Legislator Case Law & Legislation
665ce4e8-5e7f-4183-ac46-ecd7dbad9cd9 AI generated

665ce4e8-5e7f-4183-ac46-ecd7dbad9cd9 · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 665ce4e8-5e7f-4183-ac46-ecd7dbad9cd9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos BartaÅ¡ienės, Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1769-819/2014, iÅ¡keltoje pagal ieÅ¡kovės J. K. ieÅ¡kinį atsakovei B.

Legislator headnote

AI generated

665ce4e8-5e7f-4183-ac46-ecd7dbad9cd9 · Å iaulių apygardos teismas: Pažymėjo, kad bylos duomenys paneigė trečiojo asmens teiginius, jog atsakovė prašė paskolinti 20 000 Lt, nes ji ketino pirkti butÄ dukterims, kadangi buvo nustatyta, jog atsakovė pinigus panaudojo ne konkrečiam tikslui, o vaikams iÅ¡laikyti, pramogoms, namų Å«kio poreikiam tenkinti. Teismas, atsižvelgdamas į CK 6.469 straipsnio 1 dalį, numatančiÄ , kad sutartis, kai dovanojama didesnė nei 5 000 Lt suma, turi bÅ«ti raÅ¡ytinės formos, sprendė, jog byloje surinktų įrodymų visuma liudija, kad 2004-10-13 paskolos sutartimi buvo pridengtas dovanojimo sandoris, ir trečiojo asmens valia atsakovei buvo ne paskolinti, o dovanoti 20 000 Lt.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas (-a) ………………………                                                                              Civilinė byla Nr. 2A-930-368/2014 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16542-2013-3                                                      Procesinio sprendimo kategorija 21.4.1.4; 63.1; 121.21 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 25 d.

Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos BartaÅ¡ienės, Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1769-819/2014, iÅ¡keltoje pagal ieÅ¡kovės J. K. ieÅ¡kinį atsakovei B.

K. dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei trečiajam asmeniui A. K. (A. K.) dėl paskolos sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė J. K. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės B. K. 20 000 Lt skolÄ , 65,75 Lt palÅ«kanas, 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2004-10-13 trečiasis asmuo A. K., kuris 2013-05-13 skolos reikalavimÄ perleido ieÅ¡kovei, ir atsakovė B.

K. sudarė paskolos sutartį, pagal kuriÄ trečiasis asmuo paskolino atsakovei 20 000 Lt. Sutarties Å¡alys sutarė, kad paskola turi bÅ«ti grÄ Å¾inta kreditoriui pareikalavus. 2013-03-18 ieÅ¡kovė iÅ¡siuntė atsakovei praÅ¡ymÄ dėl paskolos grÄ Å¾inimo, ir buvo nustatytas paskolos grÄ Å¾inimo terminas – iki 2013-04-22, tačiau atsakovė paskolos negrÄ Å¾ino. 2013-04-18 atsakyme atsakovė ieÅ¡kovei nurodė, kad minėtÄ pinigų sumÄ trečiasis asmuo atsakovei padovanojo. Mano, kad dovanojimo faktÄ atsakovė sugalvojo, jog iÅ¡vengtų prievolės sumokėti įsiskolinimÄ pagal paskolos sutartį. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko ir pateikė teismui prieÅ¡ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama pripažinti, kad 2004-10-13 tarp jos ir trečiojo asmens buvo sudarytas 20 000 Lt dovanojimo sandoris, ir Å¡iam sandoriui taikyti dovanojimo sutartims taikytinas įstatymo nuostatas, taip pat priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Pažymėjo, kad santuokoje su trečiuoju asmeniu susilaukė dviejų dukterų, teismo (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta Å¡alių santuoka, tačiau bendrai santuokoje įgytas turtas nebuvo padalytas ir bendru sutarimu atiteko trečiajam asmeniui. Teigė, kad po santuokos nutraukimo trečiasis asmuo ilgÄ laikÄ nesirÅ«pino vaikais, 2004 metais informavo norintis atsakovei ir dukroms padovanoti pinigų, atsakovei – 20 000 Lt, o dukroms po 100 000 Lt. 2004-10-13 tuo pačiu metu sandoriai buvo sudaryti notarų biure, kuriame tuo metu dirbo trečiojo asmens pažįstama notarė.

Sandorius su vaikais nutarė įforminti pinigų dovanojimo sutartimis dėl to, kad jie nėra papildomai apmokestinami, o pinigų dovanojimas atsakovei įformintas paskolos sutartimi. PaaiÅ¡kino, kad Å¡i paskolos sutartis yra apsimestinė, nes ji neatitiko Å¡alių valios, tikrieji Å¡alių ketinimai buvo sudaryti 20 000 Lt dovanojimo sandorį. Nors ginčo paskolos sutartyje yra įraÅ¡as, kad atsakovė pinigus gavo, tai neatitiko tikrovės, jokių pinigų tiek prieÅ¡ sutarties sudarymÄ , tiek ir sudarant sutartį ji negavo, dovanoti pinigai buvo pervesti į atsakovės atidarytÄ banko sÄ skaitÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 6 d. sprendimu ieÅ¡kovės J. K. ieÅ¡kinį atmetė, o atsakovės B. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino. Pripažino 2004-10-13 atsakovės B. K. ir trečiojo asmens A. K. sudarytÄ paskolos sutartį, patvirtintÄ Vilniaus miesto 15-ajame notarų biure, pagal kuriÄ reikalavimo teisę 2013-05-13 reikalavimo perleidimo sutartimi perėmė ieÅ¡kovė J. K., apsimestiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei 1950 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas ir 41,58 Lt proceso iÅ¡laidas valstybei.

Nustatė, kad, nors 2004-10-13 paskolos sutartyje atsakovė nurodė gavusi iÅ¡ trečiojo asmens 20 000 Lt, Å¡ių pinigų paskolos sutarties sudarymo metu ji negavo ir trečiÄ sias asmuo 20 000 Lt sumÄ Ä¯ atsakovės vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ pervedė tik 2004-11-16, pavedimo paskirtyje nurodydamas ne „paskola“, o „dovana“. Sprendė, kad 2004-10-13 paskolos sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė reiÅ¡kia reikalavimus atsakovei, nebuvo sudaryta, nes 2004-10-13 trečiasis asmuo atsakovei jokių pinigų neperdavė.

Teismas įvertino tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus. Teismo vertinimu, trečiasis asmuo suprato lietuvių kalbÄ . Atkreipė dėmesį į tai, kad sutarties tekste Å¡alys nenurodė konkretaus paskolos grÄ Å¾inimo termino ir nesutarė dėl palÅ«kanų, po paskolos sutarties pasiraÅ¡ymo trečiasis asmuo nereikalavo iÅ¡ atsakovės grÄ Å¾inti pinigų. Atkreipė dėmesį į tai, kad prievolė, kurios atsiradimas siejamas su sÄ lyga, kurios buvimas visiÅ¡kai priklauso nuo skolininkės, negalioja (CK 6.30 str. 5 d.).

Pažymėjo, kad bylos duomenys paneigė trečiojo asmens teiginius, jog atsakovė prašė paskolinti 20 000 Lt, nes ji ketino pirkti butÄ dukterims, kadangi buvo nustatyta, jog atsakovė pinigus panaudojo ne konkrečiam tikslui, o vaikams iÅ¡laikyti, pramogoms, namų Å«kio poreikiam tenkinti. Teismas, atsižvelgdamas į CK 6.469 straipsnio 1 dalį, numatančiÄ , kad sutartis, kai dovanojama didesnė nei 5 000 Lt suma, turi bÅ«ti raÅ¡ytinės formos, sprendė, jog byloje surinktų įrodymų visuma liudija, kad 2004-10-13 paskolos sutartimi buvo pridengtas dovanojimo sandoris, ir trečiojo asmens valia atsakovei buvo ne paskolinti, o dovanoti 20 000 Lt.

Konstatavo, kad ieÅ¡kovė 2013-05-13 reikalavimo teisės sutarties pasiraÅ¡ymo metu žinojo ir galėjo žinoti, jog 2004-10-13 paskolos sutartyje įtvirtinta atsakovės prievolė grÄ Å¾inti 20 000 Lt sumÄ trečiajam asmeniui pareikalavus yra apsimestinė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Skųsdama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimÄ , apeliantė (ieÅ¡kovė) J. K. praÅ¡o teismo sprendimÄ panaikinti ir tenkinti jos ieÅ¡kinį, o atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliaciniame skunde nesutinka su teismo iÅ¡vadomis, kad Å¡alys iÅ¡ tikrųjų siekė sudaryti dovanojimo, o ne paskolos sutartį. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Trečiasis asmuo neatsisakė reikalavimo iÅ¡ atsakovės grÄ Å¾inti skolÄ ir atsakovė suvokė sutarties esmę. Tvirtina, kad jai nekyla abejonių dėl sutarties negaliojimo. Atsiliepdama į apeliacinį skundÄ , atsakovė B. K. praÅ¡o skundÄ atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepime nurodo, kad skundas yra nepagrįstas, jame nurodyti teiginiai prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir nustatytoms aplinkybėms. Pažymi, kad trečiasis asmuo pinigus padovanojo, ir tai patvirtina sutarties šalių elgesys iki ir po sutarties sudarymo. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,teisiniai argumentai ir išvados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.). Apeliantės (ieÅ¡kovės) J. K. apeliacinis skundas netenkintinas. Dėl apsimestinio sandorio, sutarčių aiÅ¡kinimo ir įrodymų vertinimo taisyklių Teisėjų kolegija, įvertindama apeliantės skundo turinį, pažymi, kad skunde apeliantė iÅ¡ esmės kelia tik įrodymų vertinimo klausimÄ .CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iÅ¡ tikrųjų siekė jo Å¡alys.

Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – Å¡alių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje iÅ¡reikÅ¡toji valia neatitinka tikrųjų Å¡alių ketinimų. Sandoris neturi valios trÅ«kumų ir Å¡iuo aspektu yra teisėtas, kai jį sudariusių asmenų valia, iÅ¡reikÅ¡ta iÅ¡orine iÅ¡raiÅ¡kos forma, atitinka jų vidinę valiÄ . Å iuo atveju esminė aplinkybė yra Å¡alių valia, buvusi sandorio sudarymo momentu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2006; kt.).

Sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose, nustato tam tikrus esminius principus, kuriais vadovaujantis turi bÅ«ti sprendžiama dėl sutarčių rūšies, pobÅ«džio, padarinių, sÄ lygų tikrosios prasmės. Sutartys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sÄ Å¾iningai, nustatant tikruosius Å¡alių ketinimus (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas įstatymo įtvirtintas sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, formuoja praktikÄ , kad, siekiant nustatyti tikruosius Å¡alių ketinimus bÅ«tina nustatyti ir įvertinti reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ : kokia yra sutarties esmė, tikslas, kaip elgėsi Å¡alys, sudarydamos sutartį ir po jos sudarymo, koks yra sutarties sÄ lygų tarpusavio ryÅ¡ys ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2011).

Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiÅ¡kintis tikruosius sandorio Å¡alių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, Å¡alių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių Å¡alių valia iÅ¡ tikrųjų atitiko jų valios iÅ¡orinę iÅ¡raiÅ¡kÄ , ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota Å¡alių valia neatitinka, o prieÅ¡ingai – juos pridengia.Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo iÅ¡plėtota ir iÅ¡sami.

Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.).

Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto daryti iÅ¡vadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010).

Kitaip tariant, faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pakartotinai iÅ¡dėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis bÅ«tų padarytos kitokios iÅ¡vados, nei padarė teismas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi ieškovė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.             Bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino bylai reikšmingas aplinkybes ir nustatė, kad 2004 m. spalio 13 d. atsakovė B. K. ir trečiasis asmuo A.

K. sudarė paskolos sutartį, patvirtintÄ notarine tvarka, pagal kuriÄ atsakovė iki trečiojo asmens pareikalavimo pasiskolino iÅ¡ jo 20 000 Lt. Teismas vertino ir analizavo Å¡alių tarpusavio santykius iki sutarties sudarymo: teismo 1993 m. gegužės 12 d. sprendimu buvo nutraukta ginčo sutarties Å¡alių (atsakovės ir trečiojo asmens) santuoka, tačiau bendrai santuokoje įgytas turtas nebuvo padalytas ir bendru sutarimu atiteko trečiajam asmeniui; su atsakove liko gyventi Å¡alių vaikai ir buvo jos iÅ¡laikomos.

Trečiasis asmuo pats nurodė, kad 2004 m. nusprendė dukroms padovanoti po 100 000 Lt, dovanojimo sutartys buvo sudarytos 2004 m. spalio 13 d., t. y. tÄ pačiÄ dienÄ kaip ir ginčo paskolos sutartis. Remdamasis bylos medžiaga, teismas paneigė trečiojo asmens teiginius dėl atsakovės ketinimo pinigus skolintis nekilnojamajam turtui – butui įsigyti, kadangi atsakovė nepilnamečių vaikų vardu butÄ už 168 000 Lt nupirko tik 2005 m. birželio 3 d. ir butui įsigyti pakako vien trečiojo asmens vaikams dovanotų pinigų.

Taigi atsakovei nebuvo poreikio skubiai skolintis pinigus iÅ¡ trečiojo asmens. Teismas pagrįstai detaliai analizavo ginčo sutarties sudarymo aplinkybes ir Å¡alių santykius po sutarties sudarymo, ir nustatė, kad, nors 2004 m. spalio 13 d. paskolos sutartyje atsakovė nurodė, jog gavo (sutartyje „pasiskolinau“) iÅ¡ trečiojo asmens 20 000 Lt, Å¡ių pinigų paskolos sutarties sudarymo metu ji negavo, Å¡ias aplinkybes patvirtino ir bylos Å¡alys, ir pinigai trečiojo asmens buvo pervesti į atsakovės banko sÄ skaitÄ Å¾ymiai vėliau – 2004-11-16, nurodant pervedimo paskirtį – „dovana“.

Taigi paskolos sutartis nebuvo realinė nuo pat jos sudarymo momento. Nors vėliau (2004-11-16) pinigų perdavimas paskolos gavėjos nuosavybėn įvyko, minėta, jog pinigų perdavimo paskirtis buvo nurodyta kaip dovana. Teismas teisingai įvertino trečiojo asmens gebėjimÄ suprasti lietuvių kalbÄ , žodis „dovana“, nurodytas mokėjimo paskirtyje nėra sudėtingas ar dviprasmiÅ¡kas, Å¡io žodžio reikÅ¡mė elementariai suvokiama žmogui ilgÄ laikÄ gyvenančiam ir užsiimančiam verslu Lietuvos Respublikoje.

Be to, į bylÄ buvo pateikti trečiojo asmens valstybine kalba asmeniÅ¡kai suraÅ¡yti dokumentai parodo, jog trečiasis asmuo supranta lietuviÅ¡kai ir geba raÅ¡tu iÅ¡reikÅ¡ti savo mintis, jas iÅ¡dėstydamas lietuvių kalba gramatiÅ¡kai taisyklingai (pvz., 1 tomas, 163 b. l.). Pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo vertintos aplinkybės, kad paskolos sutartyje nebuvo nustatyta jokių palÅ«kanų, t. y. sutartis buvo neatlygintinė, ir tai prieÅ¡tarauja Å¡ios sutarties esmei (CK 6.870 str.). Nors teisinis reglamentavimas nedraudžia paskolos sutarties Å¡alims savaip nustatyti sutarties sÄ lygas, t. y. nenumatyti palÅ«kanų už naudojimÄ si paskolos suma, Å¡ios aplinkybės taip pat parodo, kokio tikslo siekė sutarties Å¡alys.

Pats paskolos davėjas paaiÅ¡kino, kad nurodė atsakovei pinigus grÄ Å¾inti, kai ji galės. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, tai, jog paskolos davėjas niekada nesiekė įvertinti, ar atsakovė gali pinigus grÄ Å¾inti, t. y. nebuvo aktyvus ir nesiaiÅ¡kino atsakovės turtinės padėties bei ilgÄ laikÄ (apie devynerius metus) nereikalavo pinigų, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados dėl sutarties Å¡alių tikrųjų ketinimų yra pagrįstos. Remiantis tuo, kad iÅ¡dėstyta, skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų IeÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmetus, tenkintinas atsakovės praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Kolegija, įvertindama aplinkybės, kad apeliantės patirtos 1815 Lt advokato pagalbas iÅ¡laidos už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ paruoÅ¡imÄ (2 tomas, 35–36 b. l.) virÅ¡ija rekomendacijas (8.11 punktas), ir atsižvelgdama į tai, jog apeliacinis skundas buvo nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, bei įvertindama atsakovei suteiktų teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ ir aplinkybes, kad tas pats advokatas atstovavo atsakovės interesams ir pirmosios instancijos teisme (rekomendacijų 2.3 punktas), dėl to jo darbo sÄ naudos buvo mažesnės, minėtas iÅ¡laidas mažina iki 1000 Lt ir Å¡ias iÅ¡laidas priteisia iÅ¡ apeliantės.Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktais, n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) atsakovei B. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1000 Lt advokato pagalbos iÅ¡laidas už atsiliepimo į apeliacinio skundÄ paruoÅ¡imÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                                                Egidijus Mockevičius Teisėjai                                                                                                                         Rasa BartaÅ¡ienė     Vilija Valantienė