66715498-ca4e-4144-bbd7-39cff0b4cbf0 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo                                        Civilinė byla Nr. 2A-209-227/2016Teisėjas Liudvikas Myško                                    Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00364-2015-9  Procesinio sprendimo kategorija (S) 3.3.1.21; 3.4.4.2 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS  S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 15 d.Panevėžys                          Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Margaritos Dzelzienės,kolegijos teisėjų:

Laimanto MisiÅ«no, Laimutės Sankauskaitės,sekretoriaujant Daivai BenevičiÅ«tei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjai L. S. B., jos atstovui advokatui A. K.,suinteresuoto asmens AukÅ¡taitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos atstovams Ž. M. ir T. R. vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens AukÅ¡taitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos apeliacinį skundÄ dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-457-732/2015 pagal pareiÅ¡kėjų L.

S. B. ir A. B. (teisių perėmėja L. S. B.) pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui AukÅ¡taitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijai dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, ir n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjai patikslintu pareiÅ¡kimu prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad L. S. B. jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) yra buvusi sodyba, tikslu nurodytoje vietoje atkurti buvusiÄ sodybÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ ir du Å«kinius pastatus (b.l.50-53).

Nurodė, kad 2013-03-21 nusipirko 0,3755 ha ploto žemės sklypÄ , esantį AukÅ¡taitijos nacionalinio parko teritorijoje. 2014 m. rudenį, nusprendus sutvarkyti sklypÄ bei įpusėjus arimÄ , aptiko stambių akmenų eilę. PaaiÅ¡kėjo, kad maždaug sklypo viduryje po velėna, tam tikrame perimetre yra iÅ¡dėstyti akmenys. Å iame perimetre, keliose vietose paÅ¡alinus pavirÅ¡inį velėnos sluoksnį, buvo aptiktos suneÅ¡tinių akmeninio pastato ar pastatų pamatų liekanos, stačiakampės plÅ«ktos, kietos molinės aslos (grendymo), krosnies pado likučiai, keraminių indų Å¡ukės, medienos degėsių liekanos.

Mano Å¡ioje vietoje buvus sodybÄ , nes natÅ«raliu bÅ«du tokiame mažame plote, aukščiausioje sklypo vietoje negali bÅ«ti suneÅ¡ti rieduliai ir molio sÄ naÅ¡os, nes aplinkinio grunto pagrindÄ sudaro smėlis ir žvyras. Tokie artefaktai gali bÅ«ti tik nesenos žmogaus Å«kinės veiklos padarinys. Å iuos radinius nufotografavo ir apie juos pranešė AukÅ¡taitijos nacionaliniam parkui. Tarpukario Lietuvoje iki 1939 m. šis regionas nebuvo naujai kartografuotas. Senesnieji , maždaug 1915-1918 m. laikotarpio sudaryti vokiÅ¡ki vietovių kartografiniai žemėlapiai rėmėsi 1901-1902 m. carinės Rusijos kartografiniais žemėlapiais.

Juose pažymėtas Å nieriÅ¡kių kaimas, tačiau jo pavadinimas nurodomas , kaip „ŠnirgiÅ¡ki“, „ŠpiriÅ¡ki ir žymimas dabartinio Å nieriÅ¡kių kaimo vakarinėje pusėje. Beveik tiksliai toje pat vietoje nurodomas ir kito kaimo pavadinimas „Salanishki“, kurio jau žemėlapiuose po 1930 metų, pokarinio sovietinio laikotarpio neliko, o abi vietovės apjungtos vienu Å nieriÅ¡kių kaimo pavadinimu. Žemėlapiuose aptikta nuoroda, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad apytikriai jų sklypo vietoje, maždaug I-o pasaulinio karo metais buvo net gyvenamoji vietovė atskiru SalaniÅ¡kių pavadinimu, o sklypo vietovę tiksliau identifikuoti senuosiuose žemėlapiuose leidžia greta esantis Aiseto ežeras ir jame esanti sala, kuri aiÅ¡kiai matoma tiek dabartiniuose, tiek istoriniuose žemėlapiuose.

Nuo žemėlapio sudarymo praėjo daugiau kaip 100 metų, per šį laikotarpį visame pasaulyje buvo įvedamos įvairios pataisos ranka darytų žemėlapių tinklelyje, 1915 m. žemėlapio mastelis 1: 100.000, t.y. viename žemėlapio centimetre yra 1 km. SiÅ«lomas carinio laikotarpio ir dabartinių žemėlapių gretinimas galėtų turėti esminę reikÅ¡mę tik tuo atveju, jeigu apie sodybÄ pareiÅ¡kėjai žinotų tik iÅ¡ nuogirdų. Apklausti vietos gyventojai patvirtino, kad sklypo vietoje iÅ¡ tiesų bÅ«ta sodybos. 1934 m.

žemės rÅ«Å¡iavimo komisijos Žemės iÅ¡tyrimų žiniaraÅ¡tyje sÄ raÅ¡e tarp Å nieriÅ¡kių kaimo Å«kininkų yra R. Kadangi vien sklype rastų radinių ir turimos kartografinės medžiagos bei gautų archyvinių dokumentų gali nepakakti įrodyti sodybos buvimo faktÄ , tokį faktÄ praÅ¡o nustatyti teisminiu keliu. Molėtų rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ tenkino. Nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad L. S. B. jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), yra buvusi sodyba, tikslu nurodytoje vietoje atkurti buvusiÄ sodybÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ ir du Å«kinius pastatus.

Priteisė iÅ¡ pareiÅ¡kėjų 4,36 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei.Teismas pažymėjo, kad sklypas yra nacionalinio parko teritorijoje, todėl joje draudžiama naujų pastatų statyba, iÅ¡skyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (LR Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p.) ir fakto apie buvusiÄ sodybÄ nustatymas sukeltų pareiÅ¡kėjams teisines pasekmes - teisę atstatyti buvusiÄ sodybÄ , todėl Å¡is faktas nustatomas teismo tvarka (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 str. 1 d.).

Nustatė, jog pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä nėra duomenų, kad ginčo žemės sklype bÅ«tų kokių nors statinių, iÅ¡ Utenos apskrities archyvo, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos valstybės istorijos archyvo (b. l. 54-67) duomenų apie galimai buvusiÄ sodybÄ Ä¯staigos negauta. Todėl pareiÅ¡kėjai kitokia, ne teismo tvarka, negali gauti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Ä®vertino, kad antstolis L. J. 2015-05-12 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 53/15/07 konstatavo, jog apie sklypo vidurį, maždaug 20-25 metrų pločio ir 30-40 metrų ilgio plote matyti kitoks žemės kultÅ«rinis sluoksnis, daugiausiai juodžemis, kuriame manomai buvo pastatytas kažkoks statinys;

žemės sklypo juodžemio vietoje netvarkingai iÅ¡simėtę įvairaus dydžio akmenys, įvairios molio liekanos, molinių puodų Å¡ukės; įvairaus dydžio akmenys ir molio bei puodų Å¡ukės paskleistos žemės sklype sklypÄ ariant ir jį kultivuojant (b. l. 19-28), taip pat iÅ¡ pareiÅ¡kėjų pateiktų nuotraukų matyti sklypo arimas, puodų Å¡ukių gabalėliai, krosnies liekanų, trobos pamatų akmenų (b. l. 30-34). IÅ¡ 1901-1902 m. vietovės topografinio žemėlapio iÅ¡traukos nustatė, kad toje Å nieriÅ¡kių kaimo vietovėje, kurioje yra pareiÅ¡kėjams priklausantis 0,3755 ha žemės sklypas, 1901-02 metais buvo sodyba (b. l. 79).

IÅ¡ į bylÄ pateikto kartografinio žemėlapio iÅ¡traukos (b. l.

11) nustatė, kad buvo gyvenamoji vietovė SalaniÅ¡kių pavadinimu, taip pat galima matyti sklypo vietovę, kuriÄ tiksliau identifikuoti leidžia greta esantis Aiseto ežeras ir jame esanti sala, kuri matoma ir dabartiniame žemėlapyje (b. l. 9). IÅ¡ liudytojų O. D., B. J. parodymų nustatė, kad joms (vienai – mama, kitai – močiutė) pasakojo, kad ten, kur rastos sodybos liekanos, ant kalno buvo sodyba, kuri sudegė. Pažymėjo, kad Žemės Å«kio rÅ«mų archyviniame fonde, Utenos aps. KuktiÅ¡kių vls.

Žemės ūkio tarybų rinkimų komisijos 1927 m. byloje yra įrašyta Šnieriškių k. gyventoja R. K., taip pat Lietuvos statistikos valdybos archyviniame fonde, visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų surašymo 1942-05-27 žiniose, Utenos aps., Kuktiškių vls., Šnieriškės k. gyventojo R. A. buto – ūkio lape įrašyta R. šeima (b. l. 56-57). Iš 2015-10-06 aiškinamojo rašto su teikiamu papildytu ir patikslintu planu nustatė, kad buvo specialisto atliktas žemėlapių mastelių sugretinimas, t.y. 1901-1902 m. carinės Rusijos žemėlapis sugretintas su pareiškėjams priklausančio sklypo ribų planu (b. l. 75-80).

Atsižvelgė į specialistės A. Č. iÅ¡vadÄ , kad tikrai sklype buvo sodyba, kÄ patvirtina 1901-02 m. vietovės topografinio žemėlapio iÅ¡trauka, jame esantis juodas keturkampis, žymintis sodybÄ , taip pat žemėlapio reljefas, rastos buvusios sodybos Å¡ukės, plytgaliai, akmenys, namų apyvokos daiktų liekanos. Vietovėje rastais želdiniais, keliais ir takais, Å¡laitu buvo nustatyta buvusios sodybvietės – gyvenamojo namo vieta su jos priklausiniais – Å«kio pastatu ir priestatu žemės sklype, kurio duomenys yra atžymėti žemės sklypo plane, užkoordinuota vietovėje ir pažymėta žemės sklypo plano koordinačių žiniaraÅ¡tyje.

Įvertino, kad byloje esančiame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašte dėl sutartinių ženklų paaiškinimo topografiniuose žemėlapiuose yra išaiškinta, kad sovietmečio topografiniuose žemėlapiuose juodas keturkampis žymėjo gyvenamuosius ir negyvenamuosius pastatus nesistemingai užstatytuose kvartaluose ir gyvenamosiose vietovėse (b. l. 84-87). Pripažino, kad yra byloje įrodyta, jog žemės sklype yra buvusi sodyba su gyvenamuoju namu ir ūkio pastatai.

             Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo AukÅ¡taitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija praÅ¡o Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas (toliau – Teismas) netinkamai įvertino byloje UAB „Minorantė" parengtÄ topografinio 1901 -1902 m. žemėlapio iÅ¡traukÄ , sugretintÄ su pareiÅ¡kėjų žemės sklypo ribomis, kuri negali bÅ«ti vertinama kaip teisėtas, patikimas įrodymas, neatsižvelgė į apelianto pateiktÄ papildomÄ medžiagÄ - to paties 1901 - 1902 m. topografinio žemėlapio iÅ¡traukÄ , kurioje užfiksuota situacija vietovėje, lyginant su pareiÅ¡kėjų pateikta žemėlapio iÅ¡trauka su sugretintu pareiÅ¡kėjų sklypo ribų planu, skiriasi, Å¡ių prieÅ¡taravimų nepaÅ¡alino. 1901-1902 m.

M 1:21 000 kartografinio archyvinio žemėlapio iÅ¡traukoje UAB „Minorantė" sugretino raudonai pažymėto pareiÅ¡kėjų žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ) ribas ir į pareiÅ¡kėjams priklausančio žemės sklypo ribas pateko juodas keturkampis. Dokumento tikrumÄ patvirtinusi savo paraÅ¡u A. Č. teismo posėdyje pateikė iÅ¡vadÄ , kad aplinkybę, jog sklype buvo sodyba patvirtina minėta iÅ¡trauka ir jame esantis juodas keturkampis, žymintis sodybÄ . Tačiau suinteresuoto asmens pateiktoje to paties archyvinio dokumento iÅ¡traukoje jokio juodo keturkampio nėra.

Topografinio 1901-1902 m. archyvinio žemėlapio iÅ¡traukÄ suinteresuotas asmuo yra paėmęs iÅ¡ originalaus skaitmenizuoto 1901 - 1902 m. topografinio žemėlapio, kurį galima rasti interneto svetainėje adresu http://www.geoportal.lt/geoportal/. Apelianto nuomone, UAB „Minorantė“, rengdama sugretinimÄ , taip pat naudojo iÅ¡ tos interneto svetainės paimtÄ Å¾emėlapio iÅ¡traukÄ , tačiau pateikta faktinė situacija skiriasi. Teismas, vertindamas įrodymus, neatliko savo pareigos įsitikinti ar pareiÅ¡kėjų pateiktas aukščiau minėtas įrodymas yra patikimas ir be trÅ«kumų, kadangi jame pavaizduota vietovės situacija iÅ¡ esmės neatitinka tokioje pačioje 1901 - 1902 m. topografinio žemėlapio iÅ¡traukoje, o kartu ir originaliame 1901 - 1902 m. topografiniame žemėlapyje (1939 m. redakcija) pavaizduotos tos pačios vietovės situacijos.

Dėl Å¡ios priežasties, pareiÅ¡kėjų teiktas įrodymas laikytinas nepatikimu, o jo pagrindu priimtas teismo sprendimas - nepagrįstu.RaÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose papildomai nurodo, kad, gavus informacijÄ iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, pasitvirtino faktas, jog suinteresuoto asmens atlikto 1901 - 1902 m. topografinio žemėlapio priartinimas atliktas iÅ¡ to paties žemėlapio, kurį turi minėta institucija, todėl priartinimu nėra pagrindo abejoti. Tuo tarpu pareiÅ¡kėjų pateiktame žemėlapio ir sklypo ribų sugretinime užfiksuota situacija prieÅ¡tarauja originaliame 1901-1902 m. topografiniame žemėlapyje (1939 m. redakcija) užfiksuotai tos pačios vietovės situacijai.

Suinteresuoto asmens turimuose originaliuose 1901-1902 topografinio žemėlapio (1939 m. redakcija) fragmentuose jokio juodo keturkampio, bÅ«tent vietoje, kurioje pareiÅ¡kėjai įrodinėja buvus sodybÄ , nėra. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pareiÅ¡kėja bei pareiÅ¡kėjo A. B. teisių perėmėja L. S. B. praÅ¡o skundo netenkinti, priteisti iÅ¡ apelianto bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad Teismas iÅ¡tyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, taip pat UAB „Minorantė" specialisto parengtÄ sklypo planÄ ir žemėlapių sugretinimÄ , UAB „Minorantė“ specialistės A.

Č. iÅ¡vadÄ . Suinteresuotas asmuo pateikė į bylÄ savo atliktus žemėlapių sugretinimus, tačiau teismas neturi pareigos pasisakyti sprendime dėl kiekvieno įrodymo vertinimo. Teiginys, kad UAB „Minorantė" pateiktas žemės sklypo planas ir žemėlapių sugretinimas yra nepatikimas įrodymas, nepagrįstas. Suinteresuotas asmuo, kuris bylos nagrinėjimo metu neprieÅ¡taravo pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimui dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, žemėlapių sugretinimÄ atliko savo jėgomis, o ne kvalifikuoto specialisto pagalba, klaidingai nurodo Å¡altinį, nes iÅ¡ tiesų iÅ¡trauka yra daryta iÅ¡ patikslinto ir iÅ¡leisto 1939 metais žemėlapio, o ne iÅ¡ 1901-1902 metų žemėlapio. 1939 metų leidybos topografinis žemėlapis buvo iÅ¡leistas 1901-1902 m.

žemėlapio pagrindu, iš kurio buvo pašalinti iki 1939 metų sunykę objektai. 1915 metais išleistame vokiškame žemėlapyje minimas vietovės pavadinimas „Salanischki“, kuri yra toje pačioje vietoje kaip ir pareiškėjų sklypas, pažymėtas sodybos ženklu. 1915 metų vokiškas žemėlapis yra kopija byloje esančio 1901-1902 m. carinės Rusijos žemėlapio, kuris yra paimtas iš internete viešai prieinamos žemėlapių saugyklos. Iš suinteresuoto asmens atlikto nekvalifikuoto žemėlapių sugretinimo matyti, kad visų, palei Aiseto ežero pakrantę esančių sklypų ribos yra perstumtos ant ežero vandens, ko iš tiesų negali būti, nors pareiškėjų sklypas kitų sklypų atžvilgiu nebuvo pastumtas į ežero pusę.

Tokiu atveju suinteresuoto asmens sugretinime sodybos ženklas (kuri žemėlapiuose nurodyta kaip „Z.SalaniÅ¡ki“) atsiduria prie pakrantės, nors iÅ¡ tiesų yra pareiÅ¡kėjų sklypo viduryje. UAB „Minorantė“ naudojo specialiÄ Å¾emės pavirÅ¡iaus skenavimo įrangÄ , kurios pagalba, pasitelkę specialiÄ metodikÄ , galėjo palyginus tiksliai nustatyti buvusių sodybos pastatų kontÅ«rus. 1901 metų žemėlapių ir 1939 metų žemėlapių masteliai skiriasi, todėl atliekant sugretinimÄ bÅ«tina vadovautis ne vien tik pliku kartografiniu vaizdu, bet ir kitais Å¡ios vietovės duomenimis, kitais geomorfologiniais orientyrais, juos tinkamai koordinuojant koordinačių sistemoje bei specialistų naudojama metodika tokių objektų sugretinimui, kÄ iÅ¡ esmės ir atliko specialisto iÅ¡vadÄ pateikusi UAB „Minorantė“.

Žemėlapis pateiktas dokumentuose yra dviejų žemėlapių sugretinimas, uždedant atitinkamu masteliu (1:10000) vienÄ Å¾emėlapį su sklypų ribomis ant istorinio. Po bylos iÅ¡nagrinėjimo taip pat buvo rastas privačioje internetinėje R. Å . žemėlapių saugykloje (www.maps4u.lt) 1901-1902 metų žemėlapis, kuriame pareiÅ¡kėjų žemės sklypo vietoje yra net nurodytas vietovės pavadinimas „Z.SalaniÅ¡ki“. RaÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose (b.l.133-135) papildomai nurodo, kad apelianto pateiktuose žemėlapiuose (1939, 1950, 1953 metų) užfiksuota jau pasikeitusi kartografinė informacija, jau sudegus ir sunykus buvusiai Rakauskų sodybai, nurodytai 2015 metų žemėlapyje.

Apelianto pateikti žemėlapiai nėra nei 1901m., nei 1915 m. žemėlapių originalas, kuriais rėmėsi apylinkės teismas spręsdamas bylÄ . BÅ«tina vadovautis jos pateiktais žemėlapiais, 1901-1902 m. žemėlapyje iÅ¡ privačios internetinės R. Å . žemėlapių saugyklos (www.maps4u.lt) pareiÅ¡kėjų žemės sklypo vietoje yra nurodytas vietovės pavadinimas“Z.SalaniÅ¡ki“(„Zasteno SalaniÅ¡ki“, rusų kalba“Zastenok“ reiÅ¡kia sodybiniais pastatais užstatytÄ vietovę.Papildomame raÅ¡ytiniame 2016-04-12 paaiÅ¡kinime (b.l.146-147ir 148-150) nurodo, kad UAB „Minorantė“ atliktų matavimų ir tyrimų iÅ¡vadoje suformuotÄ buvusios sodybos perimetro vaizdÄ (yra UAB „Minorantė“ atliktų darbų dokumentacijoje) žemėlapių sugretinime (kaip trečiÄ sugretinimo sluoksnį) pažymėjo kartografiniuose žemėlapiuose naudojamų sodybos ženklu- juodu stačiakampiu.

Teigia, kad žemėlapių sugretinime sodybos ženklas yra teisėtai panaudotas ir parodantis iki 1916 m. Å¡iame buvusiÄ sodybÄ , nes: toks ženklas yra NŽT patvirtintame carinės Rusijos kartografinių ženklų iÅ¡aiÅ¡kinime, o buvusios sodybos perimetro vaizdas savo geodeziniais taÅ¡kais pilnai telpa pareiÅ¡kėjų žemės sklype, kurio ribos tiksliai nustatytos geodeziniais matavimais ir įregistruotos Registrų centre. Toks ženklo pažymėjimas buvo bÅ«tinas nustatant sodybos perimetro vaizdÄ vietoje.

UAB „Minorantė“ žemėlapių sugretinime apatinis ir antrÄ jį sluoksnį sudarantis žemėlapis pilnai sutampa vienas su kitu ir atitinka geodezinių matavimų duomenis. Tvirtina, kad apeliantas rėmėsi vėlesniais žemėlapiais. Apeliacinis skundas tenkintinas, Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas pareiÅ¡kimo netenkinti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 329 straipsnyje patikrinimas (CPK 320 str.).

Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.PareiÅ¡kėjai prašė nustatyti juridinę turintį faktÄ , kad 2013-03-21 nusipirktame 0,3755 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)., esančiame AukÅ¡taitijos nacionalinio parko teritorijoje, yra sodyba. Apeliacine žodinio proceso tvarka nagrinėjant suinteresuoto asmens skundÄ , pareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad žemės sklypÄ pirko tikslu prieiti prie ežero ir jame kažkada pasistatyti namÄ .

Jos atstovas nurodė, kad buvus sodybÄ pareiÅ¡kėjams priklausančiame nuosavybės teise žemės sklype įrodo byloje esantys ir Å¡ios dienos posėdyje teikiami dokumentai: Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos fonduose rasti žemėlapiai: carinės Rusijos 1901-902 kariniu topografinis žemėlapis (b.l.168) ir jo iÅ¡didintas vaizdas (b.l.182), 1915 m. VokiÅ¡kas žemėlapis (b.l.182), liudytojų parodymai, natÅ«roje rasti faktiniais duomenys, užfiksuoti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (b.l.19-36)`, nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2016-06-06 atsakymas į praÅ¡ymÄ (b.l.177-178), Kvalifikuoto mokslo darbo ataskaita (b.l.179-181) ir kt. dokumentai esantys byloje. Bylos Å¡alys po skundžiamo sprendimo priėmimo pateikė eilę dokumentų.

Teisėjų kolegija įvertintino tai, kad byloje sprendžiamas ginčas yra susijęs su vieÅ¡u interesu, Å¡alys apsikeitę po sprendimo priėmimo pateiktais į bylÄ ir teismo posėdyje teikiamais dokumentais, iÅ¡ kurių dalis jų(žemėlapiai) yra skelbiami vieÅ¡oje erdvėje ir turėjo galimybės susipažinti bei juos analizuoti. Siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, teisėjų kolegija Å¡alių pateiktus įrodymus priėmė ir vertina. PareiÅ¡kėjai praÅ¡omÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jų nuosavybės teise valdomame žemės sklype buvo K.

R. sodyba (duomenys neskelbtini) ir sudegė 1915 metais, siejo su turtinių teisių, nustatytų Saugomų teritorijų įstatyme, atsiradimu. Pirmosios instancijos teismas (toliau- Teismas) pareiÅ¡kimÄ laikė pagrįstu , įrodytu byloje esančiais įrodymais ir todėl tenkino. Su tuo nesutinka suinteresuotas asmuo. Ä®rodinėja pridedamais žemėlapiais, žemėlapio ginčo dalyje iÅ¡didinimu (b.l.104,17-121,128-131). Suinteresuotas asmuo pateikė skundÄ . Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta bendro pobÅ«džio taisyklė, kad valstybiniuose parkuose draudžiama statyti statinius valstybinių parkų planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose) ir (ar) bendruosiuose planuose nenustatytose vietose, iÅ¡skyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra iÅ¡likę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktÄ ).

Įstatymų leidėjas nurodo tris savarankiškus būdus, kaip yra patvirtinamas buvusios sodybos faktas, suteikiantis teisę statyti saugomoje teritorijoje:

1) statinių ir (ar) sodų fizinių liekanų buvimas;

2) tos teritorijos planai, žemėlapiai ir panašūs dokumentai, kuriuose pažymėta buvusi sodyba;

3) sodybos buvimo juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas teismo sprendimu, kai nėra iÅ¡likę nei archyvinių, nei grafinių sodybos buvimo dokumentų. Taigi sodybos buvimo faktas, kaip suteikiantis galimybę vykdyti statybas valstybiniuose parkuose, gali bÅ«ti patvirtintas vienu iÅ¡ nurodytų trijų bÅ«dų. Turinčio juridinę reikÅ¡mę fakto nustatymas yra vienas iÅ¡ bÅ«dų valstybinio parko teritorijoje buvusios sodybos faktui patvirtinti tuo atveju, kai egzistuoja visos CPK 444 straipsnio 1 dalyje bei 445 straipsnyje nustatytos sÄ lygos.Teismas skundžiamu sprendimu tenkino pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo padaręs iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjams priklausančiame žemės sklype buvo sodyba.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais dėl įrodinėjimÄ reglamentuojančių procesinių teisės normų pažeidimo bei netinkamo įrodymų vertinimo. Sprendžia, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo paÅ¡alinti visi kilę prieÅ¡taravimai dėl UAB „Minorantė“ specialistės A. Č. parengto žemėlapių sugretinimo, nepagrįstai buvo pripažinta, kad iÅ¡ 1901-1902 m. vietovės topografinio žemėlapio iÅ¡traukos matyti, jog toje Å nieriÅ¡kių kaimo vietovėje, kurioje yra pareiÅ¡kėjams priklausantis 0,3755 ha žemės sklypas, 1901-02 metais buvo sodyba (b. l. 79).

Esminis suinteresuoto asmens skundo motyvas, kad teismas buvo suklaidintas, nes 1901-1902 m. M 1:21 000 kartografinio archyvinio žemėlapio (1939 m. redakcija) ištrauka, kurioje UAB „Minorantė“ sugretino raudonai pažymėto pareiškėjų žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ribas, ir iš kurios matyti, kad į pareiškėjams priklausančio žemės sklypo ribas patenka juodas keturkampis (b.l. 79), kurį pareiškėjai laiko sutartiniu paženklinimu buvusių pastatų, nesutampa su suinteresuoto asmens pateikta to paties 1901 - 1902 m. topografinio žemėlapio (1939 m. redakcija), ištrauka, kurioje tokio sodybos paženklinimo nėra (b.l. 104, 128).

Iš pateiktų tiek pareiškėjų, tiek suinteresuoto asmens to paties žemėlapio aktualios bylai vietovės priartinimų matyti, kad žemėlapiai yra identiški, išskyrus tai, jog tik pareiškėjų pateiktoje žemėlapio ištraukoje yra pažymėti pastatai (pavaizduotas juodas kvadratas). Todėl akivaizdu, kad UAB „Minorantė“, rengdama žemės sklypo papildymo ir patikslinimo darbus (b.l.75), taip pat naudojo šį žemėlapį.Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjų atstovas kreipėsi į UAB „Minorantė“ prašymu Dėl geodezinės- kartografinės specialisto išvados pateikimo sugretinant ir palyginant 1902 m.

žemėlapius su dabartiniais vietovės žemėlapiais (b.l.78). UAB „Minorantė“ paruošė ir teismui pateikta: 1) 1901-1902 m. M 1:21 000 kartografinio archyvinio žemėlapio (1939 m. redakcija) ištrauka, kurioje raudonai pažymėtos pareiškėjų žemės sklypo (kad. Nr. 6250/0004:0320) ribos ir jame juodu kvadratu- sodyba (b.l.79), 2) Papildytas planas teismui, kuriame sutartiniu ženklu pažymėti konkretaus dydžio/ konkrečių išmatavimų pastatai, įvardinti, kaip nugriauti- sugriuvę arba dalinai nugriauti pastatai, pažymėta, kad buvusi užstatyta teritorija nustatyta pagal vietovėje rastus akmenis, plytas, puodų šukes, molio liekanas (b.l.80), 3) Aiškinamasis raštas (b.l.75-77).Apeliacinio skundo nagrinėjimo metu teismo posėdyje apklausta liudytoja A.

Č., patvirtinusi antspaudu ir paraÅ¡u minėto 1901-02 mm. Rusijos žemėlapio iÅ¡traukÄ , kuriame juodu kvadratu pažymėta sodyba pareiÅ¡kėjams priklausančiame žemės sklype (b.l.79), paaiÅ¡kinimo, kad ji patikslino žemės sklypo plotÄ atsižvelgiant į situacijÄ vietovėje. Nurodė, kad ji nustatė buvusios sodybvietės- gyvenamojo namo (namų valdos) vietÄ su jos priklausiniais: Å«kio pastatu ir priestatu žemės sklype ir tai nurodė AiÅ¡kinamajame raÅ¡te (b.l.75-77) ir Papildytame plane teismui (b.l.80).

Taip AiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodyta, kad ji, vadovaudamasi faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, 1901-02 mm. Rusijos žemėlapiu, nuotraukomis, vyresnio amžiaus vietinių gyventojų parodymais, iÅ¡likusiomis buvusios sodybos vietoje Å¡ukėmis, plytgaliais, akmenimis, namų apyvokos daiktų liekanomis ir vadovaujantis vietovėje rastais želdiniai, keliais , takais, Å¡laitu, nustatė konkrečiÄ Â sodybvietę, parodytÄ b.l.80. Ten pat nurodyta, kad Å¡ie duomenys atžymėti žemės sklypo plane pateiktame teismui, užkoordinuota vietovėje ir pažymėta žemės sklypo plano koordinačių sistemoje.

Liudytoja A. Č. teisme pripažino, kad bÅ«tent ji juodu stačiakampiu paženklino/pažymėjo buvusios sodybos vietÄ 1901-02 mm. Rusijos žemėlapio iÅ¡traukoje (b.l.80), nes tokio ženklo žemėlapyje nebuvo. Nurodė, kad ji pati iÅ¡ pirmiau nurodytų duomenų padarė iÅ¡vadÄ buvus sodybÄ . Pripažino, kad ji nėra archeologė, istorikė, o matininkė. Ä® klausimÄ kokiu bÅ«du ji nustatė konkrečios sodybos vaizdÄ su konkrečiais statiniais, jų iÅ¡sidėstymu ir tiksliais iÅ¡matavimais, pavaizduotais Papildytame plane teismui - b.l.80, paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ vietoje rastų Å¡ukių, duženų, želdinių, keliuko į ežerÄ bei vadovaudamasi to meto vyraujančia AukÅ¡taitijos sodybviečių architektÅ«ra.Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, suraÅ¡ytame antstolio L.

J., konstatuota, kad sklypo dirvožemį pagrinde sudaro smėlis (nuotrauka Nr.14). Apie sklypo vidurį, maždaug 20-25 metrų pločio ir 30-40 metrų ilgio plote matyti kitoks žemės kultūrinis sluoksnis, daugiausia juodžemis, kuriame matomai buvo pastatytas kažkoks statinys (nuotraukos Nr.7,8,9,10). Žemės sklypo juodžemio vietoje netvarkingai išsimėtę įvairaus dydžio akmenys(nuotraukos Nr.4,5,10), įvairios molio liekanos (nuotraukos Nr.7,11,12,13), molinių puodų šukės (nuotraukos nr.2,3).

Ä®vairaus dydžio akmenys ir molio bei puodų Å¡ukės paskleistos žemės sklype sklypÄ ariant ir jį kultivuojant. Taigi, antstolis sprendžia apie galimai buvusi kažkokį statinį. Antstolio pateiktose nuotraukose matyti pavieniai akmenys, spalvoti gabalėliai, , matyti tamsesnė žemė, tačiau iÅ¡ jų (nuotraukų) negalima daryti abejones nekeliančios iÅ¡vados buvus sodybvietę, nes neaiÅ¡ki tamsesnės žemės kilmė (derlingasis sluoksnis buvusios ir sudegusios sodybos ar nudegintos žolės liekanos), akmenų atsiradimas( savaiminis, ar žmonių veikmo pasekmė, kaip pvz. pastatų pamatai).

Duomenų, kad antstolis turi specialių žinių tokio pobÅ«džio atsakymui, nėra. Protokolo turinys apie, jo manymu, buvusį kažkokį statinį, vertintinas tik kaip jo samprotavimas, kuris kitais įrodymais nepagrįstas. Pažymėtina tai, jog antstolis daro galimÄ iÅ¡vadÄ apie buvusį kažkokį statinį, o A. Č., taip pat nebÅ«dama kompetetinga specialiste, padarė iÅ¡vadÄ jau buvus net tris statinius, įvardindama juos ir nurodydama jų dydžius, vietÄ bei iÅ¡sidėstymÄ sklype( b.l.80).Prie pareiÅ¡kimo pridėtos nuotraukos su paaiÅ¡kinimais (b.l.29-35). Jos netapačios su antstolio darytomis nuotraukomis.

Taip nuotraukose Nr. 7 ir 8 (b.l.32) su užraÅ¡u, kad spėjama puodų iÅ¡deginimo duobės vieta ir puodų Å¡ukių gabalėliai, nufotografuotos galimai puodo Å¡ukės, tačiau antstolio nuotraukoje tokių Å¡ukių nėra, o jo nuotraukose Nr. 2 (b.l.22) ir Nr. 12 (b.l.26) užfiksuotos nesuprantamos kilmės geltonos spalvos duženos. IÅ¡ to, kad nuotraukos darytos skirtingu laiku , galima spręsti, kad jos ir negali sutapti. PaaiÅ¡kinimuose prie nuotraukų (b.l.29-35) nurodyta apie matomÄ spėjamÄ puodų iÅ¡degimo duobės vietÄ ir rastus puodų Å¡ukių gabalėlius, atartÄ grendymÄ Â su galimų Å¡alinių pamatų akmenimis, krosnies (pečiaus) pado liekanos, akmenys Å¡alia krosnies(pečiaus)pado liekanų, atarti trobos pamatų akmenys. o dalis (b.l.30), atartas grendymas su galimų Å¡alinių pamatų akmenimis(b.l.32) ir kt.

Duomenų, kas vertino ir aiÅ¡kino nuotraukas (b.l.29-35), nėra. Taigi, pareiÅ¡kėjos pateiktuose paaiÅ¡kinimuose prie nuotraukų jau suformuota iÅ¡vada apie krosnies (pado) liekanas ir kt. iÅ¡vados. Å ios bylos pareiÅ¡kėjai žemės sklypÄ 0,3755 ha dydžio nusipirko. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiÅ¡kėjai ir jos atstovui įrodinėjant, kad R. sodyba neiÅ¡liko dėl 1915-1916 metų gaisro ir kad žemės sklypas, nors ir žemės Å«kio paskirties, tačiau buvo apleistas, nedirbamas anksčiau, o naudojimas kaip ganykla, o sodybvietės liekanos nustatytos tik jiems pradėjus arti žemę, turėjo bÅ«ti fiksuota pelenų.

Vertinti ar pareiÅ¡kėjų nurodytoje vietoje buvo sodyba galėjo tik archeologai, istorikai ar kiti kompetetingi specialistai tokio pobÅ«džio klausimų sprendimui. Å ioje byloje bÅ«tent matininkė A. Č. pati savo nuožiÅ«ra, nebÅ«dama kompetetinga specialistė (archeologijos ar kt. srityse) , praplėsdama antstolio konstatuotÄ aplinkybę apie galimai buvusį statinį , padarė savo iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent pareiÅ¡kėjų žemės sklype, kurio dydis 0,3755 ha, buvo konkretaus dydžio sodybvietė, kuriÄ sudarė 3 konkretÅ«s pastatai: gyv. namas ir du Å«kiniai pastatai ir kad Å¡ie pastatai buvo konkrečioje sklypo vietoje, konkrečių iÅ¡matavimų.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Å¡iame papildytame plane parodytas takelis 2 m , einantis nuo pareiÅ¡kėjų žemės sklypo ribos iki paežerės (b.l.80). Tai reiÅ¡kia, kad matininkės A. Č. subjektyviu vertinimu, iÅ¡ esmės be jokių objektyvių duomenų(pirmiau minėta, kad antstolio faktinio aplinkybių konstatavimo protokolu konstatuotas tik spėjimas buvus kažkokį statinį), buvo nurodyta buvus sodybvietę konkrečioje vietoje, susidedančiÄ iÅ¡ konkrečių pastatų ir jų konkrečių iÅ¡matavimų.PareiÅ¡kėja buvus sodybÄ jos žemės sklypo ribose įrodinėja 1915 m. vokiÅ¡ku žemėlapiu ir 1901-902 rusiÅ¡ku kariniu-topografiniu žemėlapiu ir iÅ¡didinta vaizdu, kuriuose, jos teigimu pavaizduota sodyba, Å¡alia kurios yra kita sodyba (b.l.168,169, 182).

Tačiau šių žemėlapių atitinkami masteliai 1: 100 000, kas reiÅ¡kia, kad 1mm žemėlapyje atitinka 100 metrų natÅ«roje ir 1: 42.000, kas reiÅ¡kia, kad 1 mm atitinka 42 metrus. Ä®vertinus kartografinės medžiagos tikslumÄ ir tai, jog pareiÅ¡kėjų žemės sklypo ilgis nesiekia 100 metrų (pareiÅ¡kėjos atstovo teigimu jis yra 50 metrų), darytina iÅ¡vada, kad teismui pateiktų žemėlapių pagalba negalima nustatyti konkrečios sodybos vietos, nes negalima sugretinti žemėlapių.

Su tuo iÅ¡ esmės sutinka ir pareiÅ¡kėjos atstovas, nurodęs, kad juridinę reikÅ¡mę turintis faktas įrodinėjamas kitais įrodymais, tarp jų liudytojų, radinių vietÄ . Nacionalinės žemės tarnybas prie Žemės Å«kio ministerijos atsakyme advokatų kontoros į užklausÄ ( užklausimas nepateiktas ir nežinoma kokie klausimai ir kaip jie buvo suformuluoti)pažymėjo, kad žemėlapio tikslumo paklaida priklauso nuo kartografinei medžiagai parengti naudoto kartografinio pagrindo tikslumo.

Nurodo, kad dėl 2015 m. vokiÅ¡kame žemėlapyje, kurio M 1:100 000, sutartinio ženklo- juodo keturkampio nurodė, kad tokiu ženklu buvo žymima sodybos vieta, o ne konkretus pastatas.Minėta, pagal tokio pobÅ«džio radinius, nepateiktos kompetetingo asmens iÅ¡vados, patvirtinančios bÅ«tent buvus sodybÄ pareiÅ¡kėjų žemės sklype ir jÄ sunykusiÄ apie 2015 metus dėl gaisro, kaip tvirtina pareiÅ¡kėja. Liudytojų parodymai yra iÅ¡vestiniai, apklaustos liudytojos D. (buvusi T.) ir B. J. tiesiogiai nežino ir negali pagal savo amžių (atitinkamai jos gimusios 1941 ir 1945 m.) žinoti apie sodybvietės konkrečiÄ vietÄ , jų parodymai iÅ¡ kitų pasakojimų, perpasakoti artimųjų prisiminimai apie konkrečiÄ vietÄ buvusios ir sudegusios sodybos, nežiÅ«rint tai, jog, pareiÅ¡kėjos teigimu, liudytojos D. (buvusi T.) prosenelis buvo sodybvietės savininkas R..

Apklausta liudytoja D. nurodė, kad ji tÄ Å¾ino iÅ¡ savo motinos pasakojimų, nors, jos teigimu, pasakojimų laiku buvo plynas laukas, o dabar miÅ¡kas, bet apie buvusios sodybos vietÄ orientuojasi pagal kalnelį, bei buvusiÄ ir dabar atstatytÄ B. pirtį, pagal kuriÄ prieidavo prie ežero. Liudytojos J. parodymais G. žemėje taip pat buvo pirtis, kuri sunykusi, iÅ¡ pasakojimų žino apie buvusiÄ sodybÄ ir jos sudegimÄ . Liudytojų parodymais žemė buvo dirbama rėžiais ir buvo Å nieriÅ¡kų kaimas, tačiau kodėl tuomet R. sodyba buvo ne kaime- į teisėjos klausimÄ negalėjo paaiÅ¡kinti.PareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimu M.

R. turėjo 8 dukteris ir 1 sÅ«nų, iÅ¡ kurių viena iÅ¡tekėjo už V., o pastarosios dukra už T. Nuosavybės teisės į pareiÅ¡kėjų nupirktÄ Â Å¾emės sklypÄ buvusiems savininkams, jų paveldėtojams buvo atkurtos ekvivalentine natÅ«ra-miÅ¡ku ir tokiu bÅ«du tapusi laisva valstybine žeme, ji buvo atiduota kitiems, tarp jų asmenims, iÅ¡ kurių pareiÅ¡kėjai žemę įsigijo. Tai reiÅ¡kia, kad žemės sklypas nebuvo pareiÅ¡kėjų giminės žemė ir Å¡ioje vietovėje pareiÅ¡kėjai niekada negyveno.

Kaip pripažino pareiÅ¡kėja ji su jau mirusiu sutuoktiniu gyveno Vilniuje, buvo dėstytojai hidrochemikai, žinojo Å¡ias vietas, pirko šį žemės sklypÄ , nes norėjo priėjimo prie vandens, galvojo jame kada nors statyti namÄ . Pažymėtina, kad, pareiÅ¡kėjos teigimu, žemės sklypas nuosavybės teise pastatų sudegimo metu priklausė R. Å¡eimai. Kokio dydžio tuo metu buvo jam priklausantis žemės sklypas- duomenų nėra. PareiÅ¡kėjos pateiktame 1934-08-16-18 Å nieriÅ¡kių kaimo žemės žemės iÅ¡tyrimo žiniaraÅ¡tyje tarp to kaimo žemės ploto savininkų nurodyta:

K. R., su 20,75 ha žemės, T. J. įpėd., valdo T. K.-16,38 ha, T. O. -16,38 ha, V. Z. įpėdinis valdo sūnus A. ir V. V. lygiomis 18,56 ha (b.l.17). Duomenų, ar nurodyti asmenys yra paveldėtojai R. žemės ir ar jiems ar jų įpėdiniams buvo atkurtos nuosavybės teisės, kokiomis dalimis ir kokiu būdu, bei tai ar pareiškėjai nuosavybės teise valdo šių asmenų žemę, duomenų nėra. Iš pareiškėjų žemės sklypo plano (b.l.9) matyti, kad pareiškėjų žemės sklypas ribojasi su eile kitų asmenų žemės sklypais , plane nurodytos gretimybės (b.l.9).

PareiÅ¡kėjams įrodinėjant dėl buvusios sodybvietės konkrečiai jų žemės sklype, nei vienas iÅ¡ Å¡ių asmenų nebuvo pakviestas į teismo posėdį liudytojais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra nei vieno tiesioginio įrodymo. Pateikti iÅ¡vestiniai ir nekonkretÅ«s duomenys nepagrindžia praÅ¡omo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto. Todėl apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas pareiÅ¡kimo netenkinti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).IÅ¡ apeliacinį procesÄ pralaimėjusios bylos Å¡alies priteistinos bylos iÅ¡laidos (CPK 93 str.).

Apeliantas nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ mokėjimo buvo atleistas Molėtų rajono apylinkės teismo 2015-12-09 nutartimi. Todėl patenkinus suinteresuoto asmens skundÄ Å¾yminis mokestis (41 Eur ) priteistinas valstybei iÅ¡ pareiÅ¡kėjos L. S. B., kuri yra ir pareiÅ¡kėjo A. B. teisių perėmėja. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,n u s p r e n d ž i a :          Panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ .PareiÅ¡kėjų L.

S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) (teisių perėmėja L. S. B.), pareiÅ¡kimo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo netenkinti.Priteisti iÅ¡ L. S. B. 4,36 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų, 41 Eur žyminio mokesčio valstybei.         Teisėjai                                                                                  Margarita Dzelzienė                                                                                             Laimantas MisiÅ«nas                                                                                               Laimutė Sankauskaitė    Â