2022-05-11 Nr. AB-12152-3-61-3-01029-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-338-502/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01029-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. A. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. A. Z. skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja E. A. Z. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2021 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. (SK-125,2019) SPR-268 (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėja prašė atnaujinti skundo padavimo terminą, jei jis praleistas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 24 d. nutartimi netenkino pareiškėjos E. A. Z. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėja nurodė, jog skundžiamą sprendimą, kaip siunčiamą pakartotinai, elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini) gavo 2022 m. vasario 8 d., todėl Sprendime nurodytas 30 dienų apskundimo terminas nėra praleistas. Pareiškėja teigė, jog Tarnyba 2022 m. vasario 8 d. laiške nurodė, kad pareiškėjos prašymu Sprendimas yra siunčiamas pakartotinai bei kartu pridėjo 2021 m. spalio 4 d. laiško kopiją, tačiau ji 2021 m. spalio 4 d. jai siųsto laiško nėra gavusi. Pareiškėja apie Sprendimo priėmimą sužinojo tik jos atstovei paskambinus į Tarnybą ir pasiteiravus apie skundo nagrinėjimo eigą. Pareiškėjos teigimu, Sprendimo įteikimo diena yra laikytina 2022 m. vasario 8 d., t. y. tada, kai pareiškėja patvirtino apie Sprendimo gavimą. Iki tol pareiškėja nebuvo susipažinusi su priimtu Sprendimu, todėl ir 30 dienų apskundimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2022 m. vasario 8 d.

Teismas 2022 m. kovo 16 d. raštu kreipėsi į Tarnybą dėl papildomos informacijos ir duomenų pateikimo, kokiu būdu (registruota pašto siunta ar / ir elektroniniu paštu) pareiškėjai buvo išsiųstas Tarnybos Sprendimas. Tarnyba 2022 m. kovo 21 d. raštu Nr. (SK-125)S-290 informavo, kad skundžiamą sprendimą, nepraleidusi 3 darbo dienų termino, iš oficialaus elektroninio pašto: (duomenys neskelbtini) pareiškėjai išsiuntė jos elektroninio pašto adresu: (duomenys neskelbtini) Patvirtinimas iš pareiškėjos nebuvo gautas. Ankstesnis susirašinėjimas su pareiškėja taip pat vyko tuo pačiu elektroninio pašto adresu: iš pareiškėjos buvo gautas skundo patikslinimas, pareiškėjai buvo siunčiamas Tarnybos sprendimas Nr. (SK-125, 219)SPR-62. Pareiškėja nebuvo nurodžiusi, kad nepageidauja gauti laiškų elektroniniu pašto adresu (duomenys neskelbtini) Tarnybos teigimu, pareiškėja pati savo konkliudentiniais veiksmais neprieštaravo, kad dokumentai būtų siunčiami būtent šiuo elektroniniu pašto adresu ir, jog būtų siunčiami tik elektroninio pašto adresu. Tik 2022 vasario 7 d. pareiškėjos atstovė advokatė informavo, kad pareiškėja minėtu pašto adresu nesinaudoja, todėl prašė Sprendimą pakartotinai atsiųsti elektroninio pašto adresu: (duomenys neskelbtini). Sprendimas pareiškėjai pakartotinai nauju elektroninio pašto adresu buvo išsiųstas 2022 m. vasario 8 d.

Teismas vertino, kad pareiškėjos atstovė, pagrįsdama Sprendimo negavimo priežastis tik abstrakčiai nurodė, kad pareiškėja elektroninio pašto adresu: (duomenys neskelbtini) nesinaudoja, todėl jai 2021 m. spalio 4 d. išsiųsto Sprendimo (įrodymai pateikti kartu su Tarnybos atsakymu) ji nėra gavusi. Teismas pažymėjo, kad šiems argumentams pagrįsti turėtų būti pateikti tai patvirtinantys įrodymai, pvz., serverio išrašai ar kita techninė dokumentacija, patvirtinantys apie elektroninio pašto negaliojimą, užblokavimą ar pan., nes Tarnyba nėra gavusi pranešimo, jog Sprendimas, siųstas elektroninio pašto adresu: (duomenys neskelbtini), būtų grįžęs neįteiktas dėl elektroninio pašto negaliojimo ar pan. Minėtų įrodymų nepateikus, teismas termino skundui paduoti atnaujinimo priežastis vertino kaip susijusias su pareiškėjos neveikimu laiku, t. y. su elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) nepasitikrinimu. Nors pareiškėja nurodo, kad nebuvo išreiškusi sutikimo dokumentus gauti tik elektroniniu paštu, tačiau neišreiškus aiškaus prieštaravimo dėl anksčiau gautos korespondencijos siuntimo formos (elektroniniu paštu), Tarnyba turėjo pagrindą vertinti, kad pareiškėjai siunčiamų dokumentų forma (elektroniniu paštu) buvo priimtina. Juo labiau, kad ankstesnė komunikacija tarp Tarnybos ir pareiškėjos elektroniniu paštu vyko sklandžiai.

Teismas sprendė, kad pareiškėjos nurodytos termino skundui paduoti atnaujinimo priežastys vertintinos kaip nepakankamos įrodyti, jog pareiškėja nebuvo gavusi Sprendimo, jai 2021 m. spalio 4 d. išsiųsto elektroninio pašto adresu: (duomenys neskelbtini) Pareiškėja neįrodė, kad terminas skundui paduoti (per 30 d. nuo 2021 m. spalio 4 d.) buvo praleistas dėl objektyvių ir nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, todėl teismas termino paduoti skundą dėl Sprendimo neatnaujino ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

III. Pareiškėja E. A. Z. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartį.

Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėja Sprendimą gavo 2021 m. spalio 4 d. ir teigia, kad Tarnyba taip pat pažymėjo, kad 2021 m. spalio 4 d. išsiuntus laišką el. pašto adresu, iš pareiškėjos apie Sprendimo gavimą patvirtinimo negavo, tačiau šios aplinkybės teismas nevertino. Ankstesnio susirašinėjimo metu Tarnyba visuomet laukdavo patvirtinimo apie gavimą, o negavusi patvirtinimo, siųsdavo pakartotinai. Be to, Tarnyba visada siųsdavo ir dokumentų originalus, todėl pareiškėjai nesuprantama iš kokių konkliudentinių veiksmų teismas sprendė, jog pareiškėja sutiko, kad jai dokumentai būtų siunčiami tik elektroniniu būdu.

Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas ne tik netinkamai išnagrinėjo bylos medžiagą, neteisingai įvertino pareiškėjos ir atsakovo pateiktus paaiškinimus, bet ir nesirėmė teisės aktų nuostatomis dėl dokumentų įteikimo tvarkos. Įteikimo būdas – sprendimo išsiuntimas tik elektroniniu laišku, papildomai nesiunčiant registruotu paštu, yra netinkamas. Tarnyba nesilaikė sprendimų įteikimo tvarkos, kurią reglamentuoja Žurnalistų etikos inspektoriaus 2014 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-10 (2020 m. balandžio 8 d. įsakymo Nr. V-15 redakcija) patvirtintas Asmenų skundų nagrinėjimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) 19 punkto, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 13 straipsnio, kad jeigu asmuo nėra nurodęs pageidaujamo administracinio sprendimo ar kitos informacijos gavimo būdo, jie pateikiami tokiu būdu, kokiu buvo gautas prašymas ar skundas. Pareiškėja skundą Tarnybai siuntė registruotu paštu ir elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini), elektroniniame laiške pažymėdama, kad skundas taip pat bus siunčiamas ir registruotu paštu. Pareiškėja niekada nenurodė, kad pageidauja gauti dokumentus tik elektroniniu paštu. Kadangi pareiškėja skundą išsiuntė ir paprastu paštu, tai patvirtina, kad priešingai nei nurodė teismas, savo konkliudentiniais veiksmais išreiškė norą gauti dokumentus ne tik elektroninėmis priemonėmis, bet ir registruotu paštu, todėl vadovaujantis VAĮ 13 straipsniu, Sprendimas taip pat turėjo būti išsiųstas tiek registruotu paštu, tiek elektroniniu paštu.

Pareiškėja nurodo, kad nors Tarnybos 2021 m. spalio 24 d. laiške buvo prašoma patvirtinti apie gavimą, jo negavus, atsakovas sprendimo pareiškėjai pakartotinai nei elektroniniu paštu, nei paprastu paštu nesiuntė. Teismas sprendime nepagrįstai preziumavo, kad dokumento išsiuntimas elektroniniu paštu yra prilyginamas jo gavimui. Vien tik dokumento išsiuntimas elektroniniu paštu, negavus jokio patvirtinimo iš gavėjo, negali būti laikomas tinkamu dokumento įteikimu. Pareiškėja pateikia informacinių technologijų (IT) specialisto išvadą, kad norint pasikliauti elektroniniu paštu, kaip patikima informacijos perdavimo priemone, būtina naudoti patvirtinimo priemones, identiškas gavėjo parašui paprastame pašte – perskaitymo patvirtinimus (read receipt), gavėjo atsakymus siuntėjui, informavimą kitokiomis priemonėmis apie gavimą / negavimą. Pareiškėja jokių įrodymų, kad negavo Tarnybos siųsto elektroninio laiško pateikti negali, nes serverio istorija saugoma trumpesnį laikotarpį, nei praėjo iki Sprendimo gavimo kitu elektroniniu paštu. Vadovaujantis pateiktu IT specialisto įvertinimu, laiškas galėjo nepasiekti pareiškėjos dėl objektyvių techninių priežasčių, nepriklausančių nuo pareiškėjos valios.

Pareiškėja pažymi, kad niekada nebuvo nurodžiusi, kad elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) nesinaudojo, tokią versiją pateikė Tarnyba rašte teismui. Pareiškėjos atstovė telefonu paprašė pakartotinai persiųsti Sprendimą, kurio negavo pareiškėja, kitu elektroninio pašto adresu, nes būtent šis (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto adresas buvo žinomas atstovei. Pareiškėja neprivalėjo pateikti jokių įrodymų dėl pašto dėžutės užblokavimo, nes ji nebuvo blokuota, o teismo išvados šiuo aspektu nepagrįstos.

Pareiškėja nesutinka su teismo išvadomis, kad ji elgėsi neatidžiai ir nepasitikrino elektroninio pašto, nes būtent atsakovas nesilaikė dokumentų įteikimo tvarkos, elgėsi neatsakingai, nesirūpino dėl tinkamo dokumentų įteikimo šiuo būdu. Be to, elektroniniu paštu gautas Sprendimas nebuvo pasirašytas saugiu elektroniniu parašu, nors Aprašo 19 punktas tai iš esmės numato.

Pareiškėjos vertinimu, Sprendimo įteikimo diena yra laikytina 2022 m. vasario 8 d., t. y. tada, kai pareiškėja patvirtino apie Sprendimo gavimą. Teismas neteisingai įvertino aukščiau nurodytas byloje esančias aplinkybes, todėl nepagrįstai sprendė, kad terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2021 m. spalio 4 d.

Pareiškėjos nuomone, net jei skundo įteikimo data turėtų būti laikoma 2021 m. spalio 4 d., yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą dėl svarbių priežasčių, vadovaujantis ABTĮ 66 straipsniu. Skundų nagrinėjimo terminai Tarnyboje dėl bylų kiekio užtrukdavo vidutiniškai metus, tačiau nepaisant to, pareiškėja aktyviai domėjosi nagrinėjimo eiga – pareiškėjos atstovė praėjus keliems mėnesiams nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo priėmimo paskambino į Tarnybą ir pasiteiravo, kada planuojama priimti sprendimą bei po pokalbio su specialiste sužinojo apie jau priimtą Sprendimą, nors pagrindo tikėtis, kad skundas jau bus išnagrinėtas, nebuvo. Pareiškėjos elgesys buvo nulemtas nuo jos nepriklausiusių aplinkybių, kurios negali būti siejamos su piktnaudžiavimu ar aplaidumu. Pareiškėja elgėsi kaip sąžiningas, atidus ir rūpestingas asmuo bei ėmėsi veiksmingos teisių gynybos iš karto, kai tik tokią teisę objektyviai galėjo realizuoti. Todėl buvo pagrindas atnaujinti skundo padavimo terminą, jeigu jis buvo praleistas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos E. A. Z. skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, t. y. dėl to, kad skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja praleido terminą skundui paduoti ne dėl objektyvių ir svarbių priežasčių. Pareiškėjos nurodytas termino skundui paduoti atnaujinimo priežastis pirmosios instancijos teismas vertino kaip nepakankamas įrodyti, jog pareiškėja nebuvo gavusi Sprendimo, jai 2021 m. spalio 4 d. išsiųsto elektroninio pašto adresu: (duomenys neskelbtini)

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022; kt.). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019; kt.).

Vertinant, dėl kokių priežasčių įstatymo nustatytas terminas kreiptis į teismą praleistas, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022; kt.).

Taigi, ar skundo padavimo termino praleidimo priežastis yra svarbi, kiekvienu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, sprendžia teismas savo nuožiūra, įvertindamas asmens, teikiančio skundą, prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus.

Akcentuotina ir tai, kad iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis (šiuo atveju – pareiškėja) neturėtų prarasti vienos iš pagrindinių teisių – teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo – dėl objektyvių, nuo pareiškėjos valios nepriklausančių priežasčių ar atsitiktinių aplinkybių.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėja patikslintą skundą Tarnybai, dėl kurio buvo priimtas Sprendimas, išsiuntė paštu, apie tai elektroniniu paštu 2019 m. gegužės 22 d. informavo Tarnybos darbuotoją, pridėdama patikslinto skundo kopiją. Tarnyba, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą, išnagrinėjo pareiškėjos skundą iš naujo ir 2021 m. spalio 4 d. priėmė Sprendimą. Tarnyba teigia, kad Sprendimą 2021 m. spalio 4 d. išsiuntė pareiškėjai elektroniniu paštu adresu: (duomenys neskelbtini) Pareiškėja teigia, kad Sprendimo, išsiųsto 2021 m. spalio 4 d. minėtu elektroninio pašto adresu negavo, o jį gavo tik 2022 m. vasario 8 d., pareiškėjos atstovei kreipusis į Tarnybą ir gavus jį kitu elektroninio pašto adresu. Pareiškėja su skundu į teismą dėl Sprendimo panaikinimo kreipėsi 2022 m. kovo 4 d., tačiau teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą konstatavęs, kad pareiškėja praleido terminą paduoti skundą teismui ir nėra pagrindo jo atnaujinti. Kaip minėta, pareiškėjos nurodytas termino skundui paduoti atnaujinimo priežastis pirmosios instancijos teismas vertino kaip nepakankamas įrodyti, jog pareiškėja nebuvo gavusi Sprendimo, jai 2021 m. spalio 4 d. išsiųsto elektroninio pašto adresu: (duomenys neskelbtini)

Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis VAĮ 13 straipsnio 1 dalimi asmeniui, pateikusiam prašymą, ar asmeniui, dėl kurio galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų yra pradėta administracinė procedūra, taip pat asmenims, kuriems administracinis sprendimas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo administracinio sprendimo priėmimo dienos raštu pranešama apie priimtą administracinį sprendimą pateikiant to sprendimo kopiją, o kai reikia apsaugoti atitinkamų kategorijų duomenis, – nuasmenintą priimto administracinio sprendimo nuorašą. Atvejais, kai administracinio sprendimo kopija ar nuorašas negali būti pateikti arba kai administracinio sprendimo forma neleidžia užtikrinti visų šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje reikalaujamų duomenų pateikimo, šie duomenys nurodytiems asmenims pateikiami raštu pranešant apie priimtą administracinį sprendimą. Jeigu asmuo nėra nurodęs pageidaujamo administracinio sprendimo ar kitos informacijos gavimo būdo, jie pateikiami tokiu būdu, kokiu buvo gautas prašymas ar skundas.

Aprašo, reglamentuojančio asmenų skundų, teikiamų žurnalistų etikos inspektoriui nagrinėjimo Tarnyboje eigą ir procedūras, 19 punktas nustato, kad elektroniniu paštu atsiųstas skundas turi būti pasirašytas saugiu elektroniniu parašu. Atsakymas į tokiu būdu gautą skundą asmeniui siunčiamas paštu skunde nurodytu adresu, įteikiamas asmeniškai arba, asmens pageidavimu, siunčiamas elektroniniu paštu. Šiame punkte nustatyta tvarka inspektoriui elektroniniu paštu pateiktas, bet saugiu elektroniniu parašu nepasirašytas skundas, yra nenagrinėjamas, jeigu inspektorius nenusprendžia kitaip. Aprašo 67 punktas numato, kad su priimtu sprendimu inspektorius supažindina skundą pateikusį asmenį bei viešosios informacijos rengėją ir (ar) skleidėją dėl kurio veiksmų priimtas sprendimas. Pagal Aprašo 69 punktą apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos raštu pranešama pareiškėjui ir skundžiamam asmeniui, išskyrus Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 3 dalyje nurodytus atvejus, kai ketinama skirti administracinę baudą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą, pažymi, kad nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nepatvirtina, kad pareiškėja buvo aiškiai išreiškusi pageidavimą gauti žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimą, priimtą išnagrinėjus jos skundą, elektroniniu paštu. Pareiškėja savo patikslintą skundą pateikė paštu, elektroniniu paštu pateikė tik jo kopiją, skundo nepasirašė saugiu elektroniniu parašu, šių aplinkybių neneigia ir Tarnyba. Todėl, vadovaujantis VAĮ 13 straipsnio 1 dalies, Aprašo nuostatomis, pareiškėjai Sprendimas turėjo būti išsiųstas paštu, o ne elektroniniu paštu. Atsižvelgus į aptartą teisinį reguliavimą, Sprendimo elektroniniu paštu įteikimo būdas, nesant pareiškėjos aiškaus sutikimo, kad ji pageidauja gauti atsakymą į jos skundą elektroniniu paštu, nėra tinkamas, nepaisant to, kad anksčiau tokiu būdu pareiškėjai tam tikri Tarnybos raštai buvo siunčiami ir ji juos gaudavo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Tarnyba laikėsi tokios praktikos, kad siųsdama pareiškėjai raštus, paprašydavo iš jos patvirtinimo apie siunčiamo dokumento gavimą, tačiau 2021 m. spalio 4 d. siųsdama Sprendimą, tokio patvirtinimo negavo. Byloje kitų duomenų, kad pareiškėjai Sprendimas VAĮ 13 straipsnio 1 dalyje bei Apraše nustatyta tvarka įteiktas, nėra. Nagrinėjamu atveju būtent Tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, priėmęs administracinį sprendimą, turėjo pasirūpinti tinkamu jo įteikimu pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka. Vieninteliai patikimi duomenys apie Sprendimo įteikimą pareiškėjai, iš kurių galima spręsti apie pareiškėjos sužinojimą apie Sprendimo priėmimą, yra 2022 m. vasario 8 d. Tarnybos elektroninis laiškas, išsiųstas elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Todėl Sprendimo įteikimo pareiškėjai diena laikytina 2022 m. vasario 8 d.

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 18 dalis nustato, kad žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami teismui per 30 dienų nuo jų paskelbimo arba, jeigu sprendimas neskelbiamas viešai, nuo pranešimo apie jo priėmimą gavimo dienos. Kadangi pareiškėja su skundu dėl Sprendimo panaikinimo į teismą elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi 2022 m. kovo 4 d., o nustatyta, kad pareiškėja Sprendimą gavo 2022 m. vasario 8 d., ji nepraleido nustatyto termino kreiptis į teismą su skundu dėl Sprendimo panaikinimo.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėja praleido skundo padavimo teismui terminą ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos E. A. Z. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėjos E. A. Z. skundo priėmimo klausimą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Gintaras Kryževičius

Dalia Višinskienė