665c1f50-9230-4a3f-8dee-d0d18f2e613b · Panevėžio apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-193-350/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17651-2022-9 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 3 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Raščiuvienės ir Danutės Å vitinienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens – A.

J. gynėjo advokato Viktoro Geco (toliau – ir Apeliantas, ir Gynėjas) apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2022 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio, kuriuo: A. J., padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu ir jam baudžiamoji byla nutraukta, perduodant pagal laidavimÄ V. Å ., nustatant 2 metų 6 mėnesių laidavimo terminÄ , vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams, terminÄ skaičiuojant 2022 m. gegužės 20 d., bei vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ A.

J. į valstybės biudžetÄ dalį automobilio Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės – 4 500 Eur. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. Skundžiamu nuosprendžiu A. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, 2022 m. gegužės 19 d., apie 14 val. 18 min., Panevėžio r., kelio Nr. A17 6-ajame kilometre, vairavo krovininį automobilį Mercedes-Benz, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Krone, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas – 14 val. 35 min. jam buvo nustatytas 2,93 promilių neblaivumas, o 14 val. 51 min. – 2,85 promilių neblaivumas. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai 2. Apeliaciniu skundu Gynėjas praÅ¡o pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2022 m. rugsėjo 7 d. nuosprendį: perduoti A. J. pagal laidavimÄ papildomam laiduotojui – broliui J.

J. ir nustatyti 1 metų laidavimo terminÄ , panaikinti baudžiamojo poveikio priemones, kitÄ skundžiamo nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ ; jei Panevėžio apygardos teismas nuspręstų, kad skundžiamas nuosprendis dėl baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimo yra iÅ¡ esmės teisėtas, sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ iki 1 metų bei turto konfiskavimo apimtį iki 600 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 2.1. Pirmosios instancijos teismas nepagristai netinkamu laiduotoju laikė A.

J. brolį J. J.. Asmens administraciniai nusižengimai negalėjo bÅ«ti įvertinti taip griežtai, kad jis negalėtų laiduoti už savo brolį. Teismo nuosprendis Å¡ioje dalyje yra nemotyvuotas, nepagrįstas ir prieÅ¡taraujantis A. J. teisei bÅ«ti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismui perdavus A. J. dviem asmenims, buvo galima tikėtis daugiau teigiamos kitų asmenų įtakos jo elgsenai ir tokiu atveju svarstyti klausimÄ dėl mažesnio laidavimo termino paskyrimo. A. J. veiksmai dėl dviejų kandidatų pateikimo teismui rodo norÄ keisti savo požiÅ«rį į elgesio taisykles ateityje ir nuoÅ¡irdumo. 2.2.

Laidavimo terminas teismo nuosprendyje nėra motyvuotas. A. J. yra svarbÅ«s atitinkami suvaržymai po teismo nuosprendžio, tačiau Å¡ie suvaržymai negali bÅ«ti maksimalÅ«s ir nemotyvuoti. Teismas privalėjo įvertinti tai, kad A. J. niekada nebuvo teistas, jis gailisi dėl įvykio, nusikaltimu nebuvo padaryta žala tretiesiems asmenims, laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 19 d. iki 2022 m. rugsėjo 7 d. jis pats laisvanoriÅ¡kai yra susilaikęs nuo transporto priemonių vairavimo. Darytina iÅ¡vada, kad jis yra supratęs savo nuskalstamų veiksmų žalingumÄ sau pačiam ir aplinkiniams. 2.3.

Teismas nepagrįstai analizavo A. J. administracinius nusižengimus, kurie nuosprendžio priėmimo dienÄ buvo negaliojantys, tokiu bÅ«du pažeisdamas Nuteistojo teisę į gynybÄ , nes jam nebuvo galimybės gintis dėl negaliojančių administracinių nusižengimų. Å is netinkamas teismo vertinimas turėjo įtakÄ laidavimo termino nustatymui ir baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimui bei nepagrįstai sunkino A. J. teisinę padėtį byloje. 2.4. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės nėra skiriamos privalomai, todėl teismas privalo atitinkami motyvuoti Å¡ių priemonių taikymo bÅ«tinybę.

Skundžiamame nuosprendyje tokių motyvų nėra, todėl laikytina, kad teismas netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . 2.5. Byloje nebuvo nustatytos objektyvios prielaidos dėl turto konfiskavimo. Transporto priemonė nebuvo nusikaltimo įrankis ar priemonė, todėl nebuvo teisinio pagrindo A. J. atžvilgiu taikyti BK 72 straipsnio nuostatų. Taip pat byloje nenustatytos BK 72 straipsnio 5 dalies sÄ lygos. Byloje nebuvo tirti A. J. ir jo darbdavio tarpusavio santykiai dalyje dėl transporto priemones naudojimo ar darbdavio žinojimo apie A.

J. atitinkamus veiksmus darbo metu, todėl nebuvo galimos teismo iÅ¡vados dėl bÅ«tinybės taikyti turto konfiskavimÄ A. J. atžvilgiu. 2.6. Konfiskuotina suma teismo buvo nustatytas neobjektyviai ir kaip nepagrįstai didelė. Teismas Å¡ioje dalyje neturėjo teisinio pagrindo vertinti kandidatės V. Å . gaunamų pajamų kaip motyvo iÅ¡ kaltinamojo konfiskuoti atitinkamo dydžio turtÄ . 2.7. A. J. padarytos nuskalstamos veikos pavojingumas nebuvo nustatytas ir motyvuotas, taip pat nemotyvuotas A. J., kaip vairuotojo, ankstesnis elgesys, todėl prevencinis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo tikslas nebuvo įrodytas jokiais leistinais įrodymais.

Å i baudžiamojo poveikio priemonė yra perteklinė dėl jos termino ir dėl to, kad A. J. yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. 2.8. Byloje nebuvo sudarytas kaltinamasis aktas, todėl A. J. buvo suvaržyta teisė žinoti kaltinimo apimtį ir turinį bei surinktus įrodymus, nes teismas byloje netyrė įrodymų, taip pat pažeista teisė į gynybÄ .

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras Evaldas Å idlauskas siÅ«lo šį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 3.1. Teismas sprendimÄ dėl J. J. netinkamumo bÅ«ti laiduotoju priėmė remdamasis ne subjektyvia nuomone, o byloje esančia pažyma apie J. J. taikytas administracines nuobaudas už KET pažeidimus. Argumentas dėl A. J. perdavimo dviem laiduotojams prieÅ¡tarauja pačiam laidavimo taikymui, nes tokį teiginį galima vertinti kaip pripažinimÄ , jog laiduotojos V.

Å . įtaka A. J. teigiamam elgesiui yra nepakankama ir A. J. elgesiui pakeisti reikia net dviejų laiduotojų. Akivaizdu, jog minėtas apeliacinio skundo argumentas yra susijęs ne su didesne galimybe daryti teigiamÄ Ä¯takÄ A. J. elgesiui, o su nepagrįstu siekiu sumažinti paskirtÄ laidavimo terminÄ . 3.2. Vien faktas, kad teismas taikė BK 40 straipsnio nuostatas, reiÅ¡kia, jog teismas vertino aplinkybes, kurios reikÅ¡mingos nustatant laidavimo terminÄ . Tai, kad A. J. pakluso privalomiems policijos nurodymams, nelaikytina laisvanoriÅ¡ku susilaikymu nuo transporto priemonių vairavimo. 3.3.

Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad A. J. baustas už KET pažeidimus. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 39 straipsnis numato, jog administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Paskutinis A. J. padarytas KET pažeidimas užfiksuotas 2021 m. balandžio 4 d., t. y. nuo jo padarymo nėra praėję du metais, todėl teismas pagrįstai vertino A.

J. padarytus KET pažeidimus. 3.4. Skirdamas uždraudimÄ naudotis specialia teise, teismas nurodė, kad atsižvelgia į tai, jog A. J. nusikaltimÄ padarė naudodamasis Å¡ia teise, taip pat vertino padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , A. J. (kaip vairuotojo) ankstesnį elgesį. Pats A. J. nurodė, kad alkoholį vartojo Latvijos Respublikos pasienyje ir, jo teigimu, girtas vairavo krovininį automobilį per visÄ Latvijos Respublikos teritorijÄ ir vyko link Kauno, kol buvo sulaikytas Panevėžio aplinkkelyje, kas rodo, jog jis ilgÄ laikÄ kėlė pavojų eismo dalyviams.

Kadangi ANK už transporto priemonių vairavimÄ , kai tai daro neblaivÅ«s (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, numato privalomÄ teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo vienų metų iki vienų metų Å¡eÅ¡ių mėnesių, įvertinus visas Å¡ios baudžiamosios bylos aplinkybes, A. J. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas teisiniu požiÅ«riu laikytinas proporcingu ir pagristu. 3.5. Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, jog automobilis priklauso (duomenys neskelbtini).

Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog automobilio savininkas žinojo, kad A. J. jam priklausantį automobilį panaudos nusikaltimo darymui. Teismo posėdžio metu K. D. buvo apklaustas liudytoju. Nei bylos nagrinėjimo teisme metu, nei apeliaciniame skunde A. J. nenurodė, jog K. D. buvo žinoma, kad A. J. ketina važiuoti ar važiuoja įmonei priklausančiu automobiliu, būdamas girtas. 3.6. A. J. vairuoto automobilio vertė su PVM yra 50 930 Eur, todėl teismo nustatyta konfiskuotina suma nelaikytina neatitinkančia protingumo ir proporcingumo kriterijų.

Nuosprendyje nurodyta, jog konfiskuotina suma nustatyta įvertinus A. J., o ne V. Å . pajamas. 3.7. Prokurorui suraÅ¡ant pareiÅ¡kimÄ dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinimo apimti sudaro praneÅ¡ime apie įtarimÄ kaltininkui inkriminuojami nusikalstami veiksmai. A. J. nesutikus su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis bei Gynėjas turėjo teisę susipažinti su byloje esančiais duomenis, teikti praÅ¡ymus dėl jų papildymo. Tai rodo, jog A. J. teisė žinoti kaltinimo apimtį, turinį, byloje surinktus duomenis nebuvo pažeista.

Be to, iš apeliacinio skundo turinio neaišku, kokių konkrečiai įrodymų teismas neištyrė. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados 4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Gynėjas apeliaciniu skundu neginčija A. J. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ar Å¡ios veikos kvalifikavimo, sutinka su sprendimu atleisti A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu, tačiau praÅ¡o perduoti A. J. pagal laidavimÄ papildomam laiduotojui – broliui J. J., nustatyti 1 metų laidavimo terminÄ , panaikinti A. J. paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ iki 1 metų, sumažinti iÅ¡ieÅ¡kotinÄ konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančiÄ sumÄ iki 600 Eur. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad buvo suvaržytos A. J. teisės į gynybÄ ir žinoti kaltinimo apimtį.

6. Teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Dėl praÅ¡ymo skirti papildomÄ laiduotojÄ ir nustatyti trumpesnį laidavimo terminÄ 7. Gynėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad, A. J. perdavus pagal laidavimÄ dviem asmenims – V. Å . ir J. J., bÅ«tų galima tikėtis daugiau teigiamos kitų asmenų įtakos jo elgsenai.

8. Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį, laiduotojas gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui.

9. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į J. J. parodymus, kad su broliu matosi tik 3-4 kartus per metus, telefonu bendrauja maždaug kas 2 savaites, taip pat į tai, kad jie gyvena pakankamai dideliu atstumu vienas nuo kito (duomenys neskelbtini), įvertinusi aplinkybę, kad J. J. ne kartÄ baustas administracine tvarka už KET pažeidimus bei turi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 1, b. l. 150-151), sprendžia, kad jis neturi jokios realios galimybės daryti teigiamÄ Ä¯takÄ A. J., todėl skirti jį laiduotoju nėra teisinio pagrindo.

10. Apeliantas taip pat praÅ¡o nustatyti 1 metų trukmės laidavimo terminÄ .

11. Laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų (BK 40 straipsnio 4 dalis). Konkretų laidavimo terminÄ teismas parenka savo nuožiÅ«ra, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį bei laipsnį, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes, kadangi baudžiamasis įstatymas nenustato tam jokių sÄ lygų ar kriterijų.

12. Å iuo atveju, atsižvelgiant į A. J. įvykdyto nusikaltimo pobÅ«dį ir aplinkybes – tai, kad jis ilgÄ atstumÄ judriame kelyje vairavo sunkiasvorę ir didžiagabaritę transporto priemonę bÅ«damas sunkaus girtumo, pirmosios instancijos teismo parinktas laidavimo terminas – 2 metai 6 mėnesiai – laikytinas pagrįstu ir teisingu, o Gynėjo pageidaujamas 1 metų trukmės laidavimo terminas Å¡iuo atveju nebÅ«tų pakankamas prevenciniams laidavimo instituto tikslams pasiekti – užkardyti nusikalstamo elgesio pasikartojimÄ .

Tokios iÅ¡vados nepaneigia Gynėjo apeliacinio skundo argumentai, jog A. J. praeityje neteistas, gailisi dėl įvykio, yra laisvanoriÅ¡kai susilaikęs nuo transporto priemonių vairavimo, nusikaltimu nesukelta reali žala. Atsakydama į tokius argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad Apelianto akcentuojamos aplinkybės buvo tinkamai įvertintos priimant sprendimÄ atleisti A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės bei nustatant jam trumpesnį, nei maksimalus, laidavimo terminÄ , todėl nėra pagrindo jų vertinti pakartotinai, o faktas, kad A.

J. nuo 2022 m. gegužės 19 d. nebevairuoja transporto priemonių, Å¡iuo atveju negali bÅ«ti laikoma, jog jis tai darė savanoriÅ¡kai, kadangi A. J. iÅ¡ karto po nusikaltimo padarymo 2022 m. gegužės 19 d. buvo sulaikytas BPK 140 straipsnio pagrindu (t. 1 b. l. 59), o prieÅ¡ paleidžiant jį iÅ¡ laikino sulaikymo 2022 m. gegužės 20 d. 14.41 val. (t. 1 b.l. 63-65), jam 13.40 val. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (t. 1, b. l. 79-82) ir jis yra įspėtas, kad, pažeidus Å¡iÄ priemonę ir vairuojant transporto priemones, jam gali bÅ«ti skirta griežtesnė kardomoji priemonė, tame tarpe ir suėmimas.

13. Å iame kontekste, atsakant į Apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė A. J. teisę į gynybÄ , nes, nustatydamas laidavimo terminÄ bei skirdamas baudžiamojo poveikio priemones, analizavo A. J. administracinius nusižengimus, pažymėtina, kad duomenys apie A. J. baustumus administracine tvarka buvo įtraukti į baudžiamÄ jÄ bylÄ (t. 1, b. l. 105-106), su kuria tiek A. J., tiek Gynėjas turėjo galimybę susipažinti bei juos ginčyti, naudodami savo pasirinktÄ gynybos strategijÄ , todėl nėra pagrindo sutikti su Apeliantu ir daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas Å¡iuos duomenis kaip vienÄ iÅ¡ aplinkybių, charakterizuojančių A.

J. asmenybę, pažeidė jo teisę į gynybÄ . Dėl uždraudimo naudotis specialia teise 14. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais, gali bÅ«ti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Kaip teisingai nurodo Apeliantas, tais atvejais, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiÅ«rai.

15. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ , o to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų.

16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad A. J. nusikaltimÄ Ä¯vykdė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones, įvertinęs Å¡io nusikaltimo pavojingumÄ , A. J., kaip vairuotojo, ankstesnį elgesį, skyrė jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ 3 metams. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti nei su sprendimu skirti Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę, nei su Å¡ios priemonės terminu.

17. Byloje nustatyta, kad A. J. BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ padarė vairuodamas sunkiasvorę ir didžiagabaritę kelių transporto priemonę – krovininį automobilį su puspriekabe, kurioje vežė medienÄ . Svarbu ir tai, kad, kaip matyti iÅ¡ jo paties parodymų, bÅ«damas neblaivus jis važiavo pakankamai ilgÄ atstumÄ â€“ nuo Latvijos Respublikos pasienio su Estijos Respublika iki Panevėžio r., kelio Nr. A17, link Kauno. Pirmuoju tikrinimu A. J. buvo nustatytas 2,93 promilių, antruoju tikrinimu – 2,85 promilių neblaivumas, kuris žymiai virÅ¡ija įstatyme nustatytÄ ribÄ , nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė.

Visos Å¡ios aplinkybės rodo ženkliai didesnį A. J. įvykdyto nusikaltimo pavojingumÄ . Atsižvelgtina ir į tai, kad A. J. turi ilgametę darbo vairuotoju patirtį, o tai reiÅ¡kia, kad dėl turimos patirties jis gerai suprato grėsmę, kuriÄ jo veika kelia kitų asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui, tačiau vis tiek ryžosi vairuoti bÅ«damas neblaivus.

18. Esant visoms Å¡ioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas paskirti A. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metų terminui – yra teisėtas ir pagrįstas. Å ios priemonės neskiriant arba nustatant trumpesnį jos terminÄ , kaip to pageidauja Apeliantas, nebÅ«tų įmanoma pasiekti baudžiamojo poveikio priemonių tikslų – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Dėl BK 72 straipsnio 19. BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

20. Gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad nebuvo teisinio pagrindo A. J. atžvilgiu taikyti BK 72 straipsnio nuostatų, nes jo vairuota transporto priemonė nebuvo nusikaltimo įrankis ar priemonė. Atsakant į tokį argumentÄ , pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas savo praktikoje yra ne kartÄ akcentavęs, jog BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-50-788/2018, 2K-80-511/2018). Å iuo atveju K. D. įmonei priklausantis krovininis automobilis Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra nusikaltimo padarymo priemonė BK 72 straipsnio prasme, nes Å¡iÄ transporto priemonę A. J. tiesiogiai naudojo darydamas nusikalstamÄ veikÄ , todėl akivaizdu, jog ji yra konfiskuotinas turtas.

21. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo bÅ«ti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko ar kitų Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ (BK 72 straipsnio 5 dalis).

22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui, bei vertino, jog byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad transporto priemonės savininkas – K. D. įmonė – žinojo, kad A. J. Å¡iÄ priemonę panaudos nusikaltimo padarymui, todėl, atsižvelgęs į A. J. turtinę padėtį, nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ jo konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 4 500 Eur.

23. Apeliantas su tokiu vertinimu nesutinka ir teigia, kad byloje nenustatytos BK 72 straipsnio 5 dalies sÄ lygos, nes netirti A. J. ir jo darbdavio tarpusavio santykiai dalyje dėl transporto priemones naudojimo ar darbdavio žinojimo apie A. J. atitinkamus veiksmus darbo metu.

24. Pažymėtina, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už Å¡io kodekso uždraustos veikos padarymÄ , ar ne, tik BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais. Trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės apsaugomos taikant BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintÄ turto vertės iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Toks teisinis reguliavimas užkerta keliÄ atvejams, kai kaltininkas sÄ moningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali bÅ«ti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018).

25. IÅ¡samiai susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡iuo atveju nėra jokių duomenų, leidžiančių įtarti, kad K. D. įmonė, perleisdama turtÄ darbuotojui A. J. darbinių funkcijų atlikimui, žinojo, kad jis vairuos transporto priemonę bÅ«damas neblaivus – Å¡iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina K. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad, bandant susisiekti su A. J., jis nekėlė ragelio, tik per sekimo programėlę pamatė, kad krovininis automobilis stovi Panevėžyje (t. 1, b. l. 32-33).

Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad A. J. praeityje nebaustas už vairavimÄ apsvaigus nuo alkoholio, į tai, kad nėra jokių duomenų apie ankstesnį jo piktnaudžiavimÄ alkoholiu, daroma iÅ¡vada, kad K. D. įmonė negalėjo žinoti ar pagrįstai įtarti, kad A. J. jos turtÄ naudos BK uždraustai veikai daryti. Tai, reiÅ¡kia, kad nėra BK 72 straipsnio 4 dalyje nustatytų sÄ lygų konfiskuoti Å¡iam juridiniam asmeniui priklausantį konfiskuotinÄ turtÄ .

26. Atsakydama į kitus Gynėjo apeliacinio skundo argumentus, kuriais ginčijama Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė, teisėjų kolegija pažymi, kad A. J. įvykdė nusikalstamÄ veikÄ , keliančiÄ itin didelę grėsmę kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ar net gyvybei, todėl, įvertinus visas Å¡io nusikaltimo aplinkybes – tai, kad A. J. vairavo krovininį automobilį su puspriekabe, pakrauta mediena, tai, kad jis važiavo didelį atstumÄ , jam nustatytÄ sunkų girtumo laipsnį, laikytina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas skirti turto konfiskavimÄ yra visiÅ¡kai pagrįstas ir teisėtas, o nustatyta konfiskuotina suma – 4 500 Eur, įvertinus visas bylos aplinkybes bei tai, kad, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, A.

J. Å¡iuo metu yra įsidarbinęs, neturi iÅ¡laikytinių, gyvena kartu su stabilų darbo užmokestį gaunančia V. Å ., nėra neproporcinga ar kitokiu aspektu neteisinga, juo labiau atsižvelgiant į tai, kad A. J. vairuotos transporto priemonės vidutinė kaina Lietuvoje 2022 m. gegužės mėn. buvo žymiai didesnė – 50 930 Eur su PVM (t. 1, b. l. 27, 29). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios sumos konfiskavimas yra bÅ«tinas Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės prevenciniams tikslams įgyvendinti, o, netaikant baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo ar konfiskuojant tik 600 Eur, bÅ«tų sudaromos prielaidos asmens nebaudžiamumui ir nebÅ«tų realaus poveikio nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui.

Kartu pažymėtina, kad vien tai, jog Å¡i priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimÄ padariusiam asmeniui, nereiÅ¡kia, kad jos paskyrimas prieÅ¡tarauja teisingumo ar proporcingumo principams ir kad teismas jÄ paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamÄ jį įstatymÄ . Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų 27. Apeliantas teigia, kad Å¡ioje byloje buvo pažeistos A. J. teisės į gynybÄ bei žinoti kaltinimo turinį ir įrodymų apimtį, nes nebuvo suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas, o teismas netyrė įrodymų.

Tokius argumentus teisėjų kolegija vertina kaip visiškai nepagrįstus.

28. Pagal BPK 418 straipsnio 1 dalį, dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymÄ gali bÅ«ti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, iÅ¡skyrus atvejus, kai už nusikalstamÄ veikÄ gali bÅ«ti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebÅ«ti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei prokuroras ikiteisminio tyrimo metu nusprendžia kreiptis į teisėjÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis tam neprieÅ¡tarauja, kaltinamasis aktas neraÅ¡omas; Å¡iuo atveju prokuroras suraÅ¡o pareiÅ¡kimÄ , kurį kartu su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga iÅ¡siunčia teismui pagal teismingumÄ (BPK 418 straipsnio 3 dalis).

29. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2022 m. gegužės 20 d. vykusios apklausos metu pats A. J. iÅ¡reiÅ¡kė pageidavimÄ ikiteisminį tyrimÄ užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu (t. 1, b. l. 71-72). TÄ pačiÄ dienÄ jam iÅ¡aiÅ¡kintos BPK XXXI skyriaus I skirsnio 418-425 straipsnių nuostatos, A. J. pasiraÅ¡ytinai patvirtino, kad jam žinoma apie galimybę užbaigti procesÄ teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės (t. 1, b. l. 114-116). Esant Å¡ioms aplinkybėms, akivaizdu, kad pats A. J. sutiko su tuo, kad byloje nebÅ«tų raÅ¡omas kaltinamasis aktas, o procesas bÅ«tų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl nėra pagrindo vertinti, kad, byloje nesuraÅ¡ius kaltinamojo akto, buvo pažeista jo teisė į gynybÄ .

30. Taip pat iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad teisėjas, gavęs prokuroro pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, surašė Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2022 m. birželio 7 d. baudžiamÄ jį įsakymÄ (t. 1, b. l. 125-130), kuris buvo įteiktas A. J. (t. 1, b. l. 131). Nesutikdamas su Å¡iuo baudžiamuoju įsakymu, A. J. pateikė praÅ¡ymÄ surengti bylos nagrinėjimÄ teisme (t. 1, b. l. 132). IÅ¡ pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo bei garso įraÅ¡o turinio matyti, kad A.

J. 2022 m. liepos 13 d. vykusiame teismo posėdyje nurodė, kad yra gavęs baudžiamojo įsakymo nuoraÅ¡Ä ir susipažinęs su bylos medžiaga, taip pat jis patvirtino, kad supranta jam pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ . A. J. Å¡iame teismo posėdyje nurodžius, kad prisipažįsta esÄ s kaltas, bei davus parodymus, taip pat apklausus J. J., teismas pasiteiravo proceso dalyvių nuomonės dėl galimybės byloje atlikti sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , su kuo sutiko visi proceso dalyviai, tame tarpe ir Apeliantas, todėl, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėms nekeliant abejonių, teismas, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, nutraukė įrodymų tyrimÄ .

Esant tokiai situacijai, nėra jokio pagrindo vertinti, kad, byloje neatlikus pilno įrodymų tyrimo, buvo pažeista A. J. teisė į gynybÄ , todėl Apelianto argumentai atmetami kaip aiÅ¡kiai nepagrįsti. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens – A. J. gynėjo advokato Viktoro Geco apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Algirdas Gaputis Jolanta Raščiuvienė Danutė Å vitinienė