2026-05-27 Nr. AB-11049-3-64-3-04004-2025-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-571-575/2026

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-04004-2025-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V.atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V.pareiškimą (skundą) atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai) dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti, kad teiginiai, pateikti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, t. y. išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale, neatitinka faktinės (žr.

Teisėjo etikos kodeksą) tikrovės; „pagaliau nustoti čia, sąmoningai savivaliaujant, man kenkti ir, vadovaujantis ta, turima teise (konstitucinė teisė į teisingą teismą inter alia) į objektyvų teismą – privalomai užtikrinti ją čia, realiai ir ta, visų lygybe prieš įstatymą, sudaryti čia, tinkamas sąlygas man, įstatymine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str.) apginti, neteisėtai atsakovės pažeistas čia, savo teises, įstatymų saugomus interesus; pripažinti kad čia yra pagrobta / grobiama (antri metai) mano gyvenimo nūdiena ir, ateitis bei nedelsiant sustabdyti / uždrausti (atstatyti jau įvykdytus) šiuos veiksmus: manęs, bet kokio ir bet kokia forma, persekiojimo; panaikinti apribojimus (ir atstatyti) disponuoti banko sąskaitoje esančiomis / turimomis, pragyvenimui lėšomis (kurioms negali būti taikomi išieškojimai – nedarbo draudimo ir kenksmingų darbo sąlygų išmoka); sustabdyti veiksmus, kuriais esu beviltiškai („spraudžiamas į kampą“), stumiamas / provokuojamas tandemo sąveikos, pasėkoje padaryta / daroma akivaizdi žala (kenkimas, žalos darymas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 str.) mano gyvenimui / likimui (pavogta / vagiama čia, mano socialinė būtis / ateitis – sukūrė begalę kliūčių / problemų) ir, esu jo (tandemo), „stumiamas prarajon“ / bedugnėn, socialaus gyvenimo užribin. (Socialinę riziką patiriantys asmenys – asmenys, veikiami veiksnių ir aplinkybių, dėl kurių jie patiria socialinę atskirtį ar yra pavojus ją patirti: psichologinė, fizinė ar seksualinė prievarta; smurtas <...>.

Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos: Socialinė rizika – veiksniai ir aplinkybės, dėl kurių šeimos ar asmenys patiria arba yra pavojus jiems patirti socialinę atskirtį <...> nuo nusikalstamos veikos nukentėjusių asmenų patirta žala <...>). kai jau tai (jei?!) suvokėm / įsisavinom – visą tai priešpastatykim, jau anksčiau skaitytom (žinomom) sąvokom, kurių esmė / prasmė: pagarba valstybei, žmogui, tarnauti žmogui, veikti sąžiningai protingai ir teisingai ...

– ir dabar, šią suvoktą teoriją / tiesą, sugretinkim su čia, esančiais / vykstančiais veiksniais, veikėjas ir, to pasekmėje susidariusią / tikslingai, sąmoningai čia, sukurtą situaciją / sąlygas. Ar, dabar tapo aišku – kas, kam, kodėl čia, mane „įspraudė“ / įstūmė į tai?! ar tai – normalu, teisėtai pagrįsta, humaniška?! ar, įžvelgiama čia – asmens (mano) patiriamos: patyčios, mobingas ir t. t.?! ir, kiek ilgai (vyksta / tęsiasi – antrus metus) čia, visa tai – stebėsit, tęsis?! ar tam čia, yra riba/pabaiga?! ar aš čia, realiai (disponuoju?!) turiu tas, deklaruojamas (ar – menamas?!) asmens teises, laisves?!; išreikalauti iš Policijos nagrinėjimo medžiagą; patenkinti pareiškimą ir įpareigoti atsakovą įgyvendinti / vykdyti įstatymo (Policijos įstatymas, 1, 3-6 str.) normas; arba patenkinti pareiškimą ir panaikinti Policijos 2025 m. lapkričio 6 d. atsakymą Nr. 30-S-11349 (toliau – ir Raštas); arba patenkinti pareiškimą ir išspręsti ginčą kitu, įstatymų nustatytu būdu; pripažinti atsakovę / darbdavį, apgavikę, pažeidusią Konstitucijos / įstatymų / moralės, etikos normų nuostatas, jos elgsenoje esant – neveikimą, savavaldžiavimą (BK 294 str.) ir persekiojimą (BK 148-1 str.) – inicijuoti baudžiamąją bylą ar kreiptis į prokurorą“.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo P. V. pareiškimą (skundą).

Teismas, įvertinęs pareiškėjo pareiškimo (skundo) turinį, nustatė, kad pareiškėjas neginčija viešojo administravimo subjektų administracinių sprendimų ar veiksmų (neveikimo), kurių teisėtumą administraciniai teismai turi kompetenciją tikrinti. Teismas sprendė, kad pareiškėjas kelia ginčą dėl įstatymuose Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau – ir Klaipėdos AVPK) pavestų funkcijų, skirtų policijos uždaviniams įgyvendinti, vykdymo. Teismas vertino, kad tokio pobūdžio pareiškėjo reikalavimai nenagrinėtini bei nėra susiję su ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje. Be to, teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko nustatė, kad pareiškėjas dar 2025 m. pabaigoje kreipėsi į Regionų administracinį teismą, ginčydamas Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato Raštą (administracinė byla Nr. eI2-22822-644/2025), bet jo skundas nebuvo priimtas. Atsižvelgdamas į tai, kad skundas dėl Rašto panaikinimo teismui pateiktas tik 2025 m. gruodžio 9 d., teismas vertino, kad pareiškėjas yra praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti, nes, kaip matyti iš administracinės bylos Nr. eI2-22822-644/2025 medžiagos, pareiškėjas apie skundžiamą aktą žinojo jau 2025 m. lapkričio 6 d. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neprašė atnaujinti termino skundui paduoti, o teismas savo iniciatyva svarbių priežasčių terminui atnaujinti nenustatė.

Teismo vertinimu, pareiškėjo pareiškimas (skundas) dėl tam tikrų faktų pripažinimo taip pat nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nutartį ir grąžinti jo pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui.

Pareiškėjas atskirajame skunde gausiai cituoja Teisėjų etikos kodekso ir kitų teisės aktų normas bei laikosi pozicijos, kad teismas neteisingai išsprendė jo pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo P. V. pareiškimą (skundą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo pareiškimas (skundas) nenagrinėtinas administracinio proceso tvarka. Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su tokiu procesiniu sprendimu, nes laikosi pozicijos, kad jo pareiškimą (skundą) nepagrįstai atsisakyta priimti.

Nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – kai skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pareiškimo (skundo) turinį ir jame suformuluotus reikalavimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo pareiškimas (skundas) nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, nes pareiškėjo reikalavimai iš esmės yra susiję su Konstitucinio Teismo priimtais sprendimais ir teisėjų veikla. Toks pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas pagal pareiškime (skunde) suformuluotus reikalavimus nepriskirtinas administracinio teismo kompetencijai, nes pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, <...> procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu.

Pareiškėjas prašė pripažinti tam tikrus juridinius faktus, tačiau administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-478-502/2025; kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog pareiškėjo prašymas pripažinti teiginius, nurodytus Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinkančiais tikrovės, nenagrinėtinas administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka (šiuo aspektu žr., pvz., 2025 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-694-1188/2025; kt.).

Pareiškėjas nei pareiškime (skunde), nei atskirajame skunde nėra nurodęs, kokias jo teises ar teisėtus interesus pažeidė Raštas, kokias teisines pasekmes jam sukėlė ar sukelia šis Raštas. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių būtent šioje byloje turėjo būti priimtas nagrinėti jo reikalavimas dėl šio Rašto panaikinimo.

Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių. Administraciniu ginču laikomas asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad administraciniam teismui priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-1259/2014; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; kt.). Tuo atveju, jei skundo priėmimo stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, galima atsisakyti priimti skundą kaip nenagrinėtiną administraciniame teisme, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių nesukeliančių ir negalinčių sukelti aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Šiuo atveju pareiškėjas pareiškime (skunde) nenurodė jokio konkretaus reikalavimo, kuris būtų kildinamas iš administracinių teisinių santykių ir kuriuo jis siektų apginti savo pažeistas ar ginčijamas teises arba įstatymų saugomą interesą (ABTĮ 5 str. 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas yra praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą Raštui apskųsti, tačiau pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad ši aplinkybė nustatyta neteisingai.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius

Egidijus Šileikis