666fade4-ba34-496e-b85e-c15fdb36014e · Lietuvos apeliacinis teismas

1Baudžiamoji byla Nr. 1A-17-495/2018Teisminio proceso Nr. 1-49-1-00134-2005-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.4.4.2; 1.1.4.4.3; 1.1.4.5.2; 1.1.4.7; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.8.7.1; 1.1.8.9.3; 1.2.3.1.2.10; 2.1.7.1; 2.1.7.3; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4 LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 25 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algimanto Valantino, sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Redui Savickui,nuteistiesiems J.

Å ., S. C., A. B., gynėjams advokatams Romanui Bareikai, Dariui Sosnovskiui, Edvardui Staponkui, nukentėjusiajai, civilinei ieÅ¡kovei Al. B.,vertėjams Alvyrai Klipčiuvienei, Rimantui Skuratovič, Žanai Tadorovskajai,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. C. (S. C.), nuteistojo A. B. (A. B.), jo gynėjo advokato Edvardo Staponkaus ir nuteistojo J. Å . (J. Å .) gynėjo advokato Romano Bareikos apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo:J.

Å . pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 10 punktÄ (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu 15 (penkiolikai) metų.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtÄ bausmę dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinus su Panevėžio apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, J. Å . paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 18 (aÅ¡tuoniolikai) metų, pirmus 5 (penkerius) metus atliekant kalėjime, o kitÄ bausmės dalį – pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, J. Å . pripažintas pavojingu recidyvistu. S. C. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 10 punktÄ (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu 14 (keturiolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 10 punktÄ (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu 14 (keturiolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.IÅ¡ J.

Å ., S. C. ir A. B. solidariai priteista nukentėjusiajai Al. B. 951,89 Eur turtinei ir 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : J. Å ., S. C. ir A. B. nuteisti už tai, kad veikdami organizuota grupe, dėl nukentėjusio asmens piliečio pareigų vykdymo nužudė žmogų. Nusikaltimas padarytas tokiomis aplinkybėmis: J. Å . 2004 metų spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje, Visagino mieste, subÅ«ręs organizuotÄ grupę ir veikdamas organizuota grupe su A.

B. ir S. C., įtariant, kad J. B., vykdydamas savo piliečio pareigas, davė parodymus teisėsaugos institucijų pareigÅ«nams apie narkotikų platinimÄ Visagino mieste, iÅ¡ anksto susitarė bendrais veiksmais tyčia nužudyti J. B., t. y. J. Å . parengus nužudymo įvykdymo ir nusikaltimo pėdsakų slėpimo planÄ bei paskirsčius vaidmenis, prieÅ¡ dvi dienas iki nužudymo J. Å . kartu su S. C. nuvažiavo į Gražutės regioninį parkÄ , esantį Ignalinos r., DÅ«kÅ¡tos sen., prie Paberžuolės viensėdžio, iÅ¡kasė ten duobę, po to 2004 metų lapkričio pradžioje, tiksliai nenustatytÄ dienÄ , anksti ryte J.

B. atvažiavus į garaÅ¾Ä Nr. 462, esantį garažų masyve „A“ (duomenys pakeisti) adresu (duomenys neskelbtini), S. C. susistumdžius su J. B. ir laikant jį sugriebus už rÅ«bų apykaklės, taip atėmus nukentėjusiajam galimybę prieÅ¡intis, A. B. metaliniu įrankiu sudavė ne mažiau kaip 4 smÅ«gius J. B. į nugarÄ ir galvÄ , taip padarė nukentėjusiajam kairės mentės lūžį, kairio skruostikaulio ir virÅ¡utinio kairiojo žandikaulio lūžius, įspaustinį deÅ¡inio momenkaulio lūžį, kaktikaulio lūžį – sužalojimus, nuo kurių nukentėjusysis vietoje mirė, tokiu bÅ«du tyčia bendrais veiksmais nužudė J.

B.. Nuteistasis S. C. apeliaciniame skunde praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendį jo atžvilgiu panaikinti ir jį pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 10 punktÄ iÅ¡teisinti, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Nuteistasis S. C. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nepaÅ¡alino esminių prieÅ¡taravimų tarp kaltinamųjų parodymų, nuosprendyje nepateikė aiÅ¡kių motyvų, kodėl vienais bylos įrodymais remiasi, o kitus atmeta, kodėl netiki jo – S. C.

– parodymais. Nuosprendį priėmęs teismas jo kaltę grindė ekspertų iÅ¡vadomis, jas vertindamas kaip įrodymus, nors jie nebuvo tinkamai iÅ¡tirti, jų patikrinti objektyviai nebuvo įmanoma. IÅ¡ esmės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, rėmėsi netiesioginiais, Å¡alutiniais įrodymais, kurių nepakanka jam pareikÅ¡tam kaltinimui pagrįsti. Be to, teismas netinkamai taikė BK 25 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes organizuotos grupės požymiai byloje nenustatyti, nebuvo jokio organizuoto susitarimo.

Apeliantas teigia, kad jis neturėjo jokio motyvo organizuoti ir žudyti J. B., pas kurį dirbo. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kokiame nusikaltimo etape J. B. buvo nužudytas ir kas konkrečiai jį nužudė. Nuteistasis A. B. tiek akistatos su juo (apeliantu) metu, tiek teisme parodė, kad vežant J. B. automobiliu į miÅ¡kÄ , pastebėjo, jog pastarasis gyvas, nukentėjusysis atsipeikėjo ir bandė kažkÄ pasakyti, iÅ¡silaisvinti nuo virvių. Taigi jis – S. C. – negalėjo nužudyti J.

B. garaže. Å iuo atveju teismas nesiėmė iniciatyvos nustatyti, kuris iÅ¡ kaltinamųjų smogė nukentėjusiajam į galvÄ , apsiribodamas teiginiu, kad vertinant kaltinamųjų veiksmus nėra reikÅ¡minga, kuris iÅ¡ jų – S. C. ar A. B. smogė nukentėjusiajam į galvÄ , ir ar gabenant J. B. Å¡is dar buvo gyvas. Tačiau kaltinamajame akte nurodyta, kad bÅ«tent A. B. metaliniu įrankiu sudavė ne mažiau 4 smÅ«gių J. B. į nugarÄ ir galvÄ , tuo padarydamas nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus.

Be to, teismas nuosprendyje mini O. B., nors tokio proceso dalyvio Å¡ioje byloje nėra. Nuteistasis taip pat nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 8 punkto nuostatomis, tais atvejais, kai nukentėjusiojo mirtį sukėlė vienas ar keli padaryti sužalojimai ir nustatyta, kad ne visi asmenys smurtÄ vartojo turėdami tyčiÄ nužudyti, už nužudymÄ atsako tik tie asmenys, kurių padaryti kÅ«no sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis.

Atsižvelgiant į tai, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad jo – S. C. – nusikalstama veika nėra susijusi priežastiniu ryÅ¡iu su padariniais, t. y. nukentėjusiojo mirtimi. Nenustačius, kad jis smÅ«giavo J. B., t. y. neįrodžius Å¡io fakto, teismas turėjo padaryti iÅ¡vadÄ , kad jo veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 10 punkte, sudėties. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu padarius šį nusikaltimÄ , netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Dėl to ir teismo sprendimas iÅ¡ dalies tenkinti nukentėjusiosios Al. B. civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Apeliantas skunde taip pat cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, kurios buvo priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, 256/2009, 2K-503/2010, 2K-588/2010, 2K-625/2010, pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo bei pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės vertinimo skiriant bausmes ir taikant minėtÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ .Nuteistasis A.

B. apeliaciniame skunde prašo iš naujo ištirti nusikalstamos veikos aplinkybes.Apeliantas nurodo, kad nesutinka su jo atžvilgiu priimtu teismo nuosprendžiu, ir pažymi, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme jis atkreipė dėmesį į tai, kad J. Š. ir S. C. parodymuose yra daug detalių, apie kurias jam nėra žinoma, šių nuteistųjų nurodomos įvykių versijos yra prieštaringos ir ginčytinos, jų parodymai viso proceso metu nuolat keitėsi, todėl negali būti vertinami kaip patikimi.

Visų pirma, prieÅ¡ingai nei teigia J. Å ., jis ir J. Å . nebuvo draugai, vienas kitÄ pažinojo vos keturis mėnesius. Jis pats dėl žmogžudystės nesitarė ir jokio sutikimo neiÅ¡reiÅ¡kė, nedalyvavo jokiuose pokalbiuose, niekas nusikaltimo padarymo detalių su juo neaptarinėjo. Abstrakti informacija, gandai, kad J. B. kažkÄ iÅ¡davė policijai, negali bÅ«ti vertinami kaip suokalbis jį nužudyti, be to tokios prielaidos jam – A. B. – nebuvo aktualios. 2015 m. kovo 23 d. vykusios apklausos metu J.

Å . parodė, kad jam atvažiavus į garaÅ¾Ä J. B. jau buvo negyvas. Vertinti tokius jo parodymus kaip patikimus nėra pagrindo, nes nukentėjusysis tuo metu buvo gyvas. J. Å . parodymai teisme, kad J. B. gulėjo garaže suvyniotas į maiÅ¡us ir skudurus, buvo kraujo, yra nelogiÅ¡ki, nes negalima nustatyti žmogaus bÅ«klės ir traumų sunkumo, jei jis suriÅ¡tas, suvyniotas į skudurus ir su polietileniniu maiÅ¡u ant galvos. Neatitinka tikrovės ir J. Å . parodymai, kad vėliau S. C. ir A. B. iÅ¡plovė garaÅ¾Ä , o plaudami pasakojo, kad nužudė J.

B. daužydami jam per galvÄ kažkokiais garaže buvusiais metaliniais daiktais, nes jis – A. B. – garažo neplovė ir panaÅ¡ių istorijų nepasakojo. Be to, tokie J. Å . parodymai prieÅ¡tarauja jo paties parodymams, duotiems teisme, kuomet jis nurodė, kad J. B. nužudymo aplinkybių jam niekas nepasakojo. Nuteistasis S. C. 2015 m. rugsėjo 16 d. vykusios apklausos metu parodė, kad kartÄ , kai gėrė alų kartu su J. Å ., pastarasis, dalyvaujant A. B., užsiminė, kad reikia J. B. paÅ¡alinti.

Pasak S. C., tai buvo tik pokalbis, be konkretaus plano. Tačiau tos pačios apklausos metu S. C. nurodė, kad negali paaiÅ¡kinti, kaip viskas vyko, bet jau tada žinojo, jog J. B. iÅ¡ savo garažo niekada nebegrįš, nors neprisimena, ar anksčiau buvo kokia nors kalba. Tokie S. C. parodymai neatitinka tikrovės, nes jis – A. B. – panaÅ¡aus pobÅ«džio pokalbiuose niekuomet nedalyvavo. Be to, Å¡iuo metu niekas negali įtikinamai tvirtinti, kad prieÅ¡ 12 metų, esant neaiÅ¡kioms aplinkybėms, vartojant alkoholinius gėrimus, S. C. tikrai iÅ¡girdo kažkokius ypatingus žodžius, reiÅ¡kiančius bÅ«tinumÄ Ä¯vykdyti žmogžudystę, ir paneigti, kad tai nebuvo tik pastarojo prielaidos, pagrįstos asmeniniu neprielankumu.

Juolab, kad tai patvirtina ir paties S. C. parodymai, duoti teisme, kad vėliau mieste pradėjo sklisti kalbos, jog J. B. dirba policijai, kad pastarasis jo – S. C. – brolio byloje yra slaptas liudytojas, kad kiti žmonės jo klausinėjo, kodėl jis bendrauja su J. B., kuris pasodino jo brolį ir t. t., kad rytÄ , kai važiavo į garaÅ¾Ä , jis – S. C. – susiginčijo dėl J. B. skolos jam, apsižodžiavo, Å¡is konfliktas nebuvo suplanuotas iÅ¡ anksto, tiesiog taip išėjo dėl nuolatinių nesutarimų ir pykčių.

Be to, iÅ¡ S. C. parodymų apie įvykį garaže, duotų 2015 m. rugsėjo 16 d. vykusios apklausos metu, lieka neaiÅ¡ku, kokiu bÅ«du pastarasis, konfliktuodamas su J. B., galėjo tiksliai matyti jo – A. B. – veiksmus, t. y. kiek kartų, kuo ir kaip jis nužudytajam trenkė. Be to, S. C. parodymai apie smurto panaudojimo J. B. atžvilgiu aplinkybes, duoti minėtos apklausos metu, prieÅ¡tarauja jo paties parodymams, duotiems teisme, kad jis nematė, ar A. B. trenkė J. B. kokiu nors daiktu, bet gali bÅ«ti, kad porÄ kartų ir sudavė.

Gretinant S. C. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, lieka neaiÅ¡ku, kaip gi vyko konfliktas, kas kÄ laikė arba smaugė, kÄ tuo metu darė jis – A. B., kiek smÅ«gių ir kuo galėjo suduoti J. B., kÄ konflikto metu galėjo matyti S. C.. Visos Å¡ios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, ar įvykis vyko taip, kaip kad nurodė S. C.. Juolab, kad toje garažo vietoje, kur įvyko konfliktas, vienu metu galėjo bÅ«ti ne daugiau kaip du žmonės, o kÄ jau kalbėti apie tai, kad kažkas trečias (Å¡iuo atveju A.

B.) galėjo suduoti kokius nors smÅ«gius mojuodamas sunkiu buku daiktu. PrieÅ¡taringi yra ir S. C. parodymai apie J. B. bÅ«klę po, neva, jo – A. B. – suduotų smÅ«gių, vienÄ kartÄ teigiant, kad nukentėjusiajam nugriuvus po kurio laiko iÅ¡ galvos pradėjo sunktis kraujas, jis nebeatliko jokių veiksmų, nebejudėjo, iÅ¡ ko suprato, kad Å¡is nebegyvas, o vėliau aiÅ¡kinant, kad jam nežinoma, kokia buvo J. B. bÅ«klė, ar Å¡is buvo gyvas, ar ne, kad važiuojant į miÅ¡kÄ J. B. atsipeikėjo, judėjo, leido garsus.

Be to, 2015 m. rugsėjo 16 d. vykusioje apklausoje S. C. parodė, kad tuo metu prie garažo buvo priėjęs kažkoks vyras, kuris teiravosi J. B. ir kuriam A. B. pasakė, jog Å¡is iÅ¡važiavęs. Tokie S. C. parodymai, kad jis – A. B. – per konfliktÄ Ä¯Ä—jęs į garaÅ¾Ä ir sudavęs kelis smÅ«gius J. B., po to išėjo į laukÄ , kur sutiko kitÄ Å¾mogų, yra nelogiÅ¡ki. Juk jei jis bÅ«tų dalyvavęs konflikte, bijodamas, kad jo nepastebėtų paÅ¡aliniai, bÅ«tų likęs garaže. Tuo tarpu įvykio dienÄ prie garažo vartų jis iÅ¡ tiesų buvo susitikęs su garažų kooperatyvo pirmininku ir tai patvirtina, kad konflikte tarp J.

B. ir S. C. nedalyvavo.Apelianto teigimu, jis turi pagrindÄ manyti, kad S. C. ir J. Å . galėjo tarpusavyje susitarti nuslėpti kai kurias įvykio detales ir duoti melagingus, jiems palankius parodymus, siekiant palengvinti savo teisinę padėtį ar net iÅ¡vengti bausmės, o visÄ kaltę suversti jam – A. B.. Tai, pasak nuteistojo, patvirtina procesinių prievartos priemonių taikymo protokoluose užfiksuoti duomenys, tačiau Å¡i jo versija ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tiriama, o teismas tokį jo aiÅ¡kinimÄ nepagrįstai atmetė.

Nuteistasis A. B. taip pat nurodo, kad jo paties parodymai, prieÅ¡ingai nei kitų nuteistųjų, viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s ir teisingi. Tuo tarpu kai kurie duomenys, gauti taikant procesines prievartos priemones, buvo naudojami prieÅ¡ jį, netinkamai juos interpretuojant, iÅ¡traukiant detales iÅ¡ konteksto. Taip pat nepagrįstai jo kaltė buvo grindžiama klaidingomis psichofiziologinio tyrimo iÅ¡vadomis. Pasak apelianto, patekęs į kalėjimÄ , jis blogai miegojo, mažai valgė, faktiÅ¡kai nebÅ«davo gryname ore, jautė nuolatinį nuovargį, depresijÄ bei kitokius psichologinio pobÅ«džio sutrikimus.

Ä®kalinimo įstaigoje jis kreipėsi į medikus, tačiau pagalba jam nebuvo suteikta. Dėl Å¡ių priežasčių psichofiziologinio tyrimo metu jis blogai jautėsi, testo metu jo savijauta dar pablogėjo. Vėliau, kai dėl nuolatinių Å¡irdies skausmų jis visgi buvo apžiÅ«rėtas medikų, jam buvo diagnozuota hipertonija. Visos Å¡ios aplinkybės, nuteistojo nuomone, patvirtina, kad atliekant tyrimÄ poligrafu buvo pažeistos tokio tyrimo atlikimo taisyklės dėl Å¡alutinio poveikio ir tai turėjo įtakos tyrimo rezultatams.

Nėra pakankamo pagrindo teigti, kad jo reakcija, užfiksuota per testavimÄ ir ekspertų įvertinta kaip melas, yra tikrai tokia, o ne emocijų pliÅ«psniai, jaudulys, iÅ¡gÄ stis, kokie nors prisiminimai ir asociacijos kartu su pasireiÅ¡kusiais prastėjančios savijautos simptomais. Be to, mokslinėje literatÅ«roje apskirtai keliama daug abejonių, dažnai iÅ¡sakoma kritiÅ¡ka nuomonė dėl tokio pobÅ«džio tyrimo metu gautų rezultatų patikimumo. O Å¡iuo atveju, apelianto teigimu, dar ir tyrimÄ atlikę ekspertai buvo suinteresuoti tam tikrais patikrinimo rezultatais, jie buvo iÅ¡ anksto prieÅ¡ jį nusiteikę.

Abejonių dėl psichofiziologinės ekspertizės rezultatų kyla dar ir dėl to, kad tyrimo metu be pagrindinių klausimų dėl įvykdyto nusikaltimo jam buvo užduodami paÅ¡aliniai (pagalbiniai) klausimai, lyginant su kuriais jo reakcija į pagrindinius (esminius) klausimus turėjo skirtis, jei atsakymai neteisingi. Jo praÅ¡ymas paskelbti juos, siekiant gauti iÅ¡samiÄ informacijÄ dėl kiekvieno testo klausimo, nepriklausomai nuo to, svarbus jis ar ne, nebuvo peržiÅ«rėtas. Nuteistasis pažymi, kad jis pats buvo psichofiziologinio tyrimo iniciatorius, o reikalauti bei sutikti su tokiu tyrimu, jei nesi tikras savo teisumu, bÅ«tų nelogiÅ¡ka.

Gera valia reikalaudamas tyrimo poligrafu, jis nuoÅ¡irdžiai tikėjosi tyrimui įrodyti savo pozicijos tikrumÄ . Per poligrafo testÄ jis nieko nežinojo apie paÅ¡alinius poveikius dėl sveikatos bÅ«klės, apie galimas pasekmes ir niekas jo apie tai neinformavo. Visos Å¡ios aplinkybės, nuteistojo A. B. teigimu, yra pakankamos, kad psichofiziologinės ekspertizės iÅ¡vadų rezultatai nebÅ«tų pripažinti įrodymais.Pasak apelianto, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai Å¡iuo atveju laikėsi patogesnės nusikaltimo tyrimo taktikos, surasdami kažkokius abejotinus ryÅ¡ius bei santykius ten, kur jų negalėjo bÅ«ti.

Be to, tyrimo metu nebuvo nustatytas nusikaltimo įrankis, kur jis yra dabar, koks realus nusikaltimo motyvas ir kam jis buvo naudingas, kodėl nėra svarbiausių įrodymų (kraujas, atspaudai, DNR), koks susitarimas gali bÅ«ti tarp skirtingų žmonių, bendraujančių trumpÄ laikÄ , o ir nusikaltimo vieta yra nelogiÅ¡ka, t. y. garažas, Å¡alia kurio visÄ laikÄ daug žmonių, juolab, kad jame nuolat buvo remontuojami automobiliai, veikė automobilių dalių parduotuvė. Tačiau visos Å¡ios aplinkybės nesutrukdė pirmosios instancijos teismui priimti nuosprendį, remiantis nepatikimomis iÅ¡galvotomis istorijomis.Nuteistasis A.

B. nurodo, kad teismo iÅ¡vada, jog jis galėjo turėti motyvų nužudyti J. B., nepagrįsta. Teismas nepagrįstai atmetė jo parodymus apie įvykių aplinkybes, neatsižvelgė į tai, kad jis, bÅ«damas Å¡oko bÅ«senos, galėjo nepastebėti, kada ir kaip garaže atsidÅ«rė J. Å .. Jis pats J. Å . neskambino ir atvažiuoti į garaÅ¾Ä nekvietė, nes tam neturėjo jokio pagrindo, tokius jo parodymus patvirtino ir J. Å ., kuris 2015 m. kovo 23 d. apklausos metu parodė, kad jam iÅ¡ J. B. telefono paskambino S. C. ir pasakė „viskas, atvažiuok“.

Taip pat teismas nepagrįstai jo parodymus kaip nepatikimus vertino remdamasis liudytojo A. S. parodymais, nes, praėjus 12 metų nuo įvykio, Å¡is liudytojas apie jų susitikimÄ galėjo pamirÅ¡ti. Kita vertus, jo – A. B. – nurodytas aplinkybes apie susitikimÄ su A. S. patvirtino nuteistasis S. C.. Be to, teismas, nustatydamas faktines įvykio aplinkybes, visiÅ¡kai nevertino teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje nurodytų aplinkybių, kad apžiÅ«rint J. B. palaikus nerasta morfologinių požymių, iÅ¡ kurių galima nustatyti, ar jis buvo užkastas gyvas, ar miręs. Dėl didelio J.

B. palaikų suirimo neliko morfologinių požymių, pagal kuriuos galima nustatyti sužalojimų padarymo laikÄ ir mirties priežastį, taigi, nėra galimybės atsakyti į klausimÄ , kiek jis dar galėjo iÅ¡gyventi po padarytų kÅ«no sužalojimų. Nuteistasis A. B. pažymi, kad tiek jis pats, tiek jo gynėjas pateikė jo Å¡eiminę padėtį apibÅ«dinančius dokumentus, teigiamas charakteristikas, pažymas apie sveikatos bÅ«klę ir kitus duomenis, tačiau teismas į juos neatsižvelgė, nors visa byloje esanti medžiaga charakterizuoja jį tik gerai ir patvirtina, kad jis inkriminuoto nusikaltimo padaryti negalėjo.Nuteistojo A.

B. gynėjas advokatas E. S. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendį A. B. atžvilgiu ir jį pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 10 punktÄ iÅ¡teisinti.Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį A. B. atžvilgiu, netinkamai ir Å¡aliÅ¡kai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas, A. B. kaltę dėl dalyvavimo nužudant J.

B. organizuota grupe su J. Å . ir S. C. grindė vien prielaidomis.Nuteistojo A. B. gynėjas pažymi, kad apygardos teismas nuosprendyje detaliai analizavo, dėl kokių motyvų J. Å . ir S. C. nužudė J. B.. Pats J. Å . kartu su J. B. platino narkotines medžiagas, pastarajam jas iÅ¡vežant pardavimui į BaltarusijÄ . J. Å . taip pat neneigė, kad buvo įsitikinęs, jog J. B. iÅ¡davė teisėsaugos institucijoms kitus asmenis, prekiavusius narkotikais Visagine, įskaitant ir S. C. brolį D.. Todėl J.

Š. pagrįstai įtarė, kad ir jį patį J. B. dėl prekybos narkotinėmis medžiagomis gali išduoti teisėsaugos institucijoms. Logiška, kad tokiais savo įtarimais ir nuomone J. Š. galėjo pasidalinti su S. C., kurio brolis buvo nuteistas, tačiau nesuprantama ir nelogiška, kad informacija apie tai, jog kartu su J. B. vertėsi prekyba narkotikais, J. Š. galėjo pasidalinti su A. B., kuris nebuvo jo draugas, neužsiėmė narkotikų verslu ir nežinojo, kad tuo verčiasi J. B.. Tokia informacija yra slepiama nuo pašalinių asmenų, todėl J.

Å . parodymai, kad jis atskleidė A. B. savo ryÅ¡ius su J. B. dėl narkotinių medžiagų platinimo, apelianto įsitikinimu, turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai. Juolab, kad ir pats A. B. niekuomet nenurodė, jog J. Å . bÅ«tų suteikęs jam tokiÄ informacijÄ . Nuteistasis S. C., žinodamas, kad jo brolis yra nuteistas už narkotinių medžiagų platinimÄ , vedinas kerÅ¡to, pasidavė J. Å . įkalbinėjimams dėl J. B. nužudymo. S. C. nusiteikimÄ atkerÅ¡yti J. B. patvirtina ir procesinių prievartos priemonių taikymo protokoluose užfiksuoti duomenys, kad asmeniui, kurio tapatybė neatskleidžiama, S. C. nurodė, jog gerai pasielgė, kad „pakasė“ J.

B., dirbusį policijai. Aplinkybę, kad tik J. Å . ir S. C., kiekvienas dėl savo motyvų, nutarė nužudyti J. B., patvirtina ir tai, kad kasti duobę prieÅ¡ J. B. nužudymÄ Ä¯ miÅ¡kÄ jie važiavo dviese, be A. B., apie duobės iÅ¡kasimÄ iki nužudymo pastarajam jie nieko nesakė ir jis apie tai nieko nežinojo. Be to, akivaizdu, kad A. B. neturėjo motyvo dalyvauti nužudant nukentėjusįjį. Nors teismas nuosprendyje padarė prielaidÄ , kad A. B. J. B. norėjo nužudyti už tai, jog Å¡is nepagrįstai manė, jog nuteistasis nėra galutinai su juo atsiskaitęs už sudaužytÄ automobilį, tačiau ikiteisminio tyrimo metu, o vėliau ir teisme Å¡i aplinkybė nebuvo detaliai iÅ¡tirta, nebuvo aiÅ¡kintasi nei kokia buvo automobilio kaina, nei jo remonto iÅ¡laidos, realizavimo sÄ lygos ar atsiskaitymo su J.

B. terminas ir bÅ«dai. A. B. teisme parodė, kad skolÄ už sudaužytÄ automobilį J. B. jis iÅ¡mokėjo laiku. Taigi, esant neiÅ¡tirtoms svarbioms bylos aplinkybėms, teismas be jokio objektyvaus pagrindo vertino, kad tai buvo pagrindinis A. B. motyvas nužudyti J. B.. Taip pat teismas nuosprendyje nurodė, kad A. B. J. B. laikė gudriu, nesÄ Å¾iningu, neatsiskaitančiu už atliktus darbus, tačiau taip J. B. apibÅ«dino netgi jo buvusi žmona, nuteistasis S. C., kiti liudytojai, bet vien tokios žmogaus charakterio savybės negali bÅ«ti vertinamos kaip motyvas jį nužudyti.

Teismo teiginys, kad A. B. greta kitų motyvų turėjo pagrindÄ tiesiog pritarti pasiÅ«lymui atsikratyti J. B., apskritai nesuprantamas.Apeliantas pažymi, kad A. B. dirbo J. B. autoservise ir turėjo nuolatinį uždarbį, reikalingÄ pragyvenimui bei buto nuomai. Važinėdamas su nužudytuoju į BaltarusijÄ ir veždamas iÅ¡ ten į LietuvÄ degalus, spiritÄ , cigaretes, jis gaudavo papildomÄ 700-800 litų užmokestį, kurio praradimas jam taip pat bÅ«tų buvęs nenaudingas. Be to, 2003 m. gegužės 15 d. už administracinio teisės pažeidimo padarymÄ A.

B. buvo atimta teisė vairuoti autotransporto priemonę 36 mėnesių laikotarpiui. Todėl pastarasis be J. B., turėjusio pažinčių policijoje, bei transporto priemonės nebÅ«tų galėjęs savarankiÅ¡kai vykdyti jokio verslo. Taigi žudyti J. B. A. B. buvo neparanku. Be to, Å¡iam nuteistajam, prieÅ¡ingai nei J. Å . ir S. C., nebuvo žinoma, kad J. B., bendraudamas su policijos pareigÅ«nais, vykdė kokiÄ nors piliečio pareigÄ .Pasak gynėjo, aplinkybę, kad A. B. nėra prisidėjęs prie J.

B. nužudymo, patvirtina ir iÅ¡ karto po jo perdavimo Lietuvai Vilniaus apskrities VPK areÅ¡tinėje užfiksuoti pokalbiai, pareigÅ«nams atliekant tyrimo veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės. Teismas A. B. pokalbių su savo tapatybės neatskleidusiu asmeniu metu nurodytas aplinkybes nepagrįstai įvertino kaip galimÄ iÅ¡ anksto apgalvotÄ ir pasirinktÄ gynybos versijÄ . Tokiai teismo iÅ¡vadai nebuvo jokio objektyvaus pagrindo, nes nuteistajam tuo metu apie techninių priemonių panaudojimÄ nebuvo žinoma, jis negalėjo numatyti, kad Å¡ių techninių priemonių pagalba gauti duomenys gali bÅ«ti panaudoti kaip įrodymai, paneigiantys ar patvirtinantys jo kaltę byloje.

Vėliau, jau apklausiamas kaip įtariamasis, taip pat teisminio bylos nagrinėjimo metu A. B. vėl gi nuosekliai teigė, kad J. B. nužudyme nedalyvavo, buvo tik atsitiktinis nužudymo liudytojas, kaltas yra tik dėl to, kad slėpė ir nepranešė apie jam žinomas šio nusikaltimo aplinkybes.Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai kaip nuoseklius įvertino S. C. parodymus, kad smūgius nužudytajam garaže sudavė A. B.. Pirminiuose parodymuose šis nuteistasis nurodė, kad prie garažo durų apsistumdęs su J.

B. ir pakvietęs į pagalbÄ A. B., nematė ar pastarasis sudavė kokiu nors daiktu J. B., bet gali bÅ«ti, kad sudavė kokius du kartus. Jis nustÅ«mė J. B. nuo savęs, ir Å¡is griuvo ant automobilio detalių ir visokių gelžgalių. Vėliau duodamas parodymus S. C. nurodė matęs, kad A. B. du ar tris kartus sudavė J. B. į pakauÅ¡io sritį, ir tik po to J. B. susmuko. Teisminio bylos nagrinėjimo metu S. C. jau teigė, kad jis atstÅ«mė nuo savęs J. B. link kažkokių garaže buvusių gelžgalių ir tik tuomet A.

B. ranka ar kokiu daiktu sudavė J. B.. S. C. nurodė, kad tik daro tokiÄ prielaidÄ , nes pats to nematė. Taigi vertinti tokius S. C. parodymus kaip nuoseklius ir patikimus teismas neturėjo pagrindo, juolab, kad nuteistojo S. C. parodymai iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja kitų nuteistųjų – J. Å . ir A. B. parodymams. Å tai, pavyzdžiui, J. Å . parodė, jog nusikaltimo padaryme dalyvavo S. C. ir A. B., duobę miÅ¡ke J. B. lavonui paslėpti jis (J. Å .) kasė kartu su S. C.. Å ie J. Å . parodymai paneigia S. C. nurodytas aplinkybes, kad jis apie duobės iÅ¡kasimÄ nieko nežinojo, kad jÄ , jam nežinant, iÅ¡kasė vienas J.

Å .. Taip pat J. Å . parodė, kad J. B. lavonÄ duobėje jis užkasė kartu su S. C., prieÅ¡ tai lavonÄ nurengdami nuogai, kai tuo tarpu S. C. Å¡iÄ aplinkybę neigė, teigdamas, kad lavono užkasime nedalyvavo ir tikslios užkasimo vietos nežino. IÅ¡ J. Å . parodymų matyti ir tai, kad atvažiuoti į J. B. garaÅ¾Ä nužudymo rytÄ jam telefonu nurodė ne A. B. (kaip kad teigė S. C.), bet bÅ«tent S. C., kuris skambino iÅ¡ J. B. telefono ir pasakė „viskas“, iÅ¡ ko buvo galima suprasti, kad iÅ¡ankstinis jo ir S. C. susitarimas įvykdytas ir J.

B. nužudytas.Gynėjas pažymi, kad nuteistasis A. B. viso proceso metu nuosekliai parodė kokiomis aplinkybėmis matė, kaip S. C. sudavė smÅ«gį į galvÄ J. B., o po to jau matė garaže pastarÄ jį suriÅ¡tÄ , su maiÅ¡u ant galvos. A. B. nepatvirtino aplinkybės, kad tarp S. C. ir nužudytojo prie garažo buvo koks nors konfliktas, kad jie bÅ«tų susistumdę, o J. B. bÅ«tų smaugęs S. C.. S. C. elgesys A. B. sukėlė Å¡okÄ , todėl jis iÅ¡Å¡oko iÅ¡ garažo laukan. Tai, kad A.

B. tuo metu buvo Å¡oko bÅ«senoje, galima spręsti ir iÅ¡ to, kad jis neprisimena, jog po įvykio telefonu S. C. iÅ¡kviestas prie garažo atvažiavo J. Å .. Å i Å¡oko bÅ«sena rodo, kad A. B. dėl J. B. nužudymo aplinkybių, S. C. smÅ«gių sudavimo J. B. į galvÄ , duoda teisingus parodymus. A. B. nebuvo pasiruošęs J. B. nužudymui, jis, kaip ir kitais atvejais, tiesiog ruošėsi vykti su pastaruoju į BaltarusijÄ . Tuo tarpu S. C. parodymai patvirtina, kad pastarasis tÄ rytÄ jau žinojo, jog J.

B. gyvas iÅ¡ garažo negrįš. Kadangi A. B. neturėjo jokio motyvo nužudyti J. B., todėl logiÅ¡ki ir teisingi yra jo parodymai, kad smÅ«gius garaže nužudytajam į galvos sritį sudavė bÅ«tent S. C., kuris po įvykio telefonu pranešė savo bendrininkui bei Å¡io nusikaltimo organizatoriui J. Å ., kad jų nusikalstamas planas įvykdytas. Taigi, Å¡iuo atveju A. B. buvo pastatytas prieÅ¡ jau įvykusį faktÄ . Jo akivaizdoje buvo nužudytas ar sunkiai sužalotas jo darbdavys J. B., o jis tapo Å¡io nusikaltimo liudytoju.

Kaip nurodė pats A. B., jis buvo ištiktas šoko, išbėgo iš garažo, norėjo vemti, užsirūkė. Tuo metu prie jo priėjo žmogus, kuris ieškojo J. B., ir jie kalbėjosi. Nors teismas nuosprendyje nurodė, kad garažų kooperatyvo pirmininkas A. S. nepatvirtino tokios aplinkybės, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis S. C. parodė, kad A. B. kalbėjo su kažkokiu vyriškiu, kurio jis pats, būdamas garažo viduje, nematė. Gynėjas pažymi, jog pokalbis su A. B. A. S. nebuvo kuo nors ypatingas, todėl natūralu, kad praėjus 12 metų šis liudytojas tokio susitikimo fakto negalėjo patvirtinti.Apeliantas nurodo, kad teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog kai kurie J.

Å . nenuoseklÅ«s paaiÅ¡kinimai negali bÅ«ti laikomi patikimais, ir dėl to atmetė Å¡io nuteistojo parodymus dėl J. B. nužudymo organizavimo. Kartu teismas vertino, kad S. C. ir A. B. sutiko nužudyti J. B., aptarinėjo kaip tai padarys, t. y. kad naudos automatinį Å¡aunamÄ jį ginklÄ , vėliau, kad žudys kitu bÅ«du, kad nužudytojo lavonÄ užkas miÅ¡ke. Tačiau tai yra tik viena iÅ¡ J. Å . versijų, iÅ¡sakytų vienos apklausos metu. Savo parodymų dėl Å¡aunamojo ginklo turėjimo ar J.

B. nužudymo kitu būdu J. Š. teisme nepatvirtino, tokių aplinkybių nenurodė ir kiti nuteistieji. Teismas nuosprendyje nurodė, kad su A. B. buvo aptarinėjama, kaip bus nužudytas J. B., kad buvo pasiektas susitarimas su A. B., kad ir jis dalyvaus J. B. nužudyme, tačiau tai neatitinka tikrovės, toks susitarimas niekada nebuvo pasiektas, jokių objektyvių tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra.Pasak gynėjo, nepagrįstai teismas nustatė ir tai, kad nusikaltimas buvo padarytas veikiant organizuota grupe.

Nusikaltimo organizatoriaus J. Å . parodymai neleidžia patikimai spręsti, kad jis pasiekė kokį nors susitarimÄ su A. B., kad aktyviai lenkė jį įsitraukti į organizuotÄ grupę dėl J. B. nužudymo, kad priskyrė jam kokį nors vaidmenį. J. Å . parodymai Å¡ioje dalyje prieÅ¡tarauja jo paties parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu ir nėra konkretÅ«s. Kad susitarimo su A. B. dėl J. B. nužudymo nebuvo, patvirtino ir S. C.. Byloje nustatyti J. Å . ir S. C. veiksmai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad toks susitarimas buvo pasiektas tik tarp jųdviejų, nes kiekvienas jų turėjo tvirtus motyvus nužudyti J.

B., dar prieÅ¡ įvykį miÅ¡ke buvo iÅ¡kasę duobę lavonui paslėpti, numatę konkrečiÄ nusikaltimo padarymo datÄ , vietÄ ir bÅ«dÄ . Jokių objektyvių įrodymų, kad ir A. B. buvo Å¡ios organizuotos grupės narys, kad jam buvo paskirtas vaidmuo nužudyti J. B., byloje nėra. Å iuo atveju nuteistasis A. B. yra kaltas tik dėl to, kad, žinodamas apie J. Å . praeitį (laisvės atėmimo bausmės atlikimÄ , sÄ sajas su nusikalstamomis grupuotėmis), bijojo dėl savo bei artimųjų gyvybės ir dėl to apie J.

B. nužudymÄ nepranešė teisėsaugos institucijoms, slėpė nusikaltimo pėdsakus. Tokie A. B. veiksmai atitinka BK 237 straipsnio 1 dalyje ir 238 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, tačiau dėl jų suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis.Apeliantas taip pat pažymi, kad objektyvios tiesos nustatymui ir savo nekaltumui įrodyti Å¡ioje byloje A. B. prašė atlikti psichofiziologinį tyrimÄ . Anksčiau su juo tokie tyrimai nebuvo atliekami, Å¡i tyrimų sritis jam nebuvo žinoma, todėl naivu tikėti, kad nuteistasis pasiprašė bÅ«ti iÅ¡tirtas poligrafu, tikėdamasis kažkokiu bÅ«du apgauti tokius tyrimus atliekančius pareigÅ«nus.

Be to, Å¡iuo atveju svarbu, kad nuteistojo psichofiziologinis tyrimas buvo atliktas ne tuomet, kai Å¡is gyveno įprastomis sÄ lygomis, bet kai jis buvo laikomas įkalinimo įstaigoje ir nebuvo deramai prisitaikęs prie tokių gyvenimo sÄ lygų, o tai jo psichinei bÅ«senai darė stiprų ir neigiamÄ poveikį. Be to, nuteistasis sirgo hipertenzija, tačiau jos lygis ir pobÅ«dis, kitos su tuo susijusios ligos iki tyrimo atlikimo nebuvo nustatytos, A. B. apie savo sveikatos bÅ«klę informacijos neturėjo ir negalėjo apie tai informuoti tyrimÄ atliekančių specialistų, nors tai galėjo turėti lemiamos įtakos tyrimų iÅ¡vadoms.

A. B. psichofiziologinį tyrimÄ atliko specialistai ne medikai, todėl sužinojus apie A. B. ligÄ , tyrimui turėjo bÅ«ti pasitelktas medicinos specialistas, kuris bÅ«tų įvertinęs, ar tikslinga atlikti A. B. tokį tyrimÄ ir kada jį atlikti. Toks specialistas Å¡iuo atveju nedalyvavo, todėl negalima atmesti galimybės, kad psichofiziologinio tyrimo iÅ¡vadoms esminės įtakos turėjo A. B. psichologinė ir hipertenzinė bÅ«klė. Teisme specialistas L. K. paaiÅ¡kino, kad negalima atlikti psichofiziologinio tyrimo, jei tiriamais turi Å¡okinėjantį kraujo spaudimÄ .

Å iuo atveju atliekant tyrimÄ nebuvo žinoma, koks A. B. kraujo spaudimas. Be to, specialistas L. K. paaiÅ¡kino, kad tokie tyrimai negali garantuoti Å¡imtaprocentinio tikslumo. Gynėjas atkreipia dėmesį dar ir į tai, kad psichofiziologinis tyrimas buvo atliktas ne nepriklausomoje ekspertinėje įstaigoje, bet žinybinėje organizacijoje, kurioje atliekamas ir ikiteisminis tyrimas – Vidaus reikalų ministerijoje. TyrimÄ atliekantys specialistai, suderinę su tyrėju, performuluoja užduodamus klausimus pagal tyrimui tinkamÄ ir atrinktÄ metodikÄ , gauna pirminę informacijÄ apie bylos fabulÄ ir tyrimo eigÄ , tiriamojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu.

Todėl neatmestina, kad tokios informacijos turėjimas, esant esminiams momentams bei vienam institucijų žinybingumui, taip pat galėjo turėti įtakos psichofiziologinio tyrimo išvadoms. Dėl šių aplinkybių A. B. psichofiziologinio tyrimo išvados negalėjo būti pripažintos A. B. kaltę patvirtinančiu įrodymu.Nuteistojo J. Š. gynėjas advokatas Romanas Bareika apeliaciniame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendį J. Š. atžvilgiu pakeisti: J.

Å . veiksmus perkvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 5 ir 6 dalis, 25 straipsnio 2 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 10 punktÄ (2000-09-26 redakcija) ir nuteisti jį laisvės atėmimu 10 metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Taikyti BK 62 straipsnio 4 dalį ir paskirtÄ bausmę sumažinti iki 6 metų. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, Å¡iÄ bausmę subendrinti su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti laisvės atėmimÄ 11 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria J. Å . pripažintas pavojingu recidyvistu. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines aplinkybes, nepagrįstai atmetė J. Å . parodymus, jog G. R. jam davė nurodymÄ paÅ¡alinti J. B., o G. R. parodymus, neigiant Å¡iÄ J. Å . nurodytÄ aplinkybę, vertino kaip patikimus, ir dėl to nepagrįstai pripažino J. Å . nužudymo organizatoriumi. Teismas neįvertino aplinkybės, kad G. R. nebuvo suinteresuotas sakyti teismui tiesÄ , nes tokiu atveju pats taptų kaltinamuoju Å¡ioje byloje.

G. R. parodymai turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai. Jo teiginiai, jog jam nebuvo žinoma, kad jo grupuotės įtakos zonoje Visagine buvo nuteista grupė asmenų, platinusi narkotikus, įskaitant S. C. brolį D. C., yra neįtikinantys. Be to, akivaizdu, kad G. R. žinojo apie J. B. nužudymÄ , nes po nužudymo atvyko pasiimti J. B. turtÄ , paėmė iÅ¡ J. Å . nužudytojo visureigį, liepė pastarajam jo vardu perraÅ¡yti J. B. butÄ , o S. C. liepė rasti garaÅ¾Ä , į kurį surinktų visus J. B. turėtus automobilius.

Å iÄ aplinkybę teisme patvirtino ne tik J. Å ., bet ir S. C.. Gynėjas taip pat teigia, kad teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė, jog J. Å . dėl grėsmės sau turėjo motyvÄ organizuoti J. B. nužudymÄ . Toks teiginys tėra prielaida, kuriÄ teisme paneigė tiek A. B., tiek S. C.. Tokių duomenų, kad J. Å ., S. C. ir A. B. tarėsi, kad reikia J. B. nužudyti, aptarinėjo nusikaltimo padarymo planÄ ir t. t., byloje nėra, to teisme nepatvirtino nei vienas iÅ¡ nuteistųjų. Ta aplinkybė, kad J.

Å ., intuityviai jausdamas tarp S. C., A. B. ir J. B. augančiÄ Ä¯tampÄ , dėl kurios jie gali bet kuriuo metu, atsiradus menkiausiai dingsčiai, realizuoti savo sumanymÄ , apsidrausdamas iÅ¡kasė duobę miÅ¡ke, kad paslėpti lavonÄ , jei J. B. bus nužudytas, dar neapibÅ«dina jo veiksmų kaip organizatoriaus, nes suinteresuotas J. B. nužudymu buvo ir davė dėl to nurodymus G. R.. J. Å . veiksmai Å¡iuo atveju apėmė tyčiÄ sukurstyti S. C. ir A. B. nužudyti J. B., o jiems jį nužudžius – padėti paslėpti lavonÄ .

Todėl teismo iÅ¡vada, kad J. Å . subÅ«rė organizuotÄ grupę ir parengė nusikalstamÄ veikÄ , neatitinka tikrovės, o taip pat S. C. ir A. B. parodymų. Tai, kad J. Å . organizavo J. B. nužudymÄ , tėra pareigÅ«nų tyrimo metu S. C. ir A. B. primesta versija. IÅ¡ jų pokalbių kameroje, kurie buvo užfiksuoti taikant procesines prievartos priemones, akivaizdu, kad J. Å . nebuvo organizatorius, nes apie jo veiksmus paskirstant vaidmenis, įrankių suieÅ¡kojimÄ , nužudymo vietos bei laiko nustatymÄ ir kt., pokalbiuose net neužsimenama.

Dėl Å¡ių aplinkybių J. Å . veiksmai kvalifikuotini ne pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, o pagal BK 24 straipsnio 5 ir 6 dalis. Tokių veiksmų, kuriuos teismas inkriminavo J. Å ., jis neatliko. S. C. ir A. B. veiksmai J. B. nužudymo dienÄ vertinti daugiau kaip vykdytojo ekscesas, kurio J. Å . numatyti negalėjo ir jam nevadovavo. Jokio nužudymo plano, vaidmenų paskirstymo nebuvo, buvo tiesiog bendras neapibrėžtas pokalbis, kad reikia J. B. paÅ¡alinti, nes Å¡is gali ir juos įduoti policijai. Niekas nieko neįpareigojo imtis drastiÅ¡kų veiksmų, viskas įvyko spontaniÅ¡kai, anksti rytÄ J.

B. garaže, atsiradus menkiausiai dingsčiai tarp S. C. ir J. B.. Tai yra akivaizdÅ«s bendrininkų grupės požymiai, bet ne organizuota grupė.Nuteistojo gynėjo teigimu, teismas taip pat nepagrįstai pripažino J. Å . pavojingu recidyvistu, nepagrįstai sureikÅ¡mino jo teistumus, be pagrindo apibÅ«dino jį kaip socialiai pavojingÄ . Teismo psichiatrijos ekspertizės akte nustatytas emociÅ¡kai nestabilios asmenybės sutrikimas nebÅ«dingas J. Å ., sulaukusiam 40 metų. Å is sindromas buvo bÅ«dingas jo jaunam amžiui, kai tik formavosi asmenybė.

Jis pirmÄ kartÄ nusikalto padarydamas chuliganizmÄ 1992 metais, bÅ«damas vos 16 metų, antrÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ vagystę – padarė 1996 metais, vos sulaukęs pilnametystės. Ir tik bÅ«damas 20 metų neblaivus padarė labai sunkų nusikaltimÄ â€“ kompanijoje nužudė žmogų ir buvo nuteistas 15 metų laisvės atėmimo. Atliko paskirtÄ bausmę 2013 metais. Nuo 2003 metų iki 2014 metų J. Å . nebuvo nusikaltęs, atlikinėjo bausmę, po to dirbo, įkÅ«rė savo bendrovę, rÅ«pinosi Å¡eima ir mažamete dukrele.

Tačiau dėl to, kad 2004 metais, po J. B. nužudymo, J. Å . prarado jam platinimui perduotas ekstazio tabletes ir liko skolingas „Smauglių“ grupuotei, 2014 metais buvo priverstas vėl užsiimti narkotikų platinimu, kad atiduotų skolÄ ir taip iÅ¡vengtų nemalonumų sau bei Å¡eimai. Dėl Å¡ių aplinkybių, gynėjo teigimu, J. Å . psichologinė charakteristika ta prasme, kuriÄ nurodo teismas, neturėtų bÅ«ti siejama su jo pavojingumu visuomenei, pripažinti jį pavojingu recidyvistu nebuvo teisinio pagrindo.

Apeliantas pažymi, kad J. Å . davė parodymus, kurių pagrindu buvo surastas J. B. lavonas, nustatyti nusikaltimo vykdytojai. Tačiau teismas į aplinkybę, kad nuteistasis prisipažino ir suteikė pareigÅ«nams itin svarbiÄ bei vertingÄ informacijÄ apie buvusio Smauglių grupuotės vadeivos G. R. nusikalstamus veiksmus nužudant J. B., neatsižvelgė. Gynėjo nuomone, Å¡iuo atveju įvertinus pirmiau aptartų aplinkybių visumÄ ir sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant BK 1, 391, 54, 62 straipsnių nuostatas, yra pagrindas J.

Å . suÅ¡velninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę.Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras atsiliepimuose į nuteistojo S. C., nuteistojo A. B., jo gynėjo advokato E. Staponkaus, nuteistojo J. Å . gynėjo advokato R. Bareikos apeliacinius skundus praÅ¡o juos atmesti.Prokuroras nurodo, kad S. C., J. Å . ir A. B. už J. B. nužudymÄ veikiant organizuota grupe nuteisti pagrįstai, J. Å . pagrįstai pripažintas nusikalstamos veikos organizatoriumi.

Tinkamai iÅ¡spręstas byloje pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys. Organizuotos grupės egzistavimas, pasak prokuroro, įrodytas byloje nustatytomis aplinkybėmis, nuteistųjų parodymai Å¡ioje dalyje vertintini kritiÅ¡kai dėl jų suinteresuotumo. BendrininkavimÄ organizuotoje grupėje įrodo tai, kad buvo iÅ¡ anksto paruoÅ¡ta duobė paslėpti nužudytojo J. B. kÅ«nÄ , į garažų masyvÄ , kuriame buvo suduoti smÅ«giai J. B., buvo pasikviestas J. Å .. Po to, nuteistieji, veikdami pagal nuosprendyje apraÅ¡ytÄ veiksmų eigÄ , atliko veiksmus susijusius su kÅ«no paslėpimu užkasant miÅ¡ke.

BÅ«tent Å¡iuo momentu ypač iÅ¡ryÅ¡kėja veiksmų pasiskirstymas, kuomet stebima aplinka prie miÅ¡ko, kad niekas nepastebėtų nužudytojo kÅ«no užkasimo. Be to, buvo sukurta versija, kad nužudytasis iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos. Kadangi veikÄ padarė organizuota grupė, aplinkybė kieno suduoti smÅ«giai buvo nukentėjusiojo mirties priežastimi, neturi reikÅ¡mės. Teismas A. B. aiÅ¡kinimÄ , kad jis buvo tik nusikaltimo liudytojas, bet ne jo vykdytojas, byloje surinktų įrodymų viseto kontekste pagrįstai įvertino kaip Å¡io nuteistojo galimai iÅ¡ anksto apgalvotÄ gynybos versijÄ .

Prokuroras atkreipia dėmesį, kad teismas vadovavosi ne vien tik psichofiziologinio tyrimo iÅ¡vadomis, bet vertino ir kompetentingų specialistų (L. K. bei R. S.) paaiÅ¡kinimus apie taikytas metodologijas bei kitus reikÅ¡mingus Å¡io tyrimo aspektus, įskaitant ir tai, kokiÄ reikÅ¡mę tyrimo rezultatams turėjo A. B. sveikatos sutrikimai. Be to, Å¡ių tyrimų rezultatus teismas vertino visų byloje surinktų duomenų kontekste, nesuteikdamas jiems iÅ¡skirtinės reikÅ¡mės. Prokuroras taip pat nurodo, kad nuteistojo S. C. apeliacinio skundo argumentai dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės yra nepagrįsti.

Nors nuo nužudymo praėjo daugiau negu 12 metų, tačiau asmenys, padarę nusikalstamÄ veikÄ , buvo nustatyti prieÅ¡ dvejus metus. Taigi, baudžiamasis procesas nuteistųjų atžvilgiu neperžengė laiko ribos, kuri leistų pagrįstai teigti apie pernelyg ilgÄ proceso eigÄ ir lemtų bausmių Å¡velninimÄ . Be to, tyrimo trukmę lėmė ir tai, kad buvo tikrinamos vieno iÅ¡ nuteistųjų nurodytos klaidingos įvykio versijos.Prokuroras pažymi, kad BK 391 straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos asmenims, kurie dalyvavo organizuotoje grupėje ar nusikalstame susivienijime, iÅ¡skyrus kai asmenys buvo organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo organizatoriai ar vadovai arba kai asmenys dalyvavo tyčia nužudant.

J. Å . buvo nužudymo organizatorius. Be to, dalį aplinkybių dėl iÅ¡ankstinio susitarimo, organizuotos grupės, pastarasis neigė, tyrimo pradžioje bandė suklaidinti tyrimÄ atlikusius pareigÅ«nus, todėl Å¡iuo atveju nėra aktyvaus padėjimo atskleisti organizuotos grupės veikÄ , o tokia sÄ lyga numatyta minėto straipsnio pirmojoje dalyje. Dėl paminėtų aplinkybių taikyti J. Å . BK 391 straipsnio nuostatas ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nėra pagrindo. Teismas įvertinęs visas aplinkybes, taip pat priėmė pagrįstÄ sprendimÄ , vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, pripažinti J.

Å . pavojingu recidyvistu, nes tam yra visos sÄ lygos. BK 62 straipsnio 4 dalies taikymas nuteistajam J. Å . nebÅ«tų pagrįstas ir teisėtas, kadangi pastarasis ikiteisminio tyrimo metu nedavė nuoseklių parodymų, o pradžioje netgi klaidino pareigÅ«nus, pateikdamas iÅ¡galvotas įvykių versijas bei nurodydamas visai kitus asmenis, tariamai įvykdžiusius J. B. nužudymÄ . Nužudymas buvo įvykdytas ir tai įvyko dėl J. Å . nuolatinių aktyvių veiksmų, pastarojo vaidmuo nužudant nebuvo antraeilis, jis buvo Å¡ios veikos organizatorius ir aktyviai siekė, kad ji bÅ«tų įvykdyta.Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis S. C. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo S. C. apeliacinį skundÄ .

Nuteistasis A. B. ir jo gynėjas prašė tekinti jų apeliacinius skundus. Nuteistasis J. Å . ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo J. Å . gynėjo apeliacinį skundÄ . Nukentėjusioji-civilinė ieÅ¡kovė Al. B. ir prokuroras prašė nuteistųjų bei jų gynėjų apeliacinius skundus atmesti. Nuteistojo S. C., nuteistojo A. B. ir jo gynėjo advokato Edvardo Staponkaus, nuteistojo J. Å . gynėjo advokato Romano Bareikos apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje, apygardos teismo nuosprendį patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma nuteistųjų ir jų gynėjų apeliaciniuose skunduose.

IÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ paduotų apeliacinių skundų ribose, iÅ¡ naujo įvertinusi byloje surinktus bei apygardos teismo iÅ¡tirtus ir skundžiamame nuosprendyje aptartus įrodymus, atlikusi įrodymų tyrimÄ ir papildomai apklaususi nuteistuosius A. B., S. C. ir J. Å ., iÅ¡tyrusi bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka gautÄ S. C. teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės aktÄ (2017-04-12 – 06-14 Nr. 79TPK-10/2017), teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas pagrįstai nuteistuosius A.

B., S. C. ir J. Å . pripažino kaltais tyčia nužudžius kitÄ Å¾mogų dėl jo piliečio pareigų vykdymo, teisingai nustatė Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei pagrįstai J. Å . pripažino nusikalstamos veikos organizatoriumi, o S. C. ir A. B. – vykdytojais.Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Byloje esančių duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Visus įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

BPK 20 straipsnio 2 dalies (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ ) nuostatos įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę ir kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini.

Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, nes esminis įstatymo reikalavimas yra tas, kad teismo sprendimas būtų argumentuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-63-697/2017, 2K-76-1073/2018 ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas esminių šių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimų nepadarė.Bylos duomenimis, 2005 m. kovo 3 d. pagal O.

M. pareiÅ¡kimÄ Visagino policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dingusio be žinios J. B. (t. 1, b. l. 1-2). 2013 m. balandžio 24 d. Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Utenos apylinkės prokuroro nutarimu Å¡is ikiteisminis tyrimas nutrauktas konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (t. 1, b. l. 10). Panevėžio apygardos vyriausiosios prokurorės 2014 m. gruodžio 10 d. nutarimu minėtas 2013 m. balandžio 24 d. nutarimas buvo panaikintas ir ikiteisminis tyrimas atnaujintas, gavus informacijÄ , kad J.

Å . galimai yra prisidėjęs prie J. B. nužudymo, galimai žino Å¡io asmens dingimo aplinkybes ir gali jas nurodyti (t. 1, b. l. 16). Ikiteisminio tyrimo metu atlikus J. Å . nurodytos įvykio vietos, esančios Gražutės regioniniame parke, Ignalinos r., DÅ«kÅ¡to sen., prie Paberžuonės viensėdžio, apžiÅ«rÄ , buvo rasti 1,5 metro gylyje užkasti žmogaus, kaip vėliau nustatyta – dingusio J. B. – palaikai, po jo kaukole rasta polipropileninė virvė (2014 m. gruodžio 11 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, specialisto iÅ¡vados dėl įvykio vietoje rastų palaikų bei Al. B. kraujo DNR, taip pat įvykio vietoje paimto dirvožemio bei rastos virvės ir juostelės tyrimo, t. 1, b. l. 125-135, 148-152, 183-189).

IÅ¡ 2015-01-26 teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. pM 1/15 (01)-M 1707/14(01) matyti, kad J. B. mirties priežastis nenustatyta dėl jo vidaus organų suirimo-supuvimo. Tačiau palaikų tyrimo metu buvo rasti Å¡ie kaulų lūžiai: kairės mentės lūžis, susiformavęs nuo smÅ«gio kietu buku daiktu (toks lūžis galėjo įvykti traumuojant (smÅ«giuojant, spaudžiant) vidinį kraÅ¡tÄ virÅ¡utinėje dalyje), vertintinas nesunkiu sveikatos sutrikdymu; kairio skruostikaulio ir virÅ¡utinio kairiojo žandikaulio lūžiai, padaryti kietu buku daiktu, kurio traumavimo savybės neužsifiksavo (Å¡is lūžis įvyko traumuojant (smÅ«giuojant) kairio skruosto sritį), vertintini nesunkiu sveikatos sutrikdymu;

įspaustinis deÅ¡inio momenkaulio lūžis, padarytas kietu buku ribotu, turėjusiu briaunÄ , daiktu, traumuojant (smÅ«giuojant) deÅ¡inio momens sritį, galimai iÅ¡ nukentėjusiojo nugaros, vertintinas sunkiu sveikatos sutrikdymu; kaktikaulio lūžis, susiformavęs traumuojant (smÅ«giuojant) kietu plokščiu pavirÅ¡iumi, kurio viena kraÅ¡tinė buvo tiesi su neiÅ¡reikÅ¡ta kraÅ¡to briauna, kaktos kairę pusę galimai iÅ¡ nukentėjusiojo priekio, vertintinas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Å ie kaulų lūžiai galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, t. y. 2004 m. spalio-lapkričio mėnesį, suduodant smÅ«gius kojomis ir lazda.

Kaulu lūžiai padaryti keturiais trauminiais poveikiais, sužalojimai bÅ«dingi padaromiems kitam asmeniui suduodant smÅ«gius ir nebÅ«dingi griuvimo ar kritimo metu padaromiems sužalojimams. Mentės lūžis nukentėjusiojo sÄ mones bÅ«klei ir savarankiÅ¡kų veiksmų atlikimo galimybei įtakos neturėjo, tuo tarpu po bet kurio kito trauminio poveikio, kurio metu padaryti kaukolės skliauto ir pamato bei veido kaulų lūžiai, nukentėjusysis galėjo prarasti sÄ monę, nes jų padarymo metu galėjo bÅ«ti pažeistos smegenys.

Praradęs sÄ monę nukentėjusysis negalėjo atlikti sÄ moningų veiksmų (judėti, kalbėti, gintis). Morfologinių požymių, kuriais galima bÅ«tų nustatyti, ar J. B. buvo užkastas gyvas, ar miręs, nerasta. Atsakyti, kiek laiko jis galėjo gyventi po kÅ«no sužalojimų padarymo, nėra galimybės (t. 1, b. l. 169-172).Nuteistasis J. Å . teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad J. B. nužudymo neorganizavo, tik sukurstė kitus nuteistuosius ir padėjo jiems paslėpti J. B. kÅ«nÄ .

Nuteistasis parodė, kad 2000 metais atlikdamas bausmę buvo įtrauktas į „Smauglių“ grupuotę. Kai 2003 metų pavasarį buvo paleistas iÅ¡ pataisos namų, ėmė verstis prekyba narkotikais, kuriuos jam tiekė minėtos nusikalstamos grupuotės nariai. Po kurio laiko kažkas iÅ¡ pažįstamų pasiÅ«lė jam dirbti su J. B., kuris veždavo narkotikus (ekstazį, heroinÄ ) į BaltarusijÄ . Taip jie pradėjo dirbti kartu, tačiau vieno susitikimo metu „Smauglių“ grupuotės lyderis G.

R. pasakė, kad J. B. yra iÅ¡davikas, kad per jį suėmė jo draugus, suims ir juos visus, bei liepė spręsti Å¡iÄ problemÄ . Tiesiogiai nurodymo nužudyti J. B. G. R. nedavė, tačiau pasakė „nėra žmogaus, nėra problemos“. Å iuos žodžius suprato, kad J. B. reikia likviduoti. Jis pats to daryti nenorėjo, nes buvo paleistas lygtinai, ir galvojo, kaip tai įvykdyti. Tuo metu J. B. dar užsiėmė ir automobilių remontu, prekiavo autodetalėmis, nes jam kaip priedanga buvo reikalinga legali veikla.

J. B. garaže dirbo S. C. ir A. B.. Jis pats bendravo su S. C., nes pastarojo brolis D. C. buvo jo draugas. Su A. B. susipažino J. B. garaže. Apie savo ir J. B. nelegaliÄ veiklÄ S. C. ir A. B. nieko nesakė. Matydamas, kad santykiai tarp S. C. ir J. B. yra įtempti (J. B. buvo įžūlus, todėl tarp jų nuolat kildavo problemų), pasakė S. C. ir A. B., kad visus iÅ¡davė ir į kalėjimÄ pasodino bÅ«tent J. B.. Matydamas, kad įtampa auga, kėlė jÄ dar labiau. Daugiau bendravo su S. C., nes kaip tik tuo metu pastarojo brolis buvo įkalintas, vis kartojo Å¡iam, kad jo brolis laikomas kalėjime dėl J.

B.. A. B. neturėjo priežasties pykti ant J. B., bet jis kalbėjo bei kėlė įtampÄ ir prie jo. Jam nebuvo svarbu, kuris susipyks su J. B., jam buvo svarbu padaryti tai, kÄ jam liepė, prieÅ¡ingu atveju pačiam kiltų didelių problemų. Pastebėjęs, kad santykiai tapo pakankamai įtempti, pagalvojo, kad gal pavyks įgyvendinti sumanymÄ . Tuomet kartu su S. C. nuvažiavo į miÅ¡kÄ . S. C. liko laukti atokiau ir, jo praÅ¡ymu, stebėjo, kad niekas nepamatytų. Jis pats nuvažiavo toliau ir iÅ¡kasė duobę, nes pagalvojo, kad anksčiau ar vėliau jos prireiks.

Ar sakė S. C., kad kas duobę, neprisimena. Kitos dienos ryte jam paskambino ir pasakė, kad jis greičiau atvažiuotų į J. B. garaÅ¾Ä . Skambino S. C. arba A. B., tiksliai neprisimena. Kai nuvažiavo į garaÅ¾Ä , J. B. jau gulėjo, buvo be gyvybės ženklų, jam ant galvos buvo uždėtas maiÅ¡as, matėsi kraujas. Tuomet jie įkėlė J. B. kÅ«nÄ Ä¯ jo automobilio bagažinę ir dviem automobiliais nuvažiavo į tÄ patį miÅ¡kÄ . A. B. paliko prie asfaltuoto kelio ir nuvažiavo toliau.

S. C. liko stebėti prie miÅ¡ko keliuko, o jis nuvažiavo toliau, užkasė J. B., po to visi kartu grįžo į miestÄ . Dar pakeliui, užmiestyje, sudegino J. B. drabužius. Vėliau apieÅ¡kojo ir sutvarkė J. B. garaÅ¾Ä , tačiau nei pinigų, nei narkotikų jame nerado. Buvo nuvykę ir į J. B. butÄ , tačiau ten taip pat nieko nerado. Dabar jau neprisimena, kÄ jam pasakojo S. C. ir A. B. apie tai, kaip buvo nužudytas J. B.. Be to, smulkiai Å¡ių aplinkybių jie neaptarinėjo, todėl jam nėra žinoma, kas kokį smÅ«gį sudavė.

Visa tai įvyko maždaug dviejų savaičių bėgyje nuo to momento, kai kilo mintis nužudyti J. B.. Jau po įvykio susitikęs Vilniuje su reikiamais žmonėmis, Å¡iems pasakė, kad viskÄ padarė, tačiau negali rasti pinigų. Vėliau, kito susitikimo Visagine metu, G. R. pasakė, kad jis per daug naudojasi jo vardu ir kad per mėnesį turi sumokėti 50 000 Lt, prieÅ¡ingu atveju S. C. brolis, kuris tuo metu kalėjo, turės problemų. Po to G. R. liepė nuvežti jį į Vilnių. Ten pagrasino ir liepė atiduoti skolÄ už tabletes, kurias jis buvo davęs J.

B.. Liepė perraÅ¡yti J. B. butÄ , automobilius, skolÄ liepė atiduoti per mėnesį, grasino susidoroti su Å¡eima, be to, pasiėmė J. B. visureigį. Grįžęs į VisaginÄ kartu su S. C. ieÅ¡kojo J. B. automobilių, nes tai buvo jų bendra problema. G. R. žmonėms jis pats perdavė du automobilius. Bandė įkalbėti J. B. žmonÄ perraÅ¡yti butÄ , bet ji atsisakė. Pinigų, kuriuos pastaroji vėliau rado bute, jam taip pat nedavė. Supratęs, kad nesugebės grÄ Å¾inti skolos, bijodamas, kad gali blogai baigtis, kartu su Å¡eima iÅ¡vyko į RusijÄ .

Po metų grįžo, nes baigėsi vizos galiojimo laikas. Grįžęs atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Išėjęs iÅ¡ laisvės atėmimo vietos turėjo atidirbti už negrÄ Å¾intÄ skolÄ , dėl to vėl pradėjo prekiauti narkotikais (t. 7, b. l. 177, t. 8, b. l. 28-31). Tačiau ikiteisminio tyrimo metu Å¡is nuteistasis kitaip aiÅ¡kino apie byloje nagrinėjamų įvykių aplinkybes. Apklaustas kaip įtariamasis 2014 m. gruodžio 12 d., 17 d. ir 2015 m. sausio 30 d. J. Å . parodė, kad J.

B., su kuriuo jį siejo nelegalus narkotikų verslas, buvo nužudytas jo akivaizdoje, netoli Visagino miesto, Å¡alia degalinės „Levena“, kur „Smauglių“ grupuotės narys vardu R. šį sumušė, suduodamas smÅ«gius lazda. Kaip suprato, J. B. buvo sumuÅ¡tas už tai, kad kažkÄ iÅ¡davė. Jis pats smÅ«gių J. B. įvykio metu nesudavė, tik, R. pareikalavus, kartu su žuvusiuoju atvažiavo į minėtÄ Ä¯vykio vietÄ , o po nužudymo, vėl gi R. nurodymu, kartu su Å¡iuo įkėlė J.

B. kÅ«nÄ Ä¯ automobilį, nuvežė jį į miÅ¡kÄ ir ten užkasė. Visus Å¡iuos veiksmus atliko iÅ¡ baimės, kad bus susidorota ir su juo (t. 4, b. l. 73-74, 76-78, 88-94). 2015 m. kovo 23 d. apklausos metu J. Å . parodymus pakeitė, nurodydamas, kad ankstesnių apklausų metu, nenorėdamas iÅ¡duoti savo draugų S. C. ir A. B., be to, norėdamas atkerÅ¡yti „Smauglių“ grupuotei už sugadintÄ gyvenimÄ , davė melagingus parodymus. Å ios apklausos, kuriÄ atliko ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, metu, taip pat 2015 m. kovo 26 d. vykusios apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu J.

Å . pripažino, kad organizavo J. B. nužudymÄ . Nuteistasis parodė, kad tuo metu jis Visagino mieste platino narkotikus, kuriuos gaudavo iÅ¡ „Smauglių“ grupuotės, veikiančios Vilniuje. 2004 m. vasarÄ per vienÄ iÅ¡ „Smauglių“ grupuotės narių, kuriam J. B. remontavo automobilį, susipažino su juo. Vėliau pasiÅ«lė J. B. vežti narkotikus į BaltarusijÄ ir Å¡is sutiko. Jis perduodavo J. B. narkotikus, o pastarasis kartu su jo garaže dirbusiais S. C. ir A. B. veždavo narkotikus į BaltarusijÄ , ten juos parduodavo ir parveždavo pinigus. 2004 m. spalio mėnesio pabaigoje ar lapkričio mėnesio pradžioje jam paskambino G.

R. ir pakvietė susitikti. Susitikimo metu G. R. pasakė, kad J. B. jo – J. Å . – draugų D. C. ir An. B. atžvilgiu davė nenaudingus paaiÅ¡kinimus, susijusius su narkotikų platinimu, papriekaiÅ¡tavo jam, kad į narkotikų platinimÄ Ä¯traukė iÅ¡davikÄ ir liepė spręsti Å¡iÄ problemÄ . Supratęs, kad J. B. reikia nužudyti, kad Å¡is neiÅ¡duotų ir jų visų, dar tÄ pačiÄ ar kitÄ dienÄ susitiko su S. C. ir A. B.. Å iems papasakojo, kad J. B. iÅ¡davė D. C. bei kitus narkotikais prekiaujančius asmenis, yra pavojus, kad gali iÅ¡duoti ir juos, todėl reikia jį nuteisti, t. y. nužudyti, kÄ S. C. su A.

B. konkrečiai ir suprato, nes žodžio „nužudyti“ niekas jų tarpe nevartoja. Taip pat jis pasakė, kad asmeniÅ¡kai J. B. nežudys, nes tik grįžo iÅ¡ kalėjimo, kur atliko bausmę už nužudymÄ . S. C. ir A. B. sutiko padėti nužudyti J. B.. Po to jie visi dar kelis kartus buvo susitikę, tarėsi, kaip galima geriau tai padaryti. IÅ¡ pradžių galvojo nuÅ¡auti, bet apsigalvojo, nes tai bÅ«tų sukėlę daug triukÅ¡mo. Po to tarėsi nuvežti už miesto ir nužudyti, bet konkrečiai taip ir nesusitarė kada ir kokiomis aplinkybėmis nužudys J.

B., tačiau nusprendė, kad pastarÄ jį nužudys ir nuvežę į miÅ¡kÄ užkas. Nužudymo planÄ aptarė prieÅ¡ kelias dienas iki įvykio. Tuomet jis su S. C. pasiėmė kastuvus, nuvažiavo į miÅ¡kÄ , ten surado tinkamÄ vietÄ ir abu iÅ¡kasė duobę bei paruošė vietÄ lavonui paslėpti. Po to laukė, kada S. C. ir A. B. pasitaikys tinkamas momentas nužudyti J. B.. Gal jau kitÄ dienÄ anksti ryte jam iÅ¡ J. B. telefono numerio paskambino S. C. ir pasakė, kad viskas, kad atvažiuotų.

Suprato, kad J. B. jau nužudytas, ir tuojau pat nuvažiavo į pastarojo garaÅ¾Ä . Atvažiavęs į garaÅ¾Ä , pamatė gulintį J. B.. Jo galva buvo visa kruvina, drabužiai taip pat, ant grindų daug kraujo. S. C. su A. B. jam paaiÅ¡kino, kad J. B. užmušė sunkiu metaliniu įrankiu. Tuomet visi trys įkėlė J. B. kÅ«nÄ Ä¯ jo automobilio bagažinę. Jis pats sėdo už Å¡io automobilio vairo, S. C. Å¡alia jo, o A. B. vairavo jo automobilį. Visi kartu nuvyko į miÅ¡kÄ , kur jau iÅ¡ anksto buvo iÅ¡kasta duobė.

Jis su S. C. nuvežė lavonÄ prie duobės ir jį užkasė, o A. B. stebėjo aplinkÄ prie pagrindinio kelio (t. 4, b. l. 100-102, 110-113). Vėliau, 2016 m. gegužės 13 d., apklaustas kaip įtariamasis J. Å . įvykių aplinkybes vėl ėmė aiÅ¡kinti kiek kitaip – jis nurodė, kad į narkotikų verslÄ buvo įtraukęs tik J. B., o kÄ darė S. C. ir A. B., kuo užsiėmė su J. B., jis nesidomėjo ir nežinojo. Ä® nužudymÄ juos įtraukė todėl, kad S. C. turėjo stipresnį motyvÄ nužudyti J.

B., kuris iÅ¡davė jo brolį (t. 4, b. l. 174-175). Apklaustas apeliacinės instancijos teisme nuteistasis J. Å . paaiÅ¡kino, kad teisingus parodymus davė teisiamojo posėdžio metu, tačiau tuo pačiu pripažino, kad pokalbis apie J. B. nužudymÄ tarp jo ir S. C. su A. B. buvo, jie kalbėjo, kad reikia J. B. nubausti, tarėsi, kaip geriau tai padaryti, tik Å¡ios kalbos, pasak J. Å ., buvo daugiau fantazijos, o ne kažkoks konkretus planas ir susitarimas nužudyti (t. 9, b. l. 202-207).Nuteistasis S. C. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jokio organizavimo ir iÅ¡ankstinio susitarimo nebuvo, jis dalyvavo jam inkriminuojamame nusikaltime, tačiau pats asmeniÅ¡kai J.

B. nežudė. Nuteistasis parodė, kad su J. B. susipažino 2003 metais, po to, kai jo brolis buvo sulaikytas už prekybÄ narkotikais. J. B. atvažiavo į jo namus ar į darbÄ , sakė, kad yra problemų su broliu, kad reikia padėti. Po to jie pradėjo bendrauti. Taip pat J. B. jį supažindino su J. Å . ir A. B.. Ä®vykio dienos iÅ¡vakarėse jam paskambino J. B. ir pasiÅ«lė iÅ¡ ryto važiuoti į BaltarusijÄ cigarečių. J. B. vertėsi cigarečių, taip pat spirito kontrabanda. Jis sutiko ir ryte kartu su J.

B. nuvažiavo į pastarojo garaÅ¾Ä . Dar važiuojant automobiliu tarp jo ir J. B. kilo ginčas dėl pinigų, nes jis apie 4 mėnesius dirbo pas J. B., Å¡is vis žadėjo sumokėti už darbÄ , bet savo pažado taip ir neiÅ¡tesėjo. Automobilyje tarp jų kilo žodinis konfliktas, o kai iÅ¡lipo prie garažo, jų ginčas peraugo į peÅ¡tynes, t. y. jie susistumdė. Pamena, kad J. B. ėmė jį smaugti, net akyse aptemo. Tuomet jis Å¡Å«ktelėjo A. B., kuris taip pat buvo atvykęs į garaÅ¾Ä , kad jam padėtų.

A. B. iÅ¡ nugaros gal ir sudavė J. B. ranka ar kokiu daiktu, bet jis to nematė. Sudavė gal du kartus, bet tiksliai nežino. Ar turėjo A. B. rankose kokį metalinį daiktÄ , ar neturėjo, negali pasakyti, nes nematė, neprisimena. Kai A. B. sudavė, J. B. nenukrito, bet kai J. B., smaugdamas jį, Å¡iek tiek atleido, jis stumtelėjo pastarÄ jį nuo savęs ir Å¡is nugriuvo ant kažkokių garaže buvusių metalinių daiktų. Kas vyko po to, neprisimena, lyg tai A. B. paskambino J. Å ., kad atvažiuotų.

J. Å . atvažiavo, pasakė, kad reikia įkelti J. B. į jo automobilio bagažinę. Kokios bÅ«klės tuo metu buvo, t. y. gyvas, ar ne, nežino, tačiau jo galva buvo sužeista, kraujavo. Kodėl nusprendė iÅ¡vežti J. B., negali prisiminti, į ligoninę nevežė gal todėl, kad iÅ¡sigando. Ar J. B. apdengė kuo, neprisimena, gal rankas suriÅ¡o. J. B. automobilį vairavo jis pats, A. B. važiavo Å¡alia jo. J. Å . važiavo savo automobiliu ir rodė keliÄ . Nuvažiavo į tÄ pačiÄ vietÄ , kur prieÅ¡ kurį laikÄ iki įvykio jis buvo atvažiavęs su J.

Å . ir jo laukė bei turėjo Å¡iam paskambinti, jei kas važiuotų. KÄ J. Å . veikė tÄ kartÄ , nežino, nesidomėjo. Ä®vykio dienÄ kiek pavažiavę miÅ¡ku sustojo, ten liko A. B.. Kiek pavažiavus iÅ¡lipo ir jis, o J. Å . nuvažiavo toliau. Grįžo pastarasis maždaug po 20 min., paėmė juos visus ir grįžo į miestÄ . Apie tai, kur padėjo J. B., J. Å . nieko nepasakojo, bet jis suprato, kad J. B. kÅ«nÄ paslėpė miÅ¡ke. Kad J. Å . buvo iÅ¡ anksto iÅ¡kasęs duobę, jis nežinojo.

Kiek prisimena, vežant J. B. automobiliu, pastarasis atsipeikėjo, judėjo, leido garsus. Jis pats tuo metu buvo streso bÅ«senos, be to, koncentravosi į keliÄ , todėl daugiau nieko negali apie tai pasakyti. Ä®vykio dienÄ tarp jo ir J. B. kilęs konfliktas nebuvo iÅ¡ anksto suplanuotas, jis kilo dėl įtemptų jų tarpusavio santykių. PrieÅ¡ įvykį tokios kalbos, kad reikia su J. B. užbaigti, nebuvo. Tik J. Å . nuolat kartodavo, kad J. B. dirba policijai ir kad jo brolis D. C. įkliuvo pareigÅ«nams per J.

B.. Tai J. Å . sakydavo piktai, nekultÅ«ringai, tačiau tokios kalbos, kad reikia užmuÅ¡ti, nebuvo. Mieste taip pat sklido kalbos, kad J. B. dirba policijai, kiti žmonės jo net klausinėjo, kodėl jis bendrauja su J. B., kuris prisidėjo prie jo brolio nuteisimo. Tiksliai nežino, ar J. B. pats vertėsi narkotikais, bet kartÄ jo namuose, Å¡aldiklyje matė paketÄ , kuriame tikriausiai buvo narkotikai. Paklausus apie tai J. B., jis nieko neatsakė. A. B. jis pasakė, kÄ matė pas J. B., o A. B. iÅ¡sakė mintį, kad gal J.

B. planuoja pasodinti ir jį – S. C., bei kitus. Tuo metu jis taip ir galvojo, kad J. B. surenka žmonių grupę – jį, J. Å ., A. B. – kuriÄ planuoja perduoti policijai, tačiau dėl to nežudė, tai buvo tik jų prielaidos, konkrečių faktų nebuvo. Jau po J. B. nužudymo J. Å . sakė, kad padėtis bloga, kad reikia surinkti J. B. daiktus bei automobilius ir atsiskaityti, nes kitaip jį patį gali pribaigti. Tuomet jie ieÅ¡kojo garažo, kuriame buvo automobilis. Taip pat buvo pokalbis su G.

R., kurio metu Å¡is jam – S. C. – liepė sumokėti pinigus, jei nori, kad broliui kalėjime nieko neatsitiktų. KitÄ dienÄ po įvykio važiavo į J. B. garaÅ¾Ä ir ten valė kraujÄ . Taip pat kitÄ dienÄ po įvykio buvo nuvykę į J. B. butÄ , ten J. Å . gal kažko ieÅ¡kojo. Po to visi susitarė sakyti, kad J. B. iÅ¡vyko į VokietijÄ . Kodėl A. B. teigia, kad smÅ«gius J. B. sudavė jis, nežino. (t. 7, b. l. 177, t. 8, b. l. 13-15). Apklaustas apeliacinės instancijos teisme nuteistasis S. C. nurodė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas byloje nagrinėjamų įvykių aplinkybes (t. 9, b. l. 182-183).

Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu S. C. kitaip aiškino kai kurias byloje nagrinėjamų įvykių aplinkybes. 2015 m. rugsėjo 16 d. apklaustas kaip įtariamasis jis parodė, kad J. Š. sužinojo, jog jam, kaip ir kitiems Visagine narkotikus platinusiems asmenims, gresia sulaikymas, nes J. B. išdavė jį policijos pareigūnams. Po kurio laiko, jiems kartu geriant alų, J. Š. užsiminė, kad reikia J. B. pašalinti. Konkrečiai nepasakė, kad nužudyti, tačiau žodį pašalinti jis – S. C.

– suprato bÅ«tent taip. Tame pokalbyje dalyvavo ir A. B., tačiau konkretaus pokalbio apie nužudymÄ , jokio plano ir vaidmenų pasiskirstymo nebuvo. Dėl praėjusio ilgo laiko tarpo tiksliai visko neprisimena, bet mano, kad A. B. tiksliau žinojo, kÄ reikia daryti. Jokio konkretaus susitarimo nebuvo, o gal jis neprisimena to pokalbio, todėl negali paaiÅ¡kinti, bet jo – S. C. vaidmuo nužudyme buvo toks, kad J. B. juo pasitikėjo ir nieko neįtartų apie jam gresiantį pavojų. VienÄ dienÄ Â 2004 m. spalio pabaigoje ar lapkričio pradžioje, apie 7 val. ryto, kaip įprasta, kai važiuodavo į BaltarusijÄ , jis, A.

B. ir J. B. pastarojo visureigiu nuvažiavo į jo garaÅ¾Ä , iÅ¡ kur reikėjo paimti kitÄ automobilį ir važiuoti į BaltarusijÄ . Jis negali paaiÅ¡kinti, kaip viskas vyko, bet tada jis jau žinojo, kad J. B. iÅ¡ savo garažo niekada nebegrįš, nors ar prieÅ¡ tai buvo kažkoks pokalbis, jis neprisimena. Privažiavus prie garažo A. B. liko lauke prie automobilio, o jis su J. B. ketino užeiti į garaÅ¾Ä , bet jau ant slenksčio susipyko. Jis ėmė priekaiÅ¡tauti J. B., kad Å¡is nemoka jam už darbÄ , jie pradėjo ginčytis, po to susistumdė, sugriebę už rÅ«bų apykaklės, ėmė smaugti vienas kitÄ .

Tuo metu, kai jie stumdėsi, A. B. kažkaip užėjo į garaÅ¾Ä ir, priėjęs J. B. iÅ¡ už nugaros, kažkokiu metaliniu daiktu, panaÅ¡iu į plaktukÄ , sudavė pastarajam per galvÄ . Po pirmo smÅ«gio J. B. nenukrito, tuo metu jie dar laikė vienas kitÄ sugriebę, stovėdami vienas prieÅ¡ais kitÄ . Tuomet A. B. sudavė J. B. dar du kartus per galvÄ . Po paskutinio smÅ«gio J. B. jo rankose suglebo, o kai jis, iÅ¡sigandęs paleido, Å¡is nugriuvo ant žemės, galva atsitrenkdamas į kažkokį metalÄ , gulintį ant žemės. Tiksliai į kurias vietas buvo suduoti smÅ«giai J.

B., jis negali nurodyti, bet lyg tai visi į pakaušį. J. B. nukritus, po kurio laiko jam iÅ¡ galvos ėmė sunktis kraujas, jo buvo labai daug. Jokių veiksmų J. B. jau neatliko, nejudėjo, iÅ¡ to suprato, kad mirė. Kiek prisimena, nužudytajam ant galvos užmovė kažkokį Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡Ä , nes buvo daug kraujo, ar tai kažkÄ patiesė J. B. automobilio bagažinėje, kur jį ir įkėlė. ViskÄ darė visi kartu su J. Å ., kurį telefonu iÅ¡kvietė A. B., bet kokius konkrečiai veiksmus kiekvienas jų atliko, neprisimena.

PrieÅ¡ įkeliant nužudytÄ jį į automobilį, dar iÅ¡kraustė jo kiÅ¡enes, paėmė lyg tai raktus ir telefonÄ . Kur padėjo Å¡iuos daiktus, neprisimena. Galėjo bÅ«ti, kad garaže jie jį nurengė, bet tiksliai taip pat neprisimena (t. 5, b. l. 142-146). IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes S. C. nurodė ir apklaustas 2015 m. rugsėjo 18 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ . Å ios apklausos metu jis paaiÅ¡kino, kad ankstesnės apklausos metu davė teisingus parodymus ir patvirtino, kad J. B. buvo nužudytas dėl to, jog bendradarbiavo su policija.

J. Å . tuo metu prekiavo narkotikais, o J. B. tokiÄ informacijÄ praneÅ¡davo policijai, nors ir pats užsiėmė nelegalia veikla – spirito, cigarečių, degalų kontrabanda. J. Å . sužinojo, kad dėl J. B. teikiamos informacijos policijai jam gresia suėmimas, todėl sprendė, kaip atsikratyti J. B., kad Å¡is netrukdytų jo veiklai. Jis pats nujautė, kad J. B. planuoja policijai perduoti dar ir jį su A. B. bei taip gauti sau naudos – toliau be kliūčių verstis kontrabanda. Kaip jie visi priėmė sprendimÄ nužudyti neprisimena, tačiau tai organizavo J.

Å ., o dalyvavo jis ir A. B.. J. Å . iÅ¡sakė mintį, kad reikia J. B. paÅ¡alinti. Konkrečiai detalių, kaip nužudys, neaptarinėjo, bet suvokė, kad nužudys J. B.. Be to, Å¡ios apklausos metu S. C. dar kartÄ patvirtino, kad jam susistumdžius su J. B. ir laikant šį sugriebus už apykaklės, A. B. sudavė nukentėjusiajam tris smÅ«gius metaliniu daiktu (plaktuku ar nedideliu kaltu) ir kad J. Å . atvykus į garaÅ¾Ä J. B. jau buvo negyvas, abejonių, kad Å¡is miręs, nekilo, nebuvo jokių gyvybės ženklų.

Taip pat S. C. parodė, kad dar iki įvykio žinojo, jog J. Å . miÅ¡ke, į kurį vežė J. B. kÅ«nÄ , buvo iÅ¡kasęs duobę. Jis pats tÄ kartÄ buvo kartu su Å¡iuo ir stebėjo, kad niekas neatvažiuotų. Jei įvykio dienÄ J. Å . nebÅ«tų atvykęs į garaÅ¾Ä , jis pats apytiksliai žinojo, kur vežti kÅ«nÄ (t. 5, b. l. 151-156). Tokius savo parodymus S. C. iÅ¡ esmės patvirtino ir tikrinant parodymus vietoje, tik Å¡io procesinio veiksmo metu, kaip ir vėliau vykusių akistatų su J.

Å . ir A. B. metu, jau ėmė teigti, kad įvykio dienÄ eidamas į J. B. garaÅ¾Ä nenumanė, kas gresia J. B., nežinojo, kad J. Å . dar prieÅ¡ įvykį miÅ¡ke, į kurį jie kartu buvo nuvykę, buvo iÅ¡kasęs duobę (t. 4, b. l. 183-187, t. 5, b. l. 161-164, t. 6, b. l. 181-185).Nuteistasis A. B. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad J. B. nežudė, tik tapo atsitiktiniu byloje nagrinėjamo įvykio liudininku. Jis parodė, kad J. B. pasiÅ«lius, pradėjo dirbti pas jį garaže. Kurį laikÄ jie kartu remontavo ir pirko automobilius, taip pat važiuodavo į BaltarusijÄ pirkti kuro.

Po kurio laiko sužinojo, kad J. B. veža iÅ¡ Baltarusijos spiritÄ . Konfliktinės situacijos su J. B. kildavo visiems, jam taip pat. Jis buvo prisiėmęs atsakomybę už savo merginÄ , kuri sudaužė J. B. automobilį, todėl kurį laikÄ važinėjo su pastaruoju į BaltarusijÄ ir nereikalaudavo už tai pinigų. Su laiku skolÄ iÅ¡mokėjo, bet J. B. manė kitaip, sakė, kad jis jam skolingas iki gyvenimo pabaigos. Jie ilgai pykosi dėl pinigų, J. B. atsiskaitydavo už darbÄ nesÄ Å¾iningai, todėl nusprendė su juo nebendrauti.

Tai buvo maždaug prieÅ¡ 4-6 mėn. iki įvykio. Netrukus iÅ¡ Italijos grįžo S. C., bet jis ir su Å¡iuo dar ilgai nebendravo, vėliau dar sužinojo, kad S. C. neigiamai apie jį atsiliepia. Netrukus paaiÅ¡kėjo, iÅ¡ kur toks neigiamas požiÅ«ris: aplinkybė, kad jis atsisakė dirbti ir bendrauti su J. B., turbÅ«t užgavo pastarojo ambicijas ir jis ėmė visiems sakyti, kad A. B. yra blogas žmogus. Po kurio laiko susitikęs su J. B. ir S. C. viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kino ir vėl sutiko važiuoti su J.

B. į BaltarusijÄ . Šį kartÄ jie turėjo vykti, kaip įprasta, užsipilti kuro, be to, susitikti su jo – A. B. – žmonėmis aptarti maÅ¡inų ir detalių pirkimo sÄ lygas. J. B. pasakė, kad ryte jis ateitų į garaÅ¾Ä . Kad važiuos ir S. C., nesakė. IÅ¡ ryto jis laukė prie garažo. Visureigiu atvažiavo J. B. su S. C.. Jie iÅ¡lipo, J. B. atrakino garažo duris. Kokia tvarka jie įėjo į garaÅ¾Ä , neprisimena, bet jam atrodo, kad jis įėjo paskutinis ir uždarė duris.

J. B. atidarė garaže stovėjusio automobilio Crysler galines dureles ir iÅ¡ bagažinės iÅ¡krovė kažkokį paketÄ . Tuo metu S. C. rankoje turėtu kažkokiu daiktu pasilenkusiam J. B. sudavė smÅ«gį į pakauÅ¡io sritį. Po smÅ«gio J. B. atsirėmė į bagažinę, susiėmė rankomis už galvos ir ėmė eiti nuo automobilio. S. C. užsimojo antrÄ kartÄ , bet kas vyko toliau nematė, nes pradėjo pykinti ir jis iÅ¡bėgo į laukÄ . Norėjo bėgti kuo toliau, bet priėjo garažų bendrijos pirmininkas A.

S. ir pasiteiravo, kur galima rasti J. B., sakė, kad dėl skolų jam belieka garaže atjungti vandenį. Praėjus kelioms minutėms prasivėrė garažo durys ir S. C. pakvietė jį. Kiek prisimena, J. B. gulėjo, jam ant galvos buvo užmautas polietileninis maiÅ¡as, apvyniotas virve. To momento, kai J. B. buvo riÅ¡amas, nematė, taip pat nematė, kur Å¡is krito ir į kÄ galėjo susižaloti. Kraujo nesimatė. Kas vyko toliau, neprisimena, nes buvo Å¡oko bÅ«senos. Neprisimena, kad į garaÅ¾Ä bÅ«tų atvažiavęs J.

Å .. Jis pastarajam iÅ¡ garažo neskambino ir jo ten nematė, pamatė tik prie miÅ¡ko. Jis kartu su S. C. įkėlė J. B. į jo džipo bagažinę. Tai buvo S. C. sumanymas. Keliant J. B. kÅ«nÄ , paklausė S. C., kodėl jis taip, o Å¡is atsakė „arba jis, arba mes“. Kai kėlė kÅ«nÄ , pastebėjo, kad J. B. gyvas. Nebuvo įsitikinęs, galėjo ir suklysti. Bet kai važiavo automobiliu, J. B. atsipeikėjo. Jis buvo arčiausiai J. B., sėdėjo ant galinės sėdynės ir girdėjo jo balsÄ , buvo įsitikinęs, kad Å¡is gyvas.

J. B. bandė kažkÄ pasakyti, judėjo, bandė iÅ¡silaisvinti iÅ¡ virvės. Nieko aiÅ¡kaus jis negalėjo pasakyti, nes jam per veidÄ buvo permesta virvė. Taip jiems važiuojant jis S. C. pasakė, kad nenori tame dalyvauti. Tuomet jį iÅ¡laipino prie posÅ«kio į miÅ¡kÄ ir liepė laukti. Ten jau buvo J. Å . automobilis. Pastarasis su S. C. sėdo į visureigį ir nuvažiavo į miÅ¡kÄ , o jis liko laukti. Maždaug po 20 min. jie sugrįžo. Tuomet jis ir S. C. sėdo į J. Å . automobilį, J.

Å . iÅ¡važiavo J. B. visureigiu ir taip jie visi grįžo į miestÄ . Vakare jį pakvietė susitikti. Visi susitiko bare, ten aptarė ir jam papasakojo istorijÄ , kuri turėjo toliau iÅ¡plisti, kad J. B. iÅ¡vyko į užsienį. Pastarasis turėjo daug priešų, skolų ir konfliktų, todėl tokia versija buvo įtikinama. Kai susitikę pradėjo kurti istorijÄ , kur dingo J. B., pradėjo suvokti, kas Å¡iam atsitiko. Iki to laiko jis iÅ¡ viso negalvojo, kad J. B. dingo. IÅ¡lipdamas iÅ¡ džipo buvo įsitikinęs, kad Å¡is gyvas.

Vėliau ir J. Å . patvirtino, kad miÅ¡ke J. B. dar buvo gyvas. Tuo metu jo santykiai su J. B. buvo įtempti, bet tokių minčių, kad reikia jį nužudyti, nebuvo. Tai, kad S. C. užpuolė J. B., jam buvo netikėta, garaže iki smÅ«gių sudavimo jokio konflikto nebuvo. Kodėl jis negynė J. B., negali paaiÅ¡kinti, gal pasimetė. Jei bÅ«tų pabėgęs ir pakvietęs policijÄ , tai bÅ«tų atsiliepę jo Å¡eimai ir jam pačiam. Kodėl S. C. sako, kad smÅ«gius J. B. sudavė jis, nežino.

Žino, kad J. B. drabužiai buvo sudeginti. Ar pats dalyvavo juos deginant, neprisimena, bet galėjo dalyvauti. S. C. kalbėjo, kad su J. B. reikia kažkÄ daryti, nes jis gali visus iÅ¡duoti. Tokius žodžius jis suprato, kad reikia bėgti ar baigti su juo visus santykius, arba atsargiai bendrauti. Ar buvo susitarimas tarp S. C. ir J. Å . nužudyti J. B., nežino, bet kadangi po įvykio atsirado J. Å ., tikriausiai susitarimas buvo. Jis pats jokiuose susitarimuose, pokalbiuose dėl J. B. nužudymo nedalyvavo. J. Å . jokių nurodymų, kad iÅ¡spręsti J.

B. problemÄ , jam nedavė. Jis tik pastebėjo, kad S. C. iÅ¡ Italijos grįžo agresyvesnis. Apie J. Å . ir J. B. santykius dėl narkotikų nieko nežinojo, negalvojo, kad J. B. gali tuo užsiimti (t. 7, b. l. 177, t. 8, b. l. 16-19). Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis A. B. nurodė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas byloje nagrinėjamų įvykių aplinkybes, tačiau pripažino jautęs baimę, kad J. B. gali jį įduoti policijai (t. 9, b. l. 176-181). Apklaustas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu Å¡is nuteistasis taip pat kiek kitaip aiÅ¡kino įvykio aplinkybes. 2016 m. vasario 10 d. vykusios apklausos metu be kitų aplinkybių jis nurodė, kad po to, kai susitaikė su S. C. ir J.

B., pastebėjo, jog S. C. vis dažniau iÅ¡reikÅ¡davo nepasitenkinimÄ J. B. elgesiu, nuolat kartojo, kad pastarasis jais naudojasi, jų dėka kaupia sau pinigus. Kita vertus, S. C. ir J. Å . liepė jam bendrauti su J. B., sakydami, kad reikia jį prilaikyti, nes jis pradės „judinti vandenis“. J. B. turėjo policijoje daug pažinčių, kai veždavo kontrabandÄ , jų niekada netikrindavo, pastarasis žinojo, kada reikia važiuoti. Tuo metu S. C. vis dažniau pradėjo sakyti, kad J. B. juos visus pasodins, kad reikia su juo kažkaip spręsti, kad jis juos pakiÅ¡.

Jis – A. B. jį ramino, kad jam nėra ko bijoti, nes niekuo neužsiima. Be to, A. B. parodė, kad nužudymo dienÄ susitikti ryte J. B. garaže ir vykti į BaltarusijÄ jis buvo susitaręs ne tik su J. B., bet ir su S. C.. Taip pat Å¡is nuteistasis parodė, kad jiems visiems jau bÅ«nant garaže J. B. pasilenkė kažkÄ paimti iÅ¡ automobilio bagažinės ir tuomet S. C. pasiėmė metalinį daiktÄ , panašų į raktÄ , ir juo kelis kartus ore pamojavo, lyg iÅ¡bandydamas. Tuo metu jis surėkė, kad Å¡is sustotų, bet S. C. sudavė kartÄ metaliniu raktu J.

B. per galvÄ , pakauÅ¡io srityje. J. B. suklupus, o po to laikantis už automobilio bandant eiti, S. C. tuo pačiu raktu sudavė J. B. dar vienÄ smÅ«gį, šį kartÄ per veidÄ , po ko J. B. nukrito, o jis, iÅ¡sigandęs, iÅ¡bėgo į laukÄ parÅ«kyti. Pasakodamas apie įvykius po J. B. iÅ¡vežimo į miÅ¡kÄ , A. B. teigė, kad susitikus tos pačios dienos vakare J. Å . pasakė, kad viskas gerai, kad taip reikėjo, įtikinėjo jį, kad J. B. yra blogis. Taip pat pasakė, kad jiems nieko nereikia žinoti, o visiems sakyti, kad tÄ rytÄ J.

B. kažkas paskambino, jis susiruošė bei iÅ¡važiavo ir daugiau jie jo nematė. Dėl automobilio J. Å . sukÅ«rė versijÄ , kad jam tas automobilis liko už skolas. J. Å . su S. C. dar jam pasakojo, kad kai jie nužudytÄ jį iÅ¡traukė iÅ¡ automobilio bagažinės, jis buvo gyvas, kad jie jį nurengė, kad S. C., rengdamas drabužius, dar sulaužė J. B. rankÄ , o J. Å . sudavė J. B. dar vienÄ ar du smÅ«gius kastuvu ar laužtuvu, kol Å¡is numirė. S. C. jam taip pat pasakė, kad jis su J.

Å . jau anksčiau buvo iÅ¡kasę J. B. duobę, o jiems važiuojant į miÅ¡kÄ S. C. dar Å¡aukė, kad duobė ilgai nelauks. Dar prisimena, kad po kelių dienų jis – A. B. – su S. C. grįžo į garaÅ¾Ä plauti kraujo. Kur liko nužudymo įrankis jis nežino ir nematė. Daiktus sudegino trise, gal kitÄ dienÄ po įvykio (t. 6, b. l. 117-121). Akistatos su S. C. metu A. B. taip pat parodė, kad nužudymo dienÄ garaže jis matė, kaip S. C., priėjęs prie J. B., kuris bandė iÅ¡ automobilio pasiimti kažkokius daiktus, sudavė Å¡iam vienÄ kartÄ per pakaušį daiktu, panaÅ¡iu į sunkų automobilinį raktÄ .

Po smÅ«gio J. B. sukniubo (vėliau A. B. patikslino, kad J. B. po pirmojo smÅ«gio liko stovėti), o S. C. jam dar kartÄ sudavė, bet kur pataikė, nematė. Jis iÅ¡ karto po to išėjo iÅ¡ garažo ir kas vyko toliau, nežino, J. Å . jis neskambino. Tos dienos vakare susitikus kavinėje J. Å . pasakojo, kad J. B. buvo labai gyvybingas, nes miÅ¡ke jam teko dar du kartus suduoti lyg tai montiruote, kad jį galutinai nužudytų. Konkrečiai po kieno suduotų smÅ«gių mirė J. B., nežino, bet visuomet buvo įsitikinęs, kad jį nužudė J.

Å ., nes jis pats įvykio dienos vakare jiems apie tai pasakė (t. 6, b. l. 181-185).Taigi iÅ¡ aptartų duomenų matyti, kad J. Å ., S. C. ir A. B. parodymai apie byloje nagrinėjamų įvykių eigÄ , kiekvieno iÅ¡ nuteistųjų atliktus veiksmus, nusikaltimo padarymo motyvus bei kitas aplinkybes proceso metu buvo nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taravo tarpusavyje, todėl vertinti juos kaip patikimus visa apimtimi apygardos teismas neturėjo pagrindo. Juolab, kad visi trys nuteistieji, teisminio bylos nagrinėjimo metu ėmę neigti dalį savo pačių ikiteisminio tyrimo metu nurodytų aplinkybių, iÅ¡ esmės negalėjo nurodyti jokių įtikinamų parodymų keitimo priežasčių, paaiÅ¡kinti, kodėl duodami parodymus ikiteisminio tyrimo metu, sau bei kitiems bendrakaltinamiesiems priskyrė veiksmus, kurių, kaip teigia, faktiÅ¡kai neatliko, nurodė vienas ar kitas aplinkybes, kurių, jų teigimu, nebuvo.

Apklaustas apeliacinės instancijos teisme nuteistasis J. Å . nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu už prisipažinimÄ jam buvo pažadėtas paleidimas į laisvę, už tokį pažadÄ jis galėjo pripažinti bet kÄ , todėl nurodė ir tokias aplinkybes, kurių iÅ¡ tiesų nebuvo, t. y. davė tik iÅ¡ dalies teisingus parodymus. Teisėjų kolegija tokį nuteistojo J. Å . aiÅ¡kinimÄ vertina kritiÅ¡kai. Nekyla abejonių, kad Å¡is nuteistasis, bÅ«damas praeityje ne kartÄ teistas, be to, sulaikytas už neteisėtÄ disponavimÄ labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų bei pasikėsinimÄ padaryti didelio kiekio psichotropinių medžiagų kontrabandÄ , negalėjo tikėtis, kad prisipažinęs dar ir dėl dalyvavimo tyčiniame nužudyme, bus paleistas į laisvę.

Akivaizdu, kad pastarasis suprato, jog Å¡iuo atveju jam teks atsakyti už visus padarytus nusikaltimus, tačiau tikėjosi, kad duodamas parodymus apie teisėsaugos institucijų neiÅ¡aiÅ¡kintÄ nusikaltimÄ , suÅ¡velnins savo atsakomybę. Taigi duoti tikrovės neatitinkančius parodymus, bent jau priskiriant sau tokius veiksmus bei vaidmenį, kurių realiai neatliko, J. Å . tikrai nebuvo suinteresuotas. S. C., aiÅ¡kindamas apie parodymų keitimo priežastis, apskritai apsiribojo teiginiais, kad Å¡iuo metu neprisimena, negali paaiÅ¡kinti arba galvoja, kad jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo ne visai teisingi, taip pat akcentavo savo sveikatos bÅ«klę po patirtų traumų.

Tačiau bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka buvo paskirta ir atlikta nuteistojo S. C. teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizė, kurios metu buvo nustatyta, jog S. C. nei jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu, nei Å¡iuo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir neserga, jis nebuvo ir nėra laikino psichikos veiklos sutrikimo bÅ«senoje, dėl savo psichikos bÅ«klės jis galėjo ir gali visiÅ¡kai suvokti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti, gali suprasti aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylos nagrinėjimui, ir duoti parodymus teisme, jokių žymesnių atminties ir dėmesio sutrikimų nėra (t. 9, b. l. 154-160).

Nuteistasis A. B. apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad 2016 m. vasario 10 d. įtariamojo apklausos protokole jo parodymai užfiksuoti neteisingai ir tai patvirtina šiame protokole įrašyta jo paties pastaba, tačiau toks nuteistojo aiškinimas neatitinka tikrovės. 2016 m. vasario 10 d. įtariamojo A. B. apklausos, kurioje dalyvavo tiek jo gynėjas, tiek vertėja, protokole yra A. B. ranka parašytas įrašas, kad apklausos protokolas jam buvo išverstas, iš jo žodžių užrašyta teisingai.

Jokių pastabų, kad protokole A. B. parodymai užfiksuoti neteisingai, nepareiÅ¡kė ir jo gynėjas (t. 6, b. l. 117-121). Taigi, esant tokių aplinkybių visumai, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju apygardos teismas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, pagrįstai kiekvieno iÅ¡ nuteistųjų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, rėmėsi tiek, kiek jie atitiko kitas faktines bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad teismų praktikoje situacijos, kai baudžiamojo proceso metu duodami skirtingi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra iÅ¡skirtinės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pabrėžęs, kad prieÅ¡taravimų tarp apklaustų asmenų, ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepaÅ¡alinimas savaime nereiÅ¡kia, kad byla negali bÅ«ti iÅ¡spręsta teisingai, kad byloje negali bÅ«ti priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

BylÄ nagrinėjantys teismai tokiais atvejais turi spręsti, kurie parodymai ar jų dalis laikytini patikimais. Tai teismai turi daryti analizuodami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ . Joks esminis BPK pažeidimas nėra padaromas, kai byloje esant prieÅ¡taringiems duomenims, teismas daro tinkamai motyvuotas, nors gynybai ir nepalankias iÅ¡vadas dėl byloje nustatytų aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-295-507/2016, 2K-379-303/2017 ir kt.).Å iuo konkrečiu atveju iÅ¡ baudžiamosios bylos matyti, kad joks ginčas nekyla dėl Å¡ių tiek visų trijų nuteistųjų parodymais, tiek ir jau pirmiau paminėtais objektyviais bylos duomenimis, užfiksuotais įvykio vietos apžiÅ«ros protokole bei specialisto iÅ¡vadose, nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių – kaltinime nurodytu laiku miÅ¡ke, esančiame Gražutės regioniniame parke, Ignalinos r., DÅ«kÅ¡to sen., prie Paberžuonės viensėdžio, buvo iÅ¡kasta duobė kÅ«nui paslėpti (dalyvavo J.

Å . ir S. C.). Netrukus J. B., S. C. ir A. B. susirinkus J. B. nuomojamame garaže, J. B. atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, t. y. buvo suduoti smÅ«giai į galvos sritį, nuo kurių J. B. prarado sÄ monę. IÅ¡ karto po J. B. sužalojimo į jo nuomojamÄ garaÅ¾Ä telefonu buvo iÅ¡kviestas ir atvyko J. Å .. Dar visiems bÅ«nant garaže J. B. ant kraujuojančios galvos buvo užmautas ir apriÅ¡tas virve polietileninis maiÅ¡as, suriÅ¡tos jo rankos. Po to visi trys nuteistieji įkėlė J. B. į jo visureigio bagažinę, iÅ¡vežė jį į miÅ¡kÄ , kur J.

Å ., A. B. bei S. C. stebint aplinkÄ , užkasė J. B. iÅ¡ anksto paruoÅ¡toje duobėje. Vėliau nuteistieji degino J. B. drabužius, plovė kraujo pėdsakus garaže ir automobilyje, aptarė versijÄ apie J. B. iÅ¡vykimÄ Ä¯ užsienį, o Å¡iai versijai sustiprinti iÅ¡ pastarojo buto iÅ¡nešė daiktus, kuriuos pagal sukurtÄ versijÄ J. B. dėl pinigų poreikio prieÅ¡ iÅ¡vykdamas, neva, pardavė. Taigi vien jau tokios faktiniais bylos duomenimis nustatytos įvykio aplinkybės, kad J. Å . ir S. C. nuvykus į Å¡alia Visagino miesto esantį miÅ¡kÄ iÅ¡kasama duobė kÅ«nui paslėpti, netrukus po to ankstų rytÄ garaže bÅ«nant J.

B., S. C. ir A. B. kyla konfliktas su J. B., kurio metu Å¡is sunkiai sužalojamas, tuoj pat į garaÅ¾Ä iÅ¡kviečiamas J. Å ., po to, dalyvaujant visiems trims nuteistiesiems, J. B. su ant sužalotos galvos užriÅ¡tu maiÅ¡u bei suriÅ¡tomis rankomis iÅ¡vežamas į miÅ¡kÄ , ten užkasamas iÅ¡ anksto paruoÅ¡toje duobėje, po to deginami jo drabužiai, atliekami kiti veiksmai, kad padarytas nusikaltimas nebÅ«tų atskleistas, leido teismui daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju visi trys nuteistieji veikė pagal iÅ¡ankstinį susitarimÄ , suderintais veiksmais, sÄ moningai siekdami vieningo sumanymo nužudyti J.

B.. Tai, kaip jau minėta, duodami parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, iÅ¡ esmės patvirtino nuteistieji J. Å . ir S. C., taigi apygardos teismas pagrįstai Å¡iuos jų parodymus įvertino kaip teisingus bei jais vadovavosi nustatydamas ir kitas byloje nagrinėjamų įvykių aplinkybes, o jiems prieÅ¡taraujančius jų pačių parodymus, duotus teisiamajame posėdyje, kaip ir nuteistojo A. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, neigiant J. B. nužudymo organizavimÄ , iÅ¡ankstinį susitarimÄ ir tyčiÄ nužudyti nukentėjusįjį, teisingai įvertino kaip pasirinktÄ gynybinę versijÄ , siekiant palengvinti savo bei bendrakaltinamųjų teisinę padėtį arba iÅ¡vengti atsakomybės už padarytÄ nusikaltimÄ .

Juolab, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu J. Å . iÅ¡kelta versija, jog jis, gavęs iÅ¡ G. R. nurodymÄ paÅ¡alinti J. B., pastarojo nužudymo neorganizavo, o tik kėlė įtampÄ tarp J. B. ir pas jį dirbusių S. C. bei A. B., nuolat kartodamas apie J. B. bendradarbiavimÄ su policija bei iÅ¡davystę, ir vien tik tokiais pasisakymais tikėjosi sukelti bei realiai sukėlė S. C. ir A. B. pasiryžimÄ nužudyti J. B., ar kad tik intuityviai jausdamas, jog įtampa tarp J. B. ir pas jį dirbančių S. C. ir A.

B. jau pasiekė tokį lygį, kad S. C. ir (arba) A. B. bet kuriuo metu, atsiradus menkiausiai dingsčiai, gali J. B. nužudyti, miÅ¡ke iÅ¡kasė duobę kÅ«nui paslėpti, yra akivaizdžiai iÅ¡galvota ir neįtikinanti. Taip pat vertintina ir nuteistojo S. C. teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡kelta versija, kad netrukus po duobės J. B. kÅ«nui paslėpti iÅ¡kasimo, konfliktas tarp jo ir J. B., kurio metu Å¡is buvo sunkiai sužalotas, kilo spontaniÅ¡kai ir neplanuotai. Nors teisminio bylos nagrinėjimo metu S. C. teigė apie miÅ¡ke iÅ¡kastÄ duobę nieko nežinojęs, tačiau tokie jo parodymai yra paneigti jau pirmiau aptartais nuteistojo J.

Å ., taip pat ir jo paties parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad apie J. Å . miÅ¡ke iÅ¡kastÄ duobę jam buvo žinoma, nes pastarajam kasant duobę jis stebėjo, kad neatvažiuotų paÅ¡aliniai žmonės, ir jei įvykio dienÄ J. Å . nebÅ«tų atvykęs į garaÅ¾Ä , jis ir pats bÅ«tų žinojęs, kur vežti J. B. kÅ«nÄ (t. 5, b. l. 151-156).Bylos duomenimis, nuteistasis J. Å . įvykio dienos rytÄ J. B. garaže nebuvo ir betarpiÅ¡kai fizinio smurto panaudojimo jo atžvilgiu nematė.

Tačiau ikiteisminio tyrimo metu Å¡is nuteistasis parodė, kad po įvykio S. C. ir A. B. jam pasakojo, jog J. B. nužudė suduodami smÅ«gius metaliniu įrankiu. Nuteistųjų S. C. ir A. B. parodymai dėl Å¡ių aplinkybių buvo prieÅ¡taringi. Nuteistasis S. C. teigė, kad garaže kilus konfliktui tarp jo ir J. B. bei jiems susistumdžius, smÅ«gius J. B. į galvÄ metaliniu įrankiu, po kurių Å¡is prarado sÄ monę, sudavė A. B.. Nuteistasis A. B. teigė, kad smÅ«gius metaliniu įrankiu J. B.

į galvÄ garaže be jokio preteksto sudavė S. C.. Esant tokiems prieÅ¡taringiems parodymams ir Å¡ių prieÅ¡taravimų nepavykus paÅ¡alinti nei atlikus akistatÄ tarp S. C. ir A. B., nei apklausus Å¡iuos nuteistuosius teisiamajame posėdyje, apygardos teismas, nustatydamas J. B. sužalojimo aplinkybes, taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kiek faktiniais bylos duomenimis pasitvirtino kitos nuteistųjų S. C. ir A. B. nurodytos byloje nagrinėjamų įvykių aplinkybės. Kaip jau minėta, nuteistojo S. C. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, iÅ¡ esmės atitiko nuteistojo J.

Š. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei kitas faktines bylos aplinkybes, o to negalima pasakyti apie nuteistojo A. B. parodymus. Nuteistasis A. B. viso proceso metu teigė, kad jis jokiuose pokalbiuose bei susitarimuose dėl J. B. nužudymo nedalyvavo ir buvo tik atsitiktinis J. B. nužudymo liudininkas. Tačiau toks jo aiškinimas prieštarauja ne tik pirmiau aptartiems nuteistųjų J. Š. bei S. C. parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, bet ir byloje nustatytiems aktyviems jo paties veiksmams slepiant J. B. nužudymo pėdsakus – kartu su J.

Å . ir S. C. vežė J. B. kÅ«nÄ Ä¯ miÅ¡kÄ , kur J. Å . užkasant nukentėjusįjį, stebėjo aplinkÄ , po to kartu su visais degino J. B. drabužius, plovė kraujo dėmes garaže, aptarinėjo J. B. dingimo versijÄ , jai sustiprinti iÅ¡nešė iÅ¡ nukentėjusiojo buto daiktus. Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde teigia, kad jis po įvykio kraujo J. B. garaže neplovė, tačiau šį teiginį paneigia ne tik kitų nuteistųjų, bet ir paties A. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad praėjus kelioms dienoms po įvykio jis su S. C. grįžo į J.

B. garaÅ¾Ä plauti kraujo (t. 6, b. l. 117-121). Nors nuteistasis A. B. nurodė, kad pirmiau aptartus veiksmus slepiant nusikaltimo pėdsakus jis atliko neturėdamas kitos iÅ¡eities, bijodamas dėl savo ir Å¡eimos narių saugumo, tačiau tuo pačiu, pats sau prieÅ¡taraudamas, teigė, kad, vežant J. B. kÅ«nÄ Ä¯ miÅ¡kÄ , jis S. C. nurodė nenorintis tame dalyvauti ir dėl to pakeliui buvo iÅ¡laipintas. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistasis A. B. nurodė, kad dalyvavo slepiant nusikaltimo pėdsakus, nes bijojo J.

Å ., tačiau tuo pačiu prieÅ¡taringai teigė, kad J. Å . į garaÅ¾Ä , iÅ¡ kurio į miÅ¡kÄ buvo iÅ¡vežtas J. B. kÅ«nas, įvykio dienÄ nebuvo atvykęs, jis pats apie kokį nors S. C. susitarimÄ su J. Å . nežinojo, pastarÄ jį pamatė tik laukiantį jų miÅ¡ke. Nors A. B. ir jo gynėjas teigia, kad J. Å . atvykimo į garaÅ¾Ä A. B. galėjo neprisiminti dėl jį iÅ¡tikusio Å¡oko, pamačius jam netikėtus S. C. veiksmus J. B. atžvilgiu, tokį apeliacinių skundų teiginį teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstÄ , nes, kaip matyti iÅ¡ nuteistojo A.

B. parodymų visumos, visas kitas įvykių, vykusių po J. B. sužalojimo garaže, aplinkybes pastarasis, duodamas parodymus, pasakojo pakankamai detaliai. Vertinti A. B. aiÅ¡kinimÄ , kad jis aktyviai dalyvavo slepiant nusikaltimo pėdsakus, bijodamas dėl savo artimųjų saugumo, kaip atitinkantį tikrovę, taip pat nėra pagrindo, nes pastarasis įvykio metu buvo iÅ¡situokęs (iÅ¡tuoka su pirmÄ ja sutuoktine įregistruota dar 2003 m. vasario 19 d., antroji santuoka sudaryta tik 2012 m. rugsėjo 28 d.), jo tėvai gyveno Klaipėdoje, taigi, akivaizdu, kad Visagine gyvenantiems J.

Å . ir S. C. apie jo Å¡eimos narius nieko nebuvo žinoma. Neatitinka kitų faktinių bylos duomenų ir A. B. nurodytos aplinkybės, kad jau po pirmojo S. C. J. B. suduoto smÅ«gio jį patį iÅ¡tiko Å¡okas, pasidarė bloga ir dėl to jis iÅ¡bėgo iÅ¡ garažo, kur sutiko garažų bendrijos pirmininkÄ A. S., ieÅ¡kojusį J. B. dėl skolos už garaÅ¾Ä . Apklaustas kaip liudytojas A. S. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad tokio atvejo nėra buvę. Nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniuose skunduose teigia, kad A.

S., praėjus ilgam laiko tarpui nuo įvykio, tokio eilinio susitikimo galėjo tiesiog neprisiminti, tačiau, kaip matyti Å¡io liudytojo parodymų, pastarasis kategoriÅ¡kai nurodė, kad, nepaistant praėjusio laiko tarpo, jis viskÄ gerai prisimena. Be to, kaip matyti iÅ¡ pačių nuteistųjų parodymų, konfliktas su J. B. pastarojo garaže įvyko spalio mėnesio pabaigoje ar lapkričio mėnesio pradžioje, anksti ryte. Taigi mažai tikėtina, kad tokiu metu garažų bendrijos pirmininkas ieÅ¡kotų skolininkų, juolab, kad kaip matyti iÅ¡ A.

S. parodymų, mokesčius už garažus mokėdavo jų savininkai, o ne nuomininkai, koks kad nagrinėjamu atveju buvo J. B., be to ir A. B. nurodytos frazės, kad jam belieka atjungti vandenį, A. S. negalėjo pasakyti, nes imtis tokių priemonių jis neturėjo galimybės (t. 7, b. l. 181). Nuteistojo A. B. gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Å¡io nuteistojo parodymus apie tai, kad jis, iÅ¡tiktas Å¡oko, iÅ¡bėgo iÅ¡ garažo, kur sutiko garažų bendrijos pirmininkÄ , patvirtino S. C., tačiau, bylos duomenimis, pastarasis nurodė tik tiek, kad J.

B. po suduotų smÅ«gių nukritus ant žemės, prie garažo buvo priėjęs kažkoks vyras, kurio jis pats nematė, ir kuris teiravosi J. B., bet A. B. Å¡io vyriÅ¡kio neprileido prie garažo ir pasakė, kad J. B. iÅ¡važiavo. Taigi aptarti S. C. parodymai niekaip nepatvirtina aplinkybės, kad įvykio metu A. B. buvo Å¡oko bÅ«senos, bet prieÅ¡ingai rodo, kad po J. B. sužalojimo A. B. elgėsi pakankamai Å¡altakraujiÅ¡kai. Jokie patikimi faktiniai bylos duomenys nepatvirtina ir A. B. aiÅ¡kinimo, kad tiek garaže, tiek ir vežant į miÅ¡kÄ J.

B. buvo gyvas, judėjo, leido garsus, bandė iÅ¡silaisvinti iÅ¡ virvių, o mirtinus sužalojimus patyrė miÅ¡ke nuo J. Å . suduotų smÅ«gių. Nuteistasis teigė, kad apie tai, jog J. B., suduodamas smÅ«gius miÅ¡ke, nužudė J. Å ., įvykio dienos vakarÄ jam Å¡is pats kartu su S. C. ir papasakojo, be to, Å¡ie nuteistieji jam nurodė, kad miÅ¡ke nurengiant J. B. S. C. dar nukentėjusiajam sulaužė rankÄ . Tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, rankos kaulų lūžis nukentėjusiajam nebuvo nustatytas, o ir kiti nuteistieji tokių J.

B. nužudymo aplinkybių nepatvirtino. Be to, kaip jau minėta, specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad galvos kaulų lūžiai (kaukolės skliauto ir pamato, veido kaulų lūžiai) J. B. buvo padaryti trimis trauminiais poveikiais ir nuo bet kurio iÅ¡ jų nukentėjusysis galėjo prarasti sÄ monę, nes jų padarymo metu galėjo bÅ«ti pažeistos smegenys. Aplinkybių, kad garaže J. B. buvo suduoti smÅ«giai į galvos sritį ir kad po jų pastarasis prarado sÄ monę, neneigė nei vienas iÅ¡ nuteistųjų.

Taigi akivaizdu, kad jau garaže J. B. buvo patyręs sunkiÄ galvos traumÄ . Be to, po sužalojimo padarymo nukentėjusiajam ant galvos buvo užmautas polietileninis maiÅ¡as ir jis užriÅ¡tas virve. Visos Å¡ios aplinkybės leidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad tokiomis aplinkybėmis J. B. ilgesnį laikÄ (kol į garaÅ¾Ä atvyko J. Å ., kol jis buvo įkeltas į automobilį ir nuvežtas į miÅ¡kÄ ) iÅ¡likti gyvas negalėjo, juo labiau negalėjo bÅ«ti „labai gyvybingas“, kaip teigė A.

B., dėl ko smurtauti prieÅ¡ jį dar bÅ«tų tekę ir J. Å .. Esant tokių aplinkybių visumai, apygardos teismas, nustatydamas J. B. sužalojimo aplinkybes, pagrįstai vadovavosi nuteistojo S. C. parodymais, kuriais remiantis logiÅ¡kai paaiÅ¡kinamas ir nuteistojo A. B. aktyvus dalyvavimas slepiant J. B. nužudymo pėdsakus, ir padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad J. B. sužalojimus, nuo kurių Å¡is mirė, garaže suduodamas smÅ«gius metaliniu įrankiu, padarė nuteistasis A. B.. Apygardos teismas nuosprendyje taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad A.

B., kuris teigė nusikaltimo pėdsakų slėpime dalyvavęs ir pabėgęs iÅ¡ Lietuvos vien dėl to, kad bijojo dėl savo ir artimųjų saugumo, ilgÄ laikÄ po įvykio gyvendamas užsienyje ir jau tikrai neturėdamas pagrindo bijoti, kad J. Å . ar S. C. su juo susidoros, taigi, turėdamas visas galimybes praneÅ¡ti apie jam žinomÄ prieÅ¡ J. B. padarytÄ nusikaltimÄ teisėsaugos institucijoms, to nepadarė, o tai tik dar kartÄ sustiprina iÅ¡vadÄ , kad pastarasis nebuvo atsitiktinis J. B. nužudymo liudininkas.Nuteistasis A.

B. teigia, kad teismas S. C. parodymus apie J. B. sužalojimo aplinkybes nepagrįstai pripažino patikimais, nes iš šių parodymų nėra aišku, kaip S. C. konflikto su J. B. metu galėjo tiksliai matyti jo – A. B. – veiksmus. Be to, toje vietoje, kur vyko konfliktas, vienu metu galėjo būti ne daugiau kaip du žmonės. Tokie apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvūs, nes nuteistasis nenurodo jokių argumentų, dėl ko S. C., konflikto metu stovėdamas priešais J. B., negalėjo pamatyti bei išgirsti, kaip A.

B., priėjęs J. B. iÅ¡ už nugaros, sudavė Å¡iam smÅ«gius metaliniu įrankiu ir kodėl garažo patalpoje, kur įvyko konfliktas, A. B. neturėjo galimybės prieiti prie konfliktuojančių S. C. ir J. B. bei suduoti pastarajam smÅ«gius. Be to, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, S. C. pirmiau paminėtas aplinkybes nurodė ne tik apklausiamas kaip įtariamasis ar bylÄ nagrinėjant teisme, bet ir parodymų patikrinimo vietoje procesinio veiksmo metu, kuomet įvykio vietoje, t. y. garaže, kurį nuomojo J.

B., parodė tiksliÄ vietÄ ir padėtį, kur konflikto metu stovėjo jis pats bei J. B., ant manekeno parodė, kaip A. B. sudavė nukentėjusiajam smÅ«gius ir kur pastarasis nuo suduotų smÅ«gių nukrito (t. 5, b. l. 161-169). Taigi, netikėti Å¡iais S. C. parodymais, kaip jau minėta, nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis S. C. aplinkybę, kad jis nematė arba neprisimena, kuo A. B. sudavė J. B., ir tai, kad pastarasis vežant jį automobiliu dar buvo gyvas, nurodė tik teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Tuo tarpu viso ikiteisminio tyrimo metu ne kartÄ apklaustas įtariamuoju, taip pat parodymų patikrinimo vietoje bei akistatos su A. B. metu, S. C. nuosekliai tvirtino matęs, kad A. B. J. B. smÅ«gius sudavė metaliniu daiktu, panaÅ¡iu į plaktukÄ , taip pat, kad J. B. jau garaže buvo miręs ir jam dėl to nekilo jokių abejonių. Dėl teisminio bylos nagrinėjimo metu duotų S. C. parodymų vertinimo teisėjų kolegija jau pasisakė Å¡iame nuosprendyje, todėl su tuo susijusių argumentų nekartoja.Apeliaciniuose skunduose teisingai pažymima, kad teismo medicinos ekspertas, atlikęs J.

B. palaikų tyrimÄ , negalėjo nustatyti pastarojo mirties priežasties bei atsakyti į klausimus, ar J. B. buvo užkastas gyvas, ar miręs ir kiek laiko jis galėjo gyventi po kÅ«no sužalojimų padarymo, kad Å¡iuo atveju nebuvo surastas nusikaltimo padarymo įrankis, įvykio vietoje – garaže – nebuvo paimti ir iÅ¡tirti kraujo pėdsakai, pirÅ¡tų atspaudai ir pan. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokiÄ situacijÄ lėmė pačių nuteistųjų aktyvÅ«s veiksmai, slepiant nusikaltimo pėdsakus, kuriant J.

B. dingimo versijÄ ir taip siekiant iÅ¡vengti atsakomybės už padarytÄ nusikaltimÄ . Tikrosios Å¡io nusikaltimo aplinkybės pradėjo aiÅ¡kėti tik praėjus daugiau kaip deÅ¡imčiai metų po įvykio, taigi surinkti pirmiau paminėtus įrodymus, kaip ir nustatyti tiksliÄ nukentėjusiojo mirties priežastį bei kitas apeliantų akcentuojamas aplinkybes, objektyviai nebuvo galimybių. Kita vertus, Å¡ios aplinkybės nereiÅ¡kia, kad nuteistųjų atžvilgiu negalėjo bÅ«ti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, juolab, kad pagal teismų praktikÄ specialisto (eksperto) iÅ¡vada (Å¡iuo atveju teismo medicinos) yra tik vienas iÅ¡ įrodymų Å¡altinių, kuri turi bÅ«ti vertinama kartu su kita bylos medžiaga ir neturi jokios preferencinės reikÅ¡mės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-57-697/2018).

A. B. apeliaciniame skunde teigia, kad nelogiÅ¡ka yra nusikaltimo padarymo vieta – garažas, Å¡alia kurio visÄ laikÄ buvo daug žmonių, jame buvo remontuojami automobiliai, veikė auto detalių parduotuvė, tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos, ir pats apeliantas niekuomet neneigė, kad J. B. buvo sužalotas bÅ«tent minėtame garaže. Be to, kaip jau minėta, konfliktas su J. B. garaže įvyko ankstų rytÄ , apie 7 val., spalio mėnesio pabaigoje arba lapkričio mėnesio pradžioje, J. B. nuomojamas garažas buvo garažų bendrijos pakraÅ¡tyje (liudytojo A.

S. parodymai), taigi, paÅ¡alinių žmonių atsiradimo tikimybė tokioje vietoje tikrai buvo nedidelė, kuo iÅ¡ esmės S. C. su A. B. ir pasinaudojo. Nuteistasis A. B. ir jo gynėjas apeliaciniuose skunduose teigia, kad A. B. neturėjo jokio motyvo žudyti J. B., nes pastarojo dėka gaudavo nuolatines pajamas. Motyvo žudyti J. B. nebuvimÄ apeliaciniame skunde akcentuoja ir nuteistasis S. C.. Teisėjų kolegija tokius apeliacinių skundų argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad J.

B. buvo nužudytas įtariant, jog pastarasis, vykdydamas savo piliečio pareigas, davė parodymus teisėsaugos institucijų pareigÅ«nams apie narkotikų platinimÄ Visagino mieste, t. y. manant, jog nukentėjusysis iÅ¡davė pareigÅ«nams asmenis, platinusius narkotikus Visagino mieste, įskaitant S. C. brolį D. C., ir už tai kerÅ¡ijant bei tuo pačiu baiminantis, kad jis gali iÅ¡duoti ir kitus nusikalstamas veikas vykdančius asmenis, įskaitant J. Å .. Tokia teismo iÅ¡vada pagrįsta byloje esančiais įrodymais.

Kaip matyti iÅ¡Â pačių nuteistųjų S. C. ir A. B. parodymų, taip pat kitų faktinių bylos duomenų, nors minėti nuteistieji dirbo J. B. ir gaudavo tam tikras pajamas, tačiau santykiai su pastaruoju buvo įtempti, nes J. B. buvo įžūlus, nesÄ Å¾iningai atsiskaitydavo už darbÄ . Be to, nuteistieji disponavo informacija, kad J. B. galimai iÅ¡davė pareigÅ«nams S. C. brolį D. C. ir kitus asmenis, platinusius Visagine narkotines medžiagas. IÅ¡ bylos duomenų matyti ir tai, kad tiek S. C., tiek A.

B. kartu su J. B. užsiėmė nelegalia veikla, t. y. spirito, degalų ir cigarečių kontrabanda, o nuteistojo J. Å . parodymai bei procesinių prievartos priemonių taikymo protokoluose užfiksuoti S. C. bei A. B. pasisakymai, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ne tik J. Å ., bet ir pastarieji galėjo bÅ«ti susiję dar ir su narkotinių medžiagų platinimu. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinių skundų teiginiai, kad A. B. ir S. C. neturėjo jokio motyvo baimintis dėl J. B. bendradarbiavimo su teisėsauga, taigi, ir motyvo nužudyti jį, yra nepagrįsti.

TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir procesinių prievartos priemonių taikymo metu užfiksuota S. C. kartu su juo kameroje buvusiam savo tapatybės neatskleidžiančiam asmeniui pasakyta frazė „neveltui jį užkasė, dviem frontais negalima dirbti, anksčiau ar vėliau ateina galas“ (t. 4, b. l. 16-21). Nuteistojo A. B. gynėjas apeliaciniame skunde taip pat ginčija teismo iÅ¡vadÄ , kad vienas iÅ¡ motyvų A. B. dalyvauti J. B. nužudyme buvo dar ir tai, kad pastarasis nepagrįstai manė, jog A. B. nėra galutinai atsiskaitęs už sudaužytÄ automobilį.

Gynėjas teigia, kad tai tėra prielaida, padaryta neiÅ¡siaiÅ¡kinus nei skolos dydžio, nei jos gražinimo aplinkybių, be to, A. B. teismui nurodė, kad skolÄ J. B. jis iÅ¡mokėjo laiku. IÅ¡ tiesų, kaip matyti iÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo, Å¡is nuteistasis davė tokius parodymus, tačiau tuo pačiu jis nurodė ir tai, kad J. B. manė kitaip, t. y. kad jis – A. B. jam skolingas iki gyvenimo pabaigos. Taigi, apygardos teismo iÅ¡vada, kad vienas iÅ¡ motyvų, paskatinusių A. B. dalyvauti J.

B. nužudyme, galėjo bÅ«ti ir pirmiau aptarta aplinkybė, paremta faktiniais bylos duomenimis. Nuteistojo A. B. gynėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad jo ginamajam nebuvo žinoma apie kokiÄ nors J. B. vykdomÄ pilietinę pareigÄ , t. y. apie bendradarbiavimÄ su teisėsaugos institucijomis, tačiau tokį apelianto teiginį paneigia vien jau pirmiau aptarti paties A. B. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuteistasis A. B. ir jo gynėjas apeliaciniuose skunduose, ginčydami Å¡io nuteistojo dalyvavimÄ inkriminuoto nusikaltimo padaryme, akcentuoja procesinių prievartos priemonių taikymo metu užfiksuotus A.

B. ir savo tapatybės neatskleidžiančio asmens pokalbius kameroje, kurių metu A. B. taip pat tvirtino tapęs tik atsitiktiniu J. B. nužudymo liudininku. Gynėjas savo skunde teisingai pažymi, kad pokalbių metu A. B. tikriausiai nebuvo žinoma apie techninių priemonių panaudojimÄ . Kita vertus, atsižvelgiant į labai ilgÄ laiko tarpÄ , praėjusį nuo nusikaltimo padarymo iki A. B. sulaikymo užsienio valstybėje bei jo perdavimo Lietuvos Respublikai pagal Europos areÅ¡to orderį, tai, kad apeliantų akcentuojamas pokalbis buvo užfiksuotas 2016 m vasario 13 d., t. y. jau po pirmosios A.

B. kaip įtariamojo apklausos, kurios metu pastarasis iÅ¡samiai iÅ¡dėstė savo pozicijÄ dėl jam reiÅ¡kiamo įtarimo (t. 4, b. l. 36-48, t. 6, b. l. 117-121), taip pat jau pirmiau aptartus kitus byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija pritaria apygardos teismo iÅ¡vadai, kad Å¡iuo atveju A. B. byloje užfiksuoto pokalbio su savo tapatybės neatskleidžiančiu asmeniu metu tiesiog iÅ¡dėstė savo iÅ¡ anksto apgalvotÄ Ä¯vykių versijÄ . Tai, kad A. B. pats buvo psichofiziologinio tyrimo Å¡ioje byloje iniciatorius, kaip ir jo asmenybę charakterizuojantys duomenys, taip pat negali bÅ«ti vertinamos kaip jo kaltę dėl dalyvavimo inkriminuotame nusikaltime paneigiančios aplinkybės.Nuteistasis A.

B. apeliaciniame skunde teigia, kad J. Å . galėjo susitarti su S. C. jį melagingai apkaltinti dalyvavus J. B. nužudyme, taip siekiant palengvinti savo teisinę padėtį. Tačiau byloje nėra tokių duomenų, kad J. Å . ar S. C. bÅ«tų suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti A. B. labai sunkaus nusikaltimo padarymu. Be to, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, J. Å . parodymus apie A. B. dalyvavimÄ J. B. nužudyme davė dar tuomet, kai S. C. nebuvo sulaikytas ir perduotas Lietuvos Respublikai pagal Europos areÅ¡to orderį (toliau – EAO), taigi, kokie nors susitarimai tarp J.

Å . ir S. C. atnaujinus ikiteisminį tyrimÄ Å¡ioje byloje negalėjo įvykti, kÄ iÅ¡ esmės patvirtina ir procesinių prievartos priemonių taikymo metu užfiksuota S. C. pasakyta frazė, kad J. Å . galėjo apkaltinti ne jį, o tÄ , kuris slapstosi, t. y. A. B. (t. 4, b. l. 16-21). Nuteistasis A. B. ir jo gynėjas apeliaciniuose skunduose daug dėmesio skiria A. B. psichofiziologinio tyrimo panaudojant poligrafÄ iÅ¡vadoms, teigdami, kad Å¡io tyrimo iÅ¡vados dėl A. B. sveikatos bÅ«klės tyrimo metu, galimo tyrimÄ atlikusių ekspertų suinteresuotumo ir kitų jų nurodomų aplinkybių negalėjo bÅ«ti pripažintos nuteistojo A.

B. kaltės įrodymu. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio, apygardos teismas A. B. psichofiziologinio tyrimo iÅ¡vadų nelaikė savarankiÅ¡ku įrodymu, patvirtinančiu Å¡io nuteistojo kaltę, jos lemiamos įtakos A. B. atžvilgiu priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį neturėjo. Å ias iÅ¡vadas teismas vertino tik kaip vienÄ iÅ¡ aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės sprendžiant A. B. parodymų apie byloje nagrinėjamų įvykių aplinkybes, patikimumo klausimÄ , todėl įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

Duomenų, kad Å¡iuo atveju atliekant tyrimÄ poligrafu bÅ«tų pažeista tokio veiksmo atlikimo tvarka, byloje nėra. Apeliaciniuose skunduose keliamos abejonės dėl A. B. sveikatos bÅ«klės įtakos tyrimo rezultatams, kitų Å¡io tyrimo tvarkos pažeidimų, buvo paneigtos teisiamojo posėdžio metu duotais tyrimÄ atlikusių specialistų L. K. ir R. S. paaiÅ¡kinimais. Apeliacinių skundų argumentų, kad tyrimÄ atlikę minėti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialistai, pateikdami iÅ¡vadas, galėjo bÅ«ti Å¡aliÅ¡ki A.

B. atžvilgiu, nepatvirtina jokie bylos duomenys.Nuteistojo J. Å . gynėjas, remdamasis teisiamojo posėdžio metu duotais Å¡io nuteistojo parodymais, teigia, kad Å¡iuo atveju J. Å . nepagrįstai pripažintas J. B. nužudymo organizatoriumi, nes jis tik sukurstė S. C. ir A. B. nužudyti J. B. bei padėjo jiems paslėpti pastarojo kÅ«nÄ , todėl J. Å . veiksmai turi bÅ«ti vertinami kaip kurstytojo ir padėjėjo. Be to, viena iÅ¡ esminių aplinkybių, gynėjo nuomone, paneigiančių teismo nustatytÄ J.

Å . vaidmenį byloje nagrinėjamo nusikaltimo padaryme, yra tai, kad J. Å . visus byloje nustatytus veiksmus atliko dėl to, kad „Smauglių“ nusikalstamos grupuotės lyderis G. R. suteikė jam informacijÄ apie J. B. bendradarbiavimÄ su policija ir nurodė spręsti Å¡iÄ problemÄ , t. y. davė nurodymÄ pastarÄ jį nužudyti. Teisėjų kolegija dėl nuteistojo J. Å . teisiamajame posėdyje iÅ¡keltos byloje nagrinėjamų įvykių versijos motyvus iÅ¡dėstė, todėl su tuo susijusių argumentų nekartoja.

IÅ¡ byloje surinktų įrodymų, kuriuos apygardos teismas pagrįstai įvertino kaip patikimus, matyti, kad Å¡iuo konkrečiu atveju J. Å ., siekdamas paÅ¡alinti J. B., Å¡iam nusikalstamam sumanymui įgyvendinti surado nusikaltimo vykdytojus - pas J. B. dirbusius S. C. ir A. B., įkalbėjo juos įvykdyti šį nusikaltimÄ , nurodydamas, kad J. B. bendradarbiauja su policija, iÅ¡davė S. C. brolį ir visiems jiems kelia pavojų, aptarė su S. C. ir A. B. galimus J. B. nužudymo bÅ«dus, pats paruošė vietÄ J.

B. kÅ«nui paslėpti, o S. C. ir A. B. realizavus nusikalstamÄ sumanymÄ ir apie tai jam praneÅ¡us, nedelsiant atvyko į įvykio vietÄ ir pats dalyvavo slepiant padaryto nusikaltimo pėdsakus bei davė dėl to nurodymus kitiems nuteistiesiems. Taigi Å¡iuo atveju J. Å . ne tik palenkė kitus asmenis daryti nusikalstamÄ veikÄ bei slėpė nusikalstamos veikos pėdsakus, bet ir parengė nužudymo įvykdymo ir nusikaltimo pėdsakų slėpimo planÄ , koordinavo kitų bendrininkų veiksmus nusikaltimo pėdsakų slėpimo etape.

BÅ«tent tokias įvykio aplinkybes, be pirmiau paminėtų aptartų byloje surinktų įrodymų, patvirtina ir 2015 m. spalio 22 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokole užfiksuotas 2015 m. rugsėjo 13 d. tarp nuteistojo S. C. ir kartu su juo kameroje buvusio asmens pokalbis, kurio metu S. C., be kita ko, nurodė, kad J. Å ., kurį jis įvardino kaip bendrininkÄ , kuris jį iÅ¡davė („bendrininkas normaliai duoda parodymus apie mane“), prastai suplanavo žmogžudystę, jei jis bÅ«tų planavęs pats, policija niekada nieko nerastų:

„nori padaryti, daryk pats <...> Jei aÅ¡ būčiau suplanavęs jie nieko nerastų“ (t. 4, b. l. 16-21). Apeliacinės instancijos teisme S. C. teigė, kad jis tokiÄ frazę pasakė, nes pareigÅ«nai pirmosios apklausos metu darė jam spaudimÄ ir liepė sakyti, kad jis planavo nužudymÄ , todėl po apklausos atėjęs į kamerÄ jis ir pasakė „kÄ aÅ¡ planavau, jei aÅ¡ būčiau planavęs, nieko jie nebÅ«tų radę“. Tačiau toks nuteistojo aiÅ¡kinimas neatitinka jau pirmiau paminėtame protokole užfiksuoto pokalbio turinio, vertinant jį kaip visumÄ .

Iš bylos taip pat matyti, kad pirmiau paminėtas pokalbis buvo užfiksuotas ne iš karto po S. C. pirmosios apklausos, bet praėjus parai laiko po jos. Be to, ir nužudymo organizavimu tuo metu, kaip ir vėliau, įtariamas buvo ne jis, bet J. Š., kuris ikiteisminiame tyrime šio savo vaidmens neneigė, taigi pareigūnams nebuvo jokios prasmės įtakoti S. C., kad ir jis prisipažintų atlikęs organizatoriaus vaidmenį. Nuteistojo J. Š. gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai nepatikėjo J.

Å . parodymais apie G. R. veiksmus tiek prieÅ¡ J. B. nužudymÄ , tiek ir po jo, ir nepagrįstai vadovavosi liudytojo G. R. parodymais – pastarasis nebuvo suinteresuotas sakyti teismui tiesÄ , nes tokiu atveju pats taptų kaltinamuoju Å¡ioje byloje. Teisėjų kolegija pažymi, kad parodymus apie J. Å . ir G. R. bendravimÄ davė tik Å¡ie du asmenys. J. Å . tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme teigė, kad bÅ«tent „Smauglių“ nusikalstamos grupuotės lyderis G. R. suteikė jam informacijÄ apie J.

B. bendradarbiavimÄ su policijÄ ir nurodė spręsti Å¡iÄ problemÄ , iÅ¡ ko jis suprato, kad turi pastarÄ jį nužudyti. Liudytojas G. R. tokį J. Å . aiÅ¡kinimÄ neigė, o savo veiksmus perimant iÅ¡ J. Å . visureigį, paaiÅ¡kino tuo, kad pastarasis kurį laikÄ Visagine prekiavo narkotikais be jo žinios (ko neneigė ir pats J. Å .), todėl turėjo susimokėti baudÄ , jokio kito turto iÅ¡ J. Å . jis nereikalavo. Jokių kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų arba paneigtų nuteistojo J.

Å . ar liudytojo G. R. pirmiau aptartus parodymus, byloje nėra. Nuteistojo J. Å . gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad J. Å . parodymus apie nurodymus perduoti visÄ J. B. turtÄ , gautus iÅ¡ G. R. jau po nužudymo, teisme patvirtino nuteistasis S. C., tačiau teisme Å¡is nuteistasis nurodė tik tiek, kad aplinkybę, jog reikia surinkti visus J. B. automobilius, jis sužinojo asmeniÅ¡kai iÅ¡ J. Å ., o ikiteisminio tyrimo metu apskirtai teigė apie J. Å . skolas ir kitas problemas nieko nežinojęs. Taigi vertinti S. C. teisme duotus parodymus kaip patikimai patvirtinančius J.

Å . nurodytas aplinkybes ir tuo pačiu paneigiančius liudytojo G. R. parodymus nėra pagrindo. Be to, kaip matyti iÅ¡ paties J. Å . parodymų, su J. B. jį supažindino ir nurodė kaip patikimÄ asmenį tos pačios nusikalstamos grupuotės nariai, todėl Å¡io nuteistojo aiÅ¡kinimas, kad G. R. jį apkaltino į narkotikų verslÄ Ä¯traukus iÅ¡davikÄ ir liepė pačiam spręsti Å¡iÄ problemÄ , kelia abejonių. Juolab, kad bylos duomenimis, J. Å . „Smauglių“ nusikalstamos grupuotės nariams jaučia tam tikrÄ nuoskaudÄ , kaip kad nurodė pats nuteistasis, „už sugadintÄ gyvenimÄ â€œ.

Dėl to, apklausiamas įtariamuoju, pirmosiose apklausose tyčiniu J. B. nužudymu jis melagingai apkaltino vienÄ iÅ¡ Å¡ios grupuotės narių. Dėl tos pačios priežasties J. Å . galėjo apkalbėti ir Å¡ios nusikalstamos grupuotės lyderį. Kita vertus, Å¡iuo atveju, net ir pripažinus, kad J. Å . nusikalstamÄ sumanymÄ nužudyti J. B. sÄ lygojo G. R. suteikta informacijÄ ar net iÅ¡ jo gautas nurodymas, Å¡ios aplinkybės niekaip nepaneigia pirmiau aptartų byloje surinktais įrodymais nustatytų J.

Å . nusikalstamų veiksmų, kurie visiÅ¡kai atitinka nusikalstamos veikos organizatoriaus požymius. Pripažinti jį tyčinio J. B. nužudymo kurstytoju ir padėjėju nebuvo ir nėra teisinio pagrindo. Juo labiau, esant pirmiau aptartiems bylos duomenims, nėra jokio pagrindo įvykį J. B. garaže vertinti kaip vykdytojų ekscesÄ . Nuteistojo J. Å . gynėjo apeliacinio skundo teiginys, kad S. C. ir A. B. veiksmai J. B. nužudymo dienÄ galėtų bÅ«ti vertinami kaip vykdytojo ekscesas, kurio J. Å . numatyti negalėjo ir jam nevadovavo, prieÅ¡tarauja ne tik pirmiau aptartiems vienas kitÄ papildantiems bylos įrodymams, bet ir paties apelianto skunde dėstomiems teiginiams, kad J.

Å . veiksmai apėmė tyčiÄ sukurstyti S. C. ir A. B. nužudyti J. B., o jiems jį nužudžius, padėti paslėpti lavonÄ .Pagal nužudymų bylose susiformavusiÄ teismų praktikÄ tais atvejais, kai kaltininkai supranta vieni kitų veiksmus, jiems pritaria, suvokia daromos veikos pobÅ«dį, numato, kad nuo tokių veiksmų nukentėjusysis gali mirti, laikoma, kad jie veikia kaip bendravykdytojai. Nėra bÅ«tina, jog kiekvienas iÅ¡ vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iÅ¡ jų.

Už tyčinį nužudymÄ asmenys atsako kaip bendrininkai ir tuo atveju, kai nukentėjusysis mirÅ¡ta ne nuo visų bendrininkų panaudoto smurto, tačiau visi bendrininkai turėjo tyčiÄ nužudyti ar neapibrėžtÄ tyčiÄ dėl padarinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275/2007, 2K-191/2008, 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-324/2009, 2K-398/2014). Kaip jau minėta, apygardos teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, teisingai nustatė, kad įvykio garaže metu J. B. smÅ«gius metaliniu įrankiu į nugarÄ ir galvÄ sudavė bei specialisto iÅ¡vada nustatytus sužalojimus, nuo kurių nukentėjusysis mirė, padarė A.

B.. Kita vertus, S. C. konflikto su J. B. metu taip pat smurtavo pastarojo atžvilgiu – ėmė su Å¡iuo stumdytis ir, sugriebęs už apykaklės jį laikė, taip atimdamas nukentėjusiajam galimybę prieÅ¡intis, kol pastarasis nuo A. B. suduodamų smÅ«gių susmuko ir prarado sÄ monę. Be to, faktiniai bylos duomenys sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad Å¡iuo atveju visi trys nuteistieji veikė pagal iÅ¡ankstinį susitarimÄ , turėdami tyčiÄ nužudyti J. B.. Vien tai, kad Å¡iuo atveju nebuvo sutarta tiksli nusikaltimo padarymo data, vieta ir bÅ«das, esant pirmiau aptartiems vienas kitÄ papildantiems duomenims, iÅ¡ankstinio visų trijų nuteistųjų susitarimo nužudyti J.

B. fakto niekaip nepaneigia. Taigi, Å¡iuo atveju teismas, pripažindamas S. C. J. B. tyčinio nužudymo bendravykdytoju, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų taip pat nepadarė. Atitinkamai teismas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ , kurio dydžio S. C. neginčija, pagrįstai priteisė ir iÅ¡ Å¡io nuteistojo, nes bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.279 straipsnio 1 dalis).Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo S. C. apeliacinio skundo argumentu, kad apygardos teismui nustačius, jog J.

B. buvo nužudytas S. C. susistumdžius su J. B. ir laikant jį sugriebus už rÅ«bų apykaklės ir taip atėmus nukentėjusiajam galimybę prieÅ¡intis, o A. B. metaliniu įrankiu sudavus ne mažiau kaip keturis smÅ«gius J. B. į nugarÄ ir galvÄ , taip padarant nukentėjusiajam specialisto iÅ¡vada nustatytus sužalojimus, nuo kurių nukentėjusysis vietoje mirė, nuosprendyje padarytos iÅ¡vados, kad Å¡iuo atveju nėra reikÅ¡minga, kuris iÅ¡ kaltinamųjų – S. C. ar A. B. – smogė nukentėjusiajam į galvÄ , nėra tinkamos.

Kita vertus, vien toks skundžiamo nuosprendžio trÅ«kumas nedaro jo nepagrįstu ir neteisėtu, nes, kaip jau minėta, teismo iÅ¡vados dėl įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių pagrįstos byloje surinktų teisėtu bÅ«du gautų, teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visetu, kuris, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, yra pakankamas pagrįsti kaltinimui pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 10 punktÄ organizavus tyčinį J.

B. nužudymÄ dėl jo asmens piliečio pareigų vykdymo J. Å . atžvilgiu ir kaltinimui pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 10 punktÄ tyčia nužudžius J. B. dėl jo piliečio pareigų vykdymo S. C. ir A. B. atžvilgiu. Apeliaciniuose skunduose pagrįstai ginčijama apygardos teismo iÅ¡vada, kad J. B. buvo nužudytas nuteistiesiems veikiant organizuota grupe, kuriÄ subÅ«rė J. Å ..Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ (BK 24 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į bendrininkų tarpusavio susitarimo pobÅ«dį, jų ryÅ¡ius, veiksmų bendrumÄ , suderinamumo lygį, organizuotumo laipsnį, iÅ¡skiriamos trys bendrininkavimo formos: bendrininkų grupė, organizuota grupė, nusikalstamas susivienijimas (BK 25 straipsnis 1 dalis). Kiekviena jų skiriasi savo pavojingumu, kurį žymi organizuotumo pobÅ«dis. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamÄ veikÄ daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iÅ¡ jų yra vykdytojai.

Organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vienÄ sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimÄ , atlieka tam tikrÄ užduotį ar turi skirtingÄ vaidmenį (BK 25 straipsnio 3 dalis (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija). Teismų praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimÄ , atsižvelgiama į rengto ar padaryto nusikaltimo (ar nusikaltimų) pobÅ«dį ir sudėtingumÄ , ar grupės nariai aptarė jo padarymo bÅ«dÄ , vietÄ , laikÄ ir kitus svarbius momentus, susitarė dėl kiekvieno užduoties ar vaidmens, numatė priemones, padedančias paslėpti nusikaltimo pėdsakus bei iÅ¡vengti atsakomybės, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2008, 2K-344/2010, 2K-7-96/2012, 2K-275/2012, 2K-453/2012, 2K-70/2014, 2K-159-746/2015); kad organizuotai grupei bÅ«dingas iÅ¡ankstinis susitarimas, kuris turi pasižymėti nelaikinumu, negali bÅ«ti vienkartinio pobÅ«džio, taip pat turi bÅ«ti nustatytas pastovumas, pasireiÅ¡kiantis grupės nusikalstamų ryÅ¡ių ilgalaikiÅ¡kumu ir tvirtumu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-297-942/2017); kad organizuotÄ grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, iÅ¡skiria vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas, kuriam bÅ«dingas nevienlaikiÅ¡kumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2012, 2K-304-942/2015, 2K-545-489/2015, 2K-103-976/2016).

Apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje iÅ¡vadÄ dėl organizuotos grupės buvimo grindė tuo, kad nuteistieji susitarė padaryti labai sunkų nusikaltimÄ â€“ J. B. nužudymÄ , kurį organizavo J. Å ., palaikė tarpusavio ryšį (į garaÅ¾Ä , kuriame buvo nužudytas J. B., buvo iÅ¡kviestas ir atvyko J. Å .), kiekvienas iÅ¡ jų atliko tam tikrÄ užduotį, apytiksliai numatė nužudymo laikÄ , iÅ¡ anksto paruošė vietÄ kÅ«nui paslėpti, vėliau, siekdami iÅ¡vengti atsakomybės, kartu ėmėsi ir kitų veiksmų.

Nuteistieji sÄ moningai siekė vieningo sumanymo nužudyti J. B. ir kryptingai veikė bei įgyvendino savo tikslÄ . Tačiau, kaip jau minėta, pagal galiojančiÄ teismų praktikÄ , nustatant organizuotos grupės požymį, be kitų aplinkybių, reikÅ¡mingų konstatuojant bendrininkavimÄ , turi bÅ«ti įvertinamas apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumas, nusikaltimo padarymo vietos, laiko, bÅ«do planavimas, aiÅ¡kus ir nevienlaikiÅ¡kas vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas, iÅ¡ankstinis susitarimas turi pasižymėti nelaikinumu, bÅ«ti nevienkartinio pobÅ«džio, o grupės nusikalstami ryÅ¡iai – ilgalaikiÅ¡kumu ir tvirtumu.

Nagrinėjamu atveju nėra duomenų apie tarp J. Å ., S. C. ir A. B. susiformavusius ilgalaikius ir tvirtus nusikalstamus ryÅ¡ius. Vien ta aplinkybė, kad S. C. su A. B., veikusiems pagal iÅ¡ankstinį susitarimÄ , nužudžius J. B., į garaÅ¾Ä buvo iÅ¡kviestas ir atvyko nužudymÄ organizavęs J. Å ., su kuriuo kartu buvo slepiami nusikaltimo pėdsakai, nėra pakankama konstatuoti organizuotos grupės nariams bÅ«dingų tarpusavio ryÅ¡ių susiformavimÄ . Nors nuteistieji, kaip minėta, veikė pagal iÅ¡ankstinį susitarimÄ , tačiau jų suplanuotas vienas labai sunkus nusikaltimas, kaip ir Å¡io nusikaltimo pėdsakų slėpimas buvo pakankamai primityvÅ«s, nuo nuteistųjų susitarimo dėl nusikaltimo padarymo iki nusikalstamo sumanymo įgyvendinimo praėjo nedaug laiko.

Be to, byloje nėra duomenų, kad J. Å ., S. C. ir A. B. bÅ«tų susitarę dėl konkretaus nusikaltimo padarymo bÅ«do, vietos, laiko, numatę nusikalstamos veikos padarymo bei nusikalstamos veikos pėdsakų slėpimo priemones, iÅ¡skyrus tai, kad nužudytojo kÅ«nas bus užkastas miÅ¡ke, aiÅ¡kiai pasiskirstę vaidmenis ir užduotis. Bylos duomenimis nustatyta, kad susitarimas buvo nužudyti J. B. ir jo kÅ«nÄ užkasti miÅ¡ke, J. Å . paaiÅ¡kinus kitiems nuteistiesiems, kad pats to daryti negali. Po tokio susitarimo, nuteistieji tiesiog laukė tinkamo momento nusikaltimui įvykti, o nukentėjusiojo iÅ¡vykimo iÅ¡ Lietuvos versijÄ sukÅ«rė jau po nusikaltimo padarymo.

Visos Å¡ios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, rodo, kad byloje nagrinėjamÄ nusikaltimÄ padariusi asmenų grupė nebuvo tokio organizuotumo lygio, kad bÅ«tų galima jÄ pripažinti organizuota grupe, todėl Å¡i bendrininkavimo forma nuteistiesiems inkriminuota nepagrįstai. Teisėjų kolegija nustato, kad nuteistieji nusikaltimÄ padarė veikdami bendrininkų grupe, todėl panaikina ir nusikalstamų veikų kvalifikavimÄ pagal BK 25 straipsnio 3 dalį bei keičia apygardos teismo nuosprendį Å¡ioje dalyje dėl teismo iÅ¡vadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms ir netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 328 straipsnio 1 ir 3 punktai).

Nuteistasis S. C. nesutinka ir su jam paskirta bausme, mano, kad teismas neatsižvelgė į bausmės skyrimui reikÅ¡mingÄ aplinkybę, t. y. pernelyg ilgÄ proceso trukmę, ir nepagrįstai netaikė jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Nuteistasis A. B. ir jo gynėjas apeliaciniuose nesutikimo su paskirta bausme motyvų nepateikia, tačiau nuteistasis A. B., ginčydamas teismo iÅ¡vadas dėl jo kaltės, nurodo, kad teismas neatsižvelgė į pateiktus jo Å¡eiminę padėtį apibÅ«dinančius dokumentus, teigiamas charakteristikas, duomenis apie jo sveikatos bÅ«klę ir kitas, jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes.

Nuteistojo J. Å . gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai jo ginamÄ jį pripažino pavojingu recidyvistu ir neatsižvelgė į tai, kad pastarasis davė parodymus, kurių pagrindu buvo surastas J. B. lavonas, surasti ir užkardyti kiti nusikaltimo vykdytojai. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie apeliacinių skundų argumentai taip pat nepagrįsti.BK 41 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui.

Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvenimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. KitokiÄ bausmę teismas gali paskirti tik esant BK 62 straipsnyje ar 54 straipsnio 3 dalyje nustatytiems pagrindams. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ .

Individualizuojant bausmę, visoms Å¡ioms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ jų neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinė dominuojanti reikÅ¡mė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-432-2014, 2K-69-942/2016, 2K-239-303/2016 ir kt.). Skiriant bausmę turi bÅ«ti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi bÅ«ti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už Å¡iÄ veikÄ nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra.

Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-6/2013, 2K-391/2013 ir kt.). Konkretus teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iÅ¡, pavyzdžiui, kaltininko pozicijų, bet ir atsižvelgiant į nubaudimo adekvatumÄ padarytai veikai, ja pažeistoms ir įstatymų saugomoms vertybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-625/2010, 2K-351-222/2015).

Nuteistieji J. Å ., S. C. ir A. B. padarė nusikaltimÄ Å¾mogaus gyvybei, numatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 10 punkte (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), kurį baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir už jo padarymÄ numato tik labai griežtÄ terminuoto laisvės atėmimo bausmę nuo penkerių iki dvideÅ¡imties metų arba laisvės atėmimÄ iki gyvos galvos. Nuteistųjų nusikalstamais veiksmais buvo sukelti neatkuriami padariniai – atimta žmogaus gyvybė, nusikaltimas buvo iÅ¡ anksto suplanuotas, jo padarymui panaudotas metalinis įrankis.

Visi trys nuteistieji veikė tiesiogine tyčia, J. Å . buvo Å¡ios nusikalstamos veikos organizatorius, S. C. ir A. B. – vykdytojai. Bylos duomenimis, nuteistasis J. Å . Å¡ioje byloje inkriminuotÄ nusikaltimÄ padarė bÅ«damas jau ne kartÄ teistas už įvairius nusikaltimus, įskaitant kvalifikuotÄ nužudymÄ , be to, lygtinio paleidimo metu, neatlikęs už pirmiau įvykdytÄ nužudymÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės. 2005 m. balandžio 4 d. teismo nutartimi sugrÄ Å¾inus J. Å . į laisvės atėmimo įstaigÄ atlikti neatliktos bausmės dalies bei 2012 m. balandžio 4 d. teismo nutartimi jį paleidus lygtinai, jau 2013 m. spalio 18 d.

Visagino miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymu J. Å . buvo paskirti teismo įpareigojimai, o 2014 m. balandžio 29 d. Visagino miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu jis pripažintas kaltu pagal BK 245 straipsnį dėl jam paskirtų teismo įpareigojimų nevykdymo 2013 m. gruodžio 6 d., 2014 m. sausio 25 d. ir vasario 1 d.. Be to, tuo pačiu metu, t. y. 2014 m. sausio – vasario mėnesiais, J. Å . padarė sunkų ir labai sunkų nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, bei pasikėsino padaryti sunkų nusikaltimÄ ekonomikai ir verslo tvarkai, už kuriuos jau yra nuteistas įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu (t. 4, b. l. 182-189, t. 5, b. l. 14-15, 16-19, 20-26, 31-35).

Taip pat jis ne kartÄ baustas administracinėmis nuobaudomis (t. 5, b. l. 36-41), jam nustatytas emociÅ¡kai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas (t. 5, b. l. 48-53). Nuteistasis yra vedęs, turi dukrÄ , tačiau, kaip matyti iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotų jo sutuoktinės N. Å . parodymų, jau ilgÄ laikÄ kartu su Å¡eima negyveno, bet palaikė ryšį su dukra, bÅ«damas laisvėje epizodiÅ¡kai dirbo (t. 2, b. l. 84, t. 4, b. l. 180, t. 5, b. l. 56). Apeliacinės instancijos teismui buvo pateikta Marijampolės pataisos namų meistro iÅ¡duota J.

Å . charakteristika, kurioje nurodyta, kad nuteistasis pataisos namuose dirba, atsakingai ir kruopščiai atlieka paskirtas darbo užduotis, rodo iniciatyvÄ tobulėti savo specialybėje, mokosi profesinio rengimo centre (t. 9, b. l. 196). Apygardos teismo pagrįstai nustatyta J. Å . atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ ir joje dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nuteistasis S. C. praeityje neteistas, nebaustas administracine tvarka, į psichikos sveikatos ir narkologinę įskaitas neįraÅ¡ytas, nusikalstamos veikos padarymo metu ir vėliau Lietuvoje oficialiai nedirbo, iÅ¡situokęs (t. 6, b. l. 32-34, 36-37, 39, 41-45, 46), kitų jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nuteistasis A. B., po nusikaltimo padarymo iÅ¡vykęs į užsienį ir apsigyvenęs Vokietijoje, dirbo, antrÄ kartÄ sukÅ«rė Å¡eimÄ , Å¡iuo metu turi tris vaikus (du iÅ¡ pirmosios santuokos ir vienÄ iÅ¡ antrosios), taip pat turi sveikatos problemų (serga arterine hipertenzija, hepatitu C), į psichikos sveikatos ir narkologinę įskaitas neįraÅ¡ytas (t. 6, b. l. 189-190, 191-192, 197-200, t. 7, b. l. 30-34, 48-51, 55-56, t. 8, b. l. 40-41, 44-68). Kita vertus, bylos duomenys patvirtina, kad Å¡ioje byloje inkriminuotÄ nusikaltimÄ A.

B. padarė turėdamas neiÅ¡nykusį ir nepanaikintÄ teistumÄ už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , oficialiai nedirbo, buvo baustas administracinėmis nuobaudomis (t. 7, b. l. 39-40, 43, 44-46, 57). Ä®vertinus pirmiau aptartų nuteistųjų asmenybes apibÅ«dinančių ir kitų bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas pagrįstai J. Å . pripažino socialiai pavojingu ir, atsižvelgęs į kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį (padarytas tyčinis baigtas labai sunkus nusikaltimas), nuteistojo vaidmenį darant nusikaltimÄ (nusikaltimo organizatorius), pagrįstai, vadovaudamasis BK 27 straipsnio nuostatomis, pripažino J.

Å . pavojingu recidyvistu bei padarė teisingas iÅ¡vadas, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus Å¡iam nuteistajam griežtÄ baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikaltimÄ , sankcijoje numatytÄ terminuoto laisvės atėmimo bausmę, griežtesnę negu sankcijoje nustatytas Å¡ios bausmės vidurkis (56 straipsnis), o nuteistiesiems S. C. ir A. B. – laisvės atėmimo bausmes, atitinkančias sankcijoje nustatytas Å¡ios bausmės vidurkį. Tokio dydžio bausmės atitinka BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, įvertinus ir nustatytÄ mažiau pavojingÄ bendrininkavimo formÄ â€“ bendrininkų grupę.

Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, tinkamai motyvavęs bausmės rÅ«Å¡ies ir dydžio parinkimÄ , konstatavęs, kad nuteistiesiems S. C. ir A. B. turi bÅ«ti paskirtas baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikaltimÄ , sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, nuteistiesiems S. C. ir A. B. paskyrė keturiolikos metų laisvės atėmimo bausmes, kurios savo dydžiu gerokai virÅ¡ija BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje, galiojusios nusikalstamos veikos padarymo metu, nustatytÄ dvylikos metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vidurkį, todėl Å¡ioje dalyje skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai paskirtų bausmių (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

S. C. ir A. B. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 10 punktÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės mažinamos iki dvylikos metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių. Proporcingai mažinama ir nuteistajam J. Å . pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 10 punktÄ paskirta penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmė, nustatant jos trukmę trylika metų ir Å¡eÅ¡is mėnesius, kuri virÅ¡ija inkriminuoto baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikaltimo padarymo metu, sankcijoje nustatytÄ bausmės vidurkį.Nuteistojo J.

Å . gynėjas, ginčydamas teismo sprendimÄ pripažinti nuteistÄ jį pavojingu recidyvistu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas be pagrindo J. Å . įvertino kaip socialiai pavojingÄ , nes, pasak gynėjo, emociÅ¡kai nestabilios asmenybės sutrikimas J. Å . buvo bÅ«dingas jo jaunam amžiui, kai tik formavosi jo asmenybė, tačiau nebÅ«dingas J. Å ., sulaukusiam 40 metų. Toks nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentas prieÅ¡tarauja byloje esančiam J. Å . teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės aktui, iÅ¡ kurio matyti, kad emociÅ¡kai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvus tipas bei adaptacijos sutrikimas, kurie netrukdė nuteistajam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, nuteistajam nustatyti ne tik inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, bet ir Å¡iuo metu.

Nuteistojo gynėjas taip pat nurodo, kad atlikęs bausmę už ankstesnį nužudymÄ ir išėjęs į laisvę, J. Å . rÅ«pinosi savo Å¡eima, tačiau tokio apelianto teiginio nepatvirtina jokie bylos duomenys. Nuteistojo sutuoktinės parodymai liudija tik tai, kad dar 2005 metais, kai J. Å . pabėgo į RusijÄ , jų tarpusavio santykiai jau buvo paÅ¡liję, jie kartu negyvena, bendrauja labai retai. Aplinkybė, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ar bÅ«damas suimtas, nepadarė naujų nusikalstamų veikų, bÅ«damas laisvėje epizodiÅ¡kai dirbo, kaip ir nuteistojo nurodytos priežastys, dėl kurių jis teigia vėl turėjęs imtis nusikalstamos veiklos, nepaneigia skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vados dėl jo pavojingumo visuomenei.

Vadovaujantis BK 62 straipsnio 4 dalimi, teismas asmeniui, dalyvavusiam tyčia nužudant gali paskirti mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ numatyta mažiausia bausmė, ar laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už sankcijoje nustatytÄ Å¡ios bausmės vidurkį, kai asmuo pripažintas pavojingu recidyvistu, tik tuo atveju, jei tas asmuo prisipažino dėl visų savo padarytų nusikalstamų veikų, aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytÄ tyčinį nužudymÄ , ir nustatyta, kad nužudymas padarytas dėl grasinimo ar prievartos arba kaltininko kaip bendrininko vaidmuo nužudant buvo antraeilis, arba veika nutrÅ«ko rengiantis nužudyti ar kėsinantis nužudyti.

Nagrinėjamu atveju, duomenų, kurie leistų konstatuoti, kad J. Å . J. B. nužudymÄ organizavo dėl grasinimo ar prievartos, nėra. J. Å . vaidmuo nusikaltimo padaryme nebuvo antraeilis, nusikalstamas sumanymas nužudyti J. B. buvo įgyvendintas, taigi, veika nenutrÅ«ko rengimosi ar pasikėsinimo stadijoje. Be to, ir nuteistojo J. Å . parodymus apie byloje nagrinėjamų įvykių aplinkybes vertinti kaip aktyvų padėjimÄ atskleisti padarytÄ tyčinį nužudymÄ BK 62 straipsnio 4 dalies prasme nėra pagrindo.

Nors, kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje pažymėjo apygardos teismas, be J. Å . prisipažinimo J. B. nužudymas taip ir nebÅ«tų iÅ¡aiÅ¡kintas, tačiau, kaip jau minėta, J. Å ., duodamas pirminius parodymus, J. B. nužudymu apkaltino su Å¡iuo nusikaltimu nesusijusį asmenį, taip suklaidindamas pareigÅ«nus, be to, ir nurodęs tikrÄ sias byloje nagrinėjamų įvykių aplinkybės, vėliau duodamas parodymus vėl ėmė juos keisti, menkindamas tiek savo paties, tiek kitų bendrininkų vaidmenį inkriminuojamo nusikaltimo padaryme.

Taigi, Å¡iuo atveju taikyti J. Å . BK 62 straipsnio 4 dalies nuostatų nebuvo ir nėra teisinio pagrindo. Nuteistasis S. C. apeliaciniame skunde teisingai pažymi, kad pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė, priklausomai nuo baudžiamojoje byloje nustatytų bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių, gali bÅ«ti pagrindas Å¡velninti bausmę, o tam tikrais atvejais – ir taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijÄ , tiek pagal formuojamÄ Lietuvos teismų praktikÄ galimybė Å¡velninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su proceso ilgumu, bet su nepagrįstai pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtina kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausiÄ bylos procesÄ .

Kriterijai, kuriais remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismas vertina, ar proceso trukmė atitinka Konvencijos reikalavimus, yra suformuluoti daugelyje Å¡io teismo iÅ¡nagrinėtų bylų ir paprastai jie yra bylos sudėtingumas, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys, institucijų veiksmai organizuojant bylos procesÄ , proceso reikÅ¡mė persekiojamam asmeniui (pvz., taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo trukmė ir t. t. (2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto prieÅ¡ SuomijÄ , peticijos Nr. 19348/04; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 53161/99; ir kt.).

Be to, teismų praktikoje pabrėžiama, kad iÅ¡vadÄ dėl konkretaus proceso atitikties ar neatitikties Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimams visada lemia ne izoliuotas atskiro kriterijaus, bet jų visumos vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-109/2013, 2K-55-895/2015, 2K-296-788/2017 ir kt.). Å ioje baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dar 2005 m. kovo 3 d., tačiau nenustačius nusikalstamos veikos požymių, 2013 m. balandžio 24 d. buvo nutrauktas. 2014 m. gruodžio 10 d. atnaujinus ikiteisminį tyrimÄ , J.

Å . apie įtarimÄ buvo praneÅ¡ta 2014 m. gruodžio 12 d. (t. 4, b. l. 72), S. C. ir A. B. įtariamaisiais buvo pripažinti tik 2015 m. gegužės 19 d., jų paieÅ¡ka paskelbta 2015 m. birželio 5 d. (t. 5, b. l. 78-79, 89, t. 6, b. l. 52-53, 61). S. C. užsienio valstybėje pagal iÅ¡duotÄ EAO faktiÅ¡kai buvo sulaikytas 2015 m. rugsėjo 2 d., nutarimas pripažinti įtariamuoju jam įteiktas ir jis pirmÄ kartÄ apklaustas 2015 m. rugsėjo 12 d. (t. 5, b. l. 78-79, 89, 119, 121,128-129), A. B. užsienio valstybėje pagal iÅ¡duotÄ EAO faktiÅ¡kai sulaikytas 2015 m. gruodžio 14 d., nutarimas pripažinti įtariamuoju jam įteiktas ir jis pirmÄ kartÄ apklaustas 2016 m. vasario 10 d. (t. 6, b. l. 52-53, t. 6, b. l. 87-88, 117-121).

Kaltinamasis aktas buvo suraÅ¡ytas 2016 m. gegužės 19 d. ir byla perduota Panevėžio apygardos teismui. Apkaltinamasis nuosprendis priimtas 2016 m. gruodžio 9 d., t. y. praėjus kiek daugiau nei metams laiko nuo S. C. sulaikymo. Apeliacinės instancijos teisme byla buvo nagrinėjama vienerius metus, tokiÄ proceso trukmę lėmė objektyvios priežastys – nuteistajam S. C. buvo paskirta ir atlikta teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizė, mirus vienam iÅ¡ teisėjų kolegijos narių, byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama iÅ¡ naujo.

Taigi, esant tokių aplinkybių visumai, Å¡iuo atveju konstatuoti S. C., kaip ir kitų nuteistųjų teisės į įmanomai trumpiausiÄ bylos procesÄ pažeidimÄ ir dėl to Å¡velninti jiems paskirtas bausmes nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 ir 3 punktais, n u s p r e n d ž i a:Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendį pakeisti.Panaikinti J.

Å ., S. C. ir A. B. nusikalstamų veiksmų kvalifikavimÄ pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir nustatyti, kad J. Å . nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 24 straipsnio 4 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 10 punkte, ir S. C. bei A. B. nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 10 punkte, padarė veikdami bendrininkų grupe. J. Å . pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 10 punktÄ (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 13 (trylikos) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinti su Panevėžio apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo 11 (vienuolikai) metų bausme ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 16 (Å¡eÅ¡iolikai) metų ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.

Pirmus 5 (penkerius) bausmės metus paskirti atlikti kalėjime, o kita bausmės dalį – pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2016 m. gruodžio 9 d. J. Å . į paskirtÄ bausmę įskaityti jo laikino sulaikymo ir suėmimo laikÄ nuo 2014 m. vasario 12 d. iki 2016 m. birželio 29 d. bei pagal Panevėžio apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. nuosprendį atliktos bausmės dalį. S. C. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 10 punktÄ (2000 m. rugsėjo 26 d.

įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 12 (dvylikos) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių. A. B. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 10 punktÄ (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 12 (dvylikos) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                  Jolanta Čepukėnienė Daiva Pranytė-Zalieckienė Algimantas Valantinas