665dd7c4-fe72-459a-93ee-e4df5ea61be1 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1164-826/2019 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02279-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.5; 3.1.1.2.11; 3.1.1.2.21; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 20 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Gailevičienės, AuÅ¡ros MaÅ¡kevičienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės A.

J. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4964-642/2018 pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieÅ¡kinį atsakovei A. J. dėl skolos už Å¡ilumos energijÄ priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Klaipėdos energija“ su ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės A. J. 3 507,16 Eur skolÄ už Å¡ilumos energijÄ už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės iki 2017 m. liepos mėn., 77,87 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. 1.1.

Nurodė, kad A. J. nuosavybės teise priklauso butas su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Su atsakove raÅ¡ytinė energijos pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, tačiau jos butas yra prijungtas prie energijos tiekimo tinklų, todėl sutartis laikoma sudaryta. Atsakovė už suvartotÄ Å¡ilumos energijÄ nemokėjo, todėl per laikotarpį nuo 2011 m. gegužės iki 2017 m. liepos mėn. susidarė 3 507,16 Eur skola ir 77,87 Eur delspinigių.

2. IeÅ¡kovė 2018 m. rugsėjo 6 d. praneÅ¡imu atsisakė 991,37 Eur ieÅ¡kinio dalies ir Å¡iÄ bylos dalį prašė nutraukti. Savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ patikslino, t. y. prašė iÅ¡ atsakovės priteisti 2 481,57 Eur skolÄ už Å¡ilumos energijÄ už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio iki 2017 m. liepos mėn. PaaiÅ¡kino, kad teikiant ieÅ¡kinį neturėjo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3136-642/2013, kurioje patvirtinta Å¡alių sudaryta taikos sutartis dėl 5 343,14 Lt skolos grÄ Å¾inimo už laikotarpį nuo 2010 m. birželio iki 2012 m. spalio mėn. II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Teismo motyvai: 3.1. Pagal 2011 m. rugpjūčio 17 d. mokesčio apskaičiavimo pažymÄ už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio iki 2016 m. kovo mėn. (1 950,61 Eur), 2018 m. rugsėjo 4 d. mokesčių apskaičiavimo pažymÄ už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio iki 2017 m. liepos mėn. (530,96 Eur) nustatyta, jog atsakovė per laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio iki 2017 m. liepos mėn. ieÅ¡kovei skolinga 2 481,57 Eur.

Å i suma ir skolos laikotarpis teisminio nagrinėjimo metu buvo ieÅ¡kovės patikslintas. Atsakovė sutiko su 2 022,74 Eur skolos suma ir ginčijo 458,83 Eur, tačiau pateiktus skaičiavimus paneigiančių duomenų nepateikė. Atsakovė mokėdama skolÄ ieÅ¡kovei mokėjimuose nenurodė, už kurį laikotarpį moka įmokas. Tarp Å¡alių joks atskiras susitarimas sudarytas nebuvo, todėl ieÅ¡kovė gautais iÅ¡ atsakovės mokėjimais padengė seniausias skolas. 3.2. IeÅ¡kovės praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ atsakovės 77,87 Eur delspinigių tenkintinas visiÅ¡kai.

Å i suma apskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos 1995 m. sausio 26 d. įstatymo Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ (2013 m. spalio 10 d. redakcija Nr. XII-550) 2 straipsnio 1 dalį ir ne daugiau kaip už 180 dienų. 3.3. IeÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, nes terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas. 3.4.

Ä®vertinus ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinÄ bendrÄ 2 713,44 Eur sumÄ (2 481,57 Eur skola, 77,87 Eur delspinigiai, 154,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos), atsakovės finansinę padėtį, jos pastangas atsiskaityti su ieÅ¡kove bei abiejų Å¡alių turtinius interesus ir siekiant užtikrinti jų pusiausvyrÄ , atsakovės praÅ¡ymas tenkintas iÅ¡ dalies, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinos 2 713,44 Eur sumos mokėjimas iÅ¡dėstytinas dvideÅ¡imt keturiems mėnesiams – dvideÅ¡imt tris mėnesius sumokant po 113,00 Eur, o dvideÅ¡imt ketvirtÄ mėnesį – 114,44 Eur iki paskutinės kiekvieno mėnesio dienos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 4. Atsakovė A. J. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimÄ pakeisti ir priteistinos skolos sumÄ sumažinti nuo 2 481,57 Eur iki 2 022,74 Eur. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai: 4.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, todėl neteisingai apskaičiavo įsiskolinimo sumÄ . IeÅ¡kovei ji mokėjo skolÄ dalimis iÅ¡ kelių skirtingų savo sÄ skaitų.

BylÄ nagrinėdamas pirmosios instancijos teismas į Å¡iÄ aplinkybę neatsižvelgė. Teismas 2017 m. gegužės 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2VP-7729-793/2019 konstatavo, kad iki 2014 m. rugpjūčio mėn. ji mokėjo ir skola sudaro 566,41 Eur. 4.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tik 24 mėn., o ne 48 mėn. iÅ¡dėstė skolos mokėjimÄ dalimis. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ji dirba „Maxima“ parduotuvėje, gauna tik minimumÄ . IÅ¡ gaunamų pajamų ji nesugebės pragyventi ir dar mokėti einamųjų mokesčių.

5. IeÅ¡kovė AB „Klaipėdos energija“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentai: 5.1. Pirmosios instancijos teismas įvertino visus pateiktus įrodymus ir teisingai nustatė skolos sumÄ bei laikotarpį. Apeliantė Å¡iuos faktus paneigiančių duomenų nepateikė. Atlikdama mokėjimus atsakovė nenurodė, kuriÄ skolos sumos dalį dengia, tad ji Å¡ias sumas priskyrė skolos dengimui pagal 2012 m. rugsėjo 4 d. ir 2013 m. gegužės 13 d. nutartis. 5.2.

IÅ¡dėstyti sprendimo vykdymÄ 4 metams nėra pagrindo, nes pati skola susidarė už mokėjimų dalimis kas mėnesį netinkamÄ vykdymÄ . Skola tik didėja, tai rodo, kad iÅ¡dėsčius skolos grÄ Å¾inimÄ ji vis tiek nebus grÄ Å¾inta. Sprendimo iÅ¡dėstymo instituto paskirtis yra sudaryti skolininkui galimybę įvykdyti teismo sprendimÄ , o ne vilkinti sprendimo įvykdymÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ bei pagrįstumÄ analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo tenkintas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl skolos priteisimo už energijos tiekimÄ , teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Dėl naujų raÅ¡ytinių įrodymų pridėjimo prie bylos 9. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartÄ iÅ¡nagrinėti visÄ bylÄ iÅ¡ naujo (de novo). Tačiau nagrinėjantis ginÄÄ teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti ir įvertinti bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp Å¡alių kilusio ginčo pobÅ«dį.

10. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau Å¡is draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali bÅ«ti pateikiami:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi bÅ«ti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Ä®rodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimÄ , jų neabejotinÄ svarbÄ bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

11. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar Å¡is konkretus įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , bei atsižvelgti į praÅ¡omo naujai priimti įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčo iÅ¡sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; kt.).

Teismui manant (ir nustačius tai pagrindžiančias aplinkybes), kad toks procesinis Å¡alies elgesys pateisinamas ir naujus įrodymus galima priimti, užtikrinant civilinio proceso principų laikymÄ si, byloje dalyvaujantiems asmenims bÅ«tina suteikti pakankamai laiko susipažinti su naujais įrodymais ir iÅ¡dėstyti savo nuomonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2014).

12. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä ir duomenis apie gaunamÄ darbo užmokestį. Ä®vertinus tai, kad Å¡ie dokumentai buvo pateikti kartu su apeliaciniu skundu, atsakovė su jais susipažino, prieÅ¡taravimų dėl jų pridėjimo prie bylos nepateikė, apeliacinio skundo priedai pridėtini prie bylos. Faktinės bylos aplinkybės 13. Nustatyta, kad A. J. nuosavybės teise priklauso butas su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje.

Su A. J. raÅ¡ytinė energijos pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo pasiraÅ¡yta, tačiau jai priklausantis butas yra prijungtas prie energijos tinklų, todėl sutartis laikoma sudaryta. Atsakovė Å¡ios aplinkybės neginčijo (CPK 187 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovė tiekė Å¡ilumos energijÄ Ä¯ atsakovei nuosavybės teise priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, tačiau A. J. tinkamai laiku nemokėjo už suvartotÄ Å¡ilumos energijÄ . Duomenų, kad iki sprendimo priėmimo momento skola buvo padengta, teismui nepateikta (CPK 12, 178 straipsniai).

14. Energijos pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymÄ bei vykdymÄ reglamentuoja CK XXIII skyriaus septintojo skirsnio normos, kurios taikomos ir aprÅ«pinant elektros energija (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.391 straipsnis). CK 6.383 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal energijos (ar energijos iÅ¡teklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtÄ energijos tiekimo tinklÄ sutartyje numatytos rÅ«Å¡ies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektÄ energijÄ sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumÄ bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumÄ .

Pagal Å¡io straipsnio 3 dalies nuostatÄ , energijos tiekimo vartotojams (pirkimo–pardavimo) sutartis yra vieÅ¡oji sutartis (CK 6.161 straipsnis). Tai reiÅ¡kia, kad elektros energijos tiekimo įmonė privalo teikti tiekimo paslaugas visiems, kas kreipiasi, t. y. asmenims, turintiems energijÄ naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir įrengtus apskaitos prietaisus.

15. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės ieškinį visiškai ir ieškovei iš atsakovės priteisė 2 481,57 Eur skolos už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio iki 2017 m. liepos mėn. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, jog priteistina suma turi būti mažintina iki 2 022,74 Eur, nes buvo blogai apskaičiuoti jos sumokėti mokėjimai, ir tai patvirtina jos pateikti rašytiniai įrodymai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

16. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.).

17. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad skolos susidarymo metu, t. y. laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio iki 2017 m. liepos mėn., gyveno ginčo objekte, naudojosi ieškovės teikiamomis paslaugomis (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė neįrodė, kad skolos suma už šį laikotarpį yra 2 022,74 Eur.

18. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartimi Nr. 2-3392-793/2012 patvirtino taikos sutartį, pagal kuriÄ A. J. 4 622,95 Lt (1 338,90 Eur) skolÄ ir 350,90 Lt (101,62 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidas įsipareigojo grÄ Å¾inti dalimis. Å i skola priteista už laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio mėn. iki 2010 m. gegužės mėn. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 13 d. nutartimi Nr. 2-3136-642/2013 patvirtino taikos sutartį, pagal kuriÄ A. J. 5 343,14 Lt (1 547,48 Eur) skolÄ Ä¯sipareigojo grÄ Å¾inti dalimis, Å¡i skola priteista už laikotarpį nuo 2010 m. birželio iki 2012 m. spalio mėn. Taigi iÅ¡ viso ankstesniais teismų sprendimais (nutartimis) iÅ¡ A.

J. buvo priteista 2 886,38 Eur. Apeliacinio skundo argumentas, jog teismas 2017 m. gegužės 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2VP-7729-793/2019 konstatavo, kad iki 2014 m. rugpjūčio mėn. ji mokėjo ir skola sudaro 566,41 Eur, tik patvirtina aplinkybę, jog už laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio mėn. iki 2010 m. gegužės mėn. ji dar nėra padengusi visos skolos sumos. O šioje byloje skolos laikotarpis yra nuo 2012 m. lapkričio iki 2017 m. liepos mėn.

19. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., iÅ¡ kurio matyti, kad ji 2013 m. liepos 23 d. ieÅ¡kovei sumokėjo 207,24 Lt, 2013 m. rugpjūčio 21 d. 158,17 Lt, 2013 m. rugsėjo 20 d. 159,00 Lt, 2013 m. spalio 17 d. 207,25 Lt, 2013 m. lapkričio 17 d. 207,24 Lt, 2013 m. lapkričio 17 d. 158,17 Lt, 2013 m. gruodžio 14 d. 158,27 Lt, 2014 m. vasario 18 d. 159,00 Lt, 2014 m. kovo 26 d. 207,24 Lt, 2014 m. gegužės 17 d. 157,00 Lt, 2014 m. birželio 18 d. 250,78 Lt, 2014 m. liepos 18 d. 160,00 Lt, 2014 m. rugpjūčio 18 d. 111,00 Lt, 2014 m. spalio 16 d. 158,00 Lt, 2014 m. gruodžio 15 d. 158,17 Lt.

IÅ¡ sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 2 d. matyti, kad ji 2015 m. sausio 18 d. sumokėjo 48,00 Eur, 2015 m. vasario 16 d. – 74,72 Eur, 2015 m. gegužės 15 d. 45,76 Eur, 2015 m. birželio 13 d. 45,00 Eur, 2015 m. liepos 14 d. 74,72 Eur, 2015 m. rugsėjo 14 d. 45,81 Eur, 2015 m. gruodžio 14 d. 37,00 Eur, 2016 m. kovo 16 d. 37,00 Eur, 2016 m. gegužės 16 d. 45,00 Eur, 2016 m. spalio 15 d. 45,80 Eur, 2017 m. vasario 26 d. 50,00 Eur, 2017 m. balandžio 1 d. 60,00 Eur, 2017 m. balandžio 14 d. 50,00 Eur.

CK 6.55 straipsnyje įtvirtinta, jog skolininkas, privalantis grÄ Å¾inti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rÅ«Å¡ies skolas, mokėdamas gali pareikÅ¡ti, kuriÄ skolÄ jis grÄ Å¾ina. Tačiau skolininkas neturi teisės be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, vietoj įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas suėjęs. Jeigu skolininkas nepareiÅ¡kia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmokÄ ir nėra kitokio Å¡alių susitarimo, tai laikoma, kad grÄ Å¾inta skola, kurios grÄ Å¾inimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grÄ Å¾inimo terminai suėję, ir nė viena iÅ¡ jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grÄ Å¾inta seniausia skola.

Kai yra kelios skolos, kurių grÄ Å¾inimo terminai suėję, laikoma, kad grÄ Å¾inta skola, kurios grÄ Å¾inimas užtikrintas. Jeigu visų skolų grÄ Å¾inimas užtikrintas, laikoma, kad grÄ Å¾inta labiausiai skolininko teises varžanti skola, o jeigu visos skolos vienodai varžo – seniausia skola. Jeigu nė vieno iÅ¡ Å¡ių kriterijų taikyti negalima, įmoka paskirstoma proporcingai visoms skoloms. Å iuo atveju ginčo nėra, kad atsakovė skolÄ ieÅ¡kovei mokėjimo nereguliariai, mokėjimo nurodymuose nėra nurodyta, už kurį laikotarpį ji moka, atskiro susitarimo su ieÅ¡kove dėl mokėjimų paskirstymo nesudaryta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovė turėjo teisę vadovautis CK 6.55 straipsnio 2 dalimi ir atsakovės atliktais mokėjimais užskaityti skolÄ , kurios grÄ Å¾inimo terminas suėjęs.

20. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. J. laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. sumokėjo 2 193,39 Eur (2018 m. birželio 21 d. mokesčių apskaičiavimo pažyma už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d.). A. J. dar 2018 m. birželio mėn. sumokėjo 18,78 Eur ir 2018 m. rugpjūčio mėn. 17,52 Eur (2019 m. rugsėjo 4 d. mokesčių apskaičiavimo pažyma už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d.).

Taigi iš viso A. J. sumokėjo 2 228,69 Eur. Atsakovė apeliaciniu skundu šių skaičiavimų neginčijo (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad A. J. įrodymų, paneigiančių ieškovės atliktus skaičiavimus dėl likusios nesumokėtos skolos sumos, nepateikė, todėl pagrįstai už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio iki 2017 m. liepos mėn. priteisė 2 481,57 Eur skolos. Dėl skolos mokėjimo išdėstymo 21.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistÄ 2 713,44 Eur sumos mokėjimÄ iÅ¡dėstė dvideÅ¡imt keturiems mėnesiams – dvideÅ¡imt tris mėnesius sumokant po 113,00 Eur, o dvideÅ¡imt ketvirtÄ mėnesį – 114,44 Eur iki paskutinės kiekvieno mėnesio dienos. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad turėjo bÅ«ti sprendimo vykdymas iÅ¡dėstytas 48 mėn. laikotarpiui, nes iÅ¡ savo gaunamų pajamų ji ne tik negali padengti skolos, bet ir mokėti einamųjų mokėjimų.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

22. CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ . Skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti negalima.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant klausimÄ dėl teismo sprendimo įvykdymo iÅ¡dėstymo, aktualÅ«s CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių teisinių santykių subjektų lygiateisiÅ¡kumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lÅ«kesčių principai. Å ių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo iÅ¡dėstymo klausimÄ bÅ«tų atsižvelgta į abiejų bylos Å¡alių interesus, į tai, ar iÅ¡dėsčius teismo sprendimo vykdymÄ , bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iÅ¡ esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti Å¡alies, kurios naudai jis priimtas, lÅ«kesčiai.

Spręsdamas klausimÄ dėl teismo sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų Å¡alių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymas neturi suteikti nepagrįstÄ pranaÅ¡umÄ skolininkui, o iÅ¡ieÅ¡kotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti iÅ¡laikyti iÅ¡ieÅ¡kotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrÄ , vadovautis bendraisiais teisės principais – teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1485-196/2018, kt.).

24. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės praÅ¡ymo dėl sprendimo įvykdymo iÅ¡dėstymo 48 mėn. laikotarpiui. Aplinkybė, kad dėl gaunamo mažo darbo užmokesčio ji negalės mokėti einamųjų mokėjimų, nesudaro pagrindo iÅ¡dėstyti sprendimo įvykdymÄ ilgiau nei 24 mėn. laikotarpiui. Teismas tenkindamas iÅ¡ dalies atsakovės praÅ¡ymÄ Ä¯vertino jos finansinę padėtį ir sprendimo vykdymÄ iÅ¡dėstė 24 mėn. laikotarpiui.

Ilgesnio termino nustatymas Å¡iuo atveju neatitiktų ieÅ¡kovės interesų, ir nebÅ«tų iÅ¡laikyta iÅ¡ieÅ¡kotojo bei skolininkės teisėtų interesų pusiausvyra. 24 mėn. laikotarpis atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus. Dėl procesinės bylos baigties 25. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas byloje, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir įvertino įrodymus, teisingai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias energijos pirkimo–pardavimo sutartis (CK 6.383–6.390 straipsniai), proceso teisės normas (CPK 185 str.), todėl teismo sprendimo keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Marius Dobrovolskis Jolanta Gailevičienė AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė