666fa8ff-da09-45b3-8ad3-fe29402d7fc3 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-725-178/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00302-2017-0Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.5. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 13 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas PoÅ¡kus teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo D. Å . atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 23 d. nutarties, kuria iÅ¡ dalies tenkintas praÅ¡ymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo D.

Å . ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrorodeo“ dėl turtinės žalos (nuostolių) atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Byloje sprendžiamas klausimas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo pagrįstumo. IeÅ¡kovas D. Å . kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei UAB „Agrorodeo“, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės 277 046,02 Eur turtinei žalai atlyginti, 6 proc. procesinių palÅ«kanų bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o atleisti jį nuo likusios dalies žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį mokėjimo. Nurodo, kad už ieÅ¡kinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 2 946 Eur, tačiau jis neturi finansinių galimybių jo viso sumokėti. IeÅ¡kovui priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas bei visos pinginės lėšos yra areÅ¡tuotos kreditoriams vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimus bei taikant laikinÄ sias apsaugos priemones. IeÅ¡kovas dėl taikomo itin didelės apimties areÅ¡to/vykdomų iÅ¡ieÅ¡kojimų neturi galimybės disponuoti nei jam priklausančiu turtu, nei piniginėmis lėšomis, neturi lėšų normaliai vykdyti žemės Å«kio veiklos ir gauti pajamų.

Ūkinė veikla faktiÅ¡kai yra įšaldyta, o Ukmergės rajono apylinkės teisme ir Vilniaus apygardos teisme (kaip apeliacinėje instancijoje) yra sprendžiamas klausimas dėl ieÅ¡kovo fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Esant sudėtingai materialinei padėčiai ir neturint finansinių galimybių sumokėti itin didelį žyminį mokestį už teikiamÄ ieÅ¡kinį, negali bÅ«ti apribojamas ieÅ¡kovo teisės kreiptis į teismÄ teisminės savo civilinių teisių gynybos įgyvendinimas, juolab, kai Konstitucijoje ir kituose įstatymuose yra deklaruojama visų asmenų teisės kreiptis teismÄ užtikrinimas.

IeÅ¡kovas yra sumokėjęs 100 Eur žyminį mokestį, o nuo likusio 2 846 Eur žyminio mokesčio dalies praÅ¡o atleisti arba atidėti papildomo žyminio mokesčio sumokėjimÄ iki teismo sprendimo priėmimo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 23 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies – atleido ieÅ¡kovÄ nuo 1 423 Eur žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį sumokėjimo bei nustatė ieÅ¡kovui terminÄ sumokėti 1 423 Eur žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį ir pateikti teismui mokėjimÄ patvirtinančius įrodymus.Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovui visas priklausantis nekilnojamasis turtas, turimos transporto priemonės bei piniginės lėšos yra areÅ¡tuotos.

Tačiau, teismo vertinimu, ieÅ¡kovas savo turtinės padėties dėl turimų piniginių santaupų iÅ¡samiai nepagrindė. Nors pagal pateiktus dokumentus ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės neturi piniginių lėšų, tačiau LITEKO duomenimis ieÅ¡kovas yra (buvo) inicijavęs (ar dalyvavo) ne vienÄ bylÄ , kuriÄ veda (-ė) per advokatÄ , kas iÅ¡ esmės neatitinka jo deklaruojamos turtinės padėties. IÅ¡ LITEKO duomenų taip pat matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartimi yra palikta nepakeista Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis, kuria atsisakyta ieÅ¡kovui iÅ¡kelti bankroto bylÄ .

Minėtose nutartyse konstatuota, kad per 2013-2014 metus pareiÅ¡kėjas galėjo uždirbti apie 197 762,47 Eur, tačiau nėra aiÅ¡ku, kur tos lėšos buvo panaudotos, o pareiÅ¡kėjas, pateikdamas duomenis apie savo finansinę bÅ«klę, buvo nesÄ Å¾iningas. Taip pat konstatuota, kad byloje yra pakankamai duomenų iÅ¡vadai, kad 2015-2016 metais pareiÅ¡kėjas slėpė nuo kreditorių savo tikrÄ jÄ turtinę padėtį. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad atleisti/atidėti ieÅ¡kovui beveik nuo viso mokėtino žyminio mokesčio (minusavus 100 Eur) nėra pakankamo pagrindo.

Teismo vertinimu, teisinga ir protinga yra atleisti ieÅ¡kovÄ nuo pusės už ieÅ¡kinį mokėtino žyminio mokesčio, o likusiÄ Å¾yminio mokesčio dalį įpareigoti sumokėti. III. Atskirojo skundo argumentai IeÅ¡kovas (toliau – apeliantas) atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 23 d. nutarties dalį, kuria apeliantas įpareigotas sumokėti 1 423 Eur žyminį mokestį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – praÅ¡ymÄ tenkinti visiÅ¡kai ir atleisti apeliantÄ nuo visos likusios dalies žyminio mokesčio už pateiktÄ ieÅ¡kinį mokėjimo arba perduoti klausimÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas, neįvertinęs praÅ¡yme dėl atleidimo nuo likusios dalies žyminio mokesčio nurodytų aplinkybių ir pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų visumos, nepagrįstai ir neteisėtai padarė iÅ¡vadÄ , kad naudojimasis advokato teisme pagalba iÅ¡ esmės neatitinka apelianto deklaruojamos turtinės padėties. Teismų praktikoje konstatuota, kad aplinkybė, jog naudojamasi laisvai samdomo advokato pagalba, negali bÅ«ti priežastis neatleisti asmens nuo žyminio mokesčio bei tuo pačiu spręsti, kad asmens turtinė padėtis yra gera.

Teismo iÅ¡vada, kad pagal pateiktus dokumentus apeliantas iÅ¡ esmės neturi jokių pinginių lėšų, prieÅ¡tarauja kitai teismo iÅ¡vadai, kad apeliantas neva iÅ¡samiai nepagrindė savo turtinės padėties dėl turimų pinginių santaupų. Apeliantas pateikė visus įmanomus gauti raÅ¡ytinius įrodymus, pagrindžiančius jo turimų piniginių lėšų kiekį (jų neturėjimÄ ): banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us su duomenimis apie pinigų likučius, iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ Turto areÅ¡to aktų registro, iÅ¡ kurio matyti, kad visas apelianto turtas areÅ¡tuotas, VSDFV Panevėžio skyriaus pažymÄ apie draudžiamÄ sias pajamas.

Teismas nenurodė, kokių duomenų ir konkrečių įrodymų apeliantas nepateikė ar galėjo pateikti. Teismas nepagrįstai vadovavosi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartyje ir 2016 m. gruodžio 19 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartyje konstatuotomis aplinkybėmis ir padarytais vertinimais. Be to, Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartyje konstatuota, kad apeliantas yra nemokus, tačiau teismas į Å¡iÄ aplinkybę neatsižvelgė. Teismas turi vadovautis aktualiais duomenimis, pagrindžiančiais apelianto finansinę padėtį, o ne prieÅ¡ 3-4 metus galimai buvusiais.

Jeigu apelianto finansinė bÅ«klė nebÅ«tų tokia sunki ir jis bÅ«tų pajėgus dengti tiek skolinius įsipareigojimus kreditoriams, tiek sumokėti žyminį mokestį, tuomet apeliantas nebÅ«tų kreipęsis į teismÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Apeliantas neturi finansinių galimybių mokėti iÅ¡laikymo savo vieninteliam nepilnamečiui sÅ«nui, dėl ko Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7062- 812/2016 priteisė iÅ¡ apelianto iÅ¡laikymo periodinėmis iÅ¡mokomis įsiskolinimÄ .Teismas nesivadovavo įsiteisėjusiomis bei prejudicinę galiÄ turinčiomis Vilniaus apygardos teismo nutartimis, kuriomis buvo prieÅ¡ingai nei skundžiama nutartimi iÅ¡spręstas apelianto atleidimo nuo žyminio mokesčio klausimas (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2085-619/2016; 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2964-392/2016).

Apeliantas pateikė teismui visus įmanomus dokumentus ir duomenis apie savo turtinę padėtį. Dėl visam jo turtui taikomų areÅ¡tų jis negali juo disponuoti, nebegali vykdyti Å«kininko veiklos, gauti pajamų, t. y. neturi finansinių galimybių sumokėti itin didelio žyminio mokesčio.Byloje nėra duomenų, jog ateityje apelianto turtinė padėtis pagerėtų ar kad jis Å¡iuo metu negali sumokėti viso žyminio mokesčio dėl laikinai susidariusių kliūčių. Todėl teismo atsisakymas atleisti apeliantÄ nuo visos likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo, yra nepagrįstas ir neteisėtas.Dėl sudėtingos materialinės padėties negali bÅ«ti apribojamas apelianto teisės kreiptis į teismÄ teisminės savo civilinių teisių gynybos įgyvendinimas.

Juolab, kai Konstitucijoje ir kituose įstatymuose yra deklaruojama visų asmenų teisės kreiptis teismÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis (CPK 338 str.).Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iÅ¡ dalies tenkintas praÅ¡ymas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas netenkintinas.Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau pažymėtina, kad Å¡i teisė negali bÅ«ti aiÅ¡kinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du, nes teisė kreiptis į teismÄ yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismÄ asmeniui.

Viena tinkamo kreipimosi į teismÄ sÄ lygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kuriÄ turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Ä®statymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių vieÅ¡ajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrÄ dalį valstybės iÅ¡laidų, skirtų teismams iÅ¡laikyti, skatinti Å¡alis ieÅ¡koti taikių ginčų sprendimo bÅ«dų ir pan.CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį (CPK 80 str.) bei atleidimo nuo viso ar dalies žyminio mokesčio mokėjimo sÄ lygas ir tvarkÄ (CPK 83 str.), kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo.

Nagrinėjamu atveju už pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 2 946 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.). Apeliantas sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio, o nuo likusios žyminio mokesčio dalies – 2 846 Eur, mokėjimo prašė jį atleisti. Pirmosios instancijos teismas atleido apeliantÄ nuo 1 423 Eur žyminio mokesčio mokėjimo bei įpareigojo apeliantÄ sumokėti likusiÄ 1 423 Eur žyminio mokesčio dalį. Apeliantas, kvestionuodamas skundžiamÄ nutartį, teigia, kad teismo atsisakymas atleisti apeliantÄ nuo visos likusios dalies (2 846 Eur) žyminio mokesčio mokėjimo yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes dėl visam jo turtui taikomų areÅ¡tų jis neturi finansinių galimybių sumokėti viso žyminio mokesčio, o dėl sunkios turtinės padėties negali bÅ«ti apribotos jo teisės kreiptis į teismÄ .

Taigi, byloje spręstinas klausimas, ar yra pagrindas atleisti apeliantÄ nuo 2 846 Eur žyminio mokesčio dalies, t. y. didesnės nei 96 proc. žyminio mokesčio dalies sumokėjimo.Pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį asmens praÅ¡ymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡ dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. PraÅ¡ymas iÅ¡ dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi bÅ«ti motyvuotas. Prie praÅ¡ymo turi bÅ«ti pridėti įrodymai, patvirtinantys praÅ¡ymo pagrįstumÄ (CPK 12 str., 178 str.).

Ä®statymo leidėjas nėra pateikęs baigtinio sÄ raÅ¡o aplinkybių, į kurias turėtų bÅ«ti atsižvelgiama vertinant asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar pateikti argumentai ir įrodymai yra pakankami jį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Savo diskrecijos teisę teismas įgyvendina vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CPK 3 str. 7 d.). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad žyminis mokestis neturėtų riboti galimybės kreiptis į teismÄ ir ginti savo interesus, kartu jis turi paskirtį saugoti antrÄ jÄ proceso (ginčo) Å¡alį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis.

Tai reiÅ¡kia, kad asmens pareiga sumokėti žyminį mokestį negali bÅ«ti aiÅ¡kinama ar suprantama tik kaip galimybė jam patirti iÅ¡laidas, nesukeliančias jokių finansinių nepatogumų. PrieÅ¡ingai, bÅ«tent žyminio mokesčio dydis turėtų bÅ«ti paskata asmeniui tinkamai įvertinti savo reikalavimo bei jį pagrindžiančių įrodymų pagrįstumÄ ir nuspręsti, ar yra pagrindas kreiptis į teismÄ dėl pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynimo. Todėl, sprendžiant klausimÄ dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, bÅ«tina įvertinti ir sumokėtos bei mokėtinos žyminio mokesčio dalies, nuo kurios mokėjimo praÅ¡oma atleisti bylos Å¡alį, proporcingumÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1423/2014, 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-888/2014).Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai gali leisti daryti iÅ¡vadÄ , jog apelianto turtinė padėtis laikytina sudėtinga, jam priklausantis turtas yra areÅ¡tuotas.

Tai patvirtina ir Ukmergės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2FB-2531-1040/2016 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis, kuria atsisakyta iÅ¡kelti apeliantui fizinio asmens bankroto bylÄ , konstatuotos aplinkybės, kad Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalies prasme apeliantas yra nemokus. Minėtos aplinkybės sudaro pagrindÄ spręsti klausimÄ dėl apelianto atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, kÄ pagrįstai ir padarė pirmosios instancijos teismas.Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad apeliantas savo turtinės padėties dėl turimų piniginių santaupų iÅ¡samiai nepagrindė bei įvertinęs įsiteisėjusioje Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartyje nurodytas aplinkybes – per 2013-2014 metus apeliantas galėjo uždirbti apie 197 762,47 Eur, 2015-2016 metais apeliantas slėpė nuo kreditorių savo tikrÄ jÄ turtinę padėtį bei buvo nesÄ Å¾iningas pateikdamas duomenis apie finansinę bÅ«klę, sprendė, kad yra pagrindas atleisti apeliantÄ nuo mažesnės nei praÅ¡oma mokėtino žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį dalies (1 423 Eur).

Apeliantas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo kitokioms išvadoms nei padarė pirmosios instancijos teismas. Sutiktina su apeliantu, kad teismas turi vadovautis apelianto turtinę padėtį pagrindžiančiais aktualiais duomenimis, o ne prieš 3-4 metus galimai buvusiais. Tačiau įsiteisėjusioje Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartyje nustatytos aplinkybės taip pat nėra nereikšmingos vertinant apelianto galimybes sumokėti žyminį mokestį.

Minėtoje nutartyje nustatyta, jog apeliantas Ukmergės rajono apylinkės teismui, nagrinėjusiam jo bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ , pateikė ne visus duomenis apie savo turtinę padėtį bei turtinę padėtį slėpė nuo kreditorių. Be to, pažymėtina, kad apeliantas, nors ir nurodo, jog nebegali vykdyti Å«kininko veiklos bei gauti pajamų, yra darbingo amžiaus (42 metai), byloje nėra duomenų apie jo negalėjimÄ dirbti ar jo sveikatos sutrikimus, todėl neabejotina, kad apeliantas turi galimybę dirbti bei gauti pajamas.

Nors aplinkybė, jog naudojamasi advokato pagalba, negali bÅ«ti priežastis neatleisti asmens nuo žyminio mokesčio, tačiau pažymėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas tokio praÅ¡ymo pagrįstumÄ , įvertina įrodymų visumÄ ir sprendžia dėl asmens galėjimo sumokėti įstatymo nustatyto dydžio ar atitinkamÄ jo dalį žyminio mokesčio. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad ir tai, jog apeliantas yra atstovaujamas advokato jo paties inicijuotose, taip pat jo atžvilgiu inicijuotose bylose (LITEKO, galimai neatitinka jo deklaruojamos turtinės padėties.CPK 83 straipsnio 3 dalis nustato, kad asmuo nuo žyminio mokesčio mokėjimo gali bÅ«ti atleidžiamas (tik) iÅ¡ dalies, iÅ¡skyrus 83 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, kai žyminio mokesčio mokėti asmuo apskritai neprivalo.

Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad jei apelianto turtinė padėtis iš tikrųjų yra itin sunki iš esmės ar jis, kaip teigia esant labai reikšminga, negali turimu turtu disponuoti dėl objektyvių priežasčių, jis gali naudotis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo teikiamomis lengvatomis ir tokiu atveju žyminio mokesčio jam mokėti apskritai nereikėtų (paminėto įstatymo 11 str. 2 d., 12 str. 6 p., 14 str. 2 d.).

Å iuo atveju teismas apelianto praÅ¡ymÄ iÅ¡ dalies patenkino, nustatydamas jam pareigÄ sumokėti pusę mokėtino žyminio mokesčio, t.y. atleido nuo ženklios mokėtino mokesčio dalies. Apelianto sumokėtas 100 Eur yra beveik 30 kartų mažesnis nei mokėtinas arba tik 3,5 proc. nuo mokėtino. Tik tokio „simbolinio“ mokesčio nustatymas ieÅ¡kinio sumos dydžio kontekste iÅ¡ esmės reikÅ¡tų faktinį atleidimÄ nuo žyminio mokesčio, ko CPK 83 straipsnio 3 dalis nenumato. Kaip minėta, LITEKO duomenimis apeliantas jau yra/buvo inicijavęs ne vienÄ teisminį ginÄÄ .

Tai, jog apeliantas kai kuriose bylose anksčiau buvo atleistas beveik nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo, nesudaro pagrindo ir nagrinėjamu atveju taip pat iÅ¡spręsti apelianto atleidimo nuo žyminio mokesčio klausimÄ . Dėl pirmiau nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad yra pagrindas apeliantÄ atleisti nuo 1 423 Eur (48 proc.) žyminio mokesčio dalies mokėjimo (CPK 83 str. 3 d.). Atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies ar numatyti dar mažesnę mokėtino žyminio mokesčio sumÄ pagrindo nėra, prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų paneigti tikslai, kurių siekia įstatymų leidėjas, numatydamas pareigÄ sumokėti žyminį mokestį.

Todėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį sumokėjimo terminas pasibaigė, apeliantui nustatytinas naujas terminas žyminiam mokesčiui sumokėti (CPK 115 str. 2 d., 316 str. 3 d.).Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Nustatyti ieÅ¡kovui D.

Å . naujÄ terminÄ - iki 2017 m. balandžio 25 d. - sumokėti likusiÄ 1 423 Eur žyminio mokesčio dalį už ieÅ¡kinį bei pateikti pirmosios instancijos teismui mokėjimÄ patvirtinančius įrodymus.   Teisėjas                                                                                                                                  Alvydas PoÅ¡kus