Legislator Case Law & Legislation
666bf38f-455d-4aeb-b4d7-a107d7a903fc AI generated

666bf38f-455d-4aeb-b4d7-a107d7a903fc · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Case Number 666bf38f-455d-4aeb-b4d7-a107d7a903fc
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr                                                                                     Administracinė byla Nr. I-1781-609/2017Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01229-2017-9Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.;  37.2; 55.1; 55.1.3.(S) K L A I P Ė D O S A P Y G A R D O SA D M I N I S T R A C I N I S T E I S M A S SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 7 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

Legislator headnote

AI generated

666bf38f-455d-4aeb-b4d7-a107d7a903fc · Klaipėdos apygardos administracinis teismas: teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr                                                                                     Administracinė byla Nr. I-1781-609/2017Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01229-2017-9Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.;  37.2; 55.1; 55.1.3.(S) K L A I P Ė D O S A P Y G A R D O SA D M I N I S T R A C I N I S T E I S M A S SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 7 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.             Teismas, n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas V. S. skundu praÅ¡o iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK), jam priteisti 800 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Skunde (b.l. 3-4, 16) nurodė, jog nuo 2015 m. lapkričio mėnesio įvairiais laikotarpiais Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje, esančioje adresu JÅ«ros g. 1, Klaipėdoje (toliau – ir AreÅ¡tinė), jis buvo laikomas 9 paras sÄ lygomis, kurios neatitiko sveikatos ir higienos normų reikalavimų.

Teigia, jog kamerose lubos ir sienos buvo supelijusios, atsilupęs tinkas, grindys buvo nuolat Å¡lapios, o per maÅ¾Ä kameros langÄ nepatekdavo nei oras, nei Å¡viesa. Nurodo, kad lova, stalas ir spintelė buvo surÅ«diję, čiužinys ir patalynė buvo neÅ¡varÅ«s, drėgni ir dvokiantys. Pažymi, jog dėl nepakankamo natÅ«ralaus ir dirbtinio apÅ¡vietimo pablogėjo jo regėjimas. Nurodo, jog sanitarinis mazgas buvo įrengtas prie kameros durų ir nebuvo atitvertas nuo likusios patalpos, todėl gamtinius reikalus tekdavo atlikti matant kitiems nuteistiesiems ir pareigÅ«nams.

Teigia, jog duÅ¡o patalpų lubos ir sienos buvo supelijusios, dažnai nebÅ«davo karÅ¡to vandens. Pabrėžia, kad dėl tokių antisanitarinių, žeminančių ir nepriimtinų laikymo sÄ lygų buvo pažeminta jo garbė ir orumas, dėl ko jis ne kartÄ kreipėsi į psichologÄ . Nurodo, kad jam padaryta neturtinė žala pasireiÅ¡kė emocine depresija, dvasiniu sukrėtimu, pablogėjusia sveikata, kas sudaro pagrindÄ neturtinės žalos atlyginimo priteisimui. Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepime į skundÄ (b.l. 21-23) nurodyta, jog su skundu nesutinkama ir praÅ¡oma skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Teigiama, jog AreÅ¡tinė, buvo rekonstruota dviem etapais: 1999 m. birželio mėn. atlikta joss 1-ojo padalinio, 1-osios dalies rekonstrukcija, o 2005 m. vasario mėn. – 2-osios dalies rekonstrukcija. Pažymima, jog AreÅ¡tinė buvo pripažinta tinkama eksploatacijai ir veikė iki 2015 m. gruodžio 27 d.. Teigiama, jog dėl netinkamų laikymo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas su skundais ar praÅ¡ymais nesikreipė, taip pat nepateikė įrodymų, jog netinkamos laikymo sÄ lygos sukėlė neigiamus iÅ¡gyvenimus, sveikatos sutrikimus.

Pažymima, jog pareiÅ¡kėjo laikymo AreÅ¡tinėje sÄ lygos atitiko 2009 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areÅ¡tinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 37:2009) nustatytus reikalavimus, taip pat nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusias Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintas Lietuvos higienos normas HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai" (toliau – ir HN 134:2015).

Klaipėdos visuomenės sveikatos centras patikrinimus atliko 2015 m. kovo 30 d., 2015 m. spalio 2 d., kurių metu nustatyta, jog oro temperatūra bei santykinė oro drėgmė ir oro judrumas (šaltuoju metų periodu) atitinka HN 37:2009 24 punkto reikalavimus, o oro judrumas (šiltuoju metų periodu) neatitinka HN 37:2009 24 punkto reikalavimų, nes vėdinimo sistemos pakeitimui būtina atlikti pastato rekonstrukcijos darbus, todėl ši neatitiktis nevertintina kaip pažeidimas. Teigiama, jog į kameras nepatenka transporto priemonių išmetamosios dujos, nes Areštinės pastatas yra toliau nuo gatvės. Nurodoma, kad kamerose yra atidaromi, skaidraus stiklo langai, įrengta mechaninė ir dirbtinė ventiliacija, nuo lubų ir sienų tinkas nebyra, pelėsio nėra, grindų dangos pažeidimų nenustatyta, kamerų sienos ir grindys yra lengvai valomos ir dezinfekuojamos.

Teigiama, jog natÅ«rali ir dirbtinė apÅ¡vieta neatitinka HN 37:2009 reikalavimų. Tam, kad bÅ«tų atlikti apÅ¡vietos sistemos pakeitimai, bÅ«tina atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus, todėl nustatytas dirbtinės apÅ¡vietos neatitikimas HN 37:2009 21 punkto reikalavimams nevertintas kaip pažeidimas. Nurodyta, kad karÅ¡tÄ vandenį tiekia akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, todėl Klaipėdos AVPK už Å¡ios paslaugos tiekimÄ nėra atsakinga. Kamerose sanitariniai mazgai įrengti kiekvienos kameros kampe, nuo gyvenamosios paskirties ploto jie yra atskirti 120-130 cm aukščio pertvara, todėl atitinka HN 37:2009 20 punkto reikalavimus.

Manoma, jog pareiÅ¡kėjas nepagrindė teiginių apie jo patirtÄ neturtinę žalÄ . Teigiama, jog nesant atsakovės neteisėtų veiksmų ir įrodymų apie patirtÄ Å¾alÄ , todėl skundo patenkinimui teisinio pagrindo nėra. Teismas k o n s t a t u o j a: Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų jo laikymo AreÅ¡tinėje sÄ lygų, atlyginimo priteisimo. PareiÅ¡kėjo teigimu, patirta neturtinė žala pasireiÅ¡kė emocine depresija, dvasiniais iÅ¡gyvenimais, sveikatos sutrikimais, garbės ir orumo pažeminimu.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje (žr., pvz., 2010-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo bÅ«tina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. „Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ . CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as: žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mę bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumÄ kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi bÅ«ti sureikÅ¡minamas nė vienas kriterijus atskirai.

Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikÅ¡mę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ , lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas. „ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbÅ«t neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galbÅ«t kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme” (LVAT 2013-09-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013).

Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimÄ , kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, bÅ«tinus sudėtinius tarpusavyje organiÅ¡kai susijusius elementus be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas.Kadangi neturtinė žala kildinama iÅ¡ netinkamų pareiÅ¡kėjo laikymo AreÅ¡tinėje sÄ lygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal jo praktikÄ tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferÄ . Å io minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei bÅ«klei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos bÅ«klės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumÄ â€œ 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrÄ asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr.

EŽTT 2001-04-21 sprendimÄ Peers prieÅ¡ GraikijÄ pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95). Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl vieÅ¡osios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad vieÅ¡osios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi bÅ«ti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad vieÅ¡oji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu bÅ«du, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl Å¡ios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus.

EŽTT, vertindamas įkalinimo sÄ lygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuoÅ¡aliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliacijÄ , gauti natÅ«ralios Å¡viesos, įkalinimo tam tikromis sÄ lygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos bÅ«klę ir kt. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, bÅ«do ir (ar) dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos, į pareiÅ¡kėjo kalinimo netinkamomis sÄ lygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tÄ sÄ , ar tai iÅ¡ esmės pakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai ir t. t..

Vertinant asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis, patirtÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgtina į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiÅ¡kėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sÄ moningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiÅ¡kėjui; į bendrÄ valstybės ekonominę situacijÄ bei jos piliečių bendrÄ materialinį lygį; pragyvenimo lygį (žr., pvz., LVAT 2015-04-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Taip pat atsižvelgiama ir į teismų analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį (vidutiniÅ¡kai apie 3-6 Eur už vienÄ pažeidimo parÄ , nutartys administracinėse bylose Nr. A-41-442/2015, Nr. A-1009-442/2015, Nr. A-821-442/2015, Nr. A-811-442/2015, Nr. A-801-442/2015, Nr. A-812/442/2015, Nr. A-2711-520/2015, Nr. A-2277-520/2015, Nr. A-2168-520/2015, Nr. A-2029-624/2015, Nr. A-2185-520/2015, vidutiniÅ¡kai po 8-10 Eur už vienÄ pažeidimo parÄ , 2016-01-21 nutartys administracinėse bylose Nr. A-256-442/2016, Nr. A-267-442/2016), kadangi tik taip gali bÅ«ti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principai.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014).

Teismas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodomas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (žr., pvz., LVAT 2013-12-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013). IÅ¡ byloje esančio tarnybinio praneÅ¡imo (b.l.

11) matyti, kad laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 12 d. iki 2015 m. gruodžio 15 d.,t.y. 9 paras, pareiÅ¡kėjas buvo kamerose Nr. 32 ir Nr. 35.Ginčo laikotarpiu higienos normas policijos areÅ¡tinėse reglamentavo HN 134:2015.            Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015 m. balandžio 13 d. patikrinimo akte Nr. K3-98 (b.l. 24-27) nurodyta, jog 2015 m. kovo 30 d. atlikus patikrinimÄ kameroje Nr. 35 nustatyta, jog dirbtinė apÅ¡vieta neatitinka HN 37:2009 21 punkto reikalavimų. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015 m. balandžio 13 d. patikrinimo akte Nr. K3-98 pažymėta, jog tam, kad kameroje bÅ«tų atlikti apÅ¡vietos sistemos pakeitimai, bÅ«tina atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus, todėl nustatytas dirbtinės apÅ¡vietos neatitikimas HN 37:2009 21 punkto reikalavimams nevertintas kaip pažeidimas, nes pagal HN 37:2009 2 punktÄ veikiančioms policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie HN 37:2009 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Pažymima, kad oro temperatÅ«ra, oro judrumas ir oro santykinė drėgmė atitinka HN 37:2009 24 punkto reikalavimus, kameroje yra mechaninė iÅ¡traukiamoji ventiliacija, taip pat kamera vėdinama ir per skaidraus stiklo atidaromus langus. Nurodoma, kad lovų čiužiniai ir patalynės Å¡varios, nesuplyÅ¡usios, kameroje ir duÅ¡inėje ant sienų ir lubų pelėsių nėra. Teigiama, jog AreÅ¡tinėje laikomiems asmenims buvo suteikta galimybė nusiprausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę atitiko HN 37:2009 60 punkto reikalavimus.

Nors matyti, jog patikrinimo laikotarpis neapima pareiÅ¡kėjo buvimo AreÅ¡tinėje laikotarpio, vertintina, jog per laikotarpį nuo atlikto patikrinimo iki pareiÅ¡kėjo atvykimo į AreÅ¡tinę asmenų laikymo sÄ lygos AreÅ¡tinėje negalėjo esmingai pasikeisti.  Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinėse uždarytų asmenų laikymo tvarkÄ ir sÄ lygas, Å¡ių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d.

įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės). Pagal Taisyklių 7.13 punktÄ policijos areÅ¡tinėje laikomi asmenys turi teisę naudotis tualetu, kuris turi bÅ«ti įrengtas taip, kad nebÅ«tų žeminama žmogaus garbė ir orumas. EŽTT akcentuoja, jog asmuo turi teisę į privatumÄ ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigÅ«nų (LVAT 2013-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1840/2013, 2015-07-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2277-520/2015; 2015-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2085-662/2015, 2015-12-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2015).

Byloje esantis 2005 m. vasario 18 d. rekonstrukcijos įvertinimo aktas (b.l. 33-34) patvirtina, kad unitazas ir praustuvė atskirti 1,20 aukščio pertvara nuo kameros bendro ploto.Nenustačius atsakovės veiksmų neteisėtumo, kaip vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, teisinio pagrindo vieÅ¡ajai civilinei atsakomybei kilti nėra, todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a: skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                                                                          Eglė Kiaurakytė