2017-12-21 Nr. AB-24394-3-62-3-02238-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-3733-502/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02238-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), (toliau – ir atsakovas) 9 900 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2014 m. balandžio 17 d. iki 2015 m. lapkričio mėnesio, pažeidžiant nustatytus reikalavimus, buvo kalinamas Kauno TI kamerose, kurios buvo perpildytos ir jose pareiškėjui teko mažesnis plotas, nei numatyta teisės aktuose minimali norma. Be to, nebuvo suteikta vieta maisto produktams susidėti, nebuvo drabužių ir avalynės džiovyklos. Kauno TI nesilaikoma priešgaisrinės saugos taisyklių, netvarkinga elektros instaliacija, dėl ko pareiškėjui nuolat grėsė pavojus. Veisėsi buitiniai parazitai, naktimis nebuvo užtikrinama tamsa. Anot pareiškėjo, pagrindu neturtinei žalai atsirasti buvo ir tiekiamas nepakankamai kaloringas maistas, neišduodamos higienos priemonės. Dėl nurodytų veiksnių pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, diskomfortą. Vadovaudamasis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija), jos nuostatas aiškinančia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika bei Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – ir CK), prašė teismo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą.

3. Atsakovo atstovas Kauno TI atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko.

4. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjui Kauno TI ginčo laikotarpiu didžiąją laiko dalį tekdavo didesnis plotas, nei reglamentuojama teisės aktuose. Kamerų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Naktinis apšvietimas kamerose įrengtas, vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintomis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), siekiant užtikrinti nuolatinę įstaigoje laikomų asmenų kontrolę. Sanitariniuose mazguose įrengtos džiovyklos. Kauno TI rekonstrukcija atlikta remiantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas fiziologines mitybos normas pareiškėjui turėjo būti patiekiama 2298 kcal vertės paros maitinimo norma. Atsakovo atstovas taip pat nurodė, kad suimtiesiems nedraudžiama įsigyti papildomai maisto produktų, Kauno TI administracija yra nustačiusi galimų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų sąrašą, kuris atnaujinamas ne rečiau, kaip kartą per ketvirtį. Patikrinus Kauno TI „Suimtųjų, nuteistųjų pareiškimų, prašymų, pasiūlymų ir skundų bei jų nagrinėjimo dokumentų“ bylas pareiškėjo pareiškimų, prašymų, pasiūlymų ir skundų dėl maitinimo kiekio ir kokybės Kauno TI nerasta. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjo reikalavimo tikslas yra ne patirtos neturtinės žalos atlyginimas, o noras užsidirbti. Pažymėjo, kad pareiškėjas nekonkrečiai argumentavo savo patirtą neturtinę žalą, nurodė nepagrįstas aplinkybes, neįrodė kalinimo sąlygų poveikio pareiškėjo sveikatai.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 23 d. sprendimu pareiškėjo R. M. skundą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui R. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, 80 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Dėl kitos reikalavimo dalies skundą atmetė.

6. Teismas atsižvelgė į Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.3 punktą, kuriame nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

7. Iš bylos duomenų nustatė, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu Kauno TI buvo paskirtas gyventi į kameras Nr. 213, Nr. 155, Nr. 228, Nr. 156, Nr. 166, Nr. 139, Nr. 158, Nr. 129, Nr. 161. Minėtose kamerose ginčo laikotarpiu gyveno nuo 2 iki 6 asmenų, o kamerų plotas buvo nuo 13,99 kv. m iki 20,30 kv. m. Pažymėjo, kad šie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas apie pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą. Padarė išvadą, kad teisės aktuose reglamentuotas reikalavimas dėl 3,6 kv. m ploto pareiškėjui nebuvo užtikrintas laikotarpiais nuo 2014 m. gegužės 7 d. iki 2014 m. gegužės 8 d., nuo 2014 m. gegužės 23 d. iki 2014 m. gegužės 28 d., nuo 2014 m. lapkričio 25 d. iki 2014 m. lapkričio 27 d., nuo 2015 m. vasario 2 d. iki 2015 m. vasario 12 d., taigi, iš viso 22 paras.

8. Pažymėjo, kad Įsakymas nenumato, kad į minimalią tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje vienam asmeniui turinčią tekti kameros ploto normą – 3,6 kv. m – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Įvertinęs byloje esančią medžiagą, taip pat tai, kad kameros plotas, be kita ko, buvo užstatytas suimtųjų lovomis ir kitais buitiniais reikmenimis, teismas sprendė, kad pareiškėjui kalint Kauno TI ginčo laikotarpiu 22 paras nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kameroje, taip pažeidžiant jo subjektinę teisę atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose (trūko atitinkamai nuo 0,6 kv. m iki 0,2 kv. m ploto).

9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog jam nebuvo suteikta vieta maisto produktams susidėti, nebuvo drabužių ir avalynės džiovyklos, nebuvo laikomasi priešgaisrinės saugos taisyklių, netvarkinga elektros instaliacija, dėl ko pareiškėjui nuolat grėsė pavojus. Veisėsi buitiniai parazitai, naktimis nebuvo užtikrinama tamsa, neišduodamos higienos priemonės, tiekiamas netinkamas maitinimas.

10. Atsižvelgė į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) 6, 22, 23, 60, 64 reikalavimus.

11. Pažymėjo, kad į bylą nėra pateikta įrodymų, paneigiančių pareiškėjo argumentus dėl buitinių parazitų veisimosi. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Taigi, būtent Kauno TI turi pareigą laikytis nuteistųjų ir suimtųjų laikymo sąlygas reglamentuojančių teisės aktų ir, atitinkamai, užtikrinti tikslios informacijos pateikimą apie tai, todėl, Kauno TI nepateikus informacijos (patikrinimų aktų ir kt.) dėl pareiškėjo nurodomos aplinkybės, jog gyvenamosiose patalpose veisėsi buitiniai parazitai, ši aplinkybė vertintina pareiškėjo naudai, pripažįstant, jog pareiškėjui būnant Kauno TI nebuvo užtikrinta kenkėjų kontrolė. Vis dėlto, teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl to būtų kreipęsis į įstaigos administraciją. Taip pat nenustatyta aplinkybė, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į medikus dėl sveikatos sutrikimų, susijusių su buitinių parazitų veisimusi ar kitomis kalinimo sąlygomis. Tokių duomenų pareiškėjo Sveikatos istorijoje neužfiksuota. Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas šios aplinkybės nedetalizuoja, nenurodo, kokie buitiniai parazitai veisėsi gyvenamosiose patalpose ir kokiose konkrečiai kamerose, nepaaiškina ir neindividualizuoja, kokios neigiamos pasekmes jam dėl to kilo, nenurodo priežastinio ryšio su galimai sukeltomis subjektyviomis pasekmėmis. Teismo vertinimu, pareiškėjas šioje dalyje neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto.

12. Atsižvelgęs į Taisyklių 14.3. punkto nuostatas dėl dieninio ir naktinio apšvietimo, teismas sprendė, jog atsakovo atstovo neteisėti veiksmai dėl to, jog pareiškėjo gyvenamosiose kamerose buvo įrengtas naktinis apšvietimas, nekonstatuotini.

13. Pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl vietos maisto produktams laikyti ir džiovyklų nebuvimo teismas vertino kaip neatsiejamai susijusias su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir vertino kaip šio pažeidimo dalį.

14. Teismas taip pat pabrėžė, kad pareiškėjas tik konstatavo ir deklaratyviai paminėjo, kad Kauno TI nebuvo evakuacinių išėjimų, kas būtų sukėlę pavojų gaisro metu, netvarkinga elektros instaliacija, jam nebuvo išduodamos higienos priemonės, tiekiamas maitinimas buvo netinkamas, bet visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, šias aplinkybes pagrindė tik subjektyvaus pobūdžio teoriniais samprotavimais, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Be to, iš bylos duomenų teismas nustatė, kad Kauno TI yra patvirtinti ir iškabinti evakuaciniai planai, įrengtas gaisro aliarmo mygtukas bei gaisro gesinimo įranga. Atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjui buvo tiekiamas 2298 kcal energetinės vertės maisto davinys, kas atitinka Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 510 patvirtintų Rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų reikalavimus. Taip pat iš bylos duomenų teismas nustatė, kad Kauno TI yra patvirtintos Suimtiesiems ir nuteistiesiems higienos priemonių išdavimo taisyklės, pagal kurias įstaigoje laikomi asmenys aprūpinami higienos priemonėmis. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas savo nurodomų aplinkybių nepagrindžia jokiais objektyviais duomenimis, teismas sprendė, kad neturi pagrindo netikėti atsakovo atstovo paaiškinimais ir oficialiai pateikta informacija.

15. Vadovaudamasis CK nuostatomis dėl žalos atlyginimo ir atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo argumentus dėl prastų buities ir sanitarinių sąlygų Kauno TI teismas atmetė, kaip nepagrįstus. Tačiau, įvertinęs visumą nustatytų aplinkybių, padarė išvadą, kad Kauno TI administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, pažeisdama minimalų kameros ploto reikalavimą, ir dėl šių netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą.

16. Teismas atkreipė dėmesį į bylai svarbią aplinkybę, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į teismą praėjus daugiau, nei pusantrų metų nuo tada, kai buvo paskutinį kartą kalintas netinkamomis sąlygomis (per mažo ploto patalpose), kas, pareiškėjo teigimu, sukėlė jam skunde nurodytas pasekmes. Pažymėjo, kad asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 str. prasme). Todėl aplinkybė, kad pareiškėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba virš pusantrų metų nuo paskutinio neigiamus išgyvenimus sukėlusio atsakovo veiksmo, leidžia daryti išvadą, jog jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodoma suma. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad pareiškėjo charakteristikoje pažymima, jog pokalbio metu jis buvo ramus, neįvardijo jokių kalinimo metu jam kylančių problemų, nesiskundė sveikata, atsisakė psichologo pagalbos.

17. Teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-101-146/2017 ir pažymėjo, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės yra iš esmės panašios į nagrinėjamu atveju nustatytas aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, minimalus plotas pareiškėjui nebuvo užtikrintas 22 paras, šis laikotarpis nebuvo tęstinis, o buvo įsiterpęs tarp ilgų intervalų, kurių metu pareiškėjui buvo užtikrinamas tinkamas kameros plotas. Įvertinęs pažeidimo trukmę ir pobūdį, neesant įrodymų apie tai, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, taip pat neesant duomenų, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sąlygų buvo kreipęsis į Kauno TI administraciją, Psichologinę tarnybą, ar kad dėl to jam būtų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, atsižvelgęs į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas bei naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 80 Eur ir šią sumą priteisė iš atsakovo.

III. 18. Pareiškėjas R. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 23 d. ir priteisti pareiškėjui 176 Eur neturtinės žalos atlyginimą už 22 parų laikotarpį.

19. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka su teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu, nurodydamas, kad psichologiniams padariniams, kilusiems dėl netinkamų kalinimo sąlygų, įtakos neturi ar kalinimas buvo tęstinis ar su pertraukomis. Nurodo, kad jo manymu, 8 Eur už parą priteisiama suma ir taip yra maža, o jam nepagrįstai priteista už parą perpus mažesnė suma, kuri neatitinka suformuotos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose.

20. Pareiškėjo teigimu, teismas spręsdamas dėl ploto trūkumo, neatsižvelgė į tai, kad kameroje esantys baldai ir privalomas inventorius dar labiau apribojo judėjimo kameroje galimybes.

21. Atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno TI prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

22. Kauno TI susipažinęs su apelianto apeliaciniu skundu ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) atsiliepimu į apeliacinį skundą, palaiko Kalėjimų departamento atsiliepime išdėstytus argumentus ir dėl tų pačių bylos aplinkybių papildomai nepasisako.

23. Kauno TI nuomone, Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir priimtas visapusiškai išnagrinėjus bylos aplinkybes.

24. Atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

25. Pažymi, jog tai, kad apeliantas delsė pasinaudoti teismine gynyba virš pusantrų metų nuo paskutinio neigiamus išgyvenimus sukėlusio atsakovo veiksmo, rodo, jog jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad būtų vertinama pinigais.

26. Pritaria teismo konstatavimui, kad pažeidimo intensyvumas nebuvo didelis, taip pat, kad byloje nebuvo duomenų, jog apelianto laikymo sąlygas būtų bloginę kokie kiti neigiami veiksniai, už kurių atsiradimą būtų atsakingas atsakovas, ar kad apeliantui kilo kokios nors ilgalaikės pasekmės.

27. Nurodo, kad neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas.

28. Atkreipia dėmesį, jog EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Byla nagrinėjama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti po to, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas.

30. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Kauno TI neteisėtų veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

31. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. vasario 23 d. sprendimu pareiškėjo R. M. skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, 80 Eur neturtinei žalai atlyginti.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pareiškėjas iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas 22 paras Kauno TI buvo laikomas, pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tik atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ploto trūkumo, neatsižvelgė į tai, kad kameroje esantys baldai ir privalomas inventorius dar labiau apribojo judėjimo kameroje galimybes.

Šiuo aspektu administracinių teismų praktikoje nurodyta, kad vadovaujantis naujausia EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m, – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje Pitalev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje Lutokhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

Taigi nagrinėjamu atveju kameroje esančių baldų ir kito inventoriaus užimamas plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus.

34. Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam priteistu neturtinės žalos dydžiu.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo.

36. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013).

37. Pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-107/2013).

38. Kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013). Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos matyti, kad neturtinės žalos atlyginimo būdas bei priteistinos sumos dydis, jei pasirenkamas atlyginimo būdas pinigais, iš esmės priklauso nuo aplinkybių daugeto: pažeidimo trukmės, sukeltų neigiamų pasekmių sunkumo, besikreipusio teisminės gynybos asmens elgsenos siekiant išvengti neigiamų faktorių, pažeistų teisių gynimo laiko požiūriu, t. y. ar pažeistas teises stengtasi apginti jau pažeidimo darymo metu, ar betarpiškai pastarajam pasibaigus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-859/2013).

39. Teismai, vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, susijusias su laisvės atėmimo įstaigos pareigūnų elgesiu, jų ketinimais; į bendrą šalies ekonominę situaciją; pragyvenimo lygį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Taip pat, teisėjų kolegijos nuomone, svarbu atsižvelgti ir į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2373-520/2016, 2016 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2803-624/2016), kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.

40. Atsižvelgusi į aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos administracinių teismų praktiką, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgusi į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui 22 paras teko mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, į kitus minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas taikė netinkamą nustatytam pažeidimui neturtinės žalos atlyginimo dydį, todėl jis didinamas iki 176 Eur.

41. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo atstovo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, 176 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui R. M. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 176 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt šešis eurus) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė