2018-04-03 Nr. AB-6779-3-61-3-02974-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3140-858/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02974-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 30.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Foksita“ skundą atsakovui Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Foksita“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Foksita“) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2017 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. SP-65 „Dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-18311 galiojimo termino nepratęsimo“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas).

1.1. Pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 3 d. priėmė sprendimą (administracinėje byloje Nr. eI-6571-629/2016), kuriuo panaikino Inspekcijos 2016 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. SP-40 „Dėl atsisakymo pratęsti leidimo Nr. LP-18311 plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo terminą“ ir įpareigojo Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-18311 (toliau – ir Leidimas) galiojimo termino pratęsimo ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. birželio 20 d. nutartimi (administracinėje byloje Nr. eA-2486-261/2017) paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą galioti. Kadangi atsakovas per Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdė, Vilniaus apygardos administracinis teismas išdavė 2017 m. liepos 21 vykdomąjį raštą. Antstolė 2017 m. liepos 24 d. patvarkymu Nr. S-17-139-9855 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir išsiuntė atsakovui raginimą įvykdyti sprendimą. Inspekcija skundžiamu sprendimu nusprendė nepratęsti pareiškėjui Leidimo galiojimo termino. Kadangi, pareiškėjo manymu, teismo sprendimas ir nutartis įvykdyti nebuvo, pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. 2017/08-07 informavo antstolę apie tai. Antstolė 2017 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. S-139 kreipėsi į teismą su prašymu išaiškinti teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą ir jo vykdymo tvarką, tačiau teismas nėra priėmęs sprendimo dėl sprendimo ir jo vykdymo tvarkos išaiškinimo. Vis dėlto, pareiškėjo nuomone, teismo sprendimas ir nutartis nebuvo įvykdyti.

1.2. Pareiškėjo teigimu, skundžiamas atsakovo sprendimas pagrįstas argumentais, kurie buvo išnagrinėti Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtose administracinėse byloje dėl Inspekcijos ankstesnio 2016 m. gegužės 26 d. atsisakymo pratęsti Leidimo galiojimo terminą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartis yra besąlyginiai, o Vilniaus apygardos administracinio teismo įpareigojimas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl Leidimo galiojimo termino pratęsimo ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą nesiejamas su jokiais pareiškėjo veiksmais ar įpareigojimu pateikti naujus dokumentus.

1.3. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamas atsakovo sprendimas neatitinka teisės aktų reikalavimų bei prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartyje nurodytoms teisės taikymo taisyklėms, t. y. reikalavimui 50 proc. projekto įgyvendinimo darbų vertinti kaip suminę išraišką, kadangi investicijos apima ne tik statybos darbus, bet ir projekto įrengimų bei mechanizmų įgijimą. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimu konstatuota, kad pareiškėjas Inspekcijai buvo pateikęs pakankamai dokumentų, iš kurių atsakovas galėjo padaryti išvadą, kad pareiškėjas įvykdė Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 1-212, (toliau – ir Taisyklės) 39.2 ir 41 punktų reikalavimus.

1.4. Pareiškėjas pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu Leidimas nebūtų pratęstas, pareiškėjui nebūtų taikomas 2013 m. birželio 20 d. skatinimo kvotų paskirstymo aukcione gamintojams, naudojantiems biomasę, kurių elektrinių įrengtoji galia yra nuo 30 kW iki 5000 kW, laimėtas skatinamasis tarifas.

2. Atsakovas Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

2.1. Atsakovas nurodė, kad nei Vilniaus apygardos administracinis teismas, nei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neišnagrinėjo pareiškėjo prašymo pagrįstumo ir neįpareigojo Inspekcijos tenkinti ar atsisakyti tenkinti pareiškėjos prašymą. Kadangi teismai įpareigojo atsakovą tik iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, Inspekcijai, iš naujo nagrinėjant pareiškėjo prašymą, suteiktos visos Taisyklėse nustatytos teisės ir pareigos. Taigi Inspekcija pakartotinį prašymą nagrinėjo pagal teisės aktų reikalavimus. Išnagrinėjusi prašymą, Inspekcija skundžiamame sprendime konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų ir neįrodė, kad atlikta ne mažiau kaip 50 proc. projekto įgyvendinimo darbų, kaip to reikalauja Taisyklių 41 punkto nuostatos.

2.2. Atsakovas pažymėjo, jog Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą pratęsti terminą Leidimui ir kartu su juo pateiktus dokumentus, įskaitant, bet neapsiribojant Faktinių pastebėjimų ataskaita, kurioje pateikta informacija apie projekto įgyvendinimo darbų atlikimą (o ne procentinį investicijų atlikimą), nustatė, kad nepateikta nepriklausomo audito ataskaita, kaip nustatyta Taisyklių 41 punkte. Tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad Inspekcija netinkamai vertino pareiškėjo dokumentų turinį bei nepateikė motyvuotų ir pagrįstų išvadų dėl pareiškėjo pateiktų duomenų teisingumo ar neteisingumo, tačiau teismų vertinimo objektą sudarė būtent Inspekcijos 2016 m. gegužės 26 d. priimtas aktas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad nesiremia su apeliaciniu skundu pateiktais dokumentais, kadangi jie nebuvo tirti pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti jų tyrimo svarbos. Taip pat iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimo pareiškėjui buvo žinoma, kad vienas iš pagrindinių motyvų, sudariusių pagrindą atmesti Inspekcijos apeliacinį skundą, buvo nesudarymas pareiškėjui sąlygų pašalinti Faktinių pastebėjimų ataskaitos trūkumus, tačiau žinodamas, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepripažino Faktinių pastebėjimų ataskaitos kaip pakankamo įrodymo, ir žinodamas, jog, Inspekcijos vertinimu, Faktinių pastebėjimų ataskaita neatitinka Taisyklių 41 punkto reikalavimų, pareiškėjas turėjo ir galėjo ištaisyti trūkumus, pašalinti abejones papildomais įrodymais ir net atlikti nepriklausomą auditą bei pateikti audito ataskaitą pagal Taisyklių 41 punktą, tačiau sąmoningai vengė atlikti šią pareigą ir dirbtinai eskaluoja ginčą.

2.3. Atsakovo teigimu, Faktinių pastebėjimų ataskaita neatitinka Taisyklių 41 punkto reikalavimų, nes nėra pakankamo teisinio ir faktinio pagrindo: 1) ji parengta vadovaujantis negaliojančia Taisyklių redakcija; vadovaujantis galiojančios redakcijos Taisyklių 41 punktu, priešingai nei Faktinių pastebėjimų ataskaitoje nurodo jos rengėjas, audito ataskaitos paskirtis yra nustatyti procentinį investicijų, o ne projekto įgyvendinimo darbų atlikimą; 2) ataskaitoje nurodyta, kad joje nepareiškiamas joks audito ar peržiūros tipo užtikrinimas dėl Investicinio projekto įgyvendinimo, o ataskaitos naudotojai patys turėtų įvertinti procedūras ir pastebėjimus ir patys padaryti išvadas, susijusias su nagrinėjamu klausimu, be to, jei būtų atliktos papildomos procedūros arba auditas ar peržiūra, gal būtų padaryti papildomi reikšmingi pastebėjimai; išvadą, kad Faktinių pastebėjimų ataskaita nėra auditas, todėl nėra laikytina ir tinkamu dokumentu Taisyklių 41 punkto prasme (audito ataskaita), patvirtina ir 4400-ojo Tarptautinio susijusių paslaugų standarto „Užduotys atlikti sutartas procedūras dėl finansinės informacijos“ (toliau – ir Standartas) 18 pastraipoje pateikiama informacija apie ataskaitos apie faktinius pastebėjimus turinį; taip pat Lietuvos auditorių rūmai išreiškė poziciją, kad pagal Standartą atliekamos užduotys laikomos kitomis nei audito užduotys ir jas atliekant nepareiškiamas užtikrinimas, būtinas atliekant finansines ataskaitas, o pagal Standartą atlikęs sutartas procedūras autorius pateikia ne auditoriaus išvadą, bet ataskaitą apie faktinius pastebėjimus.

2.4. Inspekcija atkreipė dėmesį į tai, kad 2017 m. birželio 29 d. raštu Nr. 2R-1954 „Dėl energijos gamybos pajėgumus galiojimo termino pratęsimo“ paprašė pareiškėjo pateikti ataskaitą, sąmatą bei sąrašą (arba informuoti, kad Faktinių pastebėjimų ataskaitos sudėtyje pateikti dokumentai, kurie pagal pavadinimus atitinka sąmatos ir sąrašo požymius, laikytini sąmata ir sąrašu), tačiau pareiškėjas 2017 m. liepos 5 d. raštu Nr. 2017/01-01 atsisakė pateikti prašomus dokumentus. Inspekcija 2017 m. liepos 10 d. raštu Nr. 2R-2125 pakartotinai paprašė pareiškėjo pateikti audito ataskaitą, sąmatą ir sąrašą (arba informuoti, kad Faktinių pastebėjimų ataskaitos sudėtyje pateikti dokumentai, kurie pagal pavadinimus atitinka sąmatos ir sąrašo požymius, laikytini sąmata ir sąrašu), tačiau pareiškėjas prašomų dokumentų nepateikė, ir nepatvirtino, kad Faktinių pastebėjimų ataskaitos sudėtyje pateikti dokumentai gali būti laikomi sąmata ir sąrašu. Nepaisydama to, Inspekcija, vadovaudamasi gerąja viešojo administravimo praktika, įvertino Faktinių pastebėjimų ataskaitos sudėtyje esančius dokumentus, turinčius sąmatos ir sąrašo požymių. Inspekcija pagal sąmatą ir sąrašą, siekdama įvertinti statybos darbų atklikimą, 2016 m. kovo 22 d. raštu Nr. 2R-706 „Dėl tarnybinės pagalbos suteikimo“ kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kuri 2016 m. balandžio 5 d. raštu Nr. 2D-4536 informavo, kad pagal Inspekcijos pateiktus dokumentus negali įvertinti pareiškėjo įvykdytų darbų apimties procentais ir paaiškino, kad apskaičiuojant statybos darbų kainas ir sudarant objektines sąmatas statybos ir montavimo darbų bei įrenginių kainos išskiriamos (t. y. įrenginiai nėra statybos ir montavimo darbų dalis, išskyrus jų pačių montavimą). Tą patį patvirtina ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 19, 90 punktų, Statybos techninio reglamento STR 1.08.05:2002 „Statybos darbai“ 1 priedo, 1 punkto bei Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 6 priedo nuostatos.

2.5. Atsakovas pabrėžė, kad iš Faktinių pastebėjimų ataskaitos 1 ir 2 priede nurodytų sumų atėmus projektavimo darbų ir įrenginių kainas, t. y. iš bendrų (visų) energetikos objekto (elektrinės) sąmatoje numatytų investicijų (16 218 721 Eur) atėmus investiciją į pagrindinę įrangą (8 900 000 Eur), projektavimą (318 582 Eur), bendruosius įrenginius (1 691 370 Eur), gauta suma (5 308 769 Eur) statybos ir montavimo darbams atlikti. Iš sumos, nurodytos Faktinių pastebėjimų ataskaitos 3 bei 4 priede (9 697 356,8 Eur) atėmus pagrindinės įrangos kainą (6 970 000 Eur), projektavimo kainą (235 750,5 Eur), bendrastotinių įrenginių kainą (667 370 Eur) gauta per 2015 m. gruodžio mėn. atliktų statybos ir montavimo darbų kaina lygi 1 824 235,5 Eur. Faktinių pastebėjimų ataskaitos 5 bei 6 priede nurodyta 1 780 000 Eur suma yra sumokėta už turbo agregatą, todėl ji prie statybos ir montavimo darbų nepridedama. Gaunama, kad bendra statybos ir montavimo darbų, atliktų iki 2016 m. sausio 22 d., kaina yra 1 824 235,5 Eur, kas sudaro 34,36 proc. visų projekto sąmatoje numatytų statybos ir montavimo darbų.

2.6. Atsakovas nurodė, jog skundžiamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 2 dalyje viešojo administravimo subjekto individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, todėl yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

II. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2017 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. SP-65.

4. Teismas nustatė, kad atsakovas skundžiamu 2017 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. SP-65 „Dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-18311 galiojimo termino nepratęsimo“ nepratęsė pareiškėjui išduoto leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-18311 galiojimo termino, argumentuodamas, kad pareiškėjas nepateikė nepriklausomo audito ataskaitos, sąmatos bei atliktų darbų sąrašo, nors šiuos dokumentus pateikti reikalauja Taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d.) 41 punktas, tokiu būdu neįrodė, kad atlikta ne mažiau kaip 50 proc. projekto pagrindinių įgyvendinimo darbų ir pažeidė Taisyklių 41 punkto bei Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – ir EEĮ) (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. liepos 17 d. iki 2017 m. spalio 31 d.) 16 straipsnio 6 dalies 2 punkto nuostatas. Kadangi byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas tinkamai įgyvendino reikalavimą pateikti atsakovui statybą leidžiantį dokumentą, teismas nagrinėjo bylą tik dėl aplinkybės, ar pareiškėjas atsakovui pateiktų dokumentų pagrindu įrodė, jog yra atlikta ne mažiau kaip 50 proc. projekto įgyvendinimo darbų.

5. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2486-261/2017 pateiktu išaiškinimu, nustatęs, jog pareiškėjas Inspekcijai kartu su 2016 m. gegužės 18 d. raštu pateikė darbų objektinę sąmatą, atliktų darbų aktą ir projekto įgyvendinimo darbų sąrašą (administracinės bylos Nr. I-6571-629/2016 medžiaga, III t., b. l. 37–45), taip pat kad pareiškėjas kartu su 2016 m. sausio 22 d. prašymu pratęsti ginčo Leidimo galiojimą pateikė UAB „Ernst & Young Baltic“ Faktinių pastebėjimų ataskaitą, kurioje nurodyta, kad 2016 m. sausio 21 d. yra atlikta 70,8 proc. elektrinės įgyvendinimo darbų (administracinės bylos Nr. I-6571-629/2016 medžiaga, III t., b. l. 77–115), o Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-6571-629/2016 įvertino UAB „Ernst & Young Baltic“ Faktinių pastebėjimų ataskaitos tinkamumą procentiniam investicijų atlikimui įvertinti ir konstatavo, kad toks dokumentas buvo tinkamas, vertino, kad iš pareiškėjo pateiktų nurodytų dokumentų atsakovas galėjo nustatyti tiek darbus, kurie planuoti atlikti įgyvendinant projektą, tiek jau atliktus darbus, jų sąmatą, taip pat nepriklausomo auditoriaus ataskaitą, patvirtinančią projekto darbų realizavimą ne mažiau kaip 50 proc.

Teismas neturėjo pagrindo abejoti nurodytų dokumentų tinkamumu ir sprendė, kad šie pateikti dokumentai – darbų objektinė sąmata, atliktų darbų aktas, projekto įgyvendinimo darbų sąrašas bei auditoriaus Faktinių pastebėjimų ataskaita – atitinka Taisyklių 41 punkte nurodytus dokumentus, siekiant pratęsi išduoto Leidimo galiojimą. Iš nurodytų dokumentų turinio teismas nustatė, kad bendra (visa) energetikos objekto (elektrinės) suma be PVM yra 16 218 721 Eur, o 2016 m. sausio 21 d. įvykdytų darbų vertė be PVM – 11 477 357 Eur.

Teismas nesutiko su atsakovo skundžiamame sprendime nurodytu argumentu, kad įrenginiai bei įranga į statybos darbus nepatenka, todėl, apskaičiuojant statybos kainą ir sudarant objektinę sąmatą, statybos ir montavimo darbų kainos išskiriamos, t. y. patys įrenginiai nėra statybos ir montavimo darbų dalis, tačiau įrenginių montavimas priskiriamas statybos ir montavimo darbams. Teismas akcentavo, kad nagrinėjamos bylos atveju, vadovaujantis Taisyklių 41 punktu, svarbu įvertinti projekto įgyvendinimo darbus visa apimtimi, nes projekto investicijos apima ir statybos darbus, taip pat ir projekto įrangą bei įrenginius.

Tokią teismo poziciją patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią projektiniai darbai yra viena iš ypatingosios veiklos valdymo formų, kurią sudaro atlikti darbai bei investicijos. Lietuvos vyriausias administracinis teismas pažymėjo, kad investicijos apima ne tik statybos darbų apimtis, bet ir projekto įrengimų bei mechanizmų įgijimą (2017 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2486-261/2017). Todėl teismas konstatavo, kad atsakovas Leidimo galiojimo termino pratęsimo klausimą nepagrįstai analizavo vertindamas vien tik įvykdytų statybos bei montavimo darbų atliktą procentinę išraišką.

6. Teismas pastebėjo, kad šiuo atveju atsakovo nurodomi argumentai, jog Inspekcija 2017 m. birželio 29 d. raštu Nr. 2125 bei 2017 m. liepos 20 d. raštu Nr. R2-2125 informavo pareiškėją, kad pateikti ne visi dokumentai, būtini įvertinti Leidimo galiojimo termino pratęsimą, vertintini kaip neturintys teisinės reikšmės, kadangi pareiškėjas jau pradinio, t. y. 2016 m. sausio 22 d., prašymo pateikimo procedūros metu pateikė Inspekcijai visus minėtus teismo analizuotus dokumentus, iš kurių turinio buvo galima spręsti dėl projekto sąmatoje numatytų investicijų apimties. Šiuo atveju, atsakovas netinkamai vertino pateiktus dokumentus, analizuodamas tik statybos bei montavimo darbų atliktą procentinę išraišką, todėl pareiškėjas neturėjo pareigos pateikti papildomus dokumentus dar kartą.

III. 7. Atsakovas Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas iš dalies tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodant, kad:

7.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo Faktinių pastebėjimų ataskaitos atitikties Taisyklių 41 punkto reikalavimams ir jos tinkamumo procentiniam investicijų atlikimui įvertinti, laikydamas, kad tai neva jau buvo tinkamai padaryta ankstesnėje byloje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2486-261/2017 aiškiai nurodyta, kad Faktinių pastebėjimų ataskaita turi trūkumų, nepripažinus Faktinių pastebėjimų ataskaitos kaip atitinkančio Taisykles dokumento, tik nurodant, jog atsakovas pažeidė pareiškėjo teises, nesudarydamas sąlygų jam ištaisyti šiuos trūkumus. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atsakovo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą panaikino ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto (skundžiamas aktas (ar jo dalis) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą) pagrindu, pažymėdamas, kad panaikinus šiuo pagrindu atsakovo sprendimą, Leidimo pratęsimo procedūra turi būti atlikta iš naujo. Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nevertino pareiškėjo atsakovui pateiktų dokumentų turinio ir atitikties teisės aktų reikalavimams ir juo labiau nepripažino šių dokumentų tinkamumo ir atitikties Taisyklių reikalavimams, įpareigodamas tai padaryti atsakovą, kuris, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi numatytus įpareigojimus, sudarė galimybę pareiškėjui ištaisyti trūkumus, net du kartus (2017 m. birželio 29 d. raštu Nr. 2R-1954 ir 2017 m. liepos 20 d. raštu Nr. R2-2125) informuodamas pareiškėją apie tai, tačiau pareiškėjas atsisakė tai padaryti.

7.2. Faktinių pastebėjimų ataskaita neatitinka Taisyklių 41 punkto reikalavimų ir negali būti laikoma tinkamu dokumentu procentiniam investicijų atlikimui įvertinti, nes: 1) parengta vadovaujantis negaliojančia Taisyklių redakcija; 2) šiuo atveju nėra audito ataskaita, kas matyti tiek iš jos pačios turinio, tiek iš Standarto 18 pastraipos nuostatų, tiek iš Lietuvos auditorių rūmų 2016 m. spalio 11 d. raštu Nr. 1.9-S1371 pateiktos nuomonės; 3) net ir atliekant procedūras pagal Standartą, pati užduotis, dokumentai ir informacija, kurios pagrindu ši užduotis buvo atliekama, bei kitos esminės aplinkybės turėjo būti iš anksto suderinti su atsakovu, tačiau atsakovas šiuo atveju jokia forma nedalyvavo susitariant dėl atliktinų procedūrų, todėl Faktinių pastebėjimų ataskaita atsakovo atžvilgiu negalėjo ir negali būti panaudota, be to, Faktinių pastebėjimų ataskaitoje nėra pateikiamas užtikrinimas, kaip kad nepriklausomo auditoriaus užtikrinimas audito procedūrose; 4) Faktinių pastebėjimų ataskaitos rengėjas esminių pirminių apskaitos dokumentų, galinčių patvirtinti arba paneigti faktinį investicijų atlikimą (sutarčių, apmokėjimą už įrangą / darbus / paslaugas patvirtinančių dokumentų ir kt.), apskritai nevertino; Faktinių pastebėjimų ataskaitoje nurodžius, kad joje vadovaujamasi taip pat ir pareiškėjo žodiniais paaiškinimais, visiškai neatskleistas šių paaiškinimų turinys, kas kelia abejonių dėl šių paaiškinimų tikslumo ar teisingumo; Faktinių pastebėjimų ataskaitoje tarp skaičiavimų ir informacijos (vien lyginant ataskaitos 1 priede ir 2 priede nurodytas įrenginių kainas ir jų kiekį) yra akivaizdūs neatitikimai (be to, iš pridedamų nuotraukų matyti, kad kai kurie įrenginiai tik montuojami ar gaminami gamybos ceche net ne pareiškėjo objekte / patalpose, kai pagal 4 priedą šie darbai jau neva buvo atlikti dar 2015 m. gruodžio mėn.; taip pat prie ataskaitos nėra pridėta dalies įrenginių nuotraukų).

7.3. Vadovaujantis Taisyklių 39.2 bei 41 punktų nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais, be projekto sąmatoje numatytų investicijų (t. y. visų projekte patirtų išlaidų, įskaitant darbus ir medžiagas) vertinimo atsakovas taip pat privalėjo atskirai įvertinti ir nustatyti, ar pareiškėjo prašymo pateikimo dieną jis buvo faktiškai atlikęs ne mažiau kaip 50 proc. pagrindinių projekto įgyvendinimo darbų. Atsižvelgus į tai, kad Taisyklės, be kita ko, įpareigoja pareiškėją pateikti atsakovui ir statybą leidžiantį dokumentą, Taisyklių 41 punkte nurodyti projekto įgyvendinimo darbai, kurių reikalaujama užbaigti ne mažiau kaip 50 proc. (atskirai nuo reikalavimo atlikti ne mažiau kaip 50 proc. projekto sąmatoje numatytų investicijų), yra suprantami kaip statinio statybos darbai bei vertinamas jų baigtumas. Tai būtina tam, kad nustačius, jog per visą leidimo galiojimo terminą (šiuo atveju Leidimas buvo išduotas 2013 m. rugpjūčio 23 d. ir jau vieną kartą pratęstas 6 mėnesiams) yra atlikta mažiau nei 50 proc. statybos darbų, leidimas nepratęsiamas, nes akivaizdu, kad leidimo turėtojas likusių daugiau nei 50 proc. darbų per likusius 6 mėnesius neatliks, kaip buvo ir šiuo atveju, t. y. vien vadovaujantis pareiškėjo pateiktais dokumentais, pareiškėjas per visą Leidimo galiojimo terminą (nuo 2013 m. rugpjūčio 23 d. iki 2016 m. sausio mėn.) atliko mažiau kaip 50 proc. pagrindinių projekto įgyvendinimo (statybos) darbų (vos 34,36 proc.), tokiu būdu pažeisdamas Taisyklių 39.2 punkto reikalavimus.

7.4. Net ir tuo atveju, jeigu atsakovas ir būtų pratęsęs Leidimą pareiškėjo prašytu terminu, t. y. iki 2016 m. rugpjūčio 23 d., pareiškėjas vis tiek nebūtų spėjęs laiku užbaigti elektrinės statybos darbų, kadangi pareiškėjas būtų turėjęs ne vėliau kaip likus mėnesiui iki pratęsto Leidimo galiojimo termino pabaigos (iki 2016 m. liepos 23 d.) pateikti prašymą atsakovui išduoti leidimą gaminti elektros energiją. Kartu su šiuo prašymu pareiškėjas būtų turėjęs pateikti statybos užbaigimo aktą, patvirtinantį visišką elektrinės statybos užbaigimą. Tačiau pareiškėjo elektrinės statybos užbaigimo aktas būtų (buvo) sudarytas tik 2016 m. spalio 11 d., t. y. praėjus daugiau nei 2,5 mėnesio po minėto termino pabaigos. Nors pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu teigė, kad pareiškėjas neva negalėjo vykdyti elektrinės statybos darbų vykstant ginčui (nepratęsus Leidimo), tačiau iš paties pareiškėjo atsakovui pateiktų dokumentų, esančių byloje, matyti, kad 2016 m. liepos 7 d. pareiškėjas (kaip pats teigia) buvo atlikęs daugiau kaip 97 proc. investicijų (vadinasi, pareiškėjas darbus vykdė ir vykstant ginčui), o likę darbai buvo susiję su pakeitimais iš Litgrid pusės. Tačiau mažai tikėtina, kad pareiškėjui būtų reikėję daugiau nei 2 mėnesių vos 3 proc. darbų užbaigti.

7.5. Pareiškėjo atsakovui pateiktuose dokumentuose, skirtuose faktiniam investicijų ir atliktų darbų įvertinimui, yra ne tik akivaizdžių neatitikimų, bet ir galimo dokumentų klastojimo požymių, galbūt rengiant dokumentus apie tariamą darbų / investicijų atlikimą dar jų faktiškai neatlikus (pvz., pareiškėjas atsakovui skirtingu laiku pateikė dvi skirtingas objektinės sąmatos bei atliktų darbų akto versijas – vienos buvo pateiktos kaip Faktinių pastebėjimų ataskaitos 2 bei 4 priedai, o kitos – su 2016 m. gegužės 18 d. raštu, reg. Nr. IR-1995, atsakovui nagrinėjant pareiškėjo prašymą; be to, pirminėje objektinėje sąmatoje nurodoma, kad ją suderina UAB „Enerstena“ generalinis direktorius, įrašydamas 19 624 652,41 Eur sumą, o tvirtinantis pareiškėjo direktorius įrašo – 18 624 652,41 Eur sumą, taip pat ją pasirašę asmenys nėra įrašę datos, kuri vėliau pateiktoje objektinėje sąmatoje yra įrašyta (2015 m. spalio 19 d.); statybos vadovu atliktų darbų akte nurodomas kitas asmuo, t. y. kartu su Faktinių pastebėjimų ataskaita pateiktoje akto versijoje nurodomas statybų vadovas yra V. R., o vėliau pateiktame atliktų darbų akte – M. D., be to, pirminį atliktų darbų aktą pasirašė tik statybų vadovas V. R., o vėlesnį – visiškai kiti asmenys; taip pat, vadovaujantis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2016 m. kovo 21 d. rašte pateikta informacija, pagrįstų abejonių kelia ir darbų atlikimo datos, nes tomis pačiomis dienomis, tose pačiose vietose pareiškėjo objekte (elektrinėje) buvo vykdomi skirtingų rangovų darbai, kurie objektyviai (technologiškai) negali būti vykdomi tuo pačiu metu, t. y. nuo 2015 m. gruodžio 8 d. iki 2015 m. gruodžio 29 d. vyko pakurų ir katilų montavimas, o kiti rangovai tuo pačiu metu ir toje pat vietoje vykdė grindų (ant kurių turėjo būti įrengtos pakuros ir katilai) įrengimą ir betonavimą).

7.6. Pareiškėjo elektrinė netiesiogiai statoma už elektros energijos vartotojų lėšas, todėl atsakovas, siekdamas užtikrinti viešąjį interesą, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, privalėjo tinkamai įvertinti ir įsitikinti tiek atliktų investicijų, tiek atliktų statybos darbų faktinio baigtumo procentu, o pareiškėjas turėjo tokiam vertinimui pateikti teisingus, tinkamus (tiek turinio, tiek formos prasme) ir teisės aktų reikalavimus atitinkančius dokumentus, įskaitant audito ataskaitą, sąmatą ir sąrašą. Atsakovui pratęsus Leidimo galiojimą pareiškėjo pateiktų dokumentų, kurie turi esminių formos ir turinio trūkumų ir neatitinka Taisyklių reikalavimų, pagrindu, būtų sudaryta grėsmė pažeisti viešąjį interesą ir sukurtos sąlygos galbūt neteisėtam didelio masto elektros energijos vartotojų lėšų panaudojimui, kadangi pareiškėjui būtų sudarytos galimybės pretenduoti į fiksuotą (padidintą) pagamintos elektros supirkimo tarifą, nesant tam teisinio pagrindo (pažeidžiant teisės aktų reikalavimus).

8. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Foksita“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo išspręsti klausimą iš esmės ir dar kartą patvirtinti, kad pareiškėjo pateikti duomenys atitinka Taisyklių 39.2, 41 punktų reikalavimus ir, kad atsakovas, spręsdamas pareiškėjui išduoto Leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo termino pratęsimo klausimą, neturi teisės, vadovaudamasis Taisyklių, Viešojo administravimo įstatymo ir / ar kitomis teisės aktų nuostatomis, reikalauti iš pareiškėjo pateikti papildomus dokumentus, kurie pagrįstų ne mažesnį kaip 50 proc. projekto įgyvendinimą. Taip pat pareiškėjas prašo skirti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu bei priteisti iš atsakovo pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Šiuo atveju jau ketvirtą kartą administracinis teismas privalo vertinti / analizuoti tuos pačius atsakovo argumentus, nurodomus apeliaciniame skunde, kaip ir ankstesnėje byloje, kadangi atsakovas savo sąmoningu piktnaudžiavimu teise vis atsisako pratęsti pareiškėjui išduoto Leidimo galiojimo terminą, nesudarydamas sąlygų pareiškėjui užbaigti investicinio projekto, kurio pagrindu galėtų pasinaudoti aukcione laimėtu skatinamuoju tarifu. Dėl tokių atsakovo veiksmų (sąmoningo piktnaudžiavimo teise) pareiškėjas jau antrus metus yra priverstas vykdyti nuostolingą veiklą. Galiausiai apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas, kadangi, visų pirma, jis vėlgi yra grindžiamas argumentais, kurie jau ne vieną kartą buvo išnagrinėti administracinių teismų, antra, nauji argumentai neįrodo, jog atsakovo sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus. Dėl šių priežasčių atsakovui turėtų būti taikomos ABTĮ 83 straipsnyje numatytos poveikio priemonės, t. y. bauda už piktnaudžiavimą administraciniu procesu.

8.2. Faktinių pastebėjimų ataskaitos tinkamumą procentiniam investicijų atlikimui įvertinti jau yra patvirtinęs tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiu 2016 m. spalio 3 d. sprendimu, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. birželio 20 d. nutartimi, todėl pirmosios instancijos teismas šiuo atveju neturėjo pagrindo ir teisės pakartotinai vertinti ir analizuoti Faktinių pastebėjimų ataskaitos tinkamumą procentiniam investicijų atlikimui įvertinti, kadangi administraciniam teismui nėra suteikta teisė bei prerogatyva pakartotinai nagrinėti tuos pačius klausimus bei vertinti analogiškus faktus, kurie jau anksčiau buvo nustatyti ir išnagrinėti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-278-575/2016). Be to, atsakovas nepateikė kitos audito ataskaitos ar eksperto išvados, paneigiančios Faktinių pastebėjimų ataskaitoje nurodytas aplinkybes. Taip pat, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia atsakovas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. birželio 20 d. nutartyje nepripažino, jog Faktinių pastebėjimų ataskaita turi trūkumų, o tik nurodė, jog atsakovas, nesutikdamas su Faktinių pastebėjimų ataskaita, privalėjo apie tai informuoti pareiškėją ir sudaryti jam galimybę ištaisyti trūkumus. Galiausiai apeliaciniame skunde pateikiami nauji pastebėjimai dėl Faktinių pastebėjimų ataskaitos netinkamumo faktiniam investicijų atlikimui įvertinti taip pat yra visiškai nepagrįsti ir klaidinantys, kadangi: 1) priešingai nei dėstoma apeliaciniame skunde Faktinių pastebėjimų ataskaita buvo parengta analizuojant / vertinant pirminius apskaitos dokumentus ir tai aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtina Faktinių pastebėjimų ataskaitos 3 puslapyje pateikiama informacija, kurioje aiškiai nurodyta, kokių pirminių apskaitos dokumentų pagrindu buvo atliekamos procedūros; 2) Faktinių pastebėjimų ataskaitoje galbūt egzistuoja techninio pobūdžio klaidos, kurios nedaro ataskaitos negaliojančia ar netinkamu dokumentu procentiniam investicijų atlikimui įvertinti, kadangi, visų pirma, suminės Faktinių pastebėjimų ataskaitos 1 ir 2 priedo išraiškos sutampa ir būtent tą faktą vertino specialistai, antra, atsakovas iki šios dienos nėra / nebuvo atkreipęs pareiškėjo dėmesio į pastebėtas techninio pobūdžio klaidas.

8.3. Apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai, kad įrenginiai bei įranga į statybos darbus nepatenka, jau ne vieną kartą buvo analizuoti bei vertinti ir dėl jų nepagrįstumo jau buvo ne kartą pasisakyta. Dėl tokių atsakovo argumentų jau yra suformuota administracinių teismų praktika, kuri pagrindžia, jog tokie atsakovo teiginiai yra klaidingi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2486-261/2017). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas Leidimo galiojimo termino pratęsimo terminą nepagrįstai analizavo vertindamas vien tik įvykdytų statybos bei montavimo darbų atliktą procentinę išraišką. Teismas sprendimą priėmė tinkamai įvertinęs visas faktines aplinkybes ir teisės aktų nuostatas. Pareiškėjas atsakovui yra pateikęs pakankamai dokumentų, kurių pagrindu atsakovas gali padaryti išvadą, kad pareiškėjas yra tinkamai įvykdęs Taisyklių 39.2, 41 punktų reikalavimus. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kurie jau ne vieną kartą buvo analizuojami bei vertinami ir dėl jų nepagrįstumo jau buvo pasisakyta, ši nagrinėjama byla pagal atsakovo apeliacinį skundą turėtų būti nutraukiama arba apeliacinis skundas turėtų būti atmetamas kaip nepagrįstas.

8.4. Administraciniam teismui (šiuo atveju Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui) neišsprendus klausimo iš esmės, atsakovas ir toliau gali piktnaudžiauti administraciniu procesu, veikti ultra vires (viršijant įgaliojimus) ir priiminėti analogiškus sprendimus, kuriuos pareiškėjas, vėlgi, bus priverstas ginčyti administracine tvarka. Kadangi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 3 d. neapibrėžtu sprendimu jau buvo sudarytos sąlygos atsakovui toliau piktnaudžiauti valdžia ir veikti ultra vires, ką atsakovas šiuo atveju ir padarė, o, pareiškėjo nuomone, nagrinėjamoje administracinėje byloje jau yra surinkta pakankamai duomenų tam, kad teismas atsižvelgdamas į administracinių teismų jau konstatuotas aplinkybes ir teisės normų turinį galėtų atlikti byloje esančių įrodymų vertinimą bei išnagrinėti šį administracinį ginčą iš esmės, šiuo atveju klausimas išspręstinas iš esmės, dar kartą patvirtinant, kad pareiškėjo pateikti duomenys atitinka Taisyklių 39.2, 41 punktų reikalavimus ir, kad atsakovas, spręsdamas pareiškėjui išduoto Leidimo galiojimo termino pratęsimo klausimą, neturi teisės, vadovaudamasis Taisyklių, VAĮ ir / ar kitomis teisės aktų nuostatomis, reikalauti iš pareiškėjo pateikti papildomus dokumentus, kurie pagrįstų ne mažesnį kaip 50 proc. projekto įgyvendinimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 9. Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2017 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. SP-65 „Dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-18311 galiojimo termino nepratęsimo“, kuriuo atsakovas atsisakė pratęsti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš esmės konstatavęs, jog pareiškėjas atsakovui pateikė visus teisės aktų reikalaujamus dokumentus, pagrindžiančius pareiškėjo teiginį, jog buvo atlikta daugiau nei 50 proc. projekto darbų, o iš pateiktų dokumentų galima daryti išvadą, jog ši sąlyga buvo tenkinta, kadangi atsakovas ginčijamame sprendime skaičiuodamas projekto baigtinumą nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo investicijas į projekto įrengimus ir mechanizmus.

11. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi prie6 tai nagrinėtoje administracinėje byloje (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01192-2016-5) administracinių teismų priimtais procesiniais sprendimais, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Kaip matyti iš šios bylos medžiagos, joje, be kita ko, ginčas kyla dėl pirmiau minėtoje administracinėje byloje (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01192-2016-5) pateiktos UAB „Ernst & Young Baltic“ Faktinių pastebėjimų ataskaitos tinkamumo įrodinėjant atitiktį teisės aktų nustatytoms sąlygoms, būtinoms leidimui pratęsti.

12. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir joms taikytiną teisinį reguliavimą teisėjų kolegija pirmiau minėtam atsakovo vertinimui nepritaria.

13. Bylos faktinėms aplinkybėms, be kita ko, taikytinos Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. liepos 17 d. iki 2017 m. spalio 31 d.) ir Taisyklių nuostatos.

14. EEĮ 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad leidimai išduodami plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, o šio straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduotų leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir tiesti tiesioginę liniją galiojimo terminas pratęsiamas vieną kartą ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, jeigu asmuo, kreipdamasis dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, pateikia statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, ir dokumentus, įrodančius, kad atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projekto įgyvendinimo darbų.

15. Taisyklių 39 – 41 punktuose nurodyta: „39. Išduotų leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir tiesti tiesioginę liniją galiojimo terminas pratęsiamas ne daugiau kaip du kartus: 39.1. vieną kartą ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, o plėtojant elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių – 6 mėnesių laikotarpiui, jeigu asmuo pateikia dokumentus, pagrindžiančius, kad atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių; 39.2. vieną kartą ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, jeigu asmuo pateikia statybą leidžiančio dokumento kopiją, išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, ir dokumentus, įrodančius, kad atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projekto įgyvendinimo darbų. 40. Leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių galiojimo terminas pratęsiamas, kai asmuo be kitų reikalingų dokumentų papildomai pateikia prievolių įvykdymo užtikrinimo prašomam pratęsti leidimo galiojimo terminui Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis sumokėjimą patvirtinantį dokumentą. 41. Prašymą pratęsti leidimo galiojimą ir tokį prašymą pagrindžiančius dokumentus leidimo turėtojas pateikia Inspekcijai ne vėliau kaip likus 30 kalendorinių dienų iki leidimo galiojimo pabaigos. Šių Taisyklių 39.2 papunktyje nurodytas reikalavimas užbaigti ne mažiau kaip 50 procentų projekto įgyvendinimo darbų kiekvienu atveju įvertinamas pagal statomo energetikos objekto (elektrinės) sąmatą, tai yra – reikalaujama, kad būtų atlikta ne mažiau kaip 50 procentų pagrindinių projekto įgyvendinimo darbų, pateikiant atliktų darbų sąrašą, ir ne mažiau kaip 50 procentų projekto sąmatoje numatytų investicijų. Procentinį investicijų atlikimą patvirtina nepriklausomas auditas, kurio atlikimą organizuoja ir už audito ataskaitos pateikimą kartu su teikiamu prašymu pratęsti leidimo galiojimą atsako leidimo turėtojas.“

16. Iš šioje byloje ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad atsisakymą pratęsti pareiškėjui išduotą leidimą atsakovas grindė tuo, kad pareiškėjas nepateikė Audito ataskaitos, Sąmatos ir Sąrašo, taip pat neįrodė, kad atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projekto įgyvendinimo darbų.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 3 d. sprendime (administracinė byla Nr. eI-6571-629/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01192-2016-5), be kita ko, nurodė, jog „UAB „Ernst & Young Baltic“, kuri yra viena didžiausių audito, mokesčių bei verslo konsultacijų paslaugų tiekėjų Baltijos šalyse, faktinių pastebėjimų ataskaitoje nurodoma, kad ji parengta siekiant nustatyti, ar buvo įgyvendinta ne mažiau kaip 50 proc. investicinio projekto darbų (Taisyklių 41 p.), o procedūros atliktos vadovaujantis Tarptautiniu susijusių paslaugų standartu TSPS 4400. Kaip teismo posėdyje paaiškino faktinių pastebėjimų ataskaitą rengęs L. J., minėta ataskaita yra viena iš nepriklausomo audito formų. Pažymėtina, kad šį jo teiginį patvirtina ir Tarptautinio susijusių paslaugų standarto TSPS 4400 „Užduotys atlikti sutartas procedūras dėl finansinės informacijos“ 4 p., pagal kurį sutartų procedūrų užduoties tikslas yra auditoriui atlikti audito pobūdžio procedūras. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjos pateiktas dokumentas buvo tinkamas procentiniam investicijų atlikimui įvertinti. Be to, teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovė tik atsiliepime išdėstė argumentus dėl galimai netinkamos audito ataskaitos formos.“

18. Šiame sprendime Vilniaus apygardos teismas taip pat tiesiogiai nurodė, jog „teismo vertinimu, Bendrovė Inspekcijai pateikė pakankamai duomenų, kuriuos patikrinusi atsakovė galėjo nuspręsti apie projekto darbų bei investicijų apimtis“, taip pat apibendrindamas pažymėjo, kad „teismo vertinimu, pareiškėja Inspekcijai buvo pateikusi pakankamai dokumentų, iš kurių atsakovė galėjo padaryti išvadą dėl Bendrovė įvykdė Taisyklių 39.2, 41 p. reikalavimus, tačiau Inspekcija šių dokumentų tinkamai neįvertino, nepateikė motyvuotų ir pagrįstų išvadų dėl pareiškėjos pateiktų duomenų teisingumo ar neteisingumo, todėl teismas negali įpareigoti atsakovę pratęsti Leidimo galiojimo terminą, tačiau Inspekcija įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos UAB „Foksita“ prašymą dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-18311 galiojimo termino pratęsimo ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.“

19. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad, kaip matyti iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimo turinio, darydamas tokią išvadą šis teismas atsižvelgė ne tik į aptariamą faktinių pastebėjimų ataskaitą, bet ir į paties atsakovo prašymu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2016 m. kovo 21 d. raštą Nr. 2D-3803(7.9) (administracinė byla Nr. eI-6571-629/2016, t. II, b .l. 73-74), kuriame pateiktas tam tikrų pareiškėjo atliktų statybos darbų užbaigtumo procentas. Be to, pirmiau minėtoje byloje esanti medžiaga rodo, kad pareiškėjas 2016 m. gegužės 18 d. raštu atsakovui pateikė darbų objektinę sąmatą, atliktų darbų aktą ir projekto įgyvendinimo darbų sąrašą (t. III, b. l. 37-45).

20. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2017 m. birželio 20 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eA-2486-261/2017), vertindamas pirmiau minėtą Vilniaus apygardos teismo sprendimą atsakovo apeliacinį skundą atmetė. LVAT kolegija šioje nutartyje, be kita ko, nurodė, kad „apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, tik patikslina bei papildo kai kuriuos pirmosios instancijos teismo motyvus.“

21. Nors atsakovas ginčijamame sprendime ir proceso dokumentuose remiasi minėtos LVAT nutarties dalimi, kurioje nurodoma, kad „atsakovas, nesutikdamas su UAB „Ernst & Young Baltic“ faktinių pastebėjimų ataskaita, privalėjo apie tai informuoti pareiškėją ir sudaryti jam galimybę ištaisyti trūkumus, tačiau pareiškėjui tokia galimybė nebuvo sudaryta ir iš esmės investicijų apimtis nebuvo vertinama, kuo buvo pažeistas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas, kas lėmė neteisėto sprendimo priėmimą ir jo panaikinimo pagrindą (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.)“, teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo argumentu, kad šia nutarties dalimi, vertinant ją sistemiškai, nebuvo paneigtos pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados, jog pareiškėjo pateikti dokumentai, įskaitant ir faktinių pastebėjimų ataskaitą, buvo tinkami ir pakankami, o buvo atsikirsta į atsakovo argumentą, kad pareiškėjas atsakovui nepateikė tinkamų dokumentų, kurių pagrindu buvo galima įvertinti atliktas investicijas.

22. Dėl pirmiau minėtos priežasties pirmosios instancijos teismas šioje byloje pagrįstai nurodė, jog 2016 m. spalio 16 d. įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu buvo konstatuotas UAB „Ernst & Young Baltic“ faktinių pastebėjimų ataskaitos tinkamumas procentiniam investicijų vertinimui. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad LVAT konstatavo, jog faktinių pastebėjimų ataskaita turi trūkumų, taigi, darytina išvada, prieš priimdamas šioje byloje ginčijamą sprendimą atsakovas nepagrįstai prašė pateikti papildomus dokumentus ir jame nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas tokių dokumentų nepateikė.

23. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal ABTĮ 96 straipsnio 3 dalį, kol sprendimas neįvykdytas, proceso šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą. Taigi kilus abejonių dėl minėtos LVAT nutarties turinio, atsakovas turėjo teisę kreiptis į teismą dėl jos išaiškinimo.

24. Kiek tai susiję su ginčijamame sprendime atliktu 50 procentų projekto įgyvendinimo darbų skaičiavimu EEĮ 16 straipsnio 6 dalies 2 punkto prasme, teisėjų kolegija pažymi, kad LVAT, 2017 m. birželio 20 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eA-2486-261/2017) aiškindamas minėtą teisės normą, expressis verbis nurodė, kad „vadovaujantis minėtu teisiniu reguliavimu, atsakovas turėjo vertinti projektinių darbų, kaip vienos iš ypatingosios veiklos valdymo formų, kurią sudaro atlikti darbai bei investicijos, atlikimą, tačiau, kaip patvirtina priimtas sprendimas, atsakovas siekė įvertinti tik statybos darbų atlikimą ir šios bylos ginčo sprendimą grindė tik aktu, nustatančiu statinio projektavimą, nepasisakydamas dėl kitų investicijų, kadangi investicijos apima ne tik statybos darbų apimtis, bet ir projekto įrengimų bei mechanizmų įgijimą, bei sprendime nepasisakydamas dėl bendrosios projektinės (suvestinės) sąmatos.“

25. Taigi minėtoje LVAT nutartyje teisėjų kolegija, aiškindama EEĮ 16 straipsnio 6 dalies 2 punkto turinį, tiesiogiai ir konkrečiai nurodė, jog vertinant projekto užbaigtumą atsakovas turėjo vertinti ne tik statybos darbų, bet ir pareiškėjo įsigytų įrengimų ir mechanizmų kainą.

26. Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad atsakovas, nepaisydamas pirmiau minėtos LVAT nutarties, skaičiuodamas projekto įgyvendinimo darbų baigtinumą nepagrįstai neskaičiavo investicijų į įrangą, o įvertino tik statybos ir montavimo darbų kainą, proceso dokumentuose teikia poziciją, kuri jau buvo teikta administracinėje byloje Nr. eA-2486-261/2017.

27. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad teismo sprendimo galia prilygsta įstatymui, todėl teismo sprendimų niekas negali nevykdyti; teismo sprendimo įsiteisėjimas sukelia tam tikrus padarinius, įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa privalomas visoms valstybės institucijoms ar pareigūnams, visiems fiziniams asmenims, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms ir turi būti vykdomas visoje šalies teritorijoje (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. birželio 30 d. nutarimą, 1998 m. rugsėjo 24 d. nutarimą). Teisėjų kolegija pažymi, kad LVAT 2017 m. birželio 20 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eA-2486-261/2017) pateikė oficialų (privalomą) EEĮ 16 straipsnio 6 dalies 2 punkto nuostatų išaiškinimą, kuriuo atsakovas privalėjo vadovautis skaičiuodamas pareiškėjo plėtojamo projekto baigtinumą ir priimdamas ginčijamą sprendimą, tačiau šios pareigos nesilaikė.

28. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad nors apeliaciniame skunde atsakovas iškelia tam tikras abejones dėl pateiktos informacijos neatitikimų (pvz., greiferinių kranų montavimo, teigia, jog iš nuotraukų matyti, jog kai kurie įrenginiai (kondensatorius po turbina ir pan.) gali būti montuojami ne pareiškėjo vystomame objekte, pridėta tik vieno biokuro katilo nuotrauka ir pan.), šių argumentų atsakovas nenurodė nei ginčijamame sprendime, nei atsakovo proceso dokumentuose, teiktuose pirmosios instancijos teismui. Be to, šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2016 m. kovo 21 d. rašte Nr. 2D-3803(7.9) (administracinė byla Nr. eI-6571-629/2016, t II, b.l. 73-74) nurodyta, jog 2015-12-08 pradėtas technologinių įrenginių montavimas (atskiras statybos darbų žurnalas Nr. 7). Žurnale nurodyta, kad iki 2016-01-22 sumontuoti įrengimai: visi 3 katilai, pakuros, maitintuvai, tarpiniai kuro bunkeriai, kondensacinis ekonomaizeris, pelenų transporteriai, dalis katilų aptarnavimo aikštelių, dalis pakurų aikštelių. Taip pat pažymėtina, kad pats atsakovas 2016 m. rugsėjo 23 d. priėmė Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą Nr. 13ĮP2-158056 (t. I, b.l. 122), kurioje nurodyta, jog pareiškėjo objekte yra „sumontuoti, išbandyti Katilinės Sumontuota elektrinė su 3 vnt., garo katilais 10 MW tipas HHS-EVP-12000 su biokuro pakuromis Calidum Ember, komplekse su kuro ūkiu, vandens paruošimo įranga, deaeratoriais, maitinimo vandens siurbliais Sulzer MBN 40-180/7 – 3 vnt., garo turbina Siemens Turbine SST-060/060, garo kondensato vamzdynu su kondensato baku, pelenų ir dūmų šalinimu, suspausto oro sistema. LNS-21-151216-01086 atitinka, projekto, normatyvinių teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojami pagal paskirtį.“ Taigi pats atsakovas minėta pažyma patvirtino, jog katilinės įranga yra sumontuota ir gali būti naudojama pagal paskirtį.

29. Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat teigia, kad pareiškėjo apeliantui teiktuose dokumentuose yra galimo dokumentų klastojimo požymių. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad šio argumento nėra nei atsakovo ginčijamame sprendime, nei proceso dokumentuose, atsakovo teiktuose pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatęs galimo oficialių dokumentų klastojimo atvejus atsakovas turi kreiptis į kompetentingas teisėsaugos institucijas.

30. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas

31. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą, vadovaudamasis ABTĮ 83 straipsniu, pateikė prašymą skirti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu, kadangi atsakovas tais pačiais motyvais šioje byloje teikė apeliacinį skundą, nors tokie motyvai jau buvo teikiami ir nagrinėti administracinių teismų ankstesnėje byloje.

32. ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punkte, jog administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu; piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad byloje vertinamu atveju vien apeliacinio skundo pateikimas ginčijant pirmosios instancijos teismo sprendimą savaime negali būti traktuojamas kaip piktnaudžiavimas administraciniu procesu ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme, nes priešingu atveju toks aiškinimas reikštų teisės į apeliaciją ribojimą. Todėl šis prašymas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė