2021-01-20 Nr. AB-1316-3-62-3-01544-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-182-662/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01544-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 28.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. V. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja A. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2020 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. (8.2)TP-20-NT-1755-5686 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą teikti pareiškėjai nemokamą teisinę pagalbą.

2. Pareiškėja nurodė, kad Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Prašymą Tarnybai suteikti antrinę teisinę pagalbą užpildė Alytaus miesto savivaldybės Teisės skyriaus specialistė, neįsigilinusi į ginčo esmę, neįvertinusi visų aplinkybių ir dokumentų. Prašyme nurodė, jog teisinė pagalba reikalinga civilinėje byloje dėl draudimo išmokos priteisimo, tačiau ginčas kilo, nes policijos pareigūnai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Dėl šių veiksmų apskundimo ir reikalinga teisinė pagalba. Pareiškėja paaiškino, jog pateikė visus nekilnojamojo turto dokumentus, tačiau atsakovas jų nevertino arba vertino neteisingai. Pati pareiškėja jokio turto nėra įgijusi, į visus jos valdomus žemės sklypus yra atkurtos nuosavybės teisės arba ji juos yra paveldėjusi. Pareiškėja neturi pajamų, nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad Tarnyba Sprendimu atsisakė pareiškėjai teikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kadangi pareiškėjos turimas turtas viršija nustatytus I ir II turto lygius. Tarnybos Kauno skyriuje 2020 m. gegužės 25 d. gautas pareiškėjos prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl draudimo išmokos priteisimo. Pareiškėja kartu su prašymu pateikė 2020 m. gegužės 22 d. metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d., kaip turimą turtą, nurodė automobilį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 100 Eur. Jokio kito turto ar pajamų nedeklaravo.

5. Atsakovas nurodė, kad Tarnyba, patikrinusi valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro duomenis, nustatė, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas: žemės sklypai (ūkio ir namų valdos) bei gyvenamasis namas. Sprendimo priėmimo metu pareiškėjos turimo turto vertė yra 129 529,86 Eur, jis nėra areštuotas, pareiškėja neturi išlaikytinių, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 16 straipsniu pagrįstai buvo nustatytas I turto lygio normatyvas 36 670 Eur, II lygio turto normatyvas – 55 005 Eur.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. spalio 29 d. sprendimu pareiškėjos A. V. skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2020 m. gegužės 25 d. pateikė atsakovui prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl draudimo išmokos priteisimo. Pareiškėja kartu su prašymu pateikė Tarnybai 2020 m. gegužės 22 d. metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti už 2019 m. gegužės 1 d. – 2020 m. balandžio 30 d. laikotarpį, kaip turimą turtą nurodė automobilį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 100 Eur. Kito turto ar pajamų pareiškėja nedeklaravo. Teismas pažymėjo, jog metinėje pajamų ir turto deklaracijoje antrinei teisinei pagalbai gauti pareiškėjai informuojami apie tai, kad Tarnyba turi teisę iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų valstybės ir savivaldybių informacinių sistemų, fizinių ar juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimą informaciją, reikalingą nustatyti, ar pareiškėjų metinėse turto ir pajamų deklaracijose antrinei teisinei pagalbai gauti ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi.

8. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnį, Įstatymo paskirtį, 9 straipsnio 2 dalį, 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 13 straipsnio 1 dalį, Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 16 straipsnį, analizavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ (2019 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 364 redakcija) (toliau – ir Nutarimas) 1 punktą ir nurodė, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. taikomos nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinės vertės patvirtintos VĮ Registrų centro generalinio direktoriaus 2019 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. VE-647(1.3 E). Teismas aptarė ginčo laikotarpiu galiojusių metinės asmens pajamų ir asmens (šeimos) turto deklaracijos antrinei valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti pildymo taisyklių 8, 10 punktus ir nurodė, kad Tarnyba, patikrinusi VĮ Registrų centro duomenis, nustatė, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas: žemės sklypai (ūkio ir namų valdos) bei gyvenamasis namas, kurių vertė Sprendimo priėmimo metu yra 129 529,86 Eur (turtas nėra areštuotas).

9. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja neturi išlaikytinių, jos būsto vertės normatyvas yra 22 260 Eur, žemės ploto normatyvas – 10 140 Eur, kilnojamojo turto, vertybinių popierių ir pajų vertės normatyvas – 2 040 Eur, piniginių lėšų normatyvas – 1 830 Eur, sprendė, kad pareiškėjai I turto lygio normatyvas pagrįstai buvo nustatytas 36 670 Eur, II lygio turto normatyvas – 55 005 Eur (Nutarimo 1.1, 1.2 p.). Įvertinęs, kad pareiškėjos turtas viršija I ir II turto lygius, teismas sprendė, kad Tarnyba pagrįstai Sprendimu atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl draudimo išmokos priteisimo. Atmetęs skundo reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo, teismas atmetė ir reikalavimą įpareigoti atsakovą teikti pareiškėjai nemokamą antrinę teisinę pagalbą.

10. Teismas atmetė pareiškėjos skundo argumentus, jog ji pati nėra įgijusi nekilnojamojo turto, į kai kuriuos žemės sklypus yra atstatytos nuosavybės teisės, kiti yra dovanoti, kai kurių žemės sklypų parduoti negali, nes jų niekas neperka. Teismas pažymėjo, kad teisės aktuose nėra nurodyta jokių išimčių, jog skaičiuojant pareiškėjai priklausantį nekilnojamąjį turtą, nebūtų įskaitomas tam tikru būdu įgytas turtas.

III. 11. Pareiškėja A. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

12. Pareiškėjos apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Pareiškėja dalyvavo 2020 m. spalio 5 d. vykusiame teismo posėdyje, tačiau teismo posėdžio metu teismas neklausė, ar pareiškėja sutinka su teismo sudėtimi, ar nereiškia nušalinimų. Teisėja Asta Urbonienė nagrinėjo administracinę bylą Nr. I-1187-353/2006, sprendimas priimtas 2006 m. rugsėjo 18 d.;

12.2. Teismas neatkreipė dėmesio į pareiškėjos teismo posėdžio metu pareikštą pastabą, kad atsakovo atsiliepimas nepasirašytas, nėra direktoriaus pavaduotojos parašo ir priėmė atsakovui palankų sprendimą;

12.3. Teismas klaidingai vertino, jog teisinė pagalba reikalinga civilinėje byloje dėl draudimo išmokos priteisimo, tačiau draudimo išmoka nepaskaičiuota, jokio paskaičiavimo nėra ir byloje;

12.4. Teismas neatsižvelgė į Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2020 m. gegužės 27 d. nutarimą ir teismo posėdžio metu pareiškėjos nurodytą argumentą, kad jai reikia advokato, kuris priklauso pagal galiojančius teisės aktus. Pareiškėjos 2020 m. gegužės 22 d. prašymą atsakovui užpildė Alytaus miesto savivaldybės Teisės skyriaus specialistė neįsigilinusi į ginčo esmę, nors jai pareikalavus 2020 m. gegužės 22 d. buvo pateiktos pareiškimų Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir prokuratūrai kopijos, taigi minėta specialistė puikiai žinojo, kad advokatas reikalingas baudžiamojoje byloje. Tarnyba neskundė neteisingai Alytaus miesto savivaldybės Teisės skyriaus specialistės užpildyto prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą;

12.5. Atsakovas su atsiliepimu teismui nepateikė visų dokumentų, pareiškėja teismo posėdžio metu pateikė teismui 2018 m. gegužės 7 d. prašymą atsakovo Kauno skyriui, kur pateikiant reikiamus dokumentus Alytaus miesto savivaldybei dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo buvo atskleistas nusikaltimas. Teismas pareiškėjos pateiktus dokumentus atmetė, todėl, pareiškėjos vertinimu, priėmė palankų sprendimą Alytaus miesto savivaldybei;

12.6. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad pareiškėjos turimi žemės sklypai yra atstatyta nuosavybė į tėvo turėtą, nacionalizuotą ir neparduotą žemę, į tai, kad turto savininko žmona mirė, atmetė teismo posėdžio metu pareiškėjos pateiktą prašymą skirti advokatus kitose administracinėse bylose.

13. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

14. Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Pareiškėjos prašyme nurodytas reikalavimas dėl draudimo išmokos (už padarytą žalą nekilnojamam turtui) priteisimo yra civilinių santykių objektas, kurio pagrįstumas yra sprendžiamas teisme pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas ir dėl to baudžiamoji teisena nėra pradedama. Tarnyba, gavusi ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo pranešimą apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam būtinas gynėjas ar kad nukentėjusiajam būtinas įgaliotasis atstovas, privalo nedelsdami parinkti antrinę teisinę pagalbą teiksiantį advokatą (Įstatymo 21 straipsnio 1–2 dalys). Tokiais atvejais teisinė pagalba asmeniui teikiama neatsižvelgiant į jo turimą turtą ir gautas pajamas. Tarnyba nėra gavusi nei ikiteisminio tyrimo pareigūno, nei prokuroro ar teismo pranešimo apie tai, kad pareiškėjai reikalinga parinkti advokatą baudžiamojoje byloje;

14.2. Prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą pasirašo pareiškėjas, taip patvirtindamas, kad jis susipažino su prašymo turiniu. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas konsultuojasi su pirminės teisinės pagalbos specialistu, kuris įvertina pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą, padeda surinkti jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, užpildyti prašymą suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, Tarnyba neturi teisinio pagrindo skųsti pirminės teisinės pagalbos teikiančių specialistų veiksmų, kuriuos jie atliko pildydami prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Pareiškėja turi teisę kreiptis su skundu dėl Alytaus miesto savivaldybės Teisės skyriaus specialistų veiksmų ar neveikimo, siekiant įvertinti, ar jie tinkamai atlieka savo funkcijas, teikdami pirminę teisinę pagalbą. Pareiškėja, žinodama, kad Alytaus miesto savivaldybės Teisės skyriaus specialistė jos vardu galimai neteisingai užpildė prašymą ir jai antrinė teisinė pagalba reikalinga baudžiamojoje byloje, turėjo teisę patikslinti Tarnybai savo reikalavimo esmę;

14.3. Pareiškėja nenurodo jokių teisinių argumentų, dėl kurių galėtų būti konstatuota, kad teisėja Asta Urbonienė buvo suinteresuota administracinės bylos Nr. I2-6174-423/2020 baigtimi, todėl nėra pagrindo abejoti, jog bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas;

14.4. Tarnybos atsiliepimas buvo pasirašytas saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu. Lietuvos Respublikos elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens atstovo kvalifikuoto elektroninio parašo teisinė galia yra lygiavertė juridinio asmens atstovo rašytiniam parašui, patvirtintam juridinio asmens antspaudu, kai pareiga turėti antspaudą nustatyta juridinio asmens steigimo dokumentuose arba įstatymuose;

14.5. Nei metinės asmens pajamų ir asmens (šeimos) turto deklaracijos antrinei valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti pildymo taisyklėse, nei kituose teisės aktuose nėra nurodyta jokių išimčių, kad skaičiuojant pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą būtų neįskaitomas tam tikru būdu įgytos nuosavybės teisės, pavyzdžiui, dovanojimo ar paveldėjimo būdu. Atsakovas atsiliepime išsamiai išdėstė kaip buvo apskaičiuotos pareiškėjos turimo turto vertės, jų apskaičiavimas nebuvo nuginčytas nagrinėjant bylą teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr. (8.2)TP-20-NT-1755-5686, kuriuo atsisakyta pareiškėjai A. V. teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl draudimo išmokos priteisimo, kadangi jos turimo turto vertė viršija I ir II turto lygius, pagrįstumo ir teisėtumo, bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

16. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pareiškėjos skundą atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Tarnyba tinkamai įvertino pareiškėjos turtinę padėtį ir, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktu, priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą.

17. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog teismo posėdžio metu nagrinėjant bylą nebuvo užtikrinta jos teisė reikšti nušalinimus, pirmosios instancijos teismas neįsigilino į ginčo esmę bei netinkamai įvertino jos turimo turto įgijimo pagrindus.

18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

19. Pasisakydama dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, susijusių su teisėjos Astos Urbonienės šališkumu, teisėjų kolegija pažymi, kad siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, remdamasis 44 straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą. Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, jog egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant. Be to, įstatyme įtvirtinta teisėjo pareiga nusišalinti, kai egzistuoja atitinkamos aplinkybės, keliančios (ar galinčios kelti) abejonių teisėjo nešališkumu.

20. 2020 m. spalio 5 d. vykusio teismo posėdžio metu pareiškėjai buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę dėl bylą nagrinėjančio teismo sudėties (garso įrašo 0,32–0,43 min.), pareiškėja nušalinimo bylą nagrinėjusiai teisėjai nereiškė. Objektyvių duomenų, kurie leistų pripažinti, kad egzistavo kitos aplinkybės, keliančios abejones teisėjos nešališkumu, byloje nėra. Aplinkybė, kad teisėja Asta Urbonienė nagrinėjo administracinę bylą Nr. I-1187-353/2006 ir priėmė 2006 m. rugsėjo 18 d. sprendimą, negali būti traktuojama kaip teismo šališkumas. Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, savaime negali būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti pareiškėjos teisės į nešališką teismą pažeidimą, todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmetami.

21. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo tvarką ir sąlygas jai gauti reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Teisė gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą iš esmės (išskyrus išimtis Įstatymo 11 str. 2 d. 2 ir 3 p.) siejama su asmens pajamų lygiu. Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, jog antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą. Įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šio Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytiems asmenims, atsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas, valstybė garantuoja ir apmoka antrinės teisinės pagalbos išlaidų: 100 procentų, – jeigu nustatomas pirmasis asmens turto ir pajamų lygis (1 p.); 50 procentų, – jeigu nustatomas antrasis asmens turto ir pajamų lygis (2 p.).

22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje bylose dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ne kartą pažymėta, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia (žr., pvz., 2012 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1681/2012; išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2478-442/2016, 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4709-415/2019 ir kt.).

23. Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2020 m. gegužės 25 d. pateikė atsakovui prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl draudimo išmokos priteisimo (I t., b. l. 104–108). Taigi pareiškėjos apeliacinio skundo argumentas, jog advokato jai reikėjo baudžiamojoje byloje atmestinas. Nors pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, jog prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą neteisingai užpildė Alytaus miesto savivaldybės Teisės skyriaus specialistė, tačiau nagrinėjamu atveju ginčas kilo būtent dėl Tarnybos Sprendimo, priimto išnagrinėjus minėtą pareiškėjos prašymą, teisėtumo ir pagrįstumo, o ne dėl Alytaus miesto savivaldybės Teisės skyriaus specialistės veiksmų.

24. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas, prieš priimdamas Sprendimą, įvertino tiek pareiškėjos prašyme išdėstytas faktines aplinkybes, tiek jos suformuluotą pageidavimą, tiek kartu su prašymu pateiktą 2020 m. gegužės 22 d. metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti už 2019 m. gegužės 1 d. – 2020 m. balandžio 30 d. laikotarpį, duomenis apie automobilį. Tarnyba, patikrinusi VĮ Registrų centro duomenis (I t., b. l. 51–103), nustatė, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas: žemės sklypai (ūkio ir namų valdos) bei gyvenamasis namas, kurių vertė Sprendimo priėmimo metu yra 129 529,86 Eur (turtas nėra areštuotas, pareiškėja neturi išlaikytinių). Atsakovo įvertintų ir pirmosios instancijos teismo patikrintų duomenų visuma leidžia pagrįstai teigti, kad pareiškėjos turimo turto vertė (žemės sklypai (ūkio ir namų valdos) bei gyvenamasis namas), kurią atsakovas nustatė pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą vidutinę rinkos kainą, viršijo tiek I, tiek II turto lygį. Pareiškėja byloje nėra pateikusi jokių įrodymų, kurie paneigtų oficialius duomenis apie jos turimo turto vertę, apeliaciniame skunde šių aplinkybių taip pat neginčijo.

25. Nors pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog pareiškėjos turimi žemės sklypai yra atstatyta nuosavybė į tėvo turėtą, nacionalizuotą ir neparduotą žemę, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teisės aktuose nėra nurodyta jokių išimčių, jog skaičiuojant pareiškėjai priklausantį nekilnojamąjį turtą, nebūtų įskaitomas tam tikru būdu įgytas turtas. Todėl šie pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

26. Dėl kitų pareiškėjos argumentų, jos nuomone, sudarančių pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (atsakovo atsiliepimas į skundą yra be parašo, skundžiamo teismo sprendimo palankumas Alytaus miesto savivaldybei, Tarnyba neskundė neteisingai Alytaus miesto savivaldybės Teisės skyriaus specialistės užpildyto prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą), pažymėtina, kad pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalį teismams tenkanti pareiga motyvuoti priimamą sprendimą negali būti aiškinama, kaip reikalaujanti pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną šalies argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje García Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); 2000 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Jahnke ir Lenoble prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40490/98); Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99)). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas iš tiesų gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo sprendimui (žr., pvz., Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje García Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96)). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiame nutarties punkte aptarti pareiškėjos argumentai neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

27. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas Tarnybos priimto Sprendimo pagrįstumą, įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir priėmė dėl šio administracinio akto teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. V. skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius