666bf38f-455d-4aeb-b4d7-a107d7a903fc · KlaipÄdos apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedAdministracinÄ byla Nr                                                                                     AdministracinÄ byla Nr. I-1781-609/2017Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01229-2017-9Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.;  37.2; 55.1; 55.1.3.(S) K L A I P Ä D O S A P Y G A R D O SA D M I N I S T R A C I N I S T E I S M A S SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 7 d.KlaipÄda KlaipÄdos apygardos administracinio teismo teisÄja EglÄ KiaurakytÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo V.
Legislator headnote
AI generated666bf38f-455d-4aeb-b4d7-a107d7a903fc · KlaipÄdos apygardos administracinis teismas: teisÄs pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), taÄiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybÄ atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dÄl žalos atlyginimo (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs) gali bÅ«ti patenkinamas, nustaÄius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų: pareiÅ¡kÄjo nurodytos valdžios institucijos neteisÄtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kÄjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisÄtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos.
Full text
AdministracinÄ byla Nr                                                                                     AdministracinÄ byla Nr. I-1781-609/2017Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01229-2017-9Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.;  37.2; 55.1; 55.1.3.(S) K L A I P Ä D O S A P Y G A R D O SA D M I N I S T R A C I N I S T E I S M A S SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 7 d.KlaipÄda KlaipÄdos apygardos administracinio teismo teisÄja EglÄ KiaurakytÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo V.
S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai KlaipÄdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo.             Teismas, n u s t a t Ä : pareiÅ¡kÄjas V. S. skundu praÅ¡o iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos KlaipÄdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau â KlaipÄdos AVPK), jam priteisti 800 Eur neturtinÄs žalos atlyginimÄ . Skunde (b.l. 3-4, 16) nurodÄ, jog nuo 2015 m. lapkriÄio mÄnesio įvairiais laikotarpiais KlaipÄdos AVPK areÅ¡tinÄje, esanÄioje adresu JÅ«ros g. 1, KlaipÄdoje (toliau â ir AreÅ¡tinÄ), jis buvo laikomas 9 paras sÄ lygomis, kurios neatitiko sveikatos ir higienos normų reikalavimų.
Teigia, jog kamerose lubos ir sienos buvo supelijusios, atsilupÄs tinkas, grindys buvo nuolat Å¡lapios, o per maÅ¾Ä kameros langÄ nepatekdavo nei oras, nei Å¡viesa. Nurodo, kad lova, stalas ir spintelÄ buvo surÅ«dijÄ, Äiužinys ir patalynÄ buvo neÅ¡varÅ«s, drÄgni ir dvokiantys. Pažymi, jog dÄl nepakankamo natÅ«ralaus ir dirbtinio apÅ¡vietimo pablogÄjo jo regÄjimas. Nurodo, jog sanitarinis mazgas buvo įrengtas prie kameros durų ir nebuvo atitvertas nuo likusios patalpos, todÄl gamtinius reikalus tekdavo atlikti matant kitiems nuteistiesiems ir pareigÅ«nams.
Teigia, jog duÅ¡o patalpų lubos ir sienos buvo supelijusios, dažnai nebÅ«davo karÅ¡to vandens. PabrÄžia, kad dÄl tokių antisanitarinių, žeminanÄių ir nepriimtinų laikymo sÄ lygų buvo pažeminta jo garbÄ ir orumas, dÄl ko jis ne kartÄ kreipÄsi į psichologÄ . Nurodo, kad jam padaryta neturtinÄ Å¾ala pasireiÅ¡kÄ emocine depresija, dvasiniu sukrÄtimu, pablogÄjusia sveikata, kas sudaro pagrindÄ neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimui. AtsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos KlaipÄdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepime į skundÄ (b.l. 21-23) nurodyta, jog su skundu nesutinkama ir praÅ¡oma skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .
Teigiama, jog AreÅ¡tinÄ, buvo rekonstruota dviem etapais: 1999 m. birželio mÄn. atlikta joss 1-ojo padalinio, 1-osios dalies rekonstrukcija, o 2005 m. vasario mÄn. â 2-osios dalies rekonstrukcija. Pažymima, jog AreÅ¡tinÄ buvo pripažinta tinkama eksploatacijai ir veikÄ iki 2015 m. gruodžio 27 d.. Teigiama, jog dÄl netinkamų laikymo sÄ lygų pareiÅ¡kÄjas su skundais ar praÅ¡ymais nesikreipÄ, taip pat nepateikÄ Ä¯rodymų, jog netinkamos laikymo sÄ lygos sukÄlÄ neigiamus iÅ¡gyvenimus, sveikatos sutrikimus.
Pažymima, jog pareiÅ¡kÄjo laikymo AreÅ¡tinÄje sÄ lygos atitiko 2009 m. rugsÄjo 29 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2009 âPolicijos areÅ¡tinÄs: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ (toliau â ir HN 37:2009) nustatytus reikalavimus, taip pat nuo 2015 m. lapkriÄio 1 d. įsigaliojusias Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjÅ«Äio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintas Lietuvos higienos normas HN 134:2015 âLaisvÄs atÄmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai" (toliau â ir HN 134:2015).
KlaipÄdos visuomenÄs sveikatos centras patikrinimus atliko 2015 m. kovo 30 d., 2015 m. spalio 2 d., kurių metu nustatyta, jog oro temperatÅ«ra bei santykinÄ oro drÄgmÄ ir oro judrumas (Å¡altuoju metų periodu) atitinka HN 37:2009 24 punkto reikalavimus, o oro judrumas (Å¡iltuoju metų periodu) neatitinka HN 37:2009 24 punkto reikalavimų, nes vÄdinimo sistemos pakeitimui bÅ«tina atlikti pastato rekonstrukcijos darbus, todÄl Å¡i neatitiktis nevertintina kaip pažeidimas. Teigiama, jog į kameras nepatenka transporto priemonių iÅ¡metamosios dujos, nes AreÅ¡tinÄs pastatas yra toliau nuo gatvÄs. Nurodoma, kad kamerose yra atidaromi, skaidraus stiklo langai, įrengta mechaninÄ ir dirbtinÄ ventiliacija, nuo lubų ir sienų tinkas nebyra, pelÄsio nÄra, grindų dangos pažeidimų nenustatyta, kamerų sienos ir grindys yra lengvai valomos ir dezinfekuojamos.
Teigiama, jog natÅ«rali ir dirbtinÄ apÅ¡vieta neatitinka HN 37:2009 reikalavimų. Tam, kad bÅ«tų atlikti apÅ¡vietos sistemos pakeitimai, bÅ«tina atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus, todÄl nustatytas dirbtinÄs apÅ¡vietos neatitikimas HN 37:2009 21 punkto reikalavimams nevertintas kaip pažeidimas. Nurodyta, kad karÅ¡tÄ vandenį tiekia akcinÄ bendrovÄ â(duomenys neskelbtini)â, todÄl KlaipÄdos AVPK už Å¡ios paslaugos tiekimÄ nÄra atsakinga. Kamerose sanitariniai mazgai įrengti kiekvienos kameros kampe, nuo gyvenamosios paskirties ploto jie yra atskirti 120-130 cm aukÅ¡Äio pertvara, todÄl atitinka HN 37:2009 20 punkto reikalavimus.
Manoma, jog pareiÅ¡kÄjas nepagrindÄ teiginių apie jo patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ . Teigiama, jog nesant atsakovÄs neteisÄtų veiksmų ir įrodymų apie patirtÄ Å¾alÄ , todÄl skundo patenkinimui teisinio pagrindo nÄra. Teismas k o n s t a t u o j a: Byloje ginÄas kilo dÄl neturtinÄs žalos, kuriÄ , pareiÅ¡kÄjo teigimu, jis patyrÄ dÄl netinkamų jo laikymo AreÅ¡tinÄje sÄ lygų, atlyginimo priteisimo. PareiÅ¡kÄjo teigimu, patirta neturtinÄ Å¾ala pasireiÅ¡kÄ emocine depresija, dvasiniais iÅ¡gyvenimais, sveikatos sutrikimais, garbÄs ir orumo pažeminimu.
DÄl neturtinÄs žalos atlyginimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau â ir LVAT) savo praktikoje (žr., pvz., 2010-05-03 nutartį administracinÄje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybÄs ir savivaldybÄs pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybÄ) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dÄl valstybÄs ir savivaldybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:
1) neteisÄti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);
2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisÄtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);
3) teisÄs pažeidÄjo kaltÄ (CK 6.248 straipsnis);
4) teisÄs pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), taÄiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybÄ atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dÄl žalos atlyginimo (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs) gali bÅ«ti patenkinamas, nustaÄius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų: pareiÅ¡kÄjo nurodytos valdžios institucijos neteisÄtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kÄjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisÄtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos.
NenustaÄius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .NeturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Siekiant neturtinÄs žalos atlyginimo bÅ«tina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrÄ fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautÄ emocinÄ depresijÄ , pažeminimai buvo apÄiuopiami, reputacijos pablogÄjimas juntamas ir Å¡i dvasinÄ skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinÄ.
NeturtinÄ Å¾ala nÄra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nÄra sudÄtingos ar nesunkiai įveikiamos. âNeturtinÄ Å¾ala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmÄâ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-337/2006).
NeturtinÄs žalos dydis teismo nustatomas pagal reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ . CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as: žalos pasekmÄs, žalÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtis, padarytos turtinÄs žalos dydis bei kitos turinÄios reikÅ¡mÄ bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumÄ kriterijų, turinÄių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi bÅ«ti sureikÅ¡minamas nÄ vienas kriterijus atskirai.
Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinÄiais didesnÄ reikÅ¡mÄ nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. PažymÄtina, kad neturtinÄs žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ , lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas. âReiÅ¡kiant reikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos, kylanÄios iÅ¡ valdžios institucijos neteisÄtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakÄiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinÄ Å¾ala, taÄiau bÅ«tina konkreÄiai (laike ir vietoje) apibrÄžti galbÅ«t neteisÄtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų konkreÄiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galbÅ«t kilsianÄias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasmeâ (LVAT 2013-09-05 nutartis administracinÄje byloje Nr. A520-1168/2013).
Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimÄ , kad neturtinÄs žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinÄs žalos atlyginimo atveju, bÅ«tinus sudÄtinius tarpusavyje organiÅ¡kai susijusius elementus be kurių neturtinÄs žalos atlyginimas yra negalimas.Kadangi neturtinÄ Å¾ala kildinama iÅ¡ netinkamų pareiÅ¡kÄjo laikymo AreÅ¡tinÄje sÄ lygų, nagrinÄjamoje byloje aktualus Konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau â ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad pagal jo praktikÄ tik pasiekÄs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferÄ . Å io minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmÄs, jo pasekmių fizinei bei dvasinei bÅ«klei ir â tam tikrais atvejais â nuo nukentÄjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos bÅ«klÄs. Be to, vertindamas, ar elgesys yra âžeminantis orumÄ â 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrÄ asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikÄ jo ar jos asmenybÄ su 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr.
EŽTT 2001-04-21 sprendimÄ Peers prieÅ¡ GraikijÄ pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95). Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 âDÄl vieÅ¡osios atsakomybÄsâ 1 principas nurodo, kad vieÅ¡osios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi bÅ«ti užtikrinamas, jei žala atsirado dÄl to, kad vieÅ¡oji institucija nukentÄjusio asmens atžvilgiu neveikÄ tokiu bÅ«du, kuris pagrįstai tikÄtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisÄs reikalavimus. DÄl Å¡ios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovÄ atliko neteisÄtus veiksmus.
EŽTT, vertindamas įkalinimo sÄ lygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybÄs nuoÅ¡aliai pasinaudoti tualetu, turÄti ventiliacijÄ , gauti natÅ«ralios Å¡viesos, įkalinimo tam tikromis sÄ lygomis trukmÄ, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinÄio asmens amžių, lytį, sveikatos bÅ«klÄ ir kt. Konvencija įpareigoja valstybÄ užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonÄs vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kanÄių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentÄjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvaÄiai užtikrinama jo sveikata ir gerovÄ.
ValstybÄ turi garantuoti, jog kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje KudÅa prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). NeturtinÄs žalos atlyginimo teisinius pagrindus, bÅ«do ir (ar) dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kÄsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos, į pareiÅ¡kÄjo kalinimo netinkamomis sÄ lygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tÄ sÄ , ar tai iÅ¡ esmÄs pakenkÄ pareiÅ¡kÄjo sveikatai ir t. t..
Vertinant asmenų, kalinimų teisÄs aktų neatitinkanÄiomis sÄ lygomis, patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ , atsižvelgtina į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiÅ¡kÄjas; į aplinkybes, ar atsakovas sÄ moningai stengÄsi sukelti nepatogumus pareiÅ¡kÄjui; į bendrÄ valstybÄs ekonominÄ situacijÄ bei jos pilieÄių bendrÄ materialinį lygį; pragyvenimo lygį (žr., pvz., LVAT 2015-04-15 nutartį administracinÄje byloje Nr. A-588-858/2015). Taip pat atsižvelgiama ir į teismų analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinÄs žalos atlyginimo dydžius, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ priteisiamos neturtinÄs žalos atlyginimo pinigais vidurkį (vidutiniÅ¡kai apie 3-6 Eur už vienÄ pažeidimo parÄ , nutartys administracinÄse bylose Nr. A-41-442/2015, Nr. A-1009-442/2015, Nr. A-821-442/2015, Nr. A-811-442/2015, Nr. A-801-442/2015, Nr. A-812/442/2015, Nr. A-2711-520/2015, Nr. A-2277-520/2015, Nr. A-2168-520/2015, Nr. A-2029-624/2015, Nr. A-2185-520/2015, vidutiniÅ¡kai po 8-10 Eur už vienÄ pažeidimo parÄ , 2016-01-21 nutartys administracinÄse bylose Nr. A-256-442/2016, Nr. A-267-442/2016), kadangi tik taip gali bÅ«ti įgyvendinti teisinio apibrÄžtumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principai.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kÄs reikalavimÄ atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ , kilusiÄ dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kÄjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinanÄias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014-02-27 nutartį administracinÄje byloje Nr. A-822-81/2014).
Teismas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinÄjÄs ir įvertinÄs pareiÅ¡kÄjo nurodomas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, patikrina laisvÄs atÄmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisÄtumÄ (žr., pvz., LVAT 2013-12-11 nutartį administracinÄje byloje Nr. A-756-2072/2013). IÅ¡ byloje esanÄio tarnybinio praneÅ¡imo (b.l.
11) matyti, kad laikotarpiu nuo 2015 m. lapkriÄio 12 d. iki 2015 m. gruodžio 15 d.,t.y. 9 paras, pareiÅ¡kÄjas buvo kamerose Nr. 32 ir Nr. 35.GinÄo laikotarpiu higienos normas policijos areÅ¡tinÄse reglamentavo HN 134:2015.            KlaipÄdos visuomenÄs sveikatos centro 2015 m. balandžio 13 d. patikrinimo akte Nr. K3-98 (b.l. 24-27) nurodyta, jog 2015 m. kovo 30 d. atlikus patikrinimÄ kameroje Nr. 35 nustatyta, jog dirbtinÄ apÅ¡vieta neatitinka HN 37:2009 21 punkto reikalavimų. KlaipÄdos visuomenÄs sveikatos centro 2015 m. balandžio 13 d. patikrinimo akte Nr. K3-98 pažymÄta, jog tam, kad kameroje bÅ«tų atlikti apÅ¡vietos sistemos pakeitimai, bÅ«tina atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus, todÄl nustatytas dirbtinÄs apÅ¡vietos neatitikimas HN 37:2009 21 punkto reikalavimams nevertintas kaip pažeidimas, nes pagal HN 37:2009 2 punktÄ veikianÄioms policijos areÅ¡tinÄms taikomi tik tie HN 37:2009 reikalavimai, kurie nesusijÄ su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Pažymima, kad oro temperatÅ«ra, oro judrumas ir oro santykinÄ drÄgmÄ atitinka HN 37:2009 24 punkto reikalavimus, kameroje yra mechaninÄ iÅ¡traukiamoji ventiliacija, taip pat kamera vÄdinama ir per skaidraus stiklo atidaromus langus. Nurodoma, kad lovų Äiužiniai ir patalynÄs Å¡varios, nesuplyÅ¡usios, kameroje ir duÅ¡inÄje ant sienų ir lubų pelÄsių nÄra. Teigiama, jog AreÅ¡tinÄje laikomiems asmenims buvo suteikta galimybÄ nusiprausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne reÄiau kaip kartÄ per savaitÄ atitiko HN 37:2009 60 punkto reikalavimus.
Nors matyti, jog patikrinimo laikotarpis neapima pareiÅ¡kÄjo buvimo AreÅ¡tinÄje laikotarpio, vertintina, jog per laikotarpį nuo atlikto patikrinimo iki pareiÅ¡kÄjo atvykimo į AreÅ¡tinÄ asmenų laikymo sÄ lygos AreÅ¡tinÄje negalÄjo esmingai pasikeisti.  Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinÄse uždarytų asmenų laikymo tvarkÄ ir sÄ lygas, Å¡ių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužÄs 29 d.
įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių (toliau â ir TaisyklÄs). Pagal Taisyklių 7.13 punktÄ policijos areÅ¡tinÄje laikomi asmenys turi teisÄ naudotis tualetu, kuris turi bÅ«ti įrengtas taip, kad nebÅ«tų žeminama žmogaus garbÄ ir orumas. EŽTT akcentuoja, jog asmuo turi teisÄ Ä¯ privatumÄ ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigÅ«nų (LVAT 2013-11-25 nutartis administracinÄje byloje Nr. A442-1840/2013, 2015-07-16 sprendimas administracinÄje byloje Nr. A-2277-520/2015; 2015-11-19 nutartis administracinÄje byloje Nr. A-2085-662/2015, 2015-12-14 nutartis administracinÄje byloje Nr. A-2473-520/2015).
Byloje esantis 2005 m. vasario 18 d. rekonstrukcijos įvertinimo aktas (b.l. 33-34) patvirtina, kad unitazas ir praustuvÄ atskirti 1,20 aukÅ¡Äio pertvara nuo kameros bendro ploto.NenustaÄius atsakovÄs veiksmų neteisÄtumo, kaip vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų, teisinio pagrindo vieÅ¡ajai civilinei atsakomybei kilti nÄra, todÄl pareiÅ¡kÄjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a: skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mÄnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per KlaipÄdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
TeisÄja                                                                                                                          EglÄ KiaurakytÄ