665f8e82-c444-4e4c-917f-3fd56d20bc95 · Kauno apygardos teismas

Pranešėja Svetlana JurgaitienėPranešėja Svetlana Jurgaitienė                           Baudž. bylos Nr. 1A-491-348-2013; Teisėja Danutė Giačaitė                                       Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00951-2011-7; (S)                                                                                           Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7.;

                                                    1.1.5.1.2.; 1.1.8.9.2.; 1.1.7.2.5.; 2.4.6.3.1.;                                                     2.4.6.3.3.1.2.4.1. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. spalio 21 d.Kaunas              Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų:

Algirdo Remeikos ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Audronei StankevičiÅ«tei, dalyvaujant prokurorei Ritai Čivinskaitei, nuteistajam A. P., jo gynėjui advokatui Raimondui Garlauskui, nukentėjusiojo S. B. atstovui advokatui Georgijui Zavtrakovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundÄ dėl 2013 m. kovo 18 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 135 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

IÅ¡ A. P. priteista: S. B. - 264,02 Lt turtinės žalos, 27389 Lt neturtinės žalos ir 2500 Lt atstovavimo iÅ¡laidų, Valstybinio socialinio draudimo valdybai prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui (atsiskaitomoji sÄ skaita (duomenys neskelbtini), AB SEB banke, gavėjo kodas 191630223) - 8037,30 Lt.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė :                          A. P. nuteistas už tai, kad padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ , t. y. 2011-08-20, nakties metu, tikslus laikas nenustatytas, nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė keletÄ smÅ«gių kietu buku daiktu S. B.

į galvÄ , veidÄ , krÅ«tinę ir pilvÄ , tuo padarydamas nukentėjusiajam S. B. galvos sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį minkÅ¡tųjų audinių kraujosruva galvos-veido kairėje pusėje, apimančia akių vokus, kairįjį smilkinį, kairio skruostikaulio ir kairio virÅ¡utinio žandikaulio visų ančio sienelių skeveldriniais bei deÅ¡iniojo nosikaulio lūžiais ir galvos smegenų sukrėtimu su kraujo iÅ¡siliejimu po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais, kurie komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu su sÄ monės pritemimu, atminties ir orientacijos sutrikimais, judėjimo bei koordinacijos sutrikimais, vestibulioatakiniu sindromu, praeinančiais galvos smegenų iÅ¡emijos priepuoliais vertebrobaziliariniame baseine, lėtiniu cefalginiu sindromu, deÅ¡ine hemipareze, dėl ko nuketėjusysis S. B. neteko 30 procentų darbingumo.             Nuteistasis A.

P. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti 2013 m. kovo  18 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir nustatyti Å¡ioje byloje BK 28 str. 2 d. numatytÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančiÄ aplinkybę - bÅ«tinÄ jÄ gintį ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu nutraukti.             Skunde nurodo, jog pirmos instancijos teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį pažeidė BPK nuostatas, susijusias su įrodymų vertinimu, nes įrodymus vertino Å¡aliÅ¡kai siekiant įrodyti jo kaltę, įrodymų, iÅ¡teisinančių jį, nevertino arba juos vertino netinkamai, neiÅ¡siaiÅ¡kino visų bylai (įvykiui) reikÅ¡mingų aplinkybių ir tuo pažeidė BK 20 str. 5 d. nuostatas.             Teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ Å¡alinantį baudžiamÄ jÄ atsakomybę (BK 28 str.), todėl nepagrįstai atsisakė pripažinti, kad jis veikė bÅ«tinosios ginties situacijoje.

Nagrinėjant bylÄ pirmos instancijos teisme jis ir jo gynyba prašė taikyti BK 28 str. nuostatas ir pripažinti, kad jis suduodamas smÅ«gius nukentėjusiajam S. B. veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, tačiau teismas atmetė Å¡iuos argumentus. Apelianto nuomones, teismo iÅ¡vados dėl bÅ«tinosios ginties yra nepagrįstos, neobjektyvios, neatitinkančios bylos aplinkybių, todėl neteisingos.Skundo autoriaus teigimu, teismas neobjektyviai ir netinkamai įvertino bylos aplinkybes, todėl neteisingai nustatė, kad jis padarydamas sužalojimus nukentėjusiajam S. B. veikė tiesiogine tyčia ir jo veiksmuose nebuvo bÅ«tinosios ginties požymių.

Byloje esančių įrodymų visetas pagrįstai leidžia manyti, kad jis veikė gindamasis nuo pavojingo kėsinimosi į jo gyvybę ir sveikatÄ , kurį atliko S. B., neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų.Liudytojo T. R. ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai patvirtina, kad S. B. nuo pat draugijos alkoholio vartojimo pradžios buvo konfliktiÅ¡kas, t.y. priekabiavo prie kitų kompanijoje buvusių asmenų ir prieÅ¡ juos vartojo fizinį smurtÄ . Å ie liudytojo parodymai yra svarbÅ«s teismui siekiant nustatyti nukentėjusiojo charakterį, jo požiÅ«rį į įstatymų ginamas vertybes.

T. R. parodymai iliustruoja, kad S. B. negerbė kitų asmenų, siekė virÅ¡enybės prieÅ¡ kitus kompanijos narius, bandė parodyti save kaip stipresnį, pranaÅ¡esnį, bÅ«damas girtas yra agresyvus, provokuoja aplink esančius asmenys, linkęs smurtauti, t.y. be jokios priežasties sumuÅ¡ti žmogų.Taip pat duoti liudytojo A. B. parodymai labai aiÅ¡kiai apibÅ«dina S. B. asmenybę, jo charakterį, liguistÄ polinkį į konfliktus ir smurtÄ , galima sakyti netgi į susidorojimÄ su jam prieÅ¡taraujančiais asmenimis.

Å is liudytojas per visÄ bylos tyrimo laikÄ nuosekliai tvirtino, kad S. B. turėjo dirÅ¾Ä ir grasino jam sakydamas „Dabar eisim iki galo". Nors liudytojas teisme parodė, kad jis nesuprato tokių žodžių esmės, bet tai negali bÅ«ti įrodymu, kad tokie žodžiai nebuvo grasinimas. Remiantis Å¡io liudytojo parodymais bei įvertinus situacijÄ buvusiÄ tuo metu bute, akivaizdu, kad S. B. buvo nusiteikęs prieÅ¡iÅ¡kai jo atžvilgiu. Akivaizdu, kad S. B. negalėjo taikstytis su tuo, kad jis jam pareiÅ¡kė pastabÄ dėl sumuÅ¡imo, pasakydamas „KÄ tu padarei", nes iÅ¡ karto pasiėmęs dirÅ¾Ä puolė jį grasindamas Å¡iam tokiais žodžiais „Ar nori eiti iki galo", „AÅ¡ tave pasmaugsiu", „Dabar eisim iki galo".

Ä®vertinus situacijÄ , S. B. asmenybę, akivaizdu, kad S. B. iÅ¡sakyti žodžiai reiÅ¡kė grasinimÄ su juo susidoroti fiziÅ¡kai, jį sužaloti ar net atimti jam gyvybę. Vertinant S. B. pasakytus žodžius lingvistiÅ¡kai, Å¡ie žodžiai reiÅ¡kia, kad asmenį grasinama nužudyti. IÅ¡ to seka logiÅ¡ka iÅ¡vada, kad jis aiÅ¡kiai ir akivaizdžiai suvokė jam, jo sveikatai ir gyvybei atsiradusiÄ grėsmę ir gindamasis nuo S. B. sudavė jam. Minėtų liudytojų parodymus patvirtino ir liudytojas T.

Å .. Liudytojo parodymai leidžia daryti aiÅ¡kiÄ iÅ¡vadÄ , kad S. B. bÅ«damas stipriai girtas neadekvačiai reagavo į jo pastabas dėl sumuÅ¡imo ir iÅ¡ kart po žodžių puolė jį, ketindamas jį sužaloti ar nužudyti, pasakydamas „AÅ¡ tave pasmaugsiu", „Ar nori eiti iki galo" ir tam tikslui pasiėmė įrankį skirtÄ sužaloti - dirÅ¾Ä . Ä®vertinus diržo paskirtį akivaizdu, kad Å¡is daiktas yra labai tinkamas panaudoti jį asmens smaugimui. Taigi Å¡io liudytojo parodymai taip pat leidžia pagrįstai teigti, kad S. B. kėsinosi į jo sveikatÄ ir gyvybę ir toks kėsinimasis buvo akivaizdus, todėl jis siekdamas iÅ¡vengti pavojaus, pagrįstai ginėsi nuo S. B. suduodamas jam smÅ«gį (smÅ«gius).Taip pat jo ir liudytojų parodymai dėl S. B. grasinimų jam ir kėsinimosi į jį panaudojant dirÅ¾Ä visiÅ¡kai sutampa, todėl teismui nėra jokio pagrindo netikėti jo parodymais ir laikyti Å¡ių parodymų neobjektyviais.

Apeliantas pažymi, kad teismo nurodyta aplinkybė dėl diržo iÅ¡vėrimo iÅ¡ jo kelnių Å¡ioje situacijoje neturi jokios reikÅ¡mės ir niekaip negali įtakoti jo atsakomybės, nes tai nepaneigia nustatyto fakto, kad S. B. turėjo rankose dirÅ¾Ä ir juo ketino smaugti.Byloje yra nustatyta, kad jis taip pat buvo sužalotas ir tai padarė S. B.. Specialisto iÅ¡vadoje jam konstatuota veido ir deÅ¡inio kelio sumuÅ¡imas, poodinės kraujosruvos ausies kauÅ¡elyje, pereinant į speninę sritį, deÅ¡inėje Å¡launyje, odos nubrozdinimai deÅ¡inės plaÅ¡takos penktame pirÅ¡te, deÅ¡iniame Å¡one, pogleivio kraujosruva lÅ«pose.

Å ie duomenis, nurodyti iÅ¡vadoje patvirtina jo parodymus, kad S. B. jį smaugė diržu, nes vienas iÅ¡ padarytų sužalojimų atitinka bÅ«tent smaugimo žymes, t.y. poodinės kraujosruvos ausies kauÅ¡elyje, pereinant į speninę sritį. Å i aplinkybė paneigia teismo iÅ¡vadÄ apie tai, kad neva byloje nėra duomenų, kad S. B. pirmas sudavė jam, kad niekas nematė, kad jis buvo smaugiamas diržu.Taip pat skunde nurodoma ir tai, kad teismas nuosprendyje nustatė, kad kėsinimasis į jį ir jo sveikatÄ buvo tik 2011-08-21 apie 00.30 val., kuomet jį sumušė S. B. ir po ko draugams juos iÅ¡skyrus, pavojingas kėsinamasis buvo pasibaigęs, tačiau tokia teismo iÅ¡vada akivaizdžiai nepagrįsta, nes neatitinka įvykio aplinkybių, prieÅ¡tarauja liudytojų parodymams ir kitiems byloje esantiems įrodymams, paminėtiems anksčiau, netgi nelogiÅ¡ka ir prieÅ¡taringa.

Pirmasis konfliktas, įvykęs tarp S. B. ir jo baigėsi tuo, kad S. B. sudavė jam du smÅ«gius kumščiu ir sužalojo (prakirto) lÅ«pÄ . Po to jis nuėjo miegoti, o S. B. toliau girtavo. Å i aplinkybė nustatyta aiÅ¡kiai ir objektyviai ir dėl jos vertinimo teisminio bylos nagrinėjimo metu jokių prieÅ¡taravimų nebuvo iÅ¡reikÅ¡ta. Å io konflikto reikÅ¡mė yra svarbi tuo, kad pirmasis konfliktas ir jo pradžia bei vyksmas iliustruoja nukentėjusiojo S. B. charakterį bei asmenines savybes, požiÅ«rį į kitus asmenis, parodo jo agresijÄ , ciniÅ¡kumÄ bei įžūlumÄ , siekimÄ virÅ¡enybės prieÅ¡ jaunesnius, silpnesnius asmenis, jėgos demonstravimÄ .

Tuo pačiu pažymėtina, kad Å¡io konflikto metu jis jokių atsakomųjų veiksmų prieÅ¡ S. B. nesiėmė ir neatliko, t.y. S. B. nesudavė nei vieno smÅ«gio ir nesigynė. Å is konfliktas buvo nutrauktas kitų asmenų veiksmų pagalba, t.y. S. B. buvo atitrauktas nuo jo.             Skundo autoriaus nuomone, teismas nepagrįstai nustatė, kad jo klausimas S. B. „KÄ padarei" rodo, kad konfliktÄ pirmas pradėjo jis. Toks kaltinamojo klausimas negali bÅ«ti vertinamas kaip konflikto provokacija, nes po Å¡io klausimo jis nesiėmė jokių aktyvių veiksmų prieÅ¡ S. B., neiÅ¡sakė jo atžvilgiu jokių necenzÅ«rinių žodžių, negrasino pastarajam už padarytÄ sužalojimÄ â€žatsilyginti", panaudoti smurtÄ ir pan.

PrieÅ¡ingai, Å¡is jo klausimas sukėlė agresyviÄ S. B. reakcijÄ , nes pastarasis iÅ¡ karto pagriebė dirÅ¾Ä ir ėmė grasinti. Pavojingas kėsinimasis į prasidėjo 2011-08-21 04.30 val. ir jis buvo realus, akivaizdus, pavojingas, todėl jis gindamasis nuo S. B. ir smÅ«giuodamas jam buvo bÅ«tinosios ginties situacijoje.Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad grėsmės nepavojingumÄ Ä¯rodo liudytojo T. Å . parodymai, nes pastarasis buvo blaivus ir jam situacija, kilusi tarp jo ir nukentėjusiojo neatrodė pavojinga.

Teismas savaip interpretavo Å¡io liudytojo parodymus. Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas parodė, kad buvo grėsmė, nes S. B. buvo iÅ¡sitraukęs dirÅ¾Ä ir sakė aÅ¡ tave pasmaugsiu, abejoju ar buvo tik žodžiai, atsistojo, pasiėmė prieÅ¡ais dirÅ¾Ä . A. sako kaip aÅ¡ atrodau, o jis (S. B.) „Ar nori, kad iÅ¡ viso tave pasmaugčiau". Taigi aiÅ¡ku, kad teismas neteisingai vertino liudytojo parodymus. Kita vertus pavojingo kėsinimosi realumas ir akivaizdumas vertinamas ne tik pagal liudytojų parodymus.

Kėsinimosi pavojingumas, jo realumas vertinamas pagal visas bylos aplinkybes ir kruopščiai įvertinant visus byloje surinktus įrodymus. Vertinant bÅ«tinosios ginties situacijÄ Å¡ioje byloje laikytina, kad S. B. suduotų smÅ«gių santykis, intensyvumas ir pobÅ«dis neleidžia paneigti bÅ«tinosios ginties situacijos ar laikyti, kad buvo peržengtos bÅ«tinosios ginties ribos. Pagal bylos duomenis S. B. buvo suduota apie 4 smÅ«gius ir jie suduoti kietu buku daiktu. Jeigu ir laikyti, kad visus smÅ«gius S. B. sudavė jis, tai vis tiek nesudaro jokio pagrindo teigti, kad jis veikė tyčia ir tyčia siekė sužaloti S. B., ir/ar peržengė bÅ«tinosios ginties ribas.

Pagal bylos duomenis smÅ«giai S. B. buvo suduoti kietu buku daiktu. Pagal įvykio aplinkybes jis S. B. smÅ«gį ar smÅ«gius sudavė ranka, o ne kokiu nors įrankiu, kitaip sakant, nebuvo pasirinktos neadekvačios gynybos priemonės tokios kaip peilis, Å¡aunamasis ginklas ar kiti įrankiai, skirti asmens tyčiniam žalojimui. KritiÅ¡kai vertintina ir tai, kad teismas sužalojimo laipsnį taip pat pripažino aplinkybe paneigiančia bÅ«tinosios ginties situacijÄ . Pažymėtina, kad Å¡ioje byloje nustatyta, kad S. B. padaryti sužalojimai buvo įvertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, o tik po to, įvykus S. B. sveikatos komplikacijoms, sveikatos sutrikdymo laipsnis pasunkėjo.Taip pat apeliantas yra įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytos visos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės. Ikiteisminio bylos nagrinėjimo metu Å¡ios aplinkybės taip pat nebuvo nagrinėtos ir pilnai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tirtos, nes nebuvo atskleistos visos reikÅ¡mingos S. B. sužalojimo aplinkybės, t.y. ar S. B. sužalojimus patyrė konflikto, vykusio 2011-08-21 04.30 val. metu ar kitu laiku.

Liudytojai patvirtino, kad iÅ¡vykstant ryte į darbÄ butas buvo paliktas tvarkingas, vakare bute buvo sulaužyti daiktai: paveikslas, palaužytos durys, apgadintos sienos. Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad 2011-08-21 laike nuo 7.30 iki 14.13 val. bute vyko įvykiai, kuriuose jis nedalyvavo t.y. arba butas buvo niokojamas ir tai darė S. B. ir galėjo susižaloti taip pasidarydamas sau sužalojimus nulėmusius sunkų sveikatos sutrikdymÄ arba bute vyko konfliktas tarp S. B. ir nenustatytų asmenų, kurio metu S. B. taip pat galėjo bÅ«ti sužalotas ir bÅ«tent tuo metu jam ir buvo padaryti sužalojimai, nulėmę sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Kaltinime nurodyta, kad jis sudavė smÅ«gius S. B. kietu buku daiktu, tačiau pagal bylos aplinkybes akivaizdu, kad smÅ«gius jis sudavė ranka - kumščiu. Apelianto teigimu, jis sudavė tik vienÄ smÅ«gį, o liudytojai parodė, kad girdėjo keturis smÅ«gius, kurių vienas remiantis įvykių seka buvo S. B., bet specialistė atlikusi tyrimÄ parodė, kad smÅ«gių turėjo bÅ«ti keturi ir daugiau. Ä®vertinus liudytojų parodymus ir specialisto iÅ¡vadÄ ir joje nurodytus sužalojimus bei jų kiekį akivaizdu, kad S. B. buvo suduota ne keturi smÅ«giai, bet ženkliai daugiau.Skunde pažymia, kad S. B. buvo padaryti sužalojimai daugiausia kairėje veido pusėje, t.y. kairio skruostikaulio lūžimas, kairėje veido pusėje hematoma ir pan.

Įvertinus tai, kad jis yra kairiarankis, tai pagrįstai abejotina, ar jis galėjo padaryti tokius sužalojimus S. B.. Remiantis šia aplinkybe, jis suduodamas smūgį ar smūgius S. B. galėjo padaryti tik dešiniojo nosikaulio lūžį, kaip nurodyta išvadoje. Taigi visos šios neištirtos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad S. B. galėjo susižaloti pats, nežiūrint į tai, kad specialistė parodė, kad sužalojimai nebūdingi tyčiniam savęs žalojimuisi, nebūdingi griuvimui, arba buvo sužalotas nenustatytų asmenų.

Tačiau nežiÅ«rint į tai, kad Å¡ios aplinkybės ir nebuvo nustatytos, byloje surinkti įrodymai teismui suteikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad jis padarydamas sužalojimus S. B., nepriklausomai nuo jų reikÅ¡mės S. B. padaryto sveikatos sutrikdymo mastui, veikė bÅ«tinosios ginties ribose, todėl baudžiamoji bylÄ jo atžvilgiu nutrauktina. Nutraukus baudžiamÄ jÄ bylÄ , naikintina ir nuosprendžio dalis, kuria patenkinti nukentėjusio S. B. ir civilinio ieÅ¡kovo VSDV prie S AM Vilniaus skyriui ieÅ¡kiniai.Nukentėjusiojo S. B. atstovas advokatas G.

Z. atsikirtime į nuteistojo A. P. apeliacinį nurodo, kad Kauno apylinkės teismas nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ LR BPK 20 str. 5 d., 301 str. 1 d. ir 305 str. 1 d., 2 d. nuostatų nepažeidė, todėl praÅ¡o nuteistojo A. P. apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. P. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti jame iÅ¡dėstytais motyvai.Prokurorė ir nukentėjusiojo S. B. atstovas advokatas G. Zavtrakovas prašė nuteistojo A. P. apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo A.

P. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo nuteistojo A. P. nusikalstamÄ veikÄ pagal LR BK 135 str. 1 d., tačiau nuosprendis keičiamas dėl teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybių ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.Apylinkės teismas nustatė, kad nuteistasis A. P. tyčia sudavė keletÄ smÅ«gių kietu buku daiktu S. B. į galvÄ , veidÄ , krÅ«tinę ir pilvÄ , tuo nukentėjusiajam pardarydamas sunkų sveikatos sutrikdymÄ .Atsižvelgus į nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡iuo atveju aptartinos bÅ«tinÄ jį gintį reglamentuojančios baudžiamojo įstatymo nuostatos, susiklosčiusi teismų praktika tokio pobÅ«džio baudžiamosiose bylose, kartu įvertinant ar Å¡ios nuostatos pagal pirmosios instancijos teismo konstatuotus faktus taikytas tinkamai.Pagal LR BK 28 str. 1 d. nustatytÄ teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo iÅ¡vengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas.

To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, busto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taikant ir aiÅ¡kinant Å¡iÄ nuostatÄ teismų praktikoje bÅ«tinÄ ja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes.

Kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo Ä®statymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 str.

2. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tai reiškia, kad besikėsinančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra išreikštas išoriškai, t. y. toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ar kitaip justi, patirti tokio elgesio padarinius.

Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiÅ¡kai aiÅ¡ki. Taip paprastai bÅ«na, kai nukentėjusieji patiria smÅ«gius, sužalojimus, jie patys ar kiti asmenys mato užpuoliko iÅ¡sitrauktÄ ginklÄ , girdi aiÅ¡kiai iÅ¡sakomus grasinimus ir pan. Todėl itin kruopščiai turi bÅ«ti tiriama pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nuo kurių priklauso kėsinimosi akivaizdumo vertinimas. Tiesioginio pavojaus sÄ lygomis asmuo gali pradėti gintis nelaukdamas kol jam bus suduotas pirmasis smÅ«gis ar padaryta kitokia žala.

Kėsinimosi ypatybės (ginamų vertybių svarba puolimui naudojamos priemonės, veiksmų jėga, intensyvumas ir pan.) nulemia ir gynybÄ sudarančių veiksmų bei jų padarinių teisėtumo vertinimÄ . Ä®statymas nereikalauja, kad besiginančiojo atkirtis bÅ«tų smulkmeniÅ¡kai apskaičiuotas ir visiÅ¡kai adekvatus kėsinimuisi, tiek vertinant gynybinius veiksmus, tiek ir jų padarinius. Susidariusioje konkrečioje situacijoje dėl jėgų santykio, patirties, naudojamų priemonių ir kitų aplinkybių besiginančiojo veiksmai gali bÅ«ti efektyvesni.

Be to, nėra svarbu, ar žala, padaryta besikėsinančiajam yra mažesnė ar didesnė už tÄ Å¾alÄ , kuri buvo padaryta ar grėsė užpultajam. Nei kiekybės, nei kokybės požiÅ«riu ji neprivalo atitikti tos žalos kurios buvo siekta ar kuriÄ sukėlė kėsinimasis.Visgi, ginantis negali bÅ«ti peržengtos bÅ«tinosios ginties ribos, kurių turinys atskleidžiamas LR BK 28 str. 3 d. BÅ«tinosios ginties ribos peržengiamos tada, kai yra visos bÅ«tinos sÄ lygos vienu metu:

a) nužudymas arba sunkus sveikatos sutrikdymas;

b) tai padaroma tiesiogine tyčia c) gynyba aiÅ¡kiai neatitinka kėsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo. Net ir esant visoms Å¡ioms bÅ«tinoms sÄ lygoms vienu metu, įstatymas numato du atvejus, kuriems esant nepripažįstama, jog peržengtos bÅ«tinosios ginties ribos. Neužtraukia baudžiamosios atsakomybės veikimas, kai:

a) bÅ«tinosios ginties ribos peržengtos dėl didelio sumiÅ¡imo ar didelio iÅ¡gÄ sčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis;

b) ginantis nuo įsibrovimo į bÅ«stÄ padaryta veika.Kolegija, įvertinus bylos aplinkybes, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas, remdamasis byloje surinktais ir teismo posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, jog nuteistasis A. P. nukentėjusiajam S. B. suduodamas smÅ«gius padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ , tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neiÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir netinkamai įvertino bylos aplinkybes, reikÅ¡mingas sprendžiant, ar įvykio metu buvo kilusi bÅ«tinosios ginties situacija, ar A.

P. turėjo teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį ir ar neperžengė bÅ«tinosios ginties ribų, jų tinkamai neįvertino, todėl padarė iÅ¡vadas, neatitinkančias bylos aplinkybių ir neteisingai taikė BK 28 str. nuostatas.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme iÅ¡ esmės nuosekliai parodė, kad po darbo darbų vadovas S. ir pagalbininkas T., nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur gyveno T. ir kiti bendradarbiai. Belaukdami krepÅ¡inio, nusipirko alkoholio ir gėrė.

Vėliau bendradarbis a. T. pasiskambino, atvažiavo L. G., po ko S. B. su kitais kažkur iÅ¡važiavo. Po kurio laiko paskambino S. B., pakvietė atvažiuoti į kavinę „(duomenys neskelbtini)“. Jis su kolegomis: T., T. A. nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“. T. liko namuose. Bare gėrė alų. S. B. pradėjo konfliktuoti su T. A., išėjo į laukÄ ir jie susimušė. Siekdami iÅ¡vengti tolesnio konflikto taksi automobiliu iÅ¡vežė T.. Po to visi grįžo į Jotvingių g. ir balius tęsėsi toliau.

Apie 24 val. su S. B. išėjo parÅ«kyti, kur tarp jų dėl nežinomų priežasčių kilo konfliktas. S. B. jį pastÅ«mė ir jis nukrito ant lovos. S. B. jam sudavė keletÄ smÅ«gių, įspyrė, bandė kibti į atlapus, atbėgęs T. juos iÅ¡skyrė. Po ko jis nuėjo miegoti. Apie 4 val. prabudo, atsikėlė ir nuėjęs prie veidrodžio pamatė, kad ausis iÅ¡tinus, mėlyna, iÅ¡tinus lÅ«pa, kojÄ skaudėjo. S. B. pasakė: „pažiÅ«rėk, kÄ padarei“. Po ko S. B. iÅ¡traukė dirÅ¾Ä iÅ¡ jo kelnių ir jį pradėjo smaugti.

Jis atsisukęs, S. B. trenkė smÅ«gį kaire ranka į veidÄ , jis kabinosi, abu nugriuvo. Jis buvo užgriuvęs ant S., gal galėjo sužaloti, gal sudavė. Kada nustojo muÅ¡ti, S. nieko nebedarė, buvo ramus. Kai S. krito ir po pirmo smÅ«gio nurimo, negali pasakyti, į kokias kÅ«no vietas sudavė paskui. Jam buvo Å¡okas, jį Alius atitempė, pakėlė, iÅ¡skyrė, sako: „eik į voniÄ , nusiprausk“, nes buvo kruvinas, į lÅ«pÄ pataikė. Nuėjo miegoti. Atsikėlė apie 7 val., nes reikėjo važiuoti į darbÄ .

S. kaip buvo likęs koridoriuje, taip ir tebebuvo, girdėjosi jog knarkia. Tuomet jis su draugais, jį nunešė į lovÄ ir paguldė. Palikę S. gulėti, visi iÅ¡važiavo į darbÄ . Nuvažiavęs į darbÄ , pasakė nedirbs, nes Å¡lubavo, negalėjo vaikščioti, nuėjo į C. poliklinikÄ , davė siuntimÄ pirmadienį nueiti į poliklinikÄ . Grįžo namo į P. gatvę, pirmiausia kreipėsi į poliklinikÄ dėl nedarbingumo pažymėjimo. Policijoje parašė pareiÅ¡kimÄ . VieÅ¡ai atsiprašė nukentėjusiojo, teigė jog gailisi dėl savo veiksmų.

Teisiamojo posėdžio metu duotais nukentėjusiojo S. B. parodymais nustatyta, kad 2011-08-20 po darbo jis, T. R., A. P., A. T. ir kiti darbuotojai nuvyko į „(duomenys neskelbtini)“ pasilinksminti. Jis su A. buvo sukonfliktavęs, susistumdė, A. sudavė smÅ«gius. Po to Arminas iÅ¡važiavo taksi. Po 24 val. nuvyko į įmonės nuomojamÄ butÄ (duomenys neskelbtini) g., ten toliau vaiÅ¡inosi, linksminosi. Vyko jis, T. ir A.. Susiginčijo su A., bet nuėję į kitÄ kambarį susitaikė ir toliau linksminosi.

Kaip jam buvo padaryti sužalojimai, neprisimena. Neatsimena, kas jį sumušė. Kas sumušė A. P. nematė. Kiek jis atsimena, smÅ«gių nei iÅ¡ vienos pusės nebuvo. Po įvykio sutriko sveikata, koordinacija, mėto į Å¡onus, sutriko kalba, atmintis, dažni galvos skausmai. Å iuo metu yra invalidas, 50 proc. yra darbingas. Liudytojo T. R. parodymais nustatyta, kad 2011-08-20 jis, S. B. ir A. P. sugalvojo nuvažiuoti į įmonės butÄ (duomenys neskelbtini), pasėdėti. Vartojo alkoholinius gėrimus.

S. B. iÅ¡sikvietė L. G., kad jis jį pavežiotų, jie kažkur iÅ¡važiavo. Vakare S. B. juos pakvietė nuvažiuoti į „(duomenys neskelbtini)“. Jis, A. P. ir A. T. nuvažiavo, o namuose liko A. B., K. B. ir T. Å .. Tadas tÄ vakarÄ nevartojo alkoholinių gėrimų. Apie 24 val. tarp S. ir A. įvyko konfliktas. Lauke jie susistumdė. S. B. A. sudavė kelis smÅ«gius, jie juos iÅ¡skyrė. Arminas taksi iÅ¡važiavo namo. Jie sugalvojo grįžti į butÄ . Grįžus į butÄ , Arminas miegojo.

Bute visi gėrė alų. Apie 1 val. jis iÅ¡girdo koridoriuje triukÅ¡mÄ , S. B. stumdėsi su A. P.. Jo kambario gale A. P. užkliuvo už lovos, suklupo, S. B. iÅ¡ Å¡ono keletÄ kartų jam trenkė. Jis jį atskyrė. Jo kambaryje buvo kruvinos užuolaidos ir ant grindų buvo keli kraujo laÅ¡ai, nes A. P. prakirto lÅ«pÄ . Jis A. P. nuvedė į kitÄ kambarį, paguldė į lovÄ , Å¡is užmigo. Nuėjo į virtuvę, ten sėdėjo S. B., kuriam liepė eiti miegoti, jis sakė, jam viskas gerai.

Ryte rado S. gulintį koridoriuje Å¡onu ant deÅ¡inio peties, jis knarkė, viena akis buvo patinusi, atrodė kaip miegantis neiÅ¡siblaivęs žmogus, bandė pažadinti, jis nesikėlė. Su kitais bendradarbiais parnešė jį ant čiužinio ir palikę S., iÅ¡važiavo į darbÄ . Bute liko tik S. B.. Grįžę iÅ¡ darbo bute rado betvarkę, butas buvo suniokotas, sulaužytas paveikslas, sudaužyti stiklainiai. S. B. buvo palikęs savo daiktus, o jo paties bute nebuvo. KitÄ dienÄ sužinojo, kad jis klinikose.

Liudytojo A. B. parodymais nustatyta, kad 2011 m. vasarÄ , kažkurį Å¡eÅ¡tadienį vakare grįžo iÅ¡ darbo, atvažiavo S. B., A. P., T., atsivežė alkoholio, picų. Visi vaiÅ¡inosi. Po to vieni iÅ¡ kolegų važiavo į „(duomenys neskelbtini)“, o kiti likę bute, gėrė alkoholį. Po kiek laiko parvažiavo A. T. apdaužytu veidu. Jis pasakė, kad jį sumušė S. B.. Apie 24.00 val. namo grįžo S., T., A.. Apie 00.30 val. A. su Sauliumi vėl dėl kažko susiginčijo, jų konfliktas perėjo iÅ¡ virtuvės į kitÄ kambarį, kas ten vyko, nematė.

Ä® virtuvę grižo S., buvo konfliktiÅ¡kas, kažkÄ pasakojo apie AfganistanÄ . Jis nuėjo miegoti ir apie 4.00 val. prabudo, nuėjo parÅ«kyti, S. sėdėjo virtuvėje, tada jie abu iÅ¡gėrė. Apie 4.30 val. nubudo A., priėjo prie veidrodžio, kuris yra koridoriuje, pasižiÅ«rėjo į veidÄ , ir pasakė Sauliui - kÄ tu padarei. Andriaus lÅ«pa buvo sutinus. T. S. atsistojo, pasiėmė dirÅ¾Ä , nuėjo iki koridoriaus, kur buvo A., o jis prie lango užsidegė cigaretę ir pradėjo rÅ«kyti.

S. ir Andriaus jis nebematė, iÅ¡girdo, kaip S. pradėjo rėkti „aÅ¡ tave pasmaugsiu“, po to iÅ¡girdo vieno smÅ«gio garsÄ ir A. sakantį: „Tu vėl pradedi?“, jis nekreipė dėmesio į juos, rÅ«kė toliau, po to iÅ¡girdo keturių smÅ«gių garsus. Numetęs cigaretę į peleninę, nubėgo iki jų, pamatė, kad S. sėdi atsukęs nugarÄ Ä¯ buto duris, o A. klÅ«pi ant kelių užgulęs S. savo krÅ«tine. A. jis atitraukė, ar S. buvo be sÄ monės, jis nepastebėjo.

Netrukus atbėgo T., klausė, kas čia buvo, A. pasakė, kad S. trenkė pirmas į veidÄ , apie 5 val. visi nuėjo miegoti, apie 06.00 val. jis nubudo, pradėjo žadinti T., nuėjo į virtuvę pavalgyti, ar S. gulėjo ant koridoriaus grindų. Apie 7.40 val. visi iÅ¡važiavo į darbÄ , o S. liko. Grįžo į butÄ apie 16.30 val., S. neberado, bute buvo didelė netvarka, S. daiktai palikti bute. Liudytojo T. Å . parodymais nustatyta, kad po darbo grįžo namo. Bute buvo S. B., A. P., A. B., K. B., T.

R., A. T.. Namuose vyko baliukas. S. ir Arminas iÅ¡važiavo į kavinę, o pasiliko: K., A. ir jis. Po kiek laiko grįžo A., jo veidas buvo nubrozdintas. Sakė kavinėje su S. susimušė. Vakare virtuvėje vyko balius. Jis sėdėjo prie kompiuterio savo kambaryje, jis buvo atsigulęs į lovÄ , į kambarį įėjo S. ir Algirdas, kažko susiginčijo. S. trenkė Algirdui į veidÄ , spyrė į pilvÄ , vertė ant lovos, dar kartÄ trenkė į veidÄ , A. nuėjo miegoti. Toliau vyko balius. Gavosi kažkoks triukÅ¡mas, susiėmė S. ir A., po ko A. nuėjo miegoti.

Jis taip pat atsigulė. Apie 4.30 val. jis nubudo, išėjęs iÅ¡ kambario pamatė, kad S. dar nemiega, o A. stovi prieÅ¡ veidrodį ir žiÅ«ri į savo sutinusiÄ lÅ«pÄ , sakydamas Sauliui kÄ jis padarė. Algirdas irgi buvo nubudęs. S. pasiėmė dirÅ¾Ä , jie atsistojo vienas prieÅ¡ kitÄ , S. pradėjo mosikuoti diržu, sakydamas aÅ¡ tave pasmaugsiu, jis grįžo į kambarį miegoti, o už kelių sekundžių iÅ¡girdo garsÄ panašų į smÅ«gius. IÅ¡bėgo pažiÅ«rėti, kas ten darosi ir pamatė S. sėdintį koridoriuje ant grindų prie buto durų, jis buvo be sÄ monės, matė, kad jam praskelta lÅ«pa ir bėga kraujas, daugiau sužalojimų nematė.

Ryte 6 val. jį prikėlė A., S. buvo atsigulęs, kažkas jį nutempė į lovÄ . Jis buvo nesÄ moningas, miegojo, galva buvo pasukta, lÅ«pa prakirsta, pagalvojo gavo vienÄ smÅ«gį į veidÄ ir gal galvÄ susitrenkė, negalvojo nieko rimto. Kai jį matė prie durų sėdintį, jis buvo be sÄ monės, miegojo. Jie visi iÅ¡važiavo į darbÄ . Grįžę rado bute betvarkę, Å¡aldytuvas nustumtas, viskas iÅ¡vartyta, o S. B. nebuvo. A. P. niekada nebÅ«na girtas agresyvus, bet jį iÅ¡vedė iÅ¡ kantrybės. Jis apsvaigęs visada bÅ«na ramus, nieko blogo nėra padaręs. Liudytojo teigimu, Andriui buvo grėsmė, nes S. iÅ¡sitraukęs dirÅ¾Ä atsistojo prie jo sakydamas „aÅ¡ tave pasmaugsiu“.

Jis veiksmų nematė, nes nuėjo, o kai atėjo S. B. sėdėjo prie durų. S. B. iÅ¡gėręs bÅ«na agresyvus, kaip iÅ¡protėjęs, vis „aÅ¡ tave primuÅ¡iu“, be priežasties sudavė Babeliui, bare A. T.. Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje G2752/11 (02) konstatuota, kad S. B. padarytas galvos sumuÅ¡imas su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, su galvos smegenų sukrėtimu, kraujo iÅ¡siliejimu po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais, kairio skruostikaulio, virÅ¡utinio žandikaulio kompleksinis lūžimas, nosies kaulų lūžimas, odos nubrozdinimai krÅ«tinės lÄ stoje, pilvo srityje.

Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo bÅ«ti padaryti keturių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai nebÅ«dingi tyčiniam savęs žalojimuisi, nebÅ«dingi griuvimui. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti suduodant smÅ«gius kumščiais, spiriant kojomis ar kitu panaÅ¡ias savybes turinčiu daiktu. Galvos sumuÅ¡imas su galvos smegenų sukrėtimu, su kraujo iÅ¡siliejimu po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais, nosies kaulų lūžimas, kairio skruostikaulio, virÅ¡utinio žandikaulio kompleksinis lūžimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl Å¡ių sužalojimų sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 83, 84).Ekspertizės akte Nr. EKG 39(168)/13 (01) S. B. nustatyti sužalojimai: galvos sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs minkÅ¡tųjų audinių kraujosruva galvos-veido kairėje pusėje, apimančia akių vokus, kairį smilkinį, kairio skruostakaulio ir kairio virÅ¡utinio žandikaulio visų ančio sienelių skeveldriniais bei deÅ¡iniojo nosikaulio lūžiais ir galvos smegenų sukrėtimu su kraujo iÅ¡siliejimu po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais (kliniÅ¡kai tai įvardinta vidutinio sunkumo traumine galvos smegenų liga).

Tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu su sÄ monės pritemimu, atminties ir orientacijos sutrikimais, judėjimo bei koordinacijos sutrikimais, vestibulioataksiniu sindromu, praeinančiais galvos smegenų iÅ¡emijos priepuoliais vertebrobaziliariniame baseine, lėtiniu cefalginiu sindromu, deÅ¡ine hemipareze, dėl ko S. B. neteko 30 procentų darbingumo. Toks galvos sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas tiek vienu, tiek keliais kieto buko daikto (-ų) trauminiais poveikiais į galvos - veido kairę pusę. Todėl Å¡is galvos sužalojimas vertinamas visumoje.

Ir atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymÄ , nes sukėlė 30 ir daugiau procentų darbingumo netekimÄ SumuÅ¡imai ir nubrozdinimai krÅ«tinės lÄ stoje ir pilvo srityje, Å¡ie sužalojimai atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymÄ . S. B. nustatyti (aukščiau įvardinti) sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, iki nukentėjusiojo stacionarizavimo į LSMUL VÅ¡Ä® Kauno klinikas (2011-08-21 14.41 val.). Tiksliau pasisakyti apie Å¡iame punkte nurodytų sužalojimų padarymo laikÄ bei sužalojimų padarymo sekÄ nėra galimybės, nes medicininiuose dokumentuose sužalojimų morfologiniai ypatumai, kuriais remiantis bÅ«tų galima nustatyti sužalojimų padarymo laikÄ - neapraÅ¡yti.

Neatmetama galimybė, kad nukentėjusysis po jam padarytų (aukščiau įvardintų kÅ«no sužalojimų) kažkurį laikÄ , kurio esamais medicininiais duomenimis nustatyti negalima, galėjo bÅ«ti sÄ moningas ir aktyvus. S. B. diagnozuotos centrinės nervų sistemos sužalojimo priežastis, kaip nurodyta iÅ¡vados buvo trauminiai poveikiai kietu buku daiktu (-ais) į kairę galvos - veido pusę. Galvos smegenų sužalojimas, pasireiÅ¡kęs galvos smegenų sukrėtimu ir kraujo iÅ¡siliejimu po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais, buvo padarytas trauminiais poveikiais kietu buku daiktu (-ais) paveikiant kairę galvos - veido pusę, padarant Å¡ios galvos - veido dalies minkÅ¡tųjų audinių ir kaulų sužalojimus.

S. B. kÅ«no sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais), tačiau kokiais konkrečiai (pagal esamus medicininius duomenis) nustatyti negalimaApeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, pirmiau aptarti įrodymai, kuriuos apeliacinės instancijos teismas vertina kaip patikimus, turi esminę reikÅ¡mę sprendžiant dėl įvykio metu susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo. IÅ¡ bylos duomenų, tiek įvykio vakarÄ , tiek ir anksčiau nukentėjusysis S. B. yra linkės konfliktuoti asmuo. Ä®vykio vakarÄ tiek kavinėje „Bernelių užeiga“, tiek ir bute Jotvingių gatvėje konfliktavo su kartu buvusiais - A.

T. (prie „Bernelių užeiga“), be jokios priežasties vartojo smurtÄ A. B. atžvilgiu, po to įvyko konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, kurio metu pastarasis vartojo smurtÄ A. P. atžvilgiu. Kad kaltinamajam A. P. buvo padaryti sužalojimai patvirtina ne tik teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojų parodymai, bet ir specialisto iÅ¡vada, kuria nėra pagrindo abejoti. Pirmo konflikto mete tarp nukentėjusiojo S. B. ir kaltinamojo A. P., nors S. B. aktyviai naudojo A. P. atžvilgiu smurtÄ , pastarasis jokių veiksmų neatliko.

PrieÅ¡ingai, po suduotų smÅ«gių nėjo miegoti, nukentėjusysis toliau girtavo. A. P. pabudus apie 4.30 val. iÅ¡gertuvės vyko toliau. A. P. veidrodyje apžiÅ«rėjęs jam padarytus sužalojimus S. B. pasakė „kÄ padarei“. Å is A. P. klausimas sukėlė agresyviÄ S. B. reakcijÄ . Pastarasis iÅ¡ karto pagriebė dirÅ¾Ä ir ėmė grasinti A. P. „Tai nori eiti iki galo", „AÅ¡ tave pasmaugsiu". Nors kaltinamasis A. P. tvirtina, kad S. B. dirÅ¾Ä iÅ¡traukė iÅ¡ jo kelių, tačiau objektyvių duomenų ir kur S. B. paėmė dirÅ¾Ä nėra, tačiau neginčijamai nustatyta, tiek kaltinamojo tiek ir liudytojų parodymais, kad S. B. turėjo dirÅ¾Ä ir mosuodamas juo grasino pasmaugti A.

P.. Atsižvelgiant į tai, kad S. B. prie kelias valandas jau buvo sužalojęs A. P. (ir ne tik jį bet ir dar du bendradarbius) tuo metu kilus realiai grėsmei nuteistojo A. P. sveikatai ir gyvybei, pastarasis besigindamas sudavė keletÄ smÅ«gių, ko pasekoje padarė nukentėjusiajam galvos sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį minkÅ¡tųjų audinių kraujosruva galvos-veido kairėje pusėje, apimančia akių vokus, kairįjį smilkinį, kairio skruostikaulio ir kairio virÅ¡utinio žandikaulio visų ančio sienelių skeveldriniais bei deÅ¡iniojo nosikaulio lūžiais ir galvos smegenų sukrėtimu su kraujo iÅ¡siliejimu po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais, kurie komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu su sÄ monės pritemimu, atminties ir orientacijos sutrikimais, judėjimo bei koordinacijos sutrikimais, vestibulioatakiniu sindromu, praeinančiais galvos smegenų iÅ¡emijos priepuoliais vertebrobaziliariniame baseine, lėtiniu cefalginiu sindromu, deÅ¡ine hemipareze.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis A. P. suduodamas smÅ«gius S. B., veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, gindamasis nuo jo sveikatai ir gyvybei gresiančio realaus pavojingo kėsinimosi. Kolegijos manymu, įvertinus nukentėjusiojo S. B. ankstesnį, nevienkartinį smurtavimÄ A. P. ir kitų kolegų atžvilgiu bei įvykio metu susiklosčiusiÄ situacijÄ , sudarė pagrindÄ nuteistajam manyti, kad jam kilo reali grėsmė sveikatai ir gyvybei, nuo kurio jis turi teisę gintis.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, kaip nurodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, vertinti Å¡iÄ situacijÄ , kaip tarpusavio konfliktÄ , nėra teisinio pagrindo. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog įvykio metu bÅ«tinosios ginties situacija nebuvo susiklosčiusi.Tačiau, kaip jau minėta, baudžiamasis įstatymas bÅ«tinajai ginčiai nustato ribas. LR BK 28 str. 3 d. reglamentuoja, kad bÅ«tinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiÅ¡kiai neatitiko kėsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo.Kolegijos manymu, Å¡iuo konkrečiu atveju nuteistojo A.

P. panaudotos gynybos priemonės S. B. atžvilgiu neatitiko kėsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo. Kaip jau minėta, kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo jo intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Å iuo konkrečiu atveju byloje nustatyta tik tos aplinkybės, jog nukentėjusysis, bÅ«damas neblaivus, agresyviai nusiteikęs, iÅ¡sakydamas grasinimus „aÅ¡ tave pasmaugsiu“, „tai nori eiti iki galo" A. P. atžvilgiu, turėdamas rankoje dirÅ¾Ä ir juo mosuodamas prieÅ¡ais A.

P., pastarasis gindamasis sudavė keletÄ smÅ«gių nukentėjusiajam. Taigi, Å¡ioje situacijoje nuteistojo nusikalstami veiksmai aiÅ¡kiai neatitiko kėsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo, nes tiesiogiai gresiantis pavojingas kėsinimasis jo sveikatai, Å¡iuo konkrečiu atveju nebuvo toks pavojingas, kad jį atremti bÅ«tų galima tik pirmiau aptartais veiksmais, t.y. suduodant smÅ«gius nukentėjusiajam, padarant jam sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Nors A. P. apeliaciniame skunde nurodo, jog jis neperžengė bÅ«tinosios ginties ribų, tačiau kolegija Å¡iuos skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusysis S. B. galėjo bÅ«ti sužalotas kitų asmenų. Atsižvelgdama į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. P. 2011-08-20, nakties metu, tikslus laikas nenustatytas, nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gindamasis nuo S. B., kuris grasindamas pavartoti fizinį smurtÄ , iÅ¡sakant žodinius grasinimus susidoroti – „aÅ¡ tave pasmaugsiu“, „tai nori eiti iki galo" bei agresyviai elgiantis, grasindamas pavartoti fizinį smurtÄ , rankose laikydamas dirÅ¾Ä , ir kilus realiai grėsmei A.

P. sveikatai ir gyvybei, peržengdamas bÅ«tinosios ginties ribas, tyčia sudavė keletÄ smÅ«gių kietu buku daiktu S. B. į galvÄ , veidÄ , krÅ«tinę ir pilvÄ , tuo padarydamas nukentėjusiajam S. B. galvos sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį minkÅ¡tųjų audinių kraujosruva galvos-veido kairėje pusėje, apimančia akių vokus, kairįjį smilkinį, kairio skruostikaulio ir kairio virÅ¡utinio žandikaulio visų ančio sienelių skeveldriniais bei deÅ¡iniojo nosikaulio lūžiais ir galvos smegenų sukrėtimu su kraujo iÅ¡siliejimu po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais, kurie komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu su sÄ monės pritemimu, atminties ir orientacijos sutrikimais, judėjimo bei koordinacijos sutrikimais, vestibulioatakiniu sindromu, praeinančiais galvos smegenų iÅ¡emijos priepuoliais vertebrobaziliariniame baseine, lėtiniu cefalginiu sindromu, deÅ¡ine hemipareze, dėl ko nukentėjusysis S. B. neteko 30 procentų darbingumo, t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 28 str. 3 d. ir LR BK 135 str. 1 d.

Perkvalifikavus nuteistojo A. P. nusikalstamus veiksmus iÅ¡ LR BK 135 str. 1 d. į LR BK 28 str. 3 d. ir LR BK 135 str. 1 d. skirtina nauja bausmė.Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ už nusikalstamos veikos padarymÄ skiriama tik tokios rÅ«Å¡ies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje (BK 54 str. 1 d.). Tik iÅ¡imtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali iÅ¡eiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Å ie atvejai numatyti LR BK 54 str. 3 d. ir LR BK 62 str.

Paprastai švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis LR BK 62 str. nuostatomis.Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas A. P. atžvilgiu nepripažino jo atsakomybę švelninančia aplinkybe tai, jog jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai galisi, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tuo sutikti negali. Aukščiau aptarti A. P. parodymai patvirtina, kad jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę iš esmės pripažino ir nuoširdžiai galėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo.

Tai, kad kaltinamasis A. P. nesutiko su jo veikos teisiniu įvertinimu, negali bÅ«ti vertinamas tik kaip jo kaltės pripažinimas iÅ¡ dalies. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kaltinamojo A. P. parodymų nuoseklumÄ , jų atitikimÄ kitiems bylos duomenims, sprendžia, kad A. P. atžvilgiu nustatoma jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino kaltu ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas pagrįstai nustatė A.

P. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ LR BK 59 str. 1 d. 6 p.). Kolegija įvertinus tai, kad A. P. atžvilgiu yra nustatytos dvi, jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir, kad jo veika padaryta peržengus bÅ«tinosios ginties ribas, sprendžia, kad nuteistojo A. P. atžvilgiu, skiriant bausmę, taikytinos LR BK 62 str. 2 d. 5 p., 3 d. 3 p. nuostatos, kurios Å¡iuo konkrečiu atveju neprieÅ¡tarautų LR BK 41 str. 2 d. įtvirtintai bausmės paskirčiai.Kolegija atsižvelgia į tai, kad nuteistasis A.

P. padarė sunkų nusikaltimÄ , anksčiau teistas, tačiau teismus iÅ¡nykęs, dirba, todėl bausmės tikslai bus pasiekti, o pati bausmė atitiks teisingumo bei protingumo principams, paskiriant nuteistajam A. P. laisvės apribojimo bausmę.LR CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

O minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Byloje neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusysis S. B. patyrė neturtinę žalÄ , tačiau kolegija įvertinus tai, kad Å¡iuo nuosprendžiu nustatyta, kad A.

P. nukentėjusįjį sužalojo peržengęs bÅ«tinosios ginties ribas, daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiajam S. B. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteista neturtinė žala yra per didelė. Todėl atsižvelgus į paties nukentėjusiojo S. B. agresyvų ir pavojingÄ elgesį, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus bei teismų praktikÄ dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiojo S. B. praÅ¡oma priteisti neturtinė žala mažinama iki 10 000 Lt.

Nukentėjusiojo S. B. atstovas advokatas G. Zavtrakovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė priteisti iÅ¡ A. P. bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme.Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis S. B. gavęs nuteistojo A. P. apeliacinį skundÄ kreipėsi į advokatÄ dėl atsikirtimo suraÅ¡ymo ir jos atstovavimo apeliacinės instancijos teisme. Už Å¡ias paslaugas advokatui sumokėjo 1500 Lt, kÄ pavirtina byloje esantis pinigų priėmimo kvitas. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo A.

P. skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, nukentėjusiojo S. B. praÅ¡omos iÅ¡laidos už advokato mažinamos perpus. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1, 3 p.,n u s p r e n d ž i a:Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. nuosprendį pakeisti.A. P. nusikalstamus veiksmus iÅ¡ LR BK 135 str. 1 d. perkvalifikuoti į LR BK 28 str. 3 d. ir LR BK 135 str. 1 d., taikant LR BK 62 str. 2 d. 5 p., 3 d. 3 p., A. P. paskirti laisvės apribojimÄ dvejiems metams.Vadovaujantis LR BK 48 str. 6 d. 2 p., 5 p., nuteistÄ jį A.

P. įpareigoti per laisvės apribojimo bausmės laikÄ atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ ir neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. nuosprendžiu nukentėjusiajam S. B. priteistÄ neturtinę žalÄ â€“ 27389 Lt sumažinti iki 10 000 (deÅ¡imties tÅ«kstančių) litų.IÅ¡ nuteistojo A.

P. priteisti nukentėjusiajam S. B. 750 (septynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt) litų turėtų iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme.Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Kolegijos pirmininkė                                                    Svetlana Jurgaitienė Teisėjai:                                                                 Algirdas Remeika                                                                  Valdas Vitunskas