6675fd5e-422a-45d0-944b-3c4e48bee82f · Kauno apygardos teismas

Civiline byla Nr. 2-1454-324/2011;(Proceso Nr. 2-56-3-01749-2010-0); Procesinio sprendimo kategorija 22.9; 44.2.4.2; 116.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. lapkricio 9 d. Kaunas Kauno apygardos teismo teiseja Virginija Gudyniene, sekretoriaujant Jurgai Sadauskaitei, dalyvaujant ieškovui R. E., jo atstovui advokatui Sauliui Dambrauskui, atsakovu ir treciuju asmenu atstovams R. K., L. V., S. M., K. Š., advokatei Danutei Kietienei, teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal R. E. ieškini atsakovams Kauno menininku namams, Kauno miesto savivaldybes administracijai, tretiesiems asmenims Kauno menininku namu direktoriui V.

V., Vytauto Didžiojo karo muziejui, Krašto apsaugos ministerijai, G. K. del pažeistos teises pripažinimo, neturtines žalos atlyginimo ir nustate: ieškovas R. E. prašo pripažinti jam teise skambinti Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus bokšte esanciu kariljonu ir priteisti solidariai iš atsakovu 100 001 Lt neturtinei žalai atlyginti. Reikalavima grindžia Konstitucijos 42 straipsniu, Lietuvos kulturos politikos demokratiškumo, tapatumo ir atvirumo principais, Europos žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 10 straipsniu, Visuotines žmogaus teisiu deklaracijos 27 str. 1 d., ieškovo teises skambinti kariljonu teisinio reguliavimo tendencingu ir nepateisinamu ribojimu, jo turimo tinkamo muzikinio išsilavinimo ir profesionalumo pakankamumu, asociaciju laisvei prieštaraujancia Lietuvos asociacijos „Kariljonieriu gildijos“ sprendžiamaja galia, teises laisvai pasirinkti užsiemima pažeidimu.

Nurodo, jog yra lietuviškos varpu muzikos pradininko V. K. mokinys, skambinti kariljono varpais pradejes mokytis nuo 13 metu. 1991-05-05 – 1995-08-01 ir 1996-2001 m. buvo Kauno municipaliniu kariljonieriumi, yra vienu iš Lietuvos kariljonieriu gildijos ikureju, atstovauja Kaunui Eurocarillon asociacijoje, taciau daugiau kaip 10 metu neturi galimybes skambinti šiuo instrumentu Kaune – nuo 1999 metu netenkinami bet kokie R. E. prašymai sudaryti salygas ( nustatyti koncertavimo grafika) skambinti Kauno kariljonu. 2010 m. rugpjucio 11 d. ieškovas telefonu buvo pakviestas i Kauno menininku namus ( toliau tekste – KMN) pasirašyti sutarti del numatytu koncertu, taciau, ivykus konfliktui tarp jo ir KMN direktoriaus, sutartis nebuvo pasirašyta. 2010 m. rugpjucio 16 d. su šiuo atsakovu buvo sudarytos dvi sutartys del nemokamu koncertu 2010 m. rugsejo 1, 7 dienomis, kartu nustatant repeticiju grafika.

Abu koncertai ivyko ir buvo teigiamai ivertinti žiniasklaidos, profesionaliu Europos kariljonieriu ir tuometinio mieto mero. 2010 m. rugsejo 9 d. pateikta paraiška naujiems koncertams atsisakyta patenkinti 2010 m. rugsejo 20 d. raštu nr. 18-61 ( 1.5). KMN supažindino ieškova su 2010 m. rugpjucio 30 d. direktoriaus isakymu nr. 1-27 patvirtintais „Koncertu Vytauto Didžiojo karo muziejaus varpu bokšto kariljonu rengimo ir kariljonieriu parinkimo nuostatais“, nustaciusiais aukštojo muzikinio išsilavinimo butinuma, o tokio išsilavinimo neturinciam kariljonieriui – galimybe koncertuoti asociacijos „Kariljonieriu gildija“ prašymu.

Toks teisinis reguliavimas padarytas priemone riboti ieškovo galimybes igyvendinti kurybos ir saviraiškos laisve. Specialus akademinis skambinimo kariljono varpais išsilavinimas Lietuvos aukštosiose mokyklose neteikiamas, tokio išsilavinimo neturi ir „Kariljonieriu gildijos“ nariai. Menininko veikla pasižymi ypatinga specifika, todel jo vertinimas negali buti tiesiogiai siejamas su akademinio išsilavinimo kriterijumi. Kurybine galia, ikvepimas yra savokos, neturincios jokios sasajos su asmens akademiniu išsilavinimu - dažnai akademizmas užgesina kurybines potencijas, nors ir praplecia viešosios karjeros galimybes.

Asmens kuryba ir išsilavinimas paprastai tarpusavyje nesusije, todel akademinio išsilavinimo kriterijus negali buti pripažintas menininko kurybos galimybes ribojanciu teisiniu pagrindu kitu menininku, turinciu atitinkama akademini išsilavinima, atžvilgiu. Aukštojo akademinio išsilavinimo neturejo daugybe pasaulyje žinomu menininku. Minimo kriterijaus nustatymas prieštarauja Lietuvos kulturos politikos nuostatu, kuriems pritaria 2001-05-14 LR Vyriausybes nutarimu nr. 542, itvirtintiems demokratiškumo, tapatumo ir atvirumo principams, Konstitucijos 42 straipsniu asmeniui suteikiamai kurybos laisvei, o sistemiškai aiškinant pastaraja konstitucine norma ir Konstitucijos preambule – ir valstybei nustatytai pareigai remti gebanti kurti asmeni, Europos žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu konvencijos 10 straipsniui ( asmens saviraiškos laisvei), Visuotines žmogaus teisiu deklaracijos 27 str. 1 d. nustatytai kiekvieno žmogaus teisei laisvai dalyvauti bendruomenes kulturiniame gyvenime, tarptautinio ekonominiu, socialiniu ir kulturiniu teisiu pakto 15 str. 1 d. a punkte, 3 d. itvirtintai valstybiu pareigai pripažinti kiekvieno žmogaus teise dalyvauti kulturiniame gyvenime.

Menininko galimybes kurti turetu buti skatinamos, taciau, suteikiant sprendžiamaja galia siauram asmenu ratui ( kariljonieriu gildijai), ieškovo kurybine laisve ir teise kurti suvaržoma, ribojama ir neigiama. Koncertu rengimo ir kariljonieriu parinkimo teisiniu reglamentavimu asociacijai „Kariljonieriu gildija“ yra suteikiama sprendžiamoji galia, t.y. išimtine teise rekomenduoti ar prašyti asmeniui leisti skambinti kariljonu. Tai gali užkirsti kelia ieškovui pasinaudoti muzikavimo teise, kilus asmeninimas konfliktams, prieštarauja Konstitucijos 35 str. itvirtintai asociaciju laisvei ir imperatyvioms Asociaciju istatymo 16 str. 2 d. 10,11 punktu nuostatoms del draudimo asociacijai vykdyti valstybes ar savivaldybiu, ju instituciju ar pareigunu bei valstybes tarnautoju viešojo administravimo funkcijas bei kitos juridines formos juridiniu asmenu funkcijas, jei pagal istatymu nuostatas šias funkcijas gali vykdyti tik tam tikros teisines formos juridiniai asmenys (2010 m. rugpjucio 30 d.

KMN direktoriaus isakymu nr. 1-27 šiai asociacijai faktiškai numatyta administracine funkcija). Nustatytu teisiniu reguliavimu atsakovai, atsižvelgdami i penkiu Lietuvos kariljonieriu asmeninius duomenis, personalizavo ribojimus skambinti Kauno kariljonu, apribojo galimybe juo groti tik vienam ieškovui, pašalintam iš kariljonieriu gildijos del asmeninio konflikto su G. K., neturinciam aukštojo muzikinio išsilavinimo, ir tai yra nepateisinamas žmogaus teisiu pažeidimas. Vadovaujantis CPK 3 str. 4 dalimi mano, kad teismas neturi tokiu teises aktu vadovautis, tiesiogiai taikydamas Konstitucija, arba kreipdamasis i administracini teisma nurodyto teisinio reglamentavimo teisetumo patikrinimui.Nurodo, kad del atsakovu veiksmu patyre ilgalaike priverstine kurybines saviraiškos izoliacija, buvo pasmerktas bedarbystei, profesinei degradacijai, prarado galimybe koncertuoti Kaune ( ieškovo kurybine veikla trunka apie 22 metus), buti pilnaverciu Eurocarillon asociacijos atstovu, propaguoti Lietuvos kariljono mena užsienyje, patyre vienišumo, atstumtinumo ir nereikalingumo jausma, tapo dvasiškai gniuždomas savivaldybes valdininku ir tarnautoju abejingumo ( didele dali kurybines ir psichines energijos eikvojo, analizuodamas dabartine padeti, rašydamas raštus miesto valdininkams ir bergždžiai irodinedamas biurokratams savo teise i muzikine ir kurybine laisve, kas savivaldybes tarnautoju ir muzikines bendruomenes akyse paverte ieškova i negatyvu „rašeiva“, maniakiškai konfliktiška triukšmadari).

Del šiu aplinkybiu išsivyste neadekvati ieškovo reakcija i viska, kas priežastiniu ryšiu susije su patirtais suvaržymais, jo psichologine bukle tapo kritiška – palužes pradejo rašyti nekorektiškus ir užgaulius laiškus visiems, su kuo siejo savo padeti ( pareigunams, valdžios institucijoms, kariljonieriui G. K., politikams, žurnalistams, kurybinei visuomenei), todel jo bendravimas su daugeliu kulturos veikeju tapo apsunkintas. Buvo pažeista ieškovo konstitucine teise i darba. Del dirbtinai suformuoto 11 metu besitesiancio teisiu suvaržymo jis nebegalejo dirbti municipaliniu varpininku ir gauti minimalu darbo užmokesti.

Nurodoma situacija sukele depresija, padare ir tebedaro didžiule neturtine žala. Ieškovui nuolat reikia psichologo pagalbos. Žala sukelusiais neteisetais atsakovo KMN veiksmais laiko teisini kariljonieriu parinkimo reguliavima, jo tendencinguma ir kaitaliojima, neteisetais Kauno m. savivaldybes administracijos veiksmais - pataikavima ir toleravima KMN nustatytiems reikalavimams. Mano, kad ji galetu duoti nurodyma savo isteigtai viešajai istaigai pakeisti kariljono naudojimo apraša. Reikalavima del neturtines žalos atlyginimo grindžia Konstitucijos 30 str. 2 d., CK 6.263 str. 2 d., 6.250, 6.271 straipsniais.

Bylos nagrinejimo metu R. E. atstovas patikslino, kad ieškinyje nurodomos teises pripažinimas reiškia pagrindo koreguoti galiojancios koncertavimo ir kariljonieriu parinkimo tvarkos sudaryma ir grandiniu nuo instrumento nuemima. Atsakovai ir tretieji asmenys su ieškinio reikalavimais nesutiko. Kauno menininku namu atstoves paaiškino, kad Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus ( toliau tekste – KVDKM) bokšto kariljonas yra unikalus neseniai restauruotas valstybes saugomas kulturos paveldo objektas. Juo atliekami kuriniai skamba viešoje erdveje reprezentacineje miesto dalyje, todel koncertu atlikejams ir muzikai keliami atitinkami reikalavimai.

Ieškovas neteisingai nurodo, jog kariljono naudojimo teisinis reglamentavimas yra skirtas jo koncertines veiklos uždraudimui. Iki 1999 m. Kauno kariljono veikla buvo vykdoma, vadovaujantis savivaldybes kulturos skyriaus vedejo, savivaldybes administratoriaus istatymais be kitais lokaliniais aktais. 1999-05-24 buvo patvirtinta Kauno kariljonieriu kurybines grupes pareigine instrukcija, numaciusi, kad etatinis varpininkas privalo tureti aukštaji ar aukštesniji muzikini išsilavinima. Ieškovas nedalyvavo 1999 m. rugsejo 2 d. ivykusiame viešame kariljonieriu parinkimo konkurse, pagal kurio rezultatus etatiniais KMN kariljonieriais buvo priimti dirbti G.

K. ir J. V. ( nuo 2004-04-01 šie asmenys dirba pagal autorines sutartis), ir ginco klausimu nieko iš KMN iki 2010 metu nereikalavo. 2006-02-13 Kauno m. savivaldybes administracijos kulturos skyriaus vedejo isakymu nr. 34-5 buvo patvirtintas „Kauno kariljono naudojimo tvarkos aprašas“, 5.5 punktu nustates Kauno m. vyresniojo kariljonieriaus atsakinguma už varpu muzikos menini lygi, itvirtino galimybe prireikus tartis su asociacijos „Kariljonieriu gildija“ nariais del atlikejo kompetencijos. Perdavus ši muzikos instrumenta KVDKM, 2010-06-02 muziejaus direktoriaus isakymu nr. V-57 buvo patvirtintas „Kariljono naudojimo tvarkos aprašas“, pagal kurio 5 punkta koncertuoti kariljonu miesto reikmems gali tik profesionalus kariljonieriai, paskirti miesto savivaldybes arba jos igaliotos istaigos.

Aprašo 7.1 punktas itvirtino kariljonininku atsakomybe už varpu muzikos menini lygi. Kauno m. savivaldybes taryba 2010-07-09 sprendimu nr. T-330 „Del ipareigojimu KMN direktoriui“ ipareigojo istaiga nustatyta tvarka atrinkti profesionalius kariljonierius groti šiuo instrumentu. Atsižvelgdamas i KVDKM varpu bokšto naudojimo tvarkos apraša, 2010-06-07 Kauno m. savivaldybes ir muziejaus bendradarbiavimo sutarti nr. 201-9-285 bei vadovaudamasis nurodytuoju Kauno m. savivaldybes tarybos sprendimu, KMN direktoriaus 2010-08-09 isakymu patvirtino „Atrankos groti KVDKM varpu bokšto kariljonu tvarkos apraša“.

Pagal aprašo 4, 5 punktus groti kariljonu galejo profesionalus kariljonininkai - asmenys, turintys muzikini išsilavinima ar grojimo kariljonu patirti, o koncertines programas ir atlikejus turejo atrinkti KMN direktorius, atsižvelgdamas i asociacijos “Kariljonieriu gildija“ ar i profesionaliu muzikos meno atstovu rekomendacijas. Po to su ieškovu buvo sudarytos sutartys del dvieju koncertu 2010 m. rugsejo 1 ir 7 dienomis. Gavus raštiškus keleto Kauno muziku ( kompozitoriaus V. B., Kauno valstybines filharmonijos vadovo J.

K., Kauno m. simfoninio orkestro vadovo A. T., KTU humanitariniu mokslu fakulteto dekano profesoriaus G. K., asociacijos „Kariljonieriu gildija“ prezidento J. V., Kauno valstybinio choro meno vadovo profesoriaus P. B., Kauno muzikinio teatro vyr. dirigento J. G.), Lietuvos kompozitoriu sajungos pirmininkes kompozitores Z. B., kompozitoriaus A. J., Klaipedos universiteto menu fakulteto profesoriaus S. Ž., šio fakulteto docento K. K. nepritarimus nustatytam Kauno kariljono naudojimo teisiniam reglamentavimui ir busimiems R. E. koncertams bei nurodyma iš Kauno m. mero, šio instrumento naudojimo aprašas buvo pakeistas.

Pagal 2010-08-30 isakymu patvirtintus nuostatus kariljonininkams buvo ivestas aukštojo muzikinio išsilavinimo bei grojimo kariljonu patirties reikalavimas bei nustatyta, kad asmenims, neatitinkantiems šio reikalavimo, gali buti leista koncertuoti Lietuvos asociacijos „Kariljonieriu gildija“ prašymu. Teigia, kad profesines kompetencijos reikalavimai neprieštarauja Konstitucijos 48 str. itvirtintai žmogaus teisei laisvai pasirinkti darba ar versla ( Konstitucinio Teismo 1996 m. liepos 10 d. nutarimas „Del LR advokaturos istatymo 8 str. 1 dalies atitikimo LR Konstitucijai“).

R. E. neturi nei bendrojo muzikinio ( nera baiges jokios muzikos mokyklos), nei jokio kito aukštojo išsilavinimo. Teigdamas apie savo teises muzikuoti, ieškovas nutyli, kad Konstitucija ir kiti jo minimi teises aktai neitvirtina niekieno pareigos R. E. muzikos klausytis. Profesionalus menininkai minetuose atsiliepimuose apie ieškovo muzikavima nerekomendavo leisti jo koncertu kariljonu ( buvo nurodyti samoningi instrumento gadinimo atvejai, ji daužant pagaliais ir metaliniais strypais; konkurso sabotavimas, nukerpant „trosus“; ieškovo viešai skelbiamas aukštojo ir bet kokio muzikinio išsilavinimo nereikalingumas ir neigiamas muzikos studiju poveikis atlikejiškam menui; nestabilus jo elgesys; mechaniniu daiktu ( plaktuku ir pan.) naudojimas kuriniu kariljonu atlikimo metu).

Del tos priežasties, kad kariljonu muzikuojama viešoje erdveje, atlikejams ir buvo nustatytas meninio lygio, apie kuri sprestina pagal Meno kurejo ir meno kureju organizaciju statuso istatyme reglamentuotas meno kurejo bei kitas savokas, reikalavimas. Toki menini lygi atsakovo, kuris vadovavosi minetuju menininku raštais, nuomone, suteikia aukštasis muzikinis išsilavinimas. Atstove nurodo, jog reikalavimo nustatymo pagristuma patvirtino ir profesionaliu muziku atsiliepimai apie 2010 m. rugsejo 1, 7 d. ivykusius ieškovo koncertus (asociacijos „Kariljonieriu gildija“ manymu, ieškovo atliekamos paties kuriamos improvizacijos idomios paciam atlikejui, o ne klausytojui, slepia nesugebejima atlikti ivairia skirtingu autoriu muzika ir, be keliu epizodu, byloja apie labai neatsakinga greitomis paruošto muzikavimo praktika, imanoma bet kokiam minimaliai techniškai prakutusiam ir savikritikos jausmo neturinciam muzikantui; pažymima, jog situacija komplikuoja nekorektiškas R.

E. elgesys, vieši kolegu ižeidinejimai, nepriimtina bendravimo leksika ir absoliutus nesugebejimas isiklausyti i pastabas; kompozitoriaus V. B. nuomone, kariljonas nera tas instrumentas, kuriuo reiketu viešai eksperimentuoti (raštai t. 2 b.l. 71-74). Mano, kad reikalavimas priteisti neturtine žala nepagristas. Kauno m. savivaldybes administracijos atstove nurode, jog vien atitinkamos neturtines teises ar vertybes pažeidimas, jeigu jis nustatytas, nereiškia ir neturtines žalos padarymo. Ieškovas neirode deliktines civilines atsakomybes salygu.

Jis nekonkretizavo neteisetu veiksmu, nepateike duomenu apie tai, jog savivaldybes administracijos tarnautoju veiksmus ar neveikima butu apskundes administraciniam teismui bei kad tie veiksmai ( neveikimas) teismo butu pripažinti neteisetais. Neirodyta nei atsakovu kalte, nei priežastinis ryšys, nei reikalaujamos priteisti žalos dydis. Reikalaudamas žalos atlyginimo, ieškovas remiasi Kauno m. savivaldybes administracijos kulturos skyriaus ir savivaldybes mero 2005 metu raštais, 1999, 2001 metu jo atleidimo iš darbo aplinkybemis, su tuo susijusiais teismu sprendimais.

Žalos, kildinamos kaip atsiradusios iki 1997 m. lapkricio 11 d. ( anksciau nei trys metai iki ieškinio pateikimo), atlyginimo laikotarpiui taikytinas sutrumpintas triju metu ieškinio senaties terminas ( CK 1.125 str.). KVDKM direktoriaus 2010-06-02 isakymu nr. V-57 patvirtinto kariljono naudojimo tvarkos aprašo 4-6 punktai numato, kad koncertine veikla kariljonu Kauno miesto reikmems apsprendžiama šio muziejaus ir Kauno m. savivaldybes sutartimi, kad koncertuoti kariljonu gali tik profesionalus kariljonininkai, paskirti Kauno miesto savivaldybes arba jos igaliotos institucijos, kad Kauno m. savivaldybe arba jos igaliota istaiga reguliariai raštu turi informuoti muzieju apie teises aktu nustatyta tvarka sudarytas sutartis su profesionaliais kariljonininkais, užtikrinti, kad koncertai netrikdytu miestieciu ramybes, atsakyti už kariljono bukle.

Savivaldybe nera ginco muzikos instrumento savininke. Atsižvelgdama i apraša, 2010 m. birželio 7 d. savivaldybes ir muziejaus bendradarbiavimo sutarti bei KMN nuostatus, savivaldybes taryba 2010-07-09 sprendimu pavede KMN direktoriui teises aktu nustatyta tvarka atrinkti profesionalius kariljonierius groti kariljonu miesto gyventojams. Ieškovas nekelia reikalavimo del 2010 m. rugpjucio 30 d. KMN direktoriaus isakymu nr. 1-27 ( 1.6) patvirtintu koncertu kariljonu rengimo ir karijonieriu parinkimo nuostatu pripažinimo neteisetais. 2010 m. rugpjucio 26 d. savivaldybes mero pavedimas nr. P-M-31, kuriuo vadovaujantis KMN direktorius pakeite 2010-08-09 patvirtinta kariljono naudojimo tvarkos apraša, yra pasiulymas, negalejes sukelti ieškovui neigiamu pasekmiu – teise groti instrumentu reglamentuoja minetasis aprašas.

Konstitucijos 42 straipsniu grindžiama ieškovo teise i saviraiška, kulturos puoselejima negali buti suabsoliutinama. Reikalavimas reiškiamas del nesutikimo leisti naudotis ieškovui nepriklausanciu turtu. R. E. nenurodo, kokie teises aktai igalina ipareigoti daikto savininka ar valdytoja suteikti teise naudotis daiktu prieš ju valia. Kam ir kokia tvarka gali buti suteikta teise groti Kauno kariljonu, reglamentuoja kariljono naudojimo aprašas ir nuostatai. Ieškovas nepateike irodymu, jog atsisakyma leisti groti kariljonu butu skunda teises aktu nustatyta tvarka ir teismas ši atsisakyma butu pripažines neteisetu, todel nera pagrindo laikyti, jog atsisakymas leisti groti kariljonu yra neteisetas veiksmas.

Nera irodymu ir apie tai, kad, siekdamas tobulinti savo kvalifikacija, reikšti meninius sugebejimus, ieškovas butu kreipesis i Klaipedos kariljono savininkus ir valdytojus, todel pagristai abejoja, ar R. E. pats emesi visu veiksmu savo kurybinei saviraiškai realizuoti. Nepagristas ir ieškovo teiginys, jog teises groti salygu nustatymas buvo apsprestas ieškovo nesutarimu su kitais menininkais. Treciojo asmens Vytauto Didžiojo karo muziejaus atstovas bylos nagrinejimo metu patikslino atsiliepime i ieškini išdestyta pozicija, prašydamas ieškovo reikalavimu netenkinti.

Paaiškino, jog ginco instrumenta valdo valstybes patikejimo teise nuo 2010 m. kovo 9 d. Kariljonininku skyrimas ir koncertine veikla yra savivaldybes ir jos igaliotos institucijos kompetencijoje. Treciojo asmens Krašto apsaugos ministerijos atstovas paaiškino, kad R. E. ieškiniu siekiama pripažinti teise nera prigimtine ir ne besalygine. Ji gintina tiek, kiek neprieštarauja kitu asmenu teisems ir teisetiems interesams. Ieškovas prašo pripažinti teise naudotis konkreciu valstybes turtu, todel del prašymo pagristumo pirmiausiai turi spresti daikto savininkas ( valdytojas patikejimo teise).

Nors R. E. nereiškia ieškinio del istatymu nustatyta tvarka patvirtinto šio daikto naudojimo teisinio reglamentavimo nugincijimo, ji gincija faktiškai. Ieškovo nurodytos reikalavima grindžiancios aplinkybes galetu buti vertinamos, pareiškus ieškini del kariljono naudojimo tvarka nustatancio akto nugincijimo. Kariljono savininkas ieškovo atžvilgiu nera priemes jokio sprendimo. Jam nereaguojant i ieškovo pageidavima groti, pastarasis galetu apskusti instrumento savininko neveikima, taciau R. E. nori naudotis ginco muzikos instrumentu, savininko nuomones nepaisydamas.

Treciuju asmenu G. K. ir R. V. atstove nurode, jog byla treciuju asmenu atžvilgiu nutrauktina, nesant jokio ryšio tarp ju kaip fiziniu asmenu veiklos ir ieškinyje nurodytu aplinkybiu. Ieškinys netenkintinas. Del teises pripažinimo Ieškovo suformuluotas bylos nagrinejimo dalykas yra R. E. teises groti muzikos instrumentu – skambinti KVDKM bokšto kariljono varpais – pripažinimas, tokiu budu sudarant pagrinda koreguoti galiojancia koncertavimo šiuo kariljonu ir kariljonieriu parinkimo tvarka bei nuimant instrumento naudojima kliudancias grandines. Bylos nagrinejimo nustatyta, kad 2009 m. lapkricio 5 d.

LR kulturos ministro isakymu KVDVM statiniu kompleksas paskelbtas valstybes saugomu kulturos paveldo objektu. Pastatas, esantis Kaune, K.Donelaicio g. 64/V.Putvinskio g. 55, kuriame yra bokštas su veliavos stiebu, laikrodžiu ir kariljonu, yra Lietuvos valstybei nuosavybes teise priklausantis turtas, 2010 m. kovo 9 d. iš nacionalinio M.K.Ciurlionio dailes muziejaus patikejimo teise perduotas valdyti KVDKM ( t. 2 b.l. 88). 2010 m. birželio 2 d. šio muziejaus direktoriaus isakymu nr. V-57 buvo patvirtintas varpu bokšto kariljono naudojimo tvarkos aprašas, pagal kurio 4 punkta koncertine veikla kariljonu Kauno miesto reikmems apsprendžiama muziejaus ir Kauno m. savivaldybes sutartimi.

Nustatyta, kad koncertuoti kariljonu gali tik profesionalus kariljonininkai, paskirti Kauno miesto savivaldybes arba jos igaliotos istaigos. 2010 m. birželio 7 d. su Kauno m. savivaldybe pasirašyta bendradarbiavimo sutartimi nr. 201-9-285/SR-7 savivaldybe isipareigojo LR teises aktu nustatyta tvarka leisti tik profesionaliems ir teises aktu tvarka parinktiems kariljonieriams naudotis kariljonu. Kauno m. savivaldybes taryba 2010-07-09 sprendimu nr. T-330 „Del ipareigojimu Kauno menininku namu direktoriui“ ipareigojo šia viešaja istaiga nustatyta tvarka atrinkti profesionalius kariljonierius groti minimu instrumentu.

Atsižvelgdamas i KVDKM direktoriaus 2010-06-02 isakymu nr. V-57 patvirtinta „Varpu bokšto naudojimo tvarkos apraša“, 2010-06-07 Kauno m. savivaldybes ir muziejaus bendradarbiavimo sutarti nr. 201-9-285 bei vadovaudamasis nurodytuoju Kauno m. savivaldybes tarybos sprendimu, KMN direktorius 2010-08-09 isakymu patvirtino „Atrankos groti KVDKM varpu bokšto kariljonu tvarkos apraša“. Pagal pastarojo aprašo 4, 5 punktus groti kariljonu galejo profesionalus kariljonininkai - asmenys, turintys muzikini išsilavinima ar grojimo kariljonu patirti, o koncertines programas ir atlikejus turejo atrinkti KMN direktorius, atsižvelgdamas i asociacijos “Kariljonieriu gildija“ ar i profesionaliu muzikos meno atstovu rekomendacijas. 2010 m. rugpjucio 30 d.

KMN direktoriaus isakymu nr. 1-27 ( 1.6) pastarasis „Aprašas“ pripažintas netekusiu galios ir patvirtinti „Koncertu KVDKM varpu bokšto kariljonu rengimo ir kariljonieriu parinkimo nuostatai“, kuriais buvo ivestas aukštojo muzikinio išsilavinimo bei grojimo kariljonu patirties reikalavimas ir nustatyta, kad kariljonieriams, neatitinkantiems šio reikalavimo, gali buti leista koncertuoti Lietuvos asociacijos „Kariljonieriu gildija“ prašymu ( 5 - 10 punktai). Ieškovas paaiškino, jog yra baiges bendrojo lavinimo vidurine mokykla, studijavo dabartines J.Gruodžio konservatorijos chorinio dirigavimo klaseje, iš studiju pasitrauke ketvirtajame kurse, iš studiju Vytauto Didžiojo universiteto humanitariniame fakultete – antrame kurse.

Jis neturi jokio muzikini ar kitoki specialuji išsilavinima patvirtinancio diplomo, taciau ginco instrumentu groti moka. Ieškovas pateike irodymus, jo muzikavimo lygi ivertinancius teigiamai, atsakovai – nepalanku vertinima patvirtinancius duomenis. Atsižvelgiant i tai, kad muzikos kuriniu ir ju atlikeju vertinimo specifika grindžiama objektyviais ir subjektyviais faktoriais, tuo, kad ieškovo kaip varpu muzikos atlikejo meistriškumo, meninio lygio nustatymas nera šios bylos nagrinejimo dalykas, teismas vadovaujasi šaliu pripažistama aplinkybe, jog ieškovas negincytinai sugeba skambinti kariljono varpais – be rašytiniu irodymu apie koncertavima Kauno kariljonu pagal sutartis, koncertus kitais Europos kariljonais ( šia aplinkybe ieškovas irodo nuorodomis i internetinius tinklalapius ), tai patvirtina darbo Kauno miesto savivaldybes kulturos skyriaus varpininko pareigose 1996 m. vasario 5 d.

– 2001 m. liepos 9 d. faktas ( t. 1 b.l. 83-88, CPK 197 str.). R. E. siekia groti jam nuosavybes teise nepriklausanciu muzikos instrumentu. Taigi, ieškinyje nurodomos teises igyvendinimas betarpiškai susijes su konkreciu daiktu (muzikos instrumentu) – valstybei priklausanciu kariljonu, esanciu nekilnojamojo daikto (pastato) dalimi ( CK 4.2 str. 5 d.). Pagal CK 4.20 straipsni daiktine teise – tai absoliuti teise, pasireiškianti teises turejo galimybe igyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šiu teisiu.

Aukšciau nurodytais aktais kariljono savininkas aptariamo daikto valdyma ir naudojima patikejimo teise perdave KVDKM. Turto perdavimo - priemimo akte patikejimo teises tikslai nenurodyti, taciau iš patiketinio veiklos paskirties, aprašo, kuriuo jis patvirtino kariljono naudojimo tvarka, matyti, jog su varpu naudojimu susijusi patikejimo teise  - koncertine veikla - yra nukreipta visuomeninei naudai ( CK 4.106 str. 2 d.). KVDKM patvirtinto „Aprašo“ 7.2 punktas itvirtina kariljoninku pareiga vykdyti muziejaus ir Kauno m. savivaldybes arba jos igaliotos istaigos nurodymus kariljono naudojimo klausimais ( t. 2 b.l. 90).

Pagal KMN nustatytaja kariljono naudojimo tvarka groti šiuo instrumentu gali asmenys, turintys aukštaji muzikini išsilavinima ir grojimo kariljonu koncertine patirti ( Nuostatu 5 p.).Tuo vadovaujantis nesutiktina su ieškovo atstovo argumentu, jog ieškovo reikalavimas nesusijes su daiktine teise, nes jis nesiekia daryti poveikio muzikos instrumentui, ieškinio dalykas nukreiptas i asmens saviraiškos laisve ir trumpalaiki pasinaudojima kariljonu. Visi muzikos instrumentai, išskyrus žmogaus balsa, yra daiktai. Ieškovas pagristai teigia apie teise reikštis kaip muzikos atlikejui ( kurti muzikos kurinius ir juos atlikti), taciau ir trumpalaike tokio pobudžio saviraiška yra susijusi su svetimu daiktu - ieškovui nepriklausanciu muzikos instrumentu.

Taigi, igyvendindamas nurodytas teises, ieškovas turi laikytis istatymu, geros morales, protingumo ir teisingumo principu ( CK 1.137 str. 2 d.). Atsakovai pagristai teigia, jog ieškovo nurodomas Konstitucijos 42 straipsnis, ivertinus visas jo sasajas su kitais ieškinyje minimais teises aktais, nesuteikia asmeniui absoliucios ir besalygines menines saviraiškos laisves. Igyvendindamas savo teises ir naudodamasis laisvemis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir istatymu, nevaržyti kitu žmoniu teisiu ir laisviu ( Konstitucijos 28 straipsnis).

Kuriniu atlikimas muzikos instrumentu, kuriuo siekia groti ieškovas, yra specifinis del klausytoju kiekio ir nepriklausomumo nuo ju valios klausytis varpu muzikos, todel šiuo aspektu viešaji interesa atstovauja ne ieškovas, siekiantis itvirtinti saviraiškos laive, o atsakovai, nustatydami koncertavimo kariljonu tvarka ir kariljoninku atrankos kriterijus. Viešaji interesa atsakovai gina, itvirtindami atlikejui aukštojo muzikinio išsilaviinimo ir patirties skambinimo kariljono varpais cenza, o šiuos reikalavimus nepilnai atitinkanciam asmeniui – galimybe koncertuoti asociacijos „Kariljonieriu gildija“ prašymu ( tokiu atveju KMN sutarti sudaro su minima asociacija).

Ieškovas nenurode istatyminio pagrindo, kuriuo remiantis teismas galetu nesivadovauti daikto savininko apsprestu ir istatymu nustatyta tvarka negincijamu daikto naudojimo teisiniu reglamentavimu. Jis teigia, kad aukštojo muzikinio išsilavinimo kriterijaus nustatymas prieštarauja ieškinyje nurodytiems teises aktams, sprendžiamosios galios suteikimas siauram asmenu ratui - ieškovo kurybinei laisvei. Taigi, prašydamas pripažinti teise, ieškovas nurodo šia teise apribojanti teisini reglamentavima, ji kritikuoja, taciau samoningai nereiškia reikalavimo del galiojanciu koncertu KVDKM varpu bokšto kariljonu rengimo ir kariljonieriu parinkimo nuostatu nugincijimo.

Bylos nagrinejimo ribas sudaro ieškinio pagrindas ir dalykas. Nesant reikalavimo del daikto savininko nustatyto daikto naudojimo teisinio reglamentavimo nugincijimo, ši reikalavima kritikuojantys ieškovo argumentai neanalizuotini (ieškinio pateikimo metu galiojusios CPK 135 str. redakcijos 1 d. 4 p., sprendimo priemimo metu galiojancios CPK redakcijos 5 str. 3,4 dalys). Kaip mineta, ieškovo reikalavimas nukreiptas ne viešojo, o asmeninio intereso groti konkreciu instrumentu patenkinimui. Tiek ieškovo, kaip kurejo ir atlikejo, aiškinimai apie jo muzikavimo nauda miestui, tiek atsakovu nuomone apie nepakankama ieškovo improvizaciju menini lygi yra subjektyvios kilmes, todel, konkreciu atveju spresdamas apie viešojo intereso turini ir galimybe peržengti ieškinio ribas jo labui, be aukšciau nurodytu argumentu del viešojo intereso atstovavimo, teismas vadovaujasi papildomu objektyviu kriterijumi – Kauno miesto visuomenes pareigos klausytis viešai atliekamos muzikos nebuvimu.

Tai pagrindžia, jog nera CPK 265 str. 2 dalyje numatyto pagrindo peržengti ieškinio ribas, sprendimu pasisakant del faktiškai ieškovo gincijamo, taciau neprašomo pripažinti negaliojanciu ar keistinu akto teisetumo. Pažymetina, kad istatymu leidejas ieškinio ribu peržengima kaip butinybe pilnai igyvendinti CPK 2, 5 straipsniuose nustatytus civilinio proceso tikslus sieja su nepilnai pareikštais ieškinio reikalavimais ( ju sudetimi). Ieškovas prašyma pripažinti teise ivardija kaip pagrinda galiojancio teisinio reglamentavimo pakeitimui ir skambinima varpais kliudanciu grandiniu nuemimui.

Priešingai, nei teigia R. E., „Nuostatai“ nepaneigia jo teises groti kariljonu ir neeliminuoja iš specifines rinkos kaip potencialios sandorio šalies. Nors jis neturi aukštojo muzikinio išsilavinimo, „Nuostatu“ 10 punktas suteikia teise koncertuoti asociacijos „Kariljonieriu gildija“ prašymu, sutarti su KMN sudarant minimai asociacijai. Neteisetas asociacijos atsisakymas pateikti prašyma del ieškovo pageidavimo koncertuoti kariljonu ar neveikimas, i prašyma nereaguojant, gali buti apskustas asociacijos veikla nustatanciu istatymu numatyta tvarka.

Konkretus ieškinio reikalavimas del teisinio reglamentavimo pakeitimo bei fiziniu kliuciu pašalinimo nera pareikštas, todel sprendimas ieškovo nurodomu budu negaletu buti ivykdomas ir ieškinio patenkinimo atveju.Nesutiktina su ieškovo nuostata, kad savivaldybes pavedimu ir 2010 m. rugpjucio 30 d. KMN direktoriaus isakymu nr. 1-27 patvirtintais „Koncertu kariljonu rengimo ir kariljonieriu parinkimo nuostatais“ šiai istaigai buvo nustatyta administracine funkcija, kad nuostatai kaip administracinis aktas prieštarauja asociaciju laisvei, itvirtintai Konstitucijos 35 str., imperatyvioms Asociaciju istatymo 16 str. 2 d. 10,11 punktu nuostatoms, todel teismas turetu kreiptis i administracini teisma prašydamas patikrinti, ar šis norminis teises aktas ar jo dalis atitinka nurodytus istatymus.

Vadovaujantis Administraciniu bylu teisenos istatymo 2 straipsnio 4 dalimi, viešoji istaiga, kurios savininke ar dalininke yra valstybe ar savivaldybe, Viešojo administravimo istatymo nustatyta tvarka igaliota atlikti viešaji administravima, gali veikti kaip viešojo administravimo subjektas, taciau 2010 m. rugpjucio 30 d. Kauno menininku namu direktoriaus isakymu nr. 1-27 patvirtinti „Koncertu kariljonu rengimo ir karijonieriu parinkimo nuostatai“ nera viešojo administravimo subjektu galincios buti istaigos priimtas teises aktas, vykdant administravimo funkcijas.

Kaip mineta, ieškovo siekiama pripažinti teise yra neatsiejama nuo naudojimosi konkreciu civilines teises objektu – daiktu. Daikto savininko nustatyta naudojimosi daiktu tvarka yra reglamentuota privatines teises ( CK 4.21 str.). Ieškovas nera pavaldus institucijoms, kurioms valstybes turto tvarkytojas patikejimo teise pavede šia tvarka nustatyti ( CK 1.1 str. 2 d.). Parinkdami aptartaji daikto naudojimo teisini reglamentavima, atsakovai nepažeide teises aktais apibrežtu savo veiklos galimybiu. Pagal viešojoje erdveje publikuotus Kauno miesto savivaldybes tarybos 2005 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. T-375 patvirtintus nuostatus Kauno menininku namai yra viešasis juridinis asmuo - biudžetine savivaldybes išlaikoma kulturos istaiga, kurio veikla grindžiama Lietuvos Respublikos Konstitucija, civiliniu kodeksu, darbo kodeksu, biudžetiniu istaigu istatymu, kitais istatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimais, kulturos ministro isakymais, kitais teises aktais ir šiais nuostatais.

Pagal Nuostatu 8.1. KMN dalyvauja igyvendinant Kauno miesto ir Lietuvos Respublikos kulturines ir švietejiškas programas. Nuostatu 9.4 punktas numato KMN teise sudaryti sutartis. 2010 m. rugpjucio 30 d. KMN direktoriaus isakymu nr. 1-27 patvirtintais „Koncertu KVDKM varpu bokšto kariljonu rengimo ir kariljonieriu parinkimo nuostatais“ yra reglamentuoti sutarciu su kariljonieriais, pageidaujanciais skambinti Kauno kariljono varpais, sudarymo pagrindai, del kuriu galios panaikinimo ieškinys nepareikštas.            Del neturtines žalos atlyginimo CK 6.246 straipsnio pirmoji dalis nustato, jog civiline atsakomybe atsiranda neivykdžius istatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos ( neteisetas neveikimas) arba atlikus veiksmus ( neteisetas veikimas), arba pažeidus bendro pobudžio pareiga elgtis atidžiai ir rupestingai.

Civiline atsakomybe atsiranda tik tais atvejais, jeigu ipareigotas asmuo kaltas, išskyrus istatymu arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civiline atsakomybe atsiranda be kaltes (CK 6.248 str. 1 d.). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant i prievoles esme bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rupestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis salygomis buvo butina (CK 6.248 str. 3 d.). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susije su veiksmais ( veikimu, neveikimus), nulemusiais skolininko civiline atsakomybe tokiu budu, kad nuostoliai pagal ju ir civilines atsakomybes prigimti gali buti laikomi skolininko veiksmu ( veikimo, neveikimo) rezultatu ( CK 6.247 straipsnis).

Neturtine žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, emocine depresija, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinti pinigais. Ji atlyginama visais atvejais, kai yra padaryta del nusikaltimo, asmens sveikatai ar del gyvybes atemimo bei kitais istatymu nustatytais atvejais ( CK 6.250 str.). Teismas konstatuoja, kad R. E. šiu pagrindu neirode ( CPK 178 straipsnis). Ieškovas teigia, jog neturtine žala patyre, negaledamas groti Kauno kariljonu. Neteisetais atsakovo KMN veiksmais laiko teisini kariljonieriu parinkimo reguliavima, jo tendencinguma ir kaitaliojima, neteisetais Kauno m. savivaldybes administracijos veiksmais - pataikavima ir toleravima KMN nustatytiems reikalavimams.

Ieškovas nepateike duomenu, kad privatines teises reguliavimo dalyku esanti ieškinyje nurodomu laikotarpiu galiojusi Kauno kariljono naudojimo tvarka butu pripažinta neteiseta ar panaikinta pagal istatymus, taip pat negincijo šiuo metu galiojancios naudojimosi instrumentu tvarkos. Naudojimosi daiktu tvarkos pakeitimas, reglamentuotas CK 4.37 str., imperatyvioms istatymu nuostatoms neprieštarauja ( konkreciu imperatyviu statymu normu ieškovas ir nenurode), todel negali buti laikomas neteisetu daikto savininko patiketiniu veiksmu.

Ieškovas neskunde Kauno m. savivaldybes kaip viešojo administravimo subjekto veiksmu ar neveikimo Viešojo administravimo istatymo nustatyta tvarka, nenurode ir nepraše pripažinti neteisetais konkreciu savivaldybes veiksmu ( neveikimo), kuriais butu pažeisti ginco daikto naudojimo tvarka reglamentuojantys istatymai nagrinejamoje byloje, todel darytina išvada apie neirodytus neteisetus atsakovo veiksmus bei kalte. Byloje nera pakankamu duomenu ir apie žalos patyrimo fakta. Liudytoja L. E. parode, kad sunus groja ivairiais muzikos instrumentais, taciau varpams jaucia ypatinga trauka, del negalejimo skambinti Kauno kariljonu lankesi pas psichologus, piktnaudžiavo svaigalais.

Nera pagrindo netiketi šios liudytojos parodymais – kartu gyvenanti motina gerai žino ieškovo bukle bei jos priežastis, taciau liudytojos nurodomos priežastys yra apsprestos subjektyvaus vertinimo. Ieškovas neteike medicininiais duomenimis motyvuotu rašytiniu irodymu pagristi teiginiams apie depresija ( liga) ir jos kilme, irodymu apie lankymasi pas psichologus bei ju išvadu. Vadovaujantis protingumo principu, ieškovui padaryta žala nepripažintina jo neadekvati reakcija kariljono teisini reguliavima nustaciusiu asmenu ir instituciju atžvilgiu ( CK 1.5 str. 4 d.).

Atmestini ieškovo argumentai apie profesinio gyvenimo paralyžiu ir konstitucines teises laisvai pasirinkti darba pažeidima – jis pripažino, kad pragyveno iš kitos muzikines veiklos, neteike irodymu apie galimybes skambinti Klaipedoje esanciu kariljonu nebuvima, o teise pasirinkti darba ( nagrinejamu atveju – konkrecia darbo vieta) objektyviai negali priklausyti tik nuo dirbti pageidaujancio asmens. Iš 2001 m. kovo 28 d. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutarties byloje pagal R. E. pareiškima del gražinimo i darba matyti, jog 1999 m. birželio 12 d. jis buvo atleistas iš Kauno m. savivaldybes kulturos skyriaus varpininko pareigu del etatu mažinimo, prieš tai nepagristai nepasiulius kito darbo ( duomenu apie ieškovo darbo santykius su Kauno m. savivaldybe 1991-1995 metais byloje nera).

Šia nutartimi pakeistu 2000 m. lapkricio 20 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu ieškovas buvo gražintas i darba minetose pareigose, priteistas darbo užmokestis. 2001 m. balandžio 13 d. savivaldybe gražino ieškova i miesto kulturos skyriaus varpininko pareigas, taciau, kaip ivairiais raštais t. 1 b.l. 89-94 nurodo ieškovas, nesuteike jam galimybes skambinti kariljonu, o 2001 m. liepos 9 d. savivaldybes administracija atleido iš darbo motyvuojant tuo, kad ieškovo užimamas etatas yra panaikintas. Kauno m. savivaldybes administracija negincija, jog tuo laikotarpiu ieškovas negalejo groti kariljonu, bet tai nesudaro pagrindo tenkinti ieškinio reikalavima del neturtines žalos priteisimo.

Reikalavimams, atsirandantiems iš asmeniniu neturtiniu teisiu pažeidimo, ieškinines senaties terminas pagal CK 1.134 str. 1 p. netaikomas, taciau neturtine žala atlyginama tik istatymu nustatytais atvejais ( CK 6.250 str. 2 d.). Nurodomu laikotarpiu šalies siejo darbo santykiai (minetais isiteisejusiais administraciniu teismu sprendimais nustatyta, kad savivaldybes ir ieškovo darbo santykiu pagrindas buvo Darbo sutarties istatymas; CPK 182 str. 2 p.). Darbo santykius reglamentaves Darbo sutarties istatymas neturtines žalos atlyginimo atveju nenumate, o 2003-01-01 isigaliojusio Darbo kodekso 250 straipsnis neturi atgalinio veikimo galios ( DK 12 str.).

Be to, neirodytas savivaldybes darbuotoju veiksmu neteisetumas varpininko etato panaikinimo ar kitais konkreciais teises skambinti kariljono varpais suvaržymo klausimais, todel nera pagrindo priteisti neturtine žala tiesiogiai vadovaujantis Konstitucijos 30 str. 2 dalies nuostatomis, CK 6.263 straipsnio 3 dalimi ar CK 6.271 straipsniu. R. E. istatymu nustatyta tvarka negincijo jokiu valdžios instituciju aktu, nustaciusiu ginco instrumento naudojimo tvarka, neirode, kad savivaldybes darbuotojai kariljono naudojimo klausimu neveike taip, kaip privalejo veikti pagal šio daikto naudojimo nuostatus.

Reikalavimas del turtines žalos atlyginimo ( neišmoketo darbo užmokescio) nera bylos nagrinejimo dalykas. Sutiktina su treciuju asmenu atstoves nuomone, kad bylos išsprendimas neitakoja KMN direktoriaus V. V. ir G. K. teisiu ir pareigu. Atsižvelgiant i tai, jog byloje dalyvaujancius asmenis savo nuožiura nurode ieškovas ir nesutiko, kad iš bylos proceso tretieji asmenys, išskyrus R. K., butu pašalinti, galimybe pašalinti juos iš bylos atsirado tik bylos proceso pabaigoje, 2011 m. spalio 1 d. isigaliojus 2011-06-21 istatymu Nr XI-1480 nustatytiems CPK pakeitimams, V.

V. ir G. K. dalyvavo visame bylose procese, turi teise i apeliacija, CPK 47 str. 5 d. nuostatos netaikytinos ( CPK 3 str. 6,7 dalys). Vadovaujantis išdestytais argumentais, ieškinys netenkintinas – prašoma pripažinti ieškovo teise konkreciu daikto savininko aktu nepaneigta, o reikalavimas priteisti neturtine žala neirodytas. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263, 268 straipsniais, 269 straipsnio pirmaja dalimi, 270 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : ieškini atmesti.Sprendimas per 30 dienu nuo priemimo dienos gali buti apskustas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teisma.

             Teiseja                                                                  Virginija Gudyniene