvos Respublikoje, įskaitant pasienio kontrolės punktus ir tranzito zonas. Teisinės paslaugos, nurodytos Aprašo 179.6 punkte, teikiamos tik prieglobsčio prašytojui asmeniškai dalyvaujant arba raštu teismui, o skundą UTPĮ nustatyta tvarka – Migracijos departamentui pateikus jo arba jo atstovo pagal įstatymą prašymą, kad teismo posėdžiai vyktų prieglobsčio prašytojui nedalyvaujant. Taigi, iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtina sąlyga tam, kad įgyvendinti teisę vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba tiek, kiek tai susiję su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu (UTPĮ 71 str. 1 d. 4 p.).

Tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. gegužės 28 d. teismo posėdyje jau išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo. Šioje byloje Priėmimo ir integracijos agentūra 2025 m. gegužės 28 d. raštu Nr. J-743 „Dėl užsieniečio J. K. nedalyvavimo teismo posėdyje“ informavo teismą, kad pareiškėjas administracinės bylos nagrinėjime, kuris buvo numatytas 2025 m. gegužės 28 d. 10 val., nedalyvaus, nes 2025 m. gegužės 27 d. negrįžo į Priėmimo ir integracijos agentūros (duomenys neskelbtini) priėmimo centrą. Priėmimo ir integracijos agentūros (duomenys neskelbtini) priėmimo centrui pareiškėjo dabartinė buvimo vieta nežinoma. Iš 2025 m. gegužės 28 d. teismo posėdžio informacinės pažymos matyti, kad pareiškėjas į posėdį neatvyko, byla išnagrinėta iš esmės, sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas.

Taigi, pareiškėjo nurodyti argumentai, susiję su galimu teisės į gynybą pažeidimu, nebėra aktualūs šioje bylos proceso stadijoje.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė