6654eebb-6a24-4ab9-aa0a-419a98dd4e6e · Mažeikių rajono apylinkės teismas

Lkl;’’                                                                                                                               MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 25 d. Mažeikiai Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Violeta Erlickienė, sekretoriaujant Vilijai Rukšėnienei, dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorei Astai Kudrauskienei,kaltinamajai J.

D. ir jos gynėjui advokatui Bogdan Chranovskij, nukentėjusiajai K. S.,              vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J. D., gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, iÅ¡siskyrusi, dirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista 2016-09-26 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 2 dalį, BK 236 straipsnio 1 dalį, bausmes subendrinus pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, – 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda;

į bausmės laikÄ Ä¯skaičius sulaikymo laikÄ 2016-04-11 ir suėmimo laikÄ nuo 2016-07-05 iki 2016-08-12, įskaičius 80 MGL dydžio (3 012,80 Eur) baudÄ , likusi nesumokėta baudos dalis – 753,20 Eur, bauda sumokėta 2017-04-01, kaltinama pagal BK 231 straipsnio 2 dalį, 231 straipsnio 1 dalį ir 231 straipsnio 2 dalį, n u s t a t ė: J. D. perduota teismui kaltinant tuo, kad 2016 m. balandžio 26 d. 17.54 val. savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iÅ¡ savo elektroninio paÅ¡to „j.d.@gmail.com“ paraÅ¡ydama elektroninį laiÅ¡kÄ , kurio turinys:

„Tunebekrėsk K. nesÄ monių, nutrauk bylÄ pagal melagingÄ praneÅ¡im, prisidirbsi… pazadu, kaip atvaziuosiu as į telsius su byla susipazinti, tau tikrai nebereikės, <…> sedek ramiai, tyliai… tokių dalykų kaip J. pridirbo, tikrai niekas neatleidžia… o kai tu padejeja dirbai, berods Klaipedos apylinkes teisme, teisininko iÅ¡silavinimo tau nereikejo, kad klausineji per posedi… Å au...“, kuriame reikalavo jos atžvilgiu nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ , bei, jį iÅ¡siųsdama į darbo elektroninį paÅ¡tÄ â€žkristina.susinskaite@teismas.lt“, baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-25-971/2016, kurioje ji patraukta kaltinamÄ ja dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 236 straipsnio 1 dalyje, 290 straipsnyje, 154 straipsnio 2 dalyje, padarymo, nagrinėjančiai TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo teisėjai K.

S., grasindama jos atžvilgiu panaudoti psichinį smurtÄ , iÅ¡reikÅ¡tÄ grasinimais: „tu nebekrėsk <……..> nesÄ monių, <……..> prisidirbsi... pazadu, kaip atvaziuosiu as į telsius su byla susipazinti, tau tikrai nebereikės…“, trukdė TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo teisėjai K. S. atlikti su baudžiamosios bylos Nr. 1-25-971/2016 nagrinėjimu teisme susijusias pareigas.Taip pat ji perduota teismui kaltinant tuo, kad 2016 m. gegužės 11 d. 13.59 val. savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iÅ¡ savo elektroninio paÅ¡to „j.d.@gmail.com“ paraÅ¡ydama elektroninį laiÅ¡kÄ , kurio turinys:

„Sveiki dar karta, kvieskite mano nurodytus liudytojus, V. jau parodymus dave ir pakartotinai juos duos ir surasykite isteisinamaji nuosprendi, ji grisdama netiesioginiais irodymais bei subjektyvia savo nuomone. Jei liudytojai D. ir V. R. sakys, kad nieko nezino, priimkite nutarti del melagingu padorymu davimo ir siuskite ja del ikiteisminio tyrimo pradejimo PK. <……..>“, kuriame nurodė į teismo posėdį kviesti jos nurodytus liudytojus, suraÅ¡yti iÅ¡teisinamÄ jį teismo nuosprendį, priimti teismo nutartį dėl melagingų parodymų davimo ir siųsti jÄ Ä¯ PK dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, bei, jį iÅ¡siųsdama į darbo elektroninį paÅ¡tÄ â€žaudrone.alcauskiene@teismas.lt“ baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-25-971/2016, kurioje ji patraukta kaltinamÄ ja dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 236 straipsnio 1 dalyje, 290 straipsnyje, 154 straipsnio 2 dalyje, padarymo, nagrinėjančiai TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo teisėjai A.

A., trukdė TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo teisėjai A. A. atlikti su baudžiamosios bylos Nr. 1-25-971/2016 nagrinėjimu teisme susijusias pareigas.Taip pat ji perduota teismui kaltinant dar ir tuo, kad 2016 m. birželio 10 d. 16.21 val. savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iÅ¡ savo elektroninio paÅ¡to „j.d.@gmail.com“ paraÅ¡ydama elektroninį laiÅ¡kÄ , kurio turinys: „Kai grisiu atvaziuosiu as į teisma, uz tas paieskas ir suemimus tau per nosi duosiu, pazadu, ir s. mergaitei taip pat bus, pasibaigs jums cia tie pranesimai apie nebutus nusikaltimus“, kuriame reikalavo nutraukti baudžiamojoje byloje jai paskelbtÄ paieÅ¡kÄ ir panaikinti paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , bei, jį iÅ¡siųsdama į darbo elektroninį paÅ¡tÄ â€žaudrone.alcauskiene@teismas.lt“ baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-25-971/2016, kurioje ji patraukta kaltinamÄ ja dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 236 straipsnio 1 dalyje, 290 straipsnyje, 154 straipsnio 2 dalyje, padarymo, nagrinėjančiai TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo teisėjai A.

A., grasindama jos atžvilgiu panaudoti psichinį smurtÄ , iÅ¡reikÅ¡tÄ grasinimais: „tau per nosi duosiu, <……..> pasibaigs jums cia tie pranesimai apie nebutus nusikaltimus“, trukdė TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo teisėjai A. A. atlikti su baudžiamosios bylos Nr. 1-25-971/2016 nagrinėjimu teisme susijusias pareigas.Kaltinamoji J. D. dėl jai pareikÅ¡tų kaltinimų kalta neprisipažino visiÅ¡kai ir paaiÅ¡kino, jog jos veiksmai tik formaliai atitinka objektyviuosius BK 231 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymius.

Pripažino dirbdama teisėjo padėjėja po darbo paraÅ¡iusi kaltinime nurodytus elektroninius laiÅ¡kus teisėjams, nes prieÅ¡taravo dėl jai pareikÅ¡tų kaltinimų. Mano, jog jos padarytos veikos mažareikÅ¡mės, nepavojingos. Dėl kaltinimo nukentėjusiajai K. S. trukdžius nagrinėti bylÄ pagal BK 231 straipsnio 2 dalį mananti, kad Å¡i teisėja privalėjo nusiÅ¡alinti nuo bylos nagrinėjimo, nes su ja yra pažįstamos – kartu važiavo ir dalyvavo seminare Molėtuose, kur pirmos dienos vakarienės metu susipyko, tarp dviejų padėjėjų ir Å¡eÅ¡ių teisėjų įvyko konfliktas dėl darbo krÅ«vių.

Nurodė niekaip negalėjusi trukdyti nagrinėti bylÄ , tik gynusi savo procesines teises. Nesutinka ir su kaltinimu prieÅ¡ teisėjÄ naudojus psichinį smurtÄ . Pažymi, jog elektroniniame laiÅ¡ke iÅ¡sakyti teiginiai yra vulgarÅ«s, nekorektiÅ¡ki, pasirinktas netinkamas kalbėjimo tonas, bet mano, kad jie nebuvo pavojingi, esant pažįstamoms, buvusioms kolegėms, nebuvo panaudotas realus psichinis smurtas ir nebuvo jokio pagrindo jos bijoti. Dėl kaltinimo pagal BK 231 straipsnio 1 dalį parodė, jog su teisėja kalbėjusi telefonu apie bylÄ , aiÅ¡kinusi, kad tikrai davusi pinigus, klaususi, kodėl skelbė paieÅ¡kÄ .

Po to pokalbio, pasinaudodama savo kaip kaltinamosios teisėmis, A. A. parašė elektroninį laiÅ¡kÄ , pateikė praÅ¡ymÄ apklausti liudytojus, iÅ¡dėstė savo nuomonę apie bylos aplinkybes. Jos paraÅ¡yti žodžiai elektroniniame laiÅ¡ke: „nebekrėsk nesÄ monių, nutrauk bylÄ â€œ yra negražūs, vulgarÅ«s, nekorektiÅ¡ki žodžiai, bet jokio psichinio smurto nėra. Nemano, jog paraÅ¡ymas, kad „tokių dalykų, kaip JanuÅ¡ienė pridirbo, tikrai niekas neatleidžia“, yra grasinantis K.

S. atžvilgiu, jis raÅ¡ytas dėl JanuÅ¡ienės. Žodžiais: „suraÅ¡ykite iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį“– yra pateikta jos nuomonė apie tiriamas bylos aplinkybes. Nurodė, pasikarščiavusi, buvo emocijos, todėl taip pasakiusi ne per posėdį ar baigiamÄ jį žodį, bet nusikalstamos veikos tuo nepadarė. Birželio 10 dienos laiÅ¡ke žodžiai: „duosiu per nosį“ buvo paprasčiausias pajuokavimas. Neturėjo minčių grasinti ar važiuoti į teismÄ ir kÄ nors daryti.

RaÅ¡ydama laiÅ¡kus pasinaudojo savo teisėmis, kurias taip supratusi. Trukdymas teisėjui nagrinėti bylÄ turi bÅ«ti realus, Å¡iuo atveju to kriterijaus nėra.Nukentėjusioji K. S. parodė, kad su J. D. susipažino 2014 m. lapkričio ar gruodžio mėnesį, kai abi dalyvavo teisėjų mokymo seminare, vykusiame Molėtuose. PaaiÅ¡kino, jog iÅ¡ tikrųjų buvo tokia situacija, kurios konfliktu ji nepavadintų, kai vakarienės metu tarp kelių teisėjų ir teisėjo padėjėjų kilo diskusija dėl darbo krÅ«vių, iÅ¡siskyrė nuomonės, kurie daugiau dirba – teisėjai ar padėjėjai.

AsmeniÅ¡kai ji su J. D. nekonfliktavo, galimai pasakė savo nuomonę. IÅ¡ seminaro į namus grįžo ne su J. D. ne dėl kažkokio konflikto, o todėl, kad teisėja I. J., su kuria tarėsi dėl atvežimo, iÅ¡kvietė teismo tarnybinį transportÄ . 2016 m. sausio mėnesį jai buvo paskirta J. D. baudžiamoji byla, neįžvelgusi aplinkybių, dėl kurių turėtų iÅ¡ karto nusiÅ¡alinti, 2016-01-27 perdavė bylÄ teisiamajam posėdžiui. Ä®vyko trys posėdžiai, bet byla iÅ¡ esmės nebuvo pradėta nagrinėti, nes neatvykdavo kaltinamoji.

Buvo priimta nutartis dėl Å¡aukimo įteikimo per policijos įstaigÄ , dėl atvesdinimo, tačiau atvesdinti nepavyko. 2016-03-30 posėdžio metu priėmė nutartį dėl J. D. paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinio pasižadėjimo neiÅ¡vykti pakeitimo į suėmimÄ , siekiant užtikrinti jos dalyvavimÄ procese, buvo paskelbta jos paieÅ¡ka. Po poros savaičių, 2016-04-11 ji buvo surasta, tÄ pačiÄ dienÄ po pietų, apie pusę dviejų, buvo paskirtas posėdis dėl kardomosios priemonės – suėmimo palikimo galioti.

Posėdžio metu J. D. pareiÅ¡kė jai nuÅ¡alinimÄ . Ä®vertinusi tai, kad nesijautė turėjusi konfliktų su J. D., ir jos gerai nepažįsta, nebuvo prieÅ¡ tai bendravusios, kartu dirbusios, neįžvelgusi aplinkybių, dėl kurių turėtų nusiÅ¡alinti, priėmė nutartį nenusiÅ¡alinti, bet tik ne nuo visos bylos nagrinėjimo, o tik sprendžiant klausimÄ dėl kardomosios priemonės palikimo galioti. IÅ¡klausiusi kaltinamosios paaiÅ¡kinimų dėl jos neatvykimo į posėdžius, priėmė nutartį pakeisti suėmimÄ Ä¯ raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, paskyrė posėdį gegužės 10 d.

Posėdžio metu J. D. motyvuotai dėstė savo pozicijÄ , argumentuotai – kaip žmogus, turintis universitetinį teisinį iÅ¡silavinimÄ . Balandžio 27 d. iÅ¡ ryto patikrinusi savo elektroninį paÅ¡tÄ , rado iÅ¡ vakaro raÅ¡ytÄ J. D. laiÅ¡kÄ , kuris jai tikrai sukėlė nerimÄ , pasijuto nesaugiai. Tai buvo pirmas toks laiÅ¡kas jos darbo praktikoje. Kas slypėjo už laiÅ¡ko turinio, jai buvo neaiÅ¡ku ir nesuprantama. Apie tai pranešė teisėsaugos institucijai, parašė prokuratÅ«rai pareiÅ¡kimÄ , kad įvertintų laiÅ¡ko turinį, ar tokiu bÅ«du sprendžiami praÅ¡ymai ir ginamos teisės. LaiÅ¡ke buvo paraÅ¡yta:

„nebekrėsk nesÄ monių, Kristina“. Kreipinys buvo kaip geros pažįstamos. ParaÅ¡yme, kad „atvažiuosiu į teismÄ susipažinti su byla, tau nieko nebereikės“, jai buvo neaiÅ¡ku, ko nebereikės. Buvo suabejota ir jos iÅ¡silavinimu, kompetencija. Pirma jos reakcija, perskaičius laiÅ¡kÄ â€“ pasijuto nesaugiai. LaiÅ¡ke dar buvo iÅ¡sakytas reikalavimas nutraukti bylÄ , nekrėsti nesÄ monių. Pasijuto, kad jai daromas spaudimas, poveikis, buvo stresas, ypač tÄ dienÄ . Teisėjų kabinetai neapsaugoti ir gali patekti bet kas, gali užeiti ir bylos dalyviai, todėl ji pasijuto nesaugiai ir paraÅ¡ytÄ elektroninį laiÅ¡kÄ suprato kaip poveikį jai, kaip teisėjai.

LaiÅ¡ke ji įžvelgusi grasinimo pobÅ«džio dalykus, nes kÄ reiÅ¡kia tas pasakymas, kad „kai atvažiuosiu į TelÅ¡ius susipažinti su byla, tau nieko nebereikės“. J. D. gerai nepažinojo ir nežinojo, kam Å¡i gali ryžtis, supratusi, kad gali bÅ«ti kėsinamasi ir į gyvybę. Trukdymas jos darbui pasireiÅ¡kė tuo, jog kaltinamoji J. D. darė jai spaudimÄ kad nusiÅ¡alintų, ar kad nutrauktų bylÄ . Liudytoja A. A. parodė, jog J. D. jai raÅ¡yti elektroniniai laiÅ¡kai jos neiÅ¡gÄ sdino, jos manymu, jie buvo neįprasti, nestandartiÅ¡ki, žaismingi, juos priėmė kaip kaltinamosios pozicijÄ , kurios netenkino jos byloje priimti sprendimai.

Ji to nesureikÅ¡minusi ir nemaniusi, kad jai daromas poveikis.Viename laiÅ¡ke buvo praÅ¡oma apklausti kaltinamosios tėvus, o jei neatvyks, tada juos nubausti ir bylÄ nutraukti. Vertino, kad Å¡is praÅ¡ymas yra ne visiÅ¡kai procesiÅ¡kas, juo labiau, kad pati kaltinamoji teisininkė. Byloje buvo kviesti jos tėvai liudytojais, tačiau jie pasinaudojo savo teise ir parodymų nedavė. Dėl to, kad elektroniniame laiÅ¡ke buvo paraÅ¡yta suraÅ¡yti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, jai pasirodė, kad toks Å¡alies elgesys yra ne procesiÅ¡kas, bet to nesureikÅ¡mino, pamaniusi, kad į tokiÄ situacijÄ pakliuvus, bÅ«nant kaltinamÄ ja, jai reikalingas gynėjas, kuris jai padėtų procesiÅ¡kai.

Gal ji rašė pasimetusi. Tiesiogiai kaip poveikio sau nevertino. Jei bÅ«tų maniusi, kad jai daromas poveikis, bÅ«tų reagavusi. PlačiÄ ja prasme tokie laiÅ¡kai teisėjui trukdo, bet ji nesureikÅ¡minusi, tai priėmusi kaip netinkama forma pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ . Tiesioginės grėsmės nejuto, kad tikrai ateis ir jai duos per nosį, tokios situacijos neįsivaizdavo. IÅ¡ jos antrojo elektroninio laiÅ¡ko suprato, kad tai yra jos nepasitenkinimas, kad jai taikytos procesinės prievartos priemonės, nes ji nevyko į posėdžius ir teisėja K.

S. jai buvo paskyrusi suėmimÄ . TÄ kaltinamosios elektroninį laiÅ¡kÄ suprato, kad ji nepatenkinta tuo, kad jai sugalvoti kaltinimai ir dar drįstame jai taikyti procesines prievartos priemones – atvesdinimÄ , suėmimÄ . O tas laiÅ¡kas skambėjo kaip eilėraÅ¡tis: „gausi per nosį ir žinosi“, „pasibaigs jums praneÅ¡imai apie nebÅ«tus nusikaltimus“. Kaltinamosios laiÅ¡kÄ supratusi kaip jos pozicijÄ , kad ji nevažiuos į posėdžius, kad jos netenkina priimti sprendimai. Kai perskaitė J.

D. laiÅ¡kus, jie nesukėlė nei baimės, nei streso, nei nerimo, jai jokio poveikio nepadarė paraÅ¡ymas nutraukti bylÄ , kviesti liudytojus, iÅ¡teisinti. PraÅ¡ymas buvo nestandartinis, toks kaip familiarus. Kaltinamosios gynėjas advokatas Bogdan Chranovskij baigiamojoje kalboje prašė perduoti baudžiamÄ jÄ bylÄ prokurorui, kai suraÅ¡ytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylÄ . Nurodė, jog BK 231 straipsnio 2 dalyje (du epizodai) suformuluoti veiksmai, kuriais kaltinamoji teisėjams trukdė atlikti su baudžiamosios bylos nagrinėjimu teisme susijusias pareigas, t. y.

„jog ji grasino panaudoti psichinį smurtÄ , iÅ¡reikÅ¡tÄ grasinimais“, negali bÅ«ti pripažintas nei suprantamu, nei suvokiamu, nes, kaip ir visuomenės moralėje, taip ir baudžiamojoje teisėje psichinis smurtas pasireiÅ¡kia grasinimu žodžiu (grasinimas sumuÅ¡ti, sužaloti, nužudyti) ar veiksmais (atitinkamos situacijos sudarymas ar gestai, kuomet ketinimai aiÅ¡kÅ«s be žodžių), taigi grasinimai – viena iÅ¡ psichinio smurto rÅ«Å¡ių. Nurodė, jog kaltinime suformuluoti kalti veiksmai turi bÅ«ti suprantami kaip „grasinant grasinti“, o tai sveiku protu nesuvokiama formuluotė.

Be to, atkreipė dėmesį į tai, jog subjektyvioji Å¡io nusikaltimo pusė pasireiÅ¡kia tiktai tiesioginės tyčios forma, todėl Å¡iuo atveju pareiÅ¡kiant kaltinimus J. D. turėjo bÅ«ti sprendžiamas ir kitas klausimas – ar kaltinamosios veikoje yra bÅ«tinasis Å¡io nusikaltimo subjektyviosios pusės požymis – tyčia. Kadangi byloje pareikÅ¡tas kaltinimas yra nekonkretus, netikslus, nes nedetalizuoti jai inkriminuojamų nusikaltamų veikų objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, nenurodytos visos faktinės bylos aplinkybės, atliktas nepakankamas jų teisinis įvertinimas, Å¡is baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas laikytinas esminiu, nes tai trukdė teismui tinkamai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir tuo pačiu priimti teisingÄ sprendimÄ .

Mano, jog byla turi bÅ«ti perduota prokurorui suraÅ¡yti naujÄ kaltinamÄ jį aktÄ , nes yra pagrindo manyti, kad tada kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesÄ byloje, bus užtikrinta kaltinamosios teisė žinoti, kuo yra kaltinama. Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, nes jame prokuroras suformuluoja kaltinimÄ , pagal kurį vyksta bylos nagrinėjimas teisme, t. y. tokiu bÅ«du apibrėžiamos bylos nagrinėjimo teisme ribos (BPK 23 straipsnis, 255 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis aktas turi atitikti BPK 219 straipsnio reikalavimus, o prieÅ¡ingu atveju, byla perduotina prokurorui (BPK 234 straipsnio 2 dalis, 254 straipsnio 3 dalis). Tačiau ne bet kokie kaltinamojo akto trÅ«kumai suteikia pagrindÄ bylÄ grÄ Å¾inti prokurorui. Nustatyti kaltinamojo akto trÅ«kumai turi iÅ¡ esmės neatitikti BPK 219 straipsnio reikalavimų. Pagal formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ , byla prokurorui gali bÅ«ti perduodama tik esant trijų sÄ lygų visumai: kaltinamojo akto turinys neatitinka BPK 219 straipsnyje nurodytų Å¡io procesinio dokumento turinio reikalavimų; kaltinamojo akto trÅ«kumai yra tokie, kurių negalima iÅ¡taisyti nagrinėjant bylÄ teisme, ir kaltinamojo akto trÅ«kumai trukdo teismui nagrinėti bylÄ .

Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, bÅ«das, padariniai ir kt.) (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas). IÅ¡ nusikalstamos veikos apraÅ¡ymo turi bÅ«ti aiÅ¡kios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iÅ¡ kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimÄ .

Nusikalstama veika turi bÅ«ti apraÅ¡yta iÅ¡samiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikÅ¡mingos Å¡iÄ veikÄ kvalifikuoti. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių iÅ¡dėstymÄ lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi bÅ«ti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra bÅ«tini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamÄ jį įstatymÄ (kasacinė nutartis Nr. 2K-88-942/2016).Pagal BK 231 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas bet kokiu bÅ«du trukdė teisėjui <...> atlikti su baudžiamosios <...> bylos nagrinėjimu susijusias pareigas <...>.

Å io straipsnio 2 dalis taikoma tuo atveju, jeigu BK 231 straipsnio 1 dalyje numatytÄ trukdymÄ teisėjo veiklai kaltininkas padarė panaudodamas smurtÄ ar kitokiÄ prievartÄ . Smurtas pagal BK 231 straipsnio 2 dalį apima fizinį ir psichinį smurtÄ .IÅ¡ prokuroro suraÅ¡yto kaltinamojo akto turinio matyti, kad kaltinamosios galimai padarytos dvi nusikalstamos veikos, t. y. trukdymas teisėjai K. S. ir A. A. atlikti su baudžiamosios bylos Nr. 1-25-971/2016 nagrinėjimu teisme susijusias pareigas, apraÅ¡omos jos nusikalstamus veiksmus apibrėžiant kaip „grasinimÄ panaudoti psichinį smurtÄ , iÅ¡reikÅ¡tÄ grasinimais <...>“, tačiau toks nusikalstamų veikų apraÅ¡ymas yra netikslus, neaiÅ¡kus, prieÅ¡taringas ir suvaržo kaltinamosios teisę į gynybÄ .

Psichinis smurtas – tai grasinimai panaudoti fizinį smurtÄ prieÅ¡ BK 231 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardytus asmenis ar jų Å¡eimos narius arba artimus giminaičius, sunaikinti ar sužaloti jų turtÄ . BK 231 straipsnio 2 dalis apima grasinimÄ nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatÄ . Kaip psichinis smurtas vertintinas ir BK 231 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų Å¡antažas siekiant trukdyti jų procesinei, profesinei veiklai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog byla perduodama prokurorui suraÅ¡yti naujÄ kaltinamÄ jį aktÄ , kai yra pagrindas manyti, kad tada kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesÄ byloje.

BPK 255 straipsnis įpareigoja teismÄ bylÄ nagrinėti tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Dėl Å¡ių priežasčių tinkamas kaltinamojo akto suraÅ¡ymas yra kaltinamojo teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lyga.Esminis kaltinamojo akto trÅ«kumas yra susijęs su trukdymo teisėjams atlikti su baudžiamosios bylos Nr. 1-25-971/2016 nagrinėjimu teisme susijusias pareigas kvalifikuojančiu požymiu, t. y. smurto pobÅ«džiu – fiziniu ar psichiniu smurtu.

Kaltinimas „ trukdymu <...> grasinant jos atžvilgiu panaudoti psichinį smurtÄ , iÅ¡reikÅ¡tÄ grasinimais“ yra nesuprantamas lingvistine prasme, nelogiÅ¡kas ir neatitinka BK 231 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytų požymių. Minėto kaltinamojo akto trÅ«kumo teismas savarankiÅ¡kai paÅ¡alinti negali, nes trÅ«kumų Å¡alinimas gali bÅ«ti susijęs su bylos nagrinėjimui trÅ«kstamų reikÅ¡mingų duomenų ir aplinkybių nustatymu, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kaltinimÄ pagrindžiančių papildomų duomenų rinkimas teisme gali užvilkinti bylos nagrinėjimÄ ir sudaryti prielaidas manyti, kad teismas yra Å¡aliÅ¡kas, be to, valstybinį kaltinimÄ baudžiamosiose bylose palaiko, baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdo ir ikiteisminio tyrimo įstaigų veiklÄ kontroliuoja prokurorai.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu, baudžiamoji byla perduotina prokurorui, nes yra pagrindas manyti, kad kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesÄ byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsniu, 234 straipsnio 2 dalimi, 254 straipsnio 3 dalimi, n u t a r i a : baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J. D. yra kaltinama pagal BK 231 straipsnio 2 dalį, 231 straipsnio 1 dalį ir 231 straipsnio 2 dalį, perduoti prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti.Nustatyti dviejų mėnesių terminÄ tyrimui papildyti, terminÄ skaičiuojant nuo Å¡ios nutarties įsiteisėjimo dienos. Teismo nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Å iaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                   Violeta Erlickienė